- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-05-02
- Bylos Nr.
- 1S-317-594/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-53110-2015-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Nerijus Meilutis, Albinas Antanaitis, Giedrius Endriukaitis
- Nuteistasis
- V. K.
- Kategorijos
- 2.5.14pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.5.19pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Giedriaus Endriukaičio ir Nerijaus Meilučio,
nerengiant teismo posėdžio išnagrinėjo nuteistojo V. K. (toliau – V. K.) skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2019 m. balandžio 2 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – Komisija) 2019 m. kovo 4 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam V. K. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. V. K. Trakų rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 27 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 6 dalį ir, vadovaujantis BK 64¹ dalimi, nuteistas 4 (ketverių) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausme.
2. Bausmės pradžia skaičiuojama nuo 2017 m. gegužės 26 d., bausmės pabaiga – 2021 m. rugpjūčio 24 d.
3. 2019 m. kovo 4 d. Komisijos nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nutarta nuteistajam V. K. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, tačiau Kauno apylinkės teismas 2019 m. balandžio 2 d. nutartimi patvirtinti šį Komisijos nutarimą atsisakė.
4. Skundu apygardos teismui nuteistasis V. K. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. balandžio 2 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – patvirtinti 2019 m. kovo 4 d. Komisijos nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Šalies argumentai
4.1. Nuteistojo nuomone, teismas nepakankamai įvertino Komisijos pateiktų argumentų pagrįstumą, bei teisės aktuose numatytos lygtinio paleidimo galimybės ir oficialių duomenų, reikšmingumą, sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, nuteistojo pastangų resocializuotis. Byloje surinktus duomenis teismas vertino vienpusiškai ir neišsamiai ir todėl pažeidė baudžiamojo proceso principus bei materialiąsias bausmių vykdymo kodekso normas.
4.2. Nuteistojo pakartotinė nusikalstamo elgesio rizika yra minimali ir sudaro tik 23 balus, anksčiau buvo nustatyti 34 balai iš 168 galimų. Šiam pokyčiui nuteistasis dėjo pastangas: kėlė labai konkrečius bei įgyvendinamus planus, pozityviai vertino su juo dirbančius pareigūnus. Stebima labai aukšta nuteistojo motyvacija darbui tiek įstaigoje, tiek laisvėje. Nuteistasis bausmę atlieka paprastosios grupės sąlygomis, laikosi įstaigoje nustatytos tvarkos, vidaus tvarkos taisyklių bei režimo reikalavimų, jų nepažeidinėja, drausmine tvarka nebaustas. Už gerą elgesį bei darbą tris kartus paskatintas. Nuteistojo požiūris į jo atžvilgiu taikomą priežiūrą – pozityvus, jis nusiteikęs ir toliau laikytis vidaus tvarkos taisyklių bei įstatymų. Tvirtina, kad šiuo metu nuteistojo elgesys yra nepriekaištingas, jis koreguoja savo elgesį pagal nustatytas vidaus tvarkos taisykles ir režimo reikalavimus.
4.3. Skundžiama nutartimi teismas nevertino bausmės vykdymo paskirties ir lygtinio paleidimo tikslų. Teismas turi atsižvelgti ir į oficialiuosius duomenis, Komisijos nustatytas nuteistojo galimybes adaptuotis laisvėje, nuteistojo darbinę motyvaciją, galimybę įsidarbinti, nuoseklų dalyvavimą įvairiose socialinės reabilitacijos programose, finansinių įsipareigojimų valdymą, socialinius ryšius su artimaisiais, pastovios gyvenamosios vietos turėjimą, nuteistojo mąstymą. Nuteistasis turi vidurinį išsilavinimą, šilumvežio mašinisto padėjėjo specialybę, laisvėje dirbo ir turi apie 30 metų darbo patirties. Dirbo UAB „I.“, paleistas lygtinai būtų įdarbintas šioje bendrovėje. Atvykęs į pataisos namus sutiko dirbti ir nuo 2017 m. rugpjūčio 8 d. dirbo ŽŪB „N.“, vėliau (2018 m. rugsėjo 12 d.) įsidarbino UAB „U.“, čia dirba iki šiol. Nuteistasis laisvu nuo darbo laiku dalyvauja visose privalomose (adaptacijos, pataisos, integracijos) ir papildomose (vasaros stalo teniso turnyre) socialinės reabilitacijos programose. V. K. neturėjo problemų su narkotinių medžiagų vartojimu, alkoholį vartojo saikingai, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio nesmurtavo. Teigia, kad neturi jokių priklausomybių, kurios sąlygotų galimą nusikaltimo padarymą. Pataisos įstaigoje V. K. vengia destruktyvių grupių, nėra atsiskyręs, tinkamai bendrauja su pataisos įstaigos personalu ir kitais nuteistaisiais. Dabartinį nusikaltimą vykdė vienas, nebuvo paveiktas grupės spaudimo ir nėra požymių ar įrodymų, kad tai kada nors buvo jo nusikalstamumo veiksnys. Palaiko socialinius ryšius su žmona ir dviem pilnamečiais vaikais, anūkais, tačiau šio veiksnio teismas tinkamai neįvertino. V. K. iki nuteisimo gyveno su savo žmona, atliekant bausmę jis išleidžiamas trumpalaikių (iki dviejų parų) išvykų į namus, pažeidimų nedaro, laiku grįžta į pataisos namus, paleistas lygtinai turėtų gyvenamąją vietą. Priteistas civilinis ieškinys visiškai atlygintas.
