Kauno apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. B. ieškinį atsakovui R. B. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir susijusių reikalavimų, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, K. Š..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2. Ieškinys grindžiamas tuo, kad santuoka yra faktiškai iširusi, daugiau kaip 5 metai sutuoktinių santykiai pašliję, dar daugiau laiko jie nebegyvena kartu, nebeveda bendro ūkio. Atsakovas išsikėlė gyventi atskirai, girtauja, todėl išsaugoti šeimą nėra jokių galimybių.

3. Teismo posėdyje ieškovė A. B. ir jos atstovas prašė tenkinti ieškinį jame išdėstytais argumentais.

5. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, K. Š. atsiliepimo nepateikė, 2021 m. sausio 26 d. vykusiame parengiamajame posėdyje paaiškino, kad sutinka, kad kreditorinis įsiskolinimas būtų pripažintas asmenine R. B. prievole, likęs įsiskolinimas sudaro 3500 Eur.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Dėl reikalavimo nutraukti santuoką

6. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.60 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30, 3.35–3.36, 3.85 ir 3.92 straipsniuose. Tai lojalumo, savitarpio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi šeima bei kitos įstatyme numatytos pareigos. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių ir kito sutuoktinio ar šeimos interesų. Vykdydami abipusės pagarbos pareigą, sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinės ir turtinės paramos teikimas reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010; 2011 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011 ir kitos). Esminiu sutuoktinio pareigų pažeidimu pripažintinas sutuoktinio elgesys, kuris nepriimtinas teisės ir moralės požiūriu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-399/2013). Preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina (CK 3.60 straipsnio 3 dalis). Sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktų, patvirtinančių, kad santuoka iširo dėl ieškovo kaltės. Teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.62 straipsnio 1, 2 dalys). Pagal CK 3.60 straipsnio 3 dalį, sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo yra preziumuojama, tačiau šiais atvejais vienam sutuoktiniui tenka įrodyti faktą, su kuriuo siejama kito sutuoktinio kaltės prezumpcija. Tuo atveju, kai sutuoktinis, dėl kurio kaltės kitas sutuoktinis įrodo faktines aplinkybes, su kuriuo įstatymas sieja kaltės prezumpciją, pateikia įrodymų ir nurodo faktines aplinkybes, kad santuoka realiai iširo ne dėl šių priežasčių (su kuriomis įstatymas sieja santuokos iširimo kaltės prezumpciją), tai pirmajam sutuoktiniui tenka taip pat pareiga įrodyti, kad santuoka iširo būtent dėl šių priežasčių. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 178 straipsnyje numatytais rungimosi principu ir įrodinėjimo pareigos paskirstymo tarp šalių tvarka, tam tikras aplinkybes nurodanti šalis turi įrodyti jas egzistavus. Be to, net šaliai ir pateikus į bylą įrodymų, jie privalo būti įvertinti tiek pagal pateikto įrodymo pobūdį, tiek ir atsižvelgiant į įrodymų visumą. Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį santuokos išsaugojimo atžvilgiu tarpusavio santykių pablogėjimo metu ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-175/2006; 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010; kt.).

7. Rašytiniais bylos įrodymais nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas 1990 m. spalio 27 d. Ignalinos rajono civilinės metrikacijos skyriuje įregistravo santuoką. Sutuoktiniai nepilnamečių vaikų neturi.

