Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Gražio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Jurgio Kiškio ir Aušros Vingilės,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo R. M. gynėjo advokato M. V. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. spalio 28 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 3-ame sektoriuje 2019 m. rugsėjo 16 d. priimtą nutarimą Nr. 95-571 taikyti nuteistajam R. M. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. R. M. nuteistas 2010 m. spalio 22 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 3 dalį, 129 straipsnio 2 dalies 6, 9 punktus, 253 straipsnio 1 dalį (dvi veikos), 259 straipsnio 2 dalį galutine subendrinta 15 (penkiolikos) metų laisvės atėmimo bausme.

2. Bausmės pradžia – 2008 m. liepos 25 d., bausmės pabaiga – 2023 m. liepos 23 d.

3. 2019 m. rugsėjo 16 d. Komisijos nutarimu Nr. 95-571 nutarta taikyti nuteistajam R. M. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, motyvuojant tuo, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra žema – 18 balų pagal OASys metodiką, o jo elgesys bausmės atlikimo metu pasižymėjo išimtinai teigiamomis savybėmis. R. M. motyvuotai tęsia darbinę veiklą pataisos įstaigoje, turi teigiamas nuostatas taikomos priežiūros atžvilgiu, neišsako kriminalinį elgesį palaikančių nuostatų, aktyviai dalyvauja socialinės reabilitacijos programose bei pozityvaus užimtumo priemonėse, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, elgiasi motyvuotai. Visa tai sudaro pagrindą manyti, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals.

4. Kauno apylinkės teismas 2019 m. spalio 28 d. nutartimi atsisakė tvirtinti Komisijos nutarimą, nurodydamas, kad nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika nekinta nuo 2016 m. spalio 24 d., be to, jam dar likusi labai didelė neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalis – 3 metai 10 mėnesių 13 dienų. Įvertinta ir tai, kad dėl labai sunkaus nusikaltimo padarymo R. M. savo kaltę teisminio bylos nagrinėjimo metu pripažino tik iš dalies, o šiuo metu savo elgesį yra linkęs pateisinti, teigdamas, kad jo elgesiui įtaką darė kiti asmenys, be to, jis neigia planavęs žudyti asmenį. Teismas pažymėjo, kad per trumpas paskirtos bausmės atlikimas asmeniui gali suformuoti klaidingą nuostatą dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingas visuomenei veikas ir gali būti viena iš prielaidų nusikalsti ateityje. Nuteistojo elgesys, nors ir kreipiamas tinkama linkme, tačiau negali būti vertinamas kaip akivaizdi ir įtikinanti pažanga savo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis ir būdais.

5. Skunde aukštesnės instancijos teismui nuteistojo R. M. advokatas M. V. prašo Kauno apylinkės teismo 2019 m. spalio 28 d. nutartį panaikinti ir priimti dėl skundo naują sprendimą – patvirtinti Komisijos 2019 m. rugsėjo 16 d. nutarimą taikyti R. M. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

5.1. Skunde advokatas nurodo, kad nuteistasis R. M. atitinka visas Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje numatytas sąlygas, kurioms esant laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo gali būti paleistas lygtinai. Priešingai negu nustatyta skundžiamoje apylinkės teismo nutartyje, Komisija tinkamai įvertino nuteistojo asmenybę, jo elgesio bausmės atlikimo metu korekciją, pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką ir pagrįstai sprendė, kad šiuo metu įmanoma nuteistąjį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, taikant lygtinio paleidimo institutą. R. M. yra atlikęs BVK 157 straipsnio 2 dalyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir Komisijos skirtas rekomendacijas. Apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje pagrįstai nurodė, kad R. M. atitinka formalųjį lygtinio paleidimo taikymo kriterijų. Tačiau, konstatuodamas, kad nuteistojo elgesys viso bausmės atlikimo metu nėra pakankamas lygtinio paleidimo taikymui, teismas padarė nepagrįstą, nustatytų aplinkybių neatitinkančią išvadą.

