Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Giedraičio, Algirdo Jaliniausko ir Nerijaus Meilučio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

nerengiant teismo posėdžio išnagrinėjo nuteistojo E. Ž. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2020 m. liepos 2 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 3-ame sektoriuje (toliau – Komisija) 2020 m. gegužės 18 d. nutarimą Nr. 95-293 taikyti nuteistajam E. Ž. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Komisijos nutarimo ir pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

1. E. Ž. nuteistas Kauno apygardos teismo 2010 m. birželio 11 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 1 dalį, 129 straipsnio 1 dalį, 135 straipsnio 2 dalies 3 punktą, ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 2 punktu, 6 dalimi, paskirtas bausmes subendrinus jas apimant ir iš dalies sudedant, jam paskirta galutinė subendrinta 12 metų laisvės atėmimo bausmė.

2. Laisvės atėmimo bausmės pradžia – 2009 m. liepos 10 d., bausmės pabaiga – 2021 m. liepos 8 d. Neatlikta bausmės dalis Komisijos posėdžio dienai (2020 m. gegužės 14 d.) – 1 metai 1 mėnuo 24 dienos.

II. Skundo esmė

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8. Aptarto teisinio reguliavimo kontekste įvertinus aukštesniajam teismui pateiktą medžiagą ir išanalizavus skundo argumentus, konstatuotina, kad, priešingai nei nustatyta skundžiamoje apylinkės teismo nutartyje, Komisija tinkamai įvertino nuteistojo E. Ž. asmenybę, jo elgesio bausmės atlikimo metu korekciją bei pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Komisija pagrįstai sprendė, jog šiuo metu įmanoma nuteistąjį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, jo atžvilgiu taikant lygtinio paleidimo institutą, ir tai neturėtų sutrukdyti iki galo realizuoti jam paskirtos bausmės tikslų ar pažeisti teisingumo principo įgyvendinimą. Aukštesniojo teismo vertinimu, apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti E. Ž. atžvilgiu lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, išskirtinę reikšmę suteikė padarytų nusikaltimų pobūdžiui ir pavojingumui, likusios neatliktos bausmės dydžiui, išskiriamiems kriminogeniniams veiksniams. Apylinkės teismas visapusiškai neįvertino duomenų, susijusių su sumažėjusia nuteistojo rizika pakartotinai nusikalsti lygtinio paleidimo laikotarpiu, iš esmės nenurodė jokių aplinkybių, dėl kurių E. Ž. asmenybė iki šiol išlieka pavojinga visuomenei, lakoniškai konstatuodamas, kad nuteistojo pažanga nėra tokia pakankama, nors visgi ir pripažino, kad nuteistasis daro pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką. Tokie pirmosios instancijos teismo nutarties motyvai vertintini kaip formalūs ir deklaratyvūs. Tuo labiau, remiantis ankščiau aptarto BVK 157 straipsnio 1 dalimi, sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, nusikalstamos veikos pavojingumas, pobūdis ir likusi neatliktos bausmės dalis galėtų būti vertinami tik kitų nuteistojo elgesį ir asmenybę charakterizuojančių duomenų kontekste, vadovaujantis ne tik paskirtos bausmės tikslais, bet, visų pirmiausiai, ir bausmės vykdymo principais bei lygtinio paleidimo tikslais. Priešingu atveju, lygtinio paleidimo institutas praranda savo prasmę, o nuteistieji neskatinami pasitaisyti.

9. Šiuo atveju iš bylos medžiagos matyti, kad Komisija išnagrinėjo visus duomenis, reikšmingus nuteistojo E. Ž. lygtiniam paleidimui. Pažymėtina, kad nors E. Ž. jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę atlieka už dviejų labai sunkių ir vieno apysunkio nusikaltimų padarymą, tačiau jis jau yra atlikęs didesnę nei reikalaujama BVK 157 straipsnio 1 dalies 3 punkte bausmės dalį, leidžiančią svarstyti asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą. Tai leidžia daryti išvadą, kad nuteistojo paskirtos ir atliktos bausmės dalis atitinka įstatymo reikalavimus, todėl, priešingai nei skundžiama nutartimi sprendė pirmosios instancijos teismas, ji negali būti traktuojama kaip per maža (juo labiau, kad realiai nuteistasis yra atlikęs didžiąją dalį bausmės, o jos likutis tik šiek daugiau nei vieneri metai), prieštaraujanti teisingumo principo ar bausmės tikslų įgyvendinimui. Tokiu būdu, sprendžiant E. Ž. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, esminę reikšmę įgauna jo socialinės reabilitacijos plano įgyvendinimas bei pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kuri šiuo atveju pagal „OASys“ metodiką yra žema, atitinka 34 balus, o iš jų tik 1 dinaminis.

