- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-10-15
- Bylos Nr.
- e2A-2388-1014/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-06126-2025-3
- Bylos rūšis
- Civilinė byla
- Teisėjai
- Svetlana Panina, Rūta Kazlauskienė, Ieva Navickaitė-Sakalauskienė
- Ieškovas
- IES1, IES2
- Atsakovas
- ATS1, ATS2
- Trečiasis asmuo
- Vilniaus miesto savivaldybės administracija
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rūtos Kazlauskienės (teisėjų kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Ievos Navickaitės-Sakalauskienės ir Svetlanos Paninos, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų IES1 ir IES2 apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. kovo 23 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų IES1 ir IES2 ieškinį atsakovams ATS1 ir ATS2 dėl įpareigojimo patikslinti techninį projektą ir leidimo be bendraturčių sutikimo atlikti bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo pastato rekonstrukciją suteikimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovai IES1 ir IES2 (toliau – ir ieškovai) kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams ATS1 ir ATS2 (toliau – ir atsakovai), kuriuo prašo:
1.1. Įpareigoti atsakovus ATS1 ir ATS2 patikslinti 2015 m. Dvibučio gyvenamojo namo (Statinio rekonstravimo), esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Namas), Techninio projekto Nr. 15-02/03-1-TP2015 (toliau – ir Techninis projektas) sprendinius, kad jie atitiktų bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo turto nuosavybės dokumentuose nurodytas bendraturčių turimų statinių ir žemės sklypo dalis bei žemės sklypo ploto užstatymo proporcijas.
1.2. Leisti ieškovams IES1 ir IES2 be bendraturčių – atsakovų ATS1 ir ATS2 sutikimo atlikti bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo gyvenamojo namo – ieškovų naudojamų šio gyvenamojo namo 2/3 dalių rekonstrukciją pagal UAB „Baltas fonas“ architekto M. J. parengtą 2015 m. Dvibučio gyvenamojo namo (Statinio rekonstravimo), esančio (duomenys neskelbtini), Techninio projekto Nr. 15-02/03-1-TP2015 Laidą A.
1.3. Priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovai nurodė, kad 2020 m. balandžio 10 d. Pirkimo–pardavimo sutartimi (toliau – ir Sutartis) atsakovai iš B. P. įsigijo 542/859 dalį žemės sklypo ir jame esantį butą/patalpą, esantį (duomenys neskelbtini) (dvibučiame gyvenamajame name) bei po 2/3 kitų pastatų, esančių (duomenys neskelbtini). Pirkimo pardavimo sutartyje inkorporuotos 2020 m. sausio 15 d. naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo sutarties pagrindinės sąlygos, pagal kurias ieškovai naudojasi 542 kv. m žemės sklypo plotu, o atsakovai – 317 kv. m žemės sklypo plotu. Paaiškino, kad tuometinė turto savininkė B. P. 2013 m. birželio 26 d. notariškai patvirtintu sutikimu leido atsakovams atlikti dvibučio gyvenamojo namo stogo, esančio virš atsakovų buto, rekonstrukciją. Specialistams apžiūrėjus ieškovų įgyto namo dalyje stogo dangą ir vidines namo konstrukcijas, pastebėti sienų įtrūkimai, patarta kreiptis dėl viso namo konstrukcijų būklės ir atliktinų remonto darbų įvertinimo. Ieškovai, patikinti, kad namo dalies rekonstrukcijos techninio projekto parengimas ir jo suderinimas su atsakingomis institucijomis neužtruks, ėmėsi avarinės būklės šalinimo darbų – pasamdė statybos rangos darbų vykdytojus neatidėliotiniems gyvenamojo namo dalies konstrukcijų avarinės būklės šalinimo darbams atlikti. Projektuotojas T. R. parengė Dvibučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), rekonstrukcijos projektinius siūlymus ir pateikė juos derinti Vilniaus miesto savivaldybei, kitoms suinteresuotoms institucijoms. Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2020 m. gruodžio 1 d. rašte nurodė, kad projektiniuose pasiūlymuose bei PPRU nurodytas užstatymo tankis viršija leistiną STR 2.02.09:2005 ,,Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji namai“ nustatytą užstatymo tankį – 31 proc. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija 2021 m. rugsėjo 27 d. surašė savavališkos statybos aktą ir privalomuosius nurodymus nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų bei pašalinti savavališkos statybos padarinius. Prieš projektuojant buvo gautas 2 buto savininkės sutikimas stogo rekonstrukcijai. Tačiau projektas parengtas įrengiant palėpę ir projektuojant namui priestatą, kam leidimo ar sutikimo 2 buto savininkė nedavė.
Ieškovai paaiškino, kad priestatui ir palėpės įrengimui paverčiant ten gyvenamąsias patalpas buvo išnaudojami likę sklypo laisvi tiek intensyvumo, tiek tankio rodikliai. Namo gyventojai, pagal žemės sklypo plotą, yra atsidalinę sklypą ir nusistatę naudojimosi jam tvarką. 1 butui priklauso 37 dalys, o 2 butui priklauso 63 dalys. Tačiau rekonstrukcijos projekte 1 buto bendras plotas panaudoja 99,5 dalis viso likusio laisvo sklypo intensyvumo iš 100. Ieškovai sudarė sutartį su UAB ,,Baltas fonas“ architektu M. J., kuris parengė Dvibučio gyvenamojo namo (Statinio rekonstravimo) Techninio projekto Nr. 5-02/03-1-TP2015 Laidą A. Rengiant techninio projekto Laidą A įvertinti esami projektiniai sprendiniai, iki minimumo sumažinti naudojami žemės sklypo užstatymo tankio parametrai – atsisakyta kai kurių konstrukcijų (atraminės kolonos) įrengimo ir kitų konstrukcijų pakeitimų, kreiptasi į bendraturčius (atsakovus) dėl sutikimo projektavimo sąlygoms parengti, tačiau bendraturčiai kategoriškai atsisakė duoti sutikimą. Atsakovai per IS „Infostatyba“ derinimui pateikė 2015 m. Dvibučio gyvenamojo namo (Statinio rekonstravimo) Techninio projekto Nr. 5-02/03-1-TP2015 Laidos A projektinę dokumentaciją, tačiau Vilniaus miesto savivaldybė atsisakė ją derinti, kadangi nepateiktas bendraturčių sutikimas, be to, nurodė, kad ginčo sklype užstatymo tankis ribojamas iki 30 procentų ploto, todėl jame planuojant plėtrą užstatymo tankiai negalėtų pažeisti anksčiau minėtų sprendinių. Atlikdami rekonstrukciją atsakovai užstatė didesnį žemės sklypo plotą, tuo pažeidė 2020 m. sausio 15 d. Naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo sutartį ir turimos nuosavybės apimtį. 2020 m. sausio 15 d. naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo sutartyje nėra numatyta galimybės bendraturčio valia savarankiškai keisti pagrindinį sklypo užstatymo plėtros rodiklį – užstatymo tankį. Tokie pakeitimai tarp bendraturčių turi būti derinami vadovaujantis Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo nuostatomis bei kitais teisės aktais, reglamentuojančiais žemės naudojimą, statybų plėtrą ir teritorijų planavimo procedūras. Atsakovai, rengdami 2015 m. Dvibučio gyvenamojo namo (Statinio rekonstravimo) Techninį projektą ir įgyvendindami jo sprendinius, nepasirūpino šiam projektui įgyvendinti reikalingais buvusių (esamų) bendraturčių sutikimais, ir rekonstrukcijos darbus atliko, neatsižvelgdami į jų turimą nuosavybės teisių apimtį žemės sklype ir statiniuose, bei pažeidė naudojimosi žemės sklypu sutarties sąlygas, atitinkamai savo veiksmais pažeidė kitų bendraturčių (ieškovų) nuosavybės teises. Ieškovai savo nuosavybės teisių pažeidimą sieja su bendraturčių (atsakovų) neteisėtais veiksmais – atsakovai išnaudojo didesnį žemės sklypo užstatymo plotą (tankį), nei jiems tenka pagal jų turimą 1/3 dalį žemės sklype ir statiniuose, apskaičiuotą pagal Vilniaus miesto savivaldybės patvirtintą Bendrąjį planą, numatantį bendraturčių (ieškovų ir atsakovų) valdomame žemės sklype 31 proc. sklypo užstatymo tankio parametrą. Ieškovai papildomai nurodė, kad Vilniaus miesto savivaldybė, atsisakydama derinti ieškovų pateiktą Techninio projekto Laidą A, be jau nurodytų žemės sklypo užstatymo tankį galinčių viršyti užstatymo tankio ir intensyvumo rodiklių, nurodė ir kitą atsisakymo motyvą – nėra pateiktas bendraturčių (atsakovų) sutikimas. Atsakovai teigia, kad sutikimą ieškovų turimų namo 2/3 dalių rekonstrukcijai duos tik tuomet, kai jų atlikta namo dalies rekonstrukcija bus įteisinta, duomenys įregistruoti Nekilnojamojo turto registre. Atsakovų atsisakymas duoti bendraturčiams sutikimą nėra motyvuotas.
