- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-11-05
- Bylos Nr.
- e2A-1593-967/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-28-3-01276-2021-6
- Bylos rūšis
- Civilinė byla
- Teisėjai
- Sigita Zubavičiūtė-Montvilienė, Asta Jakutytė-Sungailienė, Dalia Trumpulienė
- Atsakovas
- ATS1, ATS2, ATS1 priešieškinį IES1
- Ieškovas
- IES1
- Trečiasis asmuo
- Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, TAR3, TAR2, TAR1, mažoji bendrija „Transedus“, mažoji bendrija „Autoniša“, individuali įmonė Tax Back Solution, TAR8, TAR9, TAR10, Marijampolės I-ojo notarų biuro, MB Autoniša, MB Transedus, Tax Back Soliution
- Išvadą teikia
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius
Įžanginė dalis
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Jakutytės-Sungailienės, Dalios Trumpulienės ir Sigitos Zubavičiūtės-Montvilienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos),
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo ATS1 ir atsakovo ATS2 apeliacinius skundus dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2026 m. sausio 20 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės IES1 ieškinį atsakovams ATS1, ATS2 dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės ir kitų su tuo susijusių klausimų, ir pagal atsakovo ATS1 priešieškinį IES1 dėl santuokos nutraukimo ir kitų klausimų bei pagal trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais TAR1 pareiškimą ieškovei IES1 ir atsakovui ATS1 dėl skolos priteisimo, tretieji asmenys Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos, TAR3, TAR2, TAR1, mažoji bendrija „Transedus“, mažoji bendrija „Autoniša“, individuali įmonė Tax Back Solution, TAR8, TAR9, TAR10, Marijampolės I-ojo notarų biuro notarė Dalia Labanauskienė, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
n u s t a t ė:
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 62³ straipsnio 1 dalies pagrindu ši byla, kuri yra teisminga Kauno apygardos teismui, buvo priskirta nagrinėti Vilniaus apygardos teismui ir teismas šioje byloje veikia Kauno apygardos teismo vardu.
Ieškovė IES1, patikslinusi ieškinį teismo prašo: 1) nutraukti tarp ieškovės IES1 ir atsakovo ATS1 (duomenys neskelbtini) Marijampolės savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 332, sudarytą santuoką dėl atsakovo ATS1 kaltės; 2) nustatyti, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo 2021 m. vasario 7 d.; 3) priteisti ieškovės naudai iš atsakovo 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą; 4) po santuokos nutraukimo ieškovei IES1 palikti santuokinę pavardę – „(duomenys neskelbtini)“, o atsakovui ATS1 jo prigimtinę pavardę – „(duomenys neskelbtini)“; 5) nustatyti nepilnamečio vaiko VAI1 gyvenamąją vietą su ieškove; 6) nustatyti nepilnamečio vaiko VAI1 bendravimo tvarką su atsakovu ATS1 ieškinyje nurodytu būdu; 7) priteisti iš ATS1 nepilnamečio sūnaus VAI1 išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis po 485 Eur per mėnesį iki vaiko pilnametystės, indeksuojant priteistą išlaikymą Vyriausybės nustatyta tvarka. Piniginių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti IES1; 8) priteisti iš atsakovo ieškovės naudai 7 550 Eur dydžio nepilnamečio sūnaus išlaikymo įsiskolinimą; 9) pripažinti 2020 m. lapkričio 20 d. Nekilnojamųjų daiktų pirkimo-pardavimo sutarties bei žemės sklypo, gyvenamojo namo, kiemo statinių naudojimosi tvarkos nustatymo sutarties, patvirtintos Marijampolės 1-ojo notaro biuro notarės Dalios Labanauskienės, registro Nr. DŽM-3801, dalį dėl šalies (pirkėjo) negaliojančia bei pakeisti sandorio šalį (pirkėją) tikraisiais ir nustatyti, kad 51/125 (408/1000) dalių pastato-gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/2 dalies kitų inžinerinių statinių - kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 53/196 (212/784) dalių 0,0784 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), pirkėjai yra atsakovas ATS1 ir ieškovė IES1; 10) pripažinti, kad butas/patalpa su bendro naudojimo patalpomis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini); 1/2 dalis kitų inžinerinių statinių - kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 53/196 (212/784) dalys 0.0784 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), yra ieškovės IES1 ir atsakovo ATS1 bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė; 11) ieškovei IES1 priteisti viso turto už 181 000 Eur: – žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamą namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius adresu (duomenys neskelbtini), 171 000 Eur vertės, ½ dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), 10 000 Eur vertės; 12) atsakovui ATS1 priteisti viso turto už 70 230 Eur: – Butą/patalpą su bendro naudojimo patalpomis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (buvęs 408/1000 dalių pastatas gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini); 1/2 dalį kitų inžinerinių statinių-kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 53/196 dalį 0,0784 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius adresu (duomenys neskelbtini), 37 000 Eur vertės; - kilnojamuosius daiktus, pagal patikslintame ieškinyje pateiktą kilnojamųjų daiktų detalizacijos lentelę, viso 33 230 Eur vertės; 13) iš ieškovės atsakovo naudai priteisti 26 885 Eur piniginę kompensaciją už ieškovei tenkančią didesnę turto dalį; 14) iš atsakovo ieškovės naudai priteisti 4 795,67 Eur piniginę kompensaciją už turto, (duomenys neskelbtini), pagerinimus. Teismui netenkinus ieškovės prašymo namų valdą, (duomenys neskelbtini), nutraukus santuoką padalinti nukrypstant nuo sutuoktinių lygių dalių principų, iš atsakovo ieškovės naudai priteisti ½ dalį pagerinimų sąnaudų - 7 193,50 Eur; 15) pripažinti IES1 reikalavimo teisę į ½ dalį mažosios bendrijos (toliau – MB) „Autoniša“ neįvykdytą 31 750 Eur dydžio prievolę (1/2 dalies reikalavimo teisės vertė – 15 875 Eur); 16) pripažinti neįvykdytą 42 500 Eur dydžio prievolę trečiajam asmeniui TAR1 (buv. Fleetmann Transporte GmbH, DE322657351), bendra sutuoktinių ieškovės IES1 ir atsakovo ATS1 prievole, už kurios tinkamą vykdymą nutraukus santuoką lieka atsakingi abu sutuoktiniai po ½ dalį; 17) pripažinti 2 897 Eur dydžio kreditorinį įsipareigojimą tretiesiems asmenims TAR2 ir TAR3 pagal 2008 m. gruodžio 29 d. pirkimo-pardavimo sutartį, registro Nr. 11139, bendra sutuoktinių ieškovės ir atsakovo prievole, už kurios tinkamą vykdymą nutraukus santuoką lieka atsakingi abu sutuoktiniai po ½ dalį; 18) pripažinti prievoles Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) pagal Lazdijų rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 6 d. vykdomąjį raštą Nr. e2-458-743/2015 ir Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 11 d. nutartį civilinėje byloje 2VP-4998-470/2017, bendra sutuoktinių IES1 ir ATS1 prievole, už kurios tinkamą vykdymą nutraukus santuoką lieka atsakingi abu sutuoktiniai po ½ dalį; 19) pripažinti prievoles valstybei, atstovaujamai VMI, kurių išieškojimai vykdomi iš ieškovės IES1 antstolės Astos Lukšienės kontoroje, vykdomoji byla Nr. 0140/19/01684, išieškoma suma 1 500 Eur; vykdomoji byla Nr. 0140/20/00465, išieškoma suma 60 Eur; vykdomoji byla Nr. 0140/20/00651, išieškoma suma 123 Eur; vykdomoji byla Nr. 0140/20/01607, išieškoma suma 30 Eur, asmeninėmis ieškovės IES1 prievolėmis, už kurių tinkamą įvykdymą nutraukus santuoką ieškovė atsako asmeniškai; 20) pripažinti 5 808,43 Eur dydžio prievoles valstybei, atstovaujamai VMI, kurių išieškojimai vykdomi iš ieškovės IES1 antstolės Svajonės Žukaitienės kontoroje, asmeninėmis ieškovės IES1 prievolėmis, už kurių tinkamą įvykdymą nutraukus santuoką ieškovė atsako asmeniškai; 21) priteisti ieškovės naudai iš ATS1 visas bylinėjimosi išlaidas.
Apytiksliai prieš dešimt metų atsakovas šeimoje pradėjo naudoti psichologinį smurtą, kuris pirmiausia buvo nukreiptas į ieškovę. Ilgainiui psichologinis smurtas peraugo ir į fizinį, o galiausiai atsakovo žiaurumas pasiekė tokį lygį, kad jis psichologinį ir fizinį smurtą pradėjo naudoji ir vaikų atžvilgiu. Atsakovo atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl smurto artimoje aplinkoje, t. y. kuomet 2021 m. vasario 7 d. atsakovas fiziškai smurtavo prieš savo pilnametę dukrą VAI2, kuri išsikvietė policiją. Po fizinio smurto pilnametės dukros atžvilgiu, atsakovui buvo pritaikytos kardomosios priemonės, draudžiančios jam artintis prie dukros, dėl ko nuo šio momento, ieškovės nuomone, šalių santuoka galutinai nutrūko. Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 26 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-413-482/2021, atsakovas ATS1 pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį, nubaustas 10 mėnesių laisvės apribojimo bausme be intensyvios priežiūros, įpareigojant bausmės vykdymo metu dalyvauti elgesio pataisos programoje, jam uždrausta viso bausmės atlikimo metu vartoti psichiką veikiančias medžiagas. Ieškovė įsitikinusi, kad atsakovo elgesys aiškiai demonstruoja jo abejingumą šeimos vertybėms – jis smurtavęs prieš savo dukrą šalių bendruose namuose, esant nepilnamečiui sūnui netoliese, atsakovas savo kaltės nepripažino, dukros neatsiprašė, dėl savo elgesio nesigailėjo. Atsakovas iki šiol naudoja psichologinį smurtą vaikų atžvilgiu, kas užfiksuota valstybinėse ir ikiteisminėse institucijose. Jis nuolat manipuliuoja ne tik nepilnamečiu sūnumi, tačiau ir dabar jau pilnamete tapusia dukra VAI2, dėl ko vaikai labai išgyvena, tapo itin jautrūs.
Ieškovės nuomone, sutuoktiniai gyveno kaip šeima iki 2021 m. vasario 7 d., nes tik šią datą galutinai nutrūko sutuoktinių santuoka ir bendras gyvenimas atsakovui, t. y. kuomet jis būdamas neblaivus fiziškai smurtavo prieš ieškovę, prieš šalių pilnametę dukrą VAI2, už ką buvo ir nuteistas. Todėl atsakovė prašo teismo nustatyti, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo tos dienos, kai jie faktiškai nustojo kartu gyventi, t. y. 2021 m. vasario 7 d.
Atsakovas ATS1, nesutikdamas su patikslintu ieškiniu, pateikė teismui priešieškinį, kuriuo prašo: 1) nutraukti šalių santuoką konstatuojant, kad santuoka iširo dėl ieškovės kaltės; 2) šalims palikti pavardes (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini); 3) sutinka, kad nepilnamečio sūnaus VAI1 gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove; 4) priteisti iš atsakovo išlaikymą sūnui po 200 Eur/mėn. mokamomis periodinėmis išmokomis; 5) nustatyti atsakovo bendravimo su sūnumi tvarką priešieškinyje nurodytu būdu; 6) po santuokos nutraukimo ieškovei asmeninės nuosavybės teise priteisti gyv. namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), turto už 131 800 Eur; 7) po santuokos nutraukimo atsakovui priteisti iš IES1 65 900 Eur kompensaciją už nekilnojamąjį turtą: ½ dalį gyv. namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini). Kompensaciją išmokant per 12 mėnesių nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos; 8) ieškovei priteisti žoliapjovę (dabartinė vertė – bevertė), elipsinį treniruoklį (dabartinė vertė 100 Eur), tris dviračius (750 Eur vertės); 9) atsakovui priteisti prikabinamą namelį (vertė 1 000 Eur) ir dviratį (250 Eur vertės); 10) ieškovei priteisti kilnojamąjį turtą: virtuvės baldai: virtuvinis komplektas 3 500 Eur; orkaitė 250 Eur; dujinė viryklė 250 Eur; elektros bangų krosnelė 30 Eur; indaplovė 300 Eur; garų surinkėjas 200 Eur; pirmo aukšto holas ir jo baldai: rašomas stalas 250 Eur; rašomojo stalo kėdė 100 Eur; komoda 200 Eur; knygų spinta 200 Eur; integruota rūbų spinta 450 Eur; akvariumas 1 000 Eur; svetainės baldai: pietų stalas 750 Eur; minkštas odinis komplektas 1 400 Eur; televizorius „Samsung“ 800 Eur; staliukas kavai 250 Eur; veidrodis sieninis 150 Eur; miegamojo baldai: miegamoji lova su čiužiniu 600 Eur; spinta integruota 800 Eur; 2-as miegamasis baldai: integruota spinta 800 Eur; miegamojo lova 300 Eur; stalas 200 Eur; kėdė 50 Eur; drabužinė su lentynomis 300 Eur; vonios baldai: dušo kabina su džakuzi vonia 1 400 Eur; virš garažo sauna su baldais 10 000 Eur; rūsio baldai: bilijardo stalas 1 800 Eur; treniruoklis 500 Eur; sieninės lentynos 200 Eur; lauko baldai: pavėsinė medinė plytinė 1 000 Eur; pavėsinėje lauko židinys 2 000 Eur; stalas ir keturi suolai 600 Eur; plastikinis šiltnamis 500 Eur; garaže esantys kilnojamieji daiktai: šildoma krosnis kietu kuru 500 Eur; metalinis darbastalis 200 Eur; viso turto vertė 31 830 Eur; 11) ieškovės kreditorinius įsipareigojimus VMI priteisti padengti ieškovei; skolą kreditoriui TAR1 (buvusi Fleetmann Transporte GmbH), jei tokia egzistuoja, priteisti grąžinti ieškovei; skolos likutį kreditoriams (duomenys neskelbtini) padalinti po ½ dalį. Priešieškinis grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
Atsakovas niekuomet neišdavė ieškovės, būtent ieškovė ne kartą buvo neištikima atsakovui, tačiau dėl vaikų interesų atsakovas atleisdavo jai ir bandė kurti bendrą gyvenimą toliau. Šalių santykiai ypatingai pablogėjo 2017 m. vasario 1 d., sužinojus apie ieškovės neištikimybę, kuri atsispindi susirašinėjimuose, pateiktuose 2021 m. spalio 19 d. su priešieškiniu DOK-38476. Šalys nuo 2017 m. vasario 1 d. negyveno kaip šeima, nevedė bendro ūkio, santuoka egzistavo tik formaliai nors šalys ir gyveno gyvenamajame name atskiruose kambariuose, o 2020 m. spalio mėnesį ieškovei su sūnumi išvykus gyventi į Vilnių ir gyvenimas bendroje erdvėje nutrūko 2021 m. vasario 7 d. Atsakovas prašo teismo santuokos nutraukimo teisines pasekmes taikyti ir nustatyti, jog santuokos nutraukimas šalių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo dienos, kuomet šalys faktiškai nustojo gyventi kaip šeima, t. y. 2017 m. vasario 1 d. Kadangi savo kaip sutuoktinės pareigas pažeidė pati ieškovė (buvo atsakovui neištikima, specialiai inicijuoja konfliktus, paliko atsakovą ir išsikėlė gyventi atskirai), ji yra kalta dėl šalių santuokos iširimo. Todėl jokios kompensacijos ieškovei už jos neva patirtą neturtinę žalą atsakovas mokėti neprivalo.
Kadangi ieškovė pageidauja, kad šalių nepilnamečio sūnaus gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ja, atsakovas tam neprieštarauja, tačiau nesutinka su prašomu priteisti išlaikymo sūnui dydžiu. Nurodo, kad atsakovo pajamos yra 700 Eur/mėn., todėl ieškovas gali teikti 200 Eur/mėn. išlaikymą sūnui. Ieškovės nurodytos išlaidos vaiko išlaikymui yra aiškiai per didelės. Ieškovė su sūnumi grįžo gyventi į Marijampolę, kur sūnus mokysis valstybinėje nemokamoje mokymo įstaigoje (Vilniuje jis lankė privačią ugdymo įstaigą), todėl 470 Eur/mėn. išlaidų sūnaus ugdymui tikrai nereikės. Taip pat ieškovei nebereikės išlaidų kurui (70 Eur/mėn.), nes nebėra priežasties važinėti iš Marijampolės į Vilnių. Su kitomis ieškinyje išdėstytomis išlaidomis sūnui atsakovas sutinka. Su ieškovės siūloma bendravimo su sūnumi tvarka nesutinka, skaito, kad tokia tvarka pažeidžia nepilnamečio vaiko ir atsakovo interesus, tėvų lygiateisiškumo principą, todėl siūlo savo bendravimo tvarką.
Nesutinka, kad tik gyvenant skyrium buvo atlikti namo pagerinimo darbai, visi namo pagerinimo darbai buvo atlikti iš bendrų santuokinių lėšų, jokių įrodymų, kad namo pagerinimo darbai buvo atlikti gyvenant skyrium nėra. Jokio pagrindo nutraukus santuoką padalinti namų valdą (duomenys neskelbtini), nukrypstant nuo sutuoktinių lygių dalių principo nėra. Atsakovas nesutinka su ieškinyje pateiktu santuokinio nekilnojamojo turto padalinimu. Ieškinyje nėra nurodyta aplinkybių, kodėl reikėtų nukrypti nuo šio principo. Tai, kad su ieškove lieka gyventi nepilnametis sūnus, nesudaro pagrindo jai reikalauti didesnės santuokinio turto dalies. Nors atsakovas skaito, kad santuoka iširo dėl ieškovės kaltės, tačiau bet kuriuo atveju vieno iš sutuoktinių kaltė dėl santuokos iširimo nesudaro pagrindo kitam sutuoktiniui reikalauti sau didesnės santuokinio turto dalies. Todėl santuokinis turtas dalintinas tarp šalių po ½ dalį. Akivaizdu, kad ieškovės ir atsakovo santykiai yra konfliktiški ir įtempti, todėl neįmanoma šalims bendrai naudotis gyv. namu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiais (duomenys neskelbtini). Siekiant išvengti konfliktų ir gręsiančių suvaržymų, namas atidalintinas priteisiant iš ieškovės atsakovui ½ dalies turto vertės kompensaciją už nekilnojamąjį turtą.
Atsakovas nepripažįsta fakto, kad galima ieškovės skola Fleetmann Transporte GmbH yra šalių bendra prievolė. Atsakovas niekada nežinojo apie tai, kad trečiasis asmuo perdavė ieškovei 42 500 Eur sumą. Atsakovas ATS1 nenaudojo ir negalėjo naudotis ieškovei suteikta paskola, nes nežinojo apie ją, kartu negyveno ir nevedė bendro ūkio paskolos suteikimo metu.
Nekilnojamasis turtas adresu (duomenys neskelbtini), tai atsakovo tėvo turtas, kuris naudojamas kaip įmonės ofisas, į kurį buvo supirkti baldai. Atsakovas ATS1 padėjo savo tėvui internetu užsakyti ir įgyti baldus įmonei adresu (duomenys neskelbtini). Kadangi ieškovė sudarinėjo atsakovui neįmanomas psichologines sąlygas gyventi savo namuose, todėl ATS2 atsižvelgdamas, kad atsakovas neturi kur gyventi, leido ATS1 laikinai įmonės patalpose įsirengti vieną kambarį gyvenimui, kol nesibaigs teismas dėl santuokos nutraukimo ir turto pasidalinimo ir bus ATS1 priteista piniginė kompensacija už dalį jam priklausančio turto, už kurią galėtų įsigyti gyvenamąjį būstą.
MB „Autoniša“ 2018 m. spalio 10 d. buvo įkurta tėvo ATS2 prašymu. Su ieškove po jos neištikimybės atsakovas bendro ūkio nevedė, kaip sutuoktiniai kartu negyveno. Įmonė nuo pat pradžių buvo kurta tėvui, nes jis puikiai nusimano apie automobilius, turi daug laisvo laiko, tačiau nelabai sugeba dirbti su kompiuteriu, todėl atsakovas visą kuriamos įmonės dokumentaciją kūrė savo vardu ir ją įregistravo, o po to šią įmonę kaip ir priklauso perleido savo tėvui ATS2, kuris ir yra tikrasis šios įmonės savininkas. Ieškovė apie tai žinojo, nes buvo kalbėta apie tai. Tokiu pačiu būdu buvo įkurta ir įmonė MB „Transedus“, visą dokumentaciją dėl įmonės įregistravimo sutvarkė atsakovas ir tik po to ji tapo įmonės vadove. Paaiškina, kad atsakovas yra įmonės direktorius ir jo įmonė klientų prašymu nuperka automobilius aukcione, kuri tam turi teisę, tokiu būdu klientai įmonės direktoriui duodavo pinigus, kuris įnešdavo pinigus kaip pinigų paskolinimą (nors realiai jokio paskolinimo ir nebūdavo), už kuriuos ir nupirkdavo klientui automobilį, kurio jis norėjo, todėl jokie paskolos grąžinimai ir nebuvo vykdomi. Kaip įrodymą pateikia teismui MB „Autoniša“ sąskaitos išrašą, kuriame aiškiai matyti, kad neva dovanoti pinigai buvo įnešami klientams įsigyti automobilius.
Trečiasis asmuo su savarankiškais reikalavimais TAR1, patikslinęs pareiškimą, teismo prašo: priteisti TAR1 naudai solidariai iš ieškovės IES1 ir atsakovo ATS1 42 500 Eur skolos; priteisti solidariai iš ieškovės ir atsakovo 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo ieškinio pateikimo dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo; priteisti TAR1 naudai lygiomis dalimis iš ieškovės IES1 ir atsakovo ATS1 bylinėjimosi išlaidas pagal pateiktus dokumentus.
Išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių ir įvaikinimo tarnybos prie Lietuvos socialinių reikalų ir darbo ministerijos Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius teismui pateiktoje išvadoje ir teismo posėdžio metu nurodė, kad su ieškiniu dalyje dėl vaiko gyvenamosios vietos, išlaikymo ir bendravimo tvarkos nustatymo sutinka. Atsiliepime į priešieškinį skyrius nurodė, kad iš esmės priešieškinyje nurodytoms aplinkybėms ir reikalavimams neprieštarauja.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmai 2026 m. sausio 20 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies, trečiojo asmens TAR1 su savarankiškais reikalavimais pareiškimą tenkino visiškai: 1) nutraukė santuoką sudarytą tarp ieškovės IES1 ir atsakovo ATS1 (duomenys neskelbtini) Marijampolės savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 332, dėl atsakovo ATS1 kaltės; 2) nustatė, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo 2021 m. vasario 7 d.; 3) priteisė ieškovės naudai iš atsakovo 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą; 4) po santuokos nutraukimo ieškovei IES1 paliko santuokinę pavardę – „(duomenys neskelbtini)“, o atsakovui ATS1, jo prigimtinę pavardę – „(duomenys neskelbtini)“; 5) nustatyti nepilnamečio vaiko VAI1 gyvenamąją vietą su ieškove IES1; 6) nustatyti sekančią nepilnamečio vaiko VAI1 bendravimo tvarką su atsakovu ATS1: a) kas antrą šeštadienį nuo 12 val., pasiimdamas sūnų iš jo gyvenamosios vietos, ir parvesdamas sūnų į jo gyvenamąją vietą tos pačios savaitės sekmadienį iki 18 val.; b) motina bendrauja su sūnumi kiekvienų metų gegužės pirmą savaitgalį (motinos dieną), ieškovas su sūnumi bendrauja kiekvienų metų birželio pirmą savaitgalį (tėvo dieną), pasiimdamas sūnų šeštadienį nuo 12 val. iš jo gyvenamosios vietos, bei parvesdamas sūnų į jo gyvenamąją vietą sekmadienį iki 18 val.; c) tėvas bendrauja su sūnumi neporiniais metais gruodžio 24 d. ir Velykų pirmą dieną, poriniais metais – gruodžio 25 d. ir Velykų antrą dieną, pasiimdamas sūnų numatytos dienos išvakarėse 18 val. iš jo gyvenamosios vietos bei parvesdamas sūnų į jo gyvenamąją vietą sekančią dieną iki 18 val.; d) tėvas neporiniais metais bendrauja su sūnumi per valstybines šventes sausio 1 d., kovo 11 d., birželio 24 d., rugpjūčio 15 d., poriniais metais – vasario 16 d., gegužės 1 d., liepos 6 d., lapkričio 1 d., pasiimdamas sūnų iš jo gyvenamosios vietos numatytos lankyti dienos išvakarėse 18 val., ir vaiką parvesdamas į jo gyvenamąją vietą šventės dieną 18 val.; e) tėvas vasaros atostogų metu bendrauja su sūnumi 1 (vieną) mėnesį iš eilės ar skaidant šį terminą, apie atostogas iš anksto informuodamas sūnaus motiną ne vėliau kaip prieš 15 dienų iki atostogų pradžios; f) tėvas bendrauja su sūnumi kas antrą vaiko gimtadienį poriniais metais, t. y. birželio 6 d., pasiimdamas vaiką gimtadienio dienos išvakarėse nuo 18 val. iš jo gyvenamosios vietos, bei parvesdamas sūnų į jo gyvenamąją vietą sekančią dieną 18 val. Vienas iš tėvų, bendraujantis su vaiku jo gimimo dieną, neturi teisės riboti kito tėvo galimybių pasveikinti sūnų su gimtadieniu, su juo pabendrauti perduodant dovanas. 7) priteisė iš ATS1 nepilnamečio sūnaus VAI1 išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis po 485 Eur per mėnesį iki vaiko pilnametystės, indeksuojant priteistą išlaikymą Vyriausybės nustatyta tvarka. Piniginių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskyrė IES1; 8) priteisė iš atsakovo ieškovės naudai 7 550 Eur dydžio nepilnamečio sūnaus VAI1 išlaikymo įsiskolinimą; 9) pripažino 2020 m. lapkričio 20 d. Nekilnojamųjų daiktų pirkimo-pardavimo sutarties bei žemės sklypo, gyvenamojo namo, kiemo statinių naudojimosi tvarkos nustatymo sutarties, patvirtintos Marijampolės 1-ojo notaro biuro notarės Dalios Labanauskienės, registro Nr. DŽM-3801, dalį dėl šalies (pirkėjo) negaliojančia bei pakeitė sandorio šalį (pirkėją) tikraisiais pirkėjais ir nustatė, kad 51/125 (408/1000) dalių pastato - gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/2 dalies kitų inžinerinių statinių - kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 53/196 (212/784) dalių 0,0784 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), pirkėjai yra atsakovas ATS1 ir ieškovė IES1; 10) pripažino, kad butas/patalpa su bendro naudojimo patalpomis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini); 1/2 dalis kitų inžinerinių statinių-kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 53/196 (212/784) dalys 0,0784 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), yra ieškovės IES1 ir atsakovo ATS1 bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė; 11) ieškovei IES1 priteisė viso turto už 181 000 Eur: – žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamą namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius adresu (duomenys neskelbtini), 171 000 Eur vertės. - 1/2 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), 10 000 Eur vertės; 12) atsakovui ATS1 priteisė viso turto už 70 230 Eur: Butą/patalpą su bendro naudojimo patalpomis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini); 1/2 dalį kitų inžinerinių statinių - kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 53/196 dalį 0,0784 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius adresu (duomenys neskelbtini), 37 000 Eur vertės; 13) priteisė atsakovui ATS1 kilnojamuosius daiktus: motociklas Yamaha – 6 000 Eur; žolės pjovimo traktorius – 2 000 Eur, žoliapjovė – 500 Eur; 2 vnt. dviračiai – 1 000 Eur; prikabinamas namelis ant ratų – 2 500 Eur; priekaba 800 Eur; treniruoklis - 500 Eur; 2 vnt. naujų oro kondicionierių – 1 200 Eur; virtuvės baldai: orkaitė – 250 Eur; dujinė viryklė - 250 Eur; elektros bangų krosnelė – 30 Eur; indaplovė 300 Eur; garų surinkėjas - 200 Eur; pirmo aukšto holo baldai: rašomasis stalas - 250 Eur; rašomojo stalo kėdė - 100 Eur; komoda - 200 Eur; knygų spinta - 200 Eur; integruota rūbų spinta - 450 Eur; akvariumas – 1 000 Eur; svetainės baldai: pietų stalas - 750 Eur; minkštas odinis komplektas – 1 400 Eur; televizorius „Samsung“ - 800 Eur; staliukas kavai - 250 Eur; veidrodis sieninis - 150 Eur; miegamojo baldai: miegamoji lova su čiužiniu - 600 Eur; spinta integruota – 800 Eur; integruota spinta – 800 Eur; miegamojo lova - 300 Eur; stalas - 200 Eur; kėdė - 50 Eur; staliukas kavai - 250 Eur; veidrodis sieninis - 150 Eur; drabužinė su lentynomis - 300 Eur; vonios baldai: dušo kabina su džakuzi vonia – 1 400; sauna: virš garažo sauna su baldai – 1 000 Eur; rūsio baldai: biliardo stalas -1 800 Eur; sieninės lentynos - 200; lauko baldai: pavėsinė medinė plytinė – 1 000 Eur; pavėsinėje lauko židinys – 2 000 Eur; stalas ir keturi suolai - 600 Eur; plastikinis šiltnamis - 500 Eur; garaže esantys kilnojamieji daiktai: metalinis darbastalis - 200 Eur. Viso 33 230 Eur vertės; 14) iš ieškovės IES1 atsakovo ATS1 naudai priteisė 26 885 Eur piniginę kompensaciją už ieškovei tenkančią didesnę turto dalį; 15) iš atsakovo ieškovės naudai priteisė 4 795,67 Eur piniginę kompensaciją už turto, (duomenys neskelbtini), pagerinimus; 16) pripažino IES1 reikalavimo teisę į ½ dalį MB „Autoniša“ neįvykdytą 31 750 Eur dydžio prievolę (1/2 dalies reikalavimo teisės vertė – 15 875 Eur); 17) pripažino neįvykdytą 42 500 Eur dydžio prievolę trečiajam asmeniui TAR1 (buv. Fleetmann Transporte GmbH, DE322657351), bendra ieškovės IES1 ir atsakovo ATS1 prievole, už kurios tinkamą vykdymą nutraukus santuoką lieka atsakingi abu sutuoktiniai po ½ dalį, priteisė iš ieškovės IES1 ir atsakovo ATS1 po 21 250 Eur; 18) priteisė TAR1 naudai solidariai iš ieškovės IES1 ir atsakovo ATS1 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo ieškinio pateikimo dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo; 19) pripažino 2 897 Eur dydžio kreditorinį įsipareigojimą tretiesiems asmenims TAR2 ir TAR1 pagal 2008 m. gruodžio 29 d. pirkimo-pardavimo sutartį, registro Nr. 11139, bendra ieškovės IES1 ir atsakovo ATS1 prievole, už kurios tinkamą vykdymą nutraukus santuoką lieka atsakingi abu sutuoktiniai po ½ dalį; 20) pripažino prievoles atstovaujamai trečiojo asmens VMI pagal Lazdijų rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 6 d. vykdomąjį raštą Nr. e2-458-743/2015 ir Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 11 d. nutartį dėl baudos skyrimo už įpareigojimo nevykdymą, civilinėje byloje 2VP-4998-470/2017, bendra sutuoktinių ieškovės IES1 ir atsakovo ATS1 prievole, už kurios tinkamą vykdymą nutraukus santuoką lieka atsakingi abu sutuoktiniai po ½ dalį; 21) pripažino prievoles valstybei, atstovaujamai trečiojo asmens VMI, kurių išieškojimai vykdomi iš ieškovės IES1 antstolės Astos Lukšienės kontoroje, vykdomoji byla Nr. 0140/19/01684, išieškoma suma 1 500 Eur; vykdomoji byla Nr. 0140/20/00465, išieškoma suma 60 Eur; vykdomoji byla Nr. 0140/20/00651, išieškoma suma 123 Eur; vykdomoji byla Nr. 0140/20/01607, išieškoma suma 30 Eur, asmeninėmis ieškovės IES1 prievolėmis, už kurių tinkamą įvykdymą nutraukus santuoką ieškovė atsako asmeniškai; 22) pripažino 5 808,43 Eur dydžio prievoles valstybei, atstovaujamai trečiojo asmens VMI, kurių išieškojimai vykdomi iš ieškovės IES1 antstolės Svajonės Žukaitienės kontoroje, asmeninėmis ieškovės IES1 prievolėmis, už kurių tinkamą įvykdymą nutraukus santuoką ieškovė atsako asmeniškai. Sprendimo pagrindiniai motyvai:
Ieškovė pateikė rašytinius įrodymus, pagrindžiančius jos teiginius dėl atsakovo kaltės bei santuokos iširimo. Tai patvirtina 2021 m. lapkričio 26 d. Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis, baudžiamojoje byloje Nr. 1-413-482/2021, kuriuo atsakovas ATS1 pripažintas kaltu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį. Kaip teigia ieškovė, po šio įvykio, kurio metu atsakovas pavartojo fizinį smurtą prieš pilnametę dukrą, 2021 m. vasario 7 d. atsakovas išėjo iš šeimos namų ir jau nuo tada nepalaikė jokių santykių su ieškove. Atsakovo reikalavimai dėl santuokos nutraukimo dėl ieškovės kaltės yra neįrodyti ir nepagrįsti, kaip ir nepagrįstas bei atmestinas atsakovo reikalavimas nustatyti, kad šalių santuoka nutrūko 2017 m. vasario 1 d. Atsakovas savo procesiniuose dokumentuose nurodė eilę skirtingų datų dėl santuokos iširimo momento, dėl ko neaišku, kurią datą atsakovas laiko santuokos iširimo data. Keturiuose priešieškiniuose atsakovas laikėsi pozicijos, jog šalių santuoka iširo 2021 m. vasario 7 d., t. y. nurodė tą pačią datą, kaip ir ieškovė. Spęstina, kad šią datą galutinai nutrūko sutuoktinių santuoka, todėl santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo tos dienos, kai jie faktiškai nustojo kartu gyventi, t. y. 2021 m. vasario 7 d. Atsakovo elgesys teismo posėdžių metu, jo išsakoma nuomonė apie ieškovę rodė aiškią nepagarbą ieškovei, demonstravo kaltinimus melu, neištikimybe, vardino vyrų pavardes, pateikė telefonines SMS žinutes, kuriomis rėmėsi reikšdamas ieškovei kaltinimus neištikimybe. Tačiau atsakovas nepaneigė aplinkybės, kad ir pats gyvena su kita moterimi ir jos sūnum, su ja važinėja atostogauti. Atsakovas nepripažino savo kaltės konflikte su pilnamete dukra, teigė, kad ji išprovokavo konfliktą. Teismo nuomone, bylos nagrinėjimo metu nustatyta pakankamai aplinkybių, leidžiančių daryti išvadą, kad dėl šeimos iširimo kaltu pripažintinas atsakovas.
Byloje nustatyta, kad ieškovė neabejotinai patyrė didelius dvasinius išgyvenimus, nepatogumus dėl netinkamo kito sutuoktinio elgesio, kas sudaro pagrindą iš atsakovo ieškovės naudai priteisti 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Atsakovo elgesys sutuoktinės atžvilgiu buvo ne tik, kad negarbingas, tačiau žiaurus ir abejingas. Atsakovas santuokos metu naudojo psichologinį ir fizinį smurtą, jis buvo nelojalus sutuoktinei, nevykdė savo kaip sutuoktinio pareigų, pasisavindamas šeimos santaupas savo tėvo vardu įsigijo nekilnojamąjį turtą ir tą bandė nuslėpti. Teismas sprendė, kad ieškovės požiūris į šeimą yra rimtas, ji atsakingai prisiima atsakomybę už šeimą, siekė išlaikyti šeimoje gerus santykius, prioritetą teikdama savo sutuoktinio poreikiams. Atsakovas šeimą paliko dar prieš civilinės bylos iškėlimą, yra abejingas buvusiai šeimai ir kt. Dėl šių priežasčių reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo tenkintas, priteisiant iš atsakovo 3 000 Eur neturtinės žalos ieškovės naudai.
Teismas sutiko su ieškovės nuomone, kad jai nereikia įrodinėti aplinkybių, jog nepilnamečio vaiko poreikiams patenkinti kiekvieną mėnesį yra patiriamos išlaidos jo maistui, aprangai, avalynei, vaistams ir vitaminams, transportui, laisvalaikiui, ugdymui. Šie poreikiai nėra susiję su prabangos prekių įsigijimu, priešingai, visos išlaidos yra susietos su sąlygomis, kurias būtina užtikrinti vaikų vystymosi, augimo ir tobulėjimo procese. Iš Vaiko teisių apsaugos specialistų teiktų dokumentų matyti, kad vaikas patiria sunkumus mokykloje, dėl ko ieškovė užtikrino, kad sūnus lankytų papildomas pamokas pas privačią korepetitorę, dėl ko vien tam kiekvieną mėnesį patiriamos 400 Eur išlaidos. Atsakovas patikslintame priešieškinyje nesutinka su prašomo išlaikymo dydžiu ir prašo iš jo vaiko naudai priteisti 200 Eur dydžio išlaikymą, teismo posėdžio metu nuolat keitė savo nuomonę: tai sutiktų su 300 Eur suma, tai 350 Eur suma. Teismas mano, jog tokia suma neatitinka nepilnamečio vaiko poreikių. Teismas sprendė, kad atsakovo poziciją dėl jo prastos finansinės padėties ir gaunamų 700 Eur pajamų paneigia 2023 m. sausio 31 d. Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos operatyvaus patikrinimo pažyma Nr. (7.45 Mr) FR1042-490, kurioje konstatuota, kad laikotarpiu nuo 2020-2022 m. MB „Autoniša“, valdoma atsakovo, į trečiąsias šalis išgabeno 222 automobilius už kuriuos gavo 455 540 Eur pajamų (2020 m. 33 automobiliai iš kurių gavo 58 150 Eur pajamų, 2021 m. 81 automobiliai iš kurių gavo 148 750 Eur pajamų ir 2022 m. 108 automobiliai iš kurių gavo 248 640 Eur pajamų), tačiau mėnesinėse PVM deklaracijose šių sandorių nedeklaravo. Iš to seka, kad MB „Autoniša“ sandorių VMI nedeklaravo, už tai nemokėjo mokesčių, dėl ko visas pelnas liko MB „Autoniša“, o tuo pačiu ir atsakovo ATS1 žinioje. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas iš atsakovo priteisė 485 Eur dydžio išlaikymą nepilnamečiam vaikui.
Teismas visus įrodymus vertino vaikų naudai ir sprendė, kad byloje nėra įrodymų, kurie neginčijamai patvirtintų, kad išlaikymą iki kreipimosi į teismą dienos atsakovas savo vaikui teikė tinkamai pagal žodinį tėvų susitarimą. Įvertinus vaiko poreikius, infliaciją šalyje ir prašomo priteisti išlaikymo įsiskolinimo dydį, teismas sprendė, kad yra pagrindas šį reikalavimą tenkinti ir priteisti 7 550 Eur išlaikymo įsiskolinimą iš atsakovo, skaičiuojant po 250 Eur per mėnesį vaikui už laikotarpį – nuo 2021 m. vasario 7 d. už sekančius 36 mėn.
Atsakovas neprieštaravo, kad nepilnamečio sūnaus gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove, todėl teismas šioje dalyje tenkino ieškovės ieškinį, tačiau šalys nesutarė dėl atsakovo bendravimo su sūnumi tvarkos. Atsakovas teismo posėdžio metu teigė, kad jam tinka ir teismo nutartimi, kuria buvo skirtos laikinosios apsaugos priemonės, nustatyta bendravimo su sūnumi tvarka. Ieškovė, nors ir nurodė, kad atsakovas nesilaiko teismo nustatytos laikinosios bendravimo su sūnumi tvarkos, tačiau neprieštarauja atsakovo nurodytai bendravimo su vaiku tvarkai, todėl siekiant nesudaryti ginčus tarp šalių keliančių aplinkybių, teismas nustatė tokią atsakovo bendravimo su sūnumi tvarką: 1) tėvas bendrauja kas antrą šeštadienį nuo 12 val., pasiimdamas sūnų iš jo gyvenamosios vietos, ir parvesdamas sūnų į jo gyvenamąją vietą tos pačios savaitės sekmadienį iki 18 val.; 2) motina bendrauja su sūnumi kiekvienų metų gegužės pirmą savaitgalį (motinos dieną), ieškovas su sūnumi bendrauja kiekvienų metų birželio pirmą savaitgalį (tėvo dieną), pasiimdamas sūnų šeštadienį nuo 12 val. iš jo gyvenamosios vietos, bei parvesdamas sūnų į jo gyvenamąją vietą sekmadienį iki 18 val.; 3) tėvas bendrauja su sūnumi neporiniais metais gruodžio 24 d. ir Velykų pirmą dieną, poriniais metais – gruodžio 25 d. ir Velykų antrą dieną, pasiimdamas sūnų numatytos dienos išvakarėse 18 val. iš jo gyvenamosios vietos bei parvesdamas sūnų į jo gyvenamąją vietą sekančią dieną iki 18 val.; 4) tėvas neporiniais metais bendrauja su sūnumi per valstybines šventes sausio 1 d., kovo 11 d., birželio 24 d., rugpjūčio 15 d., poriniais metais – vasario 16 d., gegužės 1 d., liepos 6 d., lapkričio 1 d., pasiimdamas sūnų iš jo gyvenamosios vietos numatytos lankyti dienos išvakarėse 18 val., ir vaiką parvesdamas į jo gyvenamąją vietą šventės dieną 18 val.; 5) tėvas vasaros atostogų metu bendrauja su sūnumi 1 (vieną) mėnesį iš eilės ar skaidant šį terminą, apie atostogas iš anksto informuodamas sūnaus motiną ne vėliau kaip prieš 15 dienų iki atostogų pradžios; 6) tėvas bendrauja su sūnumi kas antrą vaiko gimtadienį poriniais metais, t. y. birželio 6 d., pasiimdamas vaiką gimtadienio dienos išvakarėse nuo 18 val. iš jo gyvenamosios vietos, bei parvesdamas sūnų į jo gyvenamąją vietą sekančią dieną 18 val. Vienas iš tėvų, bendraujantis su vaiku jo gimimo dieną, neturi teisės riboti kito tėvo galimybių pasveikinti sūnų su gimtadieniu, su juo pabendrauti perduodant dovanas.
Ieškovė nurodė, kad santuokos metu sutuoktiniai buvo priėmę bendrą sprendimą dėl buto Vilniuje įsigijimo, tam tikslui taupė ir skolinosi pinigines lėšas, netgi buvo nuvykę į Vilnių apžiūrėti kelių butų variantų. Šeimos bendrų santaupų grynaisiais suma siekė apie 60 000 Eur, iš kurių ieškovė buvo pasiskolinusi 42 500 Eur iš trečiojo asmens Fleetmann Transporte GmbH (dabar – TAR1). Grynieji pinigai buvo kaupiami šalių namuose, tačiau ieškovė pastebėjo, kad 2020-2021 metais šeimos santaupų ir skolintų pinigų nebėra. Neilgai trukus atsakovas sutuoktinei užsiminė, kad vykdo statybos darbus, perka statybines medžiagas. Ieškovei pasiteiravus kokius statybos darbus vykdo, kur ir kam konkrečiai, ieškovei buvo paaiškinta tik tai, jog ji pamatys ir supras vėliau. Ieškovė namų kompiuteryje rado informaciją apie atsakovo (duomenys neskelbtini), įsigytą turtą ir suprato, kad iš tiesų atsakovas panaudojo ir toliau naudoja santuokines lėšas, o šeimos santaupos yra realizuotos. Ieškovė įsitikinusi, kad atsakovas santuokos metu iš bendrų santuokinių santaupų ir pasiskolintų lėšų, be ieškovės žinios ir sutikimo įsigijo nekilnojamąjį turtą, o svarbiausia, pirkimo pardavimo sandorį sudarė ne savo, o tėvo ATS2 vardu, tam, kad išvengtų turto padalinimo santuokos nutraukimo byloje. Todėl ieškovė prašo panaikinti 2020 m. lapkričio 20 d. Nekilnojamųjų daiktų pirkimo-pardavimo sutarties bei žemės sklypo, gyvenamojo namo, kiemo statinių naudojimosi tvarkos nustatymo sutarties dalį dėl pirkėjo, nustatyti, kad pirkėjai yra ieškovė ir atsakovas bei pripažinti turtą bendra jungtine sutuoktinių nuosavybe. Teismas sutiko su ieškovės nuomone dėl ginčijamos pirkimo-pardavimo sutarties fiktyvumo. Sandorio tariamumą patvirtina tai, kad pirkimo pardavimo sutartyje buvo nurodyta kur kas mažesnė parduodamo/įsigyjamo turto kaina, nei reali ar rinkos vidutinė kaina - 20 000 Eur (18 000 Eur už statinius ir 2 000 Eur už žemės sklypą). Tačiau sutartyje nurodyta turto vertė visiškai neatitiko 2020 m. rinkos kainų, neatitiko netgi VĮ „Registrų centras“ fiksuotų vidutinių turto verčių. Iš sutarties turinio matyti, kad gyvenamojo namo vidutinė rinkos vertė sandorio sudarymo metu fiksuota 89 100 Eur, iš ko seka, jog 55/125 dalių įsigyto namo vertė buvo 36 352 Eur, ½ dalies inžinerinių statinių dalies vertė buvo 206,5 Eur, įsigyjamos 53/196 dalies vertė – 4 083 Eur, todėl viso tariamai ATS2 įsigyto turto vidutinė vertė buvo 40 641,50 Eur. Ieškovė pateikė teismui dalies gyvenamosios namo valdos, adresu (duomenys neskelbtini) (buto Nr. 1), teismo eksperto rašytinę konsultaciją Nr. RE24-018, kurioje buto Nr. 1 su bendro naudojimo patalpomis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (vertinimo datai 2020-11-20 buvusio 408/1000 pastato gyv. namo 1/A42p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 53/196 dalies žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir ½ dalies kitų statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių adresu (duomenys neskelbtini), rinkos vertė buvo 37 000 Eur.
