- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-06-22
- Bylos Nr.
- e2YT-11066-1090/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-06552-2023-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jan Maciejevski
- Kategorijos
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Jan Maciejevski teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo (skolininko) A. P. (A. P.) skundu dėl antstolio Mindaugo Dabkaus veiksmų, suinteresuoti asmenys – antstolis Mindaugas Dabkus, I. P.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėjas A. P. (toliau – ir pareiškėjas arba skolininkas) kreipėsi į antstolį su skundu, kuriuo prašė panaikinti vykdomojoje byloje Nr. 0028/23/00735 2023 m. balandžio 17 d. priimtą patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti ir visus kitus vykdomojoje byloje priimtus patvarkymus.
2. Pareiškėjas nurodo, kad jo atžvilgiu antstolio Mindaugo Dabkaus patvarkymo Nr. S-23-28-10166 pagrindu buvo pradėta vykdomoji byla priėmus vykdyti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 17 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2YT-541-1019/2017 dėl periodinių išmokų (išlaikymo nepilnamečiam vaikui) išieškojimo. Teigia, jog vykdomoji byla yra pradėta ir joje antstolio atliekami procesiniai veiksmai yra neteisėti – neatitinka nei materialiojo civilinio teisinio reglamentavimo nuostatų, nei civilinio proceso reglamentavimo. Pirma, vykdomajame rašte nebuvo nurodyta vaiko, kurio naudai numatytas išlaikymas, gimimo data, tik asmens kodas, o toks vykdomojo rašto turinio elementas laikytinas būtinuoju, todėl antstoliui pateiktas vykdomasis raštas nėra vykdomasis dokumentas, kurio pagrindu būtų galima pradėti vykdomąją bylą. Atitinkamai, antstolio 2023 m. balandžio 17 d. patvarkymas priimti vykdomąjį raštą vykdyti yra neteisėtas ir naikintinas. Antra, vykdomojoje byloje priimtuose patvarkymuose nurodytas iš pareiškėjo išieškotinas 3 978,58 Eur dydžio išlaikymo įsiskolinimas neegzistuoja. Pažymi, jog pareiškėjo ir I. P. sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių buvo numatyta pareiškėjo išlaikymo prievolė mokėti pusės minimalios mėnesinės algos (MMA) dydžio išlaikymą, o tais atvejais, kai vaikui mokamo išlaikymo dydis siejamas su tam tikro atlyginimo dydžiu (kaip, pavyzdžiui, šiuo atveju – su minimalia mėnesine alga), apskaičiuojant išlaikymo dydį vadovaujamasi netto atlyginimu, t. y. atlyginimu, nuo kurio atskaityti mokesčiai, tokios pozicijos, be kita ko, laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas. Dėl tokios išlaikymo skaičiavimo tvarkos buvo sulygta sutarties šalių ir vaikui mokamo išlaikymo dydis nuo pat sutarties sudarymo iki pat 2023 metų buvo skaičiuojamas nuo netto minimalios mėnesinės algos, I. P. visuomet pritarė būtent tokiam išlaikymo skaičiavimo mechanizmui. Taigi, pareiškėjas visą laiką mokėjo tinkamo dydžio išlaikymą ir visą laikotarpį nuo sutarties sudarymo I. P. pareiškėjui niekuomet nereiškė jokių pretenzijų dėl pareiškėjo mokamo išlaikymo dydžio, o priverstinio sutarties vykdymo I. P. ėmėsi vedama nesąžiningų paskatų – siekdama atkeršyti pareiškėjui.
