Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Eugenijaus Antanausko, Kristinos Kakurinės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Aurelijos Sadauskaitės,

viešame teismo posėdyje apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. P. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Plungės rūmų 2025 m. rugsėjo 22 d. nuosprendžio, kuriuo R. P. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalį, ir jam paskirta bausmė – 120 MGL (6 000 Eur) bauda.

Nustatyta, kad paskirtą baudą R. P. savanoriškai turi sumokėti per 10 (dešimt) mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

R. P. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones – 2 metų 6 mėnesių laikotarpiui, termino pradžią skaičiuojant nuo 2025 m. vasario 14 d.

Iš R. P. nuspręsta išieškoti konfiskuotino turto – automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą – 2 100 Eur.

Automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus, gražintinas B. P.

Laikinas nuosavybės teisės apribojimas B. P. automobiliui „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), taikomas Klaipėdos apylinkės teismo Plungės rūmų 2025 m. birželio 25 d. nutartimi, paliktas galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Kardomoji priemonė – specialios teisės sustabdymas – palikta galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. R. P. nuteistas už tai, kad 2025 m. vasario 13 d., apie 21.40 val., (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), ties (duomenys neskelbtini) pažymėtu namu, vairavo B. P. priklausantį automobilį ,, (duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam alkotesteriu ,, (duomenys neskelbtini)“ (patikros Nr. (duomenys neskelbtini)) pirmu tikrinimu 2025 m. vasario 13 d. 21.50 val. buvo nustatytas 1,62 promilių neblaivumas, o 2025 m. vasario 13 d. 22.07 val. buvo nustatytas 1,57 promilių neblaivumas. Tokiais veiksmais R. P. pažeidė 2002 m. gruodžio 11 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, draudžiantį vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentai

2. Nuteistasis R. P. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Plungės rūmų 2026 m. rugsėjo 22 d. nuosprendį, priimti išteisinamąjį nuosprendį ir baudžiamąją bylą nutraukti arba perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Skundas grindžiamas šiais argumentais:

Dėl nuosprendžio nemotyvavimo

2.1. Nuosprendžio motyvuojamąją dalį sudaro trys pastraipos, kur teisėjas deklaruoja ištirtų įrodymų visetą pripažįstantis įrodymais, patvirtinančiais kaltinamojo padarytą nusikalstamą veiką, atmeta kaltinamojo versiją kaip deklaratyvią ir niekuo nepagrįstą, kurią vertina siekimu išvengti baudžiamosios atsakomybės. Taip pat pakartojama, kad kaltinamojo kaltė yra pilnai įrodyta nuosprendyje aptartais įrodymais, ir pereinama prie bausmės skyrimo klausimo. Iš nuosprendžio, kaip baudžiamosios bylos baigiamojo akto, akivaizdu, kad pirmosios instancijos teismas nesigilino į bylos aplinkybes ir neįvykdė teisingumo, kuris būtų pagrįstas išsamia įrodymų visumos analize bei baudžiamojo įstatymo pritaikymu. Teismo paviršutiniškumas rodo, kad teisėjas tiesiog patvirtino (duomenys neskelbtini) kaltinimą, pervadindamas jį nuosprendžiu. Toks nuosprendis nėra ir negali būti laikomas nei motyvuotu, nei pagrįstu, nei teisėtu, o ir nėra teisingas. Nuosprendis neatitinka ir turinio reikalavimų, kuriuos baudžiamojo proceso įstatymas kelia „apkaltinamajam teismo nuosprendžiui“.