Tikrąją 2020 m. lapkričio 20 d. sandorio šalį patvirtina įsigyto turto tolimesnis naudojimas ir jo priežiūra. Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariate ikiteisminio tyrimo Nr. 03-2-00192-22 metu specialistai iš jiems pateikto kompiuterio iškėlė duomenis ir buvo nustatyta, kad gyvenamasis namas, (duomenys neskelbtini), buvo įrenginėjimas ir baldai perkami atsakovo vadovaujamos ir iš faktiškai jam priklausiusios MB „Autoniša“ lėšų. Iš susirašinėjimų, sąskaitų turinio matyti, kad PVM sąskaitos pasirašomos ir dėl prekių užsakymo, kiekio ir kainos derėjosi būtent atsakovas ATS1, o ne ATS2. ATS1 per savo valdomą MB „Autoniša“ įsigijo statybinių prekių, išsinuomojo statybų eigoje reikalingą įrangą, įsigijo baldus savo asmeniniams, o ne įmonės poreikiams. Ilgą laiką MB „Autoniša“ deklaruotas adresas buvo (duomenys neskelbtini), t. y. šalių namų valda. Teismui pateikta 2023 m. sausio 31 d. Kauno apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos operatyvaus patikrinimo pažyma Nr. (7.45 Mr) FR1042-490, kurioje nustatyta, kad už laikotarpį nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2022 m. spalio 31 d., MB „Autoniša“ vadovaujama atsakovo ATS1 įsigijo iš įvairių juridinių asmenų ir įtraukė į PVM atskaitą: asmens higienos, buitinės chemijos, statybinių medžiagų ir įrankių, smulkios buitinės technikos, baldų ir įvairių kitų prekių bei paslaugų už 18 027,33 Eur (tame tarpe 3 128,52 Eur PVM), kurios nėra susijusios su įmonės PVM apmokestinama veikla. Teismas sutiko su ieškovės nuomone, jog tikrąją pirkimo-pardavimo sandorio šalį patvirtina ATS1 gyvenimo įsigytame turte faktas ir tai, jog ATS2 neturėjo objektyvaus poreikio įsigyti kitą gyvenamosios paskirties būstą. Nustatyta, jog vienintelis asmuo nuolatos gyvenantis gyvenamajame name, (duomenys neskelbtini), yra atsakovas ATS1. Atsakovas šiuo adresu yra deklaravęs savo gyvenamąją vietą. Tuo tarpu, atsakovas ATS2 šiame name negyvena ir niekada negyveno, nes eilę metų gyvena savo gyvenamajame name, adresu (duomenys neskelbtini). Iš minėtų eilės aplinkybių matyti, kad atsakovas ATS1 iš anksto planavo santuokos nutraukimą, dėl ko turėjo interesą įsigyti atskirąją būstą, kurį ir įsigijo iš bendrų santuokinių lėšų ir iki šiol jame gyvena. Be to, iš byloje esančio išplėstinio Juridinių asmenų registro išrašo matyti, kad ir atsakovo ATS1 valdomos MB „Autoniša“ buveinės adresas buvo pakeistas iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini).
Nors atsakovas ATS2 atsiliepime išdėstė poziciją, kad jam priklausantis turtas yra naudojamas kaip įmonės ofisas, į kurį supirkti baldai, šią versiją paneigia, o tuo pačiu atsakovo nesąžiningumą klaidinant teismą patvirtina teismo liudijimo pagrindu surinkti dokumentai iš VMI. 2020 m. rugpjūčio 27 d. operatyvaus patikrinimo pažymoje Nr. (7.45 Mr) FR1042-3004 fiksuota, kad Kauno apskrities VMI atlikto MB „Autoniša“ mokestinį patikrinimą vietoje ir nustatė, kad MB „Autoniša“ veiklą vykdė tuo pačiu adresu, kur buvo saugomi ir prekiaujami įmonės automobiliai – (duomenys neskelbtini). Šiuo adresu buvo ir įmonės biuras. 2023 m. sausio 31 d. operatyvaus patikrinimo pažymoje Nr. (7.45 Mr) FR1042-490 nustatyta, kad pareigūnai atvyko į veiklos vykdymo vietą - (duomenys neskelbtini), kurioje buvo laikomi automobiliai skirti perpardavimui, taip pat ofiso patalpos klientų priėmimui. Tačiau bendrijos vadovas ATS1 paaiškino, kad veiklą vykdo registracijos adresu (duomenys neskelbtini). Pareigūnams nuvykus į (duomenys neskelbtini), buvo nustatyta, kad šiose patalpose įrengtas gyvenamasis butas, yra svetainė, virtuvė, vonios kambarys, miegamasis ir darbo kambarys. Bute daug asmeninių daiktų: drabužiai, maisto produktai, asmens higienos priemonės bei kiti įvairūs daiktai. Nustatyta, kad šiose patalpose įmonė atliko remontą ir apstatė bei įrengė patalpas. Pareigūnams nebuvo pateikta jokia nuomos, panaudos ar kita sutartis su turto savininku ATS2 ir MB „Autoniša“. Be to, aplinkybes, kad ginčo namų valdoje, (duomenys neskelbtini), įrengtas MB „Autoniša“ ofisas paneigia ir teismui pateiktoje teismo eksperto rašytinėje konsultacijoje esančios vidaus buto nuotraukos. Iš ekspertinio tyrimo akto 13-15 lapuose fiksuotų buto nuotraukų aiškiai matyti, kad patalpose nėra vykdoma jokia komercinė bendrijos veikla, ypatingai susijusi su automobilių pirkimu pardavimu, o patalpos yra pilnai pritaikytos gyventi (lova, sofos, asmeniniai daiktai, televizorius, skalbiniai ir pan.). Tikrąją sandorio šalį – ATS1, o ne ATS2 patvirtina aplinkybė, jog nekilnojamojo turto išlaikymo mokesčius moka ne ATS2, o ATS1. Aukščiau nurodytų aplinkybių ir įrodymų visuma patvirtina, kad 2020 m. lapkričio 20 d. pirkimo-pardavimo sutartis sudaryta su apsimestine (statytine) šalimi, kadangi visi nekilnojamojo turto objektai (duomenys neskelbtini), įsigyti panaudojant sutuoktinių bendras lėšas, o vėliau panaudojant bendras santuokinių lėšas įsigytas turtas buvo renovuotas ir įrengtas. Pirkimo-pardavimo sandorio šalis (pirkėjas) atsakovas ATS2 neatitinka tikrojo šio teisinio santykio subjekto, todėl ginčo turto pirkėjo teisės ir pareigos turi būti perkeltos atsakovui ATS1 ir ieškovei IES1, pripažįstant šiuo sandoriu įgytą turtą bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, įtraukiant turtą į santuokoje dalintino turto balansą, kaip įgytą santuokos metu iš bendrų santuokinių lėšų. Kadangi atsakovas be ieškovės žinios pasisavintomis santuokinėmis lėšomis įsigijo ne sutartą nekilnojamąjį turtą - butą Vilniuje, o namų valdos dalį (duomenys neskelbtini), šiame name gyvena, tikslinga šį turtą priteisti atsakovo nuosavybėn, ieškovei priteisiant ½ dalies piniginę kompensaciją.
Nutraukus santuoką ieškovė prašo padalinti namų valdą (duomenys neskelbtini), nukrypstant nuo sutuoktinių lygių dalių principo. Esminė aplinkybė, sudaranti pagrindą nukrypti nuo sutuoktinių lygių dalių principo yra ta, kad ieškovė asmeninėmis lėšomis padengė daugiau nei 1/3 dalį kredito bankui, kurio pagrindu buvo įsigyta namų valda bei savo asmenines lėšas investavo į nekilnojamojo turto pagerinimus. Ieškovė paaiškino, kad santuokos metu ieškovei senelė O. S. 2013 m. padovanojo 49 000 LT sumą grynaisiais pinigais ir ieškovė šias asmenines lėšas panaudojo solidarios prievolės su atsakovu AB SEB Vilniaus bankui padengimą. Piniginių lėšų dovanojimo faktą patvirtina teismui teikiama ieškovės Gyventojo pajamų deklaracija už 2013 metus, kurioje fiksuota gautų dovanotų pajamų suma – 49 000 Lt. Piniginių lėšų dovanojimo ir jų panaudojimo aplinkybes patvirtina ir ieškovės teismui teikiami ieškovės banko sąskaitų išrašai, iš kurių matyti, kad ieškovė į savo asmeninę sąskaitą grynaisiais įsineša didelėmis sumomis grynuosius pinigus ir atlieka mokėjimus bankui už paskolą. Tokiu būdu, daugiau nei trečdalis kredito buvo padengtas asmeninėmis ieškovės lėšomis, dėl ko kreditas išmokėtas ankščiau laiko (terminas 2045 m., išmokėta 2013 m.). Ieškovės teigimu, tai buvo ne vienintelės ieškovės asmeninės lėšos, panaudotos namų valdai (duomenys neskelbtini). 2015 m. spalio 13 d. ieškovei senelė O. J. asmeninės nuosavybės teise padovanojo 30 000 Eur sumą, ką patvirtina pateikta pinigų dovanojimo sutartis. Šios piniginės lėšos buvo panaudotos namų valdos (duomenys neskelbtini), pagerinimams ir einamajam remontui atlikti, lauko gerbūviui sukurti (įsirengti veją, perdažyti tvorą, pastatyti šiltnamį). Teismas tenkino ieškovės reikalavimą nutraukus santuoką jos naudai priteisti gyvenamąjį namą, žemės sklypą, garažą, ūkinį pastatą, kiemo statinius (tvorą, kiemo aikštelę, kanalizacijos šulinį, šulinį), esančius (duomenys neskelbtini), 171 000 Eur rinkos vertės, už tai iš ieškovės atsakovui priteisiant 1/3 dalį piniginę kompensaciją, kuri lygi - 57 000 Eur.
Byloje pateikti dokumentai patvirtina, kad 2008 m. gruodžio 29 d. pirkimo-pardavimo sutartimi sutuoktiniai įsigijo ½ dalį 2,0050 ha žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini). Nekilnojamojo turto registre atliktas įrašas apie sutuoktinių vardu sudarytą sandorį į ½ dalį žemės sklypo. Dėl objektyvių kliūčių iki šiol nuosavybės teisė į visą žemės sklypą vis dar formaliai įregistruotos trečiojo asmens TAR1 vardu. Iš trečiųjų asmenų TAR1 ir TAR2 pateikto atsiliepimo byloje matyti, kad jie, kaip turto pardavėjai, sutinka ir patvirtina, jog ½ dalis žemės sklypo priklauso ieškovei su atsakovu, tačiau ieškovė su atsakovu nėra pilnai apmokėję 2 897 Eur skolos, dėl ko nėra išduotas notaro liudijimas. Ieškovė paaiškina, kad šis žemės sklypas nėra dalus, dėl ko nebūtų tikslinga nutraukus santuoką jį dalinti natūra, tai užprogramuotų naujus ginčus tarp ieškovės ir atsakovo. Tuo tarpu iš atsakovo pozicijos matyti, kad jis neturi intereso į šio turto priteisimą jo naudai. Patikslintame ieškinyje ieškovė laikosi ankstesnės pozicijos, kad ½ dalies žemės sklypo vertė yra 10 000 Eur, o atsakovas šios vertės neginčija. Teismas tenkino ieškinį šioje dalyje – priteisė ieškovės naudai 1/2 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), 10 000 Eur vertės.
Ieškinyje ir patikslintame priešieškinyje ieškovė ir atsakovas nurodė skirtingą kilnojamojo turto apimtį ir vertes. Ieškovė siekdama ekonomiškesnio ir operatyvesnio bylos nagrinėjimo, patikslintu ieškiniu prašo atsakovo naudai priteisti jo nurodytus kilnojamuosius daiktus, atsakovo nurodytomis vertėmis, viso 33 230 Eur, ieškovei iš atsakovo priteisiant ½ dalies vertės kompensaciją. Ieškovė paaiškina, kad atsakovas veikdamas nesąžiningai patikslintame priešieškinyje nurodė neteisingas kilnojamųjų daiktų vertes, t. y. kur kas didesnes, nevertinęs daiktų nusidėvėjimo, prašydamas beveik visus daiktus priteisti ieškovės nuosavybėn. Nors atsakovas teismo posėdžio metu atsisakė viso kilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), nenurodydamas jokių priežasčių, dėl kurių atsisako šio turto, tačiau teismas vadovaujasi ieškovė nurodytais motyvais, sprendė, kad ieškinyje išdėstytos aplinkybės leidžia spręsti, kad ieškinys šioje dalyje pagrįstas, todėl tenkintinas - kilnojamieji daiktai, pagal patikslintame ieškinyje pateiktą kilnojamųjų daiktų detalizacijos lentelę, priteistini atsakovui.
Ieškovė paaiškino, kad faktiškai nutrūkus santuokai ir šalims gyvenant skyriumi – 2022 metais, ieškovė savo asmeninėmis lėšomis pagerino šalių bendrą ir šioje byloje dalintiną santuokinį turtą — namų valdą (duomenys neskelbtini), dėl to prašo iš atsakovo priteisti 4 795,67 Eur sumą už pagerinimus (jeigu teismas tenkintų ieškovės prašymą nukrypti nuo sutuoktinių lygių dalių principo dalinant namų valdą) arba alternatyviai priteisti 7 193,50 Eur sumą (jeigu teismas netenkintų reikalavimo nukrypti nuo sutuoktinių lygių dalių principo). Su patikslintu ieškiniu ieškovė pateikė teismui 2024 m. kovo mėn. UAB „Skena“ ataskaitą Nr. 24-03/03, kurioje fiksuota ieškovės atliktų gyvenamojo pagerinimų apimtis ir vertė. Ieškovės atliktų pagerinimų faktą ir apimtį patvirtina ir byloje esančių duomenų sugretinimas, t. y. palyginus namų valdos nuotraukas, pridėtas prie atsakovo užsakymu atliktos 2021 m. rugsėjo 24 d. UAB „Marijampolės nekilnojamojo turto agentūra“ Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitos Nr. 21-93, su 2023 m. rugpjūčio 30 d. atliktos teismo ekspertizės akto nuotraukomis. Iš jų aiškiai matyti gyvenamajame name atlikti pagerinimai. Be ieškovės atliktų namų valdos pagerinimų atsakovo užsakymu buvo nustatyta namų valdos vertė – 131 800 Eur, o po atliktų pagerinimų teismo ekspertė nustatė 171 000 Eur vertę. Ieškovei savo asmeninėmis lėšomis pagerinus namų valdą, įskaitant ir atsakovui priklausančią turto dalį, atsakovas turi pareigą kompensuoti jam tenkančios dalies pagerinimų vertę. Teismas tenkino ieškinį šioje dalyje ir priteisė ieškovei iš atsakovo 1/3 dalį namų valdos pagerinimų sąnaudų – 4 795,67 Eur.
Iš atsakovo AB „Swedbank” banko sąskaitos išrašo paaiškėjo, kad atsakovas santuokos metu iš bendrų santuokinių lėšų per penkis mėnesius be ieškovės žinios ir sutikimo paskolino savo įsteigtai MB „Autoniša“ 31 750 Eur sumą. Atsakovas pinigines lėšas pirmiausia įsinešdavo į banko sąskaitą grynaisiais pinigais, po to jas perversdavo paskolos pagrindu MB „Autoniša“. Tai patvirtina ne kartą ieškovės byloje nurodytą faktą, kad sutuoktiniai santaupas kaupė ir laikė grynaisiais pinigais, tačiau ieškovė iki šiol nežinojo, kad atsakovas šeimos santaupas paskolino savo įsteigtai mažajai bendrijai. 2018–2019 metais paskolintos piniginės lėšos iš šeimos santaupų nebuvo grąžintos, ką patvirtina tiek atsakovo ATS1, tiek MB „Autoniša“ banko sąskaitų išrašų analizė. Paskolinių santykių egzistavimą tarp ATS1 ir MB „Autoniša“ nustatė ir VMI, kurios 2023 m. sausio 31 d. operatyvaus patikrinimo pažymoje Nr. (7.45 Mr) FR1042-490 nurodoma, kad remiantis bendrijos vadovo avansinės apyskaitos duomenimis 2022 m. gruodžio 31d. bendrija vadovui buvo skolinga 51 006,39 Eur. Atsakovo versija, kad paskolintos bendros šeimos lėšos buvo klientų pinigai paneigia tas faktas, kad byloje nėra absoliučiai jokių įrodymų, kad atsakovui asmeniškai buvo perduoti MB „Autoniša“ klientų pinigai. Atsakovas į bylą nepateikė jokių kasos orderių (pinigų priėmimo kvitų), ypatingai minėtai 31 750 Eur sumai, neįrodyta nei iš kokių asmenų, nei kada, nei kiek buvo priimta grynaisiais, kaip ir šių pinigų priėmimas nefiksuotas buhalterinėje įmonės apskaitoje. Byloje esančios MB „Autoniša“ išrašytos sąskaitos faktūros klientams nėra grynųjų pinigų priėmimą-perdavimą iš klientų patvirtinantis dokumentas. Atsakovo versija dėl klientų grynaisiais įnešinėjamų pinigų yra neracionali ir tuo aspektu, kad tiek klientams, tiek ir MB „Autoniša“, kaip ir faktiniam vadovui paprasčiau, kad piniginės lėšos už perkamus automobilius būtų pervedamos tiesiogiai į MB „Autoniša“ banko sąskaitą. Kadangi atsakovas be ieškovės žinios ir sutikimo paskolino bendras santuokines lėšas, tą padarė santuokos metu, ieškovė turi teisę į ½ dalį MB „Autoniša“ paskolintų lėšų priteisimo. Teismas pripažino ieškovei ½ dalį reikalavimo teisės į MB „Autoniša“ neįvykdytą 31 750 Eur prievolę (turinės teisės vertė – 15 875 Eur).
Atsakovas reiškia reikalavimą iš ieškovės jo naudai priteisti 450 eurų piniginę kompensaciją už atsakovo sumokėtą teismo turto vertinimo ekspertizę. Ieškovė sutinka iš jos atsakovo naudai priteisti 239,92 Eur sumą, atsakovui įvykdžius bendrą 479,84 Eur prievolę AB „Ignitis“, pagal 2023 m. gegužės 4 d. Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų sprendimą už akių, civilinėje byloje Nr. e2-2472-570/2023. Kadangi ieškovė sutinka dėl AB „Ignitis“ sumokėtos prievolės, ginčo tarp šalių nėra, todėl šis reikalavimas tenkintas.
Santuokos metu buvo įgyta bendra 42 500 Eur dydžio sutuoktinių prievolė kreditoriui trečiajam asmeniui TAR1 (buv.Fleetmann Transporte GmbH). Nors atsakovas nesutinka su šios prievolės pripažinimu bendra sutuoktinių prievole, tačiau ji buvo įgyta santuokos metu, su atsakovo žinia ir sutikimu, bendriems šeimos poreikiams tenkinti, o atsakovas be ieškovės žinios ir sutikimo pasiskolintas lėšas investavo į nekilnojamąjį turtą (duomenys neskelbtini). Atsakovas šioje byloje laikosi pozicijos, kad jo gaunamos mėnesinės pajamos – 700 Eur, todėl iš tokių pajamų jis nebūtų turėjęs realių galimybių atlikti gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), pagerinimo ir įrengimo darbus. Byloje taip pat nustatyta ir ginčo nėra, kad santuokos metu šalys įgijo 2 897 Eur dydžio kreditorinį įsipareigojimą tretiesiems asmenims TAR2 ir TAR1 pagal 2008 m. gruodžio 29 d. pirkimo pardavimo sutartį. Nutraukus santuoką ši prievolė tretiesiems asmenims palikta bendra ieškovės ir atsakovo ATS1 prievole.
Ieškovės atžvilgiu vykdomas išieškojimas antstolio Giedriaus Salicko kontoroje pagal Lazdijų rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 6 d. vykdomąjį raštą dėl įpareigojimo atlikti veiksmus – per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo nugriauti savo lėšomis Ančios ežere pastatytą lieptą, kuris remiasi į žemės sklypą (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) bei sutvarkyti statybvietę ir pagal Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 11 d. nutartį, civilinėje byloje 2VP-4998-470/2017 dėl baudos skyrimo už minėto sprendimo nevykdymą. Dėl savavališkos statybos įvykdymo ir jo pašalinimo yra atsakingi abu sutuoktiniai, juo labiau kuomet lieptą, pripažintą savavališkos statybos padariniu, statė atsakovas ATS1. Iš to seka išvada, kad ir dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo ir kitų iš to sekusių finansinių įsipareigojimų yra atsakingi abu sutuoktiniai ir ši prievolė pripažintina bendra sutuoktinių prievole. Antstolės Astos Lukšienės kontoroje vykdomi išieškojimai VMI naudai ir antstolės Svajonės Žukaitienės kontoroje vykdomas išieškojimas trečiajam asmeniui Tax Back Solution IĮ nutraukus santuoka pripažintos asmeninėmis ieškovės prievolėmis.
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimo į juos argumentai
Atsakovas ATS1 pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų sprendimą iš dalies ir priimti naują sprendimą: 1) nutraukti tarp ieškovės IES1 ir atsakovo ATS1 (duomenys neskelbtini) Marijampolės savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 332, sudarytą santuoką dėl ieškovės IES1 kaltės; 2) nustatyti, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo 2017 m. vasario 1 d.; 3) priteisti iš atsakovo išlaikymą sūnui po 400 Eur/mėn. mokamomis periodinėmis išmokomis kas mėnesį iki jo pilnametystės; 4) po santuokos nutraukimo ieškovei IES1 asmeninės nuosavybės teise priteisti gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statinius (tvora, kiemo aikštelė, kanalizacijos šulinys, šulinys), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), turto už 171 000 Eur; 5) po santuokos nutraukimo atsakovui ATS1 priteisti 85 500 Eur kompensaciją už ½ dalį gyv. namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statinių (tvora, kiemo aikštelė, kanalizacijos šulinys, šulinys), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini). Kompensaciją išmokant per 2 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos; 6) ieškovei priteisti žoliapjovę (dabartinė vertė – bevertė), elipsinį treniruoklį (dabartinė vertė 100 Eur), tris dviračius (750 Eur vertės), o atsakovui priteisti prikabinamą namelį (vertė 1 000 Eur) ir dviratį (250 Eur vertės); 7) nurodytą santuokoje įgytą kilnojamąjį turtą nuosavybės teise priteisti ieškovei, viso kilnojamojo turto vertė 31 830 Eur, o iš ieškovės priteisti atsakovui ½ dalies turto kompensaciją, kurią sudaro 15 915 Eur, kompensaciją išmokant per du mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos; 8) pripažinti Fleetmann Transporte GmbH 42 500 Eur skolą asmenine IES1 prievole; 9) priteisti iš ieškovės 239,92 Eur piniginę kompensaciją atsakovui už atsakovo sumokėtą piniginį reikalavimą pagal 2023 m. gegužės 4 d. Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų sprendimą už akių civ. byloje Nr. e2-2472-570/2023 ir teismo vykdomąjį raštą Nr. e2-2472-570/2023 (vykdomosios bylos 0140/23/01145 ir 0140/23/00797); 10) priteisti iš ieškovės 450 Eur piniginę kompensaciją atsakovui už atsakovo sumokėtą teismo turto vertinimo ekspertizę; 11) priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
Apeliantas nesutinka su sprendimu, nes jis nepagrįstas, nemotyvuotas, netinkamai įvertinti byloje surinkti įrodymai. Sprendime nėra realios atsakovo patikslinto priešieškinio atsikirtimų santraukos: nepateikiama atsakovo pozicija dėl kaltės (ieškovės neištikimybė ir bendro gyvenimo nutrūkimas nuo 2017 m. vasario 1 d.), dėl vaiko išlaikymo dydžio ir tariamo įsiskolinimo, dėl bendravimo tvarkos, dėl Fleetmann Transporte GmbH 42 500 Eur paskolos pripažinimo asmenine ieškovės prievole, dėl ATS2 turto (duomenys neskelbtini) nepriskyrimo sutuoktinių bendram turtui, dėl MB „Autoniša“ ir kitų atsakovo nurodytų turto/prievolių padalijimo argumentų. Tai reiškia, kad sprendimo aprašomoji dalis neatitinka CPK 270 straipsnio 3 dalies reikalavimų.
