Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Giedraičio, Dariaus Kantaravičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Nerijaus Meilučio,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo E. Ž. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2020 m. sausio 23 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų - atvirosios kolonijos Trečiajame sektoriuje (toliau – Komisija) 2019 m. gruodžio 9 d. priimtą nutarimą taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. E. Ž. bausmę atlieka pagal Kauno apygardos teismo 2010 m. birželio 11 d. nuosprendį, kuriuo jis pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 1 dalį, 129 straipsnio 1 dalį, 135 straipsnio 2 dalies 3 punktą ir nuteistas galutine subendrinta 12 metų laisvės atėmimo bausme.

2. Laisvės atėmimo bausmės pradžia – 2009 m. liepos 10 d., bausmės pabaiga – 2021 m. liepos 8 d.

3. Komisija 2019 m. gruodžio 9 d. priėmė nutarimą Nr. 95-800 taikyti nuteistajam E. Ž. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 2 dalies 3 punktą.

4. Kauno apylinkės teismas 2020 m. sausio 23 d. nutartimi atsisakė patvirtinti Komisijos nutarimą motyvuodamas tuo, kad šiuo metu dar nėra pagrindo teigti, jog nuteistasis E. Ž. neabejotinai daro pakankamą ir akivaizdžią pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, todėl nėra ir pakankamo pagrindo išvadai, jog išėjęs į laisvę jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Tokią išvadą teismas padarė atsižvelgęs į nusikaltimų, kuriuos padarė E. Ž. pobūdį, aplinkyb, kad nusikaltimus įtakojo apsvaigimas nuo alkoholio, kad nuteistasis, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, penkis kartus pažeidė pataisos įstaigoje nustatytą tvarką bei režimo reikalavimus, padarydamas ir itin šiurkščius pažeidimus, už ką jam buvo skirtos dvi drausminės nuobaudos. Be to, atsižvelgta ir į tai, kad Socialinio tyrimo išvadoje E. Ž. vis dar nustatomi kriminogeniniai veiksniai. Jo mąstymas ir elgesys, rodo, kad atitinkamos probleminės sritys, galinčios lemti pakartotinį nusikalstamumą, bausmės atlikimo metu nėra efektyviai sprendžiamos ir tai gali turėti įtakos nuteistojo tinkamų, įstatymų reikalavimus atitinkančių elgesio modelių jį paleidus lygtinai pasirinkimui, paskatinti jį vėl nusikalsti ir kas suponuoja teismo išvadą, jog nuteistojo pažanga ir jo pastangos integruotis į visuomenę dar nėra pakankamos.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo E. Ž. skundas atmetamas.

7. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam BVK 157 straipsnio 2 dalyje ar 3 dalyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamas pagrindas manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

8. Teisėjų kolegijos vertinimu, apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, savo sprendimą išsamiai argumentavo, aiškiai nurodė, kodėl šiuo metu nuteistajam taikoma probacija nepasiektų savo tikslo. Iš skundžiamos nutarties turinio matyti, kad apylinkės teismas teisingai išaiškino BVK nuostatas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo institutą, ir įstatymo taikymo bei aiškinimo klaidų nepadarė. Daryti priešingas išvadas, nei padarė pirmosios instancijos teismas, aukštesnysis teismas neturi pagrindo, kadangi naujų aplinkybių, kurių nebūtų vertinęs pirmosios instancijos teismas ir kurios turėtų esminės reikšmės sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo taikymo, E. Ž. nepateikė. Nėra pagrindo konstatuoti, jog apylinkės teismas klaidingai įvertino nuteistojo asmenybės charakteristiką, iškraipė kuriuos nors asmens byloje esančius duomenis ar juos nurodė klaidingai. Tai, kad priimtas procesinis sprendimas neatitinka nuteistojo lūkesčių, nedaro šio sprendimo neteisėtu ar nepagrįstu.

