- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-10-23
- Bylos Nr.
- 1S-762-530/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-37-1-00156-2008-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Danutė Giačaitė, Arūnas Paštuolis, Jurgis Kiškis
- Nuteistasis
- R. M.
- Advokatai
- Rūta Mikšė
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Giačaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jurgio Kiškio ir Arūno Paštuolio,
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo R. M. gynėjos advokatės Rūtos Mikšės skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų (toliau - Kauno apylinkės teismas) 2020 m. rugsėjo 17 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 3-iame sektoriuje 2020 m. rugpjūčio 17 d. priimtą nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam R. M. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. R. M. nuteistas 2010 m. spalio 22 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 3 dalį, 129 straipsnio 2 dalies 6, 9 punktus, 253 straipsnio 1 dalį (dvi veikos), 259 straipsnio 2 dalį galutine subendrinta 15 (penkiolikos) metų laisvės atėmimo bausme.
2. Bausmės pradžia – 2008 m. liepos 25 d., bausmės pabaiga – 2023 m. liepos 25 d.
Žemesnės instancijos teismas
3. 2020 m. rugpjūčio 17 d. Komisijos nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nutarta taikyti nuteistajam R. M. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, motyvuojant tuo, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra žema ir ji nuo bausmės atlikimo pradžios sumažėjo nuo 29 iki 15 balų. Nuteistasis daro akivaizdžią pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką – bausmės atlikimo metu nuteistojo elgesys pasižymėjo išimtinai teigiamomis savybėmis, baustas už režimo reikalavimus jis nebuvo, skatintas trylika kartų, motyvuotai tęsia darbinę veiklą pataisos įstaigoje, turi teigiamas nuostatas taikomos priežiūros atžvilgiu, socialinius ryšius palaiko su artimaisiais, turi tinkamas gyvenimo sąlygas laisvėje, neišsako kriminalinį elgesį palaikančių nuostatų, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose bei pozityvaus užimtumo priemonėse, elgiasi motyvuotai, stengiasi rodyti teigiamus pokyčius. Nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu nuoseklus ir nukreiptas elgesio koregavimui teigiama linkme, jo mąstymas ir elgesys kinta teigiama linkme. Nuteistasis suvokia būtinybę laikytis įstatymų bei nustatytų taisyklių tam, kad galėtų tinkamai prisitaikyti visuomenėje. Nuteistasis vykdo laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, per nustatytą laikotarpį įvykdė Komisijos paskirtas rekomendacijas ir nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals.
4. Kauno apylinkės teismas 2020 m. rugsėjo 17 d. nutartimi atsisakė tvirtinti Komisijos nutarimą, nurodydamas, kad nutarimas yra nepakankamai pagrįstas, nutarime nėra tinkamai įvertinta nuteistojo asmenybės charakteristika, jo padaryto nusikaltimo pobūdis, paskirtos bausmės dydis ir elgesys bausmės atlikimo metu. Nors nuteistasis R. M. ir daro pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, tačiau ši pažanga nėra tokia akivaizdi ir nesudaro pagrindo manyti, kad jis toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o lygtinai paleistas laikysis įstatymų ir nenusikals.
Šalies argumentai
5. Skunde aukštesnės instancijos teismui nuteistojo R. M. gynėja advokatė Rūta Mikšė prašo Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 17 d. nutartį panaikinti ir priimti naują sprendimą – patvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam R. M. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
5.1. Skunde nurodoma, jog bausmės atlikimo vietos teismas nagrinėdamas lygtinio paleidimo klausimą turi pareigą patikrinti ar Komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, ar tinkamai taikytos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) nuostatos. Šiuo atveju, akivaizdu, jog pirmosios instancijos teismas bylos nagrinėjimo metu pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 360 straipsnio 2 dalį, nes ėmėsi vertinti ne Komisijos nutarime nurodytų aplinkybių atitikimą faktinėms aplinkybėms, tačiau vertino Komisijos nutarimo turinį ir ko pasėkoje nustatė dokumento trūkumus.