8. Šioje byloje ieškovė teigia, kad santuoka iširo dėl abiejų kaltės, kadangi atsakovas piktnaudžiavo alkoholiniais gėrimais, jai melavo. Ieškovės teigimu, jos kaltė pasireiškė tuo, kad ji buvo išvykusi į užsienį, palikusi atsakovą. Atsakovas teismo posėdyje paaiškino, kad sutinka su ieškinyje nurodytomis aplinkybėmis. Atsakovui teigiant, kad jis norėtų išsaugoti santuoką, teismas atidėjo teismo posėdį, pripažino ieškovės dalyvavimą teismo posėdyje būtinu, tam kad išklausyti ieškovės nuomonę. Teismo posėdyje ieškovė kategoriškai teigė, kad išsaugoti santuoką ji nemato jokių galimybių, prašė neskirti termino susitaikyti. Atsakovas į teismo posėdį neatvyko. Teismas, įvertinęs šias aplinkybes šalių paaiškinimus, laiko, kad dėl santuokos iširimo yra abiejų sutuoktinių kaltė. Iš byloje nustatytų aplinkybių matyti, kad ieškovė nebuvo lojali sutuoktiniui, atsakovas piktnaudžiavo alkoholiu, melavo, sutuoktiniai pykosi.

9. Įvertinus tai, kas išdėstyta, teismas laiko, kad abu sutuoktiniai pažeidė pareigas, reikalaujančias sutuoktinį visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, nesupriešinti savo asmeninių ir kito sutuoktinio ar šeimos interesų, paisyti vienas kito nuomonės, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu sutarimu, rūpintis vienas kitu tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis. Šių pareigų abu sutuoktiniai nevykdė, todėl šalių santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.60 straipsnio 2, 3 dalys).

10. Kadangi ginčo tarp šalių nėra, ieškovei po santuokos nutraukimo ieškovei paliktina santuokinė pavardė „B.ėd“, o atsakovui paliktina prigimtinė pavardė „B.“ (CK 3.69 straipsnis).

Dėl turto pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe ir turto padalijimo

11. Spręsdamas nutraukti santuoką, teismas privalo išspręsti ir santuokos nutraukimo padarinius, tarp jų ir padalyti bendrą santuokinį turtą, nes santuokos nutraukimas yra bendrosios jungtinės nuosavybės pabaiga. CK 3.118 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, pirmiausia nustatomas bendra sutuoktinių turtas ir vieno ir kito asmeninis turtas, t. y. turi būti sudarytas turto balansas. Esant abejonių prie kurios kategorijos priskirti konkretų turtą, teismas turi taikyti turto bendrumo prezumpciją, įtvirtintą CK 3.88 straipsnio 2 dalyje – preziumuojama, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, pagal byloje esančią medžiagą sudaromas ir teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje išdėstomas sutuoktinių turto balansas, t. y. teismas pirmiausia nustato bendrą sutuoktinių turtą ir kiekvieno iš jų asmeninį turtą (CK 3.118 straipsnio 1 dalis). 0Koks turtas sutuoktiniams priklauso asmeninės, o koks – bendrosios jungtinės nuosavybės teise, spręstina pagal CK 3.88, 3.89 ir kt. sutuoktinių turtinius teisinius santykius reglamentuojančių CK straipsnių normas.

12. Kadangi automobilis (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), atsakovo buvo įgytas po santuokos nutraukimo bylos iškėlimo ir ieškovė neprieštaravo, kad jis asmeninės nuosavybės teise priklausytų atsakovui, pripažintina, kad minėtas automobilis asmeninės nuosavybės teise priklauso atsakovui R. B.. Rašytiniais bylos įrodymais nustatyta, kad šalys kito registruoto asmeninio turto neturi.

13. Dalijamo turto vertė gali būti nustatoma remiantis VĮ Registrų centro, turto vertintojų pateiktais duomenimis ir kitais įrodymais, be to, šalys gali sutarti dėl dalijamo turto vertės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-298/2014; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-686/2013).

14. Šioje byloje ieškovė ieškinyje nurodė dalijamo turto vertes, kurioms neprieštaravo teismo posėdyje dalyvavęs atsakovas. Teismo posėdyje ieškovės atstovas teigė, kad kiemo statinių, esančių (duomenys neskelbtini), Kėdainių r. sav., vertė buvo per klaidą nurodyta 156 Eur, nors turėtų būti nekilnojamojo turto registre nurodyta vertė 1756 Eur. Įvertinus šias aplinkybes laikytina, kad šalys sutaria dėl dalintino turto verčių, todėl teismas turtą vertins ieškinyje nurodytomis vertėmis, atsižvelgiant į ieškovės atstovo paaiškinimą dėl techninės klaidos.

