Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Viktoro Aiduko, Olego Fedosiuko ir pranešėjo Vladislovo Ranonio,

teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. B. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 10 d. nuosprendžio, kuriuo A. B. nuteistas pagal BK 129 straipsnio 1 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) laisvės atėmimu devyneriems metams; pagal BK 180 straipsnio 1 dalį A. B. išteisintas, jam nepadarius veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių. Priteista iš A. B. 50 000 Lt nukentėjusiajam V. P. neturtinės žalos atlyginimo. Taip pat priteista iš A. B. 4074,84 Lt turėtų proceso išlaidų Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos.

Skundžiama ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio16 d. nutartis, kuria nuteistojo A. B. apeliacinis skundas atmestas.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, prokuroro ir nukentėjusiojo, prašiusių nuteistojo kasacinį skundą atmesti, paaiškinimus,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. B. nuteistas už tai, kad 2002 m. lapkričio 17 d., apie 16.00 val., miške, esančiame sodų bendrijoje „Pramonės darbuotojai“, Vilniuje, Eišiškių plentas 52, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, veikdamas kartu su J. T., tyčia sudavė R. P. du smūgius kumščiu į galvą, J. T. tyčia spyrė R. P. du kartus į kairįjį šoną, A. B. vėl sudavė kumščiu nukentėjusiajam tris smūgius į galvą ir tris kartus spyrė kojomis į kairįjį šoną, taip padarydami nukentėjusiajam du kaktos odos nubrozdinimus ir kraujosruvą kaktos dešinės pusės ir dešinio momens srities gilesniuose minkštuose audiniuose, abiejų akių vokų poodines kraujosruvas, abiejų raktikaulių sričių, abiejų riešų, abiejų plaštakų poodines kraujosruvas, stiprų krūtinės ląstos sumušimą su kairės pusės VI, VII, X, XI ir XII šonkaulių viengubais lūžiais, o X ir XI – dvigubais lūžiais, kraujosruvas dešinėje krūtinės ląstos pusėje; nuo patirtų sužalojimų išsivystė ūmaus kvėpavimo funkcijų nepakankamumas ir R. P. mirė, taip nužudė R. P.

Kasaciniu skundu nuteistasis A. B. prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 16 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

Be to, nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, buvo pažeistos BPK 322 straipsnio nuostatos. Pagal BPK 322 straipsnį, nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, posėdyje turi teisę dalyvauti nuteistasis asmuo, tačiau apeliacinės instancijos teismas išnagrinėjo A. B. apeliacinį skundą jam nedalyvaujant, padarydamas esminį baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimą bei suvaržydamas jo, kaip proceso dalyvio, teises.

Motyvuojamoji dalis

Kasacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Dėl BPK normų, reglamentuojančių nuosprendžio surašymą, vykdymo

Išdėstydamas bausmės skyrimo motyvus kaltinamajam A. B., teismas nurodė jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatęs, o atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažino tai, kad A. B. buvo apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Teismas taip pat nurodė atsižvelgiantis į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltinamojo tyčią, motyvus ir tikslus, konstatuodamas, kad A. B. padarė labai sunkų nusikaltimą veikdamas netiesiogine tyčia, kaltinamojo asmenybę – nusikaltimo padarymo metu kaltinamasis A. B. niekur nedirbo, nesimokė, yra neteistas. Turėdamas omenyje visas šias aplinkybes ir tai, kad A. B. buvo nusikalstamos veikos iniciatorius, o nusikaltimo metu jis buvo nepilnametis, teismas, remdamasis BK 91 straipsniu, nurodė, kad A. B. skirtina laisvės atėmimo bausmė, artima sankcijoje numatytam šios bausmės vidurkiui (BK 129 straipsnio 1 dalis) (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija).

Nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nurodyta, kad teismas nusprendė A. B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 129 straipsnio 1 dalyje (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) ir nuteisti laisvės atėmimu devyneriems metams.

Tarp šių dviejų nuosprendžio dalių yra esminis prieštaravimas.

