- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-04-28
- Bylos Nr.
- eII-107-537/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-00244-2026-2
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Raimundas Krušinys
- Pažeidėjas
- V. Č.
Marijampolės apylinkės M. M. rūmų teisėjas Raimundas Krušinys, veikiantis Kauno apylinkės teismo vardu,
nubaustam asmeniui V. Č. ir institucijos, surašiusios skundžiamą nutarimą – Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Kauno AVPK) įgaliotam atstovui nedalyvaujant,
teismo posėdyje žodinio proceso išnagrinėjo nubausto asmens V. Č. įgaliotos atstovės advokatės K. Č. skundą dėl ne teismo tvarka Kauno AVPK Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo A. M. 2026 m. vasario 11 d. priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 20-ANR_N-2683-2026 dalies pakeitimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Kauno AVPK Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiasis tyrėjas A. M. 2026 m. vasario 11 d. priėmė nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 20-ANR_N-2683-2026, kuriuo V. Č., gimusį (duomenys neskelbtini), gyvenantį (duomenys neskelbtini), pripažino kaltu, padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 423 straipsnio 3 dalyje, dėl to, kad jis 2026 m. sausio 11 d., 07.11 val., (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai alkoholio kiekio matuokliu pirmu tikrinu jam nustatytas 1,47 (po paklaidos), antru tikrinimu 1,59 (po paklaidos) neblaivumas, ir nesuvaldė transporto priemonės atsitrenkė į kelio ženklą KET 1 priedas Nr. 534 bei jį apgadino. Įvertinus tai, kad nenustatyta V. Č. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, jam buvo paskirta 1 200 Eur bauda ir specialiosios teisės atėmimas (teisė vairuoti transporto priemones) 49 mėnesių laikotarpiui.
Šalies argumentai
Nubausto asmens V. Č. įgaliota atstovė advokatė K. Č. pateiktu skundu prašo pakeisti skundžiamą nutarimą dalyje dėl specialiosios teisės atėmimo termino ir sumažinti jį iki 2 metų termino. Skunde nurodoma, kad V. Č. prisipažino padaręs pažeidimą ir labai gailisi dėl padaryto pažeidimo, tačiau tai nebuvo įvertinta. Nors jis nevyko į bylos nagrinėjimą, tačiau pateikė bylai reikšmingus dokumentus ir prašė skirti švelnesnę nuobaudą. Asmuo galiojančių administracinių nuobaudų (padarytų per vienerius metus iki pažeidimo) neturėjo. Asmuo turi 50 procentų neįgalumą, kuris paskirtas dėl psichologinių problemų. V. Č. tik 2024 m. birželio mėn. įgijo vairuotojo pažymėjimą, todėl labai išgyvena dėl labai ilgam laikui atimtos teisės vairuoti transporto priemonę, nuolat pastebi pažemintą nuotaiką, emocinės būklės pablogėjimą. Asmuo mano, kad teisės vairuoti transporto priemonę atėmimas daugiau nei 4 metų terminas yra per ilgas, per griežtas ir neadekvatus. Nebuvo sukeltos sunkios pasekmės, nors V. Č. vairavo ir būdamas neblaivus. Stabdant labai slidžiame kelyje, automobilis atsitrenkė į kelio ženklą nežymiai jį įlenkdamas, kitų asmenų turtui ar asmenims žala nepadaryta. V. Č. patikina, kad jis gerai suvokė pažeidimo esmę ir padarė reikiamas išvadas, kad niekada nevairuos būdamas neblaivus. Jis patikina, kad nuobaudos tikslai gali būti pasiekti sumažinant vairuotojo teisės atėmimo terminą.
