- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-03-18
- Bylos Nr.
- 2YT-1036-534/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-09868-2024-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Audrius Žiedelis
- Ieškovas
- A. Ž.
- Atsakovas
- J. Ž.
Procesinių sprendimų kategorijos: 2.3.2.4.3; 2.3.2.10; 3.2.6.1; 3.2.6.8; 3.4.1.2
2025 m. kovo 18 d.
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. Ž. ieškinį atsakovei J. Ž. ir atsakovės priešieškinį dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir kitų susijusių reikalavimų.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
1. Vilniaus miesto apylinkės teisme (toliau – ir teismas) ieškovas A. Ž. (toliau – ieškovas) pareiškė ieškinį (DOK-104468) atsakovei J. Ž. (toliau – atsakovė) dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir su santuokos nutraukimu susijusių klausimų išsprendimo, kuriuo prašė: 1) santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) tarp A. Ž. ir J. Ž. Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriuje (apskaitos įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės; 2) po santuokos nutraukimo ieškovui palikti pavardę „Ž.“; 3) po santuokos nutraukimo transporto priemonę (duomenys neskelbtini) pripažinti asmenine ieškovo nuosavybe.
2. Ieškinyje nurodyta, kad ieškovas ir atsakovė (duomenys neskelbtini)sudarė santuoką Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Sutuoktiniai nepilnamečių vaikų neturi. Sutuoktiniai daugiau nei dvejus metus neveda bendro ūkio ir negyvena santuokinio gyvenimo, todėl ieškovas teismo prašo nutraukti santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir padalinti santuokoje įgytą turtą.
Šalies argumentai
3. Atsakovė teismui pateikė priešieškinį (DOK-2537), kuriame teismo prašė: 1) nutraukti šalių santuoką dėl ieškovo kaltės; 2) po santuokos nutraukimo šalims palikti santuokines pavardes; 3) padalinti santuokos metu šalių įgytą turtą; 4) priteisti iš ieškovo be atsakovės žinios pasisavintus 1650 Eur; 5) priteisti iš ieškovo atsakovės naudai 3000 Eur kompensaciją už neturtinę žalą; 6) priteisti iš ieškovo atsakovės naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
4. Atsakovė priešieškinyje nurodė, kad su ieškovu susipažino 2010 m. gegužės mėnesį. Tuo metu atsakovė asmeninės nuosavybės teise turėjo 1/3 buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), o ieškovas asmeninės nuosavybės teise turėjo ½ dalį buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini). Šalims nusprendus gyventi kartu, atsakovė apsigyveno pas ieškovą, adresu (duomenys neskelbtini). Atsakovė jai asmeninės nuosavybės teise priklausiusią 1/3 buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini) , pardavė 2013-05-24 ir iš šio sandorio gavo 53000 Lt. Ieškovas pardavė jam asmeninės nuosavybės teise priklausiusią buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), ½ dalį ir iš šio sandorio gavo apie 60000 Lt. Pardavus šalims asmeninės nuosavybės teise priklausiusį nekilnojamąjį turtą, gautas lėšas šalys panaudojo butui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini), įsigyti. Už šį butą šalys sumokėjo 130000 Lt. Buto įsigijimui reikalingą 30000 Lt. paskolą savo vardu iš banko paėmė ieškovas.
5. Priešieškinyje nurodyta, kad iki santuokos sudarymo ieškovas ir atsakovė nesusituokę gyveno apie 6 metus. Ieškovui pasiūlius, atsakovė (duomenys neskelbtini)Vilniaus miesto 30-ame notarų biure įregistravo testamentą, kuriame nurodė, kad savo mirties atveju visą jai priklausantį turtą palieka A. Ž. (Duomenys neskelbtini) buvo įregistruota ieškovo ir atsakovės santuoka.
