- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-07-26
- Bylos Nr.
- e2-9117-1116/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-22-3-01809-2020-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dalia Staugienė
- Ieškovas
- M. S.
- Atsakovas
- M. S.
- Advokatai
- Ramunė Jatautienė, Gitana Griškėnienė
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės M. S. ieškinį atsakovui M. S. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir susijusių reikalavimų, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovė M. S. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį patikslino, prašydama: 1) nutraukti ieškovės ir atsakovo santuoką, įregistruotą 2017 m. vasario 17 d. Molėtų rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 3, dėl abiejų sutuoktinių kaltės; 2) po santuokos nutraukimo ieškovei palikti ikisantuokinę pavardę „S.“; 3) nustatyti nepilnamečių vaikų J. S. ir A. S. gyvenamąją vietą su ieškove; 4) priteisti iš atsakovo sūnaus J. S. išlaikymui 230,00 Eur dydžio kas mėnesį mokamą periodinę piniginę išmoką nuo ieškinio pateikimo dienos iki jo pilnametystės, indeksuojant išlaikymo sumą kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, paskiriant ieškovę uzufrukto teise tvarkyti vaiko išlaikymui skirtas lėšas; 5) priteisti iš atsakovo sūnaus J. S. išlaikymui 200,00 Eur dydžio kas mėnesį mokamą periodinę piniginę išmoką nuo ieškinio pateikimo dienos iki jo pilnametystės, indeksuojant išlaikymo sumą kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, paskiriant ieškovę uzufrukto teise tvarkyti vaiko išlaikymui skirtas lėšas; 6) priteisti iš atsakovo 2100,00 Eur materialinio išlaikymo įsiskolinimą nepilnamečiams vaikams J. S. ir J. S. už laikotarpį nuo 2020 m. rugpjūčio 15 d. iki ieškinio pateikimo dienos; 7) priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinys grindžiamas tuo, kad ieškovės ir atsakovo santuoka yra faktiškai iširusi nuo 2020 m. rugpjūčio mėn., jų šeimos išsaugoti nebeįmanima. Santuoka iširo dėl abiejų kaltės, nes abu nesistengė puoselėti jausmų vienas kitam, būti vienas kitam pakantūs, tolerantiški viena skito atžvilgiu, įsiklausyti į vienas kito norus, poreikius, bandyti prisiderinti. Ieškovė teigimu, ji iš sutuoktinio nesulaukė nei moralinės, nei materialinės paramos. Net gyvendama santuokoje ji buvo finansiškai išlaikoma savo tėvų, kaip yra ir šiuo metu. Ji nesulaukė jokio dėmesio iš atsakovo nei kaip sutuoktinė, nei kaip vaikų motina. Vaikų emocinis ryšys su ieškove yra stiprus, Atsakovas vaikų auklėjime praktiškai nedalyvauja, aplanko juos labai retai. Auklėti ir prižiūrėti vaikus ieškovei padeda jos tėvai. Iki šiol ginčo dėl bendravimo su vaikais tvarkos tarp šalių nebuvo. Atsakovas yra darbingas, gauna pastovias pajamas, išlaidų ir išlaikytinių neturi, kreditorinių įsipareigojimų neturi, tačiau materialinio išlaikymo nepilnemačiams vaikams neteikia, tok savo nuožiūra perveda gaunamas išmokas už vaikus. Todėl ieškovė prašo priteisti išlaikymą ir išlaikymo įsiskolinimą. Vaiko J. S. poreikiams patenkinti reikalinga 360-400 Eur suma per mėnesį. Vaiko J. S. poreikiams patenkinti reikalinga didesnė suma dėl jo ligos. Jam reikalingas nuolatinis gydymas bei reabilitacija. Šalys santuokoje nekilnojamojo ar registruotino kilnojamojo turto neįgijo. Kitą kilnojamąjį turtą yra pasidaliję, ginčo dėl to nėra. Ieškovė kreditorių neturi.
