Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Giedraičio, Arūno Paštuolio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Jurgos Vasiliauskienės,

nerengdama teismo posėdžio rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo E. Ž. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. rugpjūčio 22 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 3-iame sektoriuje (toliau – Komisija) 2019 m. liepos 22 d. nutarimą taikyti nuteistajam E. Ž. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. E. Ž. nuteistas Kauno apygardos teismo 2010 m. birželio 11 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 1 dalį, 129 straipsnio 1 dalį, 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą ir jam, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 2 punktu, 6 dalimi, paskirta galutinė subendrinta 12 metų laisvės atėmimo bausmė.

2. Laisvės atėmimo bausmės pradžia – 2009 m. liepos 10 d., bausmės pabaiga – 2021 m. liepos 8 d. Neatlikta bausmės dalis Komisijos posėdžio dienai (2019 m. liepos 18 d.) – 1 metai 11 mėnesių 20 dienų.

Motyvuojamoji dalis

3. Nuteistojo E. Ž. skundas atmetamas.

4. BVK 157 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi, sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertintina nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Iš komentuojamo straipsnio lingvistinio aiškinimo taip pat seka, kad būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.

4.1. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad E. Ž. jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo jo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir yra atlikęs įstatymo nustatytą jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, pakankamą asmens lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos, kas iš esmės sudaro formalų pagrindą svarstyti E. Ž. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, tačiau, vien tik šių aplinkybių, kaip teisingai nurodyta skundžiamojoje nutartyje, nuteistojo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos nepakanka. Remiantis aukščiau aptartomis BVK 157 straipsnio 1 dalies nuostatomis, viena esminių lygtinio paleidimo taikymo sąlygų – tai manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį lemia žema nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant.

4.2. Atlikus nuteistojo E. Ž. pakartotinio teistumo rizikos įvertinimą pagal OASys metodiką nustatyta, kad jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika atitinka 37 balus, kas prilyginama žemai rizikos grupei. Tačiau pažymėtina, kad nuteisto asmens pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką, net ir esant nustatytai žemai nusikalstamo elgesio rizikos grupei, turi būti akivaizdi bei įtikinanti, jog jis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Ji nustatoma vertinant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai (Socialinio tyrimo išvados rengimo metodinių rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 1R-159 (nuo 2015-09-01 aktuali redakcija), 15.2 punktas).

4.3. Šių duomenų kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad atliekant nuteisto asmens, atliekančio laisvės atėmimo bausmę, nusikalstamo elgesio pokyčių vertinimą, tuo pačiu ir sprendžiant klausimą dėl jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, neabejotinai atsižvelgiama ir į Komisijos konstatuotas nuteistąjį apibūdinančias aplinkybes, tačiau, jų neišskiriant, t. y. nesuteikiant joms jokio prioriteto. Jos vertinamos visų nuteistojo asmens byloje esančių ir jo asmenybę charakterizuojančių duomenų, tame tarpe ir nustatytų teismo, plotmėje, kas leidžia teigti, jog nei Komisijos nutarime, nei Socialinio tyrimo išvadoje konstatuotos išvados teismo neriboja, todėl vien tai, kad Komisijos išvados analizuojamu atveju nesutapo su pirmosios instancijos teismo sprendimu, nesudaro pakankamo pagrindo jo panaikinimui.

5. Pritariant pirmosios instancijos teismo išvadoms visų pirma pažymėtina, kad abejonių tam tikrais teigiamais nuteistojo asmenybės pokyčiais teisėjų kolegijai nekyla, kadangi nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir Komisijos rekomendacijas, šiuo metu bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, nuo 2016 m. gruodžio 2 d. bausmę atlieka atvirojoje kolonijoje, 2018 m. sausio 11 d. E. Ž. suteikta teisė parvykti laisvu nuo darbo metu iki 2 parų į namus, du kartus buvo suteikta teisė atostogų metu parvykti į namus. Nuteistasis pataisos namuose dirba, iš darbo užmokesčio pilnai padengė priteistą civilinį ieškinį, lanko anoniminių alkoholikų grupės užsiėmimus, jo elgesys pataisos namų administracijos vertinamas kaip nepriekaištingas. E. Ž. palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, pataisos namuose susituokė, laisvėje turi tinkamas gyvenimo sąlygas. Pažymėtina ir tai, jog iš pažymos apie nuteistojo pažeidimus ir paskatinimus matyti, kad per visą bausmės atlikimo laikotarpį nuteistasis už gerą elgesį ir sąžiningą darbą buvo paskatintas 13 kartų, dar kartą skatintas ir 2019 m. rugpjūčio 6 d. už gerą elgesį ir darbą. Tačiau, sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertinamos ne tik iš esmės teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, o visų jo asmenybę apibūdinančių bei elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visuma, kuri, teisėjų kolegijos įsitikinimu, šiuo metu vis dar nėra pakankama E. Ž. lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos. Juo labiau, kad nepaisant žemos nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos, atitinkančios 37 balus, nuteistajam vis dar nustatomi kriminogeniniai veiksniai, iš kurių vieną (mąstymas ir elgesys), nuteistasis vis dar gali pakeisti.

6. Nors nuteistajam nustatytas kriminogeninis veiksnys – ankstesni teistumai, yra statinis ir nuteistasis neturi galimybės jo pakeisti, tačiau neabejotina, jog sprendžiant asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą privaloma įvertinti visas nuteistojo asmenybės pokyčiams reikšmingas aplinkybes, neignoruojant ir jam inkriminuotų nusikalstamų veikų pavojingumo bei pobūdžio. Pažymėtina, kad šis teistumas E. Ž. nebuvo pirmasis: anksčiau jis du kartus teistas už chuliganizmą, vieną kartą už vagystę. Analizuojamu atveju jis buvo pripažintas kaltu dėl nužudymo ir nesunkaus sveikatos sutrikdymo, kas visumoje neabejotinai atskleidžia didesnį nuteistojo ir jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą visuomenei. Be to, nuteistajam anksčiau buvo taikytas lygtinis paleidimas, tačiau jis įpareigojimų nesilaikė ir buvo grąžintas atlikti jam paskirtą bausmę.