5.2. Skunde pažymima, kad Komisijos nutarimo turinį griežtai reglamentuoja Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2020 m. balandžio 27 d. įsakymas. Šiuo atveju įvertinus Komisijos nutarimo turinį akivaizdu, jog šis dokumentas visiškai atitinka aukščiau nurodytą reglamentavimą. Komisijos sprendimas yra pagrįstas, priimtas išsamiai ir aiškiai įvertinant nuteistojo R. M. asmenybę ir pateikiant jo charakteristiką, tinkamai įvertintas nuteistojo padaryto nusikaltimo pobūdis, aptartas paskirtos bausmės dydis, detaliai ir išsamiai aptartas ir įvertintas nuteistojo elgesys nuo pat bausmės atlikimo pradžios iki prašymo svarstymo dienos. Kas rodo, jog skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra nepagrįstas, neteisėtas ir turi būti panaikintas. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal BVK 157 straipsnio 1 dalį tiek Komisija, tiek pirmosios instancijos teismas privalo įvertinti nuteistojo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, tačiau ne Komisijos nutarimo atitikimą teisės aktų reikalavimams. Įvertinus išdėstytą, akivaizdu, jog pirmosios instancijos teisme nagrinėjant klausimą dėl nuteistojo R. M. lygtinio paleidimo liko neįgyvendinti šio straipsnio tikslai.
5.3. Skunde taip pat teigiama, kad apylinkės teismas visapusiškai neįvertino duomenų, susijusių su sumažėjusia nuteistojo rizika pakartotinai nusikalsti lygtinio paleidimo laikotarpiu, iš esmės nenurodė jokių aplinkybių, dėl kurių R. M. asmenybė iki šiol išlieka pavojinga visuomenei, lakoniškai konstatuodamas, kad nuteistojo pažanga nėra tokia pakankama, nors visgi ir pripažino, kad nuteistasis daro pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką. Tokie pirmosios instancijos teismo nutarties motyvai vertintini kaip formalūs ir deklaratyvūs. Atkreipimas dėmesys į tai, jog sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, nusikalstamos veikos pavojingumas, pobūdis ir likusi neatliktos bausmės dalis gali būti vertinami tik kitų nuteistojo elgesį ir asmenybę charakterizuojančių duomenų kontekste, vadovaujantis ne tik paskirtos bausmės tikslais, bet, visų pirmiausiai, ir bausmės vykdymo principais bei lygtinio paleidimo tikslais. Priešingu atveju, lygtinio paleidimo institutas praranda savo prasmę, o nuteistieji neskatinami pasitaisyti. Pabrėžtina, jog tokios pozicijos laikosi ir aukštesnės instancijos teismai (Kauno apygardos teismo 2020 m. liepos 31 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-569-658/2020), kas reiškia, jog skundžiama nutartis prieštarauja ir suformuotai teisminei praktikai.
5.4. Komisija priimdama sprendimą taikyti nuteistajam R. M. lygtinį paleidimą tinkamai įvertino visas aplinkybes ir pagrįstai nusprendė jo atžvilgiu taikyti lygtinį paleidimą, ir tai neturėtų sutrukdyti iki galo realizuoti jam paskirtos bausmės tikslų ar pažeisti teisingumo principo įgyvendinimą. Pažymėtina ir tai, jog kaip matyti iš byloje esančio Įsakymo dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos sudarymo, komisijoje yra iš viso 4 (keturi) visuomenės atstovai, kurių 2 (du) dalyvavę posėdyje balsavo „už“ nuteisto lygtinį paleidimą (kiti 2 (du) posėdyje nedalyvavo).