Žemesnės instancijos teismas
3. Teismo posėdyje ieškovė ir jos atstovė prašė tenkinti ieškinį jame išdėstytais argumentais.
Atsiliepimas
4. Atsakovas M. S. atsiliepime sutinka dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, sutinka, kad vaikų gyvenamoji vieta būtų nustatyta su motina. Atsakovas nesutinka su prašoma priteisti išlaikymo vaikams suma, kadangi ieškovė vaikų išlaikymui reikalingos 920 Eur sumos nesugebėjo pagrįsti. Atsakovas pagal galimybes prisideda prie vaikų išlaikymo. Jis dirba, turi pragyvenimo išlaidų. Orientacinis išlaikymo dydžio kriterijus yra minimalus mėnesinis darbo užmokestis, kuris atskaičius mokesčius yra 460 Eur. Taigi kiekvienas iš tėvų turėtų skirti po 230 Eur vaikui. Išmokos vaikui yra 70 Eur. Atsakovas sutinka, kad ieškovė išvyko gyventi pas savo tėvus 2020 m. rugpjūčio mėn. Atsakovo teigimu, nuo to laiko jis vaikų išlaikymui vidutiniškai perveda po 225 Eur, o 2021 m. gegužės mėn. pervedė 400 Eur. Atsakovas sutinka su ieškove, kad ginčo dėl bendravimo su vaikais tvarkos nėra. Atsakovas sutinka su ieškove kad ginčo dėl santuokoje įgyto turto nėra, jį šalys pasidalijo geranoriškai. Atsakovas teigia, kad kreditorių neturi.
5. Teismo posėdyje atsakovas M. S. ir jo atstovė palaikė atsiliepime išdėstytą poziciją.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Dėl reikalavimo nutraukti santuoką
6. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.60 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30, 3.35–3.36, 3.85 ir 3.92 straipsniuose. Tai lojalumo, savitarpio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi šeima bei kitos įstatyme numatytos pareigos. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių ir kito sutuoktinio ar šeimos interesų. Vykdydami abipusės pagarbos pareigą, sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinės ir turtinės paramos teikimas reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010; 2011 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011 ir kitos). Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį santuokos išsaugojimo atžvilgiu tarpusavio santykių pablogėjimo metu ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-175/2006; 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010; kt.).
7. Rašytiniais bylos įrodymais nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas 2017 m. vasario 17 d. įregistravo santuoką Molėtų rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 3. Sutuoktiniai turi du nepilnamečius vaikus J. S., gimusį duomenys neskelbtini., ir A. S., gimusį duomenys neskelbtiniSutuoktiniai santuokoje neįgijo nekilnojamojo turto ar registruojamo kilnojamojo turto. Šią aplinkybę patvirtina viešųjų registrų duomenys. Ginčo dėl kito kilnojamojo turto tarp šalių nėra, jie abu teigia, kad turtą pasidalijo geranoriškai. Abi šalys teigia, kad kreditorių neturi. Šiuos teiginius patvirtina duomenys iš Antstolių informacinės sistemos.
8. Šioje byloje abi šalys sutaria, kad jų santuoka iširo dėl abiejų kaltės. Tarp šalių nėra ginčo dėl to, kad jų santuoka faktiškai iširo nuo 2020 m. rugpjūčio mėn., kai ieškovė su vaikais išsikėlė gyventi pas savo tėvus. Teismas įvertinęs bylos duomenis, šalių paaiškinimus, daro išvadą, kad dėl santuokos iširimo yra abiejų sutuoktinių kaltė. Iš byloje nustatytų aplinkybių matyti, kad jie abu nesistengė puoselėti jausmų vienas kitam, būti vienas kitam pakantūs, tolerantiški vienas kito atžvilgiu, įsiklausyti į vienas kito norus, poreikius, bandyti prisiderinti.
9. Įvertinus tai, kas išdėstyta, teismas laiko, kad abu sutuoktiniai pažeidė pareigas, reikalaujančias sutuoktinį visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, nesupriešinti savo asmeninių ir kito sutuoktinio ar šeimos interesų, paisyti vienas kito nuomonės, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu sutarimu, rūpintis vienas kitu tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis. Šių pareigų abu sutuoktiniai nevykdė, todėl šalių santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.60 straipsnio 2, 3 dalys).
10. Kadangi ginčo tarp šalių nėra, ieškovei po santuokos nutraukimo paliktina ikisantuokinė pavardė „S.“, o atsakovui paliktina prigimtinė pavardė „S.“ (CK 3.69 straipsnis).
Dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo
11. CK 3.174 straispnio 1 dalyje nustatyta, kad kreiptis į teismą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo gali vaiko tėvas, motina, taip pat nepilnamečių tėvų, neturinčių visiško veiksnumo, tėvai, globėjai (rūpintojai). Pagal CK 3.174 straipsnio 2 dalį, teismas ginčą išsprendžia vadovaudamasis vaiko interesais, atsižvelgdamas į vaiko norą.
12. Šioje byloje nustatyta, kad abu vaikai - J. S. ir J. S. - negali išreikšti savo nuomonės dėl to, kad nekalba (Skyriaus išvadoje nurodyti duomenys).
13. Šioje byloje tarp šalių nėra ginčo dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove. Skyrius byloje pateiktoje išvadoje nurodė, kad vaikų gyvenamosios vietos nustatymas su motina geriausiai atitiktų jų interesus. Skyrius pateikė informaciją, kad neturi duomenų, jog vaikams nebūtų užtikrintos gyvenimo ir buities sąlygos, ieškovė motinos valdžią naudotų netinkamai ar ja piktnaudžiautų, darytų žalingą įtaką vaikams.
14. Įvertinęs byloje surinktus duomenis, atsižvelgęs į pateiktą išvadą, teismas sprendžia, kad šis ieškinio reikalavimas tenkintinas ir vaikų gyvenamoji vieta nustatytina su motina.
Dėl išlaikymo vaikams priteisimo
15. Sprendžiant ginčus dėl vaikų išlaikymo, būtina užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo įgimtus gebėjimus. Už šių teisių įgyvendinimą yra atsakingi vaiko tėvai. Dėl vaikams teikiamo išlaikymo formos ir dydžio tėvai gali susitarti (CK 3.192 straipsnio 1 dalis) ir jį teikti gera valia. Tokiu atveju išlaikymo tvarka ir forma nustatoma bendru tėvų susitarimu. Nesant tėvų susitarimo dėl vaiko išlaikymo, jį pagal byloje surinktus duomenis nustato teismas sprendimu (CK 3.59 straipsnis, 3.76 straipsnio 1 dalis, 3.194, 3.194, 3.196 straipsniai). Pagrindiniai vaiko išlaikymo dydžio nustatymo kriterijai įtvirtinti CK 3.192 straipsnio 2 dalyje, pagal kurią išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Be to, CK 3.192 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje. Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (pvz., žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet ir skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).
16. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Minimalus darbo užmokestis paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, o vaiko visapusiškam vystymuisi užtikrinti turėtų būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016). Plėtodamas nurodytą kasacinio teismo praktiką Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020 m. spalio 28 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020, konstatavo, kad bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti.
17. Nuo 2021 m. sausio 1 d. minimalioji mėnesinė alga (toliua – ir MMA) Lietuvoje siekia 642 Eur (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. spalio 14 d. nutarimas Nr. 1114 „Dėl 2021 metais taikomo minimaliojo darbo užmokesčio“), kas reiškia, jog kiekvienas iš tėvų vaiko išlaikymui turėtų skirti bent jau po 1/2 dalį MMA. Atsižvelgiant į nurodytą Vyriausybės nutarimą, nuo 2021 m. sausio 1 tokia dalis sudaro 321 Eur.
18. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 200 Eur per mėnesį sūnaus J. S. išlaikymui ir 230 Eur per mėnesį sūnaus Jokūno Stažio išlaikymui. Ieškinyje pateiktoje poreikių lentelėje nurodė, kad vienam vaikui reikalinga išlaidų suma 360-400 Eur per mėnesį, t. y. neviršijanti MMA dydžio. Taigi ieškovė šioje byloje įrodinėja ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vienam vaikui. Todėl pagal nurodytą kasacinio teismo praktiką ji neturi pareigos teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), tokio dydžio vaikų poreikiams pagrįsti. Atsakovas šioje byloje įrodinėjantis mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaikų poreikius, turi pareigą tai pagrįsti.