Šalies argumentai
6. Ieškovas A. Ž. (duomenys neskelbtini) įregistruotame testamente nurodė, kad įpareigoja testamentines įpėdines leisti iki gyvos galvos J. Ž. neatlygintinai uzufrukto teisėmis gyventi ir naudotis butu/patalpa (su rūsiu), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu adresu (duomenys neskelbtini).
7. Priešieškinyje nurodyta, kad po santuokos sudarymo atsakovė sužinojo, kad ieškovas yra jai neištikimas. Ieškovas nesistengė išsaugoti šeimos, palaikė santykius su kita moterimi ir iniciavo šalių santuokos nutraukimą. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, atsakovė prašo nutraukti šalių santuoką dėl ieškovo kaltės.
Atsiliepimas
8. Atsakovė priešieškinyje nurodė, kad ieškovas, turėdamas atsakovės internetinės bankininkystės duomenis, be atsakovės žinios iš jos sąskaitos pasisavino 1650 Eur. Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, atsakovė teismo prašė priteisti iš ieškovo atsakovės naudai neteisėtai pasisavintus 1650 Eur. Dėl ieškovo neištikimybės, prieš atsakovę naudoto psichologinio smurto atsakovė teismo prašo priteisti iš ieškovo atsakovės naudai 3000 Eur kompensaciją už neturtinę žalą.
9. Priešieškinyje nurodyta, kad ieškovas ir atsakovė 2024 m. įsigijo automobilį (duomenys neskelbtini), kurio vertė 2400 Eur. Atsakovė teismo prašo priteisti iš ieškovo atsakovės naudai 1200 Eur piniginę kompensaciją už santuokos metu įsigytą automobilį.
10. Priešieškinyje nurodyta, kad ieškovas ir atsakovė (duomenys neskelbtini) įsigijo butą, esantį adresu (duomenys neskelbitni). Šio buto vidutinė rinkos kaina 120 000 Eur. Atsakovė teismo prašo priteisti ieškovui ir atsakovei po ½ buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini). Jeigu teismas nuspręstų minėtą butą priteisti natūra vienai iš šalių, kitai šaliai turėtų būti priteisiama 60000 Eur kompensacija.
Atsiliepimas
11. Ieškovas A. Ž. teismui pateiktame atsiliepime (DOK-11708) į priešieškinį nurodė, kad su priešieškinyje keliamais reikalavimais nesutinka. Ieškovas nurodė, kad nuo 2010 iki 2021 m. nepertraukiamai dirbo (duomenys neskelbtini). Nesutarimai su atsakove prasidėjo po to, kai ieškovas atsisakė finansuoti atsakovės sūnaus iš kitų lytinių santykių laidotuves. Ieškovas nurodė, kad atsakovės sūnumi, kuris buvo priklausomas nuo narkotinių medžiagų, rūpinosi kaip savo sūnumi, apmokėjo jo įsiskolinimus už komunalines paslaugas (1129 Eur). Tačiau 2020 m. pabaigoje – 2021 m. pradžioje atsakovės sūnus, lankydamasis šeimos namuose, iš ieškovo pavogė 4000 Eur. Po šio įvykio ieškovas uždraudė atsakovės sūnui lankytis šeimos namuose, tačiau, atsakovės prašymu, dėl vagystės į policiją nesikreipė.
Šalies argumentai
12. Ieškovas nurodė, kad atsakovė už jai priklausiusius 30000 Lt. 2013-08-29 sudarytos pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu įsigijo 2 kambarių butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).
Atsiliepimas
13. Ieškovas atsiliepime nurodė, kad (duomenys neskelbtini) sudarytos preliminariosios sutarties pagrindu įsigijo butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Buto pirkimo kaina 130000 Eur. Preliminariojoje sutartyje nurodyta apmokėjimo už perkamą butą tvarka, pagal kurią ieškovas 70000 Lt sumokėjo bankiniu pavedimu, likusią sumą – grynaisiais pinigais pagal preliminariojoje sutartyje numatytą apmokėjimo tvarką. Kad galėtų nusipirkti minėtą butą, (duomenys neskelbtini) tarp A. Ž. ir AB DNB banko sudaryta kreditavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią A. Ž. suteiktas 25000 Lt. kreditas.