5.2. Skunde pabrėžiama, kad R. M., atlikinėdamas bausmę, faktiškai visą bausmės atlikimo laiką dirbo. Nuteistasis Kauno tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2010 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 4-72 buvo paskirtas į ūkio aptarnavimo būrį, tvarkytojo pareigas ir priskirtas paprastajai grupei. Kauno tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2013 m. gegužės 21 d. nutarimu Nr. 36-32 nuteistasis perkeltas iš paprastosios grupės į lengvąją grupę. Pagal 2018 m. birželio 18 d. Kauno tardymo izoliatoriaus ūkio aptarnavimo būrio tvarkytojų atliekamų darbų sąrašą nuteistajam paskirtas darbas bibliotekoje. Šiuo metu R. M. bausmės atlikimą tęsia atviroje kolonijoje, nuo 2019 m. vasario 25 d. jis įsidarbino UAB „G.“. Nuteistojo gynėjas pažymi, kad jo ginamojo darbinė motyvacija visą bausmės atlikimo laiką yra teigiama. Komisijos išvadoje akcentuojama, kad R. M. išsako teigiamas nuostatas į darbą, suvokia jį kaip privalumą ir išsako teigiamą darbo naudą, yra motyvuotas dirbti. Jam pavestus darbus atlieka sąžiningai, kokybiškai ir geranoriškai. Nuteistasis ir iki nuteisimo turi įgijęs darbinės patirties, yra įgijęs specialybę. Šios aplinkybės, taip pat tai, kad preliminariai R. M. yra susitaręs dėl jo įdarbinimo lygtinio paleidimo atveju su UAB „P.“ pagalbinio darbininko pareigose, didina sėkmingos nuteistojo integracijos darbo rinkoje tikimybę, o tuo pačiu mažina riziką nusikalsti pakartotinai, siekiant gauti pajamų neteisėtu būdu. Šiuo metu R. M. aktyviai dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, yra dvylika kartų skatintas, eilę kartų buvo išleistas trumpalaikėms išvykoms į namus, visais atvejais jokių pažeidimų nepadarė, į pataisos namus grįždavo laiku. Toks nuteistojo elgesys, teigiamų nuostatų į priežiūrą turėjimas, supratimas, kad priežiūra gali būti naudinga, pastangos laikytis vidaus tvarkos taisyklių ir režimo reikalavimų sudaro pagrindą tikėtis įstatymus atitinkančio nuteistojo R. M. elgesio ir lygtinio paleidimo metu.

5.3. Skundo autoriaus nuomone, svarbu įvertinti ir tai, kad R. M. dėl vidaus tvarkos taisyklių pažeidimų baustas nebuvo. Tai rodo, kad nuteistasis prie nustatytų tvarkos ir režimo reikalavimų prisitaikyti sugeba, savo elgesį sėkmingai koreguoja. Be to, jis neturi sunkumų dėl gyvenamosios vietos, išėjęs į laisvę gyvens pas tėvą namuose. Bausmės atlikimo metu santykiai su šeima nenutrūko, nuteistasis ryšius su artimaisiais palaiko. Ryšių su artimaisiais palaikymas, taip pat konkurencingumas darbo rinkoje, žalingų įpročių neturėjimas, tinkamos gyvenimo sąlygos laisvėje socialinio tyrimo išvadoje nurodyti kaip faktoriai, mažinantys nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką, kurie, kaip ir tai, kad kriminogeniniai veiksniai, didinantys tikimybę nusikalsti pakartotinai, nenustatyti, šiuo atveju skundžiamoje nutartyje nebuvo vertinti. Teismas formaliai akcentavo artimus kriminogeniniams veiksnius, tačiau jų plačiau neaptarė. R. M. anksčiau neteistas, nors ir turi priteistą nemažą civilinį ieškinį, jį stengiasi atlyginti savanoriškai pagal galimybes, duomenų, kad šiuo metu palaikytų ryšius su organizuotos grupės nariais, su kuriais buvo įvykdytas nusikaltimas, pateiktoje medžiagoje nėra. Esant šioms aplinkybėms, vien tik socialinio tyrimo išvadoje nustatyti artimi kriminogeniniams veiksniai, nuteistajam atitinkant visas BVK 157 straipsnyje numatytas sąlygas, lygtinio paleidimo taikymo galimybės nepaneigia.