5.5. Skunde pažymima, kad nuteistojo paskirtos ir atliktos bausmės dalis atitinka įstatymo reikalavimus, todėl, priešingai nei skundžiama nutartimi sprendė pirmosios instancijos teismas, ji negali būti traktuojama kaip per maža, prieštaraujanti teisingumo principo ar bausmės tikslų įgyvendinimui. Be to sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, esminę reikšmę įgauna jo socialinės reabilitacijos plano įgyvendinimas bei pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kuri šiuo atveju pagal „OASys“ metodiką yra žema, atitinka 15 balų, iš kurių tik 2 dinaminiai. Kaip yra pasisakęs Kauno apygardos teismas baudžiamojoje byloje Nr. 1S-569-658/2020, sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, „ne balai turi lemiamą reikšmę“, o „esminę reikšmę turi konkretūs veiksmai, kurių ėmėsi nuteistasis, kad mažintų savo nusikalstamo elgesio riziką.“. Šiuo atveju nuteistasis R. M. nuo bausmės atlikimo pradžios vykdo visas individualiame socialinės reabilitacijos plane jam numatytas konkrečias priemones, rekomendacijas, dėl ko jo elgesio rizika sumažėjo nuo 29 iki 15 balų. Nuteistojo pažanga yra akivaizdi, nes jis iš esmės maksimaliai sumažino savo elgesio riziką, todėl, kad 13 balų yra statiniai ir negali sumažėti. Nuteistojo vienintelis teistumas yra priskiriamas statiniam nusikalstamo elgesio rizikos veiksniui (13 balų) ir ši informacija yra nekintanti, todėl šio veiksnio iš esmės nėra galimybės koreguoti, ir nuteistasis nebeturi jokių galimybių šio balų skaičiaus sumažinti. R. M. nuo 2010 m. gruodžio 23 d. dirba ir iš gauto darbo užmokesčio dengia vykdomuosius raštus, jau yra sumokėjęs 1236,13 Eur sumos civiliniams ieškiniams padengti bei 3501,22 Eur dydžio sumą sumokėjęs iš darbo užmokesčio. Nuteistasis taip pat yra padengęs civilinius ieškinius ir savo asmeninėmis lėšomis, pateikiant prašymą dėl 20 Eur dydžio sumos pervedimo civiliniams ieškiniams apmokėti. Be to, nuteistasis negali dirbti ilgiau kaip 40 val., o jo darbo užmokestis yra ženkliai mažesnis nei dirbančiojo laisvėje, taip pat, iš darbo užmokesčio yra atliekami privalomi atskaitymai į fondą. Patenkinus Komisijos sprendimą nuteistasis turės galimybę dirbti keliose darbovietėse ir greičiau atlyginti nukertėjusiems padarytą žalą. Kaip matyti iš Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto“ Nr. XIIP-3100 (2015 m. rugpjūčio 12 d. Nr. 834) Valstybei yra žinoma, jog lygtinai iš pataisos įstaigų paleistų nuteistųjų atlyginama nusikaltimais padaryta žala yra daug didesnė nei tų, kurie bausmę atlieka pataisos įstaigose. Taigi lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų instituto taikymas prisidėtų ir prie spartesnio nusikaltimu padarytos žalos atlyginimo.
5.6. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad R. M. tiek anksčiau būdamas laisvėje, tiek dabar atlikdamas laisvės atėmimo bausmę pragyvena iš gaunamo darbo užmokesčio. Byloje nėra duomenų, kad jis turėtų kitų finansinių įsipareigojimų, kurių negalėtų įvykdyti, turimi ieškiniai yra valdomi ir įveikiami, nuteistasis dirba ir gautomis darbo lėšomis moka civilinius ieškinius, kas leidžia daryti išvadą, jog ir išėjęs į laisvę jis ir toliau tęs darbą ir dės visas pastangas civiliniams ieškiniams padengti. Nuteistojo motyvacija darbui leidžia spręsti, jog savo elgesį pataisos namuose jis koreguoja tinkamai.
5.7. Bylos duomenys patvirtina, kad nuteistasis net 13 kartų buvo skatintas, iš kurių net 6 kartus nemokamomis atostogomis su leidimu parvykti į namus. Taip pat jam suteikta teisė vykti trumpalaikių išvykų į namus. R. M. nei karto nepažeidė nustatytos tvarkos ir į pataisos įstaigą grįžo laiku, kas rodo, jog nuteistasis būdamas laisvėje (išėjęs su leidimu iš pataisos įstaigos) jau dabar laikosi įstatymų ir nebenusikalsta. Taip pat sėkmingam nuteistojo resocializacijos procesui labai svarbu ir tai, kad R. M. turi geras gyvenimo sąlygas laisvėje - nuolatinę gyvenamąją vietą, šeimą su kuria palaiko artimus ryšius visą bausmės atlikimo laiką.
