Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės V. Z. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. liepos 1 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškinį civilinėje byloje pagal ieškovės V. Z. ieškinį atsakovėms uždarajai akcinei bendrovei „Tinkasas“, B. Z., bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Sakinta“ dėl laidavimo sutarties pripažinimo negaliojančia,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).

13. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 338 straipsnis). Apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties absoliučių negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Taip pat nenustatyta aplinkybių, kurios teiktų pagrindą peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais.

14. Atskirasis skundas paduotas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nutarta atsisakyti priimti ieškovės ieškinį dėl Laidavimo sutarties pripažinimo negaliojančia CPK 137 straipsnio 1 dalies 5 punkto pagrindu, t. y. nustačius, kad teismo žinioje yra byla dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu.

Dėl naujų įrodymų (ne)priėmimo

15. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

16. Kasacinio teismo praktikoje, aiškinančioje CPK 314 straipsnio reglamentavimą, ne kartą nurodyta, kad dalyvaujantys byloje asmenys bendriausia prasme neturi teisės teikti naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme. Toks draudimas – ribotos apeliacijos, būdingos civiliniam procesui, išraiška (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-349-248/2019 19 punktas). Vis dėlto draudimas apeliacinės instancijos teisme priimti naujus įrodymus nėra absoliutus. Taikydamas CPK 314 straipsnyje nustatytas išimtis ir spręsdamas dėl naujai pateikiamų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teismas patikrina: ar buvo objektyvi galimybė pateikti juos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomas priimti įrodymas turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teismui teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019 33 punktas; 2024 m. sausio 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-48-916/2024 21–22 punktai).

17. Kartu su atskiruoju skundu apeliantė (ieškovė) pateikė Vilniaus apygardos teismo 2024 m. liepos 5 d. galutinį sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr. e2-2130-863/2024. Minėtu įrodymu apeliantė siekė pagrįsti savo atskirojo skundo argumentus, kad civilinėje byloje Nr. e2-2007-863/2024 (e2-2130-863/2024) ir nagrinėjamoje byloje ieškinių dalykai skiriasi, t. y., kad nagrinėjamoje civilinėje byloje ieškinio reikalavimai susiję su Laidavimo sutarties negaliojimu, o civilinėje byloje Nr. e2-2007-863/2024 (e2-2130-863/2024) – su pareigų pagal Laidavimo sutartį vykdymu.

18. Viena vertus, teismas gali naudoti duomenis iš Lietuvos teismų informacinės sistemos (toliau – LITEKO), atitinkamai ir jame esančius teismo procesinius dokumentus (CPK 179 straipsnio 3 dalis), kita vertus, nenustatęs piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis požymių bei įvertinęs tai, kad apeliantė pati juos pateikė (žr. šios nutarties 17 punktą), nutaria pateiktą teismo procesinį dokumentą priimti (CPK 314 straipsnis). Šio procesinio klausimo išsprendimas nesudaro prielaidų pažeisti proceso ekonomiškumo ir (ar) operatyvumo reikalavimų (CPK 178 straipsnis).

Dėl atsisakymo priimti ieškinį (ne)pagrįstumo

19. CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Dėl šios suinteresuoto asmens teisės įgyvendinimo kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, pateikus ieškinį, teismas, spręsdamas klausimą dėl ieškinio priėmimo, turi išsiaiškinti, ar dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu nėra įsiteisėjusio teismo sprendimo, ar nėra įsiteisėjusios teismo nutarties dėl ieškovo atsisakymo ieškinio ar patvirtintos taikos sutarties, taip pat ar teismo žinioje nėra bylos dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu (CPK 137 straipsnio 2 dalies 4, 5 punktai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-111-421/2022, 18 punktas).

20. Proceso teisėje įtvirtintas lis alibi pendens (kitur nagrinėjama byla) principas, pagal kurį draudžiama dėl to paties dalyko, tuo pačiu pagrindu ir tarp tų pačių šalių vienu metu iškelti ar nagrinėti daugiau kaip vieną civilinę bylą. Kol anksčiau teisme dėl tapataus ginčo iškelta byla nėra užbaigta, ieškovas neturi teisės pareikšti ieškinį teisme dėl tapataus ginčo nagrinėjimo. Toks atsisakymo priimti ieškinį pagrindas įtvirtintas CPK 137 straipsnio 2 dalies 5 punkte, pagal kurį teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu teismo žinioje yra byla dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Jeigu ši aplinkybė paaiškėja jau iškėlus civilinę bylą, teismas palieka ieškinį nenagrinėtą (CPK 296 straipsnio 1 dalies 4 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gegužės 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-128-823/2021, 15 punktas; 2022 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-111-421/2022, 19 punktas).