14. Ieškovas atsiliepime nurodė, kad nenaudojo prieš ieškovę psichologinio smurto, tačiau dovanodavo jai dovanas, ieškovas ir atsakovė kartu atostogaudavo, keliaudavo į užsienį.
Šalies argumentai
15. Teismo posėdžio metu ieškovas A. Ž. palaikė ieškinio reikalavimus, pateikė paaiškinimus dėl ieškinio reikalavimų, dėl kurių yra ginčas tarp bylos šalių. Ieškovas nurodė, kad atsižvelgdamas į priešieškinyje nurodytas aplinkybes dėl santuokos iširimo priežasčių, nesutinka, kad po santuokos nutraukimo atsakovei būtų palikta santuokoje įgyta pavardė.
Žemesnės instancijos teismas
16. Teismo posėdžio metu atsakovė J. Ž. palaikė priešieškinio reikalavimus ir prašė priešieškinį tenkinti. Nurodė, kad atsisako reikalavimo dėl kompensacijos iš ieškovo už santuokos metu įsigytą automobilį priteisimo.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys ir priešieškinys tenkintinas iš dalies
Dėl santuokos nutraukimo, santuokos iširimo priežasčių
17. Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – CK) 3.49 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad santuoka gali būti nutraukta abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, vieno sutuoktinio prašymu arba dėl sutuoktinių (sutuoktinio) kaltės.
18. Nagrinėjamu atveju, ieškovas teismo prašė nutraukti A. Ž. ir J. Ž. (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriuje sudarytą santuoką, akto įrašo Nr.(duomenys neskelbtini), dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
19. Atsakovė priešieškinyje prašė nutraukti šalių santuoką dėl ieškovo kaltės. Reikalavimą motyvavo ieškovo neištikimybe ir prieš atsakove naudotu psichologiniu smurtu.
20. CK 3.60 straipsnyje nustatytos santuokos nutraukimo dėl vieno sutuoktinio kaltės sąlygos. Sutuoktinio kaltė yra specifinė palyginus su kitais asmens kaltės civiliniuose santykiuose atvejais. Sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo, kaip sutuoktinio, pareigas ir dėl to bendras gyvenimas tapo negalimas. CK 3.61 straipsnyje įtvirtinta, kad sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktų, patvirtinančių, jog santuoka iširo dėl ieškovo kaltės (1 dalis); teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (2 dalis). Sutuoktinis, pareiškęs ieškinį dėl santuokos nutraukimo pagal CK 3.60 straipsnį, jeigu kito sutuoktinio kaltė nepreziumuojama (CK 3.60 straipsnio 3 dalis), privalo įrodyti, kad kitas sutuoktinis iš esmės pažeidžia savo kaip sutuoktinio pareigas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016-07-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-370-687/2016).
21. Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26 - 3.30; 3.35 - 3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių ir kito sutuoktinio ar šeimos interesų. Abipusės pagarbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir turtinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-254/2010, Nr. 3K-3-2/2011 ir kt.).
Žemesnės instancijos teismas
22. CK 3.60 straipsnio 3 dalis nustato kaltės prezumpciją. Preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina. Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį dėl santuokos išsaugojimo pablogėjus tarpusavio santykiams ir kitas reikšmingas objektyvias bei subjektyvias aplinkybes. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių interesų su kito sutuoktinio ar šeimos interesais. Abipusės pagalbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir materialinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu: tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-01-25nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011; 2016-02-19 nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016, 14 punktas).