5.8. Kaip matyti iš socialinio tyrimo išvados, R. M. pripažįsta kaltę dėl padaryto pažeidimo ir išgyvena prieš savo artimuosius. Jis išsako teigiamas nuostatas į darbą, nėra atlikęs prievartos prieš kitus nuteistuosius, turi sau artimų žmonių ratą su kuriais bendrauja ir palaiko socialinius ryšius, nepalaiko ryšių su asmenimis su kuriais įvykdė nusikaltimą. Per visą bausmės laiką nėra užfiksuota narkotinių medžiagų ar alkoholio naudojimo atvejų, neproteguoja kriminalinės subkultūros, nėra padaręs nei vieno rėžimo pažeidimo, turi teigiamą požiūrį į įstaigos darbuotojus. Jis išsako teigiamą požiūrį į įstatymus ir jų laikosi. Nuteistojo elgesyje nėra diskriminacinių nuostatų įrodymų. R. M. apgalvoja savo veiksmų pasekmes, jas įvertina, geba nustatyti problemų šaltinį ir supranta, kad yra pasirinkimas, tinkamai susidoroja su neigiamomis emocijomis išsikalbėdamas ar jas spręsdamas, kas leidžia daryti išvadą, jog nuteistasis tinkamai analizuoja savo praeitį. Teigiamos nuteistojo asmeninės savybės taip pat sudarė pagrindą 2018 m. gruodžio 21 d. teismui tenkinti teikimą dėl R. M. perkėlimo iš Kauno tardymo izoliatoriaus į atvirąją koloniją tolimesniam bausmės atlikimui ir šios nustatytos aplinkybės yra išlikusios bei nepakitusios iki šiol.
5.9. Nors, nuteistasis yra vedęs ir jo sutuoktinė atlieka teismo paskirtą bausmę, tačiau ši aplinkybė niekaip negali apsunkinti nuteistojo padėties dėl lygtinio paleidimo ar leisti daryti išvadą, jog bendravimas su sutuoktine reiškia, kad nuteistasis nevengia asmenų linkusių nusikalsti. Atkreipiamas dėmesys į tai, jog R. M. nuo 2008 metų atlikdamas bausmę nuolat bendrauja su nuteistais asmenis ir tai atliekant realią laisvės atėmimo bausmę yra neišvengiama. Kita vertus nusikaltimo įvykdymo metu nuteistajam buvo 25 metai, jis nebuvo sukūręs šeimos, dėl ko turėdamas konstitucinę teisę į šeimą nuteistasis būdamas izoliuotas nuo visuomenės daugiau kaip 10 metų, natūralu, kad neturėjo realios galimybės sukurti šeimą su asmeniu iš laisvės.
5.10. Pagrindas netaikyti lygtinio paleidimo instituto taip pat negali būti ir byloje esančios aplinkybės apie nuteistojo darbovietę ir užimtas pareigas iki nusikaltimo įvykdymo, nes visos šios aplinkybės jau yra aptartos skiriant nuteistajam bausmę už įvykdytus nusikaltimus.
5.11. Konstitucinio Teismo 2008 m. gruodžio 24 d. nutarime konstatuota, kad: „Teisėtu lūkesčių apsaugos principas suponuoja valstybės, taip pat valstybės valdžių įgyvendinančių bei kitų valstybės institucijų pareigą laikytis valstybės prisiimtų įsipareigojimų. Šis principas taip pat reiškia įgytų teisių apsaugą, t. y. asmenys turi teisę pagrįstai tikėtis, kad jų pagal galiojančius įstatymus ar kitus teisės aktus, neprieštaraujančius Konstitucijai, įgytos teisės bus išlaikytos nustatytą laiką ir galės būti realiai įgyvendinamos.“ T. E. Žmogaus T. T. (toliau - EŽTT) praktikoje nurodyta, kad nuteistasis jau pradėdamas atlikti bausmę turi teisę žinoti, ką jis privalo daryti, kad galėtų būti išleistas į laisvę (Vinter and Others v. the U. K. ([GC], nos.66069/09, 130/10, 3896/10, § 122, 2013-07-09 byloje). Nuteistasis R. M. visą bausmės atlikimo laiką elgėsi nepriekaištingai ir savo elgesiu rodo, kad likusią bausmės dalį gali sėkmingai atlikti be izoliacijos nuo visuomenės. Jis gali taisytis ir ne struktūruotoje aplinkoje, o jo lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, priešingai nei skundžiama nutartimi tai sprendė pirmosios instancijos teismas, neprieštaraus teisingumo principui bei bausmės paskirčiai. Nuteistojo lygtinis paleidimas iš esmės užtikrins BVK įtvirtinto teisingo ir progresyvaus bausmių atlikimo principo įgyvendinimą.