Atsiliepimas
Atsakovai ATS1 ir ATS2 atsiliepime į ieškinį prašė ieškinį atmesti. Atsakovai laikėsi pozicijos, kad atsakovai jiems priklausančios namo dalies rekonstrukciją atliko teisėtai – turėdami buvusios bendraturtės B. P. sutikimą bei kitus reikiamus dokumentus, parengė projektą ir, jį suderinę su atsakingomis institucijomis, 2016 m. vasario 10 d. gavo statybos leidimą, kurio pagrindu ir buvo įgyvendinta rekonstrukcija. Šiame sutikime nėra išlygų ir/ar apribojimų, ribojančių konkrečius rekonstrukcijos sprendinius ir/ar nurodančių, kokie veiksmai yra leidžiami ar draudžiami. Be to, 2013 m. rugpjūčio 6 d. buvusi bendraturtė B. P. raštu pateikė Vilniaus miesto savivaldybei dar vieną sutikimą, kuriuo patvirtino, jog neprieštarauja, kad leidimas namo rekonstravimui būtų išduotas bendrasavininkio ATS1 vardu. Įvertinusi projektinę dokumentaciją, Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2016 m. vasario 10 d. išdavė statybą leidžiantį dokumentą. Atsakovų atlikti rekonstrukcijos darbai buvo grindžiami galiojančiu statybą leidžiančiu dokumentu. Atsakovai rekonstrukciją įgyvendino pagal projektinę dokumentaciją, kuri buvo pateikta savivaldybei ir kurios pagrindu buvo išduotas statybos leidimas. Ieškovai akcentuoja, neva atsakovai, atlikdami rekonstrukciją, pažeidė aktualią naudojimosi žemės sklypu tvarką, nors minėta tvarka buvo nustatyta 2020 m. sausio 15 d., t. y. jau po to, kai atsakovai buvo visiškai įgyvendinę rekonstrukcijos projektą. Rekonstrukcijos metu tokia tvarka negaliojo ir negali būti taikoma atgal. Atsakovų vykdyta rekonstrukcija pradėta 2016 m. ir baigta 2019 m. pabaigoje – viešai, matomai, pagal išduotą leidimą, tačiau per visą šį laikotarpį nei buvusi bendraturtė, nei patys ieškovai atsakovams jokių pretenzijų nereiškė. Pretenzijos dėl tariamo teisių pažeidimo iškilo tik tada, kai patiems ieškovams buvo surašytas savavališkos statybos aktas bei privalomasis nurodymas pašalinti statybos padarinius dėl jų pačių atliktos rekonstrukcijos be leidimo.
Atsiliepime į ieškinį trečiasis asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija nurodė, kad 2016 m. vasario 10 d. išduotas leidimas rekonstruoti statinį projektui „Dvibutis gyvenamasis namas. (duomenys neskelbtini). Rekonstravimo projektas“. Projektu buvo nurodomi tokie projektuojami rodikliai: pastato bendras plotas 234,87 kv. m, bendras sklypo užstatytas plotas 219 kv. m, sklypo užstatymo intensyvumas 30,72 proc., sklypo užstatymo tankumas 25,50 proc. Specialiuosiuose architektūros reikalavimuose 2015 m. vasario 3 d. Nr. AR-81 nustatytas žemės sklypo užstatymo tankis – iki 31 proc., užstatymo intensyvumas 0,4. Išduodant statybą leidžiantį dokumentą nebuvo išnaudotas visas sklypo užstatymo tankumas, nustatytas tuo metu galiojusiuose specialiuosiuose architektūros reikalavimuose, t. y. 31-25,5=5,5 tankumo rodiklio sklype dar buvo likę. Su prašymu išduoti statybos leidimą, be kitų dokumentų, buvo teiktas ir B. P. 2013 m. birželio 26 d. notarinis sutikimas, kuriuo B. P. sutinka, kad buto, esančio (duomenys neskelbtini), bendrasavininkai ATS2 ir ATS1 „savo nuožiūra ir įstatymų nustatyta tvarka atliktų stogo, esančio virš aukščiau paminėto buto, rekonstrukciją ir įregistruotų pakeitimus VĮ Registrų centre“. Minėtame sutikime neišreikšta nuostatų dėl sklypo vystymo pasidalinimo priklausomai pagal nuosavybės dalis ir su projektu nebuvo pateikta kita medžiaga apie bendraturčių savitarpio susitarimus dėl naudojimosi nekilnojamuoju turtu. Naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo sutartis tarp ATS1 bei ATS2 ir B. P., buvo sudaryta 2020 m. sausio 15 d., o statybą leidžiantis dokumentas buvo išduotas 2016 m. vasario 10 d., tai reiškia, kad naudojimosi žemės sklypu tvarka buvo sudaryta vėliau, nei buvo išduotas statybą leidžiantis dokumentas. 2016 m. vasario 10 d. statybą leidžiantis dokumentas yra teisėtas ir išduotas pagal tuo metu galiojantį teisinį reguliavimą ir teritorijų planavimo dokumentus. 2024 m. balandžio 8 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos architektūros skyriuje buvo gautas M. J. raštas dėl dvibučio gyvenamojo namo, (duomenys neskelbtini), rekonstravimo projekto laidos A rengimo, kuriuo buvo prašoma pakomentuoti poziciją projekto sklypo reglamentavimo atžvilgiu. Architektūros skyrius 2024 m. gegužės 9 d. raštu atsakė, kad ginčo sklype užstatymo tankis ribojamas iki 30 proc. ploto. Vilniaus miesto savivaldybės administracija, atsisakydama derinti ieškovų pateiktą Techninio projekto Laidą A, be jau nurodytų žemės sklypo užstatymo tankį galinčių viršyti užstatymo tankio ir intensyvumo rodiklių, nurodė ir kitą atsisakymo motyvą – nėra pateiktas bendraturčių (atsakovų) sutikimas, kuris šiuo atveju yra būtinas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2026 m. kovo 23 d. sprendimu nusprendė ieškinį atmesti. Teismas priteisė atsakovui ATS1 iš ieškovės IES1 2 825 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti, o iš ieškovo IES2 – 2 825 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti. Teismas taip pat priteisė atsakovei ATS2 iš ieškovės IES1 2 825 Eur ir iš ieškovo IES2 – 2 825 Eur, bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.
Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovams ir atsakovams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini). Ieškovams priklauso 542/859 šio sklypo dalys, o atsakovams – 317/589 šio sklypo dalys. Minėtame sklype yra dvibutis gyvenamasis namas, kurio 1 (pirmas) butas priklauso atsakovams, o 2 (antras) butas – ieškovams; taip pat kitos paskirties statiniai, kurių 2/3 dalys priklauso ieškovams, o 1/3 dalis – atsakovams. Šį nekilnojamąjį turtą ieškovai nuosavybės teise įsigijo iš buvusios savininkės B. P. 2020 m. balandžio 10 d. Buto, statinių dalies ir žemės sklypo dalies pirkimo pardavimo sutartimi.
Teismas nustatė, kad 2016 m. vasario 10 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsakovui statytojui ATS1 išdavė statybos leidimą rekonstruoti gyvenamosios paskirties dvibutį gyvenamąjį namą adresu (duomenys neskelbtini), pagal 2015 m. parengtą dvibučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), rekonstravimo projektą Nr. 15-02/03-1-TP2015. Su prašymu išduoti statybos leidimą, be kitų dokumentų, buvo pateiktas tuometinės savininkės B. P. 2013 m. birželio 26 d. notarine tvarka patvirtintas sutikimas, kad atsakovai savo nuožiūra ir įstatymų nustatyta tvarka atliktų stogo, esančio virš buto adresu (duomenys neskelbtini), rekonstrukciją ir įregistruotų pakeitimus VĮ Registrų centre. Bylos duomenimis, šio projekto ir statybos leidimo pagrindu atsakovai 2016 m. pradėjo ir 2019 m. faktiškai baigė vykdyti pastato rekonstrukcijos darbus.
2020 m. balandžio 10 d. Pirkimo–pardavimo sutartimi ieškovai iš pardavėjos B. P. įsigiję šios sprendimo 8 punkte nurodytą nekilnojamąjį turtą, ėmėsi jiems priklausančio buto adresu (duomenys neskelbtini), rekonstrukcijos darbų. Ieškovai rekonstrukcijos darbus pradėjo neturėdami projekto ir statybos leidimo, todėl Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos 2021 m. rugsėjo 27 d. priėmė privalomuosius nurodymus, kuriais įpareigojo ieškovus nutraukti savavališkos statybos darbus ir pašalinti savavališkos statybos padarinius. Privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo terminas Regionų administracinio teismo 2025 m. spalio 15 d. sprendimu, priimtu administracinėje byloje Nr. eI3-13828-1064/2025, pratęstas iki 2026 m. birželio 27 d.