2.2. Nuosprendyje nėra jokių motyvų, todėl jis neatitinka Baudžiamojo proceso kodekso reikalavimų teismo baigiamajam aktui. Nesant motyvų, neįmanoma apeliuoti, nes nėra argumentų, vertinimų, išvadų, kuriuos būtų galima kvestionuoti, paneigti ir diskutuoti apeliaciniame procese. Tai nuosprendį daro absoliučiai negaliojančiu. Apeliacinės instancijos teismui atlikus pirmosios instancijos teismo darbą ir ištyrus įrodymus, atlikus jų vertinimą, veikos kvalifikavimą, motyvavus daromas išvadas, atmetamus įrodymus ir kt., šio sprendimo nebebūtų galima skųsti apeliacine tvarka. Kasacija baudžiamajame procese yra ribota, galima tik teisės klausimais. Jei bylos dalyviai nebegalėtų skųsti sprendimo, būtų pažeista teisė apskųsti nuosprendį, ginčijant tiek nustatytas faktines aplinkybes, tiek teisinę kvalifikaciją.

Dėl teismo šališkumo

2.3. Nuosprendis, kuriame tik aprašyta baudžiamosios bylos medžiaga, t. y. ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys bei liudytojų parodymai, duoti teisme, bet nėra šių įrodymų analizės, vertinimo atskirai ir duomenų viseto, pasisakymo, kurie įrodymai ir kaip įrodo buvus ar ne teisiškai reikšmingas aplinkybes, prieštaravimų tarp įrodymų pašalinimo, paaiškinimo, dėl kokių priežasčių teismas nesiremia dalimi duomenų, rodo, kad teisėjas neįvykdė teisingumo, o tik patvirtino (duomenys neskelbtini) pateiktą kaltinimą, jį paversdamas nuosprendžiu ir paskirdamas bausmę bei kitas baudžiamojo poveikio priemones. Tai, kad teisėjas be išankstino skepticizmo priima visus duomenis ir pripažįsta juos įrodymais, patvirtina, jog teismas nėra savarankiškas ir nepriklausomas, o tik valstybinio kaltinimo įrankis legitimizuoti kaltinimą ir nuteisti asmenį be realios teisės į sąžiningą procesą ir teismą, kaip instituciją, vykdančią teisingumą.

2.4. Teisėjas nebuvo savarankiškas ir nepriklausomas, nes posėdžių metu netyrė baudžiamosios bylos medžiagos, pavyzdžiui, neperžiūrėjo vaizdo įrašų, nepagarsino įrodymų turinio, o nekritiškai rėmėsi valstybės kaltintojo patekta medžiaga. Objektyviai ir nešališkai nagrinėdamas bylos medžiagą, teismas būtų matęs prieštaravimus, neteisėtus pareigūnų veiksmus ir privalėjęs tai įvertinti, konstatuoti padarytus procesinius pažeidimus, spręsti neteisėtai gautų duomenų nenaudojimo procese klausimą.

Dėl bylos duomenų

2.5. Nors teismas jokių duomenų nevertino ir nepasisakė, o tik visus be jokių argumentų pripažino įrodymais (neaišku, teisinančiais ar kaltinančiais), apeliantas mano, kad dalis jų yra neleistini, gauti pažeidus duomenų rinkimo taisykles, reglamentuotas baudžiamojo proceso įstatyme. Liudytojas G. L., sulaikius (duomenys neskelbtini) pareigūnams, teigė, jog nei R. P., nei jis nevairavę automobilio. Iš vaizdo įrašų matyti ir girdėti, kad (duomenys neskelbtini) pareigūnai ima G. L. grasinti, kad, jei nepasakys jų norimos tiesos, tai jam pačiam teks atsakyti, bus nubaustas (už melagingų parodymų davimą). Apklausdami R. P. (duomenys neskelbtini), pareigūnai dėl jų netenkinančios pozicijos – neprisipažinimo, panaudojo neleistinas apklausos priemones, t. y. daužė kumščiais šonus per inkstus ir kepenis. Liudytojas B. P. pripažįsta vartojęs alkoholį ir vairavęs automobilį tik iki (duomenys neskelbtini). Vėliau neva neatsimena, kas vairavo, vykstant įsigyti dar alkoholio, tuo labiau padangos prakirtimo aplinkybių. Tuo tarpu G. L. patvirtina, kad neblaivus vairavo B. P. ir jis prakirto automobilio ratą. Tai yra parodymų prieštaringumas, kuris nebuvo pašalintas.

