Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jurgita Kolyčienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo M. G. gynėjo advokato Dainiaus Dargevičiaus skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. liepos 23 d. nutarties byloje Nr. TS-17-1127/2026, kuria atmestas nuteistojo M. G. gynėjo advokato Dainiaus Dargevičiaus skundas dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (toliau – ir komisijos) 2026 m. balandžio 24 d. nutarimo Nr. LK-N-298, kuriuo nutarta netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, panaikinimo. Teismas, n u s t a t ė :

Aprašomoji dalis

M. G. Vakarų Švedijos apeliacinio teismo 2023 m. rugsėjo 7 d. nuosprendžiu pagal Švedijos bausmių už narkotikus įstatymo (1968:64) 1 straipsnio 1 dalies 1, 4 punktus ir 3 straipsnio 1 dalį, Švedijos bausmių už narkotikus įstatymo (1968:64) 1 straipsnio 1 dalies 6 punktą, Švedijos ginklų įstatymo (1996:67) 9 skyriaus 1 straipsnio 2 dalį paskirta 5 (penkerių) metų ir 6 (šešerių) mėnesių (2 005 dienų) laisvės atėmimo bausmė, taip pat uždrausta sugrįžti į Švediją iki 2028 m. birželio 29 d. Švedijos Karalystės Gioteborgo apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 19 d. nuosprendžiu bausmė, paskirta pagal Švedijos ginklų įstatymo (1996:67) 9 skyriaus 1 straipsnio 2 dalį buvo panaikinta, ir M. G. už nusikalstamas veikas, susijusias su narkotikų disponavimu, skirta 5 (penkerių) metų ir 6 (šešerių) mėnesių (2 005 dienų) laisvės atėmimo bausmė. Kauno miesto apylinkės teismas 2024 m. gruodžio 20 d. nutartimi tenkino Švedijos kalėjimų ir probacijos tarnybos prašymą dėl Vakarų Švedijos apeliacinio teismo 2023 m. rugsėjo 7 d. nuosprendžio pripažinimo ir juo paskirtos bausmės, kuri panaikinta Švedijos Karalystės Gioteborgo apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 19 d. sprendimu ir paskirta 5 (penkerių) metų ir 6 (šešerių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė, vykdymo Lietuvos Respublikos teritorijoje. Nuteistajam paskirtos bausmės vykdymo pradžia – 2022 m. lapkričio 3 d., bausmės pabaiga – 2028 m. gegužės 3 d. Pusę paskirtos bausmės nuteistasis atliko 2025 m. rugpjūčio 3 d. Komisija 2026 m. balandžio 24 d. nutarimu Nr. LK-N-298 nutarė netaikyti nuteistajam M. G. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 82 straipsnio 1 dalies 2 punktą. Nutarimu taip pat rekomenduota laisvės atėmimo vietų įstaigai dėl šio nuteistojo resocializacijos ir (ar) jo nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo šias priemones: numatyti priemones, nukreiptas koreguoti neigiamas nuostatas, nukreiptas į bendruomenę ir visuomenę; numatyti psichiką veikiančių medžiagų vartojimo prevencines priemones, o nuteistajam dėl jo resocializacijos ir (ar) jo nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo vykdyti šias priemones: vykdyti individualiame resocializacijos plane numatytas priemones; vykdyti darbinę veiklą; įsitraukti į psichiką veikiančių medžiagų vartojimo prevencines priemones; dalyvauti pozityvaus užimtumo veikloje; laikytis vidaus tvarkos taisyklių. Be to, nustatė pakartotinio svarstymo dėl nuteistojo galimo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos datą – 2026 m. spalio 23 d. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2026 m. liepos 23 d. nutartimi atmetė nuteistojo M. G. gynėjo advokato D. Dargevičiaus skundą dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos 2026 m. balandžio 24 d. nutarimo Nr. LK-N-298, kuriuo buvo netaikytas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, padarė išvadą, kad Komisijos nutarimas dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos netaikymo nuteistajam yra pagrįstas ir teisėtas. Teismas pažymėjo, kad nuteistasis M. G. atitinka formalius BVK 82 straipsnio kriterijus, tačiau įvertino, jog nėra pagrindo manyti, kad nuteistojo pastangos integruotis į visuomenę šiai dienai yra pakankamos ir lygtinai paleistas, jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Teismas išskyrė, kad iš Socialinio tyrimo išvados matyti, jog vis dar išlieka nemažai dinaminių veiksnių, galinčių mažėti priklausomai nuo nuteistojo dedamų pastangų. Būtent šių veiksnių buvimas leidžia daryti išvadą, kad nuteistasis dar nėra pakankamai kritiškai įvertinęs savo elgesio ir nėra padaręs tinkamų išvadų.