Pasisakydamas dėl pirmojo ieškovų ieškinio reikalavimo – įpareigoti atsakovus patikslinti 2015 m. Techninio projekto Nr. 15-02/03-1-TP2015 sprendinius, kad jie atitiktų bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo turto nuosavybės dokumentuose nurodytas bendraturčių turimų statinių ir žemės sklypo dalis bei žemės sklypo ploto užstatymo proporcijas – teismas pažymėjo, kad rekonstrukcijos darbai pagal Techninio projekto Nr. 15-02/03-1-TP2015 sprendinius, kuriuos ieškovai prašo įpareigoti atsakovus patikslinti, jau yra įgyvendinti. Rekonstrukcijos darbai pagal šį projektą faktiškai atlikti 2016-2019 metais. Statybos darbų, atliktų pagal šį techninį projektą ir jo pagrindu 2016 m. vasario 10 d. išduotą statybą leidžiantį dokumentą, teisėtumo ieškovai neginčija. Esant tokiai situacijai, kai statybos darbai faktiškai atlikti pagal galiojantį projektą ir statybą leidžiantį dokumentą, o šie dokumentai nėra ginčijami, tokio reikalavimo (įpareigoti atsakovus patikslinti techninį projektą) tenkinimas po faktinių darbų pabaigos ieškovams nesukeltų teisinių pasekmių. Projektas įgyvendintas, statybos teisėtumas neginčijamas, todėl ieškovų reikalavimas tokį projektą patikslinti, nelaikytinas tinkamu teisių įgyvendinimo būdu, nes jis nesukurs ieškovams jų siekiamų teisinių pasekmių. Teismo vertinimu, tokio pobūdžio reikalavimas (įpareigoti atsakovus patikslinti projektą) galėtų būti reiškimas tik iki tokio projekto įgyvendinimo. Tuo atveju, jei statybos darbai buvo atlikti ne pagal galiojantį projektą ir jo pagrindu išduotą statybos leidimą, turėtų būti reiškiamas reikalavimas pašalinti savavališkos statybos padarinius.
Teismas sutiko su ieškovų argumentu, kad 2013 m. birželio 26 d. sutikimu B. P. išdavė atsakovams sutikimą savo nuožiūra ir įstatymų nustatyta tvarka atlikti stogo, esančio virš atsakovams priklausančio buto, rekonstrukciją ir įregistruoti pakeitimus VĮ Registrų centras. Tačiau šis sutikimas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos buvo įvertintas kaip tinkamas ir jo bei kitų dokumentų pagrindu atsakovui ATS1 2016 m. vasario 10 d. išduotas statybą leidžiantis dokumentas atlikti rekonstrukcijos darbus pagal Techninį projektą Nr. 15-02/03-1-TP2015. Tuo atveju, jei, ieškovų vertinimu, 2016 m. vasario 10 d. statybą leidžiantis dokumentas buvo išduotas tokiems darbams, kuriems nebuvo išduoto būtino tuometinės savininkės sutikimo, jie turėtų ginčyti statybą leidžiantį dokumentą, o ne prašyti įpareigoti patikslinti techninio projekto sprendinius, kuris, kaip minėta, jau yra įgyvendintas. Atsižvelgdamas į nurodytą ir tai, jog ieškovai pareikštu ieškiniu apibrėžė bylos nagrinėjimo ribas, vertino, kad ieškovų argumentai, susiję su B. P. 2013 m. birželio 26 d. sutikimo turinio vertinimu, nėra reikšmingi.
Teismas atmetė kaip nepagrįstą ieškovų argumentą, kad ieškovų nuosavybės teisės buvo pažeistos atsakovams rekonstrukcijos metu išnaudojus visą ginčo žemės sklypui tenkantį užstatymo plotą (tankį). Teismas nurodė, kad UAB ,,Tavo projektas“ 2023 m. birželio 24 d. ataskaitoje nurodyta, jog atsakovų rekonstrukcijos projekte atsakovų buto bendras plotas panaudoja 99,5 dalis viso likusio laisvo sklypo intensyvumo iš 100. Be to, UAB ,,Tavo projektas“ 2025 m. sausio 28 d. papildyme prie 2023 m. birželio 24 d. ataskaitos nurodyta, kad pagal savivaldybės išduotus specialiuosius reikalavimus 859 kv. m žemės sklype maksimalus pastato bendras plotas gali būti 266,29 kv. m (31 proc.); skaičiuojant atskirai savininkams galimą priklausyti bendrą plotą gauname, kad pirmam butui priklauso 98,53 kv. m, o antras butas gali turėti 167,76 kv. m bendro buto ploto; atlikus rekonstrukciją praplečiant pirmą butą pristatant dvi patalpas ir įrengiant mansardą, gaunasi 148,26 kv. m bendro pirmo buto ploto; tokiu būdu 49,73 kv. m viršytas tarp savininkų naudojimosi tvarka reglamentuojamas plotas.
Šiame kontekste teismas pažymėjo, kad užstatymo tankis yra nustatomas visam žemės sklypui kaip vientisam kadastriniam vienetui, o ne kiekvienam savininkui atskirai. Atsakovai nepažeidė visam žemės sklypui, esančiam (duomenys neskelbtini), nustatyto užstatymo tankio; ginčo dėl šios aplinkybės byloje nėra. Atsakovai projektą suderino, gavo statybą leidžiantį dokumentą ir darbus atliko teisėtai, taigi jie teisėtai pasinaudojo savo teise užstatyti sklypą. Bendrasavininkai nebuvo sudarę susitarimo, kad jie gali išnaudoti tik tokį žemės sklypo užstatymo tankį, kuris tenka proporcingai jų turimai nuosavybės daliai; kaip minėta, užstatymo tankis yra nustatomas visam žemės sklypui kaip vientisam objektui. Jei ieškovai vertina, kad atsakovams leista užstatyti per daug, jie turėjo ginčyti patį statybos leidimą, o jei laiko, kad užstatė per daug pažeisdami projektą ir statybą leidžiantį dokumentą, prašyti įpareigoti pašalinti savavališkos statybos padarinius, o ne prašyti tikslinti jau faktiškai atliktų darbų techninį projektą.
Teismas papildomai pažymėjo, kad ieškovę ir buvusią savininkę B. P. siejo giminystės santykiai. Ieškovė teismo posėdžio metu patvirtino, kad iki Sutarties sudarymo ieškovai ne kartą lankėsi ginčo bute, taigi matė atliekamus rekonstrukcijos darbus. Vadinasi, ieškovai, įsigydami ginčo turtą, žinojo/turėjo žinoti apie jau atliktus rekonstrukcijos darbus, apie išnaudotą žemės sklypo užstatymo tankį, todėl savo namo dalies rekonstrukcijos darbus turėjo planuoti taip, kad nebūtų viršijamas visam žemės sklypui tenkantis užstatymo tankis. Atmestinas kaip nepagrįstas ir ieškovų argumentas, kad atlikdami rekonstrukciją atsakovai pažeidė 2020 m. sausio 15 d. naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo sutartį, kadangi ši sutartis sudaryta jau po atsakovų atliktų rekonstrukcijos darbų; joje užfiksuota tuo metu faktiškai esama situacija. Objektyviai neįmanoma 2016-2019 atliktais rekonstrukcijos darbai pažeisti po jų atlikimo (2020 m.) sudarytos sutarties. Ieškovų argumentas, kad jiems priklausančios namo dalies avarinę būklę nulėmė atsakovų atlikti rekonstrukcijos darbai, atmestinas kaip neįrodytas. Byloje pateiktas UAB ,,Senamiesčio projektai“ gyvenamojo namo dalies (duomenys neskelbtini), konstrukcijų būklės įvertinimas, kuriame nurodyta, kad tiriama gyvenamojo namo dalis turi avarijos grėsmės požymių, tačiau šis įrodymas nepatvirtina, kad tokią ieškovams priklausančios pastato dalies būklę nulėmė atsakovų įvykdyti rekonstrukcijos darbai.
Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, teismas priėjo prie išvados, kad nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo tenkinti primojo ieškinio reikalavimo (įpareigoti atsakovus patikslinti techninį projektą), todėl jį atmetė. Teismas atitinkamai netenkino ir antrojo ieškinio reikalavimo leisti ieškovams be atsakovų sutikimo atlikti jiems priklausančio buto rekonstrukciją pagal techninio projekto Nr. 15-02/03-1-TP2015 Laidą A, kadangi šis projektas neįgyvendinamas. Teismas nurodė, kad visų pirma, byloje nėra ginčo, jog leidus ieškovams atlikti rekonstrukciją pagal šį projektą būtų viršytas ginčo žemės sklypo bendras užstatymo tankis. Antra, teismo posėdžio metu liudytoja apklausta techninio projekto Laidos A vadovė I. K. paaiškino, kad tokiems sprendiniams negali būti A laidos, o reikalingas atskiras projektas ir atskiras statybos leidimas, kadangi yra du atskiri turtiniai vienetai. Trečia, pagal šį projektą jo sprendiniai apima ir atsakovų nuosavybę, todėl sutiktina su atsakovais, kad tokiu būdu būtų pažeistos jų teisės; jie apskritai nebegalėtų užbaigti teisėtai atliktos jiems priklausančios namo dalies rekonstrukcijos įregistravimo procedūrų. Todėl teismas ieškinį atmetė kaip nepagrįstą.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Ieškovai IES1 ir IES2 (toliau – ir apeliantai) apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. kovo 23 d. sprendimą ir perduoti ieškovų IES2 ir IES1 ieškinį atsakovams ATS1 ir ATS2 nagrinėti iš naujo, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiais pagrindiniais nesutikimo motyvais:
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismas padarė esminį procesinių teisės normų pažeidimą, nes apskritai nevertino ieškovų ieškinyje nurodytų argumentų dėl negatorinio ieškinio tenkinimo sąlygų, nors ieškovai pateikė jų teisę į nuosavybės pažeidimą dėl atsakovų neteisėtai parengto Techninio projekto pagrindžiančius įrodymus.