Atsiliepimas
Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą administracinio nusižengimo byloje – Kauno AVPK atsiliepimu prašo skundo netenkinti palikti skundžiamą nutarimą nepakeistą. Nurodo, kad pareiškėjo pateikti argumentai vertinami kritiškai, kaip gynybinė pozicija, taip pat nelaikytini išskirtinėmis aplinkybėmis, ar asmens savybėmis, kurios leistų taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Pareiškėjas, žinodamas, kad dėl administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės taikymo kiltų papildomų nepatogumų, turėjo būti ypač suinteresuotas neblaivus automobilio nevairuoti ir nedaryti pažeidimo, kuris galėtų lemti teisės vairuoti transportą atėmimo nuobaudos taikymą, tačiau taip nesielgė. ANK 423 straipsnio 3 dalyje nėra tiesiogiai nurodyta kaltės forma, tačiau iš šioje normoje aprašyto nusižengimo sudėties matyti, kad jis paprastai padaromas tyčia. Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950, (toliau – KET) 5 punkte nurodyta, kad eismo dalyviai privalo išmanyti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymą, mokėti Kelių eismo taisykles ir jų laikytis. Pažymėtina, kad kiekvienas asmuo, norintis įgyti teisę vairuoti transporto priemones, privalo išlaikyti atitinkamą egzaminą – teorinių žinių patikrinimą, į kurį įeina ir žinios apie teisės aktų reikalavimus, keliamus eismo dalyviams. Todėl preziumuojama, kad transporto priemonės vairuotojas šias taisykles moka, žino jose nustatytus reikalavimus bei draudimus, taigi – ir KET 14 punkte nustatytą draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems. Kartu tai reiškia, kad asmuo, vartojęs alkoholinius gėrimus, prieš vairuodamas transporto priemonę, visuomet turi pareigą įsitikinti , kad yra blaivus. Taigi, tyčinė kaltė gali būti konstatuojama tiek tuo atveju, kai byloje nustatoma, kad asmuo suvokė, jog vairuoja būdamas neblaivus, tiek ir tuo atveju, kai nustatoma, kad, esant abejonių dėl blaivumo, asmuo sąmoningai ignoravo savo pareigą įsitikinti, jog yra blaivus. (Lietuvos A. T. 2021 m. lapkričio 23 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-36-387/2021). Pareiškėjas tikrinančiam neblaivumą pareigūnui paklaustas nurodė, kad alkoholio vartojo „dvi stoparikus“ prieš pusvalandį. Pareiškėjas tiksliai žinojo kada ir kiek alkoholio suvartojo, laiko tarpas iki vairavimo buvo nedidelis, bet Pareiškėjas vis tiek vairavo transporto priemonę neįsitikinęs, jog yra visiškai blaivus. Pareiškėjas net nebandė teisintis, jog jautėsi blaivus, tiesiog pareigūnams nurodė „pučiam, pučiam“, bei tikėjosi, kad teisės bus atimtos tik 5 mėnesiams, kas tik patvirtina, jog Pareiškėjui visiškai nerūpėjo kokios būklės būdamas jis vairavo transporto priemonę. Pabrėžtina, jog pareiškėjas savo skunduose ir prašymuose nurodo savo neįgalumą, kuris yra psichologinio pobūdžio, todėl akivaizdu, kad esant tokios būklės jis vartoja psichiką veikiančius vaistus, arba turėtų juos vartoti, bet vienu ar kitu atveju alkoholis niekaip nesuderinamas nei su vairavimu, nei su jo psichikos sveikatos būkle, ypač jeigu vartojami psichiką veikiantys vaistai. Pareiškėjas žinodamas savo sveikatos būklę taip pat privalėjo žinoti, kad alkoholio vartojimas jam ne tik nerekomenduojamas, bet galimai turėtų būti net ir draudžiamas bendrąja prasme, nepriklausomai nuo veikos, tačiau pareiškėjas jau ne pirmą kartą yra baudžiamas už vairavimą esant neblaiviam, kas tik patvirtina, kad jo teiginiai skunde, jog jis padarė išvadas ir suprato, jog taip elgtis negalima, yra tik bandymas išsisukti nuo atsakomybės, kuri iš tiesų gali turėti jam reikšmingos įtakos daugiau taip nebesielgti. Įvykdytos veikos pavojingumas nekelia abejonių – asmuo, būdamas neblaivus, valdė padidinto pavojaus šaltinį – transporto priemonę, kurios nesuvaldė ir sukėlė eismo įvykį sugadindamas svetimą turtą, taip pat sukeldamas realų pavojų kitiems eismo dalyviams, o neblaivumas viršijo teisės aktų nustatytą leistiną normą, t. y., pirmojo patikrinimo metu nustatytas 1,5 (pritaikius paklaidą – 1,47) promilės ir antruoju patikrinimu nustatytas jau net 1,62 (pritaikius paklaidą 1,7 promilės – 1,59) promilės neblaivumas. Pirmasis patikrinimo rezultatas buvo vos mažesnis, o antrasis jau gerokai viršijo neblaivumą, už kurį kyla baudžiamoji atsakomybė, taip pat nevertinta asmens tuometinės psichikos būklė bei ar buvo tuo pačiu metu vartoti psichiką veikiantys vaistai, ir koks jų poveikis esant apsvaigimui nuo alkoholio.