5.12. Įvertinus aukščiau nurodytas nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes, akivaizdu, kad Komisija, vienbalsiai nutardama taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, pagrįstai atsižvelgė į nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką ir realią pažangą ją mažinant. Komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos taikytos tinkamai, todėl Komisijos nutarimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu, dėl ko pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo atsisakyti patvirtinti Komisijos priimtą nutarimą.
Atsiliepimas
6. Atsiliepimų į nuteistojo R. M. gynėjos advokatės Rūtos Mikšės apeliacinį skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
7. Nuteistojo R. M. gynėjos advokatės Rūtos Mikšės skundas atmetamas.
8. BVK 157 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šio straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį. Kaip matyti iš skundžiamos apylinkės teismo nutarties, spręsdamas Komisijos nutarimo patvirtinimo pagrįstumo ir teisėtumo klausimą, pirmosios instancijos teismas įvertino tiek nuteistojo pažangą, tiek jo elgesį jam skirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu bei kitas aplinkybes, reikšmingas lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymui/netaikymui ir nusprendė atsisakyti patvirtinti Komisijos nutarimą taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos R. M.. Tokiai išvadai pritaria ir aukštesnės instancijos teismas.
9. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog R. M. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos. Jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika pagal „OAsys“ metodiką atitinka 15 balų ir yra prilyginama žemai rizikos grupei. Tačiau nepaisant to, būtina nustatyti ir akivaizdžius nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius pataisos namuose, kurie turi būti įtikinantys, kad bausmės tikslai šiuo metu jau yra pasiekti ir būdamas nestruktūrizuotoje aplinkoje R. M. sugebės savo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Ši išvada daroma ne tik formaliai atsižvelgiant į nustatytus rizikos vertinimo balus, bet ir visapusiškai įvertinus nuteistojo elgesio ir nuostatų pokyčius bei nuteistajam taikomų pataisos priemonių įtaką jo kriminogeniniams veiksniams.
10. Aukštesniojo teismo nuomone, pažeidimų nurodytų apeliaciniame skunde, kurie susiję su Komisijos nutarimo vertinimu, apylinkės teismas nagrinėjamoje byloje nepadarė. Priešingai, apylinkės teismas konstatavo, kad Komisijos galutinė išvada suformuota nepakankamai įvertinus materialų lygtinio paleidimo taikymo pagrindą, šią išvadą dėl minėto instituto netaikymo apylinkės teismas motyvavo ir tai nelaikoma Komisijos nutarimo turinio vertinimu, todėl darytina išvada, kad apylinkės teismas BPK 360 straipsnio 2 dalies nuostatų nepažeidė, tuo tarpu BVK nuostatos patikrintos ir taikytos tinkamai.
11. Kaip matyti iš bylos medžiagos ir apeliacinio skundo, R. M. bausmę atlieka atvirojoje kolonijoje, dirba už pataisos įstaigos ribų, jo nuostata į darbą yra teigiama, lygtinio paleidimo atveju, darbus tęs UAB (duomenys neskelbtini). Būdamas laisvėje jis taip pat dirbo, gyveno iš teisėtai uždirbamų lėšų. Problemų dėl gyvenamos vietos, R. M. taip pat neturi, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, drausmine tvarka nebaustas, 13 kartų skatintas, iš kurių 6 kartus nemokamomis atostogomis su leidimu parvykti į namus, neišsako kriminalinį elgesį palaikančių nuostatų, taip pat vyksta trumpalaikių išvykų į namus, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones bei Komisijos skirtas rekomendacijas. Nors šios aplinkybės teigimai charakterizuoja nuteistąjį, tačiau tai tik parodo, jog jis, atlikdamas jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas nuteistasis, ir šios aplinkybės nesudaro besąlyginio pagrindo konstatuoti pakankamos jo pažangos mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Sprendžiant klausimą dėl galimybės taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, negali būti vertinama tik svarstymo momentu esamos aplinkybės.