10. Akivaizdi nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką matyti ir iš vis mažėjančių nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo balų, tačiau, teisėjų kolegijos manymu, ne balai turi lemiamą reikšmę. Esminę reiškę turi konkretūs veiksmai, kurių ėmėsi nuteistasis, kad mažintų savo nusikalstamo elgesio riziką. Būtent jam vykdant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas konkrečias priemones, Komisijos skirtas rekomendacijas, E. Ž. elgesio rizika sumažėjo nuo 59 balų (vidutinė rizika) iki 34 balų (žema rizika). Tokia pažanga yra akivaizdi, įvertinant faktą, kad nuteistasis iš esmės maksimaliai juos sumažino. Kiti balai (išskyrus likusįjį vieną dinaminį) yra statiniai, ir negali sumažėti. Svarbu pažymėti ir tai, kad šis balas viso bausmės atlikimo metu nuosekliai mažėjo, kas leidžia konstatuoti, kad nuteistojo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką yra nuosekli ir akivaizdi. Nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, per nustatytą laikotarpį įvykdė Komisijos paskirtas rekomendacijas ir jo elgesys bausmės atlikimo metu sudaro pagrindą manyti, kad jis išėjęs į laisvę laikysis įstatymų ir nebenusikals, todėl Komisija pagrįstai teismui siūlė nuteistajam taikyti lygtinį paleidimą.

11. Aukštesniojo teismo vertinimu, apylinkės teismas, atsisakydamas taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, nepagrįstai išskirtinę reikšmę suteikė Socialinio tyrimo išvadoje išvardytiems E. Ž. pakartotinį nusikalstamą elgesį galintiems paskatinti kriminogeniniams rizikos veiksniams. Pažymėtina, kad ankstesni teistumai priskiriami statiniams nusikalstamo elgesio rizikos veiksniams, kadangi tokia informacija yra nekintanti, todėl šio veiksnio iš esmės nėra galimybės koreguoti, ir nuteistasis nebeturi jokių galimybių šio balų skaičiaus sumažinti. Tuo tarpu Socialinio tyrimo išvados duomenimis kitas kriminogeninis veiksnys – mąstymas ir elgesys, nuteistojo buvo ir yra akivaizdžiai koreguojami teigiama linkme. Nuteistasis suvokia, jog didžiausia problema yra alkoholio vartojimas. Kaip matyti iš bylos medžiagos, nuteistasis pataisos namuose lanko AA grupės užsiėmimus, šiuo metu supranta ir pripažįsta alkoholio paveikto elgesio galimą žalą geriančiam asmeniui ir aplinkiniams.

12. Šiame kontekste taip pat svarbu pažymėti, kad nuteistasis jau buvo padengęs iš jo priteistą žalos atlyginimą. Pataisos namuose jo atžvilgiu taip pat yra gauti vykdomieji dokumentai 7 800,93 Eur sumai, tačiau nuteistasis juos dengia iš gaunamo darbo užmokesčio ir šiuo metu jau yra išmokėjęs 1 483,42 Eur, jis yra motyvuotas atsiskaityti su antstoliais. Nuteistasis tiek anksčiau būdamas laisvėje, tiek dabar atlikdamas laisvės atėmimo bausmę pragyvena iš darbo užmokesčio, nėra duomenų, kad jis turėtų kitų finansinių įsipareigojimų, kurių negalėtų įvykdyti. Visi šie duomenys leidžia spręsti, jog savo elgesį pataisos namuose nuteistasis koreguoja tinkamai. Todėl netaikyti jam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos remiantis pirmosios instancijos teismo pažymėtais veiksniais, nebuvo pagrindo.