Šalies argumentai
Pareiškėjas savo skunde nurodo, jog jis prisipažino padaręs pažeidimą ir labai dėl jo gailisi, tačiau jo teigimu, ši aplinkybė nebuvo įvertinta priimant nutarimą. Teismų praktikoje formuojama nuostata, kad ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta aplinkybė pripažįstama atsakomybę lengvinančia tada, jei kaltininkas pripažįsta esmines padarytos veikos aplinkybes, o nuoširdus gailėjimasis paprastai pasireiškia tuo, kad kaltininkas neigiamai vertina savo poelgius, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius, atlyginti žalą ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis priimta administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-43-719/2020). Nuoširdus gailėjimasis dėl nusižengimo nėra savitikslis dalykas – jis turi rodyti aiškų asmens požiūrį (smerkimą) į padarytą nusižengimą, kaltės visišką pripažinimą, be to, nuoširdus gailėjimasis gali būti pripažintas lengvinančia aplinkybe tik tada, kai asmuo tai daro savo noru iki nusižengimo nagrinėjimo, o ne po to kai kaltė patvirtinama surinktais įrodymais (Kauno apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-145- 737/2023). Nagrinėjamu atveju, pareiškėjas tik teikdamas skundą formaliai nurodė, jog pripažįsta savo kaltę ir gailisi dėl padaryto nusižengimo, nors įvykio fiksavimo metu ir iki bylos nagrinėjimo pareiškėjas niekaip neišreiškė kaltės pripažinimo ar nuoširdaus gailėjimosi jokia forma, kaip tik priešingai – jo elgesys įvykio vietoje byloja, kad jam visiškai nerūpėjo ką yra padaręs, todėl toks asmens elgesys, vadovaujantis pateikta teismų praktika, bylos nagrinėjimo metu nebuvo ir neturėtų būti laikytinas asmens atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Pareiškėjas nuo pat įvykio fiksavimo pradžios didesnį rūpestį parodė transporto priemonės susigrąžinimui ar automobilyje likusiais daiktais, bet ne susirūpinimą savo veiksmų pavojingumo. Pareiškėjas nuo 2019 m. yra baustas 6 kartus, iš kurių vieną kartą už narkotinių medžiagų vartojimą be gydytojo paskyrimo ir 2 kartus už šiurkščius KET pažeidimus, tokius kaip transporto priemonės vairavimas neturint tam teisės, bei esant neblaiviam. Paskirtos nuobaudos įvykdytos. Nusižengimo padarymo metu pareiškėjas neturėjo galiojančių nuobaudų. Šie duomenys, kaip ir nurodyta skundžiamame nutarime, laikyti asmens padėtį bloginančia aplinkybe, nes nors ir nusižengimai padaryti su didesniais laiko tarpais, tačiau jie parodo asmens požiūrį į visuotinai priimtas taisykles, požiūrį į aplinkinių saugumą, bei svaiginimąsi. Šie duomenys negali būti ignoruojami, nes tai yra tik pareiškėjo veiksmai, kurie buvo užfiksuoti nusižengimuose, o nagrinėjamas nusižengimas tik patvirtina, kad Pareiškėjo požiūris į tai nepasikeitė, tik fiksuojamas pažeidimais yra rečiau.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu Nubausto asmens V. Č. įgaliota atstovė advokatė K. Č. nurodė, kad palaiko skundą jame esančių argumentų pagrindu. Papildomai paaiškino, kad nubaustas asmuo turi 50 procentų neįgalumą. Gailisi, prašo tai pripažinti jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Jokių kirų pasekmių, be kelio ženklo sugadinimo, nekilo. Institucijai daug dėmesio skyrė 5 metų baustumams, nors pakartotinumo (sunkinančios aplinkybės) nėra. Prašo vadovautis ANK 34 straipsnio 6 dalimi.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkinamas iš dalies.
ANK 641 straipsnyje nustatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė institucija, turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, laikantis įstatymo nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai jame padarytos išvados dėl administracinio nusižengimo įvykio, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos nuobaudos ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais (Lietuvos A. T. 2016 m. vasario 9 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-14-139/2016).