12. Laisvės atėmimo bausmę R. M. atlieka už penkių nusikalstamų veikų padarymą, iš kurių viena susijusi su žmogaus gyvybės atėmimu. Iš socialinio tyrimo išvados matyti, kad R. M. veikdamas kartu su bendrininkais organizuotoje grupėje, panaudodamas šaunamąjį ginklą ir specialiai žmogui sužaloti pritaikytą daiktą, panaudodami fizinį smurtą, atimdami nukentėjusiajam galimybę priešintis, pagrobė svetimą turtą, pasikėsino plėšimo būdu pagrobti didelės vertės svetimą turtą, žiauriai dėl savanaudiškų paskatų nužudė kitą žmogų. Kaip teigiama socialinio tyrimo išvadoje ir apeliaciniame skunde R. M. pripažįsta kaltę dėl padaryto pažeidimo (pripažino nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios) ir išgyvena prieš savo artimuosius. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad iš apkaltinamojo nuosprendžio matyti, jog R. M. dėl padaryto plėšimo savo kaltę pripažino, tuo tarpu dėl nužudymo kaltę neigė ir nurodė, kad nužudyti nukentėjusiojo nenorėjo ir neturėjo tokio tikslo. Todėl teisėjų kolegija dėl kritiško nuteistojo požiūrio į savo neteisėtus veiksmus, abejoja. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad R. M. kitiems bendrininkams nežinant, pagrobė seife buvusius pinigus bei parūpino ginklus ir elektrošoką, kurie buvo naudojami nusikalstamų veikų padarymo metu. Teisėjų kolegijos nuomone, tai patvirtina socialinio tyrimo nurodytą aplinkybę, kad nusikaltimas buvo planuotas, jam buvo ruoštasi, nors nužudyti ir neplanavo, tačiau R. M. vaidmuo nusikalstamų veikų padaryme nebuvo antraeilis, neabejotinai šios aplinkybės buvo įvertintos priimant apkaltinamąjį nuosprendį, tačiau teisėjų kolegijos nuomone, tai sudaro pagrindą griežčiau vertinti nuteistojo galimybes nenusikalsti ateityje ir jo pažangą pataisos proceso metu.
13. Nors nusikalstamos veikos aplinkybės, egzistavusios iki nuteistojo nuteisimo negali būti pripažįstami savarankišku pagrindu lygtinio paleidimo netaikymui, tačiau šios aplinkybės sudaro prielaidas griežčiau vertinti lygtiniam paleidimui svarbias aplinkybes. Tokios išvados yra būtinos gerbiant ne tik paties nuteistojo interesus, bet ir viešąjį interesą, t. y. kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų nubaustas ir atliktų tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Sutinkama su apeliaciniame skunde nurodytu motyvu, kad šios aplinkybės gali būti vertinamos tik nuteistojo elgesį ir asmenybę charakterizuojančių duomenų kontekste, todėl teisėjų kolegija pažymi, kad būtent ši informacija apie R. M. padarytas nusikalstamas veikas atitinkamai charakterizuoja nuteistąjį, rodo buvus jo neigiamą požiūrį į visuotinai nustatytų taisyklių ir reikalavimų laikymąsi, o tai leidžia manyti, kad tokio asmens elgesio korekcijos laikotarpis turi būti vertinamas itin atidžiai, ką šiuo atveju apylinkės teismas skundžiama nutartimi ir padarė.