4.4. Teismas visiškai neįvertino aplinkybių, jog V. K. geba suvokti ir analizuoti savo nusikalstamo elgesio priežastis bei pasekmes, žino kaip turėtų elgtis šiuo metu bei ateityje, kad pakartotinai nebenusikalstų. Jis stengiasi labiau planuoti, apgalvoti savo veiksmų pasekmes. Bausmės atlikimo metu kryptingai siekė savo tikslo – resocializuotis bei išeiti į laisvę anksčiau laiko. Nuteistasis socialines situacijas vertina teisingai, linkęs priimti naujas idėjas bei geba praplėsti savo požiūrį. Teigia, kad teismas netinkamai įvertino byloje nustatytus riziką mažinančius veiksnius bei neįvertino nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos pokyčių laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu. Jis nesusijęs su kriminaline subkultūra, neišsako diskriminacinių nuostatų, nerodo lyderystės apraiškų, savo elgesiu nedaro neigiamos įtakos kitiems nuteistiesiems. Teismo nutartyje, pažeidžiant nuteistojo teisėtus lūkesčius, liko neįvertintos jo dedamos pastangos, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.
4.5. Pasak skundo autoriaus, vertinant lygtinio paleidimo materialiąsias sąlygas, svarbesnės yra tos aplinkybės, kurios rodo teigiamus nuteistojo elgesio pokyčius, teisingą bausmės paskirties suvokimą ir kartu su kitomis aplinkybėmis leidžia pagrįstai tikėtis, kad nuteistasis išėjęs į laisvę laikysis įstatymų ir nebenusikals. Būtent teigiamas elgesys pataisos namuose, išlikę ir toliau puoselėjami socialiniai ryšiai, žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika leidžia pagrįstai manyti, kad bausmė atliko pakankamą baudžiamąjį ir auklėjamąjį poveikį V. K. atžvilgiu ir yra pagrindas tikėtis teigiamo, nenusikalstamo nuteistojo elgesio laisvėje. Atėmus iš nuteistojo bet kokią viltį reabilituotis ir grįžti į visuomenę jis nužmoginamas. Ilgalaikis įkalinimas gali turėti įvairių padarinių, pažeidžiančių nuteistojo santykį su visuomene.
4.6. Pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 4 straipsnį jei Lietuvos Respublikos tarptautinė sutartis nustato kitokias taisykles negu BVK išdėstytosios, taikomos tarptautinės sutarties taisyklės. Lygtinis paleidimas pagal Europos Tarybos Ministrų komiteto 2003 m. rugsėjo 24 d. rekomendaciją Rec (2003)22 (toliau – Rekomendacija) turi būti laikomas elgesio su nuteistaisiais norma, bendrąja taisykle, o ne išimtimi ar nuteistajam teikiama privilegija. Tai suponuoja reikalavimą sprendimams, kad lygtinio paleidimo taikymas gali būti grindžiamas minimaliais motyvais, o atsisakymas taikyti lygtinį paleidimą kaip išimtis, turi būti aiškiai ir detaliai argumentuotas. Lietuvos teisminėje praktikoje anksčiau padarytų nusikaltimų sunkumas ir jų kiekis nėra lemiamas veiksnys, lygtinio paleidimo klausimas turi būti sprendžiamas objektyviai ir visapusiškai įvertinant visas aplinkybes. Skundžiama nutartimi nepatvirtinus Komisijos nutarimo dėl nuteistajam taikytino lygtinio paleidimo buvo pažeisti teisingumo, asmenų lygiateisiškumo, humaniškumo, baudžiamosios atsakomybės diferencijavimo, bausmių ekonomijos, teisėtų lūkesčių ir kiti baudžiamosios teisės principai.