Teismas, nustatydamas, kad ieškovai, siekdami ginti savo teises, turėtų ginčyti atsakovų atlikus Namo rekonstrukcijos darbus ir/ar juos leidusius statybos dokumentus, ne tik išplėtė ginčo dalyką, bet nusprendė, kad ieškovai turėjo įrodinėti su pareikštu reikalavimu nesusijusias aplinkybes. Nepagrįstas teismo motyvas, kad ieškovai galėjo savo pažeistas teises ginčyti tik ginčydami atsakovų statybos darbų atlikimą ir dokumentą, leidusį jį atlikti. Teismas nepagrįstai nusprendė, kad ieškovai turėjo reikšti papildomą reikalavimą dėl atsakovų atliktų statybos darbų dokumento ginčijimo, nepagrįstai ir netinkamai įvertino, kad ieškovų pareikštas ieškinio reikalavimas galėtų būti reiškiamas tik iki projekto įgyvendinimo ir <…> jei statybos darbai buvo atlikti ne pagal galiojantį projektą ir jo pagrindu išduotą statybos leidimą, turėtų būti reiškiamas reikalavimas pašalinti savavališkos statybos padarinius. Ieškovų ieškinyje suformuotas ginčo dalykas buvo ne atsakovų 2016-2019 m. atliktos namo rekonstrukcijos (statybos darbų) ginčijimas, bet neteisėtai parengtas techninis projektas, kuris neatitiko nei buvusios bendraturtės duoto 2013-06-26 Sutikimo sąlygų, nei bendraturčiams tenkančios žemės sklypo ploto užstatymo proporcijos.
Byloje pateikti įrodymai atskleidžia, kad ieškovai apie savo teisių pažeidimą dėl neteisėtų ir neteisingų techninio projekto duomenų sužinojo (galėjo sužinoti) jau tik po statybos darbų pagal techninio projekto sprendinius atlikimą.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas pažeidė koncentracijos principą ir ieškovų teisę į veiksmingą teisminę gynybą, nes viso proceso metu nekėlė jokio klausimo, kad ieškovų ieškinio reikalavimas įpareigoti atsakovus patikslinti 2015 m. Techninio projekto Nr. 15-02/03-1-TP2015 sprendinius (jo tenkinimas) tariamai nesukeltų jiems teisinių pasekmių, nepagrįstai nusprendė, kad šis reikalavimas nesukels teisinių pasekmių, nors tokį reikalavimą ieškinio priėmimo stadijoje nagrinėti priėmė.
Teismas nemotyvavo išvados atmesti antrąjį ieškinio reikalavimą dėl namo rekonstrukcijos atlikimo be atsakovų sutikimo. Ieškovai įvykdė visus keliamus reikalavimus dėl namo rekonstrukcijos darbų atlikimo. Atlikta namo rekonstrukcija ne tik leistų apginti pažeistas ieškovų teises, bet ir apskritai išsaugoti patį nekilnojamąjį daiktą.
Teismas netinkamai taikė įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykles ir netinkamai įvertino įrodymus. Ieškovams pateikus namo rekonstrukcijos projektą būtent atsakovams teko įrodinėjimo našta įrodyti, kad pateiktas siūlymas yra neteisėtas, tačiau jie jokių projekto teisėtumą paneigiančių duomenų nepateikė.
Aptarti teismo procesiniai pažeidimai rodo, kad teismas neatskleidė bylos esmės ir tai sudaro pagrindą panaikinti sprendimą ir perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.
Motyvuojamoji dalis
Pirmosios instancijos teismas nevertino atsakovų pateiktų bylinėjimosi išlaidų pagrįstumo, sąsąjumo ir realumo, todėl nepagrįstai priteisė iš ieškovų atsakovams 11 300 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas.
Atsakovai ATS1 ir ATS2 atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
Teismas vertino ne tik ieškovų pasirinkto teisių gynimo būdo tinkamumą, bet ir pačias aplinkybes, kuriomis ieškovai grindė tariamą jų nuosavybės teisių pažeidimą.
Ieškovų reikalavimai tarpusavyje prieštaringi ir objektyviai negali būti įgyvendinti taip, kaip to prašo ieškovai. Teismas ieškinio reikalavimus įvertino materialiąja prasme bei motyvuotai nustatė, jog nėra sąlygų tenkinti nei reikalavimo dėl jau įgyvendinto 2015 m. Techninio projekto sprendinių patikslinimo, nei kito reikalavimo leisti ieškovams be atsakovų sutikimo atlikti rekonstrukciją pagal 2015 m. Techninio projekto Laidą A.
Vilniaus miesto savivaldybės administracija, išduodama ATS1 statybą leidžiantį dokumentą, įvertino projektinę dokumentaciją ir bendraturčių sutikimus bei nenustatė jų neatitikimų, o 2025-04-17 atsiliepime į ieškinį pati patvirtino, kad pateiktų sutikimų turinys buvo aiškus ir tinkamas. Jokios valstybės institucijos nėra priėmusios sprendimo, kuriuo būtų konstatuotas Atsakovų dar 2016-2019 m. atliktos rekonstrukcijos neteisėtumas ar kokie nors padaryti pažeidimai.
Teismas tinkamai įvertino byloje esančių įrodymų visumą. Ieškovų nurodomas sužinojimo apie tariamą jų teisių pažeidimą ar avarinę objekto būklę momentas neturi lemiamos reikšmės pareikšto negatorinio reikalavimo pagrįstumui. Be to, apeliantai klaidingai nurodo, kad žemės sklypo užstatymo tankis automatiškai turi būti paskirstomas kiekvienam bendraturčiui pagal jo turimą idealiąją dalį. Sprendime pagrįstai nurodyta, kad užstatymo tankis nustatomas visam žemės sklypui kaip vientisam kadastriniam vienetui, o ne kiekvienam bendraturčiui atskirai. Todėl UAB „Tavo projektas“ 2023-06-24 ataskaitoje pateikti skaičiavimai, grindžiami priešinga prielaida, nepaneigia teismo išvados, kad ieškovų nurodomas nuosavybės teisių pažeidimas nebuvo įrodytas.
Ieškovai nepagrįstai teismo išvadą dėl pareikšto negatorinio reikalavimo nepagrįstumo prilygina ieškinio trūkumui, kurį teismas privalėjo šalinti dar iki bylos išnagrinėjimo iš esmės. Ieškovų reikalavimas buvo aiškiai suformuluotas, todėl nebuvo jokio pagrindo konstatuoti tokio procesinio reikalavimo trūkumo. Šiuo atveju išvada, kad ieškovų pareikšto reikalavimo tenkinimas nesukeltų jiems siekiamų teisinių pasekmių, buvo padaryta tik išnagrinėjus bylą iš esmės bei įvertinus byloje nustatytų aplinkybių visumą.
Priešingai nei nurodo apeliantai, teismas antrąjį ieškovų reikalavimą išnagrinėjo bei skundžiamo sprendimo 19 punkte aiškiai nurodė jo atmetimo pagrindus. Pirma, teismas konstatavo, kad ieškovų užsakymu parengta 2015 m. Techninio projekto Laida A pagal byloje nustatytas aplinkybes neįgyvendinama. Antra, teismas atskirai įvertino, kad Laidos A sprendiniai apima ir atsakovų nuosavybę, todėl tokio reikalavimo tenkinimas pažeistų atsakovų teises – jie nebegalėtų užbaigti teisėtai atliktos jiems priklausančios namo dalies rekonstrukcijos įregistravimo procedūrų.
Apeliacinio skundo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą, yra nepagrįstas. Atsakovai turėjo pagrįsti nesutikimą su Techninio projekto Laidą A įgyvendinimu bei tai padarė – savo nesutikimą jos parengimo trūkumais ir jos poveikiu atsakovų teisėms. Ieškovų argumentas dėl tariamai netinkamos įrodinėjimo naštos paskirstymo yra deklaratyvus ir faktiškai neatitinka bylos medžiagos.
Atsakovų patirtos bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos, atitinka protingumo ir proporcingumo kriterijus. Ieškovai pirmosios instancijos teisme prašė priteisti dar didesnė bylinėjimosi išlaidų sumą – 15 410 Eur. Atsakovams sprendimu buvo priteista mažesnė – 11 300 Eur – suma. Todėl ieškovų bandymas vaizduoti atsakovų patirtas išlaidas kaip neprotingas, perteklines ar nesusijusias su byla yra nesuderinamas su pačių ieškovų procesiniu elgesiu.
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
Pažymėtina, kad pagal CPK apeliacija nėra pakartotinis bylos nagrinėjimas, bet pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas neperžengiant apeliacinio skundo ribų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. liepos 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-313/2007; 2014 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-274/2014).
Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir būtinybės peržengti apeliacinio skundo ribas, todėl pasisako dėl ieškovės paduoto apeliacinio skundo faktinių bei teisinių argumentų.