15. Šalys santuokoje įgijo šį bendrą turtą ieškinyje nurodytų verčių: 0.2500 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), Kėdainių r. sav., 156,00 Eur vertės; gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendro 100,49 kv. m ploto, esantį (duomenys neskelbtini), Kėdainių r. sav., 1978,00 Eur vertės; kiemo rūsį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), Kėdainių r. sav., 219,00 Eur vertės; ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), Kėdainių r. sav., 111,00 Eur vertės; tvartą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), Kėdainių r. sav., 1275,00 Eur vertės; garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), Kėdainių r. sav., 152,00 Eur vertės; kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/1 priklausančius pastatui unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), Kėdainių r. sav., 1756,00 Eur vertės; butą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu Kėdainių r. sav., (duomenys neskelbtini), 3000 Eur vertės; ūkinį pastatą, 1/8 priklauso butui, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu Kėdainių r. sav., (duomenys neskelbtini), 560 Eur vertės; ūkinį pastatą, 1/8 priklauso butui, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu Kėdainių r. sav., (duomenys neskelbtini), 460 Eur vertės; kiemo statinius, 1/8 priklauso butui, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu Kėdainių r. sav., (duomenys neskelbtini), 30 Eur vertės. Nustačius visą santuokoje įgytą bendrą turtą, apskaičiuojama jo vertė sudaro 9697 Eur.

16. Iš nekilnojamojo turto registro išrašo matyti, kad santuokoje įgytas turtas, t.y. gyvenamasis namas, kiemo rūsys, ūkinis pastatas, esantys (duomenys neskelbtini), yra areštuoti. Teismui patikrinus duomenis Turto arešto aktų registre, nustatyta, kad turto areštas buvo įregistruotas vykdant išieškojimą vykdomojoje byloje Nr. 0106/05/03279, dokumento būsena: baigtinė. Teismui patikrinus Antstolių informacinės sistemos duomenis (2020 m. rugsėjo 23 d. išrašas), nustatyta, kad išieškojimas vykdomojoje byloje Nr. 0106/05/03279 yra užbaigtas visiškai įvykdžius vykdomąjį dokumentą. Įvertinus šias aplinkybes, laikytina, kad nėra kliūčių dalinti santuokoje įgytą minėtą turtą, kadangi vykdomoji byla, kurioje buvo areštuotas turtas, yra užbaigta.

17. Asmeninės sutuoktinio prievolės yra tokios, kurios yra susijusios su jo asmeniu, asmeniniu turtu arba asmeninių poreikių tenkinimu. Asmeninėmis prievolėmis pripažįstamos iki santuokos įregistravimo atsiradusios prievolės (CK 3.110 straipsnio 1 dalis), iš dovanojimo sutarčių ir paveldėjimo kylančios prievolės, išskyrus atvejus, kai dovana ar palikimas buvo gauti kaip bendras turtas (CK 3.111 straipsnis), baudos už vieno iš sutuoktinių padarytus teisės pažeidimus, taip pat žala, padaryta vieno iš sutuoktinių veiksmais (CK 3.115 straipsnio 1 dalis), kito asmens išlaikymo, mokestinės ir kitos prievolės. Asmenines prievoles savo vardu įgyja vienas iš sutuoktinių, kuris ir atsako pagal jas savarankiškai savo asmeniniu turtu arba savo dalimi bendrame turte. Bendromis laikomos sutuoktinių prievolės, kurios yra susijusios su bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kylančios iš vieno iš sutuoktinių vardu sudarytų sandorių, tačiau esant kito sutuoktinio sutikimui arba vėliau šio sutuoktinio patvirtintų, taip pat kitos šeimos interesais prisiimtos prievolės, bei solidariosios sutuoktinių prievolės (CK 3.109 straipsnio 1–3 dalys). Lietuvos Aukščiausiasis teismas 2010 m. balandžio 26 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-173/2010, yra išaiškinęs, kad tais atvejais, kai santuoka nutraukiama, neįvykdytos solidariosios sutuoktinių prievolės, kurių įvykdymo terminas nėra suėjęs, nedalijamos ir nemodifikuojamos, t. y. buvę sutuoktiniai lieka bendraskoliai, išskyrus, kai kreditoriai sutinka su prievolės pakeitimu.