Skundo argumentai ir prašymai

Motyvuojamoji dalis

Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados

Skundas atmetamas.

Teismų praktikoje yra nustatyta, kad BVK yra įtvirtinti tik formalieji lygtinio paleidimo kriterijai, o materialaus pagrindo vertinimas yra teismo prerogatyva. Todėl kiekvienu konkrečiu atveju tik teismas sprendžia, ar yra pagrindas paleisti asmenį lygtinai, neatlikus visos jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės, tačiau leidžiant ją atlikti neizoliuotam nuo visuomenės. Sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo klausimą, turi būti nustatyta, kad nusikalstamumo elgesio rizika yra žema ir (arba) tokia, kuri teismui suteiktų pagrįstą manymą, jog nuteistasis gali atlikinėti likusią bausmės dalį lygtinio paleidimo sąlygomis, laikydamasis įstatymų ir daugiau nenusikalsdamas.

BVK 82 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, ir kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę pusę paskirtos bausmės. Skundą nagrinėjančiam teismui nekyla abejonių, kad M. G. formaliai atitinka BVK 82 straipsnio 1 dalies 2 punkto sąlygas, tą pažymėjo skundžiamoje nutartyje ir pirmosios instancijos teismas ir dėl to ginčo byloje nėra. Visgi, reikia įvertinti ne tik tai, kad egzistuoja formali galimybė taikyti lygtinį paleidimą, tačiau ir kitas reikšmingas aplinkybes, susijusias su nuteistojo elgesiu bausmės atlikimo metu, nusikalstamo elgesio rizika, pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Sprendžiant dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos iš esmės yra prognozuojamas asmens elgesys ateityje – vertinama, ar būdamas laisvėje nuteistasis nepažeis įstatymų. Nors vertinimas yra nukreiptas į ateitį, tačiau tokios prognozės negali būti padaromos jokiu kitu būdu, kaip tik atsižvelgiant į asmens elgesį praeityje ir jo asmenybę apibūdinančias aplinkybes. Dėl šios priežasties nepritartina skundo argumentui, kad, sprendžiant lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos klausimą, teismas neturėtų atsižvelgti į teistumą ir padarytos nusikalstamos veikos pobūdį vien dėl to, jog tai yra nepakeičiami praeities faktai.

