- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-11-22
- Bylos Nr.
- 1S-867-493/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-79-1-00161-2009-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Danutė Giačaitė, Arūnas Paštuolis, Gytis Večerskas
- Nuteistasis
- E. Ž.
- Kategorijos
- 2.5.14pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Giačaitės, Arūno Paštuolio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Gyčio Večersko,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo E. Ž. (toliau – E. Ž.) skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2018 m. spalio 19 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 3-ojo sektoriaus (toliau – Komisija) 2018 m. rugsėjo 7 d. nutarimą Nr. 95-351, taikyti nuteistajam E. Ž. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. E. Ž. Kauno apygardos teismo 2010 m. birželio 11 d. nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalį, BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą, BK 178 straipsnio 1 dalį ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 2 punktu, 6 dalimi, nuteistas galutine subendrinta bausme – laisvės atėmimu 12 (dvylikai) metų.
Žemesnės instancijos teismas
2. 2018 m. rugsėjo 7 d. Komisijos nutarimu Nr. 95-351 nutarta taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos nuteistajam E. Ž., tačiau Kauno apylinkės teismas 2018 m. spalio 19 d. nutartimi patvirtinti šį Komisijos nutarimą atsisakė.
Šalies argumentai
3. Skundu apygardos teismui nuteistasis E. Ž. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2018 m. spalio 19 d. nutartį ir dėl skundo priimti naują sprendimą – patvirtinti Komisijos 2018 m. rugsėjo 7 d. nutarimą Nr. 95-351 ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
3.1. Nuteistasis skunde nurodo, kad Komisijos priimtame nutarime pažymėta, jog jis bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, bausmės atlikimo laikotarpiu buvo du kartus baustas drausmine tvarka, tačiau už gerą darbą, elgesį bei dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose skatintas dešimt kartų. Taip pat nuteistasis pažymi, jog nutarime yra nurodytos aplinkybės apie jo turimas baldžiaus, tekintojo, suvirintojo, elektriko, šaltkalvio, motoristo specialybes. Atlikdamas bausmė Alytaus pataisos namuose nuteistasis dirbo VĮ „M.N.“ staliumi, o perkeltas į atvirąją koloniją, įsidarbino ir dirba ŽŪB „N.“.
3.2. E. Ž. taip pat pažymi, jog jį charakterizuojantys duomenys patvirtina, kad jis padarė išvadas ir yra pasiryžęs ateityje nenusikalsti. Nurodo, jog iš byloje esančių duomenų matyti, kad neturi galiojančių nuobaudų, turi daug paskatinimų, jam reguliariai suteikiama teisė išvykti į namus savaitgaliais. Taip pat pažymi, jog po procesinio sprendimo priėmimo jis dar kartą – 2018 m. spalio 23 d. buvo paskatintas.
3.3. Nuteistojo skunde nurodyta, jog jis lanko anoniminių alkoholikų grupės susirinkimus, supranta ir pripažįsta alkoholio žalą jį vartojančiam ir aplinkiniams, taip pat jo pažiūros į įstatymus ir tvarką yra teigiamos, jis yra motyvuotas koreguoti savo elgesį, atsižvelgiant į galiojančių teisės aktų reikalavimus.
3.4. E. Ž. teigimu, jam atliekant laisvės atėmimo bausmę, nenutrūko socialiniai ryšiai su artimaisiais, su kuriais bendrauja laiškais, telefonu. Savaitgaliais, turėdamas galimybę išvykti į namus, su artimaisiais bendrauja tiesiogiai. Po 2017 m. birželio 20 d. sudarytos santuokos jo artimųjų ratas padidėjo, santykiai su sutuoktinės artimaisiais yra šilti, šeimyniški. Aplinkybė, jog artimieji nenutraukė su nuteistuoju ryšių, jį suprato, palaikė, skatino dalyvauti visose socialinės reabilitacijos programose, skatino dirbti, turėjo didelės įtakos jo savimonei, ankstesnio elgesio įvertinimui. E. Ž. nurodo, kad dabar turi tikslą gyvensi su savo šeima, ja rūpintis. Savo ateities nesieja su nusikalstamų veikų darymu.