18. Šioje byloje nustatyta, kad šalys bendrosios jungtinės nuosavybės pabaigoje turi kreditorinių įsipareigojimų trečiajam asmeniui K. Š. pagal Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2019 m. lapkričio 8 d. išduotą teismo įsakymą Nr. eL2-28757-1106. Dėl šios prievolės atsakovė paaiškino, kad atsakovas skolino pinigus iš K. Š. stogo remontui, tačiau ieškovė visą įsiskolinimo sumą buvo pervedusi atsakovui, kad jis grąžintų kreditoriui. Grįžusi iš užsienio ji sužinojo, kad atsakovas jos perduotų pinigų kreditoriui nesumokėjo, yra likęs įsiskolinimas. Šią prievolę ieškovė prašė pripažinti asmenine atsakovo prievole, teigė, kad skolos antrą kartą ji nemokės. Atsakovas teismo posėdyje neprieštaravo, kad prievolė K. Š. po santuokos nutraukimo būtų pripažinta jo asmenine prievole.

19. Kadangi šioje byloje tarp šalių nėra ginčo dėl prievolės pobūdžio ir yra kreditoriaus sutikimas dėl prievolės pripažinimo asmenine atsakovo prievole, teismas šį ieškovės reikalavimą tenkina ir prievolę kreditoriui K. Š. pripažįsta asmenine atsakovo prievole.

20. Preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios ir nuo sutuoktinių turto lygių dalių principo galima nukrypti tik CK 3.123 straipsnyje numatytais atvejais. Nagrinėjamu atveju ieškovė ir atsakovas neprašė teismą dalijant turtą nukrypti nuo lygių dalių principo, teismas nenustatė jokių aplinkybių, kurios lemtų tokią būtinybę, todėl turtas dalintinas lygiomis dalimis (CK 3.117 straipsnis). Teismas iš turto aktyvo – bendro sutuoktinių turto, neatima skolinio įsipareigojimo kreditoriui K. Š., kadangi ši prievolė pripažinta asmenine atsakovo prievole. Bendrą turtą padalijus perpus (9697 Eur /2=4848,50 Eur), kiekvienam sutuoktiniui priteisiant po 4848,50 Eur iš šio turto vertės.

21. Kadangi dėl turto padalijimo natūra tarp šalių ginčo nėra, turtas dalijimas ieškinyje nurodytu būdu. Ieškovei priteistina turto už 5647,00 Eur: 0.2500 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), Kėdainių r. sav., 156,00 Eur vertės; gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendro 100,49 kv. m ploto, esantį (duomenys neskelbtini), Kėdainių r. sav., 1978,00 Eur vertės; kiemo rūsį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), Kėdainių r. sav., 219,00 Eur vertės; ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), Kėdainių r. sav., 111,00 Eur vertės; tvartą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), Kėdainių r. sav., 1275,00 Eur vertės; garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), Kėdainių r. sav., 152,00 Eur vertės; kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/1 priklausančius pastatui unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), Kėdainių r. sav., 1756,00 Eur vertės.