Teismui pateikti įrodymai, kad ieškovė ne kartą buvo neištikima atsakovui. Kaip įrodymą atsakovas pateikia ieškovės elektroninių žinučių išrašus, kuriose pati ieškovė prisipažįsta draugei apie savo santuokinę neištikimybę, taip pat susirašinėja su asmeniu, su kuriuo, išvykusi į kelionę buvo neištikima atsakovui. Šalys nuo 2017 m. vasario 1 d. negyveno kaip šeima, nevedė bendro ūkio, santuoka egzistavo tik formaliai nors šalys ir gyveno gyvenamajame name atskiruose kambariuose, o 2020 m. spalio mėnesį ieškovei su sūnumi išvykus gyventi į Vilnių, gyvenimas bendroje erdvėje nutrūko 2021 m. vasario 7 d. Kartu negyvenant su ieškove, ieškovė visokiais būdais persekiojo atsakovą, ir vienas iš įrodymų tai, kad IES1 atžvilgiu Kauno aplinkės teismo Kauno rūmuose yra išnagrinėta baudžiamoji byla, kuria ieškovė pripažinta kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 ir 2 dalyse. Ieškovė 2021 m. gegužės 28 d. pateikė teismui ieškinį ir prie ieškinio yra priedas Nr. 15 TPS-APB_SJ-2020-08, kurį atidarius yra „IŠRAŠAS IŠ TEISINIŲ PASLAUGŲ SUTARTIES Nr. MJ-SJ/2020-08-14. Ši sutartis buvo sudaryta 2020 m. rugpjūčio 14 d. tarp Advokatų profesinės bendrijos „Meidus ir Juzukonis“ ir IES1. Akivaizdu, kad ieškovės nurodyta 2021 metų bendro ūkio nevedimo data yra niekuo nepagrįsta. Ši data yra sukurta tam, kad ieškovė galėtų reikšti turtines išgalvotas pretenzijas dėl Fleetmann paskolos priteisimo iš atsakovo, taip pat iš to neva paskolintų pinigų įgyto turto (duomenys neskelbtini) priteisimo, ir dėl UAB „Autoniša“ neva paskolintų piniginių lėšų prisiteisimo iš ATS1. Tai, kad ieškovė IES1 gyveno Vilniuje atskirose erdvėse nuo ATS1 nuo 2020 metų patvirtino ir pati ieškovė. Teismas apie šiuos įrodymus nepasisako ir jų neaprašo. Tai, kad ATS1 išsikraustė gyventi kitur nuo 2021 m. vasario 7 d. absoliučiai neįrodo, kad būtent nuo to momento šalys nevedė bendro ūkio ir negyveno kaip sutuoktiniai. Teismas apie aukščiau nurodytus faktus ir aplinkybes sprendime nepasisakė, netinkamai vertino įrodymus, todėl sprendimas šioje dalyje yra nemotyvuotas ir pažeidžia įrodymų vertinimo taisykles, todėl yra naikintinas.
ATS2 prašymu 2018 m. spalio 10 d. buvo įkurta MB „Autoniša“. Su ieškove po jos neištikimybės atsakovas bendro ūkio nevedė, kaip sutuoktiniai kartu negyveno. Pati ieškovė patvirtina, kad kartu negyvena kaip šeima neva nuo 2021 metų, nors akivaizdu, kad atsakovo atsiliepime nurodytos aplinkybės dėl ieškovės neištikimybės, santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo 2017 m. vasario 1 d. Atsakovas ATS2 yra įmonės MB „Autoniša” savininkas ir vienintelis steigėjas. Bet kokiems įmonėms tvarkymo, skolinimosi, paskolos suteikimo klausimams yra būtinas įmonės savininko sprendimas. Jokios paskolos įmonė nesiskolino teismo sprendime nurodytomis aplinkybėmis. Kadangi savo kaip sutuoktinės pareigas pažeidė pati ieškovė, ji yra kalta dėl šalių santuokos iširimo. Todėl jokios kompensacijos ieškovei už jos neva patirtą neturtinę žalą atsakovas mokėti neprivalo.
Atsakovas nesutinka su teiginiu, kad jis neteikė išlaikymo sūnui daugiau kaip trejus metus. Per šį laikotarpį atsakovas teikė sūnui išlaikymą, ką įrodo prie atsiliepimo į ieškinį pateikti banko sąskaitos išrašai. Taip pat melagingi yra ieškinio teiginiai, kad atsakovas nepadeda pilnametei dukteriai. Atsakovas yra apmokėjęs dukters mokslus Mykolo Riomerio universitete, pagal dukters poreikius visuomet jai duodavo pinigų. Be to, atsakovas iki 2021 m. vasario 7 d. pats vienas mokėjo visus namo komunalinius mokesčius. Ieškovės pajamos yra didelės, nes pagal jos paaiškinimus teismo posėdyje, ji gali skirti vaikui pati viena virš 1 000 Eur per mėnesį. Atsakovo pajamos yra 700 Eur/mėn., todėl ieškovas gali teikti 400 Eur/mėn. išlaikymą sūnui. Ieškovės nurodytos išlaidos vaiko išlaikymui yra aiškiai per didelės. Ieškovė su sūnumi grįžo gyventi į Marijampolę, kur sūnus mokosi valstybinėje nemokamoje mokymo įstaigoje (Vilniuje jis lankė privačią ugdymo įstaigą), todėl 485 Eur/mėn. išlaidų sūnaus ugdymui tikrai nereikės. Vaikui jokie specialūs poreikiai nėra nustatyti.
Žemės sklypas su gyvenamuoju namu, garažu ir kitais statiniais (duomenys neskelbtini) yra naudojamas kaip įmonės MB „Autoniša“ ofisas, į kurį buvo supirkti baldai ir įranga iš įmonės lėšų. Atsakovas ATS1 kaip įmonės vadovas padėjo savo tėvui įmonės savininkui internetu užsakyti ir įgyti baldus ir kitą įrangą įmonei. Ieškovė dėl tariamų 42 500 Eur pasisavinimo nesikreipė į policiją, niekam apie tai nepranešė. Ieškovė ir atsakovas nevedė bendro ūkio, kaip sutuoktiniai negyveno ir tai yra įrodyta byloje surinktais įrodymais, todėl apie jokį ieškovės ir atsakovo dalyvavimą sandoryje 2020 m. lapkričio 20 d. dėl (duomenys neskelbtini) niekada nebuvo ir būti negalėjo. Jokių bendrų santaupų su ieškove IES1 atsakovas neturėjo jau nuo 2017 m. vasario 1 d. Dar daugiau, sandoris dėl (duomenys neskelbtini) įvyko 2020 m. lapkričio 20 d., o gauti pinigai iš trečiojo asmens Fleetmann Transporte GmbH buvo sekančia tvarka: 2020 m. gruodžio 15 d. – 6 700 Eur ir 5 500 Eur, 2021 m. sausio 15 d. paskolino 8 550 Eur sumą, 2021m. sausio 19 d. paskolino 2 950 Eur sumą, 2021 m. sausio 22 d. paskolino 9 400 Eur sumą, 2021 m. sausio 27 d. paskolino 6 150 Eur sumą ir 2021 m. vasario 1 d. paskolino 3 250 Eur sumą. Taigi akivaizdu, kad 42 500 Eur gauti pinigai iš trečiojo asmens Fleetmann Transporte GmbH buvo gauti periodu nuo 2020 m. gruodžio 15 d. iki 2021 vasario 1 d., t. y. po sandorio dėl (duomenys neskelbtini) įvykimo.
Atsakovas niekada nepripažino, kad jam buvo žinoma apie neva ieškovei dovanotas pinigines lėšas O. S. 2002 m. gruodžio 20 d. ieškovė ir atsakovas nuosavybės teise įsigijo negyvenamąją patalpą - parduotuvės patalpas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančias (duomenys neskelbtini), o 2006 m. gegužės 10 d. jas pardavė už 70 000 litų. Šie pinigai buvo naudojami namo pirkimui ir gerbūvio tvarkymui. 2003 m. kovo 17 d. ieškovė ir atsakovas nuosavybės teise įgijo butą (duomenys neskelbtini), o 2006 m. gegužės 24 d. šį butą pardavė už 40 000 litų. Šie pinigai taip pat buvo naudoti namo įsigijimui ir gerbūvio tvarkymui. 2007 m. liepos 26 d. patvirtinta pirkimo pardavimo sutartimi, registro Nr. (duomenys neskelbtini), ieškovė kartu su atsakovu įsigijo žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas: (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), tačiau šį žemės sklypą ieškovės sumanymu įregistravo ieškovės motinos O. S. vardu už 6 000 litų. 2008 m. spalio 3 d. šį žemės sklypą pardavė už 50 000 Eur, ieškovės motina O. S. sandoryje nedalyvavo, sandoryje dalyvavo ieškovė, veikianti pagal įgaliojimą. Pinigus 50 000 litų gavo grynais, kuriuos panaudojo namo pirkimui ir gerbūvio tvarkymui. Todėl ieškovės nurodyti teiginiai, kad ji savo lėšomis ženkliai daugiau prisidėjo prie namo įsigijimo ir jo tvarkymo neatitinka tikrovės.
Atsakovas nesutinka su ieškovės reikalavimu ½ dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), priteisti ieškovei natūra, iš atsakovo priteisiant piniginę kompensaciją. Ieškovė neįrodė, kad ginčo žemės sklypas yra nedalus ar, kad jo padalijimas natūra objektyviai neįmanomas. Tai, kad nuosavybės teisė formaliai dar nėra įregistruota abiejų sutuoktinių vardu, nėra susiję su sklypo dalumo klausimu. Ši aplinkybė susijusi su nebaigtu sandoriu ir likusia 2 897 Eur prievole tretiesiems asmenims, tačiau ji nepaneigia galimybės turtą padalyti natūra. Ieškovė nurodo 10 000 Eur vertę, tačiau ši vertė nėra nustatyta teismo ekspertizės būdu, atsakovas jos nepripažįsta kaip objektyvios rinkos vertės. Kompensacijos priteisimas nepagrįstai perkeltų finansinę naštą atsakovui. Ieškovės teiginys, kad sklypo padalijimas natūra užprogramuotų naujus ginčus, yra hipotetinis ir teisiškai nereikšmingas. Teismas sprendimą turi grįsti objektyviomis aplinkybėmis, o ne prielaidomis.
Ieškovė gyveno Vilniuje atskirose erdvėse nuo ATS1 nuo 2020 metų, ką pati patvirtino. Ieškovė buvo sudariusi 2020 m. rugpjūčio 14 d. su Advokatų profesinės bendrija „Meidus ir Juzukonis“ teisinių paslaugų sutartį dėl skyrybų, kuris ir pradėjo šią santuokos nutraukimo bylą kaip IES1 atstovas. Taigi neįtikėtina, kad ieškovė padavė pasaugoti atsakovui paskolintus pinigus esant tokiems įtemptiems, skyrybiniams santykiams tarp jų. Teismas apie šiuos įrodymus nepasisako ir jų neaprašo. Kaip matyti ieškovės manipuliacija dėl sandorio (duomenys neskelbtini) ir neva paimta paskola trečiojo asmens Fleetmann Transporte GmbH, buvo bandoma apgauti teismą, tačiau ieškovė siekdama nepagrįstai praturtėti atsakovo sąskaita sakė netiesą tiek dėl paskolos gavimo ir jos pasisavinimo, tiek ir dėl pačios paskolos pinigų buvimo pas atsakovą, tiek tų pinigų panaudojimo nekilnojamojo turto pirkimui (duomenys neskelbtini). Teismas sprendime tuo klausimu nepasisakė.
Patikslintame priešieškinyje atsakovas nurodė, kad dalis ieškinyje išvardinto kilnojamojo turto realiai neegzistuoja arba buvo seniai realizuota (motociklas Yamaha, žolės pjovimo traktorius – niekada neturėjo; motociklas Suzuki ir priekaba – parduoti, lėšos panaudotos šeimos reikmėms). Atsakovas pateikė realistišką likusio turto vertinimą (pvz., sugedusios žoliapjovės vertė – nulinė; elipsinio treniruoklio – iki 100 Eur; prikabinamo namelio – iki 1 000 Eur; dviračių – po 250 Eur; akvariumo – apie 1 000 Eur) ir prašė taikyti teisingą kompensavimo mechanizmą. Visi kilnojamieji daiktai buvo supirkti ir naudojami (duomenys neskelbtini) namų valdai, jų pritaikymas kitoje vietoje yra apsunkintas. Pati ieškovė daugiau kaip 4 metai naudojasi ginčo daiktais, dabartinė jų būklė yra nežinoma. Atsakovas neturi galimybės naudotis tais daiktais, nes neturi savo gyvenamojo ploto, kur juos galėtų naudoti, baldai yra nepritaikyti kitai patalpai, nes buvo gaminti būtent (duomenys neskelbtini) namų valdai. Teismas turėjo patikrinti, ar turtas egzistuoja ir ar jo vertės pagrįstos įrodymais, tačiau sprendime motyvai šioje dalyje nepakankami, nes tenkinami ieškovės reikalavimai, visiškai nepasisakant dėl atsakovo reikalavimų ir argumentų.
Atsakovas ATS2 apeliaciniu skundu prašo panaikinti 2026 m. sausio 20 d. Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų sprendimą iš dalies: 1) pripažinti, kad butas/patalpa su bendro naudojimo patalpomis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini); 1/2 dalis kitų inžinerinių statinių - kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 53/196 (212/784) dalys 0,0784 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), yra ieškovės IES1 ir atsakovo ATS1 bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė; 2) atsakovui ATS1 priteisti viso turto už 70 230 Eur - Butą/patalpą su bendro naudojimo patalpomis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini); 1/2 dalį kitų inžinerinių statinių-kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 53/196 dalį 0,0784 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius adresu (duomenys neskelbtini), 37 000 Eur vertės; 3) pripažinti IES1 reikalavimo teisę į ½ dalį MB „Autoniša“ neįvykdytą 31 750 Eur dydžio prievolę (1/2 dalies reikalavimo teisės vertė – 15 875 Eur; 4) iš atsakovų ATS1 ir ATS2 priteisti po ½ dalį bylinėjimosi išlaidų ieškovės IES1 naudai – 10 551,25 Eur, t. y. po 5 275,62 Eur; 5) priteisti iš ieškovės atsakovo naudai visas bylinėjimosi išlaidas patirtas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose. Apeliacinio skundo pagrindiniai motyvai:
Teismo sprendimo aprašomojoje dalyje privalėjo būti pateikta šalių reikalavimų ir atsikirtimų santrauka. Skundžiamame sprendime didžioji dalis atsakovo pateiktų įrodymų ir argumentų nėra aptarti (nei nurodyta, kad jie atmetami, nei kodėl), todėl sprendimas neatitinka CPK 270 straipsnio 4 dalies reikalavimų ir kartu pažeidžia įrodymų vertinimo taisykles.
Turtas, esantis (duomenys neskelbtini), yra įsigytas išskirtinai iš ATS2 lėšų. Šiame sandoryje nedalyvavo nei atsakovas ATS1, nei ieškovė. Visos nurodytos ieškovės aplinkybės, kad neva turtas įgytas iš jos lėšų neatitinka tikrovės ir tai yra siekis nepagrįstai praturtėti atsakovo ATS2 sąskaita. Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos nusikaltimų tyrimo skyriuje atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 03-2-00192-22 pagal nusikalstamos veikos, numatytos BK 189-1 straipsnio 1 dalyje, požymius buvo pradėtas 2022 m. gegužės 6 d. dėl gauto IES1 pranešimo. Bylos nagrinėjimo metu jai tapo žinoma, kad ATS1 tėvas ATS2 2020 m. lapkričio 20 d. pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu įgijo nekilnojamąjį turtą – žemės sklypą su gyvenamuoju namu, garažu ir kitais statiniais (duomenys neskelbtini). 2022 m. spalio 14 d. Kauno apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyrius nutarimu ikiteisminį tyrimą Nr. 03-2-00192-22 nutraukė, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo, numatyto BK 189-1 straipsnio 1 dalyje, požymių. Šis atsakovo turtas yra naudojamas kaip įmonės MB „Autoniša“ ofisas, į kurį buvo supirkti baldai ir įranga iš įmonės lėšų. Atsakovas ATS1 kaip įmonės vadovas padėjo savo tėvui internetu užsakyti ir įgyti baldus bei kitą įrangą įmonei adresu (duomenys neskelbtini). ATS2 atsižvelgdamas, kad atsakovas neturi kur gyventi, leido ATS1 laikinai įmonės patalpose įsirengti vieną kambarį, kol nesibaigs teismas dėl santuokos nutraukimo ir turto pasidalinimo ir iki ATS1 bus priteista piniginė kompensacija už dalį jam priklausančio turto, už kurią galėtų įsigyti gyvenamąjį būstą.
Atsakovas ATS2 apeliaciniame skunde pakartoja aplinkybes, nurodytas ATS1 apeliaciniame skunde dėl santuokos nutraukimo momento ir turtinės teisės priteisimo.
Ieškovė IES1 atsiliepimu prašo apeliacinius skundus atmesti bei priteisti jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
Apeliantas ATS1 įrodinėja, jog santuoka iširo dėl ieškovės neištikimybės ir šį faktą grindžia jos SMS žinutėmis, išsamiai cituojamomis apeliaciniame skunde. Teisminio nagrinėjimo metu ieškovė nepripažino šių žinučių autentiškumo, o atsakovas nepateikė įrodymų, kurie tokį autentiškumą pagrįstų. Pažymėjo tai, jog atsakovas įrodinėja neištikimybės faktą laikotarpiu iki 2016/2017 metų, kai bylos duomenys patvirtina, kad šalys gyveno kartu iki 2021 metų. Be to, iš žinučių turinio niekaip negalima išvada apie ieškovės artimus santykius su kitu asmeniu ar kitokias aplinkybes, kurios reikštų neištikimybę. Penkiuose priešieškiniuose (DOK-38476, DOK-36752, DOK-10373, DOK-47751, DOK-29168) atsakovas laikėsi pozicijos, jog santuoka faktiškai iširo 2021 m. vasario 7 d., t. y. nurodė tą pačią datą, kaip ir ieškovė, neįrodinėjo, kad šalių santuoka iširo dėl ieškovės neištikimybės, tik nurodė, kad šalių santykiai pablogėjo ieškovei laikinai išsikėlus gyventi į Vilnių. Tačiau nuo penktojo patikslinto priešieškinio, kuris pateiktas 2025 m. kovo 18 d. (DOK-9374) atsakovas pakeitė keturis metus užimtą poziciją ir jau nurodė, kad visgi santuoka iširo dėl ieškovės kaltės ir tariamos neištikimybės buvusios 2016-2017 metais. Akivaizdu, jog jeigu tai būtų tikroji šalių santuokos iširimo priežastis, tai atsakovas jau 2016 m. ar 2017 metais būtų kreipęsis į teismą dėl santuokos nutraukimo, o ne tęsęs bendrą gyvenimą su ieškove. Tuo tarpu, 2021 m. vasarį galutinai nutrūkus šalių santuokai, ieškovė kreipėsi į advokatus, kurie jau po kelių mėnesių pateikė ieškinį teismui. Atsakovai teigia, kad 2020 m. rugpjūčio 14 d. tarp Advokatų profesinės bendrijos ir IES1 buvo sudaryta atstovavimo sutartis, kas reiškia šalių santykių iširimą. Ši sutartis dėl atstovavimo buvo sudaryta kitais teisiniais pagrindais ir tikslais, todėl negali būti įrodymu apie nutrūkusius šalių santuokinius ryšius.
Teismas pagrįstai pripažino atsakovą kaltu dėl santuokos išrimo, kadangi jo elgesys demonstravo abejingumą šeimos vertybėms — jis smurtavo prieš savo dukrą šalių bendruose namuose, esant nepilnamečiui sūnui netoliese, savo kaltės baudžiamojoje byloje nepripažino, dukros neatsiprašė, dėl savo elgesio nesigailėjo. Vietoje atsiprašymo už žiaurų elgesį, atsakovas nutarė tiesiog nutraukti ryšius su dukra. Be to, byloje pateikta eilė ikiteisminio tyrimo medžiagos ir nutarimų atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, kurie patvirtina smurtinį atsakovo elgesį ieškovės atžvilgiu, nors už tai atsakovas ir nebuvo nuteistas. Akivaizdu, jog 2021 m. vasario 7 d. yra momentas, nuo kada šalių santuoka faktiškai nutrūko. Atsakovas buvo abejingas šeimos poreikiams ir veikė savo, o ne šeimos interesų labai, t. y. atsakovas 2020-2021 metais pasisavino bendras šeimos santaupas grynaisiais, įskaitant skolintas lėšas, įsigijo nekilnojamąjį turtą, kurį registravo savo tėvo ATS2 vardu, šį turtą iš pasisavintų bendrų santaupų renovavo (įrengė). Dar daugiau, tik civilinės bylos nagrinėjimo metu ieškovė sužinojo, kad atsakovas 2020 m. viduryje be ieškovės žinios ir sutikimo savo tėvui ATS2 perleido bendrą šeimos įmonę — MB „Autoniša“ už vieną eurą, nors pats ją toliau valdo, taip pat tėvo vardu registravo šeimos lėšomis įsigytą bendrą automobilį. Nagrinėjant bylą, teismas galėjo įsitikinti atsakovo išskirtinai ūmiu būdu, jo agresyviu ir nepagarbiu bendravimu vykdant jo apklausą. Santuokos metu atsakovas pažeidė lojalumo pareigą, buvo eilę kartu neištikimas ieškovei. Ieškovė ne kartą bandė išsaugoti šeimą, siūlė atsakovui kreiptis pagalbos į specialistus, tačiau atsakovas nebuvo suinteresuotas išsaugoti šeimą, dėl ko šeimyniniai santykiai galutinai nutrūko.