13. Nesutinkant su apylinkės teismo išvadomis svarbu paminėti ir tai, kad manymą, jog išėjęs į laisvę E. Ž. laikysis įstatymų, sustiprina ir pakitusios jo nuostatos. Socialinio tyrimo išvados duomenimis nustatyta, kad nuteistojo pažiūros į įstatymus ir tvarką yra teigiamos ir jis supranta, kad dauguma žmonių laikosi įstatymų. Nuteistojo elgesyje nėra diskriminacinių nuostatų įrodymų. E. Ž. suvokia, jog norėdamas prisitaikyti visuomenėje privalo laikytis nustatytų taisyklių ir įstatymų, šiuo metu yra motyvuotas koreguoti savo elgesį atsižvelgiant į juos. Šių duomenų visuma skundą nagrinėjančiam teismui leidžia pagrįstai spręsti, jog E. Ž. tinkamai analizuoja savo praeitį. Aukštesnės instancijos teismo vertinimu, tam tikrus mąstymo aspektus nuteistasis toliau gali koreguoti ir laisvėje, jam paskiriant vieną ar kelias tarpusavyje suderintas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) pareigas, kurios bausmę atliekant probacijos sąlygomis padėtų toliau lavinti socialiai reikšmingus įgūdžius ir valdyti pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos veiksnius.

14. Pritariant E. Ž. lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos įvertintina ir tai, kad nors nuteistasis turi 9 klasių išsilavinimą, tačiau yra įgijęs šešias specialybes, iki įkalinimo oficialiai dirbo. Atlikdamas bausmę Alytaus pataisos namuose apie 8 metus dirbo VĮ „Mūsų amatai“ staliumi, o perkeltas į atvirąją koloniją įsidarbino ir iki šiol dirba ŽŪB „Nematekas“, kur dirbtų ir paleistas į laisvę, kas neabejotinai rodo itin teigiamą nuteistojo darbinę motyvaciją, galinčią veikti kaip apsauginis faktorius nuo pakartotinio nusikalstamo elgesio nuteistojo lygtinio paleidimo atveju. Be to, sprendžiant iš skundo nagrinėjimui pateiktų duomenų, nuteistasis aktyviai dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, kas neabejotinai patvirtina, jog atlikdamas jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, savo laisvalaikį nuteistasis leidžia prasmingai, tobulina laisvėje įgytas žinias, kurios, teisėjų kolegijos įsitikinimu, neabejotinai jam bus naudingos savo tikslų laisvėje siekiant tik teisėtais būdais ir priemonėmis.

15. Sėkmingam nuteistojo resocializacijos procesui labai svarbu ir tai, kad E. Ž. turi geras gyvenimo sąlygas laisvėje – nuolatinę gyvenamąją vietą pas žmoną. Taip pat per visą laisvės atėmimo bausmės atlikimo laiką E. Ž. už nepriekaištingą elgesį, stropų darbą buvo 17 kartų skatintas (paskutinis paskatintas gautas 2020 m. birželio 19 d.), ir nors 5 kartus pažeidė pataisos įstaigos taisyklių ir/ar režimo reikalavimus, tačiau tik 2 kartus už juos baustas, šiuo metu galiojančių nuobaudų neturi, o paskutinis pažeidimas buvo padarytas 2017 m. liepos 7 d. Nuo 2016 m. gruodžio 2 d. E. Ž. bausmę atlieka atvirojoje kolonijoje, nuo 2018 m. sausio 11 d. jam suteikta teisė parvykti laisvu nuo darbo metu iki 2 parų į namus, o 2 kartus buvo suteikta teisė 10 parų atostogų metu parvykti į namus. Jis grįždavo laiku, pažeidimų nepadarė. Visa tai rodo jo realų norą taisytis, laikytis vidaus tvarkos taisyklių ir elgtis pavyzdingai. Nuteistojo elgesys viso bausmės atlikimo metu leidžia teismui pagrįstai manyti, kad laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai nuteistojo elgesiui turėjo teigiamą poveikį.

16. Aptartų aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad teigiamai E. Ž. apibūdinančių duomenų visuma šiuo metu akivaizdžiai nusveria neigiamus faktus ir leidžia daryti abejonių nekeliančią išvadą, jog nuteistasis savo elgesį pakeitė pakankamai, todėl toliau jį galima taisyti ir ne struktūruotoje aplinkoje. Jo lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, priešingai nei skundžiama nutartimi tai sprendė pirmosios instancijos teismas, neprieštaraus teisingumo principui bei bausmės paskirčiai. Kolegijos manymu, priešingai, jo lygtinis paleidimas iš esmės užtikrins BVK įtvirtinto teisingo ir progresyvaus bausmių atlikimo principo įgyvendinimą.