Žemesnės instancijos teismas
ANK 423 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad neblaivių (ne mažiau negu 0,41 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) arba apsvaigusių nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų asmenų, taip pat vengusių apsvaigimo patikrinimo arba alkoholį (nustatytas ne mažiau negu 0,41 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės neblaivumas), narkotines, psichotropines ar kitas psichiką veikiančias medžiagas vartojusių po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo asmenų padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas, kuris sukėlė kitų asmenų nežymų sveikatos sutrikdymą ar lėmė kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kito turto sugadinimą (apgadinimą), užtraukia baudą vairuotojams nuo 1 200 Eur iki 1 500 Eur.
ANK 423 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad už šio straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 3 metų iki 5 metų arba asmenims, kuriems nustatytas neblaivumas (ne mažiau negu 0,41 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės), teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 2 iki 4 metų ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo 1 metų 6 mėnesių iki 2 metų.
Dėl ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymo
Teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, motyvuotu sprendimu gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti (ANK 34 straipsnio 6 dalis). Administracinė nuobauda, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kuriam taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai.
ANK 34 straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas) kiekvieną savo sprendimą privalo motyvuoti. Pagal vieningai šiuo klausimu formuojamą teismų praktiką, administracinė nuobauda, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalį, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, tai yra nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytas nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos A. T. nutartys administracinių teisės pažeidimų / administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-34-507/2015, 2AT-20-942/2016, e2AT-85-697/2016, 2AT-5-303/2017, 2AT-54-489/2018, 2AT-36-387/2021). Pagal teismų praktiką, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, švelnesnė administracinė nuobauda gali būti parenkama tokiais atvejais, kai nustatoma visuma aplinkybių, kurios leidžia vertinti veiką kaip mažiau pavojingą, nei paprastai būna tokio pobūdžio veikos, arba asmenį, kuriam taikoma administracinė atsakomybė, vertinti išskirtinai teigiamai (Lietuvos A. T. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-47-976/2022).
Kaip minėta, skundu prašoma, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, pakeisti skundžiamą nutarimą dalyje dėl specialiosios teisės atėmimo termino ir sumažinti jį iki 2 metų termino. Prašymas argumentuojamas tuo, kad asmuo galiojančių administracinių nuobaudų (padarytų per vienerius metus iki pažeidimo) neturėjo. Asmuo turi 50 procentų neįgalumą, kuris paskirtas dėl psichologinių problemų. V. Č. tik 2024 m. birželio mėn. įgijo vairuotojo pažymėjimą, todėl labai išgyvena dėl labai ilgam laikui atimtos teisės vairuoti transporto priemonę, nuolat pastebi pažemintą nuotaiką, emocinės būklės pablogėjimą. Asmuo mano, kad teisės vairuoti transporto priemonę atėmimas daugiau nei 4 metų terminas yra per ilgas, per griežtas ir neadekvatus. Nebuvo sukeltos sunkios pasekmės, nors V. Č. vairavo ir būdamas neblaivus. Stabdant labai slidžiame kelyje, automobilis atsitrenkė į kelio ženklą nežymiai jį įlenkdamas, kitų asmenų turtui ar asmenims žala nepadaryta.
Teismas, vertindamas nurodytus skundo argumentus, visų pirma, pažymi, kad galiojančių administracinių nuobaudų (padarytų per vienerius metus iki pažeidimo) neturėjimas ir 50 procentų neįgalumo lygis nesudaro pagrindo ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymui.
Antra, sunkių pasekmių nesukėlimas, nemažina padaryto administracinio nusižengimo pavojingumo ir nesuteikia teisinio pagrindo mažinti administracinę nuobaudą.
Trečia, būtinumas turėti teisę vairuoti transporto priemones dėl asmeninio pobūdžio aplinkybių teismų praktikoje išskirtine aplinkybe nelaikomas (Kauno apygardos teismo 2016 m. kovo 3 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-225-530-2016; Kauno apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 12 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-773-290/2016; Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. vasario 2 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. ATP-89-651/2017, Kauno apygardos teismo 2018 m. sausio 12 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-37-530/2018). Neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas, o vien tai, jog vairuotojo pažymėjimas reikalingas asmeninių bei šeimos poreikių ir prisiimtų finansinių įsipareigojimų tenkinimui, nesuteikia prioriteto administracinio poveikio priemonės panaikinimui. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens interesai negali būti svarbesni už visos visuomenės viešąjį interesą užtikrinti saugumą keliuose.
