Vilniaus apygardos teismo nutartis

N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2026 m. birželio 25 d. Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vaclovas Paulikas, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs suinteresuoto asmens SUA1 atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. sausio 7 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos PRS1 prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo civilinėje byloje Nr. e2YT-13518-1018/2024 dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu sutarties nevykdymo, suinteresuotas asmuo SUA1,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, 338 straipsnis).

Apeliacijos objektą sudaro skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria tenkintas pareiškėjos prašymas dėl vykdomojo rašto išdavimo ir išduotas vykdomasis raštas pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. spalio 11 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-13518-1018/2024 patvirtintos SUA1 ir PRS1 sutarties dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo pasekmių 6.6 ir 6.8 punktus.

Dėl naujų įrodymų (ne)priėmimo

Pareiškėja kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą apeliacinės instancijos teismui pateikė 2026 m. sausio 14 d. Luminor Bank AB raštą „Dėl įsipareigojimų bankui nevykdymo“, kuriame nurodyta, jog nuo 2025 m. spalio 10 d. pradelsti įsipareigojimai sudaro 1567,78 Eur, reikalaujant nedelsiant sumokėti bankui skolą.

CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

Taikydamas CPK 314 straipsnyje nustatytą išimtį ir spręsdamas dėl naujų įrodymų priėmimo, apeliacinės instancijos teismas patikrina: ar buvo objektyvi galimybė pateikti juos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis jų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomas priimti įrodymas (-ai) turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019).

Be to, teismą, vertinantį prašymo priimti teikiamus naujus įrodymus, pagrįstumą, saisto įrodymų sąsajumo taisyklė, kuri reiškia, kad prieš priimant į bylą teikiamus įrodymus, turi būti nustatyta, ar informacija (faktiniai duomenys), sudaranti įrodymų turinį, gali patvirtinti arba paneigti aplinkybes, kurios yra reikšmingos konkrečioje civilinėje byloje.

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs tai, jog pareiškėjos teikiamas dokumentas yra susijęs su byloje sprendžiamu klausimu, jo priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo ir nepažeis kitų dalyvaujančių byloje asmenų teisių, sprendžia, jog tinkamam atskirojo skundo išnagrinėjimui yra pagrindas priimti pareiškėjos pateiktą 2026 m. sausio 14 d. Luminor Bank AB raštą „Dėl įsipareigojimų bankui nevykdymo“ ir vertintini kartu su kita byloje esančia medžiaga (CPK 185 straipsnio 1 dalis, 314 straipsnis).

Dėl skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo

Bylos duomenimis nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. spalio 11 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-13518-1018/2024 panaikino pareiškėjų PRS1 ir SUA1 santuokos, sudarytos (duomenys neskelbtini) Šv. apaštalo Petro ir Povilo bažnyčioje, apskaitos įrašą, apskaitytą Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), abiejų sutuoktinių bendru sutikimu <...>; patvirtino 2024 m. rugsėjo 24 d. pareiškėjų PRS1 ir SUA1 sudarytą sutartį.

Šalys Sutarties 6.6. punkte susitarė, kad SUA1 per 12 mėnesių nuo teismo sprendimo, kuriuo panaikinamas santuokos apskaitos įrašas ir patvirtinama Sutartis, įsiteisėjimo dienos, už jam tenkantį didesnės vertės turtą, išmokės PRS1 85 000 Eur dydžio kompensaciją. Sutarties 6.8. punktu šalys susitarė, kad SUA1 pažeidus šioje Sutartyje nustatytus atsiskaitymo terminus ir/arba nustatytais terminais sumokėjus ne visą šios Sutarties 6.6 punkte nurodytą sumą, SUA1 įsipareigojo mokėti PRS1 naudai 8,00 proc. dydžio metinių palūkanų nuo šios Sutarties 6.6 punkte nurodytos nesumokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną iki visiško Sutartimi prisiimtų įsipareigojimų įvykdymo.

Nagrinėjamu atveju svarbu tai, kad šalys klausimus dėl santuokos apskaitos akto įrašo panaikinimo pasekmių yra išsprendusios taikiai – sutartimi, kurią patvirtino teismas.