17. Tokiu būdu neabejotina, kad Komisija, vienbalsiai nutardama taikyti nuteistajam E. Ž. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, pagrįstai atsižvelgė į nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką ir realią pažangą ją mažinant. Komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos taikytos tinkamai, todėl Komisijos nutarimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu. Esant šioms aplinkybėms apylinkės teismas neturėjo pagrindo atsisakyti patvirtinti Komisijos priimtą nutarimą, o skundžiama nutartis negali būti laikoma pagrįsta, todėl naikinama ir dėl nuteistojo E. Ž. skundo priimamas naujas sprendimas – patvirtinamas Komisijos 2020 m. gegužės 18 d. nutarimas Nr. 95-293 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam E. Ž. (BPK 364 straipsnio 8 dalies 2 punktas).

18. Iki 2020 m. birželio 30 d. galiojusi BPK 360 straipsnio, BVK 157 straipsnio redakcija numatė, kad probacijos sąlygas lygtinai paleidžiamam asmeniui nustato apylinkės teismas, priėmęs nutartį patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimą arba tenkinti skundą ir patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimą taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Nuo 2020 m. liepos 1 d. šios nuostatos (BPK 360 straipsnio 5, 6 dalys, BVK 157 straipsnio 5 dalis) pripažintos netekusiomis galios. Sutinkamai su nuo 2020 m. liepos 1 d. galiojančia BVK 157 straipsnio 7 dalimi, BVK 157 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktuose ir 2 dalyje nurodytiems nuteistiesiems lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigų taiko vietovės, kurioje yra nuteistojo pataisos įstaiga, apylinkės teismas nutartimi, kuria patvirtinamas Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimas taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Pagal BPK 4 straipsnio 1 dalį, proceso tvarką nustato baudžiamojo proceso įstatymas, galiojantis proceso veiksmų atlikimo metu. Atsižvelgiant į aptartą teisinį reguliavimą, vertinamu atveju Komisijos priimto nutarimo patvirtinimo klausimas spręstinas vadovaujantis šiuo metu (nuo 2020 m. liepos 1 d.) galiojančiomis BPK ir BVK nuostatomis, kurios numato teismui teisę tik patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimą taikyti lygtinį paleidimą arba jo nepatvirtinti, tačiau nebenumato galimybės kartu nustatyti ir probacijos sąlygas lygtinai paleidžiamam asmeniui. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija, patvirtindama nutarimą taikyti lygtinį paleidimą, Komisijos siūlomų ar kitų pareigų nuteistajam nenustato.

19. Šios nutarties 18 punkte aptarto teisinio reguliavimo kontekste atkreipiamas dėmesys ir į BVK 3 straipsnio 1 dalį, numatančią, kad bausmės vykdomos pagal jų vykdymo metu galiojančius Lietuvos Respublikos įstatymus. Nuo 2020 m. liepos 1 d. galiojančio BVK 157 straipsnio 8 dalyje įtvirtinta, kad likusios neatliktos laisvės atėmimo bausmės laikotarpiu lygtinai paleistiems iš pataisos įstaigų nuteistiesiems vykdoma probacija. Probacijos vykdymo, jos sąlygų keitimo ir probacijos panaikinimo tvarka nustatyta Lietuvos Respublikos probacijos įstatyme, pagal kurį probacijos vykdymas yra pavestas Probacijos tarnybai (5 straipsnis), kuri savo veiklą vykdo vadovaudamasi probacijos vykdymo metu galiojančiais Lietuvos Respublikos įstatymais (3 straipsnio 1 dalis). Taigi, būtent Probacijos tarnyba šiuo atveju turi pareigą lygtinai paleidžiamam nuteistajam nustatyti pareigas, draudimus, ir baudžiamojo poveikio priemones (probacijos sąlygas), siekiant užtikrinti veiksmingą probuojamojo resocializaciją ir mažinti jo nusikalstamų veikų recidyvą (Probacijos įstatymo 15 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 2 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo E. Ž. skundą tenkinti.

Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2020 m. liepos 2 d. nutartį panaikinti ir priimti naują sprendimą:

patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 3-ame sektoriuje 2020 m. gegužės 18 d. nutarimą Nr. 95-293 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam E. Ž..

E. Ž., gimusį (duomenys neskelbtini), lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.