- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-08-17
- Bylos Nr.
- e2S-1912-340/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-03084-2023-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Tatjana Žukauskienė
- Pareiškėjas
- V. B., D. K.
- Suinteresuotas asmuo
- AB SEB bankas
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Tatjana Žukauskienė
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. liepos 11 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjų V. B. ir D. K. prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, suinteresuotas asmuo – AB SEB bankas.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. pareiškėjai V. B. ir D. K. kreipėsi į teismą, prašydami abiejų pareiškėjų bendru sutikimu nutraukti santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 1519, bei patvirtinti sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių (toliau – ir Sutartis).
Žemesnės instancijos teismas
2. Teismas 2023 m. kovo 23 d. sprendimu nutraukė santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 1519, tarp V. B. ir D. K. abiejų sutuoktinių bendru sutikimu; po santuokos nutraukimo pareiškėjams paliko šias pavardes: V. B. – „B.“, o D. K. – „K.“; patvirtino pareiškėjų 2023 m. vasario 28 d. sutartį dėl santuokos abiejų sutuoktinių bendru sutikimu nutraukimo pasekmių.
3. 2023 m. birželio 29 d. teisme gautas pareiškėjos D. K. prašymas išduoti vykdomąjį raštą.
4. 2023 m. birželio 29 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo rezoliucija prašymas tenkintas, išduodant vykdomąjį raštą.
Šalies argumentai
5. Pareiškėjas (apeliantas) V. B. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašė: panaikinti 2023 m. birželio 29 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo rezoliuciją civilinėje byloje Nr. e2YT-7379-1006/2023 ir išspręsti klausimą iš esmės – pareiškėjos D. K. prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo atmesti; netenkinus pirmojo reikalavimo – panaikinti birželio 29 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo rezoliuciją civilinėje byloje Nr. e2YT-7379-1006/2023 ir grąžinti klausimą nagrinėti iš naujo; priteisti iš pareiškėjos D. K. apelianto V. B. naudai jo patirtas bylinėjimosi išlaidas už atskirojo skundo rengimą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. liepos 11 d. nutartimi pareiškėjo V. B. atskirąjį skundą atsisakė priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.
Šalies argumentai
7. Teismas nustatė, kad V. B. pateikė atskirąjį skundą dėl 2023 m. birželio 29 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo rezoliucijos, kuria, tenkintus pareiškėjos D. K. prašymą, išduotas vykdomasis raštas. Vykdomasis dokumentas (vykdomasis raštas) išduotas įsiteisėjusio Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 23 d. sprendimo pagrindu. Šiuo sprendimu buvo nutraukta pareiškėjų santuoka bendru sutikimu bei patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių.
Žemesnės instancijos teismas
8. Teismas nurodė, kad pagal naujausią apeliacinės instancijos teismo praktiką, kai santuoka nutraukiama bendru sutuoktinių sutarimu supaprastinto proceso tvarka, patvirtinant šalių sutartį dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių, šio įsiteisėjusio teismo sprendimo pagrindu vykdomasis raštas išduodamas pagal CPK 646 straipsnio 1 dalį. CPK nėra numatyta apeliacijos galimybė dėl pagal CPK 646 straipsnio 1 dalį išspręsto klausimo. Taip pat, teismui išsprendus šį klausimą ir išdavus vykdomąjį raštą, nėra užkirstas kelias tolesnei bylos eigai pagal CPK normas, reglamentuojančias vykdymo procesą, todėl nei pirmosios instancijos teismo rezoliucija, nei išduotas vykdomasis raštas negali būti skundžiami atskiruoju skundu (Vilniaus apygardos teismo 2023 m. birželio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2S-1417-803/2023).
