Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Paštuolio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Danguolės Šiugždinytės ir Jurgos Vasiliauskienės,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo E. Ž. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. kovo 15 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 3-ame sektoriuje 2019 m. vasario 11 d. nutarimą Nr. 95-97 taikyti nuteistajam E. Ž. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. E. Ž. nuteistas Kauno apygardos teismo 2010 m. birželio 11 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 1 dalį, 129 straipsnio 1 dalį, 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 2 punktu, 6 dalimi, nuteistajam paskirta galutinė subendrinta 12 metų laisvės atėmimo bausmė.

2. Laisvės atėmimo bausmės pradžia – 2009 m. liepos 10 d., bausmės pabaiga – 2021 m. liepos 8 d. Neatlikta bausmės dalis Komisijos posėdžio dienai (2019 m. vasario 11 d.) – 2 metai 5 mėnesiai 1 diena.

3. Komisija 2019 m. vasario 11 d. priėmė nutarimą Nr. 95-97, kuriuo nutarė E. Ž. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 2 dalies 3 punktą.

5. Nuteistasis E. Ž. skundžia Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. kovo 15 d. nutartį, prašo ją panaikinti ir priimti naują sprendimą – taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

5.1. Skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino komisijos nutarime nurodytus lygtinio paleidimo pagrindus ir motyvus. Nuteistasis pažymėjo, kad lanko anoniminių alkoholikų susirinkimus, supranta ir pripažįsta alkoholio žalą, bendrauja su artimaisiais, jo pažiūros į įstatymus yra teigiamos ir jis yra motyvuotas koreguoti savo elgesį. Nuteistojo nuomone, apylinkės teismas pernelyg sureikšmino aplinkybes susijusias su jam paskirtomis drausminėmis nuobaudomis, kurios šiuo metu negalioja, tačiau nevertino teigiamų jo elgesio pokyčių. Nuteistasis pažymi, kad šiuo metu bausmę atlieka atvirojoje kolonijoje lengvosios grupės sąlygomis, mano, kad šios faktinės ir teisinės aplinkybės patvirtina, jog ji yra vertas pasitikėjimo bei yra pagrindas pripažinti, kad bausmės tikslai bus pasiekti, taikant lygtinio paleidimo iš pataisos namų sąlygas.

Motyvuojamoji dalis

6. Nuteistojo E. Ž. skundas atmetamas.

7. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų gali būti laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals. Tačiau, atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 157 straipsnio 2 dalyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, sprendžiama pagal nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant.

8. Nuteistasis E. Ž. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos. Tačiau, kaip minėta nutarties 7 punkte, lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtinos sąlygos – individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas ir manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Kaip nurodoma Socialinio tyrimo išvadoje, atlikus nuteistojo E. Ž. pakartotinio teistumo rizikos įvertinimą pagal „OASys“ metodiką, nustatyta, kad jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika atitinka 42 balus, kas prilyginama vidutinei rizikos grupei. Ir nors bausmės atlikimo laikotarpiu ši rizika sumažėjo nuo 59 iki 42 balo, tačiau tai negali būti vertinama kaip akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kas teisingai konstatuota ir skundžiamoje nutartyje. Pažymėtina, kad, remiantis socialinio tyrimo išvada, E. Ž. pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką sudaro ir dinaminiai balai, kuriuos nuteistasis savo pavyzdingu elgesiu vis dar turi galimybę sumažinti.

9. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad stebimi teigiami nuteistojo elgesio pokyčiai – už gerą elgesį, sąžiningą darbą jis dvylika kartų paskatintas, neturi galiojančių drausminių nuobaudų, pataisos įstaigoje motyvuotai tęsia darbinę veiklą, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, neišsako kriminalinį elgesį palaikančių nuostatų, bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose bei pozityvaus užimtumo priemonėse, nuteistasis teigia suprantantis būtinybę laikytis įstatymų ir daugiau nenusikalsti. Vis dėlto, aukštesniojo teismo vertinimu, vien tik šių aplinkybių visuma bei nuteistojo noras būti lygtinai paleistam, vis dar nesudaro pakankamo pagrindo jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos.

10. Pritariant skundžiamos apylinkės teismo nutarties motyvams, visų pirma pažymėtina, kad 2019 m. sausio 25 d. Socialinio tyrimo išvados duomenimis, vis dar išskiriami E. Ž. asmenybę neigiamai apibūdinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai – ankstesni nusikalstami veiksniai bei mąstymas ir elgesys. Pažymėtina, kad jie nustatyti vertinant tiek E. Ž. praeitį, tiek ir elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu. Būtent nuteisto asmens praeities įvertinimas, jo elgesio jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu kontekste, teismui, sprendžiančiam tokio asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, leidžia pagrįstai konstatuoti pakankamą/nepakankamą nuteistojo elgesio korekciją, todėl tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai ar jiems artimi rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui. Šių duomenų kontekste, įvertinus E. Ž. skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, teigti, jog nuteistojo pastangų pakanka jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos nagrinėjamu atveju, priešingai nei savo skundu teigia nuteistasis, teisinio pagrindo vis tik nėra.

11. Šiuo metu abejones dėl sėkmingos nuteistojo integracijos į visuomenę sustiprina ir aplinkybė, jog net ir atlikinėdamas jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, nuteistasis pažeidė pataisos įstaigos vidaus taisykles. Iš bylos medžiagos matyti, kad nuteistasis visus nusikaltimus (teistas 4 kartus) padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Nors nuteistasis pripažįsta, kad pavartojęs alkoholio kartais tampa agresyvus, teigia suprantantis alkoholio žalą, tačiau pataisos įstaigoje net du kartus baustas už apsvaigimą nuo alkoholio ir jo surogatų. Sutiktina su apeliacinio skundo argumentais, kad šios nuobaudos šiuo metu nėra galiojančios, tačiau tai neigiamai charakterizuoja nuteistąjį bei kelia pagrįstų abejonių, jog E. Ž. laikysis įstatymų imperatyvų lygtinio paleidimo laikotarpiu. Aukštesnės instancijos teismas taip pat pažymi, kad abejonių pakankama nuteistojo pažanga kelia ir 2019 m. sausio 25 d. Socialinio tyrimo išvadoje nurodytos aplinkybės, susijusios su nuteistojo mąstymu ir elgesiu. Nuteistasis linkęs nutylėti kai kuriuos faktus, kurie nėra jam palankūs, yra linkęs save pateisinti, turi retus nekontroliuojamo pykčio protrūkius, apgalvoja tik kai kurias savo veiksmų pasekmes. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, jog anksčiau nuteistajam buvo taikytas lygtinis paleidimas, tačiau jis įpareigojimų nesilaikė ir buvo grąžintas atlikti bausmę.

12. Įvertinus visas aptartas aplinkybes, konstatuotina, kad E. Ž. pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką nesudaro pakankamo pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Atsižvelgiant į tai, aukštesnysis teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam E. Ž. lygtinį paleidimą, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ar pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymą, todėl apylinkės teismo nutartis paliekama nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 puntu, 9 dalimi,

nutaria:

atmesti nuteistojo E. Ž. skundą ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. kovo 15 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.