Motyvuojamoji dalis
5. Nuteistojo V. K. skundas atmetamas.
6. BVK 157 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi, sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertintina nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Iš komentuojamo straipsnio lingvistinio aiškinimo taip pat seka, kad būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.
6.1. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad V. K. jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu iš esmės vykdo jo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir yra atlikęs įstatymo nustatytą jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kas sudaro formalų pagrindą svarstyti jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą. Tačiau, vien šių formalių pagrindų jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos nepakanka. Remiantis aukščiau aptartomis BVK 157 straipsnio 1 dalies nuostatomis, viena esminių lygtinio paleidimo taikymo sąlygų – tai manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį lemia žema nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant.
6.2. Atlikus nuteistojo V. K. pakartotinio teistumo rizikos įvertinimą pagal OASys metodiką nustatyta, kad jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra žema - atitinka 23 balus. Tačiau, nuteisto asmens pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką, net ir esant nustatytai žemai nusikalstamo elgesio rizikos grupei, vis tik turi būti akivaizdi bei įtikinanti, jog jis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Ji nustatoma vertinant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai (Socialinio tyrimo išvados rengimo metodinių rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 1R-159 (nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. galiojanti teisės akto redakcija), 15.2 punktas). Atliekant nuteisto asmens, atliekančio laisvės atėmimo bausmę, nusikalstamo elgesio pokyčių vertinimą, tuo pačiu ir sprendžiant klausimą dėl jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, neabejotinai atsižvelgiama ir į Komisijos konstatuotas nuteistąjį apibūdinančias aplinkybes, tačiau, jų neišskiriant, t. y. nesuteikiant joms jokio prioriteto. Jos vertinamos visų nuteistojo asmens byloje esančių ir jo asmenybę charakterizuojančių duomenų, tame tarpe ir nustatytų teismo, plotmėje, kas leidžia teigti, jog nei Komisijos nutarime, nei Socialinio tyrimo išvadoje konstatuotos išvados teismo neriboja, todėl vien tai, kad Komisijos išvados analizuojamu atveju nesutapo su pirmosios instancijos teismo sprendimu, nesudaro pagrindo jį pripažinti nepagrįstu ar neteisėtu.
7. Įvertinus V. K. skundo argumentus ir teismui pateiktą medžiagą, abejonių teigiamais nuteistojo asmenybės pokyčiais teisėjų kolegijai nekyla, kadangi laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu V. K. vykdo jo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, bausmę atlieka paprastosios grupės sąlygomis, dirba, tris kartus skatintas, darbą turės ir lygtinio paleidimo atveju, aktyviai dalyvauja visuomeniniuose pataisos namuose organizuojamuose renginiuose, atlikdamas jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę dengė iš jo priteistus civilinius ieškinius, palaiko artimus socialinius ryšius su savo artimaisiais, turės nuolatinę gyvenamą vietą, nesilaiko kriminalinės subkultūros ir neišreiškia diskriminacinių nuostatų. Tačiau, sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, priešingai nei savo skundu tai iš esmės suvokia nuteistasis, vertinamos ne tik teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, o visų jo asmenybę apibūdinančių bei elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visuma, kuri, teisėjų kolegijos įsitikinimu, šiuo metu vis dar nėra pakankama jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos. Ji nesudaro pakankamo pagrindo manyti, jog išėjęs į laisvę V. K. laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals, kas sprendžiant iš aukščiau aptarto BVK 157 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto teisinio reguliavimo, yra esminė sąlyga lygtinio paleidimo taikymui. Sutikti su nuteistojo skundo argumentais, kad priimdamas skundžiamą nutartį pirmosios instancijos teismas patiktus duomenis analizavo vienpusiškai ir neišsamiai, neatsižvelgė į nuteistojo pastangas resocializuotis, nėra jokio objektyvaus pagrindo. Iš skundžiamos apylinkės teismo nutarties turinio matyti, kad buvo vertinami visi tiek teigiamai, tiek ir neigiamai nuteistojo elgesį charakterizuojantys duomenys, tačiau teigiamų elgesio korekcijos požymių pirmosios instancijos teismo vertinimu, V. K. lygtiniam paleidimui šioje jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje vis tik nepakako, kam, įvertinusi skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, iš esmės pritaria ir apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija.
