- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2023-06-14
- Bylos Nr.
- 1-80-668/2023
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Raimundas Mikšta
- Nukentėjusysis
- L. K., E. K.
- Kaltinamasis
- E. K.
- Advokatai
- Linas Mažonas, Diana Vinklerytė
- Kategorijos
- 1.1.3.2Tyčia (BK 15 str.)
- 1.1.7.2.1Viešieji darbai (BK 46 str.)
- 1.1.8.10.3Bausmių bendrinimas jas iš dalies sudedant (BK 63 str. 1, 4 d.)
- 1.2.4.6.1Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas (BK 140 str. 1 d.)
- 1.2.4.6.2.1Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui (BK 140 str. 2 d.)
- 2.1.8Daiktai (BPK 91-94 str., 96 str. 2 d., 97, 98 str.)
- 2.1.10.1Nuosprendis, nutartis (BPK 29, 31, 41 str. ir kt. str.)
- 2.1.16.1.8Įtariamojo įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje (BPK 135 str.)
- 2.1.16.1.9Rašytinis pasižadėjimas neišvykti (BPK 136 str.)
- 2.3.6.4.5.1Apkaltinamojo nuosprendžio aprašomajai daliai keliami reikalavimai (BPK 305 str. 1, 2 d. ir kt.)
- 2.3.6.4.5.2Apkaltinamojo nuosprendžio rezoliucinei daliai keliami reikalavimai (BPK 307 str. 1-3 d. ir kt.)
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. K., gimusi (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietė, ištekėjusi, aukštojo išsilavinimo, dirbanti UAB (duomenys neskelbtini) vadove, gyvenanti (duomenys neskelbtini), neteista,
kaltinama padariusi nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje, BK 140 straipsnio 2 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Įrodytomis pripažintos nusikalstamų veikų aplinkybės
E. K. 2021 m. spalio 6 d. apie 21.30 val. (duomenys neskelbtini) teritorijoje, esančioje (duomenys neskelbtini) konflikto metu, viešoje vietoje, tyčia įspyrė sutuoktiniui E. K. į koją ir tokiu būdu smurtaudama sukėlė šeimos nariui E. K. fizinį skausmą.
Taip pat E. K. 2021 m. spalio 6 d. apie 21.30 val. (duomenys neskelbtini) teritorijoje, esančioje (duomenys neskelbtini) konflikto metu, viešoje vietoje, tyčia dešine ranka sudavė, ne mažiau vieną kartą, L. K. į veidą, padarydama nukentėjusiajai L. K. žaizdą viršutinės lūpos gleivinės dešinėje, sukėlusi nežymų sveikatos sutrikdymą.
Motyvuojamoji dalis
II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados
Kaltinamoji E. K. teisiamojo posėdžio metu kaltės dėl dviejų inkriminuotų veikų nepripažino. Parodė, kad įvykio dieną atvažiavo su vaikais pasitikti sutuoktinio E. K., tačiau jis buvo su nepažįstama moterimi, kuri įžeidinėjo jos vaikus, kilo žodinis konfliktas. E. K. nespyrė. Paaiškino, kad įvykio metu nieko nesužalojo, o nukentėjo pati, nes buvo parversta nukentėjusiojo. Įvykį matė vaikai G. K. ir R. K.. (duomenys neskelbtini) darbuotojai buvo priėję po konflikto, reikalavo, kad jie pasitrauktų nuo praėjimo. Pripažino, kad panaudojo dujas, nes gynėsi, kadangi nukentėjusieji grasino jos vaikams. Santuoka su nukentėjusiuoju nenutraukta, todėl jai buvo staigmena, kad jis su kita moterimi, nors ir kartu negyveno, tačiau santykiai iki šio įvykio buvo normalūs. Apie sutuoktinio kelionę sužinojusi iš sūnaus pokalbio su nukentėjusiuoju, kad jis ilsisi Italijoje, todėl jai buvo staigmena, kad sutuoktinis išvykęs ne vienas, o su kita moterimi. Taip pat nurodė, kad vyksta santuokos nutraukimo procesas Marijampolės apylinkės teisme.
Nukentėjusysis E. K. teisiamojo posėdžio metu parodė, jog jis su drauge nukentėjusiąja L. K. grįžo vakare iš kelionės. Išėję (duomenys neskelbtini) į lauką išgirdo vaiko šauksmą, labas, tėti, tai buvo jo sūnaus R. balsas. Tuo metu sūnus R. atbėgo, apsikabino, jis nesitikėjo, kad kažkas jį ateis pasitikti ir dar atvyks su dukra, su kuria negalėjo matytis ir kartu pamatė laukiančią žmoną. Paaiškino, kad su kaltinamąja, dar vis esančia žmona nuo 2017 m. neturi bendrų santuokos reikalų, nes juos sieja tik vaikai. Su sutuoktine nuo 2017 m. kartu negyvena, kadangi jis žmoną užtiko Prancūzijoje, Alpėse su kitu vyru, nuo tada pašlijo jų santykiai. Kaltinamoji buvo išsikrausčiusi gyventi su vaikais į (duomenys neskelbtini), neduodavo susitikti su vaikais, tačiau šiuo metu jaučia, kad jį kaltinamoji persekioja. Marijampolės teisme nagrinėjama ištuokos byla. Įvykio metu jo žmona E. K. necenzūriniais žodžiais, pradėjo šaukti ir tuo pat metu pylė iš kažkokio puodelio ant L. K. veido skystį, dar sudavė smūgį į veidą, prakirto jai lūpą. Po šio įvykio nukentėjusiajai kvietė medikus ir ji išvyko į gydymo įstaigą. Jam kaltinamoji spyrė į koją ir į tarpkojį bei grasino apiplikinti, nes pildama su skysčiu sakė, kad apdeginsiu. Jis tuo metu manė, kad kaltinamoji turi rūgštį, todėl jis bandė sulaikyti kaltinamąją už striukės, tuo pačiu ir laikydamas už plaukų ir ji nuo sulaikymo nukrito. Skystis buvo išpiltas šalia mažamečio vaiko, nes buteliukas 0,5 l. buvo su skaidriu skysčiu. Šio konflikto metu atėjo apsaugos darbuotojai, kurie liepė skirstytis ir baigti konfliktą. Po to priėjo L. K. pažįstami E. M., G. M. bei K. S., kuriuos žino iš matymo, kurie turėjo juos parvežti iš oro uosto. Tuo metu kaltinamoji su dukra ėjo iš paskos ir šaukė, trukdė eiti. Kaltinamoji netgi spardė nukentėjusiosios pažįstamą vyrą K. S. bei jį su nukentėjusiąja ir nukentėjusiosios draugus prie mašinos apipurškė su dujų balionėliu. Visi gavo dujų, tačiau daugiausiai dujų gavo K. S. ir nukentėjusioji. Apie jo kelionę į Italiją žinojo sūnus ir draugas R. K..
