Alytaus apylinkės teismo sprendimas

Atsakovei procesiniai doku­men­tai įteikti 2015 m. gegužės 11 d. Atsakovė per nu­­s­ta­­­­ty­tą 20 dienų terminą be pateisina­mos priežasties nepateikė atsiliepimo į ieškinį, todėl, ieškovės prašy­mu, pri­­­ima­mas sprendimas už akių, neinformuo­jant šalių apie sprendimo priėmimo laiką ir vietą (Ci­­vi­li­nio pro­ceso kodekso (toliau – CPK) 142 straipsnio 4 dalis).

Tretieji asmenys Lazdijų rajono savivaldybės administracija ir Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos teismo nustatytu terminu pateikė atsiliepimus į ieškinį, kuriuose nurodo, kad su ieškiniu sutinka.

Ieškovės pateikti įrodymai patvirtina, kad dėl liepto statybos 2014 m. rugpjūčio 26 d. atsa­ko­vei surašytas Savavališkos statybos aktas Nr. SSA-10-140306-00005-(14.12), kuriame konsta­­tuo­ta, kad lieptas Ančios ežere, ties žemės sklypu, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), pasta­tytas savavališkai, neturint statybą leidžiančio dokumento. Nekilnojamojo turto registro centri­nio duomenų banko išra­šas patvirtina, kad žemės sklypas, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavy­bės teise priklauso G. D.. Sklypas yra miškų ūkio paskirties. Įrašy­tos specialiosios žemės ir miško naudojimo sąly­gos: nacionaliniai ir regioniniai parkai, pavir­ši­nio vandens telkinio apsau­gos zonos ir pakrantės apsau­gos juostos, kraštovaizdžio draustiniai, miško naudojimo apribojimai. 2014 m. rugpjūčio 26 d. adminis­tra­cinio teisės pažeidimo protokolas Nr. ATP-10-140826-00021-(14.11) patvirtina, kad atsa­­kovė buvo patraukta administracinėn atsako­my­bėn pagal ATPK 159 straipsnio 3 dalį, surašytas administracinis nurodymas sumokėti 500 Lt baudą. 2014 m. rugsėjo 8 d. mokėjimo nurodymas patvir­tina, kad atsakovė šią baudą sumokėjo. 2014 m. rugsėjo 5 d. atsakovei surašytas Privalomasis nurodymas pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PRN-10-140905-00019-(14.51) patvirtina, kad iš E. K. pareikalauta iki 2015 m. kovo 5 d. savo lėšo­mis pašalinti savavališkos statybos padarinius ir nugriauti lieptą. 2015 m. kovo 19 d. Privalomojo nuro­dymo įvykdymo patik­ri­nimo aktu Nr. NPA-10-150319-00009-(14.51) nustatyta, kad atsakovė nurodymo neįvykdė.

Po savavališkos statybos akto surašymo atsakovė nepateikė statybą leidžiančio dokumento ir nenugriovė savavališkai pastatyto liepto, todėl ieškovė pagrįstai kreipėsi į teismą dėl įpareigojimo vykdyti privalomąjį nurodymą (Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio 6 dalis).

Pagal Statybos įstatymo 2 straipsnio 71 dalį savavališka statyba – statinio ar jo dalies statyba be galiojančio statybą leidžiančio dokumento arba turint galiojantį statybą leidžiantį doku­men­tą, tačiau pažeidžiant esminius statinio projekto sprendinius. Statytojo teisė įgyvendinama, kai statyto­jas turi statybą leidžiantį dokumentą (kai jis privalomas) (Statybos įsta­tymo 3 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Įgyvendindamas statytojo teisę, statytojas, be kita ko, pri­va­lo turėti nustatyta tvarka pareng­­­tą ir patvirtintą (kai tai privaloma) statinio projektą; organizuoti statinio projekto ekspertizę, kai ji privaloma arba savo iniciatyva; šio Įstatymo nustatyta tvarka gauti staty­bą leidžiantį doku­men­­tą (Statybos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punktai). Statybos įstatymo 2 straipsnio 92 daly­je ir 23 straipsnio 1 dalyje yra numatyti visi statybą leidžiantys doku­men­tai, o 23 straipsnio 28 daly­­je nustatyta, jog statyba be galiojančio statybą leidžiančio doku­men­to, kai jis yra privalomas, drau­džiama.

Statybos įstatymas įpareigoja statytojus statybos procese laikytis ne tik šio įstatymo normų, bet ir vadovautis kitais teisės aktais ir juose įtvirtintais reikalavimais statyboms. Statybos įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktai numato, kad statant statinį, be šio įstatymo, privaloma vadovautis kitais įstatymais ir teisės aktais, reglamentuojančiais aplinkos, saugomų teritorijų, kraštovaizdžio apsaugą. Atsakovės pastatytas lieptas priskiriamas II grupės nesudėtingų inžinerinių statinių kate­go­ri­jai (Aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. D1-812 patvirtinto Statybos techninio regla­mento STR 1.01.07:2010 ,,Nesudėtingi statiniai“ priedo 2 lentelės 6.2 eilutė).

