Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Paulius Veršekys, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. Y. (toliau – ir pareiškėjas) atstovo advokato Karolio Rugio apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. liepos 1 d. nutarties, kuria atmestas pareiškėjo atstovo skundas dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiosios tyrėjos (toliau – ir Institucija) 2026 m. kovo 19 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-6637-2026 (ROIK: 26296510543).

Aprašomoji dalis

n u s t a t ė:

Institucijos nutarimu, V. Y. nubaustas už ANK 424 straipsnio 5 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą ir jam skirta administracinė nuobauda – 800 Eur dydžio bauda su specialiosios teisės atėmimu (teisės vairuoti transporto priemones) 18 mėnesių, už tai, kad jis 2026 m. vasario 23 d., 21.15 val. (duomenys neskelbtini) gatvių sankirtoje, automobilį „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)“, vairavo, neturėdamas teisės vairuoti šios rūšies transporto priemonių. Pažeidimas padarytas pakartotinai metų bėgyje. Šiais veiksmais V. Y. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punkto reikalavimus.

Skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. liepos 1 d. nutartimi pareiškėjo atstovo skundas netenkintas ir Institucijos 2026 m. kovo 19 d. nutarimas paliktas galioti. Skundžiama nutartimi konstatuota, jog įvertinus tiek administracinėn atsakomybėn patraukto V. Y. asmenybę, tiek jo padarytą administracinį nusižengimą charakterizuojančių aplinkybių kontekste pripažintina, kad šių aplinkybių visuma leidžia teismui daryti pagrįstą išvadą, jog minimalios administracinio poveikio priemonės netaikymas ar jos termino trumpinimas daugiau, nei tai numato sankcija, neskatintų administracinėn atsakomybėn patraukto asmens laikytis įstatymų ir KET reikalavimų. Pažymėta, kad V. Y. ne kartą buvo trauktas administracinėn atsakomybėn dėl įvairaus pobūdžio administracinių nusižengimų, už kuriuos paskirtos švelnesnio pobūdžio nuobaudos rezultato nepasiekė, dėl to vertino, kad paskirta 18 mėnesių administracinio poveikio priemonė yra visiškai proporcinga tiek jo padarytam nusižengimui, tiek jo asmenybei.

Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. liepos 1 d. nutartį dalyje dėl specialiosios teisės atėmimo (teisės vairuoti transporto priemones) 18 mėnesių, taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir netaikyti administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės vairuoti atėmimo arba sutrumpinti jos terminą iki 1 mėnesio. Taip pat skundu prašoma priteisti iš Institucijos V. Y. naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas. Skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

V. Y. paskirta administracinė nuobauda – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 18 mėnesių laikotarpiui turi būti vertinama visapusiškai, atsižvelgiant į visas reikšmingas faktines ir teisines bylos aplinkybes, vadovaujantis teisingumo, protingumo, sąžiningumo bei proporcingumo principais. 2025 m. sausio 31 d. buvo priimtas nutarimas, kuriuo V. Y. pripažintas kaltu padaręs administracinius nusižengimus numatytus ANK 417 straipsnio 2¹ dalyje ir 424 straipsnio 3 dalyje, tačiau pažymėta, kad transporto priemonės pažeidimo metu V. Y. nevairavo transporto priemonės, ją vairavo jo brolis, turintis negalią. 2024 m. lapkričio 20 d. V. Y. buvo išsiųstas pranešimas dėl transporto priemonę vairavusio asmens nurodymo, tačiau į jį jis neatsakė ne dėl sąmoningo vengimo bendradarbiauti su valstybinėmis institucijomis ar piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis. Priešingai, tokį elgesį lėmė objektyvios aplinkybės. V. Y. nėra Lietuvos Respublikos pilietis, Lietuvoje gyvena turėdamas laikiną leidimą gyventi, nemoka ir nesupranta lietuvių kalbos, bendrauja rusų ir anglų kalbomis. Visi administracinio proceso dokumentai jam buvo pateikti tik lietuvių kalba, todėl jis objektyviai negalėjo suprasti jų turinio, suvokti jam inkriminuojamų aplinkybių, tinkamai pasinaudoti savo procesinėmis teisėmis bei laiku pateikti paaiškinimus ar apskųsti priimtus sprendimus. Manydamas, kad jam buvo paskirta tik piniginė bauda, V. Y. ją nedelsdamas sumokėjo, siekdamas išvengti neigiamų pasekmių, susijusių su jo laikino leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje pratęsimu. Tuo metu jis neturėjo jokios informacijos, kad kartu jam buvo paskirta ir papildoma administracinio poveikio priemonė, teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 18 mėnesių laikotarpiui. Tik 2025 m. rugpjūčio 17 d., kai pareiškėją sustabdė policijos pareigūnai ir patikrino duomenis informacinėje sistemoje, jis pirmą kartą sužinojo, kad 2025 m. sausio 31 d. yra priimtas nutarimas, jam paskirta administracinė nuobauda ir atimta teisė vairuoti transporto priemones. Tuo metu pareiškėjas taip pat nesuprato administracinio proceso eigos, nežinojo nei apie nustatytą sprendimo apskundimo tvarką, nei apie skundo padavimo terminus, nei apie tai, kad šie terminai jau buvo pasibaigę, todėl atstovo vertinimu, vėlesnis V. Y. transporto priemonės vairavimas negali būti vertinamas kaip tyčinis ar sąmoningas teisės vairuoti atėmimo nepaisymas, kadangi tokiai išvadai nėra faktinio pagrindo. Sužinojęs apie priimtą nutarimą ir jo teisines pasekmes, V. Y. nedelsdamas ėmėsi aktyvių veiksmų savo teisėms ginti: kreipėsi į teismą su prašymu atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą. Nors šis prašymas, kaip ir vėliau pateikti analogiški prašymai, nebuvo patenkinti, vien tai, kad jis iš karto pasinaudojo įstatymo suteiktomis teisinės gynybos priemonėmis, patvirtina jo siekį veikti teisėtai ir sąžiningai, o ne vengti atsakomybės. Akcentuota, kad skundo padavimo terminas buvo praleistas ne dėl V. Y. aplaidumo ar piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis, bet dėl objektyvių ir nuo jo valios nepriklausiusių aplinkybių: lietuvių kalbos nemokėjimo, informacijos apie administracinį procesą ir priimtą sprendimą nesupratimo bei realios galimybės laiku pasinaudoti teise į gynybą nebuvimo.