Nukentėjusioji L. K. teisiamojo posėdžio metu parodė, jog jie, išėję iš (duomenys neskelbtini) pasisuko iš rūkymo zonos ir išgirdo šaukiant vaiką, tėti, tėti. Vaikas pribėgo prie E. K. ir apsikabino, tada prasidėjo rėkimas, į ką tu mane iškeitei ir panašiai. Kaltinamoji laikė kavos puodelį, ji šaukė, kad čia šlapimas, prasidėjo klyksmai kaltinamosios ir jos dukros G., garsiai aptarinėjo jos bižuteriją. Ji kaltinamosios dukrai G. liepė neiškišti, nes vienu metu ji rėkė, kad ją pasodins. Kaltinamoji jai trenkė su delnu ar kumščiu į veidą, labiau į lūpas ir tuo pat metu pajuto kraujo skonį. Kaltinamoji ją apspjaudė, tuo metu traukė buteliuką iš kišenės, todėl kėlė abejonių, skysčio turinys. Kaltinamoji E. K. sulaikant krito ir jai iškrito buteliukas su skysčiu. (duomenys neskelbtini) atėjo jos draugai jų pasitikti, tai K. ir G.. (duomenys neskelbtini) darbuotojai pasiūlė kviesti policiją. Eidami nuo konflikto link mašinos, tarėsi kas vairuos į Marijampolę, tada nukentėjusiojo dukra G. atsistojo priešais juos ir neleido atsisėsti į automobilį, tačiau E. savo dukrą patraukė. Tuo metu kaltinamoji pradėjo purkšti dujas. Jie išvyko iš oro uosto ir K. dėl gautų dujų išvyko į gydymo įstaigą. Ji taip pat išvyko į ligoninę ir ten paskambino E. ir pasakė, kad jį nori suimti. Nukentėjusioji pareiškė civilinį ieškinį – 153,05 eurų turtinei žalai atlyginti, kurią sudaro medicinos priemonės, vaistai, nes ši situacija sukėlė stresą, patyrė sveikatos problemų dėl patirto streso jautė ir jaučia skrandžio skausmus, kurie nustatyti dėl nervinio pobūdžio. Po šio įvykio buvo veržimasis į jos namus, gąsdino jos vaikui, ji bijo išeiti į lauką, mano, kad kaltinamoji gali pasamdyti žmogų apipilti rūgštimi. Pas kaltinamąją rado nelegalų ginklą, todėl mano, kad tai nėra pabaiga. Nuolatinis stresas ir tęstinumas, vaikų teisių iškvietimas. Taip pat pareikštas civilinis ieškinys dėk neturtinės – 7000 eurų žalos atlyginimo. Ši suma sudaro potyrius po įvykio, kuris sukėlė stresą, skausmą, baimę bei šmeižtą.
Liudytojas I. K. teisiamojo posėdžio metu parodė, jog įvykis vyko (duomenys neskelbtini). Įvykio vakarą dirbo ir buvo atsakingas už saugumą. Viskas vyko (duomenys neskelbtini), kai jam einant iš salės pro tarnybines patalpas iš 3 aukšto iš stiklinių langų lauke pamatė, kad nukritęs kavos puodelis bei dar kažkas šalia nukritęs, todėl iškilo klausimas, kodėl valytoja nesurinko šiukšlių. Tačiau artėjant arčiau, pamatė grupę žmonių, tarp kurių vyksta konfliktas, nes dvi moterys agresyviai kalbėjosi. Buvo labai arti viena kitos. Atidarius lauko duris, jis išgirdo triukšmą. Iš konflikto suprato, kad grįžo vyras su meiluže iš skrydžio ir tuo tikslu aiškinasi. Kita moteris teigė, kad ją puola. Nematė, kad smūgis buvo suduotas, tačiau matėsi moters raudonas veidas, todėl pasiūlė iškviesti policiją. Kaip suprati nukentėjusioji, sakė, kad nereikia policijos, tada liepė skirstytis, nes buvo vieša vieta, kurioje negali būti konfliktų. Konfliktą matė, tačiau nematė suduotų smūgių. Konflikto metu buvo dvi agresyvios moterys ir mažametis vaikas. Tik jam pasakius, kad skirstytųsi ir jiems neišsiskirsčius pakartojo, kad kvies policiją, tada tik visi pasišalino nuo terminalo iki stovėjimo aikštelės. Tačiau jis girdėjo ir toliau moterų sakomus necenzūrines replikas. Dar kartą jis liepė skirstytis, tuo metu pamatė purslus, nors buvo vakaras, tamsu, įtaria, kad buvo panaudotos ašarinės dujos. Po konflikto, viena pusė nuėjo į vieną automobilį, kita į kitą, kas nukentėjusiąją sužalojo jis nematė.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 276 straipsnio nuostatomis pagarsinti liudytojo I. K. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad 2021 m. spalio 6 d. jam dirbant (duomenys neskelbtini) saugumo vyr. inspektoriaus pareigose apie 21.30 val. einant iš atvykimo sales, kylant eskalatoriumi į tarnybines patalpas pastebėjo per langą, ant žemės išlaistytus skysčius bei išmėtytus buteliukus, tai jam pasidarė įtarimą, todėl užkilus eskalatoriumi nusprendė atidžiau pasižiūrėti kas ten yra. Pasižiūrėjus per langą pamatė grupelę žmonių, tris moteris, vaiką ir vyrą. Atidžiau pasižiūrėjus pastebėjo, kad galimai vyksta tarp minėtų asmenų konfliktas. Tai pamatęs nusprendė išeiti į lauką pasižiūrėti kas ten tikslai vykstą. Išėjus į lauką priėjo prie asmenų ir paklausė, kas čia vyksta. Tuomet jam viena moteris pareiškė, kad atvažiavo ir pamatė, kaip jos vyras grįžo su meiluže. Tuomet kita moteris, kuri buvo įvardinta, kaip meilužė atsakė, kad senai tarp jų vyksta skyrybų procesas ir ji čia atvažiavo sukelti konflikto. Jam pasakius, kad neįdomūs jų konfliktai įspėjo, kad jie yra viešoje vietoje ir jei nesiliaus bus iškviesta policija. Dar šie asmenys paklausė jo ar ši vieta filmuojama, jam atsakius, kad filmuoja, jeigu jiems trenkė gali iškviesti policiją. Tačiau moteris atsisakė pasakė, kad nereikia. Pasiūlė asmenims skirstytis ir šie pradėjo eiti link parkingo, jiems nuėjus iki automobilio toliau pradėjo konfliktuoti. Tai pamatęs ėjo link jų, pamatė purslus prie automobilio, galimai duju, tačiau nematė kas jas panaudojo ir iškarto matė, kaip vieni asmenys sėdo į automobilį ir nuvažiavo, o moteris su vaiku nuėjo į kitą aikštelės pusę (1 t., b. l. 87-90).