Atsiliepimas
3. Suinteresuotas asmuo I. P. pateiktame atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodo, jog su pareiškėjo skundu nesutinka. Teigia, jog iki 2019 m. sausio mėn. pareiškėjas vykdė teismo sprendimą ir dukters išlaikymui mokėjo nustatyto dydžio įmokas, tačiau vėliau, didėjant MMA, pareiškėjas pradėjo įmokas dukters išlaikymui mokėti savo nuožiūrą bei nesilaikant teismo sprendimo, dėl ko augo skola. pareiškėjas nereagavo į I. P. raginimus dukters išlaikymui mokėti įmokas visa apimtimi, t. y. po ½ MMA per mėnesį, dėl ko I. P. kreipėsi į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo ir pateikė jį vykdyti antstoliui. Dėl vykdomojo rašto turinio trūkumų pažymėjo, jog vykdomajame rašte vietoje gimimo datos nurodžius asmens kodą suteikiamos informacijos apimtis nesiaurinama ir galima identifikuoti išlaikymą gaunantį vaiką, be to, visuotinai žinoma, kad asmens kodo 2–7 skaitmenys ir yra asmens gimimo data. Dėl vykdomojo rašto išdavimo pagrindų suinteresuotas asmuo laikosi pozicijos, jog aplinkybės, kad skolininkas įvykdė sprendimą iš dalies ar jo neįvykdė, nėra priežastimi atsisakyti išduoti vykdomąjį raštą. Pareiškėjo pateikti įrodymai patvirtina, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas buvo vykdomas netinkamai ir dukters išlaikymui mokėtinos įmokos buvo mokamos ne visa apimtimi. Pažymėjo, jog nuostatas dėl išlaikymo dydžio suformulavo ir į sutartį įtraukė ne teismas, o patys pareiškėjai ir nei 2016 m. gruodžio 8 d. sutartis, nei 2017 m. sausio 25 d. teismo sprendimas, nei vykdomasis dokumentas nenustato, kad pareiškėjo mokėtinas išlaikymas turi būti skaičiuojamas iš MMA atėmus gyventojų pajamų ir kitus mokesčius, todėl toks minėtų dokumentų interpretavimas yra nepagrįstas. Taigi, nėra pagrindo naikinti vykdomojoje byloje priimtą 2023 m. balandžio 17 d. patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti ir visus kitus vykdomojoje byloje priimtus patvarkymus.
4. 2023 m. gegužės 4 d. patvarkymu antstolis Mindaugas Dabkus netenkino pareiškėjo skundo ir jį kartu su vykdomąja byla persiuntė Vilniaus miesto apylinkės teismui. Antstolis pažymėjo, jog nors vykdomajame rašte Nr. 2YT-541-1019/2017 nėra nurodyta vaiko gimimo datos, tačiau yra nurodytas vaiko asmens kodas, pagal kurį galima žinoti ir vaiko gimimo metus, ir dieną, todėl antstolis nemano, kad tai yra kliūtis priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti. Taip pat, antstolio teigimu, skolininkui buvo aišku ir žinoma, kad teismas priteisė išlaikymą mokėti pusę MMA. Skolininkas tiek 2017 metais, tiek 2018 metais mokėjo pusę MMA, tačiau nuo 2019 metų išaugus MMA, skolininkas interpretavo teismo nutartį savaip ir pradėjo mokėti išlaikymą nuo MMA atskaičius mokesčius, todėl nuo 2019 metų iki 2023 metų skolininkas mokėjo išlaikymą mažiau, nei priteista teismo. Taigi, pagal išieškotojos ir skolininko pateiktus banko išrašus skolininkas per visą laikotarpį sumokėjo 16 569,75 Eur, nors turėjo sumokėti 20 548,33 Eur, todėl susidarė 3 978,58 Eur nepriemoka. Antstolis nesutinka su skolininko argumentais, kad antstolis išlaikymą turėjo paskaičiuoti nuo MMA atskaičius mokesčius.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
5. Iš civilinės bylos medžiagos nustatyta, kad antstolis Mindaugas Dabkus vykdomojoje byloje Nr. 0028/23/00735 2023 m. balandžio 17 d. priėmė patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti Nr. S-23-28-10166, kuriuo priėmė vykdyti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 3 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2YT-541-1019/2017 dėl išlaikymo išieškojimo iš A. P. išieškotojos I. P. naudai, vaiko K. P. gimusios (duomenys neskelbtini), išlaikymui. Minėtas vykdomasis raštas buvo išduotas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 25 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2YT-541-1019/2017, pagrindu. 2023 m. balandžio 17 d. antstolis taip pat priėmė patvarkymą dėl vykdymo išlaidų apskaičiavimo bei raginimas įvykdyti sprendimą Nr. S-23-28-10199, kurie buvo išsiųsti skolininkui A. P.
6. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas (skolininkas) skundžia antstolio Mindaugo Dabkaus 2023 m. balandžio 17 d. priėmė patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti Nr. S-23-28-10166 ir tuo pagrindu antstolio priimtus kitus patvarkymus. Pareiškėjas skundą grindžia ta aplinkybe, jog skundžiamų patvarkymų priėmimo metu egzistavo akivaizdi kliūtis priimti vykdomąjį raštą vykdyti, o būtent: vykdomajame rašte nebuvo nurodyta vaiko, kurio naudai numatytas išlaikymas, gimimo data, todėl antstolio 2023 m. balandžio 17 d. patvarkymas priimti vykdomąjį raštą vykdyti yra neteisėtas ir naikintinas.