5.4. Skunde gynėjas atkreipia dėmesį, jog pagrįstą manymą, kad lygtinai paleistas R. M. laikysis įstatymų ir nenusikals, patvirtina ir remiantis OASys metodika nustatyta žema nusikalstamo elgesio rizika – 18 balų (13 iš jų yra statiniai), bei šios rizikos nuoseklus mažėjimas viso bausmės atlikimo metu. Pažymima, kad 5 kintantys rizikos balai yra susidarę dėl neatlyginto civilinio ieškinio. Šiuo atveju ginamasis faktiškai visą bausmės atlikimo laiką dirbo, o pagal antstolių pateiktus vykdomuosius dokumentus buvo daromos išskaitos iš jo gaunamų pajamų. Nuteistasis asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto, kurį realizavus būtų padengti civiliniai ieškiniai, neturi, o išskaitos iš atlyginimo yra daromos įstatymų nustatyta tvarka, t. y. atskaitoma iš gaunamų pajamų tiek, kiek leidžia įstatymas. Todėl šio rizikos veiksnio R. M. objektyviai neturi galimybės mažinti.

5.5. Skunde pažymima ir tai, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai išskirtinę reikšmę suteikė padaryto nusikaltimo pobūdžiui, pavojingumui, likusios neatliktos bausmės dydžiui, tačiau visapusiškai neįvertino aplinkybių, susijusių su nuteistojo rizika pakartotinai nusikalsti lygtinio paleidimo laikotarpiu. Teismas iš esmės nenurodė jokių aplinkybių, dėl kurių R. M. asmenybė iki šiol išlieka pavojinga visuomenei, o tik lakoniškai konstatavo, kad nuteistojo pažanga nėra akivaizdi ir įtikinanti. Tokie pirmosios instancijos teismo nutarties motyvai vertintini kaip formalūs ir deklaratyvūs. Vien tik nusikaltimų sunkumas ir paskirtos bei neatliktos bausmės santykio vertinimas negali būti kliūtimi lygtinio paleidimo taikymui. Nuteistojo lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos neprieštarauja teisingumo principui ir bausmės paskirčiai. Nagrinėjamu atveju Komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos taikytos tinkamai, todėl Komisijos nutarimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu.

6. Nuteistojo R. M. gynėjo advokato M. V. skundas atmetamas.

7. BVK 157 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertinama nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Iš BVK 157 straipsnio 1 dalies lingvistinio aiškinimo matyti, jog pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką vertinama ne tik esant vidutinei arba aukštai nusikalstamumo rizikai, bet ir tuomet, kai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra žema. Taigi, vien žemos pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos nepakanka lygtinio paleidimo taikymui.

8. Pateiktoje medžiagoje esantys duomenys patvirtina, kad R. M. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, leidžiančią nuteistajam taikyti lygtinį paleidimą, o atlikus jo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą, naudojant OASys metodiką, nustatyta, kad nuteistasis priklauso žemos rizikos grupės asmenims – 18 balų. Vis dėlto, sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo klausimą, jo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką turi būti akivaizdi bei įtikinanti, jog nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis. Pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nustatoma vertinant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai. Tuo pačiu pažymėtina ir tai, kad probacija – tai baudžiamosios atsakomybės realizavimo forma, alternatyva laisvės atėmimo bausmei, tačiau ši alternatyva gali būti taikoma tik išskirtiniais, ypatingais atvejais, kai nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu yra itin nepriekaištingas, o kitos nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės leidžia neabejoti, kad švelnesnė likusios bausmės atlikimo forma leis pasiekti bausmės tikslus ir tuo pačiu nebus pažeistas teisingumo principas bei visuomenės interesas gyventi saugioje aplinkoje. Būtent šiems tikslams yra teikiamas prioritetas, o ne nuteistojo lūkesčiams kuo greičiau išeiti į laisvę.