3.5. Skunde nurodoma, jog nuteistojo prašymas dėl lygtinio paleidimo iš pataisos namų buvo svarstytas ir anksčiau, tačiau atmestas, nustatant Komisijos rekomendacijas, kurias jis vykdė ir ši aplinkybė nurodyta priimtame nutarime. Taip pat nuteistasis pažymi, jog per laikotarpį nuo vieno prašymo padavimo dėl lygtinio paleidimo iki kito, jis gavo dar tris paskatinimus.
3.6. E. Ž. nurodo, jog ta aplinkybė, kad Komisija priėmė nutarimą jo prašymą dėl lygtinio paleidimo tenkinti, yra pagrįstas pagrindas manyti, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.
3.7. E. Ž. pažymi, kad neneigia iš jo priteisto civilinio ieškinio fakto ir šio ieškinio dydžio. Nuteistasis laiko nepagrįstu teismo teiginį, jog jis atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, nesistengė atlyginti priteisto civilinio ieškinio. Nurodo, kad atlikdamas laisvės atėmimo bausmę jis dirbo, tačiau gaunamos pajamos yra nedidelės, nes dėl sveikatos būklės negali dirbti nuolat.
3.8. Skunde nurodoma, jog teismas neobjektyviai įvertino likusios neatliktos bausmės dalį kaip pakankamai didelę, nes, pasak nuteistojo, lyginant su atliktąja bausmės dalimi, likusi neatlikta bausmės dalis yra mažesnė nei viena ketvirtoji. Taip pat nuteistasis nesutinka su teismo teiginiu, jog per trumpas paskirtos bausmės atlikimas asmeniui gali suformuoti klaidingą nuostatą dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingą visuomenei veiką ir būti viena iš prielaidų nusikalsti ateityje. E. Ž. nurodo, jog bausmę atlieka nuo 2009 m. liepos 10 d. t. y. daugiau kaip 9 metus ir 3 mėnesius. Pasak nuteistojo, tai iš tikrųjų labai ilgas laikotarpis, turėjęs labai didelės įtakos jam, jo požiūriui, suvokimui, vertybių perkainojimui, socialinių ryšių išsaugojimui. Sudaryta santuoka skatina E. Ž. dar labiau socializuotis, padėti naujai šeimai ir artimiesiems, atsidėkoti jiems už palaikymą ir rūpestį bausmės atlikimo laikotarpiu. Santuokos sudarymas pareiškėjui yra svarbus žingsnis gyvenime kaip žmogui, jam rūpi jo šeima, sutuoktinė. Artimieji skatina E. Ž. keistis ir tobulėti, daryti išvadas, turėti ateities planus, nesusietus su nusikalstamų veikų darymu. Ankstesnes nusikalstamas veikas E. Ž. padarė didžia dalimi dėl lengvabūdiškumo, nes jis gyveno tik sau. Dabar jaučia pareigą ir atsakomybę prieš šeimą, negali jos nuvilti, todėl nori būti paleistas lygtinai iš pataisos įstaigos, kad galėtų rūpintis šeima.
Motyvuojamoji dalis
4. Nuteistojo E. Ž. skundas atmetamas.
5. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos vertintina nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Iš komentuojamo straipsnio lingvistinio aiškinimo taip pat seka, kad būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.
6. Nuteistojo skundo nagrinėjimui pateikti bylos duomenys patvirtina, kad E. Ž. jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo jo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, pakankamą asmens lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos, kas iš esmės sudaro formalų pagrindą svarstyti jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą. Tačiau, vien tik šių formalių pagrindų, sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, nepakanka. Remiantis aukščiau aptartomis BVK 157 straipsnio 1 dalies nuostatomis, lygtinio paleidimo taikymui būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį lemia žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Atlikus nuteistojo E. Ž. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą pagal „OASys“ metodiką nustatyta, kad jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika atitinka 44 balus, kas prilyginama vidutinei rizikos grupei. Nuteistojo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką turi būti akivaizdi bei įtikinanti, jog jis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Ji nustatoma vertinant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai (Socialinio tyrimo išvados rengimo metodinių rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 1R-159 (nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. galiojanti teisės akto redakcija), 15.2 punktas). Atkreiptinas dėmesys, jog sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo taikymo, atliekant nuteistojo nusikalstamo elgesio pokyčių vertinimą, atsižvelgiama į Komisijos konstatuotas nuteistąjį apibūdinančias aplinkybes, tačiau jos nėra išskiriamos, suteikiant joms prioritetą. Komisijos nutarime nustatytos nuteistojo asmenybę bei jo elgesį pataisos namuose charakterizuojančios aplinkybės vertinamos ir kitų, nuteisto asmens byloje esančių, asmenybę charakterizuojančių bei teismo nustatytų duomenų kontekste, kas suponuoja pagrįstą išvadą, kad Komisijos nutarime konstatuotos išvados teismo neriboja.