Perskaičius liudytojo I. K. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, patvirtino, kad jie teisingi.
Liudytojas G. K. teisiamojo posėdžio metu parodė, jog kaltinamoji yra jos mama. 2021 m. spalio 6 d. kaltinamoji buvo išvykusi į (duomenys neskelbtini), o ji su broliu nusprendė nuvažiuoti į oro uostą, nes tėtis E. K. buvo skambinęs į „Viber“ ir rodė, kad jis yra išvažiavęs, rodė, kad yra paplūdimyje, minėjo, kad grįš po dviejų dienų. Nurodė, kad tėtį dažniausiai pasitikdavo (duomenys neskelbtini) po kelionių iš (duomenys neskelbtini). Ji su broliu įkalbinėjo ir mamą vykti kartu pasitikti tėčio, po ilgų įkalbinėjimų mama sutiko vykti kartu į oro uostą. Nuvykus į (duomenys neskelbtini) pamatė, kad jos tėtis grįžo ne vienas, grįžo su L.. (duomenys neskelbtini) įvyko konfliktas. Nukentėjusiajai, kad jos mama suduotų ji nematė. Jos mama tėčio buvo tąsoma už plaukų, nukrito ant grindinio. L. sakė, baikite, nesimuškite, konfliktas buvo žodinis, ji taip pat su tėčiu konfliktavo. Jai buvo šokas, kad tėtis grįžo su nauja ponia, kurios niekas nepažinojo. Vyko žodinis konfliktas, kokie žodžiai buvo nepamena, buvo konfliktinė situacija, kurios metu nukentėjęs pasakė, ko jūs atvažiavote. Ji paklausė moters‚ ką tu čia darai, ką veiki su jos tėčiu. Viso konflikto metu ji ėjo atbulomis, nes L. ėjo link jos. Pareinant kaltinamajai, jos mamai, jos tėtis griebė už plaukų ir mamą vertė ant grindinio, vilko į apačią. L. pasakė, baikite, nesimuškite, tai užfiksuota video medžiagoje, kažkas po to jų atvažiavo pasiimti, visi skirstėsi ir ėjo link savo automobilio. K. S. nešė lagaminą, jis jai grasino, bet mama ją gynė, nes ji su broliu ir mama išsigando, todėl mama K. S. papurškė dujų. Ji tėvo maldavo, kad važiuotų su jais, bet tėvas ją nustūmė ir sakė, dink iš čia. Ji sakė, reikia išsiakinti šią situaciją, bet jis ją paėmė už pakarpos, dėl to buvo iškelta baudžiamoji byla, tačiau mama su tėčiu susitaikė. Anksčiau jai tėtis skambindavo, rašydavo, atvažiuodavo pietų. Šiuo metu su tėvu santykiai blogi, nes jis pasakė, kad ji nėra jo dukra, todėl nebendrauja. Ji įvykio metu nematė, kad mama pukštų dujas, nes mama turėjo rankoje tik gėrimų buteliukus.
Liudytojas K. S. teisiamojo posėdžio metu parodė, jog su žmona G. važiavo į (duomenys neskelbtini) pasiimti L. K.. Atvažiavo iki (duomenys neskelbtini) automobilių aikštelės, nuėjo prie pagrindinio įėjimo, taip pamatė įvykusį konfliktą. L. buvo išsigandusi. Jis su žmona G., L. ir E. nuėjo iki automobilio, bet atėjo kaltinamoji su dukra ir jos apsižodžiavo. Kas ką sakė, nepamena, bet matė, kad moterys apsistumdė. Jis tuo metu įsėdo į automobilį ir pamatė per galinį veidrodėlį, kad L. atsitrenkė į automobilį, nes kaltinamoji stūmė L. Buvo išlipęs iš automobilio pasakyti, kad nesitrankytų į mašiną. Kaltinamoji ir dukra klykė, buvo neadekvačios ir ja papurškė dujas. Kaltinamoji rėkė, keikėsi, plūdosi. Kaltinamosios žodžiai buvo skirti jam ir L.. Po kaltinamosios dujų papurškimo kreipėsi į medikus. Nuo veido nudegimo, pajuto skonį, skausmą, akys degė, atsimerkti negalėjo. Kai kaltinamoji papurškė dujų sėdo į automobilį ir išvažiavo, bet prie (duomenys neskelbtini) apsikeitė vairuoti su žmona, nes negalėjo toliau vairuoti, todėl kreipėsi į Kauno klinikų priimamąjį, jam išplovė akis su vaistais ir išleido namo.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 276 straipsnio nuostatomis pagarsinti liudytojo K. S. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad 2021 m. spalio 6 d. apie 21.25 val. važiavo draugės automobiliu į (duomenys neskelbtini) parvežti pažįstamos L., kuri grįžo iš kelionės. Nuvažiavus į (duomenys neskelbtini) sustojo automobilių stovėjimo aikštelėje ir ėjau iki oro įėjimo padėti parsinešti lagaminus. Priėjus prie oro uosto įėjimo pastebėjo L. su draugu E. ir dvi moteris ir vaiką, kurie tarpusavyje konfliktavo. Konfliktas pasireiškė žodžiais keiksmais. Pastebėjo, kad L. yra kažkuo aplieta. Priėjo paėmė lagaminą ir pradėjo eiti link automobilio su juo kartu pastebėjo, kad eina ir visi konfliktavę asmenys. Viena iš moterų kažką papriekaištavo, tačiau ką tikslai neatsimena. Sugrįžus atgal prie automobilio, sudėjo lagaminus į automobilio bagažinę. Atsisėdo į automobilį ir girdėjo, kaip lauke konfliktavo L. ir kitos nepažįstamos moterys. Konflikto metu išgirdo, kaip kažkas atsitrenkė į jo automobilį, tuomet išlipo pasižiūrėti kas čia nutiko ir tuo metu pamatė, kaip viena iš moterų šviesių plaukų tąso L. už plaukų ir purškė dujas. Jis jai pasakė, kad liautųsi trankytis į automobilį ir jam sėdant atgal į automobilį pribėgo moteris šviesių plaukų, kažką pasakė, ką konkrečiai neatsimena ir papurškė dujų jam į veidą. Jis iš karto atsisėdo į automobilį, užsidarė duris ir išvažiavo iš (duomenys neskelbtini) teritorijos. Kadangi po dujų labai skaudėjo akis, nuvyko į Kauno klinikas apžiūrai. Po įvykio sužalojimu jokių nepatyrė, žala nepadaryta, pretenzijų niekam neturi (1 t., b. l. 61-62).