7. Be to, pareiškėjas laikosi pozicijos, jog joks išlaikymo įsiskolinimas neegzistuoja, kadangi pareiškėjo ir I. P. sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių buvo numatyta pareiškėjo išlaikymo prievolė mokėti pusės MMA dydžio išlaikymą, o tais atvejais, kai vaikui mokamo išlaikymo dydis siejamas su tam tikro atlyginimo dydžiu, apskaičiuojant išlaikymo dydį vadovaujamasi netto atlyginimu, t. y. atlyginimu, nuo kurio atskaityti mokesčiai.
8. Pagal Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo (toliau – AĮ) 2 straipsnio 1 dalį, antstolis – tai valstybės įgaliotas asmuo, kuriam valstybė suteikia vykdomųjų dokumentų vykdymo, faktinių aplinkybių konstatavimo, dokumentų perdavimo ir kitas įstatymų nustatytas funkcijas. Atlikdamas vykdymo veiksmus, antstolis neturi viršyti jam suteiktų įgalinimų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 585 straipsnio 4 dalis). Pagal AĮ 3 straipsnio 1 dalį, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų. Tuo pačiu antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus (CPK 634 straipsnio 2 dalis). Taigi, antstolis vykdydamas vykdomuosius dokumentus turi siekti kuo greitesnio ir efektyvesnio (realesnio) vykdomojo dokumento įvykdymo, tuo pačiu nepažeidžiant vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų.
9. Antstolio procesinių veiksmų teisėtumą CPK nustatyta tvarka kontroliuoja teismas (AĮ 27 straipsnio 1 dalis). Nagrinėdamas skundus dėl antstolio veiksmų ir vertindamas antstolio veiksmų teisėtumą, teismas turi įvertinti, ar atlikdamas konkretų procesinį veiksmą, antstolis laikėsi įstatymo nuostatų, ar, spręsdamas jo diskrecijai tenkantį klausimą, atsižvelgė į teisėtus šalių interesus ir atliekamo veiksmo padarinius (Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gegužės 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2SA-128-823/2012). Pagal CPK 510 straipsnį gali būti skundžiami tokie antstolio procesiniai veiksmai (ar atsisakymas juos atlikti), kurie sukelia tam tikras teisines pasekmes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. rugsėjo 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-392-313/2016).
10. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad taikant ir aiškinant vykdymo procesą reglamentuojančias CPK bei teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352 patvirtintos Sprendimų vykdymo instrukcijos normas, laikomasi nuostatos, kad vykdymo procesas imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo proceso tvarkos. Taigi, vykdymo proceso taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus (kompetenciją) (intra vires), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (AĮ 3 straipsnis), kurio pašalinimas yra viešojo intereso sudėtinė dalis, garantuojanti skolininko teisių teismų sprendimų vykdymo procese veiksmingą gynybą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-227/2008, 2010 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-40/2010; 2012 m. gegužės 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-157/2012; kt.).
11. Pagal CPK 651 straipsnį antstolis, gavęs vykdyti vykdomąjį dokumentą, privalo patikrinti ne vykdomojo dokumento teisėtumą, o tai, ar nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. balandžio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-127/2007). Pagal kasacinio teismo išaiškinimus akivaizdžiomis kliūtimis priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti gali būti pripažįstamos tik tokios aplinkybės, kurios besąlygiškai užkerta kelią vykdomojo dokumento vykdymui ir kurioms išsiaiškinti antstoliui nereikia atlikti papildomų veiksmų, nes pirminius vykdomuosius veiksmus, pvz., užklausas dėl skolininko turto, antstolis atlieka vėlesnėje stadijoje – jau priėmęs vykdomąjį dokumentą vykdyti (CPK 654 straipsnis).
12. Teismo sprendimo pagrindu išduodamas vykdomasis raštas yra vykdomasis dokumentas, kuris apibrėžia antstolio veiklos ribas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-170- 378/201 7, 23punktas). Pažymėtina, jog vykdomasis dokumentas turi atitikti jam keliamus reikalavimus. Pagal CPK 648 straipsnio 1 dalies 7 punktą vykdomajame rašte dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis išieškojimo, be kita ko, nurodomos vaikų gimimo datos.