Dėl bylai reikšmingų faktinių aplinkybių ir apeliacinio skundo argumentų
Byloje nustatyta, kad atsakovams nuo 2011 m. rugsėjo 21 d. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini), ir 317/859 dalys žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), o ieškovams 2020 m. balandžio 10 d. pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini), ir 542/859 dalys žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (buvusi savininkė (pardavėja) B. P.).
Buvusi ieškovams šiuo metu priklausančio nekilnojamojo turto (žemės sklypo ir gyvenamojo namo) bendrasavininkė B. P. 2013 m. birželio 16 d. notarine tvarka patvirtino sutikimą, kad ieškovai savo nuožiūra ir įstatymų nustatyta tvarka atliktų stogo, esančio virš ieškovams priklausančio buto, rekonstrukciją ir ją įregistruotų VĮ Registrų centre. Vilniaus miesto savivaldybei B. P. 2013 m. rugpjūčio 6 d. pateikė sutikimą, kad ji, kaip žemės sklypo bendrasavininkė, sutinka, jog leidimas dvibučio gyvenamojo namo rekonstrukcijai būtų gautas ATS1 (ieškovo) vardu. Minėtuose bendraturtės sutikimuose nėra nuostatų dėl žemės sklypo vystymo (plėtros) pasidalijimo, priklausomai ir / ar proporcingai pagal turimas nuosavybės dalis.
Vilniaus miesto savivaldybė 2016 m. vasario 10 d. išdavė statybą leidžiantį dokumentą Nr. LNS-01-160210-00152 pagal 2015 m. Dvibučio gyvenamojo namo (Statinio rekonstravimo) Techninį projektą Nr. 5-02/03-1-TP2015 ir atsakovai atliko statinio rekonstrukciją. Šalių paaiškinimais nustatyta, kad statybos leidimo teisėtumas ginčijamas nebuvo, atsakovai atliko statinio rekonstrukciją pagal 2015 m. Dvibučio gyvenamojo namo (Statinio rekonstravimo) Techninį projektą Nr. 5-02/03-1-TP2015 ir jo pagrindu išduotą statybos leidimą, rekonstrukcijos darbai atlikti 2019 m. pabaigoje. Tarp žemės sklypo bendrasavininkų (atsakovų ir buvusios savininkės B. P.) sudarytas 2020 m. sausio 15 d. susitarimas dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo, kuris įregistruotas viešame registre.
Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) 2021 m. rugsėjo 27 d. ieškovams surašė privalomąjį nurodymą Nr. PNSSP-00-210927-00091 (toliau – ir Privalomasis nurodymas), kuriuo įpareigojo iki 2022 m. kovo 27 d. pašalinti savavališkos statybos padarinius – nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę, t. y. ieškovų rekonstruojamo gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), dalis.
Dėl šio teismo sprendimo ieškovė padavė apeliacinį skundą, prašydami teismo panaikinti teismo sprendimą ir perduoti ieškovų IES2 ir IES1 ieškinį atsakovams ATS1 ir ATS2 nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliantai teigia, kad teismas neatskleidė bylos esmės, neteisingai paskirstė įrodinėjimo naštą, padarė esminius procesinių teisės normų ir materialinės teisės normų pažeidimus. Šie klausimai apibrėžia apeliacinio nagrinėjimo ribas.
Ieškovų reikalavimai grindžiami savininko nuosavybės teisės pažeidimu. Nuosavybės teisė, kaip daiktinė teisė, yra absoliutaus pobūdžio. Tai reiškia, kad savininkas šią teisę gali naudoti prieš visus asmenis (erga omnes). Jis gali reikalauti jo, kaip savininko, teisių nepažeidinėti ir iš bet kurio pažeidėjo gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu (CK 4.98 straipsnis). Nuosavybės teisės absoliutumas nereiškia, kad ši teisė negali būti varžoma, tačiau tik įstatymu ar įstatymų pagrindu – teismo (CK 1.2 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2008; 2014 m. gegužės 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-86/2014).
Ieškovai vertina, kad kliūtis įteisinti jų savavališkai rekonstruotą namo dalį (pašalinti savavališką statybą) yra atsakovų teisės aktų nustatyta tvarka pagal 2015 m. Dvibučio gyvenamojo namo (Statinio rekonstravimo) Techninį projektą Nr. 5-02/03-1-TP2015 ir jo pagrindu išduotą statybos leidimą atlikta rekonstrukcija, kurią atlikus, užstatyta reikšminga dalis galimo užstatyti bendrąja daline nuosavybės teise valdomo žemės sklypo ploto,– dėl minėto bendrąja daline nuosavybės teise valdomo minėto žemės sklypo užstatymo, bendrųjų namo konstrukcijų pertvarkymo, padidėjo užstatymo tankis žemės sklype, o tai kliūtis įteisinti ieškovams jų rekonstruotą namo dalį (pašalinti savavališką statybą).
Taigi nagrinėjamoje byloje iš esmės kilo ginčas dėl bendraturčių tarpusavio teisių įgyvendinimo bendrame turte. Bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Bendrosios nuosavybės teisė reiškia tam tikrus nuosavybės teisės įgyvendinimo ribojimus, sukeliamus kitų to paties nuosavybės objekto savininkų. Kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarka nustatoma teismo tvarka pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį (CK 4.75 straipsnio 1 dalis). Kasacinis teismas CK 4.75 straipsnio nuostatą aiškina kaip bendraturčių pareigą, šiems įgyvendinant valdymo, naudojimo ir disponavimo teises, išnaudoti visas galimybes suderinti savo valią dėl bendro daikto likimo, nesiekti savo interesų apsaugos kito bendraturčio teisių suvaržymo sąskaita ir aktyviai ieškoti priimtiniausio visoms šalims sprendimo būdo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-367/2014), visus su bendru turtu susijusius klausimus spręsti vadovaujantis interesų derinimo, proporcingumo, savitarpio supratimo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-77/2011).
Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad tuo atveju, kai bendraturčių ginčą dėl bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo sprendžia teismas, kiti bendraturčiai gali ginčyti ne bendraturčio siekiamą įgyvendinti ar apginti įstatymo suteiktą teisę, susijusią su bendru daiktu, bet jos įgyvendinimo būdą ar sąlygas bei įrodinėti, kad besikreipusio į teismą teisminės gynybos bendraturčio pasirinktas teisės įgyvendinimo būdas ar sąlygos pažeistų jų teises ar teisėtus interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1064/2003; 2004 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2004; 2009 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-132/2009; kt.). Atitinkamai, siekiant išlaikyti bendraturčių teisėtų interesų pusiausvyrą, jeigu bendraturtis siekia įgyvendinti įstatymu suteiktą teisę, susijusią su bendru daiktu, kiti bendraturčiai gali ginčyti ne teisę, bet jos įgyvendinimo būdą ir įrodyti, kad pasirinktas būdas ar tokios teisės įgyvendinimo sąlygos pažeistų jų teises ar teisėtus interesus.
Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas padarė esminį proceso teisės normų pažeidimą, kadangi apskritai nevertino ieškinyje nurodytų argumentų bei įrodymų dėl reiškiamų reikalavimų, pirmosios instancijos teismas neįvertino jų argumentų, kad 2015 m. Techniniame projekte neva netinkamai nurodyti žemės sklypo užstatymo rodikliai, jis neatitiko buvusios bendraturtės B. P. sutikimo ribų.
Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, priešingai, negu nurodoma apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas motyvuotai pasisakė dėl visų esminių ieškovų argumentų, kuriais jie grindė savo teisių pažeidimą, be to, vertino ir ieškovų pasirinkto teisių įgyvendinimo būdo tinkamumą. Pasisakydamas dėl ieškovų argumento, kad atsakovai, atlikdami rekonstrukciją, neva viršijo jiems pagal turimą nuosavybės dalį tenkantį žemės sklypo užstatymo tankį, nes 2015 m. Techniniame projekte netinkamai nurodyti žemės sklypo užstatymo rodikliai, pirmosios instancijos teismas vertino, kad pagal teisinį reglamentavimą žemės sklypo užstatymo reikalavimai numatomi visam žemės sklypui, neatsižvelgiant į bendraturčių turimas dalis, o byloje nebuvo ginčo, kad atsakovai nepažeidė visam žemės sklypui nustatyto užstatymo tankio, projektą suderino, gavo statybą leidžiantį dokumentą ir darbus atliko teisėtai. Pasisakydamas dėl ieškovų argumento, kad atsakovai savo rekonstrukcija pažeidė 2020-01-15 Naudojimosi žemės sklypu sutartį, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ši sutartis buvo sudaryta jau po atsakovų rekonstrukcijos darbų atlikimo ir joje buvo užfiksuota tuo metu faktiškai buvusi situacija ir sprendė, kad atsakovų 2016–2019 m. įgyvendintais rekonstrukcijos darbais objektyviai neįmanoma pažeisti 2020 m. sudarytos sutarties. Pasisakydamas dėl ieškovų argumento, kad ieškovai apie savo teisių pažeidimą dėl neteisėtų ir neteisingų techninio projekto duomenų sužinojo (galėjo sužinoti) jau tik po statybos darbų pagal techninio projekto sprendinius atlikimą pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovai, įsigydami ginčo turtą, žinojo ar turėjo žinoti apie jau atliktus rekonstrukcijos darbus ir išnaudotą žemės sklypo užstatymo tankį, todėl savo namo dalies rekonstrukcijos darbus turėjo planuoti taip, kad nebūtų viršijamas visam žemės sklypui tenkantis užstatymo tankis. Pasisakydamas dėl ieškovų argumento, kad atsakovai, atlikdami rekonstrukcijos darbus, esą pažeidė tuometinės savininkės B. P. 2013-06-26 sutikimo nuostatas, pirmosios instancijos teismas nurodė, kad šis sutikimas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos buvo įvertintas kaip tinkamas ir jo bei kitų dokumentų pagrindu atsakovams 2016-02-10 buvo išduotas statybą leidžiantis dokumentas atlikti rekonstrukcijos darbus pagal 2015 m. Dvibučio gyvenamojo namo (Statinio rekonstravimo) Techninį projektą Nr. 5-02/03-1-TP2015. Apeliacinės instancijos teismas, savo ruožtu, atkreipia dėmesį į tai, kad 2013-06-26 B. P. sutikime dėl atsakovų rekonstrukcijos nėra nuostatų dėl žemės sklypo vystymo (plėtros) pasidalijimo, priklausomai ir / ar proporcingai pagal turimas nuosavybės dalis, nebuvo nustatyta bendro žemės sklypo užstatymo rodiklių ar projektinių sprendinių ribojimų – minėtu sutikimu bendraturčiams (atsakovams) buvo leista savo nuožiūra bei įstatymų nustatyta tvarka atlikti virš jiems priklausančio buto esančio stogo rekonstrukciją ir įregistruoti dėl jos atsiradusius pakeitimus, o 2013-08-06 B. P. patvirtino neprieštaraujanti statybą leidžiančio dokumento išdavimui ATS1 vardu. Byloje nėra duomenų, jog B. P. rekonstrukcijos metu reikštų pretenzijas dėl tariamo jos sutikimų ribų viršijimo, o po rekonstrukcijos atlikimo pati pasirašė atnaujintą žemės sklypo planą, kuriame fiksuota po rekonstrukcijos susidariusi statinių padėtis. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad byloje nėra duomenų, jog bendraturčiai būtų sudarę susitarimą, pagal kurį įgyvendindami savo teisę rekonstruoti namą, jie gali išnaudoti tik tokį žemės sklypo užstatymo tankį, kuris tenka proporcingai jų turimai nuosavybės daliai, o ieškovai turtą iš B. P. įsigijo tik 2020-04-10, jau po rekonstrukcijos darbų atlikimo.
Taigi pirmosios instancijos teismas pasisakė dėl visų esminių ieškovų argumentų, kuriais buvo grindžiamas jų teisių pažeidimas: dėl rekonstrukcijos metu atsakovų išnaudotos per didelės žemės sklypo užstatymo dalies, dėl 2020-01-15 Naudojimosi žemės sklypu sutarties pažeidimo, dėl buvusios bendraturtės B. P. 2013-06-26 sutikimo reikšmės, taip pat dėl ieškovų žinojimo ar pareigos žinoti apie faktinę žemės sklypo užstatymo situaciją po atliktos atsakovų rekonstrukcijos bei ir šiuos argumentus atmetė kaip nepagrįstus. Vien tai, kad pirmosios instancijos teismas ieškovų argumentus įvertino ne taip, kaip norėjo ieškovai, apeliacinės instancijos teismui nesudaro pagrindo spręsti, kad šie argumentai apskritai nebuvo vertinti ir kad teismas padarė esminį proceso teisės normų pažeidimą.
Apeliantų teigimu, byloje pateikti įrodymai atskleidžia, kad ieškovai apie savo teisių pažeidimą dėl neteisėtų ir neteisingų techninio projekto duomenų sužinojo (galėjo sužinoti) jau tik po statybos darbų pagal techninio projekto sprendinius atlikimą. Apeliacinės instancijos teismas dėl šių apeliacinio skundo argumentų pažymi, kad atsakovai pagal techninį projektą ir savivaldybės administracijos išduotą statybą leidžiantį dokumentą rekonstrukcijos darbus, kaip minėta, faktiškai užbaigė 2019 m., rekonstrukcija buvo atliekama viešai ir akivaizdžiai, jos mastas bei atliekami namo pakeitimai buvo akivaizdžiai matomi, visą kelerius metus trukusį rekonstrukcijos laikotarpį tuometinė bendraturtė B. P. matė visus atliekamus darbus, dėl jų atsakovams jokių pretenzijų ar prieštaravimų nereiškė. Jeigu B. P. būtų laikiusi, kad rekonstrukcijos darbai tariamai atliekami peržengiant jos duoto sutikimo ribas ar kitaip pažeidžiant jos, kaip bendraturtės, teises, būtų pagrįsta tikėtis, kad per tokį itin ilgą darbų vykdymo laikotarpį ji būtų pareiškusi bent kokius prieštaravimus ar ėmusis savo teisių gynimo veiksmų, priešingai, jau po rekonstrukcijos darbų atlikimo B. P. 2019-11-28 pasirašė žemės sklypo planą, kuriame buvo užfiksuota faktinė statinių padėtis jau po atsakovų atliktos rekonstrukcijos, o 2020-01-15 kartu su jais sudarė Naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo sutartį, taip dar kartą patvirtindama savo pritarimą faktiškai įgyvendintai rekonstrukcijai. Apie atsakovų vykdomą rekonstrukciją ir faktinę situaciją gyvenamajame name dar iki turto įsigijimo, akivaizdu, žinojo ir ieškovai, – būtent ieškovė IES1 buvo 2019-11-28 žemės sklypo plano, kuriame jau užfiksuota po atsakovų rekonstrukcijos susidariusi statinių padėtis, užsakovė, nors tuometinei bendraturtei B. P. priklausiusią turto dalį ieškovai įsigijo tik 2020-04-10.
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl ieškovų pasirinkto teisių įgyvendinimo būdo tinkamumo, ieškovų reikalavimą patikslinti 2015 m. Techninio projekto sprendinius pagrįstai vertino ir realių teisinių pasekmių sukėlimo aspektu. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria pirmosios instancijos pateiktam vertinimui, ir pažymi, kad įpareigojimas patikslinti jau įgyvendinto 2015 m. Techninio projekto sprendinius ieškinyje nurodytu būdu nepakeistų atsakovų faktiškai atliktos rekonstrukcijos rezultatų, kuriuos patys ieškovai ieškinyje įvardijo kaip jų teisių pažeidimą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliacinio skundo argumentai dėl koncentracijos principo pažeidimo ir ieškovų teisės į veiksmingą teisminę gynybą suvaržymo, nes jau ieškinio priėmimo metu pirmosios instancijos teismas turėjo nustatyti, kad reikalavimas negali sukelti teisinių pasekmių, bet to nepadarė, yra nepagrįsti. Ieškovų suformuotas reikalavimas pirmosios instancijos teismo buvo išnagrinėtas iš esmės ir atmestas kaip nepagrįstas, įvertinus ieškovų pasirinktą teisių įgyvendinimo būdą tuo aspektu, kad reikalavimo tenkinimas po faktinių darbų pabaigos ieškovams nesukeltų teisinių pasekmių. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovų pareikšto reikalavimo tenkinimas nesukeltų ieškovams siekiamų teisinių pasekmių, buvo padaryta tik išnagrinėjus bylą iš esmės bei įvertinus byloje nustatytų aplinkybių visumą, t. y. nustačius reikšmingas faktines aplinkybes, kad 2015 m. Techninis projektas yra faktiškai įgyvendintas, jo pagrindu išduotas 2016-02-10 statybą leidžiantis dokumentas byloje nėra ginčijamas, ieškovams neįrodžius jų teisių pažeidimo.
Žemesnės instancijos teismas
Apeliantai teigia, kad pirmosios instancijos teismas išplėtė ginčo ribas, dalyką, nurodydamas, jog ieškovai savo teises galėjo ginti ginčydami atsakovų atliktus statybos darbus ar statybą leidžiantį dokumentą ir tokių reikalavimų tenkinimas galėtų sukelti ieškovų siekiamas teisines pasekmes. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismas, priimdamas sprendimą, yra saistomas ieškinio pagrindu nurodytų aplinkybių ir negali peržengti ieškinio ribų, t. y. negali keisti nei ieškinio dalyko (pvz., negali priteisti šaliai to, ko ji neprašo, arba priteisti daugiau, nei šalis prašo), nei ieškinio pagrindo (negali nustatyti tokių aplinkybių, kuriomis, reikšdamas reikalavimą, nesirėmė ieškovas, negali savo sprendime remtis tokiais faktais, kurių šalys teismui nenurodė, ir įrodymais, kurių byloje nėra) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gruodžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-309-378/2021, 22, 23 punktai). Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo išvadai, kad pirmosios instancijos teismas peržengė ieškinio ribas, – ginčijamas teismo sprendimas priimtas būtent pagal ieškovų pareikštą reikalavimą įpareigoti atsakovus patikslinti 2015 m. Techninio projekto sprendinius, įvertinus ieškinio faktiniu pagrindu nurodytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas nesprendė jokių ieškovų nepareikštų reikalavimų.