Atsakovo apeliacinio skundo argumentai dėl santuokos nutraukimo momento ankstesnio nei 2021 metai, yra neįrodyti ir nepagrįsti. Atsakovas buvo visiškai nenuoseklus dėl momento, nuo kada pagal jį faktiškai nutrūko šalių santuoka. Atsakovas savo procesiniuose dokumentuose nurodė eilę skirtingu datų, dėl ko sunku suprasti, kurią datą atsakovas laiko santuokos iširimo data. Akivaizdu, kad atsakovo nenuoseklumas ir pakeista pozicija dėl santuokos iširimo momento yra susijusi su byloje nagrinėjamais turtiniais reikalavimais. Ieškovės poziciją, kad šalių santuoka ir bendras gyvenimas nutrūko 2021 m. vasario 7 d., o ne 2017 m. vasario 1 d. byloje patvirtina: a) atsakovo keturis metus procesiniuose dokumentuose pripažintos aplinkybės; b) tai, kad atsakovas dėl santuokos iširimo momento buvo nenuoseklus; c) ieškovės parodymai teisme ir liudytojos VAI2, kuri yra šalių pilnametė dukra, parodymai, kad po 2017 metų sutuoktiniai gyveno bendruose namuose kaip šeima, kartu vyko atostogauti į Nidą, Dubajų, valgė prie vieno stalo, rūpinosi bendra buitimi ir t.t.; d) įsiteisėjęs 2021 m. lapkričio 26 d. Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis ir jame nustatyti prejudiciniai faktai, kad atsakovas, teikdamas parodymus apie 2021 m. vasario 7 d. įvykį, pripažino teismui, kad IES1 tuo metu buvo žmona, sutuoktinė, kad su ja gyveno kartu santuokoje. Artimą šalių ryšį patvirtina ir byloje pateiktos šeimos fotonuotraukos (DOK-41285), iš kurių matyti, kad 2019 metais ir kitu panašiu laikotarpiu šalis siejo šilti, artimi, neformalūs šeimyniniai santykiai. Todėl teismas pagrįstai laikė, jog byloje įrodytas patikslinto ieškinio reikalavimas iš atsakovo ieškovės naudai priteisti 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą už ieškovės santuokos metu patirtus didelius dvasinius išgyvenimus, nepatogumus dėl netinkamo kito sutuoktinio elgesio.
Teismas pagrįstai tenkino ieškovės prašymą iš atsakovo nepilnamečio sūnaus išlaikymui priteisti 485 Eur dydžio sumą. Pateikta vaiko poreikių lentelė patvirtina, kad realios sūnaus vieno mėnesio išlaikymo išlaidos sudaro 970 Eur, kas reiškia, kad nepilnamečio sūnaus išlaikymo prievolėje vienam iš tėvų tenkanti suma sudaro 485 Eur, t. y. vos 62 Eur daugiau nei pati minimaliausia išlaikymo suma. Vos didesnis nei minimalus išlaikymas vaikui prašomas priteisti dėl jo specialiųjų poreikių – vaikas patiria sunkumus mokykloje, dėl ko sūnus lanko papildomas pamokas pas privačią korepetitorę, lankosi pas psichologą, turi daug užklasinės veiklos. Iš to seka, kad didžiąją dalį vaiko specialiųjų poreikių vis tiek teks padengti ieškovei. Atsakovas veikia neteisėtai ir nesąžiningai nurodydamas teismui, kad jo mėnesinės pajamos sudaro tik 700 Eur. Atsakovo deklaruojamas pajamų dydis neatitinka tikrovės. Atsakovas, būdamas MB „Autoniša“ vadovas, rengia fiktyvius dokumentus dėl gaunamo užmokesčio, tokiu būdu siekdamas išvengti savo prievolės nepilnamečiam sūnui vykdymo. Atsakovas, teikdamas paaiškinimus teismui nurodė, kad jo finansinė padėtis yra labai gera, o verslo modelis — nupirkti automobilius už kelis šimtus eurų ir parduoti už kelis tūkstančius, taip pat vystomas ir šiandien. Todėl paties atsakovo paaiškinimai teismui apie jo finansinę padėtį prieštarauja deklaruojamoms 700 Eur mėnesinėms pajamoms. Kita vertus, atsakovas savo finansine padėtimi manipuliuoja kaip jam patogiau — vienu kartu jis gauna mažesnes nei minimalias, kitu kartu teigia, kad atsakovo pajamos buvo išskirtinai didelės, įgalino ir namus pirkti, ir paskolas anksčiau laiko išmokėti. Kadangi MB „Autoniša“ įsteigta santuokos metu, dėl to ieškovei žinoma, jog atsakovo generuojamos mėnesinės pajamos yra kur kas didesnės nei 700 Eur bei yra pakankamos vaikui teikti 485 Eur dydžio išlaikymą. Faktinis MB „Autoniša“ savininkas yra ne ATS2, o ATS1, kuris nuo pat įmonės įsteigimo vadovavo ir organizavo įmonės veiklą. Sąskaitų išrašai patvirtina, kad būtent ATS1 (o ne jo tėvas) sistemingai įnešinėja grynaisiais pinigines lėšas po kelis tūkstančius eurų į įmonės sąskaitą ir iš įneštų pinigų atlieka pervedimus Autol Group GmbH, t. y. įmonei, kuri internetinėje platformoje prekiauja naudotais automobiliais Europoje. Per šešis metus nei vienas grynųjų pinigų įnešimas nebuvo atliktas ATS2 vardu. Iš to seka, kad ATS1 disponuoja didelėmis pajamomis, tačiau šios pajamos dėl vykdomos veiklos specifikos (atsakovas automobilius per bendriją parduoda daugiausiai Baltarusijos ir Ukrainos piliečiams) yra neapskaitomos pagal teisės aktų reikalavimus, nes yra gaunamos grynaisiais pinigais. Net ir tuo atveju, jeigu laikyti, kad atsakovo uždirbamos pajamos tėra 700 Eur, tai nesudaro pagrindo priteisti vaiko poreikių neatitinkantį išlaikymą.
Nuo 2021 m. vasario 7 d. atsakovas daugiau nei tris metus tinkamai nevykdė prievolės išlaikyti savo nepilnametį sūnų. Laikytina, kad 2021 metais atsakovas prisidėjo 1 800 Eur suma; per 2022 metus atsakovas prie vaiko išlaikymo prisidėjo 2 400 Eur, o ne 2 500 Eur suma, nes 100 Eur pervestas paspirtukui yra papildomi vaiko poreikiai, o ne periodinė išlaikymo dalis; už 2023 metus atsakovas sūnaus išlaikymui prisidėjo 1 450 Eur suma. Sumos pervestos pilnametei dukrai, sprendžiant išlaikymo įsiskolinimo klausimą nepilnamečiui sūnui yra nevertinamos. Atsakovo pervestos piniginės lėšos nepilnamečiui vaikui jam tiesiogiai, nelaikytinos tinkamu išlaikymo teikimu. Pirmiausia, ieškovė apie šių sumų pervedimą į vaiko sąskaitą nežinojo, kaip ir nežino ar jas vaikas gavo, ieškovei net nežinoma, kad sūnus turėjo atidarytą banko sąskaitą. Antra, nepilnamečių vaikų tėvai, o ne patys vaikai, iki pilnametystės disponuoja nepilnamečių vaikų išlaikymo lėšomis (uzufrukto teise). Trečia, mažametis vaikas negali savarankiškai disponuoti mokėjimo kortele ar nuspręsti dėl savo poreikių teikimo.
Tai, jog ikiteisminio tyrimo institucija ATS2 ir ATS1 veiksmuose sudarant apsimestinius sandorius dalyje nenustatė nusikalstamos veikos požymių, tai savaime nereiškia, kad jų veiksmai atitinka CK nuostatas ir sandoris nėra apsimestinis. Ikiteisminio tyrimo institucija nevertino atsakovų veiksmų pagal CK nuostatas. Be to, ikiteisminio tyrimo pareigūnai vertino, kad ATS2 galėjo sukaupti 20 000 Eur santaupų nevertindami to, kad reali sandorio kaina buvo 37 000 Eur, kaip ir nevertindami, kad dar mažiausiai 30 000 Eur reikėjo buto remontui ir įrengimui. Baudžiamajame ir civiliniame procese galioja kitokie įrodymų vertinimo principai. Civilinėje teisėje galioja įrodymo tikėtinumo taisyklė, o baudžiamajame procese asmens kaltė grindžiama tik neabejotinais įrodymais bei jų atitikimu BK įtvirtintų nusikalstamų veikų sudėties požymiams. Pirmiausia, sandorio apsimestinumą patvirtina tai, kad pirkimo-pardavimo sutartyje buvo nurodyta kur kas mažesnė parduodamo/įsigyjamo turto kaina, nei reali rinkos ar net vidutinė kaina, kas pagal teismų praktiką yra atskiras sutarties apsimestinumą patvirtinantis aspektas. Sutarties fiktyvumą patvirtina tai, kad sandorio kaina buvo apmokėta ne atsakovo ATS2, o ieškovės ir atsakovo ATS1 bendromis santuokinėmis lėšomis. Atsakovas ATS2 neturėjo finansinių galimybių apmokėti sandorio kainą, o vėliau įsigytą butą remontuoti, apstatyti baldais, nes sandorio sudarymo metu buvo pensininkas (duomenys neskelbtini) amžiaus), o jo gaunamas pajamas sudarė senatvės pensija (630-700 Eur) ir 150 Eur iš patalpų nuomos. Byloje esantis ATS2 AB „Swedbank” sąskaitos išrašas patvirtina, kad jokių didesnių ir reikšmingų santaupų ATS2 banko sąskaitoje neturėjo. Tuo tarpu ieškovė ir atsakovas minėtoms santaupoms sukaupti daug dirbo, turėjo stabilias pajamas, gerai apmokamus darbus, taupė nekilnojamojo turto įsigijimui ir tam tikslui ieškovė skolinosi pinigines lėšas iš trečiojo asmens Fleetmann Transporte GmbH (42 500 Eur.) Be to, pirkimo-pardavimo sutarties 4.2 punkte užfiksuota sandorio apmokėjimo tvarka grynaisiais pinigais, kas patvirtina ieškovės nurodytas aplinkybes apie sutuoktinių santaupas ir grynaisiais pasiskolintas lėšas, kurias atsakovas nesąžiningai panaudojo turto įsigijimui. Apklausiamas teismo posėdžio metu atsakovas pripažino, kad namuose turėjo seifą, patvirtino, kad seifas šiuo metu yra pas atsakovą. Todėl pagrįstai nustatyta, kad turtas (duomenys neskelbtini) buvo įgytas iš abiejų dirbančių sutuoktinių sutaupytas ir įrengtas už grynaisiais pasiskolintas lėšas. Ginčijamo sandorio apsimestinumą patvirtina tai, kad iš ATS2 banko sąskaitos išrašo nematyti jokio ATS2 ryšio su nekilnojamuoju turtu, pvz., notarinio sandorio apmokėjimo išlaidų, namo išlaikymo išlaidų apmokėjimo, statybinių medžiagų ir buto įrengimo išlaidų, baldų įsigijimo, mokesčių apmokėjimo, apmokėjimo už atliktus kadastrinius matavimus ir pan. Nekilnojamojo turto išlaikymo mokesčius moka ne ATS2, o ATS1, t. y. tikroji sandorio šalis. Butą renovavo ir įrenginėjo, o pilnai sutvarkius jame gyveno išimtinai atsakovas ATS1. Apklausoje atsakovo paklausus, kokiais pagrindais atsakovo vadovaujama MB „Autoniša“ mokėjo už privataus asmens — ATS2 nekilnojamojo turto remonto ir įrengimo išlaidas, atsakovas atsakė, kad buvo sudaryta sutartis. Paklausus kokia sutartis ir kada ji buvo sudaryta, atsakovas atsakyti negalėjo. Be to, atsakovui ATS2 turint nuolatinę ir pastovią gyvenamąją vietą, būnant pensinio amžiaus, nebuvo jokio tikslo ir poreikio įsigyti papildomą nekilnojamą turtą ir dar reikalaujantį renovacijos. Taigi, nurodytų įrodymų visuma patvirtina, kad pirkimo-pardavimo sutartis sudaryta su apsimestine (statytine) šalimi, todėl teismas pagrįstai šį turtą priteisė atsakovo nuosavybėn, ieškovei priteisiant ½ dalies piniginę kompensaciją (18 500 Eur), nes atsakovas šiame name gyvena.
Apeliantas ginčija faktą, jog namų valdos (duomenys neskelbtini) įsigijimui buvo panaudos ieškovės asmeninės lėšos. Tačiau atsakovas neneigia fakto, jog ginčo turtui įgyti buvo panaudotos 50 000 litų močiutės lėšos. Nors atsakovas savo apeliaciniame skunde aiškiai patvirtina, jog 50 000 litų, gauti pardavus O. S. žemės sklypą, buvo panaudoti ginčo gyvenamajam namui, jis visgi teigia, kad žemės sklypas buvo šalių, bet ne O. S., kuriuos vardu jis buvo teisiškai registruotas. Tokia aplinkybė vertintina kaip nepagrįsta ir prieštaraujanti viešojo registro duomenims. Atsakovas teisme neginčijo viešojo registro duomenų, taip pat nekėlė ginčo dėl šio žemės sklypo teisinės priklausomybės. Pinigų dovanojimo faktą patvirtina ieškovės Gyventojo pajamų deklaracija už 2013 metus, kurioje fiksuota dovanotų pajamų suma — 49 000 Lt. Piniginių lėšų dovanojimo ir jų panaudojimo aplinkybes patvirtina ir ieškovės banko sąskaitų išrašai, iš kurių matyti, kad ieškovė į savo asmeninę sąskaitą grynaisiais įsineša didelėmis sumomis ir atlieka mokėjimus bankui už paskolą. Jokios teisinės reikšmės neturi atsakovo išdėstytos aplinkybės apie sutuoktinių turėtas bendras lėšas pardavus kitus nekilnojamojo turto objektus (duomenys neskelbtini) gatvėje. Bendros jungtinės nuosavybės objektų pardavimas patvirtina ne atsakovo asmeninį indėlį į namų valdą, o bendrą sutuoktinių indėlį. Todėl atsakovui neįrodžius jokio kito asmeninio indėlio į gyvenamąjį namą ir egzistuojant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, jos sudaro pagrindą padalinti namų valdą nukrypstant nuo lygių dalių principo, t. y. ieškovei priteisiant 2/3 dalis turto, dėl ko atsakovui priteistina kompensaciją tik už 1/3 dali turto. Ginčo nėra, kad namų valda dėl techninių kliūčių bei konfliktinių šalių santykių, negali būti padalinta natūra, o abi šalis tenkina šio turto priteisimas ieškovei, atsakovui už tai išmokant piniginę kompensaciją.
Ieškovė prašė teismo 1/2 dalį žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), priteisti jos nuosavybėn, iš jos atsakovui priteisiant piniginę kompensaciją. Byloje nustatyta, kad šis žemės sklypas nėra dalus, dėl ko nebūtų tikslinga nutraukus santuoką jį dalinti natūra, tai užprogramuotų naujus ginčus tarp šalių. Be to, trečiųjų asmenų atsiliepimas patvirtina, kad šiai dienai 2008 m. gruodžio 29 d. pirkimo pardavimo sandoris nėra užbaigtas dėl atsakovo piktybiškų veiksmų, atsisakant pas notarą pasirašyti sandorio užbaigimo dokumentus. Atsakovas teismo proceso metu apskirtai į šį turtą nepretendavo, į santuokoje dalintino turto balansą neįtraukė šio žemės sklypo, nepasisakė dėl šio turto priteisimo/nepriteisimo ieškovės nuosavybėn ir vertės, taip pat dėl jo padalinimo būdo po santuokos nutraukimo. Šis žemės sklypas kaip dalintinas objektas į atsakovo priešieškinį buvo įtrauktas tik 2025 m. balandžio 14 d. Nei viena iš šalių nereiškė reikalavimo nustatyti naudojimosi tvarką šiuo žemės sklypu, neprašė jo atidalinimo, nepateikė įrodymų, kad toks atidalijimas teisiškai būtų galimas. Patikslintame ieškinyje ieškovė laikėsi pozicijos, kad 1/2 dalies žemės sklypo vertė yra 10 000 Eur, o atsakovas šios vertės neginčijo, dėl to žemės sklypo dalį teismas pagristai priteisė ieškovei, iš jos atsakovui priteisdamas 5 000 Eur kompensaciją. Nors atsakovas apeliaciniame skunde ginčija šio turto vertę, tačiau neprašė teismo skirti ekspertizę, šia verte pats rėmėsi, taip pat neteikė jokių kitų įrodymų turto vertei nustatyti.
Santuokos metu šalys įgijo kilnojamuosius daiktus, dėl kurių vertės, apimties ir padalinimo šalių pozicija nesutapo — ieškovė laikėsi įprastines rinkos kainas atitinkančių verčių, tuo tarpu atsakovas nurodė itin dideles šio turto vertes, niekaip tokių kainų nepagrįsdamas ir skaičiuodamas jas pirkimo kainomis prieš 10 ar daugiau metu (t. y. nebuvo vertinamas nusidėvėjimas). Esant tokiems priešieškinio reikalavimams, ieškovei nesutinkant su kilnojamojo turto vertėmis, jai kilo neproporcinga pareiga ginčyti kiekvieno kilnojamojo daikto vertę, skaičiuoti nusidėvėjimą procentine išraiška nuo įsigijimo kainos. Dėl to, atsakovui piktnaudžiaujant savo teisėmis, siekiant užtikrinti proceso ekonomiškumą, ieškovė prašė pačiam atsakovui ir priteisti jo nurodytus kilnojamuosius daiktus pagal tas vertes, kurias jis pats nurodė. Dalis daiktų negali būti traukiami į balansą – dalį daiktų atsakovas yra pardavęs, kita dalis yra neatsiejama namų valdos dalis ir negali būti atskirta nepadarant neproporcingos žalos. Į daiktų balansą neįtrauktinas kieto kuro šildymo krosnis, atsakovo įvertinta 500 Eur, nes tai yra neatsiejama gyvenamojo namo dalis, šio katilo vertė yra bendra su teismo ekspertizėje nustatyta namų valdos verte. Taip pat į dalintinus kilnojamuosius daiktus netrauktinas virtuvinis baldų komplektas 3 500 Eur vertės, nes šį komplektą ieškovė užsakė jau po santuokos iširimo ir apmokėjo savo asmeninėmis lėšomis. Atsakovas teisme melagingai nurodė, kad šalys neturėjo motociklo Yamaha, tačiau ieškovė į bylą pateikė nuotraukas, patvirtinančias šio turto egzistavimą. Atsakovas šį motociklą yra pasiėmęs be ieškovės žinios ir sutikimo, motociklo būklė ir buvimo vieta ieškovei nėra žinoma, todėl jis turėjo būti priteistas atsakovui. Ieškovė taip pat laikėsi pozicijos dėl prikabinamo namelio vertės, t. y. 2 500 Eur, o ne atsakovo nurodytos 1 000 Eur. Atsakovas tikslingai nurodo daugiau nei dvigubai mažesnę prikabinamo namelio vertę, nes šį daiktą prašo priteisti jo nuosavybėn. Todėl laikytina, jog esant tokiai prieštaringai šalių pozicijai, įrodinėjimo pareigos nevykdymui dėl dalintino turto kainų, teismas pagrįstai tenkino ieškovės reikalavimą dėl kilnojamųjų daiktų padalijimo būdo.
Atsakovai ginčija teismo sprendimą dalyje dėl turtinės teisės padalijimo, nurodydami sunkiai suprantamus argumentus dėl kitų asmenų lėšų perdavimo atsakovui, kuris savo vardu tuos pinigus įnešinėjo į įmonės sąskaitą. Teismui išdavus teismo liudijimą byloje buvo surinkti įrodymai, kad atsakovas be ieškovės žinios ir sutikimo paskolino bendras santuokines lėšas MB „Autoniša“, todėl teismo pagrįstai tenkintas ieškinio reikalavimas pripažinti 1/2 dalį reikalavimo teisės į MB „Autoniša“ neįvykdytą 31 750 Eur prievolę (turinės teisės vertė – 15 875 Eur). Iš banko sąskaitos išrašo matyti, kad atsakovas pinigines lėšas (bendroje sumoje 31 750 Eur) pirmiausia įsinešdavo į savo asmeninę banko sąskaitą grynaisiais pinigais, ir po to jas perversdavo paskolos pagrindu MB „Autoniša“. Tai patvirtina ieškovės byloje įrodinėtą faktą, kad sutuoktiniai santaupas kaupė ir laikė grynaisiais pinigais, tačiau atsakovas šeimos santaupas paskolino savo įsteigtai mažajai bendrijai, kurią vėliau perleido savo tėvui. Atsakovas teigdamas, kad jis bendrijai neskolino lėšų, o tai bendrijos klientų pinigai, akivaizdžiai negebėjo atskirti savo turto nuo įmonės turto. Lėšas atsakovas įnešdavo į savo asmeninę sąskaitą ir tik po to iš savo asmeninės sąskaitos atlikdavo pavedimus bendrijai su paskirtimi „paskola“. Jeigu iš tiesų bendrijos klientai būtų perdavę grynuosius pinigus automobiliams įsigyti, tai šios lėšos iš karto būtų įnešamos į bendrijos, o ne asmeninę atsakovo banko sąskaitą Byloje nėra įrodymų, kad tai buvo klientų pinigai. Taigi, šioje dalyje atsakovų apeliacinių skundų argumentai yra nepagrįsti ir prieštaraujantys byloje esantiems rašytiniams įrodymams (buhalterinės apskaitos duomenims), todėl teismas pagrįstai padalino tarp sutuoktinių turtinę teisę į MB „Autoniša“ neįvykdytą prievolę.
Ieškovė byloje įrodinėjo, jog santuokos metu buvo įgyta bendra 42 500 Eur dydžio sutuoktinių prievolė kreditoriui Fleetmann Transporte GmbH, kurio teises ir pareigas perėmė TAR1. Atsakovas pasisavino visas šeimos santaupas, įskaitant ir ieškovės pasiskolintas iš Fleetmann Transporte GmbH, tam, kad renovuotų namų valdos dalį, (duomenys neskelbtini). Atsakovas teismo posėdžio metu pripažino, kad turėjo seifą namuose, nurodė, kad tik jis gali įeiti į seifą, kaip ir pripažino, kad seifą išsinešė iš namų (duomenys neskelbtini), ir šiuo metu seifas yra pas atsakovą (duomenys neskelbtini). Todėl ieškovė prašo teismo pripažinti 42 500 Eur prievolę trečiajam asmeniui TAR1 bendra sutuoktinių prievole, už kurios tinkamą vykdymą nutraukus santuoką lieka atsakingi abu sutuoktiniai po 1/2 dalį.
Motyvuojamoji dalis
k o n s t a t u o j a:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė.
Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo, kuriuo ieškinys ir priešieškinis dėl santuokos nutraukimo ir kitų su tuo susijusių klausimų tenkinti iš dalies, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl santuokos nutraukimo dėl vieno sutuoktinio kaltės ir santuokos iširimo momento
Atsakovas ATS1 nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog šalių santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, kadangi, atsakovo manymu, teismas nevertino atsakovo pateiktų duomenų apie ieškovės neištikimybę, todėl santuoka nutrauktina dėl ieškovės kaltės.
Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad įstatyme sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės. Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30; 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos. Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį dėl santuokos išsaugojimo pablogėjus tarpusavio santykiams ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių interesų su kito sutuoktinio ar šeimos interesais. Abipusės pagalbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir materialinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu: tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016; 2011 m. sausio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011).
Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime pasisakydamas dėl santuokos nutraukimo būdo nurodė, kad atsakovo elgesys teismo posėdžių metu, jo išsakoma nuomonė apie ieškovę, rodė aiškią nepagarbą ieškovei, demonstravo kaltinimus melu, neištikimybe, vardino vyrų pavardes, pateikė telefonines SMS žinutes, kuriomis rėmėsi reikšdamas ieškovei kaltinimus neištikimybe. Tačiau atsakovas nepaneigė aplinkybės, kad ir pats gyvena su kita moterimi ir jos sūnum, su ja važinėja atostogauti. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad atsakovas jau prieš dešimtmetį šeimoje naudojo psichologinį smurtą, kuris pirmiausia buvo nukreiptas į ieškovę. Psichologinis smurtas ilgainiui peraugo ir į fizinį, o galiausiai atsakovo žiaurumas pasiekė tokį lygį, kad smurtą pradėjo naudoti ir šalių vaikų atžvilgiu.
Byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, atsakovo atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl smurto artimoje aplinkoje, t. y. kuomet 2021 m. vasario 7 d. atsakovas fiziškai smurtavo prieš savo pilnametę dukrą VAI2, kuri išsikvietė policiją. Byloje esantis 2021 m. lapkričio 26 d. Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis, baudžiamojoje byloje Nr. 1-413-482/2021, patvirtina, kad atsakovas ATS1 buvo nuteistas ir pripažintas kaltu pagal Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį, jam paskirta 10 mėnesių laisvės apribojimo bausmė be intensyvios priežiūros, įpareigojant bausmės vykdymo metu dalyvauti elgesio pataisos programoje, jam uždrausta viso bausmės atlikimo metu vartoti psichiką veikiančias medžiagas. Iš esmės šiomis aplinkybėmis remdamasis teismas padarė išvadą, kad dėl šeimos iširimo kaltu pripažintinas atsakovas.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad santuokos nutraukimas dėl vieno iš sutuoktinių kaltės yra pakankamai griežta atsakomybės forma, todėl ji taikoma tik tinkamai nustačius jos taikymo sąlygas – kaltus sutuoktinio veiksmus ar neveikimą ir jų priežastinį ryšį su kilusiais žalingais padariniais – santuokos nutraukimu. Tačiau tarpusavio asmeniniams santykiams būdinga tai, kad vieno asmens elgesys dažniausiai sąlygoja kito asmens elgesį. Todėl tais atvejais, kai vienas sutuoktinis elgiasi netinkamai, santuokoje kylančių problemų savalaikis pastebėjimas ir jų sprendimas didele dalimi priklauso ir nuo kito sutuoktinio, ypač jo netoleravimo tokio elgesio bei tokio elgesio priežasčių. Tačiau jei sutuoktiniai laiku nepastebi ir nesprendžia santuokoje kylančių problemų, jų tarpusavio ryšiai gali nutrūkti, bet ne dėl vieno iš sutuoktinių kaltės, o dėl jų abiejų nesugebėjimo rasti sprendimą, net ir taikiai išsiskirti. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad santuokos iširimą gali lemti netinkamas abiejų sutuoktinių pareigų vykdymas: neatsakingas požiūris į šeimą, nepagarba vienas kitam, nenoras stengtis, kad šeima būtų išsaugota, neigiamas nusistatymas vienas kito atžvilgiu, bendro intereso dėl šeimos gerovės nebuvimas, nuolatiniai konfliktai. Byloje nustatytos tokio pobūdžio aplinkybės gali sudaryti pagrindą konstatuoti, kad dėl santuokos nutrūkimo kalti abu sutuoktiniai. Nustačius, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, aplinkybė, kad galbūt vieno sutuoktinio kaltė (jos laipsnis) dėl santuokos nutraukimo didesnė nei kito sutuoktinio, neturi įtakos išvadai dėl abiejų sutuoktinių kaltės buvimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99/2016, 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495/2020).
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su apelianto ATS1 apeliacinio skundo argumentais, kad šioje byloje nebuvo įvertintos aplinkybės, galėjusios prisidėti prie santuokos iširimo, o būtent atsakovo nuolat akcentuojamos aplinkybės dėl ieškovės neištikimybės. Byloje esantis ieškovės susirašinėjimas su drauge atskleidžia, kad ieškovė 2016-2017 m. laikotarpiu galimai bendravo su kitais vyrais, susitikinėjo užsienyje, priėmė dovanas ir pan., tačiau šios aplinkybės pirmosios instancijos teismo nebuvo aptartos ir įvertintos. Ieškovė žinučių autentiškumo nepripažino, neištikimybės faktą neigė. Sutiktina su ieškove, kad šis susirašinėjimas, vykęs dar 2016-2017 metais, nebuvo tiesioginė santuokos iširimo priežastis, tačiau neabejotinai prisidėjo prie prastėjančių sutuoktinių santykių. Kaip nurodo pati ieškovė, atsakovas naudojo prieš ją psichologinį ir fizinį smurtą, ieškovė dar 2020 metais buvo išsikėlusi su sūnumi gyventi į Vilnių, dėl ko šalių santuokiniai ryšiai suprastėjo, kilo konfliktų. Taigi, galima spręsti, kad vieno sutuoktinio veiksmai sąlygojo kito sutuoktinio elgesį, o šiuo atveju santuoka irti pradėjo pamažu, nuosekliai, kol šalys ėmė gyventi skyrium ir nebepalaikė jokių santuokinių ryšių. Be to, tiek ieškovei, tiek atsakovui buvo pradėti ikiteisminiai tyrimai dėl fizinio skausmo sukėlimo. Kaip minėta, atsakovas 2021 m. lapkričio 26 d. Marijampolės apylinkės teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-413-482/2021 buvo pripažintas kaltu dėl fizinio skausmo sukėlimo savo dukrai. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu atsakovas nurodė, kad sutuoktinė 2017 metais buvo susiradusi kitą vyrą, dėl ko prasidėjo „visos tos nesąmonės“. Tuo tarpu ieškovė 2023 m. birželio 14 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-80-668/2023 buvo pripažinta kalta dėl fizinio skausmo sukėlimo ATS1 ir L. K. Šiuo laikotarpiu jau buvo nagrinėjama civilinė byla dėl šalių santuokos nutraukimo. Ieškovė pastarojo ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad jai buvo staigmena, kad atsakovas atostogavo su kita moterimi, nors šalys jau kartu nebegyveno.
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai šalių santuoką nutraukė dėl atsakovo kaltės, kadangi byloje nėra nustatyta aplinkybių, kuriomis vieno sutuoktinio kaltė yra preziumuojama (CK 3.60 straipsnio 3 dalis). Ieškovės ir atsakovo veiksmai vienas kito atžvilgiu lėmė santykių atšalimą bei konfliktus, abu sutuoktiniai pažeidė sutuoktinių prievoles neremdami ir nepalaikydami vienas kito, nesistengdami atkurti savo santykių, būti lojaliems vienas kitam, nebuvo pagarbūs vienas kito atžvilgiu (smurto atvejai, persekiojimas, konfliktų kėlimas), todėl konstatuotina, kad šalių santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir ši pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis keistina.
Dėl neturtinės žalos atlyginimo
CK 3.70 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kitas sutuoktinis turi teisę reikalauti iš kalto dėl santuokos nutraukimo sutuoktinio atlyginti turtinę žalą, susijusią su santuokos nutraukimu, taip pat ir neturtinę žalą, padarytą dėl santuokos nutraukimo. Ši nuostata netaikoma, jeigu santuoka nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CK 3.70 straipsnio 2 dalyje neturtinė žala ir jos piniginio įvertinimo kriterijai neapibrėžti, todėl, sprendžiant klausimą dėl neturtinės žalos, susijusios su santuokos nutraukimu, priteisimo, kartu su CK 3.70 straipsniu taikytinos CK 6.250 straipsnyje įtvirtintos teisės normos (CK 3.1 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-140/2007; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-113/2011).
CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais; to paties straipsnio 2 dalyje įtvirtinti neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijai, į kuriuos turi atsižvelgti teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, – tai žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis, kitos reikšmingos aplinkybės, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai.
Pirmosios instancijos teismas, pripažinęs, kad šalių santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, kadangi jis pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, t. y. vartojo fizinį smurtą prieš savo šeimos narius – pilnametę dukrą, priteisė ieškovei iš atsakovo 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Teismas nurodė, kad ieškovės požiūris į šeimą yra rimtas, ji atsakingai prisiima atsakomybę už šeimą, siekė išlaikyti šeimoje gerus santykius, prioritetą teikdama savo sutuoktinio poreikiams. Atsakovas šeimą paliko dar prieš civilinės bylos iškėlimą, yra abejingas buvusiai šeimai, dėl ko tenkino šį ieškovės reikalavimą.
Teisėjų kolegijos nuomone, abu sutuoktiniai nebuvo vienas kitam pakankamai pakantūs, lojalūs, trūko susikalbėjimo ir abiejų sutuoktinių pastangų išsaugoti šeimą, spręsti kilusius nesutarimus, todėl santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Todėl, vadovaujantis CK 3.70 straipsnio 2 dalimi, ši pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis keistina, neturtinė žala ieškovei nepriteistina.
Dėl faktinio santuokos iširimo momento
Ieškovės nuomone, sutuoktiniai gyveno kaip šeima iki 2021 m. vasario 7 d., nes tik tada galutinai nutrūko sutuoktinių santuoka ir bendras gyvenimas, t. y. kuomet atsakovas būdamas neblaivus fiziškai smurtavo prieš ieškovę ir šalių pilnametę dukrą VAI2, už ką buvo nuteistas. Tuo tarpu apeliantas teigia, kad šalių santykiai nutrūko 2017 m. vasario 1 d., sužinojus apie ieškovės neištikimybę, kuri atsispindi į bylą pateiktuose susirašinėjimuose. Pirmosios instancijos teismas palaikė ieškovės reikalavimą konstatuodamas, kad atsakovo pozicija šiuo klausimu buvo nenuosekli – keturiuose priešieškiniuose atsakovas laikėsi pozicijos, jog šalių santuoka iširo 2021 m. vasario 7 d., t. y. nurodė tą pačią datą, kaip ir ieškovė. Teismas sprendė, kad šią datą galutinai nutrūko sutuoktinių santuoka, todėl santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo tos dienos, kai jie faktiškai nustojo kartu gyventi, t. y. 2021 m. vasario 7 d.
Apeliaciniame skunde apeliantas toliau laikosi pozicijos, kad šalių santykiai nutrūko 2017 m. vasario 1 d., nuo šios datos šalys negyveno kaip šeima, nevedė bendro ūkio, santuoka egzistavo tik formaliai nors šalys ir gyveno gyvenamajame name atskiruose kambariuose. Gyvenimas bendroje erdvėje baigėsi 2021 m. vasario 7 d. po inicijuoto ikiteisminio tyrimo atsakovui, todėl mano, jog santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo 2017 m. vasario 1 d.
Pagal bendrąją CK 3.67 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą taisyklę santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukelia nuo santuokos nutraukimo bylos iškėlimo. Tačiau sutuoktinis, išskyrus tą, kuris buvo pripažintas kaltu dėl santuokos iširimo, gali prašyti, kad teismas nustatytų, jog santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo tos dienos, kai jie faktiškai nustojo kartu gyventi (CK 3.67 straipsnio 2 dalis). Teisinis reglamentavimas, suteikiantis galimybę sutuoktiniui, išskyrus tą, kuris buvo pripažintas kaltu dėl santuokos nutraukimo, prašyti, kad santuokos nutraukimas sutuoktiniams turtines pasekmes sukeltų nuo faktinio gyvenimo skyrium dienos siejamas su galimybe išvengti turtinių pasekmių, atsirandančių dėl įstatymų nustatyto sutuoktinių turto teisinio režimo taikymo (CK 3.87 straipsnio 1 dalis) ir sutuoktinių prievolių bendrumo (CK 3.109 straipsnio 1 dalis). Taikant CK 3.67 straipsnio 2 dalį, santuokos nenutraukę, tačiau kartu gyventi nustoję sutuoktiniai gali išvengti turto įgijimo bendrojon jungtinėn nuosavybėn ir bendrų prievolių atsiradimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. liepos 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-398/2013).
CK 3.67 straipsnio 2 dalis įtvirtina aiškų momentą, nuo kada anksčiau nei pats santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms ir pareigoms gali kilti teisiniai padariniai – nuo sutuoktinių faktinio negyvenimo kartu. Tačiau teisės normoje nėra pateikti kriterijai, pagal kuriuos būtų nustatomas faktinis negyvenimas kartu. Vertinant sistemiškai, laikytina, kad faktinis negyvenimas kartu turėtų būti nustatomas pagal tai, ar sutuoktiniai nebeveda kartu bendro ūkio. Todėl vien sutuoktinių gyvenimas skirtinguose būstuose nereiškia, kad šalys nebeveda bendro ūkio, lygiai kaip ir gyvendami tame pačiame būste sutuoktiniai gali nebetvarkyti bendro ūkio. Paprastai bendru ūkio tvarkymu pripažįstamos situacijos, kai asmenys bendroms reikmėms naudoja kiekvieno jų gautas lėšas, kartu rūpinasi buto išlaikymu, remontu, bendrai maitinasi, naudojasi tais pačiais buities ir namų apstatymo daiktais, teikia vieni kitiems buitinę paramą ir pan. Be to, svarbus prisidėjimo prie bendro ūkio tvarkymo sistemingumas, nuolatinis pobūdis. Konkreti bendro ūkio tvarkymo išraiška kiekvienu atveju priklauso ir nuo sutuoktinių socialinės padėties, interesų ir kita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-157-378/2020).
Bendro ūkio tvarkymas turėtų būti vertinamas tiek pagal objektyvius (pavyzdžiui, naudojimasis tais pačiais daiktais, bendri poreikiai ir jų tenkinimas, bendras veiksmų, pajamų ir išlaidų planavimas), tiek pagal subjektyvius (pavyzdžiui, kokie esminiai veiksniai kiekvienam iš sutuoktinių reiškia bendro ūkio vedimą) kriterijus. Teismas, siekdamas nustatyti momentą, nuo kada gali kilti padarinių sutuoktinių turtinėms teisės ir pareigoms, kai abu sutuoktiniai yra kalti dėl santuokos nutrūkimo, turi išlaikyti sutuoktinių interesų pusiausvyrą.
Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apelianto pozicija, kad šalių santykiai nutrūko 2017 m. vasario 1 d., nuo šios datos šalys negyveno kaip šeima, nevedė bendro ūkio, santuoka egzistavo tik formaliai. Šį pagrįstą teismo įsitikinimą suformavo byloje esantys įrodymai, paneigiantys atsakovo nurodomas aplinkybes dėl šalių santykių ir bendro ūkio vedimo momento. Kaip teisingai nurodo pirmosios instancijos teismas, atsakovas ilgą laiką sutiko su ieškove, jog šalių santykiai nutrūko nuo atsakovo smurto panaudojimo prieš ieškovę ir šalių pilnametę dukrą 2021 m. vasario 7 d., ir tik 2024 m. liepos 17 d. pateiktame patikslintame priešieškinyje pakeitė savo poziciją nurodydamas santuokos iširimo datą – 2017 m. vasario 1 d. Primintina, kad ieškinys teismui pateiktas 2021 m. gegužės 31 d., todėl bylą nagrinėjant tris metus, toks pozicijos pakeitimas kelia pagrįstų abejonių. Teisėjų kolegijos vertinimu, tai susiję su ieškovės keltais reikalavimais dėl įsipareigojimų vykdymo prieš kreditorius (Fleetmann Transporte GmbH (dabar – TAR1) bei kitų turto padalijimo klausimų santuokos nutraukimo byloje. Šalių gyvenimą kartu ir bendro ūkio vedimą patvirtina ir byloje esančios nuotraukos, kuriose dar 2017-2019 metais užfiksuotos šeimos gyvenimo akimirkos (kelionės, Kalėdinės bei rudens fotosesijos), kas paneigia atsakovo dėstomus argumentus apie tikrąjį santuokos iširimo momentą. Taip pat Skyriaus 2021 m. birželio 15 d. išvadoje Nr. 12SD-3159 pats atsakovas Skyriaus specialistams nurodė, kad nuo 2018 m. iki 2020 m., kol šeima gyveno kartu. IES1 būdavo išvykusi, atsakovas rūpinosi vaikais, vežiojo į mokyklą ir būrelius, mokėjo mokesčius. Taigi, atsakovas Skyriaus specialistams aiškiai nurodė aplinkybes dėl bendro ūkio vedimo su ieškove. Be to, iš 2021 m. lapkričio 26 d. Marijampolės apylinkės teismo nuosprendžio baudžiamojoje byloje Nr. 1-413-482/2021 galima spręsti, kad iki pat 2021 m. vasario 7 d. sutuoktiniai gyveno kartu, dalijosi bendromis erdvėmis, kartu šventė gimtadienį, pilnametė dukra nurodė, kad tėvai miega vienoje lovoje. Banko sąskaitų išrašai patvirtina, kad tik šalims pradėjus gyventi skyrium 2021 metais, atsakovas pradėjo pervedinėti pinigus nepilnamečio sūnaus išlaikymui. Kaip teisingai pastebėjo ieškovė, asmeniškai sūnui į jo sąskaitą pervestos lėšos ankstesniais laikotarpiais, negali būti laikomos kaip skirtos sūnaus išlaikymui ir neįrodo, kad santuoka iširo anksčiau nei 2021 m. vasario 7 d.
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes ir aukščiau nurodytus duomenis, teisėjų kolegija konstatuoja, jog šalių santuoka iširo nuo 2021 m. vasario 7 d., todėl ši pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis paliekama nepakeista.
Dėl nepilnamečiam vaikui priteistino išlaikymo dydžio
Atsakovas nesutinka su išlaikymo vaikui įsiskolinimu ir su priteista išlaikymo suma. Teigia, kad šalys nuo 2017 vasario 1 d. negyveno kaip šeima, nevedė bendro ūkio, o 2020 m. spalio mėnesį ieškovei su sūnumi išvykus gyventi į Vilnių ir gyvenimas bendroje erdvėje nutrūko 2021 m. vasario 7 d. (ieškovės inicijuoto ikiteisminio tyrimo prieš atsakovą pradžia). Atsakovo teigimu, per šį laikotarpį jis teikė sūnui išlaikymą, melagingi ir ieškinio teiginiai, kad atsakovas nepadeda pilnametei dukteriai. Atsakovas yra apmokėjęs dukters mokslus Mykolo Riomerio universitete, pagal dukters poreikius visuomet jai duodavo pinigų. Atsakovo pajamos yra 700 Eur/mėn., todėl ieškovas gali teikti 400 Eur/mėn. išlaikymą sūnui. Mano, kad ieškovės nurodytos išlaidos vaiko išlaikymui yra aiškiai per didelės, sūnus mokosi valstybinėje nemokamoje mokymo įstaigoje, todėl 485 Eur/mėn. išlaidų sūnaus ugdymui tikrai nereikės. Vaikui jokie specialūs poreikiai nėra nustatyti.
Sprendžiant dėl priteistinos išlaikymo nepilnamečiam vaikui sumos vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas sąlygas vaikui vystytis. Pagrindiniai priteistino vaikui išlaikymo dydį lemiantys kriterijai yra vaiko poreikiai ir tėvų turtinė padėtis.
Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad tai, jog vaikams, gyvenantiems Lietuvoje, išlaikymo dydis paprastai nustatomas pagal minimalų darbo užmokestį, nėra suformuota ir sektina praktika, nes išlaikymo dydis nustatomas kiekvienu atveju individualiai. Minimalus darbo užmokestis paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, o, kaip pažymėta pirmiau, vaiko visapusiškam vystymuisi užtikrinti turėtų būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 32 punktas).
Nagrinėjamu atveju nuo 2026 m. sausio mėn. minimali mėnesinė alga (MMA) iki mokesčių yra 1 153 Eur, o atskaičius mokesčius – 846 Eur, t. y. po 423 Eur iš kiekvieno iš tėvų. Kaip minėta, tokio dydžio išlaikymas patenkina tik minimalius būtinuosius poreikius, jų motina (tėvas) pagal teismų praktiką neturi įrodinėti detaliais įrodymais. Mažesnis nei 1 (vieno) MMA išlaikymas teismo priteisiamas tais atvejais, kai tėvai dėl susiklosčiusios sunkios turtinės padėties ar sveikatos būklės objektyviai nėra pajėgūs teikti didesnį išlaikymą. Pirmosios instancijos teismas, priteisdamas iš atsakovo 485 Eur dydžio išlaikymą nepilnamečiam sūnui nurodė, kad ieškovei nereikia įrodinėti aplinkybių, kad nepilnamečio sūnaus poreikiams patenkinti kiekvieną mėnesį yra patiriamos išlaidos jo maistui, aprangai, avalynei, vaistams ir vitaminams, transportui, laisvalaikiui, ugdymui. Šie poreikiai nėra susiję su prabangos prekių įsigijimu, priešingai, visos išlaidos yra susietos su sąlygomis, kurias būtina užtikrinti vaikų vystymosi, augimo ir tobulėjimo procese. Iš Vaiko teisių apsaugos specialistų teiktų dokumentų matyti, kad vaikas patiria sunkumus mokykloje, dėl ko ieškovė užtikrino, kad sūnus lankytų papildomas pamokas pas privačią korepetitorę, dėl ko vien tam kiekvieną mėnesį patiriamos 400 Eur išlaidos. Teisėjų kolegijos vertinimu, skundžiamu sprendimu priteistas išlaikymas šalių nepilnamečiam vaikui yra pagrįstas ir proporcingas, užtikrinantis vaiko poreikių tenkinimą. VAI1 yra paauglys (duomenys neskelbtini) amžiaus), tokio amžiaus vaikams susidaro didesnės išlaidos pramogoms, ugdymui, lavinimui, drabužiams ir avalynei. Be to, šalių sūnus lanko papildomas pamokas, už kurias moka ieškovė. Pažymėtina, kad kasmet pragyvenimo lygis šalyje tik auga, nuolat keičiasi ir MMA, prekių ir paslaugų kainos bei bendra finansinė situacija šalyje. Apeliaciniame skunde atsakovas, teigdamas, kad vaiko išlaikymui pakanka mažesnės sumos nei ieškovės prašoma, turi pareigą šį teiginį pagrįsti. Šiuo atveju atsakovas tik deklaratyviai nurodo, kad ieškovės pateikti poreikiai yra per dideli, tačiau ieškovės nurodomų sūnaus poreikių detaliai neanalizuoja bei nepateikia argumentų, su kuria nepilnamečio poreikiams skirtų išlaidų dalimi nesutinka. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovės pateiktoje poreikių lentelėje nurodytos vidutinės mėnesio išlaidos yra racionalios, atitinkančios šių dienų realijas bei tikruosius šalių nepilnamečio sūnaus poreikius. Taip pat svarbu pažymėti, kad atsakovo nurodoma 400 Eur suma neatitiktų nepilnamečio vaiko interesų, neužtikrintų net minimalių jo poreikių tenkinimo, ši suma yra mažesnė nei MMA, o atsakovas nepagrindė išskirtinių aplinkybių, leidžiančių priteisti mažesnį nei MMA išlaikymo dydį.