19. Iš ieškovės pateiktos vaikų poreikių lentėlės matyti, kad vaikams reikalalingą išlaikymą sudaro: 20-30 Eur vaistams (vitaminams), 20 Eur higienos priemonėms ir kirpyklai, 20 Eur avalynei (4 batų poros per metus), 30 Eur striukėms, 20-30 Eur kanceliarinėms prekėms, knygoms, žaislams. 10 Eur nenumatytoms išlaidoms (Jokūno nenumatytos išlaidos siekia 40-50 Eur), maistui namuose 160 Eur, viršutiniame drabužiams (džinsai, kelnės, megztiniai, kepurės ir pan.), 30 Eur, apatiniams drabužiams, 20 Eur išlaidos laisvalaikiui, 20 Eur buities apyvokos daiktams (vaikų rankšluosčiams, patalynei, indams ir pan.). Ieškovė ieškinyje ir teismo posėdyje paaiškino, kad sūnaus J. S. išlaikymui yra reikalinga didesnė suma, kadangi jam yra diagnozuotas autizmas (2021 m. gegužės 4 d. psichologinio tyrimo išvados nuorašas), dėl ko yra reikalingas nuolatinis gydymas, reabilitacija. Sūnui bus nustatytas neįgalumas, jį reikia nuolat vežioti reabilitacijai į Kėdainius, todėl susidaro nemažos kelionės išlaidos, o ieškovė užtrunka kelias valandas. Vaikams pradėjus lankyti ugdymo įstaigas, ieškovė planuoja nuomotis būstą Kėdainiuose, kad jai nereikėtų J. vežioti, dėl to vaikų išlaikymo išlaidos padidės. Be to, tam, kad sūnui J.būtų užtikrinta visapusiška pagalba, rekomenduojama jį vežioti pas logopedus privačiai, kadangi valstybė užtikrina tik ribotą logopedo paslaugų paketą.
20. Atsakovo atstovė, ginčydama ieškovės nurodytus vaikų poreikių dydžius, nepateikė teismui jokių įrodymų, kad jie nepagrįstai per didelė. Ji teigė, kad pagal ieškovės pateiktus pirkimo čekius ieškovė nepagrįstai išlaidavo, pirko vaikams didelius kiekius arbūzo, braškių. Taip pat teigė, kad vienas vaikas galėtų naudotis kito vaiko išaugtais drabužiais, įskaitant ir apatinius drabužius. Teismas nesutinka su šiais atsakovo atsatovės argumentais. Ieškovės pateikta vaikų poreikių lentelė yra racionali ir pagrįsta. Iš pateiktų pirkimo kvitų matyti, kad vaikams rūbai yra perkami padėvėti, o reikalavimas naudoti išaugtus apatinius vieno vaiko rūbus kitam yra nesaugus ir neatitinka protingumo principo. Dėl čekiuose įtrauktų išlaidų, nesusijusių su vaikų poreikiais ieškovė paaaiškino, kad jos nebuvo įtrauktos skaičiuojant išlaidas vaikų poreikiams tenkinti, tiesiog buvo perkami daiktai vienu metu, skirti ir vaikams, ir ieškovei. Teismo vertinimu ieškovės pateikta vaikų poreikių lentelė šioje yra pagrįsta pirkimo dokumentais, racionali, atitinka tokio amžiaus vaikų poreikius. Sūnaus J. poreikiai yra didesni dėl jam diagnozuoto susirgimo, kadangi jis turi specialiųjų poreikių, jo raidos sutrikimams šalinti yra reikalinga nuolatinė reabilitacija, sudėtinga kasdieninė priežiūra namuose, reikalaujanti daug laiko ir žmogiškųjų resursų.
21. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas ne tik vaiko poreikiams, bet ir tėvų turtinei padėčiai (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo teismas privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010). Kasacinis teismas yra nurodęs, kad tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamų vaikams išlaikyti. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).