Perskaičius liudytojo K. S. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, patvirtino, kad jie teisingi. Papildomai nurodė, kad apklausoje pamiršo paminėti apie mažametį vaiką, kad ir jis buvo įvykio metu.
Ekspertas J. V. apklaustas teisiamojo posėdžio metu parodė, kad tvirtina pateiktą byloje išvadą Nr. G 1940/2021 (02) (1 t., b. l. 114-120). Lūpos dešinės pusės gleivinės vidiniame paviršiuje yra paviršinis odos defektas. Remiantis medicininiais dokumentais, kuomet buvo apžiūrėta nukentėjusioji ligoninėje, arčiau pagal laiko intervalą, medikai tą defektą nurodo, kaip negilią žaizdą. Daktaras jau mato, kad ir nepraėjus para. Dešinės pusės vidiniame paviršiuje yra vertikalios padėties įtrūkimas, gleivinės plyšimas. Išvadoje nurodyta, kad darytos nuotraukos. Sužalojimas iš vidinės pusės. Delnas yra energijos nešėjas, o lūpą žalojo iltinis dantis. Nuotraukos atitinka nurodytus sužalojimus, kad iltinis dantis pagal tą poziciją, esant normalaus sąkandžio, dantis yra vidinio paviršiaus betarpiškas žalojantis objektas. Matosi, kad buvo kreiptasi per dvi valanda nuo incidento, tai yra individualu nuo žmogaus audinių savitumo, ar kraujas bus, patinimas, bet kokiu atveju lydi trauma, kraujavimas yra individualu. Sužalojimą pačiam pasidaryti gal ir galima, jeigu įsikąstų, būtų kitaip, būtų atskirtis kitokia, skersa, išilginė, o vertikalus yra prispaudimas ant danties, negu, kad susikandant. Būtų dvitaškė žaizda, o šiuo atveju yra vienas defektas. Be abejo, emocija, įtampa, būna žmonių, kurie stresą slopindami sukanda dantis ar prikanda lūpą, bet šiuo atveju, tas kas konstatuota, tas kas nufotografuota yra vien komponentinis defektas, bet koks fizinis aktas žeidžia žmogaus audinius, jei traumavimo faktas nekelia abejonių, tai skausmas turi lydėti, nebent žmogus turi anatominį defektą, lokalinį nejautrumą.
Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus 2021 m. spalio 7 d. specialisto išvados Nr. G 1940/2021(02) matyti kad konstatuota L. K. žaizda viršutinės lūpos gleivinės dešinėje, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (1 t., b. l. 114-115).
Iš 2021 m. spalio 7 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad užfiksuota įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini) Teritorija stebima vaizdo kameromis, tyrimui reikšmingų objektų nerasta, neapimta. Sudaryta foto lentelė (1 t., b. l. 27-45).