22. Atsakovui priteistina turto už 4050,00 Eur: Butą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu Kėdainių r. sav., (duomenys neskelbtini), 3000 Eur vertės; ūkinį pastatą, 1/8 priklauso butui, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu Kėdainių r. sav., (duomenys neskelbtini), 560 Eur vertės; ūkinį pastatą, 1/8 priklauso butui, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu Kėdainių r. sav., (duomenys neskelbtini), 460 Eur vertės; Kiemo statinius, 1/8 priklauso butui, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu Kėdainių r. sav., (duomenys neskelbtini), 30 Eur vertės.

23. Kadangi ieškinyje reikalavimas priteisti atsakovui kompensaciją nepareikštas, o atsakovas, dalyvavęs teismo posėdyje, neprašė jam priteisti kompensacijos, sutiko su visais ieškinio reikalavimais, kompensacijos klausimas dėl ieškovei tenkančios didesnės turto vertės nespręstinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

24. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

25. Ieškovė ir jos atstovas teismo posėdyje pareiškė, kad atsisako prašymo priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas, todėl teismas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimo nesprendžia.

26. Pažyma civilinėje byloje Nr. e2-1879-1116/2021 patvirtina, kad šioje byloje susidarė 17,90 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Šios išlaidos valstybei priteistinos iš pareiškėjos (CPK 96 straipsnis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministrės 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr.1R-261/1K-355 su vėlesniais pakeitimais).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268-270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

1. Nutraukti santuoką, 1990 m. spalio 27 d. sudarytą tarp ieškovės A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir atsakovo R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), Ignalinos rajono civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 381, dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

2. Po santuokos nutraukimo R. B. palikti prigimtinę B. pavardę, A. B. palikti santuokinę pavardę –B..

3. Padalinti santuokoje įgytą turtą ir priteisti asmeninės nuosavybės teise:

3.1. Ieškovei A. B. priteisti asmeninės nuosavybės teise turto, kurio vertė:

3.1.1. 0.2500 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), Kėdainių r. sav., 156,00 Eur vertės;

3.1.2. gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendro 100,49 kv. m ploto, esantį (duomenys neskelbtini), Kėdainių r. sav., 1978,00 Eur vertės;

3.1.3. kiemo rūsį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), Kėdainių r. sav., 219,00 Eur vertės;

3.1.4. ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), Kėdainių r. sav., 111,00 Eur vertės;

3.1.5. tvartą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), Kėdainių r. sav., 1275,00 Eur vertės;

3.1.6. garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), Kėdainių r. sav., 152,00 Eur vertės;

3.1.7. kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/1 priklausančius pastatui unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), Kėdainių r. sav., 1756,00 Eur vertės;

3.2. Atsakovui R. B. priteisti asmeninės nuosavybės teise turto, kurio vertė:

3.2.1. Butą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu Kėdainių r. sav., (duomenys neskelbtini);

3.2.2. Ūkinį pastatą, 1/8 priklauso butui, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu Kėdainių r. sav., (duomenys neskelbtini), 560 Eur vertės;

3.2.3. Ūkinį pastatą, 1/8 priklauso butui, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu Kėdainių r. sav., (duomenys neskelbtini), 460 Eur vertės;

3.2.4. Kiemo statinius, 1/8 priklauso butui, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu Kėdainių r. sav., (duomenys neskelbtini), 30 Eur vertės.

4. Pripažinti, kad automobilis (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise priklauso atsakovui R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

5. Skolinę prievolę kreditoriui K. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pagal Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2019 m. lapkričio 8 d. išduotą teismo įsakymą Nr. eL2-28757-1106, pripažinti asmenine atsakovo R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), prievole.

Priteisti valstybei iš atsakovo R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 17,90 Eur (septyniolikos eurų 90 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, į gavėjo sąskaitą bet kuriame mokėtojo pasirinktame Lietuvos Respublikoje veikiančiame banke, nurodant įmokos kodą 5660.

Teismo sprendimo patvirtiną kopiją ne vėliau nei sekančią darbo dieną po jo įsiteisėjimo dienos elektroninio ryšio priemonėmis išsiųsti santuoką įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.