III. Atskirojo skundo argumentai
9. Apeliantas V. B. atskiruoju skundo prašo panaikinti 2023 m. liepos 11 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį ir grąžinti apelianto V. B. 2023 m. liepos 5 d. atskirojo skundo priėmimo klausimą Vilniaus miesto apylinkės teismui nagrinėti iš naujo; priteisti iš pareiškėjos D. K. apelianto V. B. naudai jo patirtas bylinėjimosi išlaidas už atskirojo skundo rengimą. Atskirąjį skundą grindė žemiau nurodytais argumentais:
9.1. Priešingai negu nutarė teismas, apeliantas nesutinka su teismo rezoliucija, nes vykdomojo rašto, pagal teismo patvirtintą šalių sudarytą sutartį, išdavimo klausimas turėjo būti išspręstas vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 646 straipsnio 3 dalies nuostatomis, t. y. priimant nutartį. Todėl atskirasis skundas dėl rezoliucijos išduoti vykdomąjį raštą galėjo būti teikiamas ir turėjo būti priimamas teismo.
9.2. Teismas nepagrįstai vadovavosi civilinėje byloje Nr. 2S-1417-803/2023 pateiktu išaiškinimu, kadangi bylų ratio decidendi yra nesutampantys. Teismo nurodytoje byloje apeliantas objektyviai nevykdė šalių sudarytos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygose įtvirtintos nepilnamečio vaiko išlaikymo tvarkos, t. y. nemokėjo sutarto išlaikymo nepilnamečiui vaikui. Tuo tarpu šioje byloje apeliantas tinkamai vykdo ir nepažeidė nei vienos sąlygos numatytos šalių sudarytoje ir teismo sprendimu patvirtintoje sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių, t. y. šalių taikos sutartyje dėl santuokos nutraukimo.
9.3. Pareiškėja teigia, kad apeliantas nevykdo sekančių taikos sutarties punktų, susijusių su bendravimo tvarkos nustatymu. Apeliantas nurodo, jog taikos sutarties sąlygas vykdo pilna apimtimi, todėl nėra teisinio pagrindo išduoti vykdomąjį raštą, t. y. atostogų laikas neviršija 30 dienų, o visos ugdymo įstaigos sąskaitos yra apmokėtos ir netgi yra sudarytos naujos ugdymo sutartys dėl vaikų ugdymo nuo 2023 m. rugpjūčio 28 d.
9.4. Pareiškėja prašyme nurodo, kad „Nepaisant to, kad V. B. vienašališkai nutraukė sutartį su ikimokyklinio ugdymo įstaiga ir už jos paslaugas nuo 2023-07-15 iki 2023-09-01 nemokės, tačiau vaikų išlaikymo pareiga įtvirtinta Sutartyje V. B. išlieka, todėl manytina, kad lėšos skirtos, vaikų išlaikymui už laikotarpį nuo 2023-07-15 iki 2023- 09-01 (vieno tūkstančio penkių šimtų penkiasdešimties eurų suma (red. past. paskutinė ugdymo įstaigos sąskaita už mėn. buvo 1034 eurai, įvertinus laikotarpio trukmę nuo 2023-07-15 iki 2023-09-01, tikėtina bendra suma ne mažiau kaip 1550 eur )) turi būti kompensuotos”.
9.5. Šalys susitarė, jog apeliantas apmokės ugdymo įstaigos pateiktas sąskaitas, jis tą ir daro. Pareiškėja nepateikia nė vieno įrodymo apie tai, kad yra susidariusi kokia nors skola už vaikų ugdymą. Nepilnamečiai vaikai nuo 2023 m. liepos 15 d. iki 2023 m. rugpjūčio 14 d. atostogaus su apeliantu ir ugdymo įstaigos nelankys. Apeliantas yra sudaręs mokyklinio ugdymo sutartis, kurių pagrindu vaikai eis į Karalienės Mortos mokyklą (ikimokyklinis ir mokyklinis ugdymas), o ugdymas prasidės nuo 2023 m. rugpjūčio 28 d., todėl pareiškėjos minimos darželio sutartys yra nebeaktualios, juo labiau, vaikų atostogų metu.