23. Kasacinis teismas, formuodamas teismų praktiką, laikosi pozicijos, kad santuokos nutraukimas dėl vieno iš sutuoktinių kaltės galimas tik įrodžius vieną iš įstatymo preziumuojamų sutuoktinio kaltų veiksmų arba nustačius esminį pareigų nevykdymą. Pavyzdžiui, kai vienas iš sutuoktinių piktnaudžiauja alkoholiu, neprisideda prie šeimos išlaikymo, nedirba nesant pateisinamų priežasčių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-06-12 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-191-378/2020, 77 punktas) arba kai vienas iš sutuoktinių daug dėmesio skiria pramogoms ir azartiniams lošimams, neprisideda prie šeimos išlaikymo, nedirba nesant pateisinamų priežasčių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-12-28 nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-480-378/2017, 38 punktas), tai gali būti pagrindas pripažinti, jog toks sutuoktinis netinkamai vykdo sutuoktinio pareigas ir jas iš esmės pažeidžia. Vis dėlto sutuoktinių ryšiai grindžiami pirmiausia asmeniniais tarpusavio santykiais: lojalumu ir pagarba, šiltais jausmais vienas kitam (CK 3.27 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-12-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-505/2014), todėl tais atvejais, kai nenustatytas preziumuojamas kaltas sutuoktinio elgesys, byloje turi būti įvertinta, kokie buvo sutuoktinių tarpusavio santykiai jiems gyvenant šeimoje, koks buvo jų susitarimas dėl tarpusavio pareigų ir teisių, ar šis susitarimas nebuvo visiškai priešingas gerai moralei ir teisei, dėl kokių priežasčių vienas iš sutuoktinių pradėjo piktnaudžiauti turima padėtimi ir nevykdyti savo kaip sutuoktinio pareigų ar jas vykdyti netinkamai, kokių veiksmų ėmėsi antrasis sutuoktinis, ar sutuoktiniai ar vienas jų dėjo pastangas išsaugoti santuoką ir kaip buvo priimtas galutinis sprendimas ją nutraukti.
24. Teismas, spręsdamas dėl santuokos iširimo priežasčių, pažymi, kad byloje nenustatyti įstatymo preziumuojami sutuoktinio (-ės) kalti veiksmai arba esminis pareigų nevykdymas. Teismas, išnagrinėjęs byloje pateiktus rašytinius įrodymus, išklausęs teismo posėdyje dalyvavusių ieškovo ir atsakovės paaiškinimus, sprendžia, kad nesutarimai tarp ginčo šalių tęsėsi ilgą laiką, sprendimas dėl santuokos nutraukimo nebuvo priimtas staiga, neapgalvotai. Ieškovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad su moterimi, kuri priešieškinyje nurodoma kaip ieškovo neištikimybės priežastis, ieškovas susipažino 1988 m., kuomet vykdė bendrą verslą ir iki šiol drugiškai bendrauja. Atsižvelgiant į tai, kad nuo 1988 m. iki 2016 m. kuomet buvo įregistruota ieškovo ir atsakovės santuoka, praėjo 18 metų, teismas neturi pagrindo abejoti ieškovo paaiškinimu dėl priešieškinyje nurodytų kaltinimų nepagrįstumo.
25. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog abu sutuoktiniai pažeidė abipusio lojalumo, moralinės paramos teikimo pareigas, nepakankamai dėmesio skyrė vienas kitam ir santykių išsaugojimui, todėl konstatuotina, kad šalių santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.61 straipsnio 2 dalis).
Dėl pavardžių po santuokos nutraukimo
26. CK 3.69 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę.
27. Ieškovas teismo prašė po santuokos nutraukimo jam palikti pavardę „Ž.“. Atsakovė priešieškinyje teismo prašė po santuokos nutraukimo jai palikti santuokoje įgytą pavardę „Ž.“, ieškovui palikti pavardę „Ž.“. Ieškovas atsiliepime į priešieškinį ir teismo posėdžio metu nesutiko, kad po santuokos nutraukimo atsakovei būtų palikta santuokoje įgyta pavardė. Ieškovas nurodė, kad nesutinka atsižvelgdamas į priešieškinyje nurodytas aplinkybes dėl santuokos iširimo priežasčių.
28. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir į tai, kad ieškovas ir atsakovė neturi bendrų vaikų, kuomet būtų svarbus šeimos pavardės išsaugojimas, teismas nusprendžia sugrąžinti atsakovei iki santuokos turėtą pavardę „R.“, o ieškovui palikti pavardę „Ž.“.
Dėl tarpusavio išlaikymo
29. Reikalavimo dėl išlaikymo ieškovas ir atsakovė nereiškė. Esant tokioms aplinkybėms, sutuoktinių tarpusavio išlaikymo klausimas nesprendžiamas.
Dėl santuokoje įgyto turto padalijimo
30. Remiantis CK 3.88 straipsnio 1 dalimi, bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog preziumuojama, kad santuokoje įgytas turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. CK 3.127 str. nustatyta, jog teismo sprendimu padalijamas turtas, kurį kaip bendrąją jungtinę nuosavybę sutuoktiniai įgijo iki bylos iškėlimo dienos arba iki teismo sprendimo priėmimo dienos. Preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Nutraukiant santuoką, sutuoktinių turtas dalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti (CK 3.127 straipsnio 3 dalis). Jeigu natūra turto negalima padalyti pagal sutuoktiniams tenkančias dalis, vienas sutuoktinis privalo sumokėti kitam sutuoktiniui atitinkamo dydžio kompensaciją pinigais. Parenkant turto padalijimo būdą ir padalijant turtą natūra, atsižvelgiama į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes (CK 3.117 straipsnio 3 dalis, 3.127 straipsnio 3 dalis).
31. Pagal kasacinio teismo praktiką, turto padalijimo natūra principas yra prioritetinis, nes toks padalijimo būdas labiausiai atitinka ir apsaugo savininko teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-430/2011; 2015 m. rugsėjo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-476-916/2015; kt.).
32. Tais atvejais, kai teismas nusprendžia, kad yra pagrindas nukrypti nuo santuokos metu įgyto turto padalijimo natūra principo, toks teismo sprendimas turi būti pagrįstas faktinėmis byloje nustatytomis aplinkybėmis, kurios leistų konstatuoti, kad, pirma, natūra turto padalyti sutuoktiniams negalima ir, antra, sutuoktinis, kuriam priteisiamas turtas natūra, turi galimybę kompensuoti kitam sutuoktiniui jo dalį pinigais, t. y. teismas turi įsitikinti, kad tokiu sprendimu nebus pažeidžiamas proporcingumo principas, reikalaujantis, kad naudojamos priemonės atitiktų siekiamą tikslą, o išimtys iš bendrų taisyklių būtų adekvačios keliamiems tikslams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-529-916/2016).
33. Ieškovas teismo prašė po santuokos nutraukimo automobilį (duomenys neskelbtini) priteisti jam asmeninės nuosavybės teise
34. Atsakovė priešieškinyje prašė priteisti iš ieškovo kompensaciją už santuokos metu įgytą automobilį, tačiau teismo posėdžio metu šio reikalavimo atsisakė.
35. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, ieškinio reikalavimas dėl autotransporto priemonės pasidalinimo tenkinamas, tarp šalių ginčo nėra. Po santuokos nutraukimo ieškovui A. Ž. asmeninės nuosavybės teise priteistinas automobilis (duomenys neskelbtini).
Dėl kompensacijos priteisimo padalijant nekilnojamąjį turtą
36. Atsakovė priešieškinyje nurodė, kad ieškovas ir atsakovė (duomenys neskelbtini) įsigijo butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini) Šio buto vidutinė rinkos kaina 120 000 Eur. Atsakovė teismo prašė priteisti ieškovui ir atsakovei po ½ buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Jeigu teismas nuspręstų minėtą butą priteisti natūra vienai iš šalių, prašoma kitai šaliai priteisti 60000 Eur kompensaciją.