22. Atsakovas teismo posėdyje paaiškino, kad jo mėnesio pajamos yra 900-1000 Eur į rankas. Jis patvirtino, kad jo darbingumas teisės aktų nustatyta tvarka nėra apribotas. Jo pragyvenimo išlaidas per mėnesį sudaro: 190,00 Eur dydžio mokestis už nuomą ir komunalinius patarnavimus, 200-300 Eur dydžio kelionės išlaidos į darbą (iš darbo) su jo tėvo automobiliu; 150-200 Eur per mėnesį maistui; 200 Eur per mėnesį išlaidžia drabužiams, avalynei, higienos priemonėms, telefono išlaidoms. Atsakovas teismo posėdyje patvirtino, kad išlaikytinių neturi, kreditorinių įsiskolinimų neturi. Nors atsakovas atsiliepime ir teismo posėdyje pateikė detalų savo išlaidų sąrašą, tačiau nepateikė objektyvių duomenų, pagrindžiančių šių išlaidų dydžius bei būtinumą. Be to, šioje byloje pats atsakovas pripažino, kad su vaikais per laikotarpį nuo 2020 m. rugpjūčio mėn. iki bylos iškėlimo matėsi tik du kartus. Į teismo klausimą, kodėl atsakovas retai bendrauja su vaikais, atsakovas paaiškino, kad dėl to, jog daug dirba. Tačiau kaip matyti iš atsakovo pozicijos atsiliepime ir teismo posėdyje atsakovas teigia, kad ieškovės prašomo dydžio išlaikymo vaikams negali mokėti dėl savo turtinės padėties. Taigi matyti, kad šioje byloje atsakovas neskiria vaikams savo laiko, dėmesio, praktiškai nesidalija su ieškove jų kasdienine priežiūra, be to, nenori prisidėti prie jų išlaikymo ieškovės prašoma suma, nors gauna pastovias pajamas. Tokia atsakovo pozicija neatitinka CK įtvirtintų principų, numatatnčių, kad vaikų priežiūra ir tėvų pareigomis abu tėvai dalijasi po lygiai.
23. CK 3.192 straipsnyje įtvirtinta abiejų tėvų pareiga teikti išlaikymą savo vaikams, tačiau tai nereiškia, kad kiekvienas iš jų turi teikti vienodo dydžio išlaikymą. CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas tėvų valdžios lygybės principas reiškia tai, kad tėvų teisės ir pareigos vaikams yra lygios, tačiau konkrečios teisės ir pareigos bei jų apimtis gali skirtis, priklausomai nuo daugelio faktinių aplinkybių, tokių kaip nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, turtinė padėtis ir pan. (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013; 2016 m. vasario 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016 30 punktas). Kasacinis teismas yra nurodęs, kad turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad su vienu iš tėvų lieka vaikas ir jam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010).
24. Ieškovė ieškinyje ir teismo posėdyje paaiškino, kad ji sūnaus J. susilaukė būdama 18 metų, ištekėjo labai jauna ir dėl vaikų priežiūros ir auginimo negalėjo įgyti specialybės. Jos finansinė padėtis dėl sūnaus J. gydymo bei tam skiriamo laiko ir sūnaus A. priežiūros yra komplikuota, ji dirbti negali. Tačiau nuo 2021 m. rugsėjo mėn. ieškovė planuoja vaikus leisti į darželį ir pati ieškotis darbo. Ieškovės pajamos šiuo metu siekia 700 Eur, kadangi ji yra užsiregistravusi Užimtumo tarnyboje, nuolat gauna finansinę paramą iš savo tėvų bei vaikų išmokas. Įvertinus šias aplinkybes teismas daro išvadą, kad ieškovės galimybės dirbti ir gauti pajamas yra labiau apribotos dėl objektyvių priežasčių, t.y. ankstyvos motinystės, bei vaikų, iš kurių vienas yra su specialiais poreikiais, nuolatinė spriežiūros. Nustačius vaikų gyvenamąją vietą su ieškove, atsakovas turi visas galimybes gerinti savo finansinę padėtį, prisidėti ne tik prie vaikų minimalių (fiziologinių) poreikių užtikrinimo, tačiau užtikrinti jų būtinuosius poreikius.
25. Todėl teismas, atsižvelgęs į žymiai geresnę atsakovo turtinę padėtį (gaunamas didesnes nuolatines pinigines pajamas), į tai, kad ieškovei, su kuria lieka vaikai, neišvengiamai tenka kasdieninė vaikų priežūra, tenkina ieškovės reikalavimą dėl išlaikymo vaikams, priteisdamas iš atsakovo vaikui J. S. 200 Eur dydžio išlaikymą, o vaikui J. S. 230 Eur išlaikymą periodinėmis išmokomis.
26. Ieškovė šioje byloje yra nepilnamečių vaikų atstovė pagal įstatymą (CPK 38 straipsnio 4 dalis, 54 straipsnis), todėl, atsižvelgiant į CK 3.185, 3.190 straipsnių nuostatas, ji skirtina iš atsakovo priteisto išlaikymo vaikams tvarkytoja uzufrukto teise.