9.6. Taikos sutartimi nėra susitarta, kad apeliantas turi sudarinėti sutartis su ugdymo įstaigomis ir pan., o pareiškėjos reikalavimas, kad apeliantas mokėtų ugdymo įstaigoms, su kuriomis nėra jokių sutarčių ir dar tuo metu, kai vaikai atostogauja nėra nei logiškas, nei protingas. apeliantas su vaikais praleis mėnesį laiko, vyks atostogų į užsienį, todėl tas lėšas, kurios, pasak pareiškėjos, būtų mokamos darželiui, bus išleidžiamos vaikams ir jų laisvalaikiui.
9.7. Tiek pareiškėjos prašymo pateikimo metu, tiek vykdomojo rašto išdavimo metu, apeliantas nėra pažeidęs teismo sprendimu patvirtintos sutarties vykdymo sąlygų. Apeliantas paaiškina, kad visos ikimokyklinio ugdymo įstaigos, numatytos Sutarties 4.1. punkte, sąskaitos yra laiku bei pilnai apmokėtos. Tai lemia aplinkybę, kad pareiškėja negalėjo kreiptis į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo, o teismas neturėjo teisinio pagrindo išduoti vykdomąjį raštą.
9.8. 2021 m. gruodžio 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-426-969/2021 Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išaiškino, jog teismo nutartys, kurių pagrindu išduoti vykdomieji raštai pagal teismo sprendimus, kuriais patvirtintos taikos sutartys, gali būti skundžiamos. Kasacinis teismas minėtoje nutartyje išaiškino, jog „CPK XLIV skyriaus 646 straipsnio 1 dalyje, reglamentuojančioje vykdomųjų raštų išdavimo tvarką, nėra nustatyta galimybė apskųsti teismo nutartį išduoti vykdomąjį raštą. Tokių teismo nutarčių apskundimo galimybė nenustatyta ir kitose įstatymo normose. Kita vertus, įstatyme nėra įtvirtinta norma, tiesiogiai draudžianti teismo nutarčių išduoti vykdomąjį raštą apskundimo galimybę. Teisė pateikti atskirąjį skundą dėl teismo nutarties išduoti vykdomąjį raštą nustatyta tik vienu išimtiniu atveju, kai asmuo kreipiasi į bylą išnagrinėjusį teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą, kai nevykdoma teismo patvirtinta taikos sutartis (CPK 646 straipsnio 3 dalis).
9.9. Vien tik aplinkybė, kad šalių sutartis yra teismo tvirtinama sprendimu, o ne nutartimi neturi teisinio pagrindo pakeisti tokios sutarties teisinę padėtį CPK 646 straipsnio prasme. Todėl vertintina, kad nagrinėjamu atveju turi būti laikomasi turinio viršenybės prieš formą principo ir šalių sudaroma santuokos nutraukimo pasekmių sutartis yra laikytina taikos sutartimi CPK 646 straipsnio teisiniame kontekste. Darytina išvada, kad pareiškimas dėl vykdomojo rašto išdavimo, dėl teismo sprendimo, kuriuo patvirtinama santuokos nutraukimo pasekmių sutartis, yra nagrinėjamas vadovaujantis CPK 646 straipsnio 3 dalies nuostatomis, o ne to paties straipsnio 1 dalies nuostatomis.
Atsiliepimas
9.10. Apelianto teisių pažeidimas pagrįstinas tuo, kad teismas nesudarė jokių galimybių apeliantui pateikti atsiliepimą į pareiškėjos prašymą, ko pasėkoje, apeliantas nepagrįstai negalėjo įrodyti teismui aplinkybės, kad apeliantas tinkamai vykdo taikos sutartį ir vykdomasis raštas yra neišduotinas.