3. Teismo posėdžio metu gynėjas (duomenys neskelbtini) D. Ž. prašė apeliacinį skundą tenkinti, o (duomenys neskelbtini) B. R. prašė apeliacinį skundą atmesti. Kitų prašymų ir pareiškimų dėl nušalinimo nebuvo gauta.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Nuteistojo R. P. apeliacinis skundas tenkintinas.

4. Pažymėtina, kad, vadovaudamasis BPK 320 straipsnio 3 dalimi, teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Apeliacinio skundo ribas apibrėžia nuosprendžio apskundimo pagrindai ir motyvai, apelianto prašymai – jų apimtis, pobūdis, konkretumas ir tikslumas. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad, vadovaudamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, savo procesiniame dokumente neturi pareigos išsamiai aptarti kiekvieną neesminį apeliacinio skundo teiginį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-148/2014, 2K-572-139/2015, 2K-10-976/2016, 2K-43-697/2018).

5. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, įvertinusi byloje surinktus faktinius duomenis, skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinį, formą bei motyvus, konstatuoja, kad šią baudžiamąją bylą išnagrinėjo šališkas teismas. Taigi skundžiamas pirmosios instancijos teismo nuosprendis naikinamas ir baudžiamoji byla perduodama iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (Lietuvos Respublikos baud=iamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 326 straipsnio 1 dalies 4 punkto a) papunktis).

Dėl teismo šališkumo

6. Apeliacinės instancijos teismo paskirtis – užtikrinti, kad įstatymo nustatyta tvarka būtų patikrintas pirmosios instancijos teismo priimtų sprendimų (nuosprendžių ar nutarčių) teisėtumas ir pagrįstumas. Siekdamas užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti (neteisingi) pirmosios instancijos teismų sprendimai, o teisingi sprendimai nebūtų naikinami ar keičiami, apeliacinės instancijos teismas turi kruopščiai patikrinti apskųstų sprendimų teisėtumą ir pagrįstumą, tiksliai laikydamasis apeliacinį procesą reglamentuojančių normų reikalavimų išnagrinėti apeliacinio skundo argumentus, juos palyginti su bylos medžiaga (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-241-303/2018, 2K-272-458/2019, 2K-48-511/2020). Apeliacinės instancijos teismo paskirtis turi būti įgyvendinama, atsižvelgiant į Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje ir BPK 44 straipsnio 5 dalyje garantuojamą kaltinamojo teisę, kad jo bylą per kuo trumpiausią laiką lygybės ir viešumo sąlygomis teisingai išnagrinėtų nepriklausomas ir nešališkas teismas.