13. Nagrinėjamu atveju teismas 2023 m. balandžio 3 d. vykdomajame rašte Nr. 2YT-541-1019/2017 vietoje vaiko gimimo datos nurodė vaiko asmens kodą. Pažymėtina, jog į asmens kodo skaitmenis įeina ir asmens gimimo data, taigi, antstoliui faktiškai yra žinomas vaiko amžius ir laikotarpis, kada jam turi būti teikiamas išlaikymas. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad vykdomajame rašte vietoje gimimo datos nurodžius asmens kodą suteikiamos informacijos apimtis nesusiaurėja, veikiau priešingai, ir pagal tai galima identifikuoti išlaikymą gaunantį vaiką, vaiko gimimo datos nenurodymas vykdomajame rašte nelaikytina akivaizdžia kliūtimi priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti. Taigi, nėra pagrindo konstatuoti, jog antstolio 2023 m. balandžio 17 d. patvarkymas priimti vykdomąjį raštą vykdyti yra neteisėtas ir tuo pagrindu jo naikinti. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2YT-541-1019/2017 išduoto vykdomojo rašto panaikinimo, 2023 m. birželio 15 d. nutartimi nutraukė apeliacinį procesą ir, be kita ko, nutarties motyvuojamojoje dalyje atmetė pareiškėjo (apelianto) argumentus dėl pagrindų panaikinti teismo išduotą vykdomąjį raštą.
14. Remiantis išdėstytu, pareiškėjo skundas dalyje dėl to, jog antstolis negalėjo priimti vykdyti vykdomąjį raštą, kadangi tam buvo akivaizdžius kliūtys, atmestinas kaip nepagrįstas.
15. Byloje nustatyta, jog pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 25 d. sprendimu patvirtintos 2016 m. gruodžio 8 d. sutarties 2.2 papunktį, A. P. įsipareigojo nepilnametės dukters K. P. išlaikymui mokėti po 190,00 Eur kiekvieną mėnesį iki dukters pilnametystės, mokėjimą pradedant nuo teismo procesinio sprendimo, patvirtinančio šią sutartį įsigaliojimo dienos. Periodines išmokas A. P. įsipareigojo mokėti ne vėliau kaip iki kiekvieno mėnesio, už kurį mokamas išlaikymas, 20 dienos, pinigines lėšas pervedant į I. P. banko sąskaitą. Šalys pinigines lėšas uzufrukto teise ir dukters K. P. interesais pavedė tvarkyti I. P. A. P. įsipareigojo nuo Lietuvos Respublikos MMA pasikeitimo per du mėnesius atitinkamai pakeisti (padidinti arba sumažinti) mokėtino išlaikymo dydį iki pusės pasikeitusio MMA.
16. Nors šiuo atveju sutiktina su pareiškėju, kad kasacinio teismo praktikoje orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas teismui konkrečioje byloje sprendžiant dėl nepilnamečiam vaikui priteistino ar šalių sutartimi nustatyto išlaikymo dydžio atitikimo vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principui. Pažymėtina, tokia kasacinio teismo ir žemesnių teismų taikoma praktika savaime negali turėti įtakos šalių (tėvų) laisva valia sudarytų susitarimų (taikos sutarčių), kuriose šalys tarpusavyje susitaria dėl nepilnamečių vaikų išlaikymo dydžio ir formos, sąlygų aiškinimui. Tai reiškia, jog kasacinio teismo formuojama praktika dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikams teikimo, savaime negali pakeisti šalių sudarytos sutarties turinį.