Apeliaciniame skunde atsakovas iš esmės negalėjimą skirti didesnės sumos sūnaus išlaikymui grindžia prasta savo finansine padėtimi, gaunamomis tik 700 Eur mėnesinėmis pajamomis. Šiuo aspektu pažymėtina, kad atsakovas yra darbingo amžiaus, duomenų apie nustatytą dalyvumo lygį ar kitus apribojimus dirbti byloje nėra. Atsakovas yra MB „Autoniša“ vadovas, todėl atsakovo nurodomas mėnesinis atlyginimas kelia abejonių. Skundžiamame sprendime nurodoma, kad 2023 m. sausio 31 d. Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos operatyvaus patikrinimo pažymoje Nr. (7.45 Mr) FR1042-490 konstatuota, kad laikotarpiu nuo 2020-2022 m. MB „Autoniša“, valdoma atsakovo, į trečiąsias šalis išgabeno 222 automobilius už kuriuos gavo 455 540 Eur pajamų (2020 m. 33 automobiliai iš kurių gavo 58 150 Eur pajamų, 2021 m. 81 automobiliai iš kurių gavo 148 750 Eur pajamų ir 2022 m. 108 automobiliai iš kurių gavo 248 640 Eur pajamų), tačiau mėnesinėse PVM deklaracijose (FR0600) šių sandorių nedeklaravo. MB „Autoniša” nedeklaravo minėtų pajamų, o finansinėse ataskaitose deklaravo tik nuostolius (2020 metais deklaruotos 10 053 Eur nuostoliai prie mokesčius; 2021 metais deklaruoti 4 833 Eur nuostoliai prieš mokesčius; 2022 metais deklaruoti 4 244 Eur). Iš to seka, kad MB „Autoniša“ sandorių VMI nedeklaravo, už tai nemokėjo mokesčių, dėl ko visas pelnas liko MB „Autoniša“, o tuo pačiu ir atsakovo ATS1 žinioje. Be to, atsakovas turi nekilnojamojo turto, todėl vertintina, kad atsakovo turtinė padėtis yra geresnė, nei nurodo pats atsakovas.
Kasacinio teismo praktikoje ne kartą akcentuota, kad sąžiningo ir rūpestingo asmens, turinčio pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų įmanomų ir prieinamų priemonių tam, kad būtų gaunamos pakankamos pajamos vaikui išlaikyti. Todėl vien deklaruojamos mažos pajamos negali būti vertinamos kaip pakankamas pagrindas mažinti vaikui priteistiną išlaikymą ar perkelti finansinę vaiko išlaikymo naštą kitam iš tėvų. Priešingas aiškinimas neatitiktų prioritetinės vaiko teisių apsaugos principo bei paneigtų nepilnamečių vaikų teisę į tinkamas gyvenimo ir vystymosi sąlygas.
Šiuo atveju, įvertinus byloje esančių duomenų visumą, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo vertinti, jog pirmosios instancijos teismas, nustatydamas šalių nepilnamečio vaiko poreikiams tenkinti būtinų išlaidų dydį ir šalių galimybes šiuos poreikius patenkinti, išlaikymo vaikui dydį nustatė netinkamai ar neteisingai, ar iš atsakovo priteisė daugiau, nei leidžia jo turtinė padėtis ir pažeidė teisingumo, protingumo, sąžiningumo principus.
Taip pat pažymėtina, kad apelianto nurodomi argumentai dėl prisidėjimo prie pilnametės dukters poreikių (mokėjimo už mokslus) ar pačiam sūnui į jo banko sąskaitą pervedamų pinigų, nelaikytini turinčiais ryšį su priteistino išlaikymo dydžiu. Kaip minėta, tėvai pagal galimybes turi pareigą prisidėti ir prie papildomų vaikų poreikių tenkinimo ir ši atsakomybė negali būti perkelta vienam iš tėvų, kadangi tam tėvui, su kuriuo nustatoma vaiko gyvenamoji vieta, ir taip tenka didesnė pareigų našta.
Siekiant, kad suaugęs vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu, visais atvejais svarbu užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, realizuoti ir tobulinti savo įgimtus ir įgytus gebėjimus. Tėvai atsakingi už vaiko aplinką ir sudaromas realias prielaidas formuotis normaliai vaiko vertybių (pažiūrų) sistemai, už paramą vaikui siekiant gero išsilavinimo, jam realizuojant turimus sugebėjimus, pomėgius. Tėvams tenka dalytis normalaus vaiko vystymosi asmenine atsakomybe, kurios negalima atsisakyti. Tėvams objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Tai reiškia, jog tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaikais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2006).
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino ieškovės ieškinio dalį dėl priteistino išlaikymo dydžio nepilnamečiam sūnui (485 Eur/mėn.), todėl ši apeliacinio skundo dalis atmestina. Taip pat atmestina apeliacinio skundo dalis dėl priteisto išlaikymo įsiskolinimo, kadangi atsakovo banko sąskaitos išrašai nepatvirtina, kad nuo 2021 m. vasario 7 d. atsakovas teikė sūnui išlaikymą, šių duomenų atsakovas nepaneigė bei nepateikė jo teiginius apie mokėtą išlaikymą pagrindžiančių įrodymų.
Dėl namų valdos, (duomenys neskelbtini)
Apeliantas nurodo, kad namų valda (duomenys neskelbtini), yra atsakovo tėvo turtas, naudojamas kaip MB „Autoniša“ ofisas, į kurį buvo supirkti baldai ir įranga iš įmonės lėšų. Atsakovas ATS1 kaip įmonės vadovas padėjo savo tėvui įmonės savininkui internetu užsakyti baldus ir kitą įrangą įmonei adresu (duomenys neskelbtini). Kadangi ieškovė sudarinėjo atsakovui neįmanomas psichologines sąlygas gyventi savo namuose, todėl ATS2 atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas neturi kur gyventi, leido ATS1 laikinai įmonės patalpose įsirengti vieną kambarį gyvenimui, kol nesibaigs teismas dėl santuokos nutraukimo ir turto pasidalinimo ir iki ATS1 bus priteista piniginė kompensacija už dalį jam priklausančio turto, už kurią galėtų įsigyti gyvenamąjį būstą.
Ieškovė nurodė, kad santuokos metu sutuoktiniai buvo priėmę bendrą sprendimą dėl buto Vilniuje įsigijimo, tam tikslui taupė ir skolinosi pinigines lėšas, netgi buvo nuvykę į Vilnių apžiūrėti kelių butų variantų. Šeimos bendrų santaupų grynaisiais suma siekė apie 60 000 Eur, iš kurių ieškovė buvo pasiskolinusi 42 500 Eur iš trečiojo asmens Fleetmann Transporte GmbH (dabar – TAR1). Grynieji pinigai buvo kaupiami šalių namuose, tačiau ieškovė pastebėjo, kad 2020-2021 metais šeimos santaupų ir skolintų pinigų nebėra. Ieškovė įsitikinusi, kad atsakovas iš bendrų santuokinių santaupų ir pasiskolintų lėšų, be ieškovės žinios ir sutikimo įsigijo nekilnojamąjį turtą, o svarbiausia, pirkimo-pardavimo sandorį sudarė ne savo, o tėvo ATS2 vardu, tam, kad išvengtų turto padalinimo santuokos nutraukimo byloje. Todėl ieškovė prašo panaikinti 2020 m. lapkričio 20 d. Nekilnojamųjų daiktų pirkimo-pardavimo sutarties bei žemės sklypo, gyvenamojo namo, kiemo statinių naudojimosi tvarkos nustatymo sutarties dalį dėl pirkėjo, ir nustatyti, kad pirkėjai yra ieškovė bei atsakovas bei pripažinti turtą bendra jungtine sutuoktinių nuosavybe.
Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime konstatavo, kad sandorio tariamumą patvirtina tai, kad pirkimo-pardavimo sutartyje buvo nurodyta kur kas mažesnė parduodamo/įsigyjamo turto kaina, nei reali ar rinkos vidutinė kaina. Nekilnojamuoju turtu (duomenys neskelbtini), nuo pat jo įsigijimo dienos rūpinosi, jį renovavo ir įrenginėjo, o pilnai sutvarkius jame gyveno išimtinai atsakovas ATS1. Tikrąją sandorio šalį – ATS1, o ne ATS2, patvirtina aplinkybė, jog nekilnojamojo turto išlaikymo mokesčius, moka ne ATS2, o ATS1.
Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su skundžiamu sprendimu, vertina, jog pirmosios instancijos teismas itin išsamiai išanalizavo byloje esančius duomenis, susijusius su namų valdos adresu (duomenys neskelbtini), įsigijimu, naudojimu bei tikrąja sandorio šalimi, todėl pritaria, jog 2020 m. lapkričio 20 d. pirkimo-pardavimo sutartis buvo sudaryta su apsimestine (statytine) šalimi. Visi nekilnojamojo turto objektai, (duomenys neskelbtini), įsigyti panaudojant sutuoktinių bendras lėšas, o atsakovas ATS2 neatitinka tikrojo šio teisinio santykio subjekto, todėl ginčo turto pirkėjo teisės ir pareigos pagrįstai perkeltos atsakovui ATS1 ir ieškovei IES1, pripažįstant šiuo sandoriu įgytą turtą bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, įtraukiant turtą į santuokoje dalintino turto balansą, kaip įgytą santuokos metu iš bendrų santuokinių lėšų.
Šioje nutartyje jau konstatuota, kad šalių santuoka faktiškai iširo 2021 m. vasario 7 d., o ginčo sandoris sudarytas 2020 m. lapkričio 20 d. Atsakovas patvirtino, kad iš bendrų namų išsinešė seifą, nepaneigė ieškovės nurodomų aplinkybių dėl taupomų pinigų buto įsigijimui Vilniuje bei pasiskolintų lėšų panaudojimo namų valdos (duomenys neskelbtini), įsigijimui. Tuo tarpu ieškovės nurodomas aplinkybes patvirtina byloje esantys įrodymai, kurie sudaro labiau tikėtiną išvadą, jog atsakovas panaudojo bendras santuokines lėšas minėtos namų valdos įsigijimui, o tikroji sandorio šalis yra ne ATS2, o atsakovas ATS1.
Visų pirma, byloje esantys duomenys patvirtina, kad Fleetmann Transporte GmbH ieškovei paskolino 42 500 Eur sumą dalimis grynaisiais pinigais: 2021 m. vasario 1 d. paskolino 3 250 Eur sumą; 2021 m. sausio 27 d. paskolino 6 150 Eur sumą; 2021 m. sausio 22 d. paskolino 9 400 Eur sumą; 2021 m. sausio 19 d. paskolino 2 950 Eur sumą; 2021 m. sausio 15 d. paskolino 8 550 Eur sumą. Ieškovės teigimu, šie pinigai buvo laikomi namų seife, iš kurio visi taupyti pinigai dingo 2020-2021 metais. Nurodomu laikotarpiu ATS2 vardu buvo įgyta namų valda (duomenys neskelbtini), ji remontuota, įrenginėjama, perkami baldai, kitos remonto prekės iš MB „Autoniša“ lėšų. Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariate atlikto ikiteisminio tyrimo Nr. 03-2-00192-22 metu nustatyta, kad dėl prekių užsakymo, kiekio ir kainos derėjosi būtent atsakovas ATS1. Teismui pateikta 2023 m. sausio 31 d. Kauno apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos operatyvaus patikrinimo pažyma Nr. (7.45 Mr) FR1042-490, kurioje nustatyta, kad už laikotarpį nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2022 m. spalio 31 d., MB „Autoniša“ vadovaujama atsakovo ATS1 įsigijo iš įvairių juridinių asmenų ir įtraukė į PVM atskaitą: asmens higienos, buitinės chemijos, statybinių medžiagų ir įrankių, smulkios buitinės technikos, baldų ir įvairių kitų prekių bei paslaugų už 18 027,33 Eur, kurios nėra susijusios su Bendrijos PVM apmokestinama veikla; Bendrija įrengė ir apstatė gyvenamosios paskirties butą priklausantį vadovo tėvui, Bendrijos savininkui ATS2, adresu (duomenys neskelbtini). Ginčo dėl pastarųjų aplinkybių byloje nėra.
Ilgą laiką MB „Autoniša“ buvo registruota (duomenys neskelbtini) (šeimos būsto adresu), o atsakovui apsigyvenus (duomenys neskelbtini), analogiškai buvo pakeistas ir juridinio asmens buveinės adresas. Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija atlikto MB „Autoniša“ mokestinį patikrinimą vietoje ir nustatė, kad MB „Autoniša“ veiklą vykdė tuo pačiu adresu, kur buvo saugomi ir prekiaujami įmonės automobiliais – (duomenys neskelbtini). Šiuo adresu buvo ir įmonės biuras. 2023 m. sausio 31 d. operatyvaus patikrinimo pažymoje Nr. (7.45 Mr) FR1042-490 nustatyta, kad pareigūnai atvyko į veiklos vykdymo vietą - (duomenys neskelbtini), kurioje buvo laikomi automobiliai skirti perpardavimui, taip pat ofiso patalpos klientų priėmimui. Tačiau bendrijos vadovas atsakovas ATS1 paaiškino, kad veiklą vykdo registracijos adresu (duomenys neskelbtini). Pareigūnams nuvykus į (duomenys neskelbtini), buvo nustatyta, kad šiose patalpose įrengtas gyvenamasis butas, yra svetainė, virtuvė, vonios kambarys, miegamasis ir darbo kambarys. Bute daug asmeninių daiktų: drabužiai, maisto produktai, asmens higienos priemonės bei kiti įvairūs daiktai. Nustatyta, kad šiose patalpose Bendrija atliko remontą ir apstatė bei įrengė patalpas. Pareigūnams nebuvo pateikta jokia nuomos, panaudos ar kita sutartis su turto savininku ATS2 ir MB „Autoniša“. Patikrinimo metu apžiūrėjus ir įvertinus butą, nustatyta, kad Bendrijos veikloje jis nenaudojamas, nes jame daugybė asmeninių daiktų, sprendžiant iš jų, galimai šiame bute gyvena keli asmenys, taip pat patikrinimo metu nebuvo pateikti jokie dokumentai kurie įrodytų, kad šiame bute vykdoma Bendrijos veikla.
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, jog ir kiti byloje esantys duomenys nepatvirtina atsakovų teiginių dėl namų valdos (duomenys neskelbtini), tikrojo savininko. Išskyrus pirkimo-pardavimo sutartį, nei vienas byloje esantis įrodymas nepatvirtina ATS2, kaip tikrojo šios namų valdos savininko. Būtent ATS1 domėjosi baldų, kitų statybinių medžiagų įsigijimu, ką patvirtina jo kompiuteryje rasti duomenys. Nėra duomenų, kad ATS2 mokėtų komunalinius ar kitus mokesčius už paslaugas, išlaikymą, žemės mokestį ir pan. Atsakovas ATS2 jokia forma nefigūruoja jokiuose santykiuose, susijusiuose su (duomenys neskelbtini). ATS2 banko sąskaitų išrašai patvirtina, kad didelių sumų sąskaitoje jis neturėjo, kaip nebuvo išgrynintos ir reikšmingos pinigų sumos, reikalingos sumokėti už namų valdos įsigijimą. ATS2 pajamos taip pat nėra didelės, tuo metu siekė apie 800-900 Eur, o duomenų apie turimas santaupas grynaisiais pinigais byloje taip pat nėra. Argumentai, kad minėta namų valda pirkta kaip MB „Autoniša“ ofisas, nepagrįsti dėl aukščiau nurodytų aplinkybių, kad faktiškai šis būstas naudojamas gyvenimui, o ne veiklai vykdyti. Pats ATS2 šiame name negyvena, o kaip minėta, nei panaudos, nei nuomos sutartis su MB „Autoniša“ į byla nepateikta, todėl nėra aišku, kokiais pagrindais atsakovas ATS1 naudojasi šiuo nekilnojamuoju turtu. Apelianto ATS1 nurodomos aplinkybės, jog jis, kaip įmonės vadovas, padėjo savo tėvui internetu užsakyti baldus ir kitą įrangą įmonei adresu (duomenys neskelbtini), todėl tai neįrodo sandorio tariamumo, laikytini deklaratyviais. Sutiktina, kad įmonės vadovas gali rūpintis įvairiais su įmone susijusiais reikalais, tačiau ATS2 nėra atlikęs jokių veiksmų kaip MB „Autoniša“ ir namų valdos (duomenys neskelbtini), savininkas. Į bylą tokie duomenys nepateikti.
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, jog tikrosios namų valdos (duomenys neskelbtini), 2020 m. lapkričio 20 d. pirkimo-pardavimo sutarties šalys yra ieškovė IES1 ir ATS1, o ATS2 yra apsimestinė sandorio šalis. Namų valda buvo įgyta santuokos metu, iš sutaupytų ir pasiskolintų bendrų lėšų, todėl pripažintina bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Taigi, šios apeliantų apeliacinių skundų dalys atmestinos, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.
Dėl namų valdos (duomenys neskelbtini), vertės ir padalijimo būdo
Apelianto ATS1 teigimu, pirmosios instancijos teismas iškraipė byloje surinktus duomenis ir faktus, susijusius su namų valda (duomenys neskelbtini). Atsakovas niekada nepripažino, kad išvis jam buvo žinoma apie neva ieškovei O. S. dovanotas pinigines lėšas. Atsakovas nurodo, kad 2007 m. liepos 26 d. ieškovė kartu su atsakovu įsigijo žemės sklypą, kadastrinis adresas: (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), kurį ieškovės sumanymu įregistravo O. S. vardu. Šį žemės sklypą 2008 m. spalio 3 d. pardavė už 50 000 litų, O. S. sandoryje nedalyvavo, ieškovė veikė pagal įgaliojimą. Pinigus gavo grynaisiais ir juos panaudojo namo pirkimui. Taip pat nurodo, kad 2003 m. kovo 17 d. ieškovė ir atsakovas nuosavybės teise įgijo butą (duomenys neskelbtini), o 2006 m. gegužės 24 d. šį butą pardavė už 40 000 litų. 2002 m. gruodžio 20 d. ieškovė ir atsakovas nuosavybės teise įsigijo negyvenamąją patalpą-parduotuvės patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), o 2006 m. gegužės 10 d. jas pardavė už 70 000 litų, ir šie pinigai buvo naudojami namo pirkimui ir gerbūvio tvarkymui. Todėl ieškovės nurodyti teiginiai, kad ji savo lėšomis ženkliai daugiau prisidėjo prie namo įsigijimo ir jo tvarkymo neatitinka tikrovės.
Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nurodė, jog esminė aplinkybė, sudaranti pagrindą nukrypti nuo sutuoktinių lygių dalių principo dalinant namų valdą, yra ta, kad ieškovė asmeninėmis lėšomis padengė daugiau nei 1/3 dalį kredito bankui, kurio pagrindu buvo įsigyta namų valda bei savo asmenines lėšas investavo į nekilnojamojo turto pagerinimus.
Pažymėtina, kad atsakovas ATS1 apeliaciniame skunde namų valdos vertės iš esmės neginčija, tik neigia ieškovės nurodomas aplinkybes dėl asmeninių lėšų panaudojimo padengiant paskolą bankui. Taip pat neneigia, jog namų valda buvo pagerinta ieškovės asmeninėmis lėšomis šalims jau faktiškai gyvenant skyrium.
Atsakovo apeliaciniame skunde nurodomų nekilnojamųjų daiktų pirkimų ir pardavimų fakto ieškovė neginčijo, tik įrodinėjo, jog kreditas buvo grąžintas ankščiau laiko, nes jai asmeninės nuosavybės teise jos močiutė padovanojo pinigines lėšas, kurias ieškovė panaudojo kredito grąžinimui ir būsto remonto atlikimui. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad AB SEB Vilniaus bankas 2005 m. gegužės 24 d. sudarytos kredito sutarties Nr. 2050518030303-03 pagrindu ieškovei suteikė 30 340,86 Eur dydžio kreditą namų valdos (duomenys neskelbtini), įsigijimui. Ieškovė paaiškino, kad santuokos metu ieškovei senelė O. S. 2013 m. padovanojo 49 000 LTL sumą grynaisiais pinigais, ir ieškovė šias asmenines lėšas panaudojo solidarios prievolės AB SEB Vilniaus bankui padengimui. Piniginių lėšų dovanojimo faktą patvirtina teismui teikiama ieškovės Gyventojo pajamų deklaracija už 2013 metus, kurioje fiksuota gautų dovanotų pajamų suma. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovė į savo asmeninę sąskaitą grynaisiais įsineša didelėmis sumomis grynuosius pinigus ir atlieka mokėjimus bankui už paskolą. Pavyzdžiui, iš AB „SEB“ bankas ieškovės banko sąskaitos išrašo matyti, kad 2013 m. lapkričio 22 d. ieškovė atlieka 12 200 Eur grynųjų pinigų įnešimą į sąskaitą (kas ekvivalentu litais – 42 090), iš jų 2013 m. lapkričio 25 d. pavedimu AB „SEB Vilniaus bankas“ padengia galutinį kredito likutį – 12 176,47 Eur. Iš teismui pateiktų banko sąskaitų išrašų matyti ir kitų didesnių sumų įnešinėjimas į sąskaitą grynaisiais, t. y. 2013 m. vasario 28 d. įneša 10 000 LTL grynuosius, vėliau ir kitomis sumomis po 1 000 Eur, 500 Eur, kuriomis buvo padengtos mėnesinės kredito įmokos. Tokiu būdu, daugiau nei trečdalis kredito buvo padengtas asmeninėmis ieškovės lėšomis, dėl ko kreditas išmokėtas ankščiau laiko (terminas 2045 metai, išmokėta 2013 m.). 2015 m. spalio 13 d. ieškovei IES1 O. J. asmeninės nuosavybės teise padovanojo 30 000 Eur sumą, ką patvirtina pateikta pinigų dovanojimo sutartis. Šių aplinkybių atsakovas neginčijo, tiesiog nurodė, jog apie padovanotus pinigus jam nebuvo žinoma, tačiau tai nekeičia fakto, jog solidarią paskolą anksčiau laiko padengė ieškovė. Įnešamos didelės pinigų sumos sutampa su padovanotų pinigų laikotarpiu, šie sandoriai atsispindi tiek Gyventojų pajamų deklaracijoje, tiek notarinėje dovanojimo sutartyje. Šie duomenys nėra nuginčyti. Taip pat nėra nuginčyti ir viešajame registre įregistruoti faktai, jog žemės sklypas, kadastrinis adresas: (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), buvo įgytas ir įregistruotas O. S. vardu. Ieškovė pirkimo-pardavimo sutartį pasirašė kaip atstovė pagal įgaliojimą, pinigus atstovaujamosios vardu gavo grynaisiais pinigais, tačiau nėra nustatyta aplinkybių, kad šiuos pinigus (50 000 litų) ieškovė su atsakovu pasiliko sau kaip tikrosios sandorio šalys.
ATS1 apeliaciniame skunde konkrečiai nepasisako dėl skundžiamos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies dėl namų valdos (duomenys neskelbtini), vertės ir padalijimo būdo, todėl nėra aišku, su kuriais konkrečiai teismo argumentais nesutinkama. Tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog šios namų valdos pagerinimus jau šalims gyvenant skyrium, patvirtina byloje esantys duomenys, konkrečiai: 2023 m. birželio 1 d. sąskaita faktūra už baldų gamybą, UAB „Skena“ 2024 m. kovo 3 d. ekspertizės aktas, lokalinė sąmata, namo vidaus nuotraukos ir pan.