7. Baudžiamajame procese teismo nešališkumo principas pirmiausia suvokiamas kaip suinteresuotų bylos baigtimi proceso dalyvių, ypač kaltinamojo, garantija į tai, kad baudžiamoji byla būtų išnagrinėta teismo, neturinčio ir neišreiškiančio jokio išankstinio nusistatymo prieš proceso dalyvius (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-243/2009). Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalyje, BPK 44 straipsnio 5 dalyje, 58 ir 59 straipsniuose, Lietuvos teismų ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktikoje teismo nešališkumas vertinamas subjektyviuoju ir objektyviuoju aspektais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-195/2010, Nr. 2K-396/2014, Nr. 2K-548-699/2015, EŽTT Didžiosios kolegijos 2015 m. balandžio 23 d. sprendimas byloje (duomenys neskelbtini), peticijos Nr. (duomenys neskelbtini), par. (duomenys neskelbtini)). Subjektyvus (asmeninis) teismo nešališkumas vertinamas, atsižvelgiant į konkretaus teisėjo asmeninį nusistatymą ir elgesį, t. y. į tai, ar jis konkrečioje byloje yra asmeniškai iš anksto nusistatęs ar tendencingas. Subjektyvusis teisėjo nešališkumas turi būti preziumuojamas, kol nėra įrodyta priešingai. Vertinant teismo nešališkumą objektyviuoju aspektu, turi būti nustatyta, ar teismas pateikė pakankamas garantijas bet kokiai pagrįstai abejonei jo nešališkumu pašalinti. Šis nešališkumo aspektas bendriausia prasme reikalauja, kad teismo procesas būtų organizuojamas, proceso veiksmai būtų atliekami, su bylos nagrinėjimo teisme dalyviais būtų bendraujama taip, kad negalėtų susidaryti pagrįstas įspūdis, jog proceso metu vienai iš proceso šalių reiškiamas išankstinis priešiškumas ar palankumas arba teismas vienaip ar kitaip suinteresuotas tam tikra bylos baigtimi (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-122/2010, 2K-489-303/2015).

8. Vertinant nešališkumą objektyviuoju aspektu, turi būti nustatyta, ar yra realių faktų, kurie vis dėlto kelia abejonių dėl teisėjo nešališkumo. Sprendžiant, ar konkrečioje byloje yra pateisinamas pagrindas baimintis, kad konkretus teisėjas stokoja nešališkumo, suinteresuoto asmens požiūris, nors ir yra svarbus, bet nėra lemiamas. Svarbiausią reikšmę turi tai, ar tokia abejonė gali būti laikoma pagrįsta (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-195/2010). EŽTT praktikoje pažymima, kad, vertinant nešališkumą objektyviąja prasme, netgi tai, kaip situacija atrodo, gali būti svarbu. Nuo to priklauso pasitikėjimas, kurį demokratinėje visuomenėje teismai turi įkvėpti visuomenei (2000 m. spalio 10 d. sprendimas byloje (duomenys neskelbtini), peticijos Nr. (duomenys neskelbtini), par. (duomenys neskelbtini)). Kita vertus, nešališkumo principo pažeidimui konstatuoti nepakanka vien tik vienos iš bylos šalių nuomonės. Svarbiausią reikšmę turi tai, ar tokia nuomonė gali būti laikoma objektyviai pagrįsta, turi būti nustatyti realūs faktai, keliantys abejonių dėl teismo nešališkumo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-195/2010, 2K-214-976/2017). Be to, kasacinės instancijos teismas yra ne kartą pasisakęs, kad nešališkumo principas negali būti suprantamas pernelyg plačiai – teismo padarytos teisės aiškinimo ir taikymo klaidos, baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai, net jei jie ir esminiai, nėra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad teismas nagrinėjo bylą šališkai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-137/2008).

9. Įvertinus skundžiamo nuosprendžio turinį ir formą aptartų tiek nacionalinės, tiek tarptautinės teisės normų kontekste, iš esmės nekyla abejonių dėl pirmosios instancijos teismo šališkumo šioje baudžiamojoje byloje. Pažymėtina, kad savo forma ir turiniu nuosprendis turi atitikti BPK 302–307 straipsniuose numatytus, o taip pat oficialiems dokumentams keliamus reikalavimus, jis turi būti logiškas, aiškus, išsamus. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad iš Konstitucijos kylantis reikalavimas teisingai išnagrinėti bylą suponuoja tai, kad kiekvienas teismo nuosprendis (kitas baigiamasis teismo aktas) turi būti grindžiamas teisiniais argumentais (motyvais). Argumentavimas turi būti racionalus – teismo nuosprendyje (kitame baigiamajame teismo akte) turi būti tiek argumentų, kad jų pakaktų šiam nuosprendžiui (kitam baigiamajam teismo aktui) pagrįsti. Šiame kontekste pažymėtina, kad iš konstitucinio teisinės valstybės principo kylantis teisinio aiškumo reikalavimas, inter alia (be kita ko), reiškia, kad teismo nuosprendyje (kitame baigiamajame teismo akte) negali būti ir nutylėtų argumentų, nenurodytų aplinkybių, turinčių reikšmės teisingam nuosprendžiui (kitam baigiamajam teismo aktui) priimti. Teismo nuosprendžiai (kiti baigiamieji teismo aktai) turi būti aiškūs byloje dalyvaujantiems ir kitiems asmenims. Jeigu šio reikalavimo nepaisoma, tai nėra teisingumo vykdymas, kurį įtvirtina Konstitucija. Reikalavimo užtikrinti žmogaus teises ir laisves kontekste pažymėtina, kad teisingumo vykdymas suponuoja ir tai, kad teismo nuosprendis (kitas baigiamasis teismo aktas) yra vientisas teisės aktas, kuriame nutariamoji dalis yra grindžiama motyvuojamojoje dalyje išdėstytais argumentais (2006 m. sausio 16 d., 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarimai).