Šiuo metu V. Y. supranta administracinio proceso esmę, priimto nutarimo turinį ir jo sukeliamas teisines pasekmes. Jis supranta, kad priimtas sprendimas yra privalomas vykdyti, gerbia Lietuvos Respublikos teisės aktus ir jų laikosi, todėl atstovo vertinimu, vertinant V. Y. veiksmus būtina atsižvelgti į tai, kad transporto priemonę vairavo ne sąmoningai nepaisydamas galiojančio draudimo, o dėl objektyvaus nežinojimo apie jam paskirtą specialiosios teisės atėmimą, kurį lėmė kalbos barjeras, tinkamo informavimo nebuvimas ir administracinio proceso nesupratimas. Šios aplinkybės patvirtina, kad jo elgesyje nebuvo tyčios ignoruoti valstybės institucijų priimtus sprendimus, todėl jos turi esminę reikšmę vertinant jo kaltės formą, elgesio pobūdį bei taikomų teisinių pasekmių proporcingumą.

V. Y. nuosavybės teise priklauso kelios transporto priemonės, tačiau didžiąją jų dalį faktiškai valdo ir naudoja kiti asmenys. Administracinių nusižengimų registro išraše nurodyti pažeidimai yra susiję net su šešiomis skirtingomis V. Y. vardu registruotomis transporto priemonėmis. Ši aplinkybė, atstovo vertinimu, savaime paneigia prielaidą, kad visus šiuos administracinius nusižengimus padarė pats V. Y., nes objektyviai vienam asmeniui nėra poreikio nuolat naudotis šešiomis transporto priemonėmis. Minėtomis transporto priemonėmis faktiškai naudojasi jo vaikų motinos, negalią turintis brolis, taip pat kiti artimi asmenys, padedantys gabenti garso įrangą ir kitą muzikinei veiklai reikalingą aparatūrą į koncertus bei muzikinius pasirodymus. Pažymėta, kad vien faktas, jog administraciniai nusižengimai užfiksuoti naudojant V. Y. vardu registruotas transporto priemones, savaime nepatvirtina, jog visus šiuos pažeidimus padarė būtent jis. Be to, administracinių nusižengimų protokoluose nėra pateikta jokių duomenų, kurie patvirtintų V. Y. kaltę dėl kiekvieno iš nurodytų pažeidimų. V. Y. norėdamas išvengti nepatogumų savo artimiesiems ir iki galo nesuprasdamas tokių veiksmų administracinių teisinių pasekmių, savo lėšomis sumokėdavo baudas, paskirtas už administracinius nusižengimus, kuriuos padarė kiti asmenys, tuo metu faktiškai naudojęsi jam priklausančiomis transporto priemonėmis. Net ir tais atvejais, kai administracinė atsakomybė buvo perkelta faktiniams transporto priemonių naudotojams, jis apmokėdavo jiems paskirtas baudas, siekdamas padėti artimiesiems. Šios aplinkybės patvirtina, kad dalis V. Y. atžvilgiu registruotų administracinių nusižengimų iš tiesų yra susiję su kitų asmenų naudojamomis transporto priemonėmis bei jo siekiu padėti artimiesiems, o ne su sąmoningu ar sistemingu Lietuvos Respublikos teisės aktų nepaisymu. Atsižvelgiant į tai, V. Y. negali būti laikomas pavojingas visuomenei bei, kad administracinį nusižengimą padarė tyčia.