27. Priteisto išlaikymo suma turi būti indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis). Sprendimo dalis dėl išlaikymo vykdytina skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
Dėl išlaikymo įsiskolinimo
28. Ieškovė prašo teismo priteisti iš atsakovo 2100 Eur dydžio išlaikymo įsiskolinimą, kuris susidarė laikotarpiu nuo 2020 m. rugpjūčio 15 d. iki ieškinio pateikimo dienos (už 7 mėnesius), skaičiuojant po 150 Eur vienam vaikui per mėnesį.
29. Atsakovas ir jo atstovė teismo posėdyje teigė, kad atsakovas savo pareigą teikti vaikams išlaikymą nurodytu laikotarpiu vykdė, pervesdamas valstybės išmokas vaikams į ieškovės sąskaitą. Atsakovas teismo posėdyje pripažino, kad yra susidariusi 171,02 Eur dydžio valstybės išmokų nepriemoka, teigė, kad ieškovės pateikta į bylą lentelė „Gauti pavedimai iš M. S. nuo 2020.09.10 iki 2021.05.21“ yra sudaryta tiksliai ir teisingai, jos neginčija. Kadangi atsakovas nepervedė visos išmokų už vaikus sumos, trūko 171,02 Eur, tai šioje dalyje pripažįsta, kad netinkamai vykdė išlaikymo pareigą ir susidarė įsiskolinimas.
30. Teismas nesutinka su tokiais atsakovo argumentais, kadangi valstybės skiriamų išmokų suma gali būti mažinama bendra išlaikymui reikalinga suma, o ne vien atsakovo dalis išlaikymo pareigoje. Kaip matyti iš ieškovės pateiktų skaičiavimų, kurių neginčijo atsakovas, atsakovas ieškovės nurodytu laikotarpiu už vaikus gavo 1736,40 Eur: už 2020 m. rugsėjo mėn., 2020 m. spalio mėn., 2020 m. lapkričio mėn., atsakovas gavo po 245,23 Eur dydžio išmoką per mėnesį, už 2020 m. gruodžio mėn. 430,40 Eur, už 2021 m. sausio mėn. 60,06 Eur, už 2021 m. vasario mėn. 255,17 Eur, už 2021 m. kovo mėn. 255,17 Eur, už 2021 m. balandžio mėn. 185,17 Eur, už 2021 m. gegužės mėn. 185,17 Eur. Nurodyta valstybės išmokų suma turėtų būti mažinamas abiems tėvams tenkantis išlaikymo vaikams dydis: (600x 7)-1736,40 Eur=2463,60 Eur. Tokiu būdu vienam iš tėvų tenkantis išlaikymo vaikams dydis už ginčui aktualų laikotarpį, išminusavus valstybės skiriamas išmokas, yra 1231,80 Eur. Tačiau kadangi atsakovas ne visą valstybės išmokų sumą pervedė ieškovei, su kuria gyveno vaikai, atsakovui tenkanti išlaikymo dalis didinama išmokų įsiskolinimo suma ir sudaro 1402,82 Eur (1231,80+171,02 Eur=1402,82 Eur). Šioje byloje nėra ginčo, kad laikotarpiu nuo 2020 m. rugpjūčio iki ieškinio padavimo dienos vaikai gyveno su ieškove, kuri užtikrino jų būtinuosius poreikius, rūpinosi kasdienine jų priežiūra. Atsakovas neįrodė, kad minėtu laikotarpiu būtų mokėjęs tokio dydžio išlaikymą savo vaikams, todėl iš jo priteistinas 1402,82 Eur dydžio išlaikymo įsiskolinimas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
31. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
32. Ieškovė šioje byloje patyrė šias išlaidas: 75 Eur žyminio mokesčio sumokėjimo išlaidas, 400 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidų (2021 m. gegužės 31 d. kvitas Nr. 1069329, 2021 m. liepos 12 d. kvitas Nr. 1069337).