10. Kasacinės instancijos teismas taip pat yra ne kartą pažymėjęs, kad nuosprendis yra teisėtas, jeigu jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo proceso įstatymo bei kitų teisės normų, pagrįstas – kai išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, veikos kvalifikavimo ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų padarytos pagal išsamiai ir nešališkai ištirtus bei teisingai įvertintus įrodymus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-664/2012, 2K-32-699/2016, 2K-79-976/2016, 2K-222-697/2016, 2K-114-495/2020). BPK 305 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kad apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje turi būti išdėstoma: 1) įrodyta pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės, t. y. nurodoma jos padarymo vieta, laikas, būdas, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės; 2) įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus; 3) nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados. Įžanginė, aprašomoji ir rezoliucinė nuosprendžio dalys turi būti tarpusavyje suderintos ir neprieštarauti viena kitai, sudaryti logišką (nuoseklią) visumą ir derėti viena su kita. Jose negali būti vienas kitam prieštaraujančių teiginių ir išvadų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-509/2011, 2K-143/2010, 2K-301/2010).

11. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išanalizavusi nagrinėjamoje byloje priimtą Klaipėdos apylinkės teismo Plungės rūmų 2025 m. rugsėjo 22 d. apkaltinamojo nuosprendžio turinį ir formą BPK numatytų apkaltinamajam nuosprendžiui keliamų reikalavimų kontekste, pažymi, kad Klaipėdos apylinkės teismo Plungės rūmų nuosprendis neatitinka nuosprendžio formai keliamų reikalavimų. Visų pirma, pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas ne padarė savo savarankiškas motyvuotas išvadas dėl bylai teisingai išspręsti teisiškai reikšmingų aplinkybių, bet iš esmės perrašė (nukopijavo) 2025 m. balandžio 25 d. kaltinamąjį aktą, ypač toje nuosprendžio dalyje, kurioje aptariami ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys. Nuosprendyje aprašomi visi bylos medžiagoje esantys duomenys, tačiau išsamiau jie niekaip neanalizuojami, plačiau nepasisakoma, kuriais duomenimis remiamasi, priimant nuosprendį, ir kurie duomenys, priimant procesinį sprendimą, atmetami, taip pat nenurodyti tai pagrindžiantys motyvai. Atkreiptinas dėmesys, jog duomenys perraršyti iš kaltinamojo akto, visiškai neaptariant, kiek ir kokia apimtimi jie yra reikšmingi, priimant apkaltinamąjį nuosprendį, be to, perrašomi ir ikiteisminio tyrimo metu duoti asmenų parodymai, kurie vėliau buvo apklausti teisiamajame posėdyje, nenurodant, ar parodymai sutampa, ar yra prieštaringi, kokia dvigubo parodymų aprašymo prasmė. Susipažinus su skundžiamu nuosprendžiu, akivaizdžiai matyti, kad bylą nagrinėjantis teisėjas su nedideliais struktūriniais pakeitimais, bet iš esmės net išlaikydamas stilių ir sintaksę, nuosprendyje tiesiog perrašė arba nukopijavo (duomenys neskelbtini) 2025 m. balandžio 25 d. kaltinamąjį aktą.