17. Taigi, pareiškėjo nurodomas kriterijus yra tik orientacinio pobūdžio, nenustatantis jokių imperatyvių ribų, sprendžiant dėl vaikui teiktino išlaikymo dydžio konkrečiu atveju. Aptariamu atveju šalys dėl vaikui teiktino išlaikymo dydžio sulygo sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurios sąlygos turi būti aiškiai ir tiksliai išdėstytos sutarties tekste. Taigi, ir vaikui teikiamo išlaikymo dydį siejant su kitus teisinius santykius reguliuojančiais rodikliais (šiuo atveju MMA), turėjo būti aiškiai apibrėžtos išlaikymui taikytinos šio rodiklio ribos. Sutartyje aiškiai nenurodžius, kad teisės aktuose apibrėžtas MMA dydis, teikiant vaikui išlaikymą, yra skaičiuojamas atėmus visus įstatymų nustatytus mokesčius, atsižvelgiant į CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą prioritetinį vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, pripažintina, kad šalys sutartimi susitarė dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimuose apibrėžto pusės MMA dydžio, neatskaičius mokesčių. Nesutiktina su pareiškėjo argumentais, kad aplinkybė, jog vaiko motina anksčiau nekėlė klausimo dėl išlaikymo dydžio, reiškia, jog būtent dėl tokio dydžio šalys buvo sutarusios. Antstolio pateiktais duomenimis, skolininkas tik nuo 2019 metų mokėjo mažesnį išlaikymą, nei priteista teismo, t. y. pats savo veiksmais pripažino vaikui mokėtinos išlaikymo sumos apskaičiavimo būdą. Tai, kad vaiko motina dėl vykdomojo rašto išdavimo kreipėsi tik 2023 metais savaime nepatvirtina, jog iki tol pareiškėjas tinkami vykdė savo įsipareigojimus ar kad kita šalis pritarė, jog mokamas išlaikymas atitinka sutarties nuostatas. Pažymėtina, jog pareiškėjas iš esmės neginčija, jog skaičiuojant išlaikymo dydį taikant MMA neatskaičius mokesčių, yra susidaręs tam tikras įsiskolinimas. Taigi, esant nurodytoms aplinkybėms, teismas neturi pagrindo sutikti su pareiškėjo pozicija ir konstatuoti, jog vykdymo procesas buvo pradėtas neteisėtai, kadangi pareiškėjo atžvilgiu nėra susidarę jokių įsiskolinimų.
18. Pažymėtina, jog aplinkybė, kad nuo 2019 m. sausio 1 d. buvo pakeista Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos įmokų skaičiavimo tvarka darbuotojo ir darbdavio mokamas įmokas konsoliduojant ir abi šias įmokų dalis įskaičiuojant į darbuotojui apskaičiuojamo darbo užmokesčio dydį, dėl ko nuo 2019 m. sausio 1 d. padidėjo MMA dydis, nors darbuotojui realiai (į rankas) išmokamas darbo užmokestis tokiu dydžiu nepadidėjo, po ko pasikeitė kasacinio teismo ir žemesnių teismų praktika taikant teismų praktikoje nusistovėjusį išlaikymo dydžiui apskaičiuoti orientacinį kriterijų, galimai sudaro pagrindą šalims siekti pakeisti šalių 2016 m. gruodžio 8 d. sudarytos sutarties 2.2 papunktį dėl pasikeitusių aplinkybių, tačiau tai nesudaro pagrindo keisti sutarties sąlygą per sutarties nuostatų aiškinimą pagal po sutarties sudarymo pasikeitusią teismų praktiką.
19. Atsižvelgus į nustatytas aplinkybes, konstatuotina, jog antstolio veiksmai nepažeidžia CPK numatytų reikalavimų, teismas nenustatė antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimo (veikimo ultra vires), todėl nėra pagrindo panaikinti vykdomojoje byloje Nr. 0028/23/00735 2023 m. balandžio 17 d. priimtą patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti ir visus kitus vykdomojoje byloje priimtus patvarkymus, todėl pareiškėjo skundas atmestinas, kaip nepagrįstas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
20. Suinteresuotas asmuo I. P. iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pateikė įrodymus, patvirtinančius, kad už teisinę pagalbą surašant atsiliepimą šioje byloje patyrė 400,00 Eur bylinėjimosi išlaidų ir prašė šias išlaidas priteisti iš pareiškėjo.
21. CPK 443 straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas ar jų interesai yra priešingi, teismas gali jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas.
22. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjo ir suinteresuoto asmens suinteresuotumas bylos baigtimi buvo skirtingas, taip pat tai, jog pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų yra atmestas, o suinteresuoto asmens patirtos bylinėjimosi išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato arba advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, iš pareiškėjo A. P. suinteresuoto asmens I. P. naudai priteistina 400,00 Eur byloje patirtų išlaidų už advokato suteiktas paslaugas (CPK 93, 98, 443 straipsniai).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 98, 442-443, 510–513 straipsniais,
nutaria:
atmesti pareiškėjo (skolininko) A. P. (A. P.) skundą dėl antstolio Mindaugo Dabkaus veiksmų.
Priteisti iš pareiškėjo (skolininko) A. P. (A. P.), a. k. (duomenys neskelbtini), suinteresuoto asmens (išieškotojos) I. P., a. k. (duomenys neskelbtini), naudai 400,00 Eur (keturis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų.
Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.