Pagal BK 81 straipsnio 1 dalį BK XI skyriaus, nustatančio nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumus, nuostatos taikomos asmenims, kuriems nusikalstamos veikos padarymo metu nebuvo suėję aštuoniolika metų. Nuteistasis A. B. šią sąlygą atitinka, nusikaltimo padarymo metu jam buvo šešiolika metų.

BK 90 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad laisvės atėmimo bausmė nepilnamečiui negali viršyti dešimties metų. Kai skiriama laisvės atėmimo bausmė nepilnamečiui, jos minimumą sudaro pusė minimalios bausmės, numatytos BK straipsnio, pagal kurį teisiamas nepilnametis, sankcijoje (BK 91 straipsnio 3 dalis). Pagal šias normas nuteistajam A. B. už nusikaltimą, numatytą BK 129 straipsnio 1 dalyje (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija), gali būti paskirtas laisvės atėmimas nuo dvejų metų šešių mėnesių iki dešimties metų. Tokios bausmės vidurkis sudaro laisvės atėmimą šešeriems metams trims mėnesiams (BK 61 straipsnio 3 dalis). Nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nurodyta nuteistajam A. B. paskirta bausmė laisvės atėmimas devyneriems metams nėra artima A. B., kaip nepilnamečiui, sankcijoje numatytam šios bausmės vidurkiui, kurią pats teismas laikė reikalinga paskirti. Faktiškai teismo paskirta laisvės atėmimo bausmė yra artimesnė ne šios bausmės vidurkiui, o maksimaliam dydžiui.

Nuosprendis yra teisėtas, kai priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų. Prieštaravimas tarp aprašomosios ir rezoliucinės nuosprendžio dalių yra esminis BPK 305 straipsnio 1 dalies 4 punkto ir 307 straipsnio 1 dalies 4 punkto pažeidimas, nes dėl jo nuosprendžio negalima laikyti teisėtu.

Dėl apeliacinio proceso

Apeliaciniame skunde nuteistasis A. B. prašė nuosprendį panaikinti, priimti naują nuosprendį ir jį išteisinti. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ištyrė ir įvertino byloje esančius įrodymus, tiksliai nustatė faktines bylos aplinkybes, A. B. pagrįstai pripažino kaltu dėl R. P. nužudymo ir apeliacinį skundą atmetė. Klausimą dėl įstatymų pažeidimų, padarytų skiriant bausmę, apeliantas kėlė tik dėl, jo manymu, nepagrįsto jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės pripažinimo. Teismas konstatavo, kad ši aplinkybė pripažinta pagrįstai, bausmė A. B. atitinka BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytą paskirtį ir nėra aiškiai per griežta, tačiau klausimo dėl pirmosios instancijos teismo nuosprendžio atitikties BPK normoms nesvarstė.

Apeliacinės instancijos teismas privalo patikrinti apskųsto nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą tiksliai laikydamasis apeliacinį procesą reglamentuojančių normų. Pagal BPK 320 straipsnio 3 dalį teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, su ta išimtimi, kad esminiai baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai, turėję neigiamos įtakos asmeniui, dėl kurio skundo nagrinėjama byla, yra bylos apeliacinio nagrinėjimo dalykas nepriklausomai nuo to, ar gautas dėl jų skundas. Taigi apeliacinės instancijos teismas išnagrinėjo bylą, pažeisdamas BPK 320 straipsnio 3 dalies reikalavimus, o tai savo ruožtu irgi yra esminis BPK pažeidimas, sukliudęs teismui išsamiai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį ar nutartį (BPK 369 straipsnio 3 dalis), dėl kurio apeliacinės instancijos teismo nutartis panaikinama ir byla perduodama iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

Iš naujo nagrinėjant bylą, apeliantui pateikus atitinkamą prašymą, gali būti realizuota BPK 322 straipsnio 2 dalyje numatyta jo teisė dalyvauti teismo posėdyje. Kiti nuteistojo kasacinio skundo argumentai pagal BPK 386 straipsnio 2 dalies nuostatas paliekami nenagrinėti.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 16 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.