Sutarties laisvės principas suteikia šalims galimybę laisva valia susitarti dėl sutarties turinio, sutartimi prisiimamų įsipareigojimų, jų vykdymo tvarkos ir kt. (CK 6.156 straipsnis). Todėl tuo atveju, kai sutarties sąlygos neprieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, viešajai tvarkai ar gerai moralei, sutarties šalys yra saistomos sutartinių įsipareigojimų vykdymo tokiu būdu, kokiu jos pačios susitarė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-295-219/2020, 35 punktas; 2021 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-224-1075/2021 29 punktas).

CK 6.983 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad taikos sutartis – tai sutartis, kuria šalys tarpusavio nuolaidomis išsprendžia kilusį teisminį ginčą, užkerta kelią kilti teisminiam ginčui ateityje, išsprendžia teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus. Pagal CK 6.985 straipsnį, teismo patvirtinta taikos sutartis jos šalims turi galutinio teismo sprendimo (lot. res judicata) galią ir yra priverstinai vykdytinas dokumentas. Šalys bet kurioje proceso stadijoje gali baigti bylą taikos sutartimi (CPK 42 straipsnio 1 dalis, 140 straipsnio 3 dalis).

CPK 646 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad, jeigu nevykdoma teismo patvirtinta taikos sutartis, suinteresuota šalis gali kreiptis į bylą išnagrinėjusį teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą. Šis prašymas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka. Teismui pripažinus, kad tai yra būtina, šioje dalyje nurodytas prašymas išduoti vykdomąjį raštą gali būti nagrinėjamas teismo posėdyje, pranešus dalyvaujantiems byloje asmenims, tačiau šių asmenų neatvykimas nekliudo teismui išspręsti vykdomojo rašto išdavimo klausimą. Teismas, ištyręs šalių nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus apie taikos sutarties sąlygų vykdymą, dėl neįvykdytos taikos sutarties dalies išduoda vykdomąjį raštą arba atsisako jį išduoti. Nors teismų praktika nėra visiškai vienoda (Vilniaus apygardos teismo 2020 m. liepos 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1123-933/2020; 2019 m kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-442-794/2019; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-170-378/2017), tačiau daugiausia laikomasi pozicijos, kad vykdomojo rašto išdavimo klausimas pagal teismo sprendimu patvirtintos santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygas sprendžiamas pagal CPK 646 straipsnio 3 dalies nuostatas (Vilniaus apygardos teismo 2021 m. rugpjūčio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-2162-855/2021; 2023 m. rugpjūčio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-1912-340/2023; 2023 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-2251-864/2023; Kauno apygardos teismo 2021 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1864-273/2021; Panevėžio apygardos teismo 2018 m. lapkričio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-867-227/2018).

Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad, sprendžiant vykdomojo rašto išdavimo pagal teismo patvirtintą taikos sutartį klausimą CPK 646 straipsnio 3 dalies pagrindu, svarbu nustatyti faktą, kad taikos sutartis yra nevykdoma, ir įvertinti, ar taikos sutarties sąlygos, dėl kurių vykdymo prašoma išduoti vykdomąjį raštą, yra aiškios, ar šalys jas supranta vienodai ir apskritai ar jos gali būti priverstinai vykdomos, ar neprašoma išduoti vykdomąjį raštą ir dėl reikalavimų, dėl kurių vykdymo nebuvo susitarta taikos sutartyje, nors jie ir susiję su šalių ginču, kuris buvo sprendžiamas byloje, kurioje buvo patvirtinta taikos sutartis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-468-403/2017).

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi patenkino pareiškėjos PRS1 prašymą – išdavė vykdomąjį raštą pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. spalio 11 d. sprendimu patvirtintos sutarties dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo pasekmių 6.6 ir 6.8 punktus. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad minėtas teismo sprendimas yra įsiteisėjęs, Sutarties 6.6 punkte nustatytas prievolės įvykdymo terminas yra suėjęs, o suinteresuotas asmuo kompensacijos pareiškėjai nėra sumokėjęs. Šių aplinkybių suinteresuotas asmuo neginčija ir atskirajame skunde. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo padarytos išvados atitinka byloje nustatytas faktines aplinkybes ir taikytiną teisinį reglamentavimą.

Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su atskirojo skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas formaliai konstatavo prievolės neįvykdymą ir neįvertino faktinės vykdymo situacijos. Kaip minėta, pagal CPK 646 straipsnio 3 dalį teismas, spręsdamas vykdomojo rašto išdavimo klausimą, tiria, ar teismo patvirtinta sutartis yra vykdoma, ar jos sąlygos yra aiškios bei tinkamos priverstiniam vykdymui. Nagrinėjamu atveju Sutarties 6.6 ir 6.8 punktų turinys yra aiškus, tarp šalių dėl jų turinio ginčo nėra, o byloje nėra duomenų, kad suinteresuotas asmuo būtų visiškai ar iš dalies įvykdęs prisiimtą piniginę prievolę. Esant tokioms aplinkybėms pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo Sutarties 6.6. punkto nevykdymo faktą, dėl kurio atsirado pagrindas taikyti ir Sutarties 6.8 punkte numatytas teisines pasekmes.

Nepagrįsti ir atskirojo skundo argumentai, susiję su proporcingumo, teisingumo bei socialinės pusiausvyros principais. Suinteresuotas asmuo iš esmės remiasi aplinkybe, kad priverstinis vykdymas apsunkintų jo finansinę padėtį, galimybes vykdyti kitus finansinius įsipareigojimus bei išlaikyti vaikus. Tačiau šios aplinkybės savaime nepaneigia įsiteisėjusio teismo sprendimo privalomumo principo (CPK 18 straipsnis) ir nesudaro pagrindo atsisakyti išduoti vykdomąjį raštą dėl neįvykdytos prievolės. Priešingas aiškinimas reikštų, kad skolininko nurodomi finansiniai sunkumai savaime galėtų paneigti kreditoriaus teisę siekti priverstinio teismo sprendimo vykdymo.

Be to, suinteresuotas asmuo nei pirmosios instancijos teismui, nei kartu su atskiruoju skundu nepateikė objektyvių duomenų, patvirtinančių jo nurodytas aplinkybes apie dedamas realias pastangas įvykdyti prievolę. Byloje nėra duomenų apie atliktus bent dalinius mokėjimus, sudarytą atsiskaitymo grafiką, turimas lėšas ar kitus objektyvius duomenis apie prievolės vykdymo galimybes, leidžiančius daryti išvadą, kad prievolė bus įvykdyta artimiausiu metu. Todėl vien deklaratyvūs teiginiai apie ketinimą ateityje atsiskaityti negali būti laikomi pakankamu pagrindu atsisakyti išduoti vykdomąjį raštą.

Kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateiktame 2026 m. sausio 14 d. Luminor Bank AB rašte nurodyta, kad nuo 2025 m. spalio 10 d. suinteresuoto asmens pradelsti įsipareigojimai bankui sudaro 1 567,78 Eur, o bankas reikalauja skolą nedelsiant padengti. Nors ši aplinkybė savaime nėra lemiama sprendžiant vykdomojo rašto išdavimo klausimą, ji nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvados, kad nėra objektyvaus pagrindo tikėtis greito savanoriško prievolės įvykdymo.

Atsižvelgdamas į tai, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. spalio 11 d. sprendimu patvirtintos sutarties dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo pasekmių 6.6 punkte nustatytas įsipareigojimas nėra įvykdytas, jo įvykdymo terminas yra suėjęs, be to, įsiteisėjęs teismo sprendimas yra privalomas vykdyti visiems asmenims ir institucijoms (CPK 18 straipsnis), o byloje nėra duomenų apie visišką ar dalinį prievolės įvykdymą, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė CPK 646 straipsnio 3 dalį ir pagrįstai išdavė vykdomąjį raštą pagal Sutarties 6.6 ir 6.8 punktus. Dėl to atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti ar pakeisti skundžiamą nutartį.

Kiti atskirojo skundo argumentai, kurie neaptarti šios nutarties motyvuojamojoje dalyje, neturi esminės reikšmės vertinant apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018; 2020 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-823/2020).

Apeliacinės instancijos teismas, apibendrindamas byloje nustatytas faktines aplinkybes ir padarytas išvadas, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo skundžiama nutartis yra pagrįsta ir teisėta. Atskirojo skundo motyvai nesudaro pagrindo panaikinti ginčijamą nutartį, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. sausio 7 d. palikti nepakeistą. Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.