Šalies argumentai
9.11. Pirmosios instancijos teismas konstatavo sprendimo nevykdymą, vadovaudamasis išimtinai tik pareiškėjos pateikta nuomone bei faktinių aplinkybių vertinimu. Teismas neprašė apelianto pateikti atsiliepimo į prašymą ir nesiaiškino, kaip sprendimas yra ir bus vykdomas po sutarties su ikimokyklinio ugdymo įstaiga nutraukimo bei netyrė, ar apelianto atostogų su vaikais trukmė viršija Sutartyje numatytą laikotarpį, o vertino tik pareiškėjos nuomonę pateiktą prašyme. Esant nustatytoms aplinkybėms, kad teismas tinkamai neišnagrinėjo pareiškėjos prašymo išduoti vykdomąjį raštą, nesiaiškino faktinių aplinkybių, apie gautą prašymą tinkamai nepranešė apeliantui, nepareikalavo šalių paaiškinimų ir įrodymų, jų netyrė ir nevertino, todėl priėmė neteisėtą bei nepagrįstą rezoliuciją. Apeliantui pateiktus atskirąjį skundą dėl rezoliucijos, teismas nepagrįstai atsisakė šį priimti nagrinėti. Teismo padarytus pažeidimus galima pašalinti tik nagrinėjant apelianto atskirąjį skundą iš naujo.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
11. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, 338 straipsnis).
12. Nagrinėjamu atveju kilo ginčas dėl teismo nutarties, kuria teismas atsisakė priimti pareiškėjo atskirąjį skundą dėl 2023 m. birželio 29 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo rezoliucijos, kuria išduotas vykdomasis raštas dėl sprendimu patvirtintų taikos sutarties sąlygų.
13. Pagal CPK 290 straipsnio 5 dalį CPK numatytais atvejais procesinius klausimus teisėjas gali išspręsti rezoliucija. Išspręsdamas klausimą rezoliucija, teisėjas ant sprendžiamo dokumento užrašo, kaip jis išsprendžia nagrinėjamą klausimą. Kartu teisėjas nurodo savo vardą ir pavardę, rezoliucijos priėmimo datą ir pasirašo. Teisėjo rezoliucija neskundžiama. Tačiau ši taisyklė nėra absoliuti.
14. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad išimtiniais atvejais, kai teisėjo rezoliucija išspręstas procesinis klausimas užkerta kelią tolesnei bylos eigai, toks procesinis veiksmas gali būti skundžiamas, pateikiant dėl jo atskirąjį skundą. Kasacinis teismas išaiškino, kad vien tik procesinio veiksmo įforminimas teisėjo rezoliucija neturėtų būti kliūtis pasinaudoti teise į apeliaciją, nes pagal CPK 290 straipsnio 6 dalį klausimai, kurie CPK nustatytais atvejais sprendžiami teisėjo rezoliucija, taip pat gali būti išspręsti nutartimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-76-421/2016).
15. Pagal bendrą taisyklę teismo rezoliucija išspręsti procesiniai klausimai neskundžiami (CPK 290 straipsnio 5 dalis). Siekiant nustatyti, ar rezoliucija išspręstas klausimas išimtiniais atvejais galėtų būti savarankišku apeliacijos objektu, būtina nustatyti, ar yra CPK 334 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti atskirojo skundo padavimo pagrindai, t. y. ar apskundimo galimybė tiesiogiai nurodyta atitinkamoje CPK normoje, ar teismui išsprendus šį klausimą, nebuvo užkirstas kelias tolesnei bylos eigai.
16. Pagal CPK 646 straipsnio 1 dalį, vykdytinam sprendimui įsiteisėjus, išieškotojui pagal rašytinį pareiškimą pirmosios instancijos teismas išduoda vykdomąjį raštą. CPK 646 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad, nevykdant teismo patvirtintos taikos sutarties, suinteresuota šalis gali kreiptis į bylą išnagrinėjusį teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą. Teismas, išnagrinėjęs CPK 646 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka suinteresuotos šalies prašymą, priima sprendimą, ar tenkinti, ar atmesti prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo.