9. Nuteistasis E. Ž. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kas sudaro formalų pagrindą priimti sprendimą dėl jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Tačiau lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtinos sąlygos – individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas ir manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. E. Ž. vykdo individualų socialinės reabilitacijos planą ir Komisijos numatytas priemones. Bausmės atlikimo metu jis dirba, atlygino priteistą civilinį ieškinį, neturi galiojančių drausminių nuobaudų, skatintas 15 kartų, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, lanko Anoniminių alkoholikų užsiėmimus, neišsako kriminalinį elgesį palaikančių nuostatų. Yra perkeltas bausmę atlikti į atvirąją koloniją. Jam suteikta teisė vykti be sargybos ar palydos už pataisos įstaigos ribų. Trumpalaikių išvykų į namus metu bei išvykęs į darbą už pataisos įstaigos teritorijos ribų jis nėra padaręs jokių pažeidimų. Iš socialinio tyrimo išvados matyti, jog atlikus vertinimą pagal „OASys“ metodiką, E. Ž. nustatoma žema – 33 balų pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, kuri bausmės atlikimo laikotarpiu sumažėjo nuo 59 balų. Šios aplinkybės teigiamai apibūdina nuteistojo elgesį pataisos proceso metu, sudaro pagrindą spręsti apie nuteistojo siekį pasitaisyti, tačiau, įvertinus tai, kad nuteistojo elgesys ne visą bausmės atlikimo laikotarpį buvo koreguojamas išimtinai teigiama linkme, be to, kad išskiriami du kriminogeniniai veiksniai – teisės pažeidimai (ankstesni teistumai), mąstymas ir elgesys, pritartina apylinkės teismo išvadai, kad šiuo metu dar nėra pagrindo teigti, jog nuteistasis neabejotinai daro pakankamą ir akivaizdžią pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, todėl nėra pakankamo pagrindo išvadai, jog išėjęs į laisvę jis laikysis įstatymų ir nenusikals, kad būdamas nestruktūruotoje aplinkoje jis savo tikslų sieks tik teisėtais būdais ir priemonėmis.

10. Skunde teigiama, kad teismas išskirtinę reikšmę suteikė nuteistojo praeičiai, padarytų nusikaltimų pobūdžiui, paskirtos bausmės dydžiui, tačiau šie teiginiai nėra pagrįsti. Pirmosios instancijos teismas šias aplinkybes vertino, tačiau tai darė ne atsietai, o kitų nuteistojo elgesį viso bausmės atlikimo metu, jo mąstymo, požiūrio pokyčius, pataisos proceso efektyvumą apibūdinančių duomenų kontekste. E. Ž. šiuo metu bausmę atlieka už trijų nusikaltimų, iš kurių du labai sunkūs, smurtiniai, vienas sukėlęs negrįžtamas pasekmes (nužudymas), o kitu nusikaltimu sunkiai sutrikdyta brolio sveikata, padarymą. Be to, jis anksčiau taip pat teistas tris kartus. Kaip matyti, E. Ž. daromi nusikaltimai sunkėja, visiems jiems įtakos turi alkoholio vartojimas. Nors sprendžiant dėl asmens lygtinio paleidimo svarbiausios aplinkybės neturėtų būti susijusios su padarytų nusikaltimų sunkumu ir pavojingumu, taip pat ankstesniais teistumais, tačiau, kita vertus, įvertinti, ar nuteistojo taisymosi progresas yra pakankamas, neįmanoma neatsižvelgiant į tai, už kokio pobūdžio ir kokio pavojingumo laipsnio nusikalstamų veikų padarymą nuteistasis atlieka bausmę. Todėl E. Ž. neteisus teigdamas, kad teismas neturėjo vertinti su jo įvykdytais nusikaltimais ir paskirtos bausmės dydžiu susijusių aplinkybių, o jas vertindamas nukrypo nuo teismų praktikos. Šiuo atveju nuteistojo nusikaltimų pavojingumas, smurtinis jų pobūdis, įvertinus ir tai, kad Socialinio tyrimo išvadoje nuteistajam nustatytas kriminogeninis veiksnys susijęs su ankstesniais nusikalstamais veiksmais, sudaro prielaidas griežčiau vertinti aplinkybes, reikšmingas nuteistojo lygtiniam paleidimui. Tai nagrinėjamu atveju ir buvo padaryta. Priešingai, negu tvirtinama skunde, pirmosios instancijos teismas padarytų nusikaltimų sunkumą, paskirtos bausmės dydį įvertinęs kitų nuteistojo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką atskleidžiančių duomenų kontekste pažeidimo nepadarė.