Iš 2021 m. spalio 11 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad užfiksuoti vaizdo įrašai, kurie peržiūrėti teisiamojo posėdžio metu iš (duomenys neskelbtini), gauti trys vaizdo įrašai filmuoti iš (duomenys neskelbtini) apsaugos kamerų. Pirmame vaizdo įraše matomas išėjimas iš oro uosto bei pėsčiųjų perėja. Vaizdo įrašo metu matomas intensyvus žmonių srautas išeinantis iš oro uosto ir einantis per pėsčiųjų perėją. 21 val. 32 min. 07 sek. nuo dešinės pusės link kairės bėga juoda striuke vilkintis vaikas, o iš jo paskos sparčiu žingsniu eina tamsiu paltu vilkinti moteris bei rudu paltu šviesių ilgų plaukų moteris su rankoje besinešančiu puodeliu. Visi asmenys nueina už kameros filmavimo ribų. 21 val. 32 min. 27 sek. kairėje įrašo pusėje prieš tai minėta moteris tamsiu paltu prieiną prie važiuojamosios kelio dalies ir sustoja. Tuo metu pasimato galimas konfliktas tarp dviejų moterų iš kurių viena su rudu paltu kuri prieš tai praėjo, tačiau jau be puodelio rankoje kita šviesiu plaukų su mėlynos spalvos liemene. Moterys vėl nueina už kameros matomumo zonos. 21 val. 34 min. kairiame kampe pasirodo prieš tai minėtos moterys ir vaikas. 21.37 val. prie asmenų prieina apsaugos darbuotojas. Priėjus apsaugos darbuotojui šie dar šiek tiek pabūna ir visi išeina link automobilių stovėjimo aikštelės. Antrame vaizdo įraše matomas išėjimas iš (duomenys neskelbtini) ir pėsčiųjų perėja. Vaizdo įrašo metu matomas intensyvus žmonių judėjimas. Vaizdo įrašo dešinėje matosi stovinti moteris kuri yra šviesių plaukų su mėlynos spalvos liemene. 21 val. 30 min. 40 sek. Iš oro uosto išeina vyriškis su lagaminu ir prieina prie jos. Asmenys matosi bendrauja tarpusavyje. 21 val. 32 min. 09 sek. Matomas atbėgantis vaikas ir iš paskos sparčiu žingsniu ateina dvi moterys. Vaikas pribėga prie vyriškio ir jį apsikabina, tuo metu prieina moterys ir viena iš jų su rankoje atsineštu puodeliu išpila puodelio turinį tiesiai į moterį kuri stovėjo prie įėjimo. Įvyksta susistumdymas. Sugrįžusios atgal į pradinę buvimo vietą kažką intensyviai aiškinasi, tuomet moteris rudu paltu prieina prie vyriškio ir jam kaire koja spiria į dešinę jo pusę, paima buteliuką ir pradedą jį atsukinėti, tai pamatęs vyriškis pabando jį atimti, tačiau moteris ranka nustumia vyro ranką ir atsitraukia. Vyriškis pribėga prie jos ir bando ją sugauti. Moteris dar spėja išpilti buteliuko turinį ant moters su mėlyną liemene. Vyriškis ją sugriebia už plaukų ir patempia žemyn po ko ši parkrinta ant žemė ir jai iš rankų iškrenta puodelis ir buteliukas. Prie vyriškio iškarto pribėga vaikas, kuris du kartus spiria vyriškiui, po to vieną kartą priėjęs už nugaros pastumia moterį su mėlyną liemene. Atsistojusi moteris prieina prie moters su liemene ir vieną kartą dešinę ranka trenkia į veido sritį. Visi asmenys sustoja ratu ir kažką intensyviai aiškinasi. 21 val. 32 min.04 sek. moteris rudu paltu stovėdama priešais, galimai spjauna į moterį su liemene. 21 val. 34 min. 29 sek pakartoja vėl tą patį spjovimo veiksmą. 21 val. 27 min. prie asmenų prieiną apsaugos darbuotojas, kuriam pabendravus asmenys nueina link automobilių stovėjimo aikštelės. Trečiame vaizdo įraše matomas vaizdas iš oro uosto pastato lauko kameros. Vaizdo kamera nukreipta į automobilių stovėjimo aikštelę, bei matoma pėsčiųjų perėja, oro uosto pastato kampas. Matomas intensyvus žmonių judėjimas per pėsčiųjų perėją į automobilių stovėjimo aikštelę. Aikštelėje matomas įprastas automobilių eismas (1 t., b. l. 97-100).
Iš 2021 m. spalio 12 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad užfiksuota L. K. pateikti vaizdo įrašai. Iš L. K. 2021 m. spalio 12 d. gauti du vaizdo įrašai filmuoti mobiliuoju telefonu.
Pirmame vaizdo įraše pavadinimu 1633601014330865, kurio trukmė 23 sekundės, matomas ir girdimas dviejų moterų pokalbis ...vienam lygyje tada pakalbėsim, tuomet pasigirsta vyriškio balsas....dink, dink iš čia ėėė,... kas toliau vyksta nesimato nes kamera pradeda laibai į visas puses sukinėtis, pasigirsta moterų balsai...baikit nesimuškit čia.. pasigirsta vaiko riksmas, pasimato moteris parkritusi ant grindinio. Tuomet girdimas vaiko verksmas bei vyriškis balsas ..baik R. baik einam... Tuomet vaizdo įraše pasimato moteris kuri pasako, viskas dabar, tai viskas, va dabar, tai viskas, šitą (necenzūrinis žodis) tu vežiesi.
Antrame vaizdo įraše pavadinimu 1633601033458292 , kurio trukmė 4 val. 50 sek. Matoma šviesių plaukų moteris vilkinti rudą paltą, kuri bendrauja su kita moterimi, ką tikslai kalba nesigirdi. 7 sek. vaizdo įrašo matomas prieš tai minėtos moters spjovimas. Tuo metu vaizdo įraše pasirodo kita moteris su juoda liemene, kuri po spjūvio pasako, spjaudyk, kiek tu nori. Moteris rudu paltu pasako, (necenzūrinis žodis), jis dar mane tąso, gerai, kad kameros yra, tuomet pasigirsta vyro balsas, gerai, gerai. Toliau girdimas moterų konfliktas, tačiau, ką kuri konkrečiai sako, sunku suprasti. Moteris rudu paltu, prieiną prie filmuojančio asmens ir rodydama į jį pirštu jam sako, šitą (necenzūrinis žodis) tu susiradai, vyriškis atsako, viskas okey, viskas labai gerai. Toliau matomas asmenų konfliktavimas tarpusavyje. Vaizdo įrašo 43 sek., moteris rudu paltu vėl spjauna ir pasako, (necenzūrinis žodis) tu. Moteris rudu paltu vyriškiui pasako, čia tavo šliundra, šoka man į akis, vyriškis atsako, čia tu šoki į akis. Moteris rudu paltu, čia šliundra šoka man į akis, vyriškis, čia tu šoki į akis su vaikais, prie vaikų atvažiavus, darai tokias nesąmones. Moteris rudu paltu, eik tu (necenzūrinis žodis), ką tu susiradai, ką tu susiradai, vyriškis ne tavo yra reikalas. Toliau matosi moterų konfliktas. Vaizdo įrašo 3 min. 07 sekundės matoma, kaip prie konflikto ateina apsaugos darbuotojas, kuris ramina konfliktą. Vyriškis, kuris filmuoja konfliktą, susirenka lagaminus ir eina link automobilių stovėjimo aikštelės. Kartu girdima, kaip eina ir visi konflikto dalyviai. Einant link automobilių aikštelės girdimas konfliktas tarp asmenų. Asmenys prieina prie automobilio (1 t., b. l. 104-106).