Pagal Statybos įstaty­mo 20 straipsnio 1 dalies 6 punktą, 23 straipsnio 1 dalies 4 punktą bei Aplin­­kos ministro 2010 m. rugsėjo 27 d. įsaky­mu Nr. D1-826 patvirtinto Statybos techninio regla­men­to STR 1.07.01:2010 „Staty­bą leidžiantys dokumentai“ 6 priedo 2.2 papunktį, statant II grupės nesu­­dėtingą statinį konser­va­cinio priori­teto ar kompleksinėje saugo­mo­je teritorijoje rengiamas supa­­prastintas statybos projek­tas bei privalomas statybą leidžiantis dokumentas – rašytinis pritari­mas supaprastintam sta­ty­­bos projektui. Konservacinei apsaugos prioriteto teritorijai priskiriami šie saugomų teri­to­rijų tipai: rezer­vatai, draus­­tiniai ir paveldo objektai. Kompleksinės saugomos teritor­i­jos kate­gori­jai priskiria­mi šie saugo­mų teritorijų tipai: valstybiniai parkai – nacionaliniai ir regio­ni­niai parkai, biosferos stebė­­senos (monitoringo) teritorijos – biosferos rezervatai ir biosferos poligo­nai (Saugo­mų teritorijų įsta­tymo 4 straipsnio 1 dalies 1, 4 punktai). Kraštovaizdžio draustinis yra pri­skiriamas prie kompleksinių draustinių (Saugomų teritori­jų įstatymo 8 straipsnio 5 dalies 1 punk­tas).

Atsakovės lieptas pastatytas prie miškų ūkio paskirties žemės sklypo, saugomoje teritori­jo­je – Veisiejų regioninio parko teritorijoje, Ančios kraštovaizdžio draustinyje, Ančios ežere, todėl taiky­­tini Saugomų teritorijų įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 8 punkte nustatyti apribojimai, kad gamti­niuo­se ir kompleksiniuose draustiniuose draudžiama statyti su draustinio steigimo tikslais nesusi­ju­sius statinius, išskyrus pastatus esamose ir buvusiose sodybose (kai yra išlikę buvusių statinių ir (ar) sodų liekanų arba kai sodybos yra pažymėtos vietovės ar kituose planuose, taip pat nustatant juri­di­nį faktą), taip pat vietas, nustatytas draustinių tvarkymo planuose ir (ar) bendruo­siuo­se planuose, statyti pastatus ar didinti jų tūrius šlaituose, kurių nuolydis didesnis kaip 15 laipsnių, taip pat arčiau kaip 50 metrų nuo šių šlaitų viršutinės bei apatinės briaunos. Valstybiniuose parkuo­se draudžiama statyti naujus gyvenamuosius namus, ūkininko ūkio ir kitus pastatus, statyti statinius, mažinančius kraštovaizdžio estetinę vertę, statiniai valstybiniuose parkuo­se projektuojami, statomi ar rekonstruo­ja­­mi vadovaujantis teisės aktais, valstybinių parkų tvarkymo planų sprendiniais, atsižvel­giant į mieste­­lių ir kaimų architektūros, kraštovaizdžio ypatumus, paveldo objektų apsaugos reikalavimus (Saugomų teritorijų įstatymo 13 straipsnio 2 dalies 5 punktas, 3 dalis). Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 patvir­tin­tų „Specia­lių­jų žemės ir miško naudo­­­­jimo sąlygų“ (nauja redakcija nuo 1996-01-11) 136.7 punktą, galiojantį nuo 2007-10-12, regio­ninių parkų teritorijose draudžia­ma vykdyti bet kokius statybos, žemės kasybos bei rekreacijos infrastruktūros įrengimo darbus be nusta­tytąja tvarka parengto projekto, kuris, be kitų institucijų, turi būti suderin­tas su Aplinkos minis­terija ir parko administracija, o statybos ir rekonstravimo darbai gali būti vykdo­mi tik turint leidimą, išduotą įgaliotos statybos priežiūros tarnybos.

Taip pat pažymėtina, jog veiklą saugomose teritorijose reglamentuoja ne tik Saugomų terito­ri­jų įstatymas, bet ir pačių saugomų teritorijų nuostatai (Saugomų teritorijų įstatymo 5 straips­nio 1 dalies 2 punktas). Reikalavimus statinių projektavimui ir statybai Veisiejų regioninio parko teri­­tor­i­jo­je reglamentuoja Veisiejų regioninio parko apsaugos reglamentas, patvirtintas Lietu­vos Respub­likos aplinkos ministro 2002 m. rugpjūčio 10 d. įsakymu Nr. 433 (nauja redakcija nuo 2011-07-15). Pagal šio reglamento 6 punkte įtvirtintas sąvokas, lieptas yra priskiriamas mažųjų krašto­vaiz­­džio architektūros įrenginių ir statinių kategorijai. Pagal to paties reglamento 21.2 punktą, regioninio parko vandens telkiniuose medinį lieptą leidžiama įrengti tik prie esamų sodybų. Tai reiškia, kad liepto statyba Ančios ežere negalima ne tik pagal Saugomų teritorijų įstatymą, bet ir pagal Veisiejų regioninio parko apsaugos reglamentą.