9. Pateiktos medžiagos duomenimis R. M. bausmę atlieka už penkių nusikalstamų veikų padarymą, kurių viena priskiriama labai sunkių nusikaltimų kategorijai, viena – sunkių, dvi – apysunkių ir viena veika priskiriama baudžiamiesiems nusižengimams. Pats sunkiausias nusikaltimas sukėlė negrįžtamas pasekmes, t. y. itin žiauriai dėl savanaudiškų paskatų buvo atimta žmogaus gyvybė. Neabejotinai sutiktina su nuteistojo gynėju, kad visos minėtos veikos, jų sunkumas bei pavojingumas, buvo įvertintos teismui skiriant bei individualizuojant R. M. bausmę ir jos dydį, tačiau padarytų nusikaltimų pobūdis (šiuo atveju smurtinio, turtinio pobūdžio nusikaltimai) rodo kryptis, kurios turėtų būti koreguojamos, siekiant sėkmingos probacijos. Pažymėtina, jog nusikaltimų darymo metu nuteistasis buvo blaivus, apsvaigimo faktorius nei nuo alkoholio, nei nuo narkotinių ar psichotropinių medžiagų jam nenustatytas, vadinasi, jis puikiai suvokė savo veiksmų neteisėtumą, organizuotoje grupėje veikė tyčia, siekdamas materialinių gėrybių ir visiškai negalvodamas apie kilsiančias pasekmes. Todėl šiuo atveju būtina vertinti, ar R. M. bausmės atlikimo metu dėjo pakankamai pastangų, kad būdamas laisvėje, būtų atsparus kitų asmenų neigiamai įtakai, gebėtų kontroliuoti savo elgesį, konfliktines situacijas spręstų ne smurtu, tačiau konstruktyviais, racionaliais, su baudžiamuoju įstatymu neprasilenkiančiais būdais, be to, svarbu įvertinti jo darbinę motyvaciją, pasiruošimą gyventi iš sąžiningai gaunamo uždarbio ir pan. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad R. M. iki nuteisimo dirbo (duomenys neskelbtini) miesto vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) policijos komisariato postiniu, t. y. nuteistasis tarnavo valstybei bei visuomenei, jam buvo keliami aukštesni pavyzdingo elgesio standartai, kurių jis visiškai nepaisė ir, teisėjų kolegijos vertinimu, būdamas pataisos įstaigoje, akivaizdžios elgesio bei mąstysenos pažangos nepadarė.

10. Socialinio tyrimo išvados duomenimis nuteistasis ne tik prisiima atsakomybę dėl padaryto nusikaltimo, bet ir išgyvena prieš savo artimuosius – tėvus, seserį. Šiuo aspektu, teisėjų kolegijos vertinimu, R. M. atgaila nėra labai nuoširdi, nes itin žiauriai kitam žmogui gyvybę atėmęs asmuo pirmiausia turėtų atgailauti prieš to žmogaus artimuosius, o tik paskui galvoti apie save ir savo šeimos narius. Analizuojamu atveju akivaizdu, jog nuteistasis labiau išgyvena dėl savo esamos padėties, t. y. laisvės atėmimo bausmės atlikimo, o ne dėl sukeltų negrįžtamų padarinių, ką patvirtina ir aukštesniajam teismui pateikta medžiaga. R. M. priteista bendra ieškinių suma sudaro 59 726,92 Eur, iš kurių padengta vos 3501,22 Eur. Pataisos įstaigoje taip pat yra gauti vykdomieji dokumentai dėl 5033,71 Eur išieškojimo, tačiau nuteistasis yra išmokėjęs tik 194,19 Eur. Taigi, R. M. susiduria su rimtomis finansinėmis problemomis, nes jo turimos skolos yra pakankamai didelės, o atlyginta dalis – maža. Teisėjų kolegija nepritaria advokato skundo teiginiams, jog nuteistasis svariau dengti priteistų ieškinių negali, nes pataisos įstaigoje gauna nedidelį darbo užmokestį. Atkreiptinas dėmesys, kad R. M. 2018 m. gruodžio 21 d. Kauno apygardos teismo nutartimi buvo perkeltas iš Kauno tardymo izoliatoriaus į atvirąją koloniją tęsti laisvės atėmimo bausmės atlikimą. Šioje nutartyje, be kita ko, buvo paminėta, jog nutarties priėmimo dienai (2018 m. gruodžio 21 d.) nuteistasis yra atlyginęs 3501,22 Eur turimų finansinių įsipareigojimų. Vadinasi, per devynis mėnesius (nuo nutarties perkelti tęsti bausmės atlikimą į atvirąją koloniją priėmimo iki 2019 m. rugsėjo 3 d. socialinio tyrimo išvados surašymo) R. M. ieškinių atlyginimui neskyrė net minimalios, simbolinės sumos, t. y. ieškinių visiškai nedengė, nors atvirojoje kolonijoje jis taip pat dirba ir gauna atitinkamas pajamas (nuo 2019 m. vasario 25 d. įsidarbino UAB „G.“, vėliau pradėjo dirbti įmonėje „P.“). Teisėjų kolegijos nuomone, toks požiūris į priteistų ieškinių atlyginimą, nusikaltimo pasekmių sumažinimą neleidžia spręsti, jog ir būdamas laisvėje nuteistasis toliau sąžiningai stengsis mažinti turimus įsipareigojimus, juo labiau, įvertinus tai, kad jo nusikaltimai yra padaryti siekiant greitos ir lengvos materialinės naudos. Aptartos aplinkybės rodo, jog priteisti ieškiniai pavyzdingiau buvo atlyginami R. M. atliekant bausmę tardymo izoliatoriuje, o ne atvirojoje kolonijoje, t. y. švelnesnės bausmės atlikimo sąlygos neskatino jo ir toliau pavyzdingai elgtis.