21. Kasacinio teismo praktika, aiškinanti tapataus ieškinio (tapačios bylos) sampratą, yra gausi ir nuosekliai išplėtota. Ieškinių tapatumas nustatomas pagal tris kriterijus: ginčo šalis, ieškinio dalyką ir pagrindą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-494/2010; 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-476/2010; 2011 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-123/2011; 2013 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-137/2013; 2019 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-390-823/2019, 31 punktas; 2020 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-256-969/2020, 25 punktas; 2021 m. gegužės 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-128-823/2021, 17 punktas; 2023 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-333-1075/2023, 27 punktas). Pripažįstant ieškiniu (bylas) tapačiomis, turi būti nustatyti visi minėti jų tapatumo požymiai (tiek šalių, tiek dalyko, tiek ir pagrindo tapatumas), o nesant bent vieno iš jų, nėra pagrindo konstatuoti, jog ieškiniai (bylos) tapačios, bei atsisakyti priimti ieškinį, remiantis CPK 137 straipsnio 2 dalies 5 punktu.

22. Taigi, sprendžiant ieškinių (bylų) tapatumo klausimą, pirmiausia reikia nustatyti, ar ieškovas ir atsakovas yra tie patys asmenys, kurie yra anksčiau pradėtos nagrinėti bylos šalys. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, sprendžiant, ar ginčo šalys yra tapačios, esminę reikšmę turi ne jų formalus procesinis statusas, o tai, ar asmenys yra to paties materialiojo teisinio santykio, dėl kurio ginčą sprendė teismas, dalyviai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-111-421/2022, 24 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

23. Antrasis tapataus ieškinio (bylos) požymis yra ieškinio dalyko sutapimas. Ieškinio dalykas – tai reikalavimas, kurį ieškovas pareiškia atsakovui (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, yra pasisakęs, kad ieškinio dalykas – tai materialinis teisinis reikalavimas, ieškovo pasirinktas pažeistų ar ginčijamų teisių gynimo būdas. Ieškovas turi teisę ir pareigą pasirinkti bei tiksliai suformuluoti ieškinio dalyką, t. y. suformuluoti jį taip, kad būtų aišku, kokio materialinio teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą, nes būtent tinkamas ieškinio dalyko (ir pagrindo) suformulavimas užtikrina tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindą įstatymo nustatytu ir ieškovo pasirinktu būdu apginti pažeistas teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2008; 2020 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-65-421/2020, 23 punktas).

24. Trečiasis tapataus ieškinio (bylos) požymis siejamas su ieškinio faktiniu pagrindu. Ieškinio pagrindas – tai aplinkybės, patvirtinančios ieškovo subjektinę teisę ir reikalavimo pagrįstumą. Ieškovo reikalavimas atsakovui išplaukia iš konkretaus teisinio santykio, iš subjektinės ieškovo teisės. Taigi ieškinio faktinį pagrindą sudaro aplinkybės, kuriomis grindžiamas ieškovo reikalavimas (ieškinio dalykas). Tai faktai, su kurių (ne)buvimu teisės aktai sieja teisinių santykių atsiradimą, pasikeitimą arba pasibaigimą, tokie, kaip, pvz., sutarties sudarymas, žalos padarymas ir pan. Nors CPK nenustatytas reikalavimas, kad į teismą besikreipiantis asmuo nurodytų įstatymus, kuriais grindžia savo reikalavimus, t. y. teisiškai kvalifikuotų ginčą, tačiau faktai juridinę reikšmę įgauna tik tuo atveju, jei būtent su jais materialiosios teisės normos, reglamentuojančios ginčo teisinį santykį, sieja juridinių faktų atsiradimą, t. y. šalis siejančių teisinių santykių atsiradimą, pasikeitimą, pasibaigimą. Vadinasi, ieškovas, ieškinyje nurodydamas esminius faktus, turi atsižvelgti į atitinkamas materialiosios teisės normas, taip pat į proceso teisės normas pagal bylos kategoriją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-440-687/2016, 16 punktas; 2021 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-272-1075/2021, 22 punktas).

25. Kasacinio teismo praktikoje akcentuojama, kad įvertinti, koks yra ieškinio pagrindas ir dalykas, galima tik nustačius, ką iš tikrųjų ginčija ieškovas, kokio rezultato jis siekia byloje pareikštame ieškinyje suformuluotais reikalavimais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-26-969/2020).

26. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, jog tam, kad galima būtų konstatuoti ieškinio pagrindo sutapimą, turi būti įvertinamos ne tik kiekviename ieškinyje nurodomos faktinės aplinkybės, bet turi būti atsižvelgiama ir į teisės normą, kuria grindžiamas atitinkamas ieškinys. Net sutampant faktinėms aplinkybėms, bet skiriantis teisės normai, kuria grindžiamas ieškinys, nebus teisinio pagrindo konstatuoti ieškinio pagrindo sutapimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-44-611/2020, 79 punktas; 2021 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-272-1075/2021).

27. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, nustatė, kad Vilniaus apygardos teisme dokumentinio proceso tvarka nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-2007-863/2024 pagal UAB „Tinkasas“ ieškinį V. Z., V. Z., B. Z. dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų – BUAB „Sakinta“. Minėtoje byloje V. Z. ir B. Z. pateikė prieštaravimus, kuriuose nurodė, jog su priimtu preliminariu teismo sprendimu nesutinka, nes joms nėra žinomos ieškinyje minimos 2023 m. kovo 24 d. Laidavimo sutarties pasirašymo aplinkybės; sutartis pasirašyta elektroniniu parašu, tačiau jos niekada nėra kreipusios ar įgijusios mobiliuosius parašus. Prieštaravimų pagrindu Vilniaus apygardos teisme užvesta civilinė byla Nr. e2-2130-863/2024. Įvertinęs šalių tapatumą tiek nagrinėjamoje byloje, tiek civilinėje byloje Nr. e2-2007-863/2024, taip pat tai, kad ginčas abiejose bylose yra kilęs iš to paties materialiojo teisinio santykio, susiklosčiusio Laidavimo sutarties pagrindu, bei tai, kad ieškovės nagrinėjamoje byloje pareikšto ieškinio reikalavimas grindžiamas tomis pačiomis aplinkybėmis (jos tėvo veikimu be jos žinios, šiam turint įgaliojimą veikti ieškovės vardu ir kt.), kaip ir jos atsikirtimai civilinėje byloje Nr. e2-2007-863/2024 (e2-2130-863/2024), pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovės ieškinys, pateiktas nagrinėjamoje byloje jau esant bylai dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, todėl ieškinį atsisakė priimti CPK 137 straipsnio 2 dalies 5 punkto pagrindu.

28. Apeliantė atskiruoju skundu kvestionuoja pirmosios instancijos teismo išvadas, kuriomis buvo konstatuotas pareikšto ieškinio ir pirmiau nagrinėtos civilinės bylos Nr. e2-2007-863/2024 (e2-2130-863/2024) dalykų tapatumas.

29. Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenimis nustatyta (CPK 179 straipsnio 3 dalis), kad:

29.1. UAB „Tinkasas“, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.76 straipsnio 1 dalies, 6.81 straipsnio 1–2 dalių nuostatomis, kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą, prašydama dokumentinio proceso tvarka priteisti solidariai iš V. Z., V.Z. ir B.Z. 380 097,58 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas ir byloje patirtas bylinėjimosi išlaidas. UAB „Tinkasas“ reikalavimai buvo grindžiami tuo, kad tarp UAB „Tinkasas“ ir BUAB „Sakinta“ buvo sudaryta Rangos sutartis, kurios pagrindu UAB „Tinkasas“ įsipareigojo atlikti objekto (duomenys neskelbtini) sulygtus statybos rangos darbus, o BUAB „Sakinta“ už juos sumokėti Rangos sutartyje nustatyta tvarka. Už atliktus statybos rangos darbus UAB „Tinkasas“ išrašė PVM sąskaitas faktūras, tačiau BUAB „Sakinta“ jas apmokėjo tik iš dalies, todėl susidarė 380 097,58 Eur įsiskolinimas. 2023 m. kovo 24 d. Rangos sutarties šalys bei V. Z., V. Z. ir B.Z. sudarė Laidavimo sutartį, pagal kurią V. Z., V. Z. ir B. Z. įsipareigojo atsakyti UAB „Tinkasas“ visu jiems nuosavybės teise priklausančiu turtu, jeigu BUAB „Sakinta“ neįvykdys (tinkamai neįvykdys) savo įsipareigojimų pagal Rangos sutartį. Vilniaus apygardos teismas 2024 m. balandžio 29 d. preliminariu sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-2007-863/2024 UAB „Tinkasas“ ieškinį patenkino.