Iš Vilniaus apygardos teismui pateikto skundo argumentų matyti, kad iš esmės nuteistojo gynėjas nurodo tik M. G. teigiamai apibūdinančias aplinkybes. Teigia, kad, priešingai nei konstatavo Komisija ir pirmosios instancijos teismas, jis atitinka formalųjį ir materialųjį lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos pagrindą. Taip pat nurodo, kad Komisija ir pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino tiek teigiamai, tiek neigiamai nuteistąjį apibūdinusias aplinkybes. Atsakydamas į skundo argumentus aukštesnės instancijos teismas pastebi tai, kad lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymas įtvirtintas ne kaip imperatyvus įpareigojimas, esant formalioms sąlygoms taikyti lygtinį paleidimą, o tik kaip galimybė nuteistajam būti lygtinai paleistam iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Nei Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, nei tarptautiniai dokumentai, nei Lietuvos Respublikos Konstitucija neįpareigoja besąlygiškai taikyti lygtinį paleidimą kiekvienam to prašančiam nuteistajam. Lygtinis paleidimas gali būti taikomas tik tada, kai yra abejonių nekeliantis pagrindas manyti, kad asmuo jau pakeitė savo elgesį, požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles, ateityje daugiau nenusikals ir jau yra pasiekti asmeniui paskirtos bausmės tikslai arba jų galima siekti lygtinai asmenį paleidus iš laisvės atėmimo vietos, kadangi šio instituto taikymas yra teismo teisė, o ne pareiga (Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gruodžio 7 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-385-908/2023, 23 punktas; Vilniaus apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 4 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-256-817/2023, 24 punktas; Kauno apygardos teismo 2023 m. liepos 11 d. nutartis Nr. 1S-329-383/2023, 6 punktas ir kt.).

Iš apygardos teismui pateiktų duomenų matyti, kad nuteistasis dėl lygtinio paleidimo yra svarstomas trečią kartą, anksčiau teistas keturis kartus. Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo resocializacijos skyriaus 2026 m. balandžio 2 d. socialinio tyrimo išvadoje Nr. RV-25-1120 (toliau – Socialinio tyrimo išvada) nurodyta, kad M. G. teisei priešiškas elgesys galėjo sąveikauti su nuostatų problemomis bei tam tikrais gyvenimo stiliaus pasirinkimais. Bausmės atlikimo metu nuteistasis elgiasi nepriekaištingai, už tai buvo skirta skatinimo priemonė. Be to, konstatuota, kad nuteistojo pakartotinių nusikaltimų rizika išliko žema, dabartinio pokalbio metu teisės pažeidėjas buvo daugiau atviras, tačiau vis dar pastebimi sunkumai pilnai pripažinti kaltę, visgi asmuo pamini, kad buvo padaryta klaida ir iš jos dabar mokosi. Lygtinio paleidimo komisijos 2026 m. balandžio 27 d. nutarime Nr. LK-N-298 nurodyta, kad, nors nuteistasis yra įsitraukęs į resocializacijos procesą, jam yra nustatyta žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, didelės žalos padarymo požymių nenustatyta, bausmės atlikimo metu nuteistasis nebaustas drausmės tvarka, buvo skatintas, vykdo individualią veiklą, tačiau nuteistasis yra penkis kartus teistas, kas rodo susiformavusį pakartotinio nusikalstamo elgesio modelį. Jo padaryta nusikalstama veika – labai didelio kiekio narkotinių medžiagų laikymas, gabenimas ir platinimas – buvo organizuoto, ilgalaikio pobūdžio, susijusi su kriminaliniais ryšiais, kas leidžia vertinti aukštesnį jo įsitraukimo į nusikalstamą veiką lygį.