7. Įvertinus E. Ž. skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, abejonių tam tikrais teigiamais nuteistojo nusikalstamo elgesio pokyčiais, teisėjų kolegijai nekyla. Remiantis Socialinio tyrimo išvados duomenimis, E. Ž. vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, lanko įžanginės anoniminių alkoholikų grupės užsiėmimus, įkalinimo įstaigoje dirba, už gerą darbą, elgesį bei dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose skatintas dešimt kartų, o jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę šiuo metu atlieka lengvosios grupės sąlygomis. E. Ž. nurodo, jog dabar jis neturi galiojančių nuobaudų, turi daug paskatinimų, jam reguliariai suteikiama teisė išvykti į namus savaitgaliais, tačiau, sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertinamos ne tik teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, bet visų jo asmenybę apibūdinančių bei elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visuma, kuri, teisėjų kolegijos įsitikinimu, šiuo metu E. Ž. lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos vis dar nėra pakankama.
8. Pritariant skundžiamos apylinkės teismo nutarties motyvams, visų pirma pažymėtina, kad nepaisant visų nuteistąjį teigiamai charakterizuojančių duomenų, vis dar išskiriami keli E. Ž. asmenybę neigiamai apibūdinantys kriminogeniniai veiksniai, tai teisės pažeidimai (ankstesni teistumai) bei nuteistojo mąstymas ir elgesys. Nuteistasis praeityje yra tris kartus teistas už smurtinius nusikaltimus, kas parodo jo antivisuomenines nuostatas bei tai, kad nuteistasis nusikalto neatsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos, kas neabejotinai gali paskatinti jį nusikalsti ir ateityje. E. Ž. tarpasmeninių santykių lygis atitinka jo amžių ir išsilavinimą, jis sugeba užmegzti pokalbį, palaikyti akių kontaktą, save stengiasi pateikti socialiai priimtinesniu asmeniu, tačiau nutyli kai kuriuos faktus, kurie nėra jam palankūs bei yra linkęs save pateisinti. Būdamas apsvaigęs nuo alkoholio nuteistasis linkęs elgtis impulsyviai, neapgalvoti savo veiksmų pasekmių. Taip pat E. Ž. turi retus nekontroliuojamo pykčio protrūkius, apgalvoja savo veiksmų pasekmes, tačiau ne visas, labiau orientuojasi į teigiamas. Nuteistasis linkęs pasitikėti savo „sveiku protu“ ir tiesioginiu patyrimu. Tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui. Šių duomenų visuma leidžia pagrįstai pritarti pirmosios instancijos teismo išvadoms dėl vis dar nepakankamos nuteistojo elgesio korekcijos, būtinos taikant lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
9. Kaip matyti iš skundo nagrinėjimui pateiktų duomenų, visas nusikalstamas veikas, už kurių įvykdymą nuteistasis šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, jis įvykdė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Paties nuteistojo teigimu, pavartojęs alkoholio kartais tampa agresyvus, be to, pataisos įstaigoje jis du kartus baustas už apsvaigimą nuo alkoholio ir jo surogatų, kas E. Ž. asmenybę charakterizuoja labiau neigiamai ir leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog net ir paskyrus laisvės atėmimo bausmę ir ją vykdant, nuteistasis nesuvokė alkoholio vartojimo keliamos žalos. Nors aptariamos nuobaudos, kaip teisingai skunde pažymi ir pats nuteistasis, jau yra negaliojančios, pats nuteistasis lanko anoniminių alkoholikų grupės susirinkimus, supranta ir pripažįsta alkoholio žalą jį vartojančiam ir aplinkiniams, tačiau tais atvejais, kai yra sprendžiamas asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimas, privaloma vertinti nuteistojo elgesį visu jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo laikotarpiu, neišskiriant atskirų jo epizodų. Todėl, nors E. Ž. praeityje paskirtos nuobaudos ir negali būti laikomos pakankamu pagrindu atsisakyti jam taikyti lygtinį paleidimą, tačiau vertinti