7. Sprendžiant iš skundo nagrinėjimui pateiktų duomenų, nuteistojo elgesys nebuvo nuosekliai koreguojamas net ir bausmės atlikimo metu: E. Ž. penkis kartus pažeidė nustatytą pataisos įstaigos vidaus tvarką, dėl ko du kartus buvo baustas drausminėmis nuobaudomis. Pažymėtina, kad drausminės nuobaudos nuteistajam buvo paskirtos už alkoholinių gėrimų ir jų surogatų vartojimą, kas, įvertinus tai, jog nusikalstamos veikos taip pat buvo padarytos apsvaigus nuo alkoholio, sustiprina teismo įsitikinimą, kad alkoholio vartojimo problema gali paskatinti nuteistąjį ir vėl nusikalsti. Tuo labiau, jog iš Socialinio tyrimo išvados matyti, jog pats nuteistasis nurodo, kad pavartojus alkoholio kartais tampa agresyvus. Remiantis skundo nagrinėjimui pateiktais duomenimis, paskutinė nuobauda už tokio pobūdžio veiksmų atlikimą nuteistajam buvo paskirta 2017 m. liepos 7 d., kas įvertinus nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės laiką, teisėjų kolegijai leidžia spręsti, jog darydamas komentuojamą vidaus drausmės pažeidimą jis jau buvo puikiai susipažinęs su vidaus tvarkos taisyklėmis, tačiau jų vis tiek nepaisė. Pažymėtina ir tai, jog už alkoholinių gėrimų ir jų surogatų vartojimą E. Ž. buvo baustas ir 2015 m. vasario 19 d. Šių duomenų visuma, kartu įvertinus ir tai, jog asmeniui anksčiau jau buvo taikytas lygtinis paleidimas, suponuoja pagrįstą išvadą, jog nuteistasis nėra linkęs prisitaikyti prie jam taikomų ribojimų bei jų laikytis bei leidžia abejoti apeliaciniame skunde išsakytais teiginiais, kad nuteistasis šiuo metu yra pakeitęs gyvenimo būdą bei yra pasiryžęs nevartoti alkoholio.

8. Kaip jau minėta, abejonių probacijos sėkme teisėjų kolegijai kelia ir nuteistojo ydinga mąstysena, kas pagrįstai pripažinta nuteistojo kriminogeninį elgesį skatinančiu veiksniu. Iš Socialinio tyrimo išvados matyti, kad nuteistasis yra linkęs nutylėti kai kuriuos faktus, kurie jam nėra palankūs, stengiasi pateikti save socialiniai priimtesniu ir yra linkęs save pateisinti. Būdamas apsvaigęs nuo alkoholio nuteistasis linkęs elgtis impulsyviai, neapgalvoti savo veiksmų pasekmių. Nuteistasis apgalvoja kai kurias savo veiksmų pasekmes, tačiau ne visas. Šios aplinkybės patvirtina, kad nuteistasis negeba spręsti problemų ar to, ką jis vertina kaip problemą. Kartu pažymėtina, kad siekiant lygtinio paleidimo E. Ž. elgesys turėtų būti atsakingesnis – byloje esantys duomenys apie rėžimo nesilaikymą pataisos įstaigoje vartojant alkoholį, o kartu ir išlikę dinaminiai jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos veiksniai, rodo, kad nuteistasis savo elgesį teigiama linkme dar gali koreguoti.

9. Nors skunde nuteistasis akcentuoja glaudžius santykius su artimaisiais ir tai neabejotinai gali veikti kaip apsauginis faktorius nuo galimo pakartotinio nuteistojo nusikalstamo elgesio, tačiau teisėjų kolegijos nuomone, atsižvelgiant į tai, kad aplinkybės, susijusios su šeima egzistavo ir jam inkriminuoto nusikaltimo padarymo metu, tačiau tai jo nuo nusikaltimo padarymo nesustabdė, leidžia pagrįstai abejoti, jog socialiniai ryšiai analizuojamu atveju yra tokia reikšminga aplinkybė, kurios egzistavimas paneigia aukščiau aptartus duomenis ir leidžia daryti išvadą, jog laisvėje E. Ž. laikysis įstatymų ir nebenusikals.

10. Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, spręsti, kad apylinkės teismas netinkamai įvertino nagrinėjamo klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ar pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymą, teisinio pagrindo nėra. Skundžiamas sprendimas priimtas įvertinus aktualią E. Ž. asmenybę charakterizuojančią medžiagą, kurios tinkamas įvertinimas nuteistojo skundą nagrinėjančiam teismui leidžia pagrįstai konstatuoti, kad nuteistasis vis dar neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų – jo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką nesudaro pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Šios išvados kontekste atkreiptinas nuteistojo dėmesys, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Tuo tarpu byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių – bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, dalyvauja įvairiose socialinės reabilitacijos priemonėse, palaiko glaudžius socialinius ryšius su savo artimaisiais, turi realius planus įsidarbinti, 14 kartų skatintas, nors ir atskleidžiančių tam tikrus teigiamus E. Ž. elgesio pokyčius, nepakanka daryti išvadai, kad nuteistasis šiuo metu jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos namų neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo E. Ž. skundą atmesti ir Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. rugpjūčio 22 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.