Taigi, apygardos teismas, įvertinęs Komisijos nutarime bei skundžiamoje nutartyje padarytas išvadas, neturi pagrindo nesutikti su nuteistojo M. G. gynėjo advokato D. Dargevičiaus pozicija, kad iš tiesų pastebima nuteistojo elgesio pažanga, tačiau nuteistojo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos klausimas turi būti vertinamas visapusiškai, atsižvelgus į visas reikšmingas nuteistąjį apibūdinančias aplinkybes. Iš M. G. asmens bylos matyti, kad nuteistajam nuo 2025 m. balandžio 4 d. leista užsiimti individualia veikla – internetinės parduotuvės priežiūra (asmens bylos, II dalies 58 l.) Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo viršininko 2025 m. rugsėjo 12 d. sprendimu Nr. NĮ-25-1157 M. G. vykdoma individuali veikla prilyginta darbinei veiklai. 2026 m. vasario 25 d. sprendimu jis buvo perkeltas atlikti bausmę į lengvąją grupę. Taip pat nuteistasis dalyvavo: projekte ,,Neišgirsti balsai“ – kūrybinio rašymo užsiėmimuose su žurnaliste/savanore; tęstiniuose užsiėmimuose – diskusijų klube su žurnaliste/savanore; spektaklyje ,,Vedami“; savęs ir kitų pažinimo užsiėmimuose su savanorėmis; sociologijos temų nagrinėjimo užsiėmime su savanore; intervencinėje programoje ,,Problemų sprendimai ir nusikaltimo rizikos analizė“; susitikime su aktoriumi; susitikime su AA draugijos nariais; susitikime su filosofu; kultūriniame renginyje – saksofonisto koncerte bei diskusijoje apie teigiamus gyvenimo pokyčius; filmų peržiūrose, veiklose su savanoriais; nesmurtinės komunikacijos veikloje su savanorėmis; koncerte. Be to, nuteistasis bausmės atlikimo metu nuo 2025 m. rugsėjo 8 d. pradėjo mokytis (duomenys neskelbtini) ŠVOK profesijos, taip pat nuo 2025 m. rugsėjo mėnesio pradėjo lankyti anglų kalbos būrelį. Už gerą mokymąsi nuteistajam skirta mėnesinė piniginė išmoka. Šiuo metu M. G. jokių įsiskolinimų neturi, tęsia bendravimą su artimaisiais (žmona, vaikais, tėvais). Bausmės atlikimo metu nuteistasis nebuvo baustas drausmine tvarka, buvo vieną kartą skatintas, atsižvelgiant į nepriekaištingą elgesį bausmės atlikimo metu. Socialinio tyrimo išvadoje pažymėta, kad M. G. būdamas laisvėje pragyveno iš savo atlyginimo.

M. G. gynėjo advokato D. Dargevičiaus skunde nurodoma, kad nuteistasis atitinka materialųjį lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos pagrindą, nes jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika įvertinta kaip žema (31 balas), didelės žalos požymių nenustatyta ir ši žema rizika patvirtinta net tris kartus. Su šiuo skundo argumentu nesutiktina. Kaip jau buvo minėta aukščiau, vertinant materialųjį pagrindą, svarbu atsižvelgti ne tik į nustatytą pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, tačiau ir į kitas reikšmingas aplinkybes, susijusias su nuteistojo elgesiu bausmės atlikimo metu, pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, taip pat į asmens elgesį praeityje ir jo asmenybę apibūdinančias aplinkybes. Nagrinėjamu atveju Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad yra nustatyti du kriminogeniniai statiniai veiksniai: teistumų skaičius (5 teistumai) bei dabartinis nusikaltimas yra sunkesnis palyginti su ankstesniais teisės pažeidimais, ir keturi kriminogeniniai dinaminiai veiksniai: gyvenimo stiliaus pasirinkimai (kas kiek laiko asmuo užsiimdavo veikla, kuri buvo susijusi su nusikalstamu ar teisei priešišku elgesiu), nuteistasis nepakankamai identifikuoja problemines sritis, tam tikros neigiamos nuostatos į bendruomenę ir visuomenę, apraiškos susijusios su kriminalinės subkultūros palaikymu. Apygardos teismo vertinimu svarbi aplinkybė yra ir tai, kad M. G. praeityje taip pat buvo teistas už atliktą nusikalstamą veiką, susijusią su neteisėtų narkotinių ar psichotropinių medžiagų disponavimu. Šiuo atveju pritartina apylinkės teismo nutarties argumentui, kad šių veiksnių egzistavimas duoda pagrindą teismui spręsti, jog atliktos bausmės dalis dar nėra pakankama, siekiant užkirsti kelią galimam recidyvui.