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, nutraukus santuoką namų valda, (duomenys neskelbtini), pagrįstai padalintina nukrypstant nuo sutuoktinių lygių dalių principo, t. y. ieškovei priteisiant 2/3 dalis turto, o atsakovui priteistina kompensacija už 1/3 dalį turto, kadangi ieškovė savo asmeninėmis lėšomis padengė solidarią paskolą bankui. Taigi, ši pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis paliekama nepakeista.
Dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini).
Atsakovas nesutinka su ieškovės reikalavimu ½ dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), priteisti ieškovei natūra, iš atsakovo priteisiant piniginę kompensaciją. Ieškovė neįrodė, kad ginčo žemės sklypas yra nedalus ar, kad jo padalijimas natūra objektyviai neįmanomas. Tai, kad nuosavybės teisė formaliai dar nėra įregistruota abiejų sutuoktinių vardu, nėra susiję su sklypo dalumo klausimu. Ši aplinkybė susijusi su nebaigtu sandoriu ir likusia 2 897 Eur prievole tretiesiems asmenims, tačiau ji nepaneigia galimybės turtą padalyti natūra. Atsakovas nepripažįsta, kad šio žemės sklypo vertė yra 10 000 Eur, kadangi vertė nebuvo nustatyta ekspertizės aktu, o kompensacijos priteisimas nepagrįstai perkeltų finansinę naštą atsakovui. Natūrinis padalijimas eliminuotų galimus būsimus turtinius ginčus ir atitiktų proporcingumo principą.
Byloje pateikti dokumentai patvirtina, kad 2008 m. gruodžio 29 d. pirkimo-pardavimo sutartimi šalys įsigijo ½ dalį 2,0050 ha žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini). Nekilnojamojo turto registre Notaro pranešimu Nr. 202/08-2287 atliktas įrašas apie sutuoktinių vardu sudarytą sandorį į ½ dalį žemės sklypo. Dėl objektyvių kliūčių iki šiol nuosavybės teisė į visą žemės sklypą vis dar formaliai įregistruota trečiojo asmens TAR1 vardu. Iš trečiųjų asmenų TAR1 ir TAR2 pateikto atsiliepimo byloje matyti, kad jie, kaip turto pardavėjai, sutinka ir patvirtina, jog ½ dalis žemės sklypo priklauso ieškovei su atsakovu, tačiau ieškovė su atsakovu nėra pilnai apmokėję 2 897 Eur skolos, dėl ko nėra išduotas notaro liudijimas. Tretieji asmenys atsiliepime patvirtino, kad prieš keletą metų šalys buvo nuvykusios pas notarą siekdamos užbaigti sandorį, tačiau atsakovas ATS nusprendė nepasirašyti dokumentų, dėl ko sandoris nebuvo užbaigtas.
Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu priteisė ieškovei ½ dalį žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), siekiant išvengti konfliktinių situacijų ateityje bei konstatavo, jog atsakovas neturi intereso į šio turto priteisimą jo naudai. Teisėjų kolegija iš esmės pritaria tokiai pirmosios instancijos teismo išvadai, kadangi atsakovas savo procesiniuose dokumentuose šio žemės sklypo į dalintino turto balansą nebuvo įtraukęs iki pat 2025 m. balandžio 14 d., į jį nepretendavo, dėl jo priteisimo ar priklausomybės nepasisakė. Taip pat svarbus aspektas tas, kad išimtinai dėl atsakovo veiksmų sandoris notarų biure nebuvo užbaigtas, dėl ko dalis žemės sklypo taip ir liko įregistruota trečiųjų asmenų vardu, o 2 897 Eur skolos dalis už jį nesumokėta. Atsakovo teiginiai dėl kompensacijos naštos jam perkėlimo nepagrįsti, kadangi ½ dalį šio žemės sklypo priteisus ieškovei, būtent ieškovė turi pareigą sumokėti atsakovui kompensaciją už jai tenkančią didesnę turto dalį, o ne atvirkščiai. Ieškovė laikosi pozicijos, kad ½ dalies žemės sklypo vertė yra 10 000 Eur, atsakovas šios vertės neginčijo, neprašė skirti ekspertizės turto vertei nustatyti, pats nesiėmė veiksmų, galinčių paneigti ieškovės poziciją, todėl atsakovo argumentai dėl netinkamai nustatytos dalies žemės sklypo vertės atmestini kaip nepagrįsti.
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad šiuo konkrečiu atveju, įvertinus visas aplinkybes, šalių paaiškinimus, ½ dalis žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), pagrįstai priteista ieškovei, įpareigojant ieškovę sumokėti atsakovui kompensaciją. Šį žemės sklypą padalijus natūra ne tik kiltų papildomų konfliktų, tačiau užprogramuotų galimai naujus teisminius ginčus dėl sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo, atidalijimo ir pan.
Dėl kreditorinių reikalavimų kreditoriui Fleetmann Transporte GmbH
Atsakovas ATS1 apeliaciniame skunde nepripažįsta, kad prievolė kreditoriui Fleetmann Transporte GmbH yra solidari, kadangi, jo teigimu, sutuoktiniai nuo 2017 m. vasario 1 d. negyveno kaip šeima, nevedė bendro ūkio. Šiuos teiginius taip pat grindžia aplinkybėmis, jog sandoris dėl (duomenys neskelbtini), įvyko 2020 m. lapkričio 20 d., o 42 500 Eur iš trečiojo asmens Fleetmann Transporte GmbH gauti periodu nuo 2020 m. gruodžio 15 d. iki 2021 m. vasario 1 d., t. y. po sandorio dėl (duomenys neskelbtini), įvykimo. Taip ieškovė bando praturtėti atsakovo sąskaita.
Sutuoktinių prievolės gali būti asmeninės arba bendros, o bendros – dalinės arba solidariosios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-482/2008). Asmeninės sutuoktinio prievolės yra tokios, kurios yra susijusios su jo asmeniu, asmeniniu turtu arba asmeninių poreikių tenkinimu. Asmenines prievoles savo vardu įgyja vienas iš sutuoktinių, kuris ir atsako pagal jas savarankiškai savo asmeniniu turtu arba savo dalimi bendrame turte (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Bendromis laikomos sutuoktinių prievolės, kurios yra susijusios su bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kylančios iš vieno iš sutuoktinių vardu sudarytų sandorių, tačiau esant kito sutuoktinio sutikimui arba vėliau šio sutuoktinio patvirtintų, taip pat kitos šeimos interesais prisiimtos prievolės, bei solidariosios sutuoktinių prievolės (CK 3.109 straipsnio 1–3 dalys) (pirmiau minėtas nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010).
Byloje pateikti rašytiniai įrodymai – kasos išlaidų orderiai patvirtina, kad trečiasis asmuo Fleetmann Transporte GmbH ieškovei paskolino 42 500 Eur sumą dalimis, t. y. 2021 m. vasario 1 d. paskolino 3 250 Eur sumą; 2021 m. sausio 27 d. paskolino 6 150 Eur sumą; 2021 m. sausio 22 d. paskolino 9 400 Eur sumą; 2021 m. sausio 19 d. paskolino 2 950 Eur sumą; 2021 m. sausio 15 d. paskolino 8 550 Eur sumą. Konstatuota, jog šalys gyveno santuokoje kaip šeima iki pat 2021 m. vasario 7 d., planavo įsigyti bendrą būstą Vilniuje, tam taupė pinigus, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai šį kreditorinį reikalavimą pripažino bendra sutuoktinių prievole. Sutiktina su apeliantu, jog sandoris dėl namų valdos (duomenys neskelbtini), įvyko anksčiau už paskolos sutartį, tačiau primintina, kad paskolos lėšos buvo išmokamos dalimis, o ikiteisminio tyrimo medžiaga patvirtina, kad po paskolos sutarties sudarymo buvo įrenginėjama namų valda (duomenys neskelbtini). Pavyzdžiui, 2021 m. sausio 5 d. UAB „Rubisolis“ sąskaita išankstiniam apmokėjimui bendrai 1 492,16 Eur sumai, 2021 m. sausio 6 d. užsakyta miegamojo lova su čiužiniu bendrai 579 Eur sumai, 2021 m. sausio 8 d. UAB „Arsenda“ sąskaita faktūrą už vidaus duris, grindų dangą ir kitas medžiagas bendrai 1 984,96 Eur sumai, 2021 m. sausio 11 d. atsiųsta atsakovui sąmata už 1 426 Eur (už lubas – 975 Eur, karnizas 76 Eur, LED profilių ir juostos montavimas – 300 Eur, balkis spintai ir jo montavimas 25 Eur, elektros kabelis šviestuvams ir jo išvedžiojimas – 50 Eur). Dėl šių prekių ir paslaugų derėjosi atsakovas ATS1, sąskaitos išrašytos MB „Autoniša“ vardu, o bylos medžiaga patvirtina, kad ATS1 skolino lėšas MB „Autoniša“, nors, kaip pat teigia, jo mėnesinės pajamos buvo tik 700 Eur.
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, kreditorinis reikalavimas kreditoriui Fleetmann Transporte GmbH pagrįstai pripažintas bendra sutuoktinių prievole, todėl ši apeliacinio skundo dalis atmetama, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.
Dėl kilnojamojo turto padalijimo būdo
Apeliantas ATS1 nurodo, kad visi kilnojamieji daiktai buvo supirkti ir naudojami (duomenys neskelbtini), namų valdai, jų pritaikymas kitoje vietoje yra apsunkintas. Atkreipė dėmesį į tai, kad pati ieškovė daugiau kaip 4 metus naudojasi ginčo daiktais, dabartinė jų būklė yra nežinoma. Atsakovas net neturi galimybės naudotis tais daiktais, nes neturi savo gyvenamojo ploto, kur juos galėtų naudoti, baldai yra nepritaikyti kitai patalpai, nes buvo gaminti būtent (duomenys neskelbtini), namų valdai. Teismas turėjo patikrinti, ar turtas egzistuoja, ir ar jo vertės pagrįstos įrodymais, tačiau šios sprendimo dalies motyvai nepakankami, nes tenkinami ieškovės reikalavimai visiškai nepasisakant dėl atsakovo reikalavimų ir argumentų.
Šioje byloje šalys nesutarė dėl kilnojamųjų daiktų vertės ir padalijimo būdo, nuolat pildė kilnojamųjų daiktų sąrašą. Pažymėtina, kad apeliaciniame skunde nurodyta dalis kilnojamųjų daiktų negali būti dalinama, pavyzdžiui, 3 500 Eur vertės virtuvinis komplektas, kadangi byloje esantys duomenys patvirtina, jog jis įrengtas jau šalims gyvenant skyrium ieškovės lėšomis. Nėra abejonių, jog nemaža dalis kilnojamųjų daiktų yra susiję išimtinai su (duomenys neskelbtini), namų valda ir buvo gaminti bei pritaikyti būtent toms patalpoms. Pavyzdžiui, integruotos spintos, saunos įranga ir baldai, lauko židinys ar šiltnamis. Kita dalis daiktų gali būti lengvai išmontuojami ir perkelti į kitą erdvę. Teisėjų kolegijos vertinimu, visi šalių procesiniuose dokumentuose nurodyti kilnojamieji daiktai priteisti atsakovui būtent dėl to, kad atsakovas nurodo itin aukštas daiktų vertes, neskaičiuoja nusidėvėjimo, šių verčių negrindė jokiais objektyviai duomenimis (naudotų baldų ir įrangos skelbimų kainomis, ekspertizės išvadomis ir pan.). Nurodomos tokios kilnojamųjų daiktų vertės: motociklas Yamaha, neregistruotas VĮ „Regitra“, 6 000 Eur; žolės pjovimo traktorius 2 000 Eur, žoliapjovė 500 Eur; 2 vnt. dviračiai 1 000 Eur; prikabinamas namelis ant ratų 2 500 Eur; priekaba 800 Eur; treniruoklis 500 Eur; 2 vnt. naujų oro kondicionierių 1 200 Eur; virtuvės baldai: orkaitė 250 Eur; dujinė viryklė 250 Eur; elektros bangų krosnelė 3 – 30 Eur; indaplovė 300 Eur; garų surinkėjas 200 Eur; pirmo aukšto holo baldai: rašomasis stalas 250 Eur; rašomojo stalo kėdė 100 Eur; komoda 200 Eur; knygų spinta 200 Eur; integruota rūbų spinta 450 Eur; akvariumas 1 000 Eur; svetainės baldai: pietų stalas 750 Eur; minkštas odinis komplektas 1 400 Eur; televizorius „Samsung“ 800 Eur; staliukas kavai 250 Eur; veidrodis sieninis 150 Eur; miegamoji lova su čiužiniu 600 Eur; spinta integruota 800 Eur; integruota spinta 800 Eur; miegamojo lova 300 Eur; stalas 200 Eur; kėdė 50 Eur; staliukas kavai 250 Eur; veidrodis sieninis 150 Eur; drabužinė su lentynomis 300 Eur; vonios baldai: dušo kabina su džakuzi vonia 1 400 Eur; sauna: virš garažo sauna su baldai 1 000 Eur; rūsio baldai: biliardo stalas 1 800 Eur; sieninės lentynos 200; lauko baldai: pavėsinė medinė plytinė 1 000 Eur; pavėsinėje lauko židinys 2 000 Eur; stalas ir keturi suolai 600 Eur; plastikinis šiltnamis 500 Eur; garaže esantys kilnojamieji daiktai: metalinis darbastalis 200 Eur.
Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovas piktnaudžiauja nurodydamas kilnojamųjų daiktų vertes, kadangi jos akivaizdžiai per didelės, neįvertinama, kiek laiko daiktai naudojami, kokia tikroji jų būklė šiai dienai, daiktų vertes koreguoja pagal tai, kam turėtų būti priteisti konkretūs daiktai. Pavyzdžiui, prikabinamo namelio vertę nurodo 1 000 Eur, kai prašo jį priteisti atsakovui, nors byloje esantys duomenys patvirtina, kad panašių namelių kainos yra didesnės. Tuo tarpu, pavyzdžiui, plastikinį šiltnamį įvertino 500 Eur ir prašo jį priteisti ieškovei, nors nėra aišku, už kokią sumą jis pirktas, kiek laiko naudotas, kokia jo būklė, nusidėvėjimas, techniniai parametrai ir pan.
Paminėtina, kad pagal CPK 178 straipsnyje įtvirtintą bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-611/2021, 65 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).
Nagrinėjamu atveju, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovo nurodomos kilnojamųjų daiktų vertės neatitinka tikrovės, vienu atveju yra per didelės, kitu atveju į dalintino turto balansą daiktai negali būti traukiami (virtuvinis komplektas), atsakovui nepagrindus nurodomų daiktų verčių, visi dalintino turto balanse esantys kilnojamieji daiktai pagrįstai skundžiamu sprendimu priteisti atsakovui, o apeliacinio skundo motyvai nesudaro faktinio ir teisinio pagrindo keisti šią sprendimo dalį.
Dėl turtinės teisės padalijimo
Apeliantai nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog nutraukus santuoką, dalintina ir turtinė teisė į MB „Autoniša“ neįvykdytą prievolę. ATS1 nurodo, kad MB „Autoniša“ įkurta jo tėvo tuo metu, kai šalys nebevedė bendro ūkio. Abu apeliantai teigia, kad klientai įmonės direktoriui (ATS1) duodavo pinigus, kuris įnešdavo pinigus kaip pinigų paskolinimą (nors realiai jokio paskolinimo ir nebūdavo), už kuriuos ir nupirkdavo klientui automobilį, kurio jis norėjo, todėl jokie paskolos grąžinimai ir nebuvo vykdomi. Jokios paskolos įmonė nesiskolino teismo sprendime nurodytomis aplinkybėmis.
Iš banko sąskaitos išrašo matyti, kad atsakovas pinigines lėšas (bendroje sumoje 31750 Eur) pirmiausia įsinešdavo į banko sąskaitą grynaisiais pinigais, ir po to jas perversdavo paskolos pagrindu MB „Autoniša“. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad 2018-2019 metais paskolintos piniginės lėšos iš šeimos santaupų nebuvo grąžintos, ką patvirtina tiek atsakovo ATS1, tiek MB „Autoniša“ banko sąskaitų išrašų analizė. Paskolinių santykių egzistavimą tarp ATS1 ir MB „Autoniša“ nustatė ir Valstybinė mokesčių inspekcija, kurios 2023 m. sausio 31 d. operatyvaus patikrinimo pažymoje Nr. (7.45 Mr) FR1042-490 nurodoma, kad remiantis Bendrijos vadovo avansinės apyskaitos duomenimis 2022 m. gruodžio 31 d. Bendrija vadovui buvo skolinga 51 006,39 Eur. Teismas taip pat pažymėjo, kad atsakovas apie minėtos skolos egzistavimą teismui bei ieškovei nenurodė ir net neužsiminė, šis faktas paaiškėjo iš atsakovo ATS1 AB „Swedbank“ banko sąskaitos išrašo.
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis ir padarytomis išvadomis, kadangi paskolinių santykių egzistavimą patvirtina objektyvūs byloje esantys duomenys, jau anksčiau konstatuota, kad tuo laikotarpiu (2018-2019 metais) šalys vedė bendrą ūkį, o atsakovų nurodomi argumentai dėl klientų pinigų laikomi deklaratyviais ir neįrodytais. Byloje nėra jokių duomenų apie klientų perduotus grynuosius pinigus, išduotus kasos pajamų orderius, patvirtintus klientų užsakymus automobiliams pirkti, pokalbius, susirašinėjimus dėl automobilių pirkimo ar užsakymo ir pan. Be to, jei tai būtų iš tiesų klientų pinigai, jų nebuvo jokio pagrindo pirmiausia įnešti į savo asmeninę sąskaitą ir tik paskui pervesti MB „Autoniša“ ir dar nurodant mokėjimo paskirtyje, jog tai paskola. Kaip matyti iš skundžiamo sprendimo, teismo posėdžio metu atsakovas ATS1 painiojosi pasakodamas paskolinių santykių aplinkybes bei teikė tikrovės neatitinkančią informaciją. Įvertinus nurodytas aplinkybes, apeliaciniai skundai dėl šios skundžiamo sprendimo dalies atmestini, kaip faktiškai ir teisiškai nepagrįsti.
Dėl bylos procesinės baigties
Į esminius apeliacinių skundų argumentus atsakyta. Kiti (likę) apeliantų apeliaciniuose skunduose nurodyti argumentai teisiškai nereikšmingi ir byloje pirmosios instancijos teismo priimto teisinio rezultato dėl materialiųjų reikalavimų neįtakoja. Kasacinio teismo yra išaiškinta, jog nors teismo sprendimo motyvavimo svarbą yra pabrėžęs ir Europos Žmogaus Teisių Teismas, nurodęs, kad sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai, tačiau teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019). Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).
Teisėjų kolegija, apibendrindama tai, kas pirmiau nurodyta, konstatuoja, kad skundžiamas sprendimas yra iš esmės teisėtas ir pagrįstas, buvo tinkamai nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, tačiau pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino šalių pateiktus paaiškinimus ir įrodymus dėl santuokos nutraukimo būdo. Atsižvelgiant į tai, atsakovo ATS1 apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies – ieškovės ir atsakovo santuoka nutraukiama dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atitinkamai atmetamas ieškovės reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo; atsakovo ATS2 apeliacinis skundas atmetamas. Taigi, pirmosios instancijos teismo sprendimo nurodytos dalys keičiamos (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme paskirstymo
Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas tenkinant atsakovo ATS1 apeliacinį skundą iš dalies, perskirstomos ir pirmosios instancijos teisme šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos. CPK 93 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jei ieškinys patenkinamas iš dalies, šios išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).
Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad ieškovė pirmosios instancijos teisme patyrė 11 106,50 Eur teisinės pagalbos išlaidų, atsakovo ATS1 bylinėjimosi išlaidos – 7 110 Eur už advokato paslaugas, atsakovo ATS2 – 300 Eur už advokato paslaugas. Ieškovės ieškinį tenkinus 83,3 proc., ieškovei iš atsakovų lygiomis dalimis priteisiama 9 251,71 Eur, t. y. po 4 625,86 Eur iš kiekvieno, po 793,50 Eur žyminio mokesčio už ieškinį, po 1 640 Eur už turto vertinimą.
Iš ieškovės IES1 atsakovo ATS1 naudai priteisiama 1 187,37 Eur už advokato paslaugas atmestų ieškinio reikalavimų ir tenkintų priešieškinio reikalavimų daliai. Atlikus priešpriešinių reikalavimų įskaitymą, ieškovei iš atsakovo ATS1 priteisiama 3 438,49 Eur teisinės pagalbos išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, 793,50 Eur žyminio mokesčio, 1 640 Eur už turto vertinimą, iš viso 5 871,99 Eur. Iš atsakovo ATS2 ieškovei iš viso priteisiama 7 059,36 Eur.
Atsakovas ATS1 pateikė duomenis apie patirtas 1 500 Eur teisinės pagalbos išlaidas už apeliacinio skundo parengimą, todėl apeliacinį skundą tenkinus iš dalies, atsakovui iš ieškovės priteisiama 330 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atsakovo ATS2 apeliacinį skundą atmetus, jo patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos.
Ieškovė IES1 pateikė duomenis apie patirtas 2 420 Eur teisinės pagalbos išlaidas už atsiliepimo į apeliacinius skundus parengimą. Atsižvelgiant į atmestų reikalavimų dalį, ieškovei iš atsakovų priteisiama po 943,80 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atlikus priešpriešinių reikalavimų įskaitymą, ieškovei iš atsakovo ATS1 priteisiama 613,80 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
Rezoliucinė dalis
n u t a r i a:
Atsakovo ATS2 apeliacinį skundą atmesti.
Atsakovo ATS1 apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Pakeisti Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2026 m. sausio 20 d. sprendimą dalyse dėl santuokos nutraukimo priežasties, neturinės žalos atlyginimo bei bylinėjimosi išlaidų ir skundžiamo sprendimo rezoliucinės dalies pirmą ir trečią punktus išdėstyti taip:
„Nutraukti santuoką sudarytą tarp ieškovės IES1, asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir atsakovo ATS1, asmens kodas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Marijampolės savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 332, dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
Ieškovės IES1 prašymą dėl 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo atmesti.
Priteisti IES1, asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš atsakovo ATS1, asmens kodas (duomenys neskelbtini), 5 871,99 Eur (penkis tūkstančius aštuonis šimtus septyniasdešimt vieną eurą 99 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme.
Priteisti IES1, asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš atsakovo ATS2, asmens kodas (duomenys neskelbtini), 7 059,36 Eur (septynis tūkstančius penkiasdešimt devynis eurus 36 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme.“
Likusią sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovei IES1, asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš atsakovo ATS1, asmens kodas (duomenys neskelbtini), 613,80 Eur (šešis šimtus trylika eurų 80 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Priteisti IES1, asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš atsakovo ATS2, asmens kodas (duomenys neskelbtini), 943,80 Eur (devynis šimtus keturiasdešimt tris eurus 80 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.