8. Pritariant skundžiamos apylinkės teismo nutarties motyvams, visų pirma pažymėtina, kad nors šiuo metu fiksuojama žema nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, pagal OASys metodiką atitinkanti 23 balai, tačiau iš jų dinaminių (kintančių) kriminogeninių veiksnių svertinių taškų suma yra 15 balų, kas leidžia pagrįstai teigti, jog V. K. elgesio korekcija išimtinai teigiama linkme, kurios reikalaujama asmenį paleidžiant lygtinai, vis dar galima. Neabejotina, jog lygtinis paleidimas iš nuteisto asmens reikalauja maksimalios jo elgesio korekcijos, kuri leistų daryti abejonių nekeliančią išvadą dėl tolesnio, išimtinai vien tik teisėto, nuteisto asmens elgesio šiam būnant laisvėje, todėl bet kokia vis dar galima (likusi iki statinių (nekintamų) kriminogeninių veiksnių svertinių taškų sumos) tokio asmens elgesio korekcija turi būti analizuojama itin atidžiai, įvertinant nuteistojo elgesį pataisos namuose ne tik tam tikru vertinamu laikotarpiu, bet viso jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu.
9. Šių duomenų kontekste nesutinkant su nuteistojo skundo argumentais pažymėtina, kad Socialinio tyrimo išvados duomenimis, vis dar išskiriami keli V. K. asmenybę neigiamai apibūdinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai – informacija apie teisės pažeidimus bei nuteistojo mąstymas ir elgesys, neabejotinai galintys turėti neigiamos įtakos nuteistojo pakartotiniam nusikalstamumui jo lygtinio paleidimo atveju. Tuo tarpu tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui.
10. Atmetant nuteistojo skundą pažymėtina ir tai, kad šis teistumas V. K. nėra pirmasis, praeityje jis jau buvo teistas už labai sunkaus (nužudymas) ir apysunkio (savavaldžiavimas) nusikaltimų padarymą. Dėl ankstesnio teistumo nuteistajam jau buvo taikytas ir lygtinis paleidimas (2011 m. lapkričio 11 d. nutartimi paleistas lygtinai, neatlikus 1 metų 10 mėnesių 25 dienų paskirtos laisvės atėmimo bausmės), tačiau jau 2015 m. rugsėjo 23 d. jis ir vėl nusikalto, įvykdydamas nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 6 dalyje - nuteistasis apsvaigęs nuo alkoholio vairavo transporto priemonę, ko pasėkoje įvyko eismo įvykis, kurio metu žuvo du žmonės ir vienam buvo sunkiai sutrikdyta sveikata. Šių aplinkybių visuma teisėjų kolegijai leidžia pagrįstai konstatuoti antivisuomenines V. K. nuostatas, nihilistinį požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, kas rodo, kad nuteistasis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos ir leidžia pagrįstai abejoti lygtinio paleidimo instituto efektyvumu nuteistajam. Konstatuojant šią išvadą atkreiptinas nuteistojo dėmesys, kad praeityje jo atžvilgiu buvo taikyta malonė ir bausmė sumažinta, tačiau, sprendžiant iš aukščiau aptartų duomenų visumos, teismo parodyto pasitikėjimo V. K. nepateisino ir vėl nusikalto. Asmenį paleidžiant lygtinai vis tik siekiama, jog šis laikytųsi įstatymų imperatyvų ne tik lygtinio paleidimo laikotarpiu, bet ir toliau rinktųsi socialiai pozityvius savo elgesio veikimo būdus, tačiau tokia nuteistojo elgesio galimybe, šioje V. K. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje, teisėjų kolegija abejoja.
11. Šių duomenų visumoje atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad remiantis Socialinio tyrimo išvadoje užfiksuotais duomenimis, pats nuteistasis pripažįsta, jog nusikalsta „pagautas momento“ ir neapgalvoja visų savo elgesio pasekmių, linkęs kartoti tas pačias klaidas, dėmesį sutelkia tik į teigiamas pasekmes ir ignoruoja neigiamas, pernelyg linkęs pasitikėti sveiku protu ir tiesioginiu patyrimu. Problemų spręsti nemėgina ir tikisi, kad ateityje jų tiesiog pavyks išvengti, kas iš esmės nuteistąjį charakterizuoja labiau neigiamai ir leidžia pagrįstai teigti, jog tinkamų išvadų iš savo neteisėto elgesio jis nedaro, o jo atsainus požiūris, buvęs nusikalstamos veikos padarymo metu, iš esmės nepakito, o deklaruojama elgesio korekcija yra sąlygota siekio, jog jam ir vėl būtų taikytas lygtinis paleidimas.