Taip pat skunde yra akcentuojama nuteistojo turimų socialinių ryšių, gyvenamosios vietos, darbo ir finansinio stabilumo svarba, sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Apygardos teismas pažymi, kad, nors į šiuos kriminogeninius apsauginius veiksnius teismas turi atsižvelgti, tačiau nagrinėjamu atveju tai nelemia nuteistajam palankaus sprendimo, nes iš Socialinio tyrimo išvadoje pateiktų duomenų matyti, kad beveik visi šie veiksniai (pastovi gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), ryšys su žmona, vaikais, darbas) egzistavo ir M. G. atliktų nusikalstamų veikų metu. Dėl šios priežasties šie veiksniai negali būti pagrindas išvadai, kad lygtinai paleistas M. G. nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Apygardos teismas pastebi, kad, sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, yra svarbu įvertinti nuteistojo asmenybę ir elgesį apibūdinančias aplinkybes, kiekvieną situaciją vertinti individualiai, atsižvelgiant į konkretaus nuteistojo asmenybę ir šio asmens nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą. Dėl šios priežasties nėra vertinama M. G. gynėjo skunde nurodyta teismų praktika bylose, nors skunde ir teigiama, kad šios praktikos kontekste akivaizdu, jog nuteistajam turi būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Kaip matyti iš skundžiamoje nutartyje išdėstytų motyvų, apylinkės teismas atsižvelgė į visas nuteistąjį teigiamai charakterizuojančias aplinkybes, konstatavo teigiamus M. G. elgesio pokyčius, tačiau įvertinęs duomenų visumą sprendė, kad nuteistasis dar nėra pakankamai kritiškai įvertinęs savo elgesio, nėra padaręs tinkamų išvadų ir šiuo metu nėra pagrindo išvadai, kad nuteistasis, būdamas laisvėje, sugebės sėkmingai integruotis į visuomenę, laikytis įstatymų ir nenusikalsti. Skundžiamoje nutartyje teismas pastebėjo ir tai, kad nuteistasis savo elgesio pokytį turėtų akcentuoti būtent į kriminogeninių dinaminių veiksnių mažinimą, nes būtent jie parodo, kurios nuteistojo gyvenimo sritys yra problematiškiausios, t. y. gali skatinti ar lemti pakartotinį jo nusikalstamumą. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs skundžiamoje nutartyje išdėstytą teismo poziciją, neturi pagrindo su ja nesutikti, kadangi teismas priimdamas sprendimą pagrįstai įvertino ne tik minėtas teigiamai nuteistąjį apibūdinančias aplinkybes, tačiau analizavo aplinkybių visumą, kuri kiekvienu individualiu atveju turi suteikti pakankamą pagrindą manyti, jog nuteistajam jau gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Įvertinus aptartų aplinkybių visumą, negalima daryti išvados, kad nuteistojo pataisos procesas jau yra baigtas, o jam paskirtos bausmės tikslai – pasiekti. Kaip jau paminėta, sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos vertinamos ne tik iš esmės teigiamai nuteistąjį, jo elgesį bausmės atlikimo metu charakterizuojančios aplinkybės, bet ir veiksniai, mažinantys jo pakartotinio nusikalstamo elgesio tikimybę. Šiuo atveju visų nuteistojo asmenybę apibūdinančių bei jo elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visuma, apygardos teismo įsitikinimu, vis dar nesudaro realaus pagrindo manyti, kad lygtinis paleidimas nuteistajam gali būti taikomas jau šioje laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje. Pažymėtina, jog nuteistojo veiksmai turėtų būti nukreipti į individualią socialinės reabilitacijos pažangą, turėtų būti dar labiau aktyvūs, nuoseklūs bei disciplinuoti, suteikiantys pagrindą spręsti esant objektyvų pagrindą pasitikėti juo.

Esant nurodytoms aplinkybėms darytina išvada, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas priėmė motyvuotą ir pagrįstą nutartį, kuri paremta bylos medžiaga, su kuria nesutikti nėra teisinio pagrindo, todėl nuteistojo M. G. skundas atmetamas, paliekant galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. liepos 23 d. nutartį.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

atmesti nuteistojo M. G. skundą ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. liepos 23 d. nutartį. Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.