11. Skunde nurodomos aplinkybės, susijusios su specialybių turėjimu, darbine veika, pastangomis mažinti alkoholio vartojimo problemą, geru elgesiu, sąžiningu darbu, už ką E. Ž. 15 kartų buvo skatintas, neabejotinai vertintinos nuteistojo naudai, tačiau jos negali būti suabsoliutinamos ir pripažįstamos pakankamu pagrindu spręsti, jog nuteistasis savo elgesiu jau įrodė, kad gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, jog jo daroma pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką yra pakankama konstatuoti, jog lygtinai paleistas jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Motyvuodamas tokią išvadą, apygardos teismas pažymi, jog sprendžiant lygtinio paleidimo instituto taikymo galimybę konkrečiam nuteistajam, vertintinas jo elgesys viso bausmės atlikimo metu, šio elgesio teigiami ir neigiami pokyčiai. Tuo tarpu iš pažymos apie E. Ž. pažeidimus ir paskatinimus matyti, jog nors nuteistasis ir buvo skatintas 15 kartų, tačiau jis taip pat 5 kartus pažeidė nustatytas vidaus tvarkos taisykles ir režimo reikalavimus, už ką buvo 2 kartus baustas drausminėmis nuobaudomis. Drausminės nuobaudos skirtos už šiurkščius pažeidimus – alkoholinių gėrimų ir jų surogatų vartojimą, o kaip jau minėta, besaikis alkoholio vartojimas skatino ir E. Ž. nusikalstamus veiksmus. Pastebėtina, kad vienas iš šiurkščių pažeidimų padarytas po bausmės atlikimo sąlygų sušvelninimo – perkėlimo bausmę atlikti į atvirąją koloniją. Aptariami pažeidimai padaryti po to, kai nuo bausmės atlikimo pradžios (2009 m. liepos 10 d.) buvo praėjęs pakankamai ilgas laiko tarpas bei nuteistasis buvo ne kartą paskatintas už gerą elgesį, darbą. Aplinkybės, susijusios su padarytų pažeidimu momentu, rodo, jog nuteistasis nesugebėjo laikytis bausmės atlikimo vietos taisyklių net ir gerai jas žinodamas. Išimtinai teigiamas nuteistojo elgesys, jam bausmę atliekant nuo 2009 metų, stebimas tik nuo 2018 m. sausio 11 d., kuomet nustojo galioti paskutinė drausminė nuobauda už alkoholinių gėrimų ir jų surogatų vartojimą. Šios aplinkybės, net ir atsižvelgus į visas teigimai nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu apibūdinančias aplinkybės, leidžia abejoti jo pastangų keisti savo elgesį teigiama linkme stabilumu, juolab, kad Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, jog nuteistasis neigiamų savybių negeba įvardinti, save stengiasi pateikti socialiai priimtinesniu asmeniu, linkęs save pateisinti, pripažįsta tik kai kurias problemines sritis, apgalvoja kai kurias savo veiksmų pasekmes, tačiau ne visas. Teigti, kad nuteistajam gali būti sėkmingai taikomas lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos institutas, neleidžia ir Socialinio tyrimo išvadoje pateikta informacija apie tai, jog E. Ž., atliekant ankstesniu nuosprendžiu paskirtą bausmę, lygtinis paleidimas jau buvo taikytas, tačiau jis įpareigojimų nesilaikė ir buvo grąžintas atlikti bausmę. Ir nors nuo taikyto lygtinio paleidimo instituto praėjo didelis laiko tarpas, tačiau įvertinus šią aplinkybę informacijos apie jo padarytus pažeidimus laisvės atėmimo bausmės vietoje, atliekant paskutiniu nuosprendžiu paskirtą bausmę, kontekste, kyla pagrįstų abejonių, kad nuteistuoju šiuo metu galima pasitikėti ir tikėtis, kad jis sugebės laikytis jam nustatytų draudimų bei visuotinai priimtinų elgesio taisyklių.

12. Atsižvelgus į visa tai, kas paminėta, daroma išvada, kad šiuo metu nuteistojo elgesį teigiamai charakterizuojančios aplinkybės neleidžia pagrįstai spręsti, jog nuteistojo elgesio ir nuostatų pokyčiai yra tokie tvirti ir stabilūs, kad jau būtų galima tikėtis įstatymus atitinkančio elgesio laisvėje, juo labiau turint omenyje, jog anksčiau skundo autorius taip pat yra teistas, jo daromi nusikaltimai sunkėja, jo mąstymas ir elgesys vis dar laikomas pakartotinį nusikalstamą elgesį didinančiu veiksniu.

13. Aukštesnysis teismas, atsižvelgdamas į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, jog Komisijos nutarime išdėstytos aplinkybės atitinka faktines aplinkybes, tačiau jos nesudaro besąlyginio pagrindo spręsti, kad nuteistasis E. Ž. padarė pakankamą pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, kuri leistų konstatuoti, jog lygtinai paleistas jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Taigi, pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, nėra pagrindo. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, nuteistojo skundas atmetamas, o Kauno apylinkės teismo 2020 m. sausio 23 d. nutartis paliekama galioti.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

atmesti nuteistojo E. Ž. skundą ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2020 m. sausio 23 d. nutartį.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.