III. Nusikalstamų veikų kvalifikavimo motyvai ir išvados
BPK 20 straipsniu įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK nurodytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti įrodymais duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai. Pagrindines įrodymų vertinimo taisykles nustato BPK 20 straipsnio 5 dalis. Šiose nuostatose įtvirtinta teismo teisė ir pareiga vertinti įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, kuris susiformuoja teismui kruopščiai išnagrinėjus ir atskirai patikrinus iš kiekvieno šaltinio gaunamą informaciją. Įstatymas nustato išskirtinę bylą nagrinėjančio teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų turi įrodomąją vertę ir ar jų pakanka nustatyti, ar asmens, kuriam ši veika inkriminuojama, veiksmai turi visus konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymius. Įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Teismo proceso dalyvių pateiktų prašymų ar versijų atmetimas, įrodymų vertinimas ne taip, kaip to norėtų proceso dalyviai, savaime BPK normų nepažeidžia, jeigu teismo sprendimas motyvuotas, neprieštaringas, padarytos išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-130-699/2015).
BPK 20 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Pagal teismų praktiką minėtos BPK nuostatos reikalavimų esminiais pažeidimais gali būti pripažįstami atvejai, kai teismo išvados padarytos nesiėmus įmanomų priemonių visoms bylai teisingai išspręsti reikšmingoms aplinkybėms nustatyti; nebuvo įvertinti visi proceso metu surinkti bylai išspręsti reikšmingi įrodymai; vertinant įrodymus padaryta klaidų dėl jų turinio; remtasi duomenimis, kurie dėl neatitikties BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytiems reikalavimams negalėjo būti pripažinti įrodymais; nepagrįstai įrodymais nepripažinti duomenys, kurie atitinka BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytus reikalavimus; neišdėstyti teisiniai argumentai dėl ištirtų įrodymų vertinimo ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-587/2014, 2K-7-176-303/2015, 2K-471-507/2015, 2K-483-976/2015, 2K-28-489/2016, 2K-160-507/2016, 2K-251-507/2016, 2K-74-976/2017 ir kt.).
Vienas iš tinkamo įrodymų vertinimo reikalavimų yra tai, kad byloje turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma, sujungiant visus reikšmingus faktus į loginę visumą, ir tik po to galima daryti apibendrinančias išvadas, kurios turi būti vienareikšmės, tikslios ir logiškos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-458/2014, 2K-96-697/2017, 2K-67-699/2018). Taigi baudžiamojo proceso įstatyme nustatyta pareiga teismui teismo baigiamąjį aktą priimti tik išsamiai nustačius bylai teisingai išspręsti reikšmingas aplinkybes kyla iš BPK 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtintų reikalavimų. Jei teismas nusprendžia, kad nėra nustatytos visos reikšmingos bylai aplinkybės ar tos aplinkybės yra nustatytos netinkamai, apkaltinamasis ar išteisinamasis nuosprendis byloje negali būti priimamas ar paliekamas galioti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-54-628/2020).
Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė skausmą fiziniam asmeniui arba nežymiai jį sužalojo, ar trumpam susargdino. Ši nusikalstama veika gali būti padaroma tik tyčia. Nusikaltimo, numatyto šioje dalyje, sudėtis yra materiali, t. y. baudžiamoji atsakomybė atsiranda tik atsiradus straipsnio dispozicijoje nurodytoms pasekmėms. Straipsnio dispozicijoje yra nurodyti veiksmai, kuriais sukeliamos minėtos pasekmės: mušimu arba kitokiu smurtavimu. Tai gali būti vienkartinis ar daugkartinis fizinis ar mechaninis poveikis žmogaus kūnui, pasireiškiantis smogimu ranka, koja, kietu daiktu, spaudimu, stūmimu, tempimu, laužymu ir panašiais veiksmais.
Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas savo artimajam giminaičiui ir šeimos nariui sukėlė fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.
Kaltinamoji E. K. teisiamojo posėdžio metu kalta neprisipažino, parodė, kad buvo nuvykusi į Kauno oro uostą, kur įvyko konfliktas su sutuoktiniu nukentėjusiuoju E. K. ir nukentėjusiąja L. K., tačiau ji jokių veikų neatliko ir sužalojimų nepadarė, skausmo nesukėlė, teigė, kad įvykio metu pati nukentėjo, tačiau tyrimas pagal jos pareiškimą buvo nutrauktas.
Nors kaltinamoji E. K. kalta neprisipažino, tačiau jos kaltę dėl abiejų kaltinimų patvirtina teisiamojo posėdžio metu ištirti įrodymai. Nukentėjusioji L. K. tiesiogiai nurodė, kad kaltinamoji Kauno oro uoste trenkė ranka jai į veidą, pataikė į lūpą, sukėlė kraujavimą. Nukentėjusysis E. K. patvirtino nukentėjusiosios L. K. parodymus, kurie buvo nuoseklūs nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios, taip pat, parodė, kad konflikto Kauno oro uoste metu kaltinamoji jam spyrė į dešinę koją ir sukėlė fizinį skausmą.
Kaltinamosios kaltę be nukentėjusiųjų parodymų, taip pat patvirtina teismo medicinos eksperto išvados duomenys bei specialisto parodymai teisiamojo posėdžio metu, iš kurių matyti, kad L. K. konstatuota žaizda viršutinės lūpos gleivinės dešinėje, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (1 t., b. l. 114-115). Ekspertas J. V. teisiamajame posėdyje parodė, kad L. K. padarytas lūpos dešinės pusės gleivinės vidiniame paviršiuje paviršinis odos sumušimas yra vienkomponentinis defektas, atsiradęs fizinio kontakto iš išorės, o ne vidinės burnos pusės. Taip pat ekspertas patvirtino, jog sužalojimo vaizdas, lokalizacija, pobūdis, bylos aplinkybės rodo, kad sužalojimas padarytas įvykio metu. Sužalojimų pobūdis atitinka liudytojų ir nukentėjusios nurodytas aplinkybes. Taip pat kaltinamosios kaltę patvirtina liudytojų parodymai bei vaizdo įrašai iš (duomenys neskelbtini), apžiūrėti teisiamojo posėdžio metu, iš kurių matyti, kad kaltinamoji sudavė smūgius nukentėjusiajai, konfliktavo su nukentėjusiuoju ir juos pasitikusiais asmenimis.