12. Teisiamojo posėdžio metu liudytojų duoti parodymai buvo perrašyti iš teisiamojo posėdžio protokolo, bet visiškai neaptarta, ar tarp šių duomenų (parodymų) nesama jokių prieštaravimų, jie išsamiau neanalizuoti, o jei prieštaravimų ir esama, tai jie nebuvo pašalinti, visiškai nebuvo siekiama atskleisti, kuo šie duomenys yra reikšmingi, vertinant nagrinėjamą situaciją, kaip jie įrodo ar paneigia reikšmingas įvykio faktines aplinkybes. Klaipėdos apylinkės teismo Plungės rūmų 2025 m. rugsėjo 22 d. nuosprendyje nepateikti aiškūs teismo nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados. Toje nuosprendžio dalyje, kurioje turėtų būti pasisakoma apie įrodymų vertinimą ir nusikalstamos veikos kvalifikavimą, yra tik nurodoma, jog ikiteisminio tyrimo metu surinktų ir teisme ištirtų duomenų visetas patvirtin kaltinamojo padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje. Taip pat teismas pa-ymėjo, jog kaltinamojo iškelta versija, kad jis nevairavo automobilio, yra deklaratyvi ir niekuo nepagrįsta, todėl ją įvertino, kaip siekį išvengti baudžiamosios atsakomybės. Visą motyvuojamąją nuosprendžio dalį sudaro iš esmės viso labo trys sakiniai: „Ikiteisminio tyrimo metu surinktų ir teisme ištirtų duomenų visetas, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais (BPK 20 str.), patvirtina kaltinamojo padarytą nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, kadangi R. P. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam buvo nustatytas didesnis nei 1,51 promilės neblaivumas. Kaltinamojo iškelta versija, kad jis nevairavo automobilio yra deklaratyvi ir niekuo nepagrįsta, kurią teismas vertina siekimu išvengti baudžiamosios atsakomybės. Kaltinamojo kaltė pilnai įrodyta nuosprendyje aptartais įrodymais.“. Atkreiptinas dėmesys, jog teisėjų vidinis įsitikinimas vertinant įrodymus turi būti paremtas, be kita ko, savo sprendimų argumentavimu, o teisinių argumentų neišdėstymas dėl ištirtų įrodymų vertinimo pagal teismų praktiką laikomas esminiu BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų pažeidimu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-145-495/2021, 2K-113-697/2022, 2K-93-387/2023, 2K-217-719/2023, 2K-107-489/2024, 2K-259-697/2024 ir kt.), todėl pirmosios instancijos teismas turi skirti pakankamai didelį dėmesį byloje esantiems įrodymams ir jų vertinimui, pateikti bylos šalims aiškų ir suprantamą teismo nustatytų faktinių aplinkybių teisinį vertinimą. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundžiamo apylinkės teismo nuosprendžio turinys dėl teismo motyvų stokos iš esmės neatitinka BPK 305 straipsnio 1 dalies reikalavimų.