11. Teisėjų kolegija įvertina ir tai, kad nors pokalbio su specialiste metu nuteistasis teigė, jog šiuo metu bet kokius ryšius su nusikalsti linkusiais asmenimis yra nutraukęs, tačiau informacija apie dabartinius R. M. ryšius Socialinės reabilitacijos skyriaus specialistui nėra prieinama. Be to, kiti organizuotos grupės nariai, veikę kartu su R. M., yra nuteisti ilgesnėmis laisvės atėmimo bausmėmis, taigi, jie vis dar atlieka jiems skirtas bausmes, o nuteistųjų tarpusavio bendravimas yra apsunkintas, nes bendrininkai pataisos įstaigose yra išskirstomi į atskiras grupes, būrius ir pan. Aukštesnės instancijos teismas atsižvelgia ir į tai, kad nuteistasis bausmės atlikimo metu sudarė santuoką, kas iš esmės vertintina teigiamai, tačiau santuoka sudaryta su laisvės atėmimo bausmę Panevėžio pataisos namuose atliekančia moterimi, o tai paneigia nuteistojo teiginius, kad jis vengia nusikalsti linkusių asmenų. Socialinio tyrimo išvadoje pažymėta, kad R. M. teigia, jog su žmona kalba apie ateities planus, tačiau, kokie tai planai, pateiktoje medžiagoje nenurodyta, kas patvirtina, jog santuoka yra sudaryta ne tiek dėl siekio sukurti šeimą, kiek dėl galimybės bendrauti ilgalaikių pasimatymų metu ir pan.

12. Teisėjų kolegija teigiamai vertina aplinkybę, jog R. M. bausmės atlikimo metu nei karto nepažeidė nustatytų vidaus tvarkos taisyklių bei režimo reikalavimų, t. y. jis nėra baustas drausmine tvarka, vis dėlto, tinkamai atlikti paskirtą bausmę yra kiekvieno nuteistojo pareiga, priešingu atveju, t. y. sistemingai pažeidinėjant nustatytą tvarką, nuteistųjų teisinė padėtis yra sunkinama – jie perkeliami į drausmės grupę, kur yra griežčiau varžoma jų laisvė bei turimos teisės. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad R. M. nuo 2008 m. liepos 25 d. iki 2013 m. gegužės 21 d. bausmę atliko paprastosios grupės sąlygomis, vėliau – lengvosios grupės sąlygomis, tačiau atvirojoje kolonijoje jis bausmę tęsia dar palyginus neseniai – nuo 2018 m. gruodžio mėnesio pabaigos. Kadangi bausmių vykdymo sistema Lietuvos Respublikoje vadovaujasi progresyvaus bausmės atlikimo principu, todėl nuteistojo teisinė padėtis, jam pavyzdingai elgiantis, švelninama palaipsniui. Vadinasi, R. M. pirmiausia turėtų įrodyti, kad yra vertas bausmės atlikimo tęsimo švelnesnio režimo sąlygomis, o tik paskui tikėtis lygtinio paleidimo taikymo. Per greitas bausmės atlikimo sąlygų švelninimas gali kurti nebaudžiamumo nuotaikas ir neužtikrinti bausmės tikslų, juo labiau, įvertinus tai, kad neatliktoji laisvės atėmimo bausmės dalis yra pakankamai didelė (3 metai 10 mėnesių 13 dienų Komisijos nutarimo priėmimo dienai).

13. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad R. M. pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką, nors yra vertinama kaip žema, tačiau, kaip pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, visiškai nepakito nuo 2016 m. spalio mėnesio, t. y. tie patys 18 balų nuteistajam nustatyti 2016 m. spalio 24 d., 2017 m. lapkričio 7 d., 2018 m. liepos 10 d. ir 2019 m. rugsėjo 3 d. vertinimų metu, kas leidžia teigti, jog akivaizdi bei įtikinanti pažanga nėra daroma. Nors nuteistojo gynėjas skunde pažymi, kad rizikos balai negali mažėti vien dėl neatlygintų civilinių ieškinių, kurių atlyginti R. M. neva neturi galimybių, tačiau teismui pateiktoje medžiagoje tokios informacijos nėra pateikta, todėl šis skundo teiginys vertinamas kaip deklaratyvus. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, jog iš nuteistajam nustatytų 18 svertinių balų 13 balų yra statiniai, t. y. nekintantys, vadinasi, 5 balai dar gali būti koreguojami savo pozityviu elgesiu bei ydingos mąstysenos keitimu. Atkreiptinas dėmesys, kad socialinio tyrimo išvadoje nurodyta ir tai, jog R. M. šiuo metu yra atsisakęs neformalių nuteistųjų tradicijų, kada įvyko šis pokytis nenurodyta, taigi, teisėjų kolegija negali objektyviai spręsti, ar nuteistasis pakankamai ilgą laiką nebepalaiko kriminalinės subkultūros, t. y. ar jo mąstysenoje jau susiformavo naujas požiūris į bausmės paskirtį bei tikslus.

14. Teisėjų kolegijos vertinimu, smurtinių nusikaltimų prevencijai tiek Lietuvos Respublikos, tiek visos Europos mastu yra skiriamas didžiausias dėmesys. Smurto padarinius jaučia tiek smurtą patiriantys asmenys ir jų šeimų nariai, tiek ir kiti visuomenės nariai. Šie padariniai sietini ne tik su sunkiais dvasinės ir fizinės sveikatos sutrikimais, bet ir su socialiniais bei ekonominiais kaštais. Kiekvienais metais kuriamos įvairios programos didinti visuomenės supratimą apie įvairias smurto apraiškas, jų padarinius ir būtinybę užkirsti kelią smurtui, ugdyti nepakantumą smurtiniam elgesiui. Todėl įvykdžius labai sunkų smurtinį nusikaltimą, sukėlusį negrįžtamus padarinius, neužtenka vien kelerius metus gerai elgtis ir tikėtis lygtinio paleidimo taikymo. Tik atlikdamas realią laisvės atėmimo bausmę, nuteistasis verčiamas analizuoti savo nusikalstamo elgesio priežastis bei pasekmes, keisti savo netinkamą mąstyseną bei elgseną, kuri nesusiformavo per vienerius metus, todėl ir keitimosi procesas negali įvykti per trumpą laikotarpį. Nors iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad R. M. bausmės atlikimo metu dalyvavo įvairiose socialinės reabilitacijos programose bei pozityvaus užimtumo priemonėse, tačiau konkrečiai smurtinio elgesio prevencijai nebuvo skiriamas pakankamas dėmesys, kas neleidžia teigti, jog jis yra pasiruošęs sėkmingai probacijai.

15. Remiantis išdėstytu, aukštesnysis teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas netinkamai įvertino lygtinio paleidimo klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes. Pakankama nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nėra nustatyta, todėl R. M. turi tęsti bausmės atlikimą atvirojoje kolonijoje. Kauno apylinkės teismo 2019 m. spalio 28 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, ją naikinti ar keisti pateikto skundo motyvais nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo R. M. gynėjo advokato M. V. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. spalio 28 d. nutartį.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.