14. Nuteistojo R. M. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra žema ir sudaro 15 balų. Iš socialinio tyrimo išvados matyti, kad R. M. balai bausmės atlikimo laikotarpiu sumažėjo nuo 29 balų, tačiau pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką vis dar sudaro ir du dinaminiai balai, kurie gali mažėti priklausomai nuo nuteistojo teigiamo elgesio pataisos namuose. Šiuo atveju reikia įvertinti konkrečius nuteistojo veiksmus ar nuteistasis koreguodamas savo elgesį tikrai padarė viską, kad pasimokytų iš savo patyrimo ir ateityje nedarytų naujų nusikalstamų veikų. Teisėjų kolegijos nuomone, R. M. dalyvavimo elgesio programose turėtų būti savitikslis ir labiau orientuotas į užsiėmimus, kurie leistų mažinti jo smurtinį elgesį, dėl kurio nuteistasis ir atlieka bausmę ir kuris kelia abejonių dėl kritiško nuteistojo požiūrio būtent į savo neteisėtus smurtinius veiksmus.
15. Netaikant lygtinio paleidimo R. M. atžvilgiu atsižvelgtina ir į galimus nuteistojo finansinius sunkumus šiam išėjus į laisvę. Bylos duomenimis, darbą nuteistasis turėjo ir jam inkriminuotų nusikaltimų padarymo metu, tačiau finansinės naudos siekimas nuo neteisėto elgesio R. M. nesustabdė. Tokiu būdu, įvertinus ir nuteistajam inkriminuotų nusikaltimų finansinį pobūdį, teisėjų kolegijai leidžia pagrįstai spręsti, kad oficialiai gaunamų pajamų asmeninių nuteistojo poreikių tenkinimui šiam būnant laisvėje nepakako. Nors nuteistojo gynėja teigia, kad nuteistojo finansiniai įsipareigojimai yra valdomi ir įveikiami, R. M. iš darbo užmokesčio yra padengęs 4737,35 eurus ir pateikęs prašymą dėl 20 eurų dydžio sumos pervedimo civiliniams ieškiniams apmokėti, tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad nuteistasis turi pakankamai didelių finansinių įsipareigojimų – pataisos įstaigoje 2020 m. liepos 14 d. gauti vykdomieji dokumentai dėl 10310,44 eurų sumos išieškojimo. Todėl nuteistojo finansiniai įsipareigojimai, atsižvelgiant į tai, kad vertinamu atveju R. M. nusikalstamas elgesys sietinas su finansinės naudos siekimu, sprendžiant klausimą, ar nuteistasis sugebės tinkamai integruotis į visuomenę lygtinio paleidimo atveju, negali būti sumenkinami. Pakankamai dideli finansiniai įsipareigojimai leidžia pagrįstai abejoti, jog nuteistasis sugebės savo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis lygtinio paleidimo atveju, o motyvacija darbui bei noras kuo spartesnio žalos atlyginimo negali to garantuoti.
16. Priešingos išvados teisėjų kolegijai neleidžia daryti ir skundo motyvai dėl nuteistojo socialinių ryšių su šeimos nariais bei tinkamų gyvenimo sąlygų buvimas laisvėje. Nors artimi nuteistojo socialiniai ryšiai su savo artimaisiais bei neturėjimas problemų dėl gyvenamosios vietos gali veikti kaip apsauginiai faktoriai nuo galimo pakartotinio nuteistojo nusikalstamo elgesio, tačiau, sprendžiant iš skundo nagrinėjimui pateiktų duomenų, šis faktas egzistavo ir iki R. M. inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo, tačiau nuo neteisėto elgesio jo nesustabdė, todėl abejotina, kad ir šiuo metu vien tik artimų socialinių ryšių egzistavimas ir tinkamos gyvenimo sąlygos gali sulaikyti asmenį nuo pakartotino nusikalstamo elgesio.