12. Priešingos išvados teisėjų kolegijai neleidžia daryti ir tai, kad lygtinio paleidimo atveju V. K. bus įdarbintas UAB „I.“, kadangi, sprendžiant iš nuteistojo Socialinio tyrimo išvadoje užfiksuotų teiginių, laisvėje jis taip pat dirbo toje pačioje įmonėje, tačiau, akivaizdu, kad darbo turėjimas nuteistojo nuo jo nusikalstamo elgesio nesustabdė, todėl abejotina, jog ir šiuo metu vien galimybė įsidarbinti, gali veikti kaip apsauginis faktorius nuo galimo pakartotino V. K. nusikalstamumo. Analogiškai vertintini ir nuteistojo socialiniai ryšiai su artimaisiais. Sprendžiant asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, nuteistojo socialiniai ryšiai neabejotinai turėtų būti vertinami kompleksiškai, t. y. visų kitų nuteistojo asmenybę bei jos pokytį charakterizuojančių aplinkybių kontekste, todėl vien tai, kad nuteistasis V. K. palaiko socialinius ryšius su savo artimaisiais, pakankamo pagrindo jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos nesudaro.
13. Nors nuteistasis skunde pabrėžia, kad pataisos namuose yra ne kartą skatintas ir pataisos namų administracijos jam yra leista be sargybos vykti į savo namus (trumpalaikė išvyka), tačiau šie duomenys, įvertinus juos aukščiau aptartų nuteistąjį bei jo elgesio pokyčius charakterizuojančių aplinkybių visumoje, teisėjų kolegijos nuomone lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos nepakankami. Darant šią išvadą vis tik pabrėžtina, kad kiekvienas nuteistasis, pateikęs prašymą paleisti jį lygtinai iš pataisos įstaigos, yra individualus, todėl sprendžiant klausimą dėl jo lygtinio paleidimo yra vertinami ne tik jam skiriami paskatinimai ir drausminių nuobaudų nebuvimas, laikymasis nustatytų elgesio taisyklių ir reikalavimų, bet ir kitos reikšmingos aplinkybės, kurių tinkamas įvertinimas nagrinėjamu atveju vis dar neleidžia pagrįstai spręsti, jog V. K. išėjęs į laisvę laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals.
14. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog nors Komisijos nutarime išdėstytos išvados iš esmės atitinka faktines aplinkybes, tačiau nuteistasis neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų – jo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką nesudaro pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Pažymėtina ir tai, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga, todėl Komisijos nustatytos aplinkybės teismo, sprendžiančio nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, neriboja. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad V. K. jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos namų neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą.
15. Manyti priešingai teisėjų kolegijai neleidžia ir nuteistojo pateikta Europos žmogaus teisių teismo sprendimų, Europos Tarybos Ministrų Komiteto 2003 m. rugsėjo 24 d. rekomendacijos Nr. 22, „Dėl lygtinio paleidimo“ ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio analizė. Neabejotina, jog visais atvejais, taikant asmeniui lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, siekiama jo tinkamos resocializacijos ir reintegracijos į visuomenę, tačiau toks sprendimas turi būti priimamas tik tinkamai įvertinus asmens, kurį ketinama paleistį į laisvę, asmenybę, jo elgesį pataisos namuose bei jo elgesio korekciją, kuri turi sudaryti neabejotiną pagrindą manyti, jog išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals. Aukščiau aptartų duomenų visumoje įvertinus nuteistojo V. K. asmenybę charakterizuojančių duomenų visumą, kategoriškai teigti, jog jam paskirta laisvės atėmimo bausmė jau pasiekė jai keliamus tikslus, nėra jokio objektyvaus pagrindo.
16. Esant išdėstytoms aplinkybėms, aukštesnysis teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam V. K. lygtinį paleidimą, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ar pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymą. Kauno apylinkės teismo 2019 m. balandžio 2 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją aukštesniajam teismui pateikto skundo motyvais, teisinio pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
nutaria:
nuteistojo V. K. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. balandžio 2 d. nutartį.
Nutartis neskundžiama ir įsigalioja nuo priėmimo dienos.