šias nuobaudas bendrame E. Ž. asmenį charakterizuojančių duomenų kontekste yra būtina. Atkreiptinas dėmesys, jog laisvės atėmimo bausmę E. Ž. atlieka nuo 2009 m. liepos 10 d., tačiau nusižengimus laisvės atėmimo įstaigoje nuteistasis įvykdė 2015 m. vasario 19 d. ir 2017 m. liepos 7 d. Teisėjų kolegija daro išvadą, jog laikotarpiu, kada nuteistasis padarė minėtus drausmės nusižengimus, jis jau buvo puikiai susipažinęs su vidaus tvarkos taisyklėmis, tačiau jų nepaisė, kas nuteistojo asmenybę charakterizuoja neigiamai. Dėl to galima daryti pagrįstą išvadą, jog nuteistasis nepaiso jam skiriamų apribojimų, nėra linkęs prie jų prisitaikyti, nors puikiai žino dėl apribojimų nesilaikymo kylančias pasekmes. Ši aplinkybė kelia abejonę dėl pakankamos jo pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką ir dėl nuteistojo elgesio išėjus į laisvę.
10. Manyti priešingai skundą nagrinėjančiam teismui neleidžia ir pataisos namuose už gerą elgesį E. Ž. skiriami paskatinimai. Vien tik šios aplinkybės egzistavimas, įvertinus aukščiau aptartų duomenų, labiau neigiamai charakterizuojančių nuteistąjį, visumą, pakankamo pagrindo jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos nesudaro. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, nuteistam asmeniui pataisos namuose skiriami paskatinimai tik patvirtina, jog nuteistasis elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas asmuo, atlikdamas jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, todėl vien paskatinimų skyrimas pagrindo spręsti dėl pakankamos nuteistojo elgesio korekcijos jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos nesudaro, juolab, kad nuteistasis yra ne tik skatintas, bet ir baustas drausmine tvarka. Šiuo aspektu analizuojant E. Ž. skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą vis tik būtina pažymėti, kad teigiamas nuteistojo elgesys, tame tarpe ir jam skirti paskatinimai, buvo įvertintas nuo 2016 m. kovo 15 d. perkeliant jį laisvės atėmimo bausmę atlikti lengvosios grupės sąlygomis. Nors nuteistasis tris kartus buvo skatintas ir po 2016 m. kovo 15 d., tačiau įvertinus nuteistąjį neigiamai charakterizuojančias aplinkybes, šie paskatinimai nesudaro pakankamo pagrindo lygtinio paleidimo taikymui.
11. Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, spręsti, kad apylinkės teismas netinkamai įvertino nagrinėjamo klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ar pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymą, teisinio pagrindo nėra. Skundžiamas procesinis sprendimas priimtas įvertinus E. Ž. asmenybę charakterizuojančią medžiagą, kurios tinkamas įvertinimas nuteistojo skundą nagrinėjančiam teismui leidžia pagrįstai konstatuoti, kad nuteistasis vis dar neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų – jo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nesudaro pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Priešingos išvados teisėjų kolegijai neleidžia daryti ir sumažėjęs E. Ž. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos balas nuo 59 iki 44 balų. Atsižvelgiant į vis dar egzistuojančius kriminogeninius veiksnius, jų kontekste įvertinus nuteistojo elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu, akivaizdu, jog nuteistojo elgesio korekcija išimtinai teigiama linkme vis dar galima ir turi būti vykdoma, tam, kad būtų įtikinama, jog nuteistasis yra pasiruošęs savo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Šios išvados kontekste atkreiptinas nuteistojo dėmesys, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad E. Ž. šiuo metu jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos namų neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
nutaria:
nuteistojo E. Ž. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. spalio 19 d. nutartį.
Nutartis neskundžiama ir įsigalioja nuo priėmimo dienos.