Pagal CPK 135 straipsnio 1 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą, bylos nagrinėjimo ribas apibrėžia faktinis ieškinio pagrindas ir ieškinio dalykas, taip pat atsakovo pateikti atsikirtimai į ieškinį. Kasacinis teismas, formuodamas teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, yra nurodęs, kad dispozityvumo principas, įtvirtintas CPK 13 straipsnyje, nustato civilinio proceso dalyviams teisę laisvai disponuoti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis. Tai reiškia, kad tik asmuo, manantis, jog jo teisės pažeistos, sprendžia, ar ginti pažeistą teisę ir kokį pažeistų teisių gynimo būdą pasirinkti. Ieškinio elementus privaloma nurodyti kiekviename ieškinyje, nes jie individualizuoja kiekvieną konkretų civilinį ginčą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2014). Teismas negali išeiti už pareikšto ieškinio ribų, spręsti dėl aplinkybių, kurios nebuvo nurodytos ieškinyje kaip ieškinio pagrindas, atitinkamai neteikiami su tuo susiję įrodymai.
Apeliantai apeliaciniame skunde akcentuoja būtinybę parinkti veiksmingą savininko teisių gynimo priemonę, teigia, kad teismas, nagrinėdamas jų reikalavimą, galėjo pritaikyti ir kitą, nei ieškinyje nurodytą, teisių gynimo būdą. Apeliacinės instancijos teismas akcentuoja, kad teismo diskrecija negali būti suprantama kaip pareiga už ieškovus suformuluoti naujus reikalavimus ar išspręsti klausimus, kurių ieškovai šioje byloje nekėlė. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad civilines teises įstatymų nustatyta tvarka gina teismas, neviršydamas savo kompetencijos, CK 1.138 straipsnyje nustatytais būdais. Kokiu šioje normoje nustatytu būdu ginti savo teisę ar įstatymų saugomą interesą, pasirenka ieškovas, ieškinyje nurodydamas reikalavimą (ieškinio dalykas) ir aplinkybes, kuriomis grindžia šį reikalavimą. Nors teismas turi pareigą tinkamai kvalifikuoti ginčo teisinius santykius ir pritaikyti faktinei situacijai aktualias teisės normas (teisinį ieškinio pagrindą), tačiau ši teismo pareiga nereiškia nei teismo teisės modifikuoti faktinį ieškinio pagrindą (kvalifikuoti kitas, nei nurodytos šalių, faktines aplinkybes), nei keisti ieškinio dalyką, peržengiant pareikštus reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-24-378/2022, 31 punktas). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškovai, vadovaudamiesi dispozityvumo ir rungimosi principais, pasirinko savo teisių gynimo būdą ir suformulavo ieškinio dalyką. Teismas turi pareigą teisiškai kvalifikuoti šalių nurodytas faktines aplinkybes, bet tai nereiškia teismo pareigos už ieškovus parinkti kitą materialųjį reikalavimą.
Apeliaciniame skunde teikiami argumentai dėl pirmosios instancijos teismo pareigos motyvuoti teismo procesinį sprendimą pažeidimo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymėta, kad teismo sprendimas turi būti pagrįstas ir teisėtas (CPK 263 straipsnis). Šie reikalavimai taikytini visų instancijų teismų priimamiems sprendimams ir yra susiję su įstatymu pavesta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimamą sprendimą, t. y. jį pagrįsti faktiniais ir teisiniais argumentais (CPK 270, 331 straipsniai). Tai, ar teismo priimto procesinio sprendimo motyvavimo trūkumai konkrečiu atveju lemia absoliutų sprendimo negaliojimą (išvadą, kad skundžiamas sprendimas yra be motyvų), ar turėtų būti vertinami kaip procesinis pažeidimas (nepakankamas sprendimo motyvavimas), dėl kurio esmingumo spręstina pagal galimą šio pažeidimo įtaką bylos rezultatui, vertintina atsižvelgiant į teismo pareigos pateikti sprendimo motyvus pažeidimo laipsnį. Kasacinio teismo praktikoje taip pat nurodoma, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. birželio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-403/2022 29 punktą).
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog, priešingai, negu nurodoma apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas ieškinio reikalavimus išnagrinėjo ir sprendime pateikė motyvus, kodėl nėra sąlygų tenkinti nei reikalavimo dėl jau įgyvendinto 2015 m. Techninio projekto sprendinių patikslinimo, nei kito reikalavimo leisti ieškovams be atsakovų sutikimo atlikti rekonstrukciją pagal 2015 m. Techninio projekto Laidą A. Teisėjų kolegija pažymi, kad nors apeliacinės instancijos teismas neaptarė kiekvieno iš byloje šalių pateiktų įrodymų, tačiau teigti, kad skundžiamas pirmosios instancijos sprendimas nemotyvuotas, kad teismas nepasisakė dėl reikšmingų argumentų, nėra pagrindo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliacinio skundo argumentas, esą pirmosios instancijos teismas nemotyvavo išvados atmesti ieškinio reikalavimą dėl namo rekonstrukcijos atlikimo be atsakovų sutikimo, yra nepagrįstas, pirmosios instancijos teismas šį ieškovų reikalavimą išnagrinėjo bei ginčijamame sprendime nurodė jo atmetimo motyvus. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad netenkina pastarojo ieškinio reikalavimo leisti ieškovams be atsakovų sutikimo atlikti jiems priklausančio buto rekonstrukciją pagal techninio projekto Nr. 15-02/03-1-TP2015 Laidą A, kadangi šis projektas neįgyvendinamas (viršijamas ginčo žemės sklypo bendras užstatymo tankis, siūlomiems sprendiniams negali būti A laidos, o reikalingas atskiras projektas ir atskiras statybos leidimas). Dėl bendraturčių tarpusavio teisių ir teisėtų interesų pusiausvyros, pirmosios instancijos teismas pasisakė, nurodydamas, kad tenkinus šį ieškinio reikalavimą, būtų pažeistos atsakovų teisės, nes jie apskritai nebegalėtų užbaigti teisėtai jau atliktos jiems priklausančios namo dalies rekonstrukcijos įregistravimo procedūrų. Taigi, priešingai, negu nurodoma apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas motyvavo išvadą atmesti antrąjį ieškinio reikalavimą, atsakovų atsikirtimų argumentus įvertinęs pagrįstais, kiek tai susiję su negatyvaus poveikio jų kaip bendrosios dalinės nuosavybės teisės objekto bendraturčių teisėms ir teisėtiems interesams. Dėl to ieškovų kaip bendraturčių pasiūlytas teisių įgyvendinimo būdas atlikti jiems priklausančio buto rekonstrukciją pagal techninio projekto Nr. 15-02/03-1-TP2015 Laidą A teismo motyvuotai vertintas kaip atsakovų nuosavybės teisės įgyvendinimo nepagrįstas suvaržymas (CPK 185 straipsnis).
Apeliantai teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykles ir netinkamai įvertino įrodymus, ieškovams pateikus namo rekonstrukcijos projektą būtent atsakovams teko įrodinėjimo našta įrodyti, kad pateiktas siūlymas yra neteisėtas, tačiau jie jokių projekto teisėtumą paneigiančių duomenų nepateikė. Teisėjų kolegija, įvertinusi šio ginčo pobūdį ir aplinkybes, kurias šalys šioje byloje turėjo įrodyti, šiuos apeliacinio skundo argumentus pripažįsta nepagrįstais, bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas tinkamai paskirstė šalims įrodinėjimo pareigą. Bendraturčiui siekiant įgyvendinti įstatymu suteiktą teisę, susijusią su bendru daiktu, kiti bendraturčiai gali ginčyti ne teisę, bet jos įgyvendinimo būdą ir įrodyti, kad pasirinktas būdas ar tokios teisės įgyvendinimo sąlygos pažeistų jų teises ar teisėtus interesus. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovai nagrinėjamu atveju šią procesinę pareigą įvykdė, pagrindė nesutikimą su Techninio projekto Laidą A įgyvendinimu. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį, apeliacinio skundo argumentus, faktinius bylos duomenis, sprendžia, kad šioje byloje nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė procesines įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176, 177, 178, 185 straipsniai). Apeliantai, nesutikdami su teismo išvadomis, kitaip vertina tuos pačius įrodymus, pateikia savo nuomonę dėl jų turinio, tačiau nepagrindžia teiginių, jog teismas, atlikdamas įrodymų vertinimą, teisės normas būtų pažeidęs ar netinkamai jas taikęs. Apeliantai iš esmės siekia, kad byloje pateiktų įrodymų pagrindu būtų nustatytos kitos faktinės aplinkybės, nei tai padarė pirmosios instancijos teismas. Įrodymų vertinimas iš esmės yra teismo (teisėjo) nepriklausomumo išraiška. Nesant duomenų, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimą reguliuojančias nuostatas (to neįrodžius), kitokia ieškovų nuomonė dėl tam tikrų įrodymų turinio neduoda pagrindo abejoti teismo išvadomis. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad apeliantai nenurodo konkrečių pirmosios instancijos teismo padarytų teisės normų pažeidimų vertinant įrodymus, o nesutikdama su teismo pateiktu įrodymų vertinimu, tiesiog pareiškia savo nuomonę dėl tų pačių įrodymų vertinimo ir siekia, kad jais remiantis būtų padarytos kitokios išvados, nei padarė teismas. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone, tai, kad apeliantai turi kitokią nuomonę dėl byloje pateiktų įrodymų vertinimo ir jų įrodomosios reikšmės, nesuponuoja išvados, jog buvo pažeisti įrodinėjimo procesą nustatantys procesiniai įstatymai ar CPK 270 straipsnio 4 dalies reikalavimai.
Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas nevertino atsakovų pateiktų bylinėjimosi išlaidų pagrįstumo, sąsąjumo ir realumo, todėl nepagrįstai priteisė iš ieškovų atsakovams 11 300 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas. Taigi apeliacinės instancijos teismas pasisako dėl šių apeliacinio skundo argumentų, vertindamas, koks bylinėjimosi išlaidų dydis pripažintinas pagrįstu. Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta rekomendacijose. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismo priteistos atsakovų patirtos bylinėjimosi išlaidos neviršija Rekomendacijose nurodytų maksimalaus už tokio pobūdžio paslaugas dydžių. Visgi aplinkybė, kad byloje dalyvaujančio asmens patirtos bylinėjimosi išlaidos neviršija Rekomendacijose nurodytų maksimalių dydžių, savaime nereiškia, kad turi būti kompensuojamos visos turėtos išlaidos. Sprendžiant dėl pagrįsto bylinėjimosi išlaidų dydžio, vertinami ir kiti teisiškai reikšmingi kriterijai. Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos) 2 punkte nurodyta, kad teismas, nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, atsižvelgia į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta, ginčo sumos dydį, teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, šalių elgesį proceso metu, advokato darbo laiko sąnaudas, kitas svarbias aplinkybes.
Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog neturi būti skirstomos atstovavimo išlaidos, susijusios su procesinių prašymų, kurių pateikimo poreikis kyla dėl nuo paties proceso dalyvio priklausančių aplinkybių (pvz., prašymų dėl termino procesiniam veiksmui atlikti pratęsimo, teismo posėdžio atšaukimo), rengimu ir teikimu, taip pat kai prašymai yra techninio pobūdžio, o jų parengimas nereikalauja specialių teisinių žinių, kompleksiškai turi būti vertinamos ir paslaugos, susijusios su pasirengimu teismo posėdžiui ir dalyvavimu jame (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. rugsėjo 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-236-943/2023 63–64, 66 punktai). Iš apeliantams keliančios abejonių 2026-02-10 sąskaitos Nr. MT-2026-11 turinio 650 Eur sumai matyti, kad ji, priešingai, negu teigiama apeliaciniame skunde, išrašyta ne tik už 2026-02-02 prašymo nustatyti terminą atsiliepimui į ieškovų prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pateikti parengimą, bet ir už paties atsakovų atsiliepimo į ieškovų prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo parengimą, atsakovams reaguojant į pačių ieškovų pateiktą prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, šios išlaidos buvo tiesiogiai nulemtos pačių ieškovų procesinių veiksmų, buvo susijusios su bylos nagrinėjimu ir pagrįstai priteistos atsakovams. Apeliantų nurodomoje 2026-01-16 sąskaitoje Nr. 26/02 nurodyti veiksmai savo esme yra paslaugos, susijusios su pasirengimu teismo posėdžiui ir dalyvavimu jame, kurie, įvertinus tarp šalių kilusio ginčo sudėtingumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų sudėtingumą, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atitinka būtinumo kriterijų. Dėl apeliantų argumento, kad dalis prie 2025 m. gruodžio 4 d. atsakovų prašymo pateiktų sąskaitų informacijos neviešinama, pažymėtina, kadi iš pateiktų sąskaitų matyti, už kokių teisinių paslaugų atlikimą šios sąskaitos išrašytos. Apeliantai kvestionuoja 3 000 Eur atsakovų išlaidas už MB „Statybos ekspertizių centras“ parengtą vertinimo aktą, 2200 Eur atsakovų išlaidas pagal 2026-01-16 sąskaitą Nr.26/02, 650 Eur atsakovų išlaidas pagal 2026-02-10 sąskaitą, taip pat pateikė argumentus dėl 2025 m. gruodžio 4 d. atsakovų prašyme pateiktų sąskaitų. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija dėl apeliacinio skundo argumentų pažymi, kad MB „Statybos ekspertizių centras“ parengtas vertinimo aktas buvo pateiktas ginantis nuo konkrečių ieškovų argumentų, kuriuos ieškovai taip pat grindė specialistų išvadomis, išlaidos buvo realiai patirtos, pagrįstos mokėjimo dokumentais ir būtinos atsakovų pozicijai pagrįsti, ginantis nuo ieškinio reikalavimų, taigi apeliantų argumentai dėl šių išlaidų būtinumo ir sąsajumo su byla atmestini. Įvertinus visas nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad šiuo atveju nėra pagrindo iš esmės mažinti priteistinų bylinėjimosi išlaidų dėl to, kad prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos neatitinka būtinumo, sąsąjumo ir realumo kriterijų. Išdėstytų motyvų pagrindu apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje priimto procesinio sprendimo rezultatą, šalių procesinį elgesį, atsakovus atstovavusių advokatų galimas darbo ir laiko sąnaudas, rengiant procesinius dokumentus ir atstovaujant atsakovams teismo posėdyje, vertina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė priteisti atsakovams visų turėtų advokato pagalbos išlaidų atlyginimą.
Pasisakius dėl esminių apeliacinio skundo argumentų, kiti apeliaciniame skunde nurodyti argumentai neturi esminės reikšmės vertinant pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje išaiškinta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (V. de H. v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. K-3-107/2010; 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019).
Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
Apeliacinės instancijos teismas, apibendrindamas išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nenukrypo nuo kasacinio teismo praktikos dėl įrodymų vertinimo ir įrodinėjimą reglamentuojančių proceso teisės normų taikymo, tinkamai įvertino byloje pateiktų įrodymų visumą, tinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės ir procesinės teisės normas, atskleidė bylos esmę ir pagrįstai ieškinį atmetė. Apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, todėl sprendimas paliekamas nepakeistas.
Ieškovų apeliacinio skundo netenkinant ir pirmosios instancijos teismo sprendimą paliekant nepakeistą, ieškovai neįgijo teisės į turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Netenkinus ieškovų apeliacinio skundo, teisę į bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą įgijo atsakovai (CPK 93 straipsnis, 98 straipsnio 1 dalis). Atsakovai pateikė įrodymus apie apeliacinės instancijos teisme patirtas 5100,00 Eur atstovavimo išlaidas (dėl atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimo). Pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį, šalies išlaidos, susijusios su advokato pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos). Rekomendacijų 7 punktas reglamentuoja, kad civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato teikiamą pagalbą maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).
Nagrinėjamu atveju aktualus 2025 metų IV ketvirčio paskelbtas vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių), kuris yra – 2 526,80 Eur. Už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą maksimali atlygintina suma yra 3 284,84 Eur (2 526,80 Eur x 1,3). Atsakovai nurodė, kad patyrė 5100,00 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato teisinę pagalbą, rengiant procesinį dokumentą (atsiliepimą į apeliacinį skundą), pateikė advokato sąskaitą faktūrą ir išlaidų apmokėjimą patvirtinantį dokumentą. Šios išlaidos atitinka realumo ir būtinumo kriterijus, yra pagrįstos. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad jos viršija Rekomendacijų 8.11 papunkčio pagrindu apskaičiuotą rekomenduojamą priteisti maksimalų už tokio pobūdžio teisines paslaugas užmokestį, taip pat į apeliacinio skundo apimtį, turinį ir jame nurodytus argumentus, atsakovams iš ieškovų lygiomis dalimis (CK 6.5 straipsnis) priteistina 3 284,84 Eur bylinėjimosi išlaidų suma (CPK 93 straipsnio 1,3 dalys).
Vilniaus apygardos teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. kovo 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti atsakovui ATS1 (a. k. (duomenys neskelbtini) ) (duomenys neskelbtini) ) lygiomis dalimis iš ieškovų IES1 (a. k. (duomenys neskelbtini) ) ir (duomenys neskelbtini) ) ir IES2 (a. k. (duomenys neskelbtini) ) (duomenys neskelbtini) ) 1642,42 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, t. y. po 821,21 Eur (aštuonis šimtus dvidešimt vieną eurą ir 21 ct ) iš kiekvieno ieškovo.
Priteisti atsakovei ATS2 (a. k. (duomenys neskelbtini) ) (duomenys neskelbtini) ) lygiomis dalimis iš ieškovų IES1 (a. k. (duomenys neskelbtini) ) ir (duomenys neskelbtini) ) ir IES2 (a. k. (duomenys neskelbtini) ) (duomenys neskelbtini) ) 1642,42 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, t. y. po 821,21 Eur (aštuonis šimtus dvidešimt vieną eurą ir 21 ct ) iš kiekvieno ieškovo
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.