33. Atsakovas šioje byloje patyrė 400 Eur atstovavimo išlaidas (2021 m. balandžio 2 d. kvitas Nr. 1027130).
34. Šioje byloje ieškinį tenkinus iš dalies, laikytina, kad buvo patenkinta 85 procentai ieškinio reikalavimų. Todėl ieškovei iš atsakovo priteistina 403,75 Eur (475 Eur x 85 proc.=403,75 Eur) patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Atsakovui iš ieškovės priteistina 60,00 Eur (400 Eur x 15 proc.=60,00 Eur) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Iš atsakovo taip pat priteistina 138,55 Eur (163,00 Eur x 85 proc.=138,55 Eur) žyminio mokesčio dalis, nuo kurios mokėjimo ieškovė buvo atleista, valstybei.
35. Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos priteistinos iš atsakovo valstybei sudaro 8,02 Eur (9,44 Eur x 85 proc.=8,02 Eur) (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, nuo 2020 m. sausio 23 d. įsigaliojusi 2020 m. sausio 13 d. įsakymo Nr. 1R-19/1K-2 redakcija).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268-270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
patikslintą ieškinį tenkinti iš dalies.
Nutraukti ieškovės M. S., asmens kodas duomenys neskelbtini, ir atsakovo M. S., asmens kodas duomenys neskelbtini, santuoką, įregistruotą 2017 m. vasario 17 d. Molėtų rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 3, dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
Nustatyti nepilnamečių vaikų J. S., gimusio duomenys neskelbtini., ir J. S., gimusio duomenys neskelbtini, gyvenamąją vietą su motina M. S., asmens kodas duomenys neskelbtini.
Priteisti iš atsakovo M. S., asmens kodas duomenys neskelbtini, sūnaus J. S., duomenys neskelbtini., išlaikymui 230,00 Eur (dviejų šimtų trisdešimt eurų 00 ct) dydžio kas mėnesį mokamą periodinę piniginę išmoką nuo ieškinio pateikimo dienos (2021 m. kovo 15 d.) iki jo pilnametystės, indeksuojant išlaikymo sumą kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, paskiriant ieškovę M. S., asmens kodas duomenys neskelbtini, uzufrukto teise tvarkyti vaiko išlaikymui skirtas lėšas.
Priteisti iš atsakovo M. S., asmens kodas duomenys neskelbtini, sūnaus J. S., gimusio duomenys neskelbtini, išlaikymui 200,00 Eur (dviejų šimtų eurų 00 ct) dydžio kas mėnesį mokamą periodinę piniginę išmoką nuo ieškinio pateikimo dienos (2021 m. kovo 15 d.) iki jo pilnametystės, indeksuojant išlaikymo sumą kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, paskiriant ieškovę M. S., asmens kodas duomenys neskelbtini, uzufrukto teise tvarkyti vaiko išlaikymui skirtas lėšas.
Priteisti iš atsakovo M. S., asmens kodas duomenys neskelbtini, 1402,82 Eur (vieno tūkstančio keturių šimtų dviejų eurų 82 ct) materialinio išlaikymo įsiskolinimą nepilnamečiams vaikams J. S., gimusiam duomenys neskelbtini, ir J. S., gimusiam duomenys neskelbtini.
Po santuokos nutraukimo atsakovui M. S. palikti prigimtinę S. pavardę, ieškovei M. S. palikti ikisantuokinę pavardę –S..
Priteisti iš ieškovės M. S., asmens kodas duomenys neskelbtini, atsakovui M. S., asmens kodas duomenys neskelbtini, 60,00 Eur (šešiasdešimt eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš atsakovo M. S., asmens kodas duomenys neskelbtini, ieškovei M. S., asmens kodas duomenys neskelbtini, 403,75 Eur (keturis šimtus tris eurus 75 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš atsakovo M. S., asmens kodas duomenys neskelbtini, valstybei 138,55 Eur (vieno šimto trisdešimt aštuonių eurų 55 ct) žyminį mokestį, 8,02 Eur (aštuonis eurus 02 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Šios sumos turi būti sumokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, į. k. 188659752, į gavėjo sąskaitą bet kuriame mokėtojo pasirinktame Lietuvos Respublikoje veikiančiame banke, nurodant įmokos kodą 5660.
Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis vykdyti skubiai.
Teismo sprendimo patvirtiną kopiją ne vėliau nei sekančią darbo dieną po jo įsiteisėjimo dienos elektroninio ryšio priemonėmis išsiųsti santuoką įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.