17. Nagrinėjamos bylos atveju, pareiškėja (išieškotoja), vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 646 str. 3 d. prašė išduoti vykdomąjį raštą išieškotojai D. K. iš skolininko V. B. dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 23 d. sprendimu patvirtintos 2023 m. vasario 28 d. sutarties dėl santuokos abiejų sutuoktinių bendru sutikimu nutraukimo pasekmių 3.1, 3.7, 4.1, 4.2, 4.3 punktų nevykdymo. Šiais taikos sutarties punktais šalys susitarė:
17.1. Šalys sutaria, kad abu tėvai turi lygias teises ir pareigas bendrauti su nepilnametėmis dukromis ir dalyvauti jų auklėjime. Svarbiausi sprendimai, susiję su nepilnamečių dukrų sveikata, ugdymu, lavinimu bus planuojami ir vykdomi abipusiu šalių susitarimu, atsižvelgiant į dukrų interesus ir poreikius. Šalys užtikrins savo nepilnametėms dukroms fizinį ir psichologinį saugumą bei tinkamą priežiūrą. Šalys susitaria nustatyti sekančią V. B. (toliau – ir „Tėtis“) bendravimo su nepilnametėmis dukromis tvarką (3.1 punktas).
17.2. Tėtis turi teisę vieną kartą per metus su dukromis praleisti atostogas Lietuvoje ir/arba užsienyje, kurių trukmė nuo 15 iki 30 dienų. Apie numatomas atostogas jis turi informuoti D. K. raštu (elektroniniu paštu arba sms žinutėmis) ne vėliau kaip prieš 30 kalendorinių dienų. Kilus nesutarimui, poriniais metais prioritetas teikiamas tėvo pageidavimui dėl bendravimo darbo dienomis, neporiniais metais prioritetas teikiamas mamos pageidavimui dėl grafiko (3.7 punktas).
17.3. V. B. įsipareigoja iki 2023 m. rugsėjo 1 d. asmeniškai apmokėti visas dukrų lankomo privataus darželio pateiktas sąskaitas už vaikams teikiamas ikimokyklinio ugdymo paslaugas, pervedant visas mokėtinas sumas tiesiogiai į darželio atsiskaitomąją sąskaitą. Šalys susitaria, jog į šį V. B. teikiamą išlaikymą yra įskaitomos ir periodinės įmokos nurodytos Sutarties 4.2 ir 4.3 punktuose. (4.1. punktas).
17.4. Šalys susitaria, jog V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), skiria vaiko I. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 300,00 Eur (trys šimtai eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo teismo sprendimo, patvirtinti šią Sutartį, įsiteisėjimo dienos iki 2023 m. rugsėjo 1 d., pervesdamas šias lėšas į vaikų lankomų ikimokyklinio ugdymo įstaigų sąskaitas, apmokant už jų teikiamas paslaugas. (3.7 punktas).
17.5. Šalys susitaria, jog V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), skiria vaiko M. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 300,00 Eur (tris šimtus eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo teismo sprendimo, patvirtinti šią Sutartį, įsiteisėjimo iki 2023 m. rugsėjo 1 d., pervesdamas šias lėšas į vaikų lankomų ikimokyklinio ugdymo įstaigų sąskaitas, apmokant už jų teikiamas paslaugas (4.3 punktas).
18. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad šalių sudaryta ir teismo sprendimu patvirtinta santuokos nutraukimo pasekmių sutartis savo esme prilygsta taikos sutarčiai, kuria šalys laisvo apsisprendimo būdu sutarties sąlygose pačios nusistato savo teises ir pareigas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.985 straipsnio 1 dalis) (Kauno apygardos teismo 2021 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1864-273/2021, 2020 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-182-324/2020; Vilniaus apygardos teismo 2021 m. rugpjūčio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-2162-855/2021; Panevėžio apygardos teismo 2018 m. lapkričio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-867-227/2018).
19. Pirmosios instancijos teismas priimdamas rezoliuciją, išdavė vykdomąjį raštą dėl įsiteisėjusios Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 22 d. nutartimi patvirtintos taikos sutarties pagrindu. Pagal CPK 646 straipsnio 3 dalį dėl teismo nutarties išduoti ar atsisakyti išduoti vykdomąjį raštą gali būti paduotas atskirasis skundas. Sutiktina su apeliantu, kad vien tik aplinkybė, kad šalių sutartis yra teismo tvirtinama sprendimu, o ne nutartimi neturi teisinio pagrindo pakeisti tokios sutarties teisinę padėtį CPK 646 straipsnio prasme. Nagrinėjamu bylos atveju pareiškimas dėl vykdomojo rašto išdavimo, dėl teismo sprendimo, kuriuo patvirtinama santuokos nutraukimo pasekmių sutartis, nagrinėjamas vadovaujantis CPK 646 straipsnio 3 dalies nuostatomis, todėl teismo priimta rezoliucija dėl vykdomojo rašto išdavimo yra skundžiama. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo atskirąjį skundą dėl teismo rezoliucijos.
20. Pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti pareiškėjo atskirąjį skundą, nurodo, kad vadovaujasi Vilniaus apygardos teismo 2023 m. birželio 15 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2S-1417-803/2023. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nurodytos išnagrinėtos ir šios bylų ratio decidendi nesutampa. Civilinėje byloje Nr. 2S-1417-803/2023 buvo sprendžiamas klausimas dėl vykdomojo rašto išdavimo pagal teismo patvirtintą taikos sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kuomet nebuvo mokamas sutartas išlaikymas nepilnamečiui vaikui. Be to, nurodytoje byloje buvo nustatyta aplinkybė, kad pareiškėjas naudojasi šio proceso taisyklėmis ir yra padavęs skundą dėl antstolio veiksmų, kuris nagrinėjamas Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2YT-11066-1090/2023. Šioje nagrinėjamoje byloje prašomas išduoti vykdomasis raštas ne tik dėl vaikų išlaikymui priteistų sumų, bet ir dėl pareiškėjo bendravimo su nepilnametėmis dukromis patvirtintos tvarkos, dukrų lankomo privataus darželio ir už vaikams teikiamas ikimokyklinio ugdymo paslaugas sąlygų. Šioje byloje tarp šalių kilo ginčas dėl taikos sutarties sąlygų ir jų vykdymo. Tai reiškia, kad civilinėje byloje Nr. 2S-1417-803/2023 ir šioje byloje nagrinėjamos aplinkybės dėl vykdomojo rašto yra skirtingos. Be to, pirmosios instancijos teismo nurodytoje Vilniaus apygardos teismo nutartyje nėra nurodyta, kad keičiama gausi teismo praktika dėl vykdomojo rašto išdavimo pagal teismo sprendimu patvirtintas taikos sutarties sąlygas. Darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi šia nutartimi atsisakydamas priimti pareiškėjo skundą dėl rezoliucijos, kuria išduotas vykdomasis raštas pagal taikos sutarties sąlygas.
21. Atskirojo skundo argumentai ir juos pagrindžiantys motyvai sudaro pagrindą tenkinti atskirąjį skundą ir panaikinti skundžiamą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. liepos 11 d. nutartį.
22. Kadangi yra kilęs ginčas dėl nutarties, kuria atsisakyta priimti atskirąjį skundą, pagrįstumo, teismas negali išspręsti klausimo iš esmės, nes tai būtų bylos nagrinėjimas pirmąja instancija, todėl byla grąžintina pirmosios instancijos teismui iš naujo nagrinėti klausimą dėl atskirojo skundo priėmimo.
23. Pareiškėjas prašo priteisti iš pareiškėjos D. K. apelianto V. B. naudai jo patirtas bylinėjimosi išlaidas už atskirojo skundo rengimą. Kasacinio teismo praktikoje pasisakoma, kad kol nėra išnagrinėta civilinė byla ir nėra priimtas sprendimas nė vienos iš šalių naudai, t. y. kol teismas dėl ginčo esmės nėra priėmęs teismo procesinio sprendimo, iš kurio būtų galima nustatyti, kuri šalis laimėjo ginčą byloje, priteisti bylinėjimosi išlaidų nėra pagrindo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-280-219/2018). Nagrinėjamu atveju šalių ginčas nėra išspręstas iš esmės, todėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimas apeliacinėje instancijoje nėra spręstinas ir dėl jų nepasisakoma.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
pareiškėjo V. B. atskirąjį skundą tenkinti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. liepos 11 d. nutartį panaikinti ir pareiškėjo atskirojo skundo dėl 2023 m. birželio 29 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo rezoliucijos priėmimo klausimą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.