17. Teisės aktuose nėra nustatytas baigtinis sąrašas aplinkybių, į kurias atsižvelgiama, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo, todėl sprendžiant šį klausimą visapusiškai įvertinamos ir tokios aplinkybės, kaip padarytos nusikalstamos veikos pavojingumas, jos padarymo aplinkybės, kaltininko požiūris į padarytas nusikalstamas veikas, likusios neatliktos bausmės dalis, atliktos bausmės dydis ir pan. Be to, priešingai nei teigiama skunde, būtina įvertinti ir BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų įgyvendinimą, kuris pasireiškia nukentėjusiųjų ir visuomenės interesu, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Visa tai rodo, jog sprendžiant dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo, neapsiribotina tik atliktos bausmės dalimi, įvykdytomis socialinės reabilitacijos programomis ar nuteistojo elgesiu bausmės atlikimo metu. Lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos nėra paskatinamoji priemonė, kuri skiriama nuteistiesiems, atliekantiems laisvės atėmimo bausmę, už nepriekaištingą elgesį, iniciatyvų ir aktyvų dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose, stropų darbą ar mokymąsi. Tuo tarpu per trumpas paskirtos bausmės atlikimas asmeniui gali suformuoti klaidingą nuostatą dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingą visuomenei veiką ir gali būti viena iš prielaidų nusikalsti ateityje. Todėl aukštesnysis teismas pritardamas apylinkės teismo išvadai pažymi, kad vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas ir tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes.
18. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog skunde nurodytas teisėtų lūkesčių apsaugos principas, nereiškia, kad nuteistajam nepalankus sprendimas gali būti vertinamas kaip neteisėtas ir nepagrįstas tik todėl, kad nepateisino nuteistojo lūkesčių ar neužtikrino progresyvaus bausmių atlikimo principo. Tuo tarpu minimas EŽTT sprendimas buvo priimtas, sprendžiant dėl nuteisto iki gyvos galvos asmens lygtinio paleidimo ar atleidimo nuo bausmės galimybes. Šis atvejis yra skirtingas nuo skunde nurodomo tuo, kad nuteistajam R. M. paskirtas terminuotas laisvės atėmimas, be to pažymėtina, kad EŽTT praktika yra rekomendacinio pobūdžio ir teismas spręsdamas lygtinio paleidimo klausimą, vadovaujasi Lietuvos Respublikos įstatymais.
19. Svarbu ir tai, kad atliekant nuteisto asmens, atliekančio laisvės atėmimo bausmę, nusikalstamo elgesio pokyčių vertinimą, tuo pačiu ir sprendžiant klausimą dėl jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, neabejotinai atsižvelgiama ir į Komisijos konstatuotas nuteistąjį apibūdinančias aplinkybes, tačiau, jų neišskiriant, t. y. nesuteikiant joms jokio prioriteto. Jos vertinamos visų nuteistojo asmens byloje esančių ir jo asmenybę charakterizuojančių duomenų, tame tarpe ir nustatytų teismo, plotmėje, kas leidžia pagrįstai spręsti, jog nei Komisijos nutarime, nei Socialinio tyrimo išvadoje konstatuotos išvados teismo neriboja. Sprendžiant asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą privaloma įvertinti visas nuteistojo asmenybės pokyčiams reikšmingas aplinkybes, neignoruojant ir nuteistojo elgesio, galimai paskatinusio jį nusikalsti praeityje, svarstant būtent tokio nuteisto asmens elgesio pokyčius, atliekant jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose. Tokiu būdu, vien tai, kad pirmosios instancijos teismas priėmė kitokį sprendimą nei Komisija, skundžiamos nutarties teisėtumo nešalina. Taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Tuo tarpu nagrinėjamoje byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad R. M. šiuo metu jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o gynėjos nuomonė ir paties nuteistojo noras būti lygtinai paleistam iš pataisos namų neįpareigoja teismo priimti palankų sprendimą.
20. Įvertinus paminėtas aplinkybes, spręsti, kad apylinkės teismas netinkamai įvertino nagrinėjamo klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymą ar nesilaikė formuojamos teismų praktikos, pagrindo nėra. Darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog nuteistajam R. M. lygtinis paleidimas šiuo metu netaikytinas, todėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2020 m. rugsėjo 17 d. nutartis paliekama nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
nutarė:
nuteistojo R. M. gynėjos advokatės Rūtos Mikšės skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2020 m. rugsėjo 17 d. nutartį.
Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.