Ketvirta, nubaustas asmuo ne visada pavyzdingai laikosi KET. Kaip matyti iš administracinių nusižengimų registro išraše apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus esančių duomenų, pareiškėjas nuo 2019 m. yra baustas 6 kartus, iš kurių vieną kartą už narkotinių medžiagų vartojimą be gydytojo paskyrimo ir 2 kartus už šiurkščius KET pažeidimus, tokius, kaip transporto priemonės vairavimas neturint tam teisės, bei esant neblaiviam. Paskirtos nuobaudos įvykdytos.
Taigi, teismas daro išvadą, kad skunde išdėstytų ir teismo aptartų bei įvertintų argumentų visuma, nesuteikia jokio teisinio pagrindo, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, asmeniui paskirtą teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą sutrumpinti iki 2 metų. Pažymima, kad skiriama nuobauda siekiama ne tik nubausti teisės pažeidėją, bet ir auklėti, kad jis laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (Klaipėdos apygardos 2017 m. gegužės 23 d. nutartis administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-256-651/2017).
Dėl atsakomybę lengvinančios aplinkybės
Iš bylos medžiagos matyti, jog skundžiamu V. Č. paskirtas artimas ANK 424 straipsnio 4 dalies sankcijoje numatytas teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas – 49 mėnesiai.
Kauno AVPK atsiliepime nurodo, kad nagrinėjamu atveju, pareiškėjas tik teikdamas skundą formaliai nurodė, jog pripažįsta savo kaltę ir gailisi dėl padaryto nusižengimo, nors įvykio fiksavimo metu ir iki bylos nagrinėjimo Pareiškėjas niekaip neišreiškė kaltės pripažinimo ar nuoširdaus gailėjimosi jokia forma, kaip tik priešingai – jo elgesys įvykio vietoje byloja, kad jam visiškai nerūpėjo ką yra padaręs, todėl toks asmens elgesys, vadovaujantis pateikta teismų praktika, bylos nagrinėjimo metu nebuvo ir neturėtų būti laikytinas asmens atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Pareiškėjas nuo pat įvykio fiksavimo pradžios didesnį rūpestį parodė transporto priemonės susigrąžinimui ar automobilyje likusiais daiktais, bet ne susirūpinimą savo veiksmų pavojingumo.
Tiek skunde, tiek teismo posėdžio metu nubausto asmens V. Č. įgaliota atstovė advokatė K. Č. nurodė, jog asmuo gailisi dėl padaryto nusižengimo. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į nurodytą asmens poziciją, jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe turi būti pripažinta tai, jog asmuo prisipažino padaręs šiame kodekse numatytą administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Lietuvos A. T. atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose konstatuota, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos A. T. nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-4-2013, Nr. 2AT-37-2013, Nr. 2AT-53-2014, Nr. 2AT-57-139/2015).
ANK 34 straipsnio 3 dalyje yra įtvirtina, jog asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmė nustatoma pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje numatytos specialiosios teisės atėmimo minimalios ir maksimalios trukmės vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių ar kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, nustatoma ne ilgesnė negu vidurkis specialiosios teisės atėmimo trukmė, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių ar kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, nustatoma ne trumpesnė negu vidurkis specialiosios teisės atėmimo trukmė. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, specialiosios teisės atėmimo trukmė nustatoma atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą.
Taigi, šiuo atveju nustatyta viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė – asmuo prisipažino padaręs šiame kodekse numatytą administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas, atsižvelgdamas į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, konstatuoja, kad proporcinga padarytam nusižengimui ir pareiškėjo asmenybei yra administracinio poveikio priemonė (teisės vairuoti transporto priemones atėmimas), atitinkanti ANK 424 straipsnio 4 dalyje numatytą minimalų terminą – 3 metus (36 mėnesius).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, teismas
nutaria:
Nubausto asmens V. Č. įgaliotos atstovės advokatės K. Č. skundą tenkinti iš dalies.
P. K. AVPK Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo A. M. 2026 m. vasario 11 d. priimtą nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 20-ANR_N-2683-2026 – pripažinti atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad asmuo prisipažino padaręs nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas) ir V. Č. už ANK 424 straipsnio 3 dalyje numatyto nusižengimo padarymą skirtą 49 mėnesių specialiosios teisės atėmimo (teisė vairuoti transporto priemones) 49 mėnesių sutrumpini iki 36 (trisdešimt šešių) mėnesių.
Kitas skundžiamo nutarimo dalis palikti nepakeistas.
Nutartis per 20 dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą M. M. apylinkės M. M. rūmus.