Nusikalstamos veikos padarytos veikiant tyčia. Tarp kaltinamosios veiksmų ir atsiradusių padarinių yra tiesioginis priežastinis ryšys. Kaltinamosios teiginius, kad ji jokių smurtinių veiksmų neatliko paneigia išsamūs nukentėjusiųjų parodymai ir duomenys, užfiksuoti vaizdo įrašuose.
Kaltinamsoios E. K. veikos pagal BK 140 straipsnio 1 dalį bei BK 140 straipsnio 2 dalį, kvalifikuotos teisingai, nes ji sutuoktiniui E. K. sudavė smūgį į koją ir sukėlė fizinį skausmą, o nukentėjusiajai L. K. kaltinamosios veiksmais buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas.
IV. Bausmės skyrimo motyvai
Pagal BK 140 straipsnio 1 dalies ir 2 dalies sankcijoje yra numatytos alternatyvios viešųjų darbų, laisvės apribojimo, arešto ir laisvės atėmimo.
BK 54 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog teismas skiria bausmę, vadovaudamasis BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcija ir BK bendrosios dalies nuostatomis. Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Be to, visais atvejais skiriama bausmė turi užtikrinti bausmės paskirtį, t. y. bausmė turi būti tokia, kuri sulaikytų asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubaustų nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimtų ar apribotų nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveiktų bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrintų teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalies 1–5 punktai).
Kaltinamoji E. K. padarė du tyčinius nesunkius nusikaltimus (BK 11 straipsnio 3 dalis), veikdama tiesiogine tyčia. E. K. ankščiau nebuvo teista, 5 metų laikotarpyje 2 bausta administracine tvarka (2 t., b. l. 138-178), VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje nesigydė, nesilankė (2 t., b. l. 134), Respublikiniame priklausomybės ligų centre nesigydė, nesilankė (2 t., b. l. 137), dirbanti. Nenustatyta kaltinamosios E. K. atsakomybę lengvinančių, ar sunkinančių aplinkybių (BK 59, 60 straipsniai).
Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, nusikalstamų veikų pavojingumą, kaltinamosios asmenybę, į tai, kad ji neteista, dirbanti, į lengvinančių ir sunkinančią jos atsakomybę aplinkybių nebuvimą teismas sprendžia, kad siekiant nubaudimo ir prevencijos tikslų – užkirsti kelią naujoms, nusikalstamoms veikoms, kaltinamąją auklėti, kad laikytųsi įstatymų ir nedarytų naujų nusikalstamų veikų, kaltinamajai už nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 1 ir 2 dalyse, skirtina šių straipsnio sankcijoje numatyta bausmė – laisvės apribojimas.
BK 63 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad, jeigu padarytos kelios nusikalstamos veikos, teismas paskiria bausmę už kiekvieną nusikalstamą veiką atskirai, po to paskiria galutinę subendrintą bausmę. Skirdamas galutinę subendrintą bausmę, teismas gali bausmes apimti arba visiškai ar iš dalies jas sudėti. To paties straipsnio 4 dalyje nurodyta, kai bausmės iš dalies sudedamos, prie griežčiausios bausmės, paskirtos už vieną iš padarytų nusikalstamų veikų, iš dalies pridedamos švelnesnės bausmės ir nurodomi kiekvienos iš pridedamų bausmės dalių parinkimo motyvai. Pridedamos bausmės dalis negali būti mažesnė negu minimalus tos bausmės rūšies dydis, išskyrus atvejus, kai pridedama neatliktos bausmės dalis yra mažesnė už šį dydį. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, bausmės už abi veikas subendrintinos, jas iš dalies sudedant.
V. Dėl civilinio ieškinio
Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju ir civiliniu ieškovu, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Todėl asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis).
Pagal BPK 113 straipsnį, civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas. Kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių BK nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.249 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, jo turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai).
Civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje tenkinamas tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, teismas nustato, kad ieškinys yra pagrįstas, t. y. fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys. Pagrindinė deliktinės civilinės atsakomybės funkcija – kompensavimas. Tai reiškia, kad civilinė atsakomybė yra skirta grąžinti nukentėjusį asmenį į ankstesnę padėtį.
Nukentėjusysis E. K. civilinio ieškinio nepareiškė.
Nukentėjusioji L. K. byloje pareiškė 153,05 eurų vertės civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo. Jo dydį grindė išlaidomis medicinos priemonėms ir vaistams įsigyti. Su ieškiniu pateikti kvitai, patvirtinantys išlaidų dydį.
Kadangi turtinės žalos dydis patvirtintas mokėjimo dokumentais, nukentėjusiajai iš kaltinamosios priteistinas 153,05 eurų turtinės žalos atlyginimas.
Nukentėjusioji byloje taip pat pareiškė 7000 vertės civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo, nurodė, kad būtent tokia suma teisinga, nes patyrė sužalojimą, be to jai buvo pripurkšta į akis ašarinių dujų, taip pat patyrė sunkius išgyvenimus, didžiulį stresą, skausmą, baimę, buvo šmeižiama ir vadinama necenzūriniais žodžiais viešoje vietoje, girdint pašaliniams asmenims. Dėl šio įvykio patyrė moralinę žalą, kurią vertina 7000 eurų.
Neturtinė žala pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma, todėl turi būti siekiama, kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinę ir fizinę skriaudą. Civilinis kodeksas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl teismas, spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, privalo atsižvelgti į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus. Taigi, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teisingumo principas įpareigoja, kad asmeniui padaryta žala būtų atlyginta visiškai, tačiau būtinai atsižvelgia ir į žalą padariusio asmens turtinę padėtį, žalos padarymo aplinkybes ir kt. Protingumo principas reiškia, kad asmens veiksmus konkrečioje situacijoje būtina vertinti pagal apdairaus, rūpestingo, atidaus, t. y. racionalaus, protingo, asmens (bonus pater familias) elgesio adekvačioje situacijoje etaloną (CK 1.5.). Pagal teismų praktiką absoliučių vertybių – gyvybės, sveikatos – gynimo atveju esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos pasekmės, kurios vertinamos, atsižvelgiant į asmenų patirtų praradimų dydį, jų įtaką tolesniam gyvenimui, darbinei veiklai, šeiminiams santykiams; žalą padariusio asmens turtinė padėtis negali būti laikoma lemiamu kriterijumi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. liepos 3 d. Teisės normų, reguliuojančių nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimą, taikymo baudžiamosiose bylose apžvalgos 10.1, 10.3 punktai).