37. Teismas, spręsdamas dėl priešieškinio reikalavimo pagrįstumo, atsižvelgia į aplinkybes, nurodytas teismui pateiktuose rašytiniuose įrodymuose ir teismo posėdžio metu pateiktuose ieškovo ir atsakovės paaiškinimuose: 1) ieškovė ir atsakovas susipažino 2010 m. gegužės mėnesį ir apsigyveno tuo metu ieškovo turėtame bute; 2) gyvenant kartu, šalys pardavė joms asmeninės nuosavybės teise priklausiusį turtą ir įsigijo butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 3) nors (duomenys neskelbtini) sudarytoje preliminariojoje sutartyje, kurios pagrindu įsigytas butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kaip buto pirkėjas nurodytas ieškovas A. Ž., tačiau bylos nagrinėjimo metu nepaneigta atsakovės nurodyta aplinkybė, kad ji dalyvavo įsigyjant minėtą nekilnojamąjį turtą; 3) bylos nagrinėjimo metu nepaneigta atsakovės nurodyta aplinkybė, kad šalys apie 6 metus gyveno kartu ir (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką. Šalių paaiškinimai, rašytiniai įrodymai – nuosavybės pardavimo sutartys, sandorių datos sudaro įrodymų visumą, kad šalys kartu gyvendamos ir vesdamos bendrą ūkį įsigijo ginčo butą adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Įrodymų visuma rodo, kad atsakovės teiginiai nėra deklaratyvūs, šalys butą įgijo, kai abi šalys įnešė pinigines lėšas, pardavę kitą turimą nuosavybę, ir sudarė buto pirkimo–pardavimo sutartį. Pagal teisminę praktiką butas gali būti pripažįstamas bendru sutarties dalyvių turtu, jeigu būtų įrodyta, kad jis įsigytas kelių asmenų lėšomis ir turint tikslą sukurti bendrąją nuosavybę.
38. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, Teismas, vadovaudamasis CK 3.88 str., preziumuoja, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, o priešieškinio reikalavimas tenkintinas. Po santuokos nutraukimo ieškovui A. Ž. asmeninės nuosavybės teise priteistinas butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Po santuokos nutraukimo atsakovei J. Ž. už ieškovui A. Ž. tenkančią didesnę turto dalį priteistina 60000 Eur kompensacija.
Dėl neteisėtai pasisavintų pinigų grąžinimo
39. Atsakovė priešieškinyje prašė priteisti iš ieškovo be atsakovės žinios iš jos banko sąskaitos pasisavintus 1650 Eur. Atsakovė priešieškinyje nurodė, kad ieškovas, turėdamas atsakovės internetinės bankininkystės duomenis, laikotarpiu nuo 2024-06-14 iki 2024-06-24 be atsakovės žinios iš jos sąskaitos pasisavino 1650 Eur.
40. Ieškovas teismo posėdžio metu su priešieškinio reikalavimu nesutiko ir nurodė, kad atsakovės sąskaitoje buvę pinigai buvo šeimos pinigai.
41. Teismas, spręsdamas dėl priešieškinio reikalavimo pagrįstumo, atsižvelgia į aplinkybę, jog ieškovas 2024-06-21 kreipėsi į teismą dėl santuokos nutraukimo ir nurodė, kad su atsakove daugiau kaip 2 metus neveda bendro ūkio ir negyvena santuokinio gyvenimo. Todėl spręstina, kad 2024 m. balandžio-birželio mėnesį iš atsakovės sąskaitos be jos žinios paimti pinigai negalėjo būti laikytini šeimos pinigais.
42. Vadovaujantis išdėstytu, teismas tenkina priešieškinio reikalavimą – iš ieškovo atsakovės naudai priteistina 1650 Eur neteisėtai pasisavintų lėšų.