13. Svarbu ir tai, jog bylos nagrinėjimo teisme metu buvo išnagrunėti ne visi bylos medžiagoje esantys duomenys. Kaip nurodoma apeliaciniame skunde, teismas netyrė baudžiamosios bylos medžiagos, neperžiūrėjo vaizdo įrašų, nepagarsino įrodymų turinio, o tik nekritiškai rėmėsi valstybės kaltintojo patekta medžiaga. Tiesa, jog apeliacinės instancijos teismas gali kai kuriuos trūkumus ištaisyti, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, tačiau jis neturi įgyvendinti visų pirmosios instancijos teismo funkcijų, nes, jei išsamus įrodymų tyrimas ir analizė būtų atliekami tik apeliacinėje instancijoje, proceso dalyviai netektų teisės ir galimybės tokį priimtą sprendimą apskųsti aukštesnės instancijos teismui visa apimti, kadangi kasacija yra ribota. Atsižvelgiant į skundžiamo nuosprendžio turinį, nuosprendyje padarytų pažeidimų apimtį, apeliacinės instancijos teismas neturi galimybės nustatyti bylos esmės, kadangi pirmosios instancijos teismas baudžiamąją bylą nagrinėjo paviršutiniškai, apkaltinamąjį nuosprendį R. P. priėmė, išsamiai netyręs bei neanalizavęs bylos įrodymų ir teisine prasme neįvertinęs nuteistojo veiksmų pagal jam pareikštus kaltinimus.

14. Teisėjų kolegijos vertinimu, dėl nurodytų trūkumų skundžiamas teismo sprendimas kelia pagrįstas abejones dėl teismo šališkumo, o nustatyti trūkumai šiuo atveju negali būti ištaisomi apeliaciniame procese. BPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punkto a) papunkčio nuostatos numato apeliacinės instancijos teismo pareigą panaikinti nuosprendį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, nes pagal nustatytus pažeidimus pirmosios instancijos teismo spendimas negali būti laikomas teisėtu, todėl Klaipėdos apylinkės teismo Plungės rūmų 2025 m. rugsėjo 22 d. nuosprendis naikintinas ir byla perduotina iš naujo nagrinėti Klaipėdos apylinkės teismui.

15. Pažymėtina, jog, grąžindamas bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui, apeliacinės instancijos teismas įrodymų nevertina ir dėl jų nepasisako, nes tai turės padaryti pirmosios instancijos teismas, priimdamas baigiamąjį teismo aktą ir nuspręsdamas dėl R. P. kaltės pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį. Klaipėdos apygardos teisme 2025 m. gruodžio 10 d. buvo gautas (duomenys neskelbtini) tarnybos (duomenys neskelbtini) skyriaus 2025 m. gruodžio 10 d. prašymas „Dėl (duomenys neskelbtini) išlaidų“ priteisimo Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame prašoma valstybei priteisti (duomenys neskelbtini) išlaidas – 95,83 Eur – iš R. P. BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti (duomenys neskelbtini) išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. BPK 106 straipsnyje įtvirtintos nuostatos taip pat galioja ir nagrinėjant bylą apeliacinėje instancijoje. Vis dėlto, nagrinėjamu atveju būtina atsižvelgti į tai, jog apkaltinamasis nuosprendis R. P. yra naikinamas, o byla grąžinama iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Be to, nors Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. spalio 28 d. nutartimi R. P. buvo paskirtas (duomenys neskelbtini) tarnybos (duomenys neskelbtini) parinktas gynėjas (duomenys neskelbtini) A. K., tačiau į 2025 m. lapkričio 20 d. teismo posėdį atvyko ir jame dalyvavo nuteistojo pasirinktas gynėjas (duomenys neskelbtini) D. Ž., todėl R. P. Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. gruodžio 1 d. nutartimi (duomenys neskelbtini) pagalbos teikimas apeliaciniame procese buvo nutrauktas. Įvertinus visas šias aplinkybes, (duomenys neskelbtini) tarnybos prašymas priteisti iš nuteistojo (duomenys neskelbtini) išlaidas netenkinamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punkto a) papunkčiu, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Plungės rūmų 2025 m. rugsėjo 22 d. nuosprendį ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti Klaipėdos apylinkės teismui.

(duomenys neskelbtini) tarnybos (duomenys neskelbtini) skyriaus prašymą iš R. P. priteisti 95,83 Eur (duomenys neskelbtini) išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, atmesti.