Nagrinėjamojoje byloje dėl padarytos kaltinamosios nusikalstamos veikos nukentėjusioji akivaizdu, kad patyrė psichologinį diskomfortą, nerimą, dvasinius išgyvenimus, stresą, nesaugumo jausmą, gyveno nuolatinėje baimėje. Nukentėjusioji dėl to vartojo raminamuosius vaistus, lankėsi pas gydytojus. Byloje nukentėjusioji nenurodė ir nėra į bylą pateikta tokių faktinių duomenų, kurie patvirtintų, kad dėl patirto sužalojimo nukentėjusiajai emociniai išgyvenimai būtų peraugę į mediciniškai patvirtintus psichinės sveikatos susirgimus, nenustatyta liekamųjų reiškinių, nepateikti duomenys dėl sveikatos, tame tarpe psichinės sveikatos, pablogėjimo, diagnozuotų ligų, reikalingo medikamentinio ar ilgalaikio psichoterapinio gydymo, byloje nėra duomenų, kad nukentėjusiajai buvo nustatytas nedarbingumas ar ribotas darbingumas, ar kad kreipėsi dėl nedarbingumo nustatymo ir pan. Teismas atsižvelgia ir į kaltinamosios asmenybę, jog ji neteista, turi galiojančių administracinių nuobaudų, dirba. Teismas taip pat atsižvelgia į teismų formuojamą praktiką dėl neturtinės žalos priteisimo šiose bylose (2K-269-303/2020, Nr. 2K-346-942/2018, Nr. 2K-346-303/2017, Nr. 2K-327-326/2016, Nr. 2K-65-648/2016, Nr. 2K-553-942/2015, Nr. 2K–347/2014, Nr. 2K-6147/2012 ir kt.). Taigi, įvertinus tai, kad nukentėjusioji patyrė dvasinius išgyvenimus, stresą, baimę, nesaugumo jausmą, tačiau nesant duomenų apie šių emocinių pergyvenimų peraugimą į psichinės sveikatos sutrikimus, liekamuosius reiškinius, taip pat įvertinus kaltinamojo turtinę padėtį, teismų praktiką, yra pagrindas spręsti, kad nukentėjusios prašoma priteisti 7000 Eur suma neturtinei žalai atlyginti yra per didelė, todėl nustatytinas 1500 Eur nukentėjusiajai padarytos neturtinės žalos dydis, kuris, teismo nuomone, atitinka sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijus, ir neprieštarauja teismų praktikai panašaus pobūdžio bylose (CPK 178 straipsnis, CK 6.250 straipsnis).
V. Kiti klausimai
Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad nukentėjusiojo nurodomas jo patirtų atstovavimo išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomą sumą, o yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį. Teismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos atstovavimo išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, kad nurodoma atstovavimo suma yra per didelė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-605/2011, 2K-152-303/2017, 2K-347-976/2018, 2K-192-489/2019, 2K-313-489/2019, 2K-144-222/2020, 2K-78-942/2022 ir kt.).
Nukentėjusieji E. K. ir L. K. prašė priteisti iš kaltinamosios jų turėtas bylinėjimosi išlaidas atitinkamai 800 Eur ir 1700 Eur. Minėtas išlaidas pagrindžia byloje pateiktos sąskaitos už teisines paslaugas ir apmokėjimo dokumentai – pinigų priėmimo kvitai. Teismas, įvertinęs bylos ir civilinio ieškinio sudėtingumą, suteiktų teisinių paslaugų kompleksiškumą, atstovavimo apimtį, proceso sudėtingumą, nagrinėjimo trukmę, reikalingas teisines paslaugas, atsižvelgiant į nusistovėjusių teisinių paslaugų įkainius, teisinei pagalbai skirtą darbo laiką, kad nukentėjusios atstovas ne tik surašė ieškinį, bet ir atstovavo nukentėjusiąją viso proceso metu, įvertinus kaltinamosios turtinę padėtį, taip pat atsižvelgiant į protingumo ir sąžiningumo principus, sprendžia, kad nukentėjusiųjų turėtų išlaidų suma teisinėms paslaugoms nėra per didelė, todėl priteistina iš kaltinamosios E. K..
Kaltinamajai E. K. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (2 t., b. l. 28-30), nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.
Kardomoji priemonė įpareigojimas registruotis policijos įstaigoje buvo panaikinta 2022 m. gruodžio 8 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutartimi (3 t., b. l. 121-122).
Kompaktinės plokštelės, esančios baudžiamojoje byloje (1 t., b. l. 96, 103), nuosprendžiui įsiteisėjus paliktinos baudžiamojoje byloje, kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 301-302 straipsniais, 303 straipsnio 1, 2 dalimis, 308 straipsniais, 313 straipsnio 3 dalimi,
nusprendžia:
E. K. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jai 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant be bausmės vykdymą prižiūrinčios įstaigos žinios nekeisti gyvenamosios vietos.
E. K. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jai 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant tęsti darbą arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir per 6 (šešis) mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programoje.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, paskirtas bausmes subendrinti iš dalies jas sudedant, ir E. K. paskirti subendrintą – 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant tęsti darbą arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, per 6 (šešis) mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programoje ir be bausmės vykdymą prižiūrinčios įstaigos žinios nekeisti gyvenamosios vietos.
Kaltinamajai paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įsiteisėjus nuosprendžiui, panaikinti.
Nukentėjusiosios L. K. civilinį ieškinį patenkinti iš dalies.
Priteisti iš E. K. L. K. – 153,05 eurus (vieną šimtą penkiasdešimt tris eurus 5 euro centus) turtinės žalos atlyginimą, 1500 eurų (vieną tūkstantį penkis šimtus eurų) neturtinės žalos atlyginimą bei 1700 eurų (vieną tūkstantį septynis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš E. K. E. K. 800 eurų (aštuonis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktines plokšteles, esančias baudžiamojoje byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti baudžiamojoje byloje, kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.
Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus, skunde nurodant dėl apeliacinės bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.