Dėl neturtinės žalos atlyginimo
43. Atsakovė priešieškinyje ir ieškovas atsiliepime į priešieškinį prašė priteisti vienas kito naudai kompensaciją už patirtą moralinę žalą.
44. Atsižvelgiant į tai, jog ieškovo ir atsakovės santuoka nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės, reikalavimai dėl kompensacijos už moralinę žalą priteisimo atmestini.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
45. CPK 79 straipsnis numato, jog bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis bei išlaidos, susijusius su bylos nagrinėjimu, kurioms priskiriamos ir išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas).
46. CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta, kad už kiekvieną ieškinį mokamas nustatyto dydžio žyminis mokestis. CPK 80 str. 7 d. nuostatos, numatančios, kad procesinius dokumentus ir jų priedus pateikiant teismui tik elektroninių ryšių priemonėmis bei išreiškus pageidavimą procesinius dokumentus gauti tik šiomis priemonėmis, mokama 75 procentai už atitinkamą procesinį dokumentą mokėtinos žyminio mokesčio sumos, bet ne mažiau kaip penki eurai.
47. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškinys patenkinamas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai, atsakovui – proporcingai atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Remiantis CPK 98 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį, šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Šalių patirtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti šioje byloje neviršija rekomendacijose nurodytų maksimalių dydžių, todėl priteistinos proporcingai patenkintų reikalavimų daliai.
48. Žyminio mokesčio sumokėjimo klausimas yra glaudžiai susijęs su tinkamu teisės kreiptis į teismą įgyvendinimu, su visuotinai pripažįstama proceso šalies pareiga inicijuojant procesą. Žyminis mokestis – proceso įstatymo nustatyta pinigų suma, kurią šalys, tretieji asmenys, pareiškiantys savarankiškus reikalavimus, pareiškėjai ar kreditoriai privalo sumokėti už tam tikrus CPK nustatytus teismo atliekamus procesinius veiksmus. Žyminio mokesčio paskirtis – perkelti dalį valstybės vykdomo teisingumo išlaidų byloje dalyvaujantiems asmenims, turintiems teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi. Įstatymas suteikia apsaugą abiem proceso šalims – ieškovui ir atsakovui, todėl žyminis mokestis iš dalies apsaugo asmenis nuo nepagrįstų reikalavimų reiškimo teisme. CPK 80 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas ieškinys ar priešieškinis apmokamas nustatyto dydžio žyminiu mokesčiu.
49. Žyminio mokesčio diferencijavimas CPK nustatytas atsižvelgiant į tai, koks mokestis – proporcinis ar paprastasis, yra taikomas (CPK 80 straipsnio 1 dalis), t. y. proceso įstatyme įtvirtinta mišrioji – proporcinio ir paprastojo – mokesčio sistema.
50. Proporcinis žyminis mokestis taikomas turtiniams ginčams ir jo dydis nustatomas procentine išraiška nuo ieškinio ar kitokio reikalavimo kainos (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Paprastasis žyminis mokestis išreiškiamas tikslia pinigų suma, nepriklausomai nuo ginčo dalyko vertės (CPK 80 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Toks žyminis mokestis nustatomas bylose, kuriose pareiškiami neturtinio pobūdžio ieškiniai, taip pat ieškiniai, kurie negali būti įkainoti, arba kai reikalavimą įvertinti pinigais yra sudėtinga arba iš viso neįmanoma. Taigi neturtiniais ginčais paprastai yra pripažįstami ginčai ne dėl turto, t. y. neturtiniais ieškiniais pripažintini ieškiniai dėl pripažinimo ir teisinių santykių modifikavimo, kurie pareikšti ne dėl turto priteisimo ar neturi tiesioginio ryšio su kokiu nors konkrečiu turtu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-334/2009).
51. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad, esant turtiniam ginčui, nepriklausomai nuo to, iš kokių teisinių santykių jis kyla, civilinio proceso tvarka nagrinėtinas ginčas dėl turto turi būti apmokamas CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytu dydžiu. CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punkto formuluotė „turtiniuose ginčuose“ reiškia, kad ji yra universali, savo turiniu platesnė negu vartojama Civiliniame kodekse. Ji apima visus atvejus, kai teisme reiškiamas ginčas dėl turto, todėl tuo atveju, kai reikalavimas padalyti turtą yra reiškiamas teisme, nepriklausomai nuo to, iš kokių teisinių santykių kilo ginčas, jis turi būti apmokamas CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytu dydžiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-111/2012). Taigi, santuokos nutraukimo byloje reikalavimas dėl turto padalijimo yra kvalifikuojamas kaip atskiras turtinis reikalavimas ir apmokamas pagal CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytas taisykles. Visi kiti neturtinio pobūdžio reikalavimai, kurie patenka į CK 3.59 straipsnyje nustatytų, privalomai spręstinų nutraukiant santuoką klausimų ratą, kvalifikuojami kaip reikalavimas dėl santuokos nutraukimo ir yra apmokami žyminiu mokesčiu kaip vienas neturtinio pobūdžio reikalavimas pagal CPK 80 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostatas.
52. Teismas tenkino iš dalies ieškovo ir atsakovo neturtinius ieškinio ir priešieškinio reikalavimus, todėl už tenkintus neturtinius reikalavimus teismas žyminio mokesčio išlaidas nekompensuoja.
53. Teismas tenkino priešieškinio reikalavimus dėl 60000 eurų kompensacijos priteisimo atsakovei iš ieškovo ir reikalavimą dėl pasisavintų 1650 eurų priteisimo. Teismas iš ieškovo priteisia 1533 eurų žyminį mokestį valstybės naudai už turtinio reikalavimo tenkinimą.
54. Ieškovas ir atsakovė rašytinių įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė, todėl šių išlaidų paskirstymo klausimo teismas nesprendžia.
55. Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos sudaro 66,33 Eur., jos lygiomis dalimis, po 33, 16 Eur priteistinos iš ieškovo ir iš atsakovės.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.61 str. 2 d., Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 150, 270 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį ir priešieškinį tenkinti iš dalies.
Nutraukti A. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir J. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini), santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
Po santuokos nutraukimo atsakovei J. Ž. sugrąžinti iki santuokos turėtą pavardę „R.“, atsakovui A. Ž. palikti pavardę „Ž.“.
Priteisti A. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise: 1) butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 2) automobilį (duomenys neskelbtini).
Priteisti iš A. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini), J. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 60 000 Eur (šešiasdešimt tūkstančių eurų) kompensaciją už ieškovui atitekusį nekilnojamąjį turtą.
Priteisti iš A. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini), J. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 1650 Eur (vieną tūkstantį šešis šimtus penkiasdešimt eurų) neteisėtai pasisavintų lėšų.
Likusioje dalyje ieškinį ir priešieškinį atmesti.
Priteisti iš A. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini), valstybės naudai 33, 16 Eur (trisdešimt tris eurus, 16 ct) dokumentų siuntimo išlaidų (išlaidos turi būti sumokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, nurodytų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interneto tinklapyje, įmokos kodas 5662).
Priteisti iš J. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini), valstybės naudai 33,16 Eur (trisdešimt tris eurus 16 ct) dokumentų siuntimo išlaidų (išlaidos turi būti sumokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, nurodytų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interneto tinklapyje, įmokos kodas 5662).
Priteisti iš A. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini), valstybės naudai 1533 eurų žyminį mokestį.
Įsiteisėjusio teismo sprendimo kopiją ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriui, Vedybų sutarčių registrui, valstybės įmonei „Registrų centras“, akcinei bendrovei „Regitra“.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.