29.2. V. Z. ir B. Z. pateikė prieštaravimus dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. balandžio 29 d. preliminaraus sprendimo. Minėtų prieštaravimų pagrindu buvo užvesta nauja civilinė byla Nr. e2-2130-863/2024. Prieštaravimuose V. Z. ir B. Z. nurodė, kad su priimtu preliminariu teismo sprendimu nesutinka, nes joms nėra žinomos ieškinyje minimos Laidavimo sutarties pasirašymo aplinkybės; Laidavimo sutartis yra suklastota, nes nei V. Z., nei B. Z. mobiliaisiais parašais jos nepasirašė. Taip pat nurodė, jog joms nėra žinoma įmonė UAB „Tinkasas“, jos gyvena JAV ir Lietuvoje būna retai. Mano, jog galimai visus dokumentus jų vardu pasirašė jų tėvas – V. Z., pagal jam išduotus įgaliojimus. Vilniaus apygardos teismas 2024 m. liepos 5 d. galutiniu sprendimu Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-2007-863/2024 priimtą 2024 m. balandžio 29 d. preliminarų sprendimą paliko nepakeistą.

30. Nagrinėjamu atveju ieškovė, vadovaudamasi CK 1.91 straipsniu, 1.81 straipsnio 1 dalimi, kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti Laidavimo sutartį, sudarytą tarp BUAB „Sakinta“, UAB „Tinkasas“, V. Z., V. Z. ir B. Z., negaliojančia. Ieškovė pažymėjo, kad tiek Rangos sutartis, jos papildymai, tiek ginčijama Laidavimo sutartis buvo sudarytos be jos žinios. Ieškovės tėvas V. Z., pasinaudodamas jos vardu išduotu mobiliu parašu, piktavališkai sudarė Laidavimo sutartį, nors šios sutarties sudarymas nebuvo derinamas su ieškove. Pastaruosius keturis metus BUAB ,,Sakinta“ faktiškai valdė V. Z., jai nežinant.

31. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs šioje byloje ir civilinėje byloje Nr. e2-2007-863/2024 (e2-2130-863/2024) pareikštų reikalavimų ir prieštaravimų esmę, tikslus, įrodinėjimo dalyką (žr. šios nutarties 29–30 punktus), neturi pagrindo pritarti pirmosios instancijos teismo išvadai dėl ieškinių tapatumo. Tiek lingvistiniu, tiek jo faktinio pagrindo suformulavimo aspektu, matyti, jog nagrinėjamoje byloje pareikštu ieškiniu apeliantė siekia Laidavimo sutartį pripažinti negaliojančia, o civilinėje byloje Nr. e2-2007-863/2024 (e2-2130-863/2024) pareikštas reikalavimas dėl skolos priteisimo, t. y., bylose iš esmės siekiama skirtingo teisinio rezultato.

32. Aplinkybė, kad V. Z. civilinėje byloje Nr. e2-2007-863/2024 (e2-2130-863/2024) nuo ieškovės pareikšto reikalavimo dėl skolos priteisimo gynėsi aplinkybėmis, kurios minimos ir prieštaravimuose, savaime neįrodo nei ieškinio dalyko, nei pagrindo tapatumo, kadangi skyrėsi įrodinėjimo dalykas bei teisinis rezultatas, kurio siekė šalys ieškinyje suformuluotais reikalavimais (vienu atveju, sutartinių įsipareigojimų nevykdymas ir skolos priteisimas, kitu atveju, sutarties pripažinimas negaliojančia). Minėta, kad net sutampant faktinėms aplinkybėms, bet skiriantis teisės normai, kuria grindžiamas ieškinys, nebus teisinio pagrindo konstatuoti ieškinio pagrindo sutapimą (žr. šios nutarties 26 punktą).

33. Taigi, nesant ieškinio dalyko bei faktinio pagrindo sutapties, kaip privalomos sąlygos padaryti išvadą, kad teismo žinioje jau yra nagrinėjama byla tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, nagrinėjamos bylos ir civilinės bylos Nr. e2-2007-863/2024 (e2-2130-863/2024) tapatumas negalėjo būti konstatuotas.

Dėl procesinės bylos baigties

34. Apibendrindamas nurodytus argumentus apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė CPK 137 straipsnio 2 dalies 5 punkto nuostatas, todėl nepagrįstai atsisakė priimti ieškovės ieškinį. Atsižvelgiant į tai, ieškovės skundžiama nutartis naikinama ir ieškinio priėmimo klausimas grąžinamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 338 straipsnis).

35. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi esminės teisinės reikšmės bylos išnagrinėjimo rezultatui, todėl atskirai dėl jų nepasisakoma.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas , vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2024 m. liepos 1 d. nutartį panaikinti ir ieškovės V. Z. ieškinio atsakovėms uždarajai akcinei bendrovei „Tinkasas“, B. Z., bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Sakinta“ dėl laidavimo sutarties pripažinimo negaliojančia priėmimo klausimą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.