Atstovo vertinimu, nutartyje padaryta išvada, kelia pagrįstų abejonių, kadangi nurodoma, jog: „<...> administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo teismo posėdžio metu nesusidūrė su jokiais sunkumais, teikdamas paaiškinimus ir nurodydamas bylai reikšmingas aplinkybes, taip pat neprašė nei teismo, nei savo įgalioto atstovo konkrečias aplinkybes paaiškinti“. Akcentuota, jog vien tai, savaime nereiškia, kad V. Y. visiškai suprato visus vykstančius procesus, jų teisinę reikšmę ar Lietuvos teisinės sistemos ypatumus. Siekdamas visapusiškai išsiaiškinti bylos aplinkybes ir apginti savo teises, V. Y. naudojosi profesionalia teisine pagalba, jam atstovavo advokatas, kuris padėjo suprasti taikytiną teisinį reguliavimą, procesinius veiksmus ir jų pasekmes. Be to, teismo posėdžiuose dalyvavo vertėjas, užtikrinęs galimybę V. Y. visapusiškai suprasti proceso eigą ir veiksmingai įgyvendinti savo procesines teises. Todėl šiuo metu V. Y. yra išsamiai susipažinęs su bylos aplinkybėmis, supranta Lietuvos teisės sistemos reikalavimus bei procesų esmę ir, veikdamas sąmoningai, siekia apginti savo pažeistas teises ir sulaukti teisingumo.

Vertinant V. Y. asmenybę ir visas minėtas aplinkybes, akivaizdu, kad paskirta administracinė nuobauda neatitinka teisingumo ir proporcingumo principų. V. Y. pripažino faktines bylos aplinkybes, proceso metu bendradarbiavo, nesiekė išvengti atsakomybės ir, gavęs teisinę pagalbą, sąžiningai naudojasi įstatymų suteiktomis procesinėmis teisėmis, siekdamas ne išvengti atsakomybės, o kad jo atžvilgiu būtų priimtas teisingas, individualizuotas sprendimas, atitinkantis visas faktines aplinkybes. Atstovo vertinimu, nėra duomenų, leidžiančių daryti išvadą, kad sankcijoje nustatytos nuobaudos taikymas yra vienintelė priemonė ANK tikslams pasiekti. Priešingai, visų faktinių aplinkybių visuma leidžia spręsti, kad administracinės atsakomybės tikslai gali būti pasiekti pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalį, skiriant švelnesnę nuobaudą arba iš viso jos neskiriant. Skunde keliamų klausimų kontekste cituojamos ANK 34 straipsnio nuostatos, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-54-489/2018, Nr. AN2-266-919/2019, 2AT-36-387/2021,2AT-47-976/2022, Nr. 2AT-39-648/2023, 2AT-39-648/2023, 2AT-2-387/2024, 2AT-22-648/2024, Klaipėdos apygardos teismo 2026 m. gegužės 21 d. nutartis Nr. eAN2-169-557/2026, Vilniaus apygardos teismo 2026 m. gegužės 27 d. nutartys Nr. eAN2-244-885/2026, Nr. eAN2-232-817/2026, Regiono administracinio teismo Vilniaus rūmų 2025 m. balandžio 29 d. sprendimas Nr. I2-640-931/2025.

2026 m. rugsėjo 7 d. Vilniaus apygardos teisme gautas V. Y. atstovo advokato pranešimas apie tai, jog pareiškėjas sumokėjo paskirtą – 800,88 Eur dydžio baudą (pridėtas mokėjimo įvykdymo patvirtinimas). Pranešime pažymėta, jog tokie veiksmai rodo V. Y. sąžiningą elgesį, atsakingą požiūrį ir siekį tinkamai vykdyti jam paskirtas pareigas.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą Institucija prašo atmesti skundą, kadangi pirmosios instancijos teismo sprendimas teisėtas, pagrįstas ir motyvuotas. Pažymėta, jog teismas įvertino paskirtos nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės pagrįstumą bei proporcingumą, ir nenustatė aplinkybių, sudarančių pagrindą jas švelninti. Institucijos vertinimu, administracinis nusižengimas padarytas pakartotinai, kadangi ankstesniu 2025 m. sausio 31 d. nutarimu V. Y. jau buvo paskirtas teisės vairuoti atėmimas šešiems mėnesiams, o 2025 m. rugsėjo mėnesį V. Y. atstovas kreipėsi skundu dėl ankstesnio nutarimo panaikinimo, kurį Klaipėdos apygardos teismas 2025 m. gruodžio 3 d. atmetė, todėl teismas pagrįstai konstatavo, kad 2026 m. vasario 23 d. V. Y. apie jam paskirtą teisės vairuoti atėmimą žinojo. Apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės dėl lietuvių kalbos nemokėjimo ir nežinojimo apie teisės vairuoti atėmimą nesudaro pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį.

Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. Y. atstovo advokato Karolio Rugio apeliacinis skundas atmestinas

Pirmiausia pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas skundą, aukštesnės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Van de Hurk v. Netherlands; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Helle v. Finland). Tokios pozicijos iš esmės laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, kuris yra nurodęs, jog apeliacinės instancijos teismas neprivalo atsakyti į kiekvieną skunde dėstomą samprotavimą, o pasisako dėl esminių skundo klausimų, kurie gali turėti įtakos galutiniam teismo sprendimo priėmimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-548/2013), teismas neprivalo atsakyti į absoliučiai visus skundo argumentus, kurie yra akivaizdžiai nepagrįsti ir subjektyvūs (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-296-788/2017, 2K-94-696/2016). Atsižvelgdamas į šią susiklosčiusią praktiką bei tai, kad aukštesniajam teismui pateiktame skunde nėra nurodyta jokių naujų ir anksčiau neįvertintų argumentų, aukštesnysis teismas pasisako tik dėl esminių skundo argumentų.

ANK 652 straipsnyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą, užtikrindamas, jog administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ar asmens, dėl kurio administracinio nusižengimo teisena nutraukta, padėtis nebūtų pabloginta daugiau, negu to prašoma apeliaciniame skunde. Kaip matyti iš apeliacinio skundo, V. Y. neginčija kaltės, tačiau nesutinka su administracinio poveikio priemone – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 18 mėnesių ir prašo vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatomis, ją panaikinti arba sutrumpinti jos terminą iki 1 mėnesio, todėl aukštesnės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, vertina poveikio priemonės paskyrimo pareiškėjui klausimą.

Kaip matyti iš skundžiamos nutarties, kuria paliktas galioti Institucijos priimtas nutarimas, V. Y. 2026 m. kovo 19 d. nutarimu nubaustas už ANK 424 straipsnio 5 dalyje numatyto nusižengimo padarymą 800 Eur dydžio bauda su specialiosios teisės atėmimu (teisės vairuoti transporto priemones) 18 mėnesių, už tai, kad jis 2026 m. vasario 23 d., 21.15 val. (duomenys neskelbtini) gatvių sankirtoje, automobilį „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)“, vairavo, neturėdamas teisės vairuoti šios rūšies transporto priemonių pakartotinai.

ANK 424 straipsnio 5 dalyje numatyta vairuotojų administracinė atsakomybė už šio straipsnio 3 ar 4 dalyje nurodytus veiksmus, padarytus pakartotinai <...>. Šio straipsnio 3 dalyje nustatyta atsakomybė vairuotojui, kuris transporto priemonę vairavo neturėdamas teisės jos vairuoti ar neturėdamas teisės vairuoti šios rūšies transporto priemones, taip pat kai vairuojančiam asmeniui sustabdyta teisė vairuoti transporto priemones. Asmeniui, padariusiam ANK 424 straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, skiriama bauda nuo aštuonių šimtų iki vieno tūkstančio eurų. Pagal ANK 424 straipsnio 7 dalį, už šio straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienerių metų šešių mėnesių iki dvejų metų. Analizuojant aptariamos teisės normos turinį matyti, kad teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo 18 mėnesių, numatytas kaip privalomai skirtina administracinio poveikio priemonė.

Pažymėtina, kad ANK 34 straipsnio 6 dalyje nurodyta išimtis iš bendrų administracinių nuobaudų skyrimo pagrindų taikoma tais atvejais, kai įstatymo sankcijoje nustatyta nuobauda, atsižvelgus į visas bylos aplinkybes, kaltininko asmenybę, nebūtų teisinga. ANK 34 straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas) kiekvieną savo sprendimą privalo motyvuoti. Pagal vieningai šiuo klausimu formuojamą teismų praktiką, administracinė nuobauda, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalį, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, tai yra nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytas nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-34-507/2015, 2AT-20-942/2016, e2AT-85-697/2016, 2AT-5-303/2017, 2AT-54-489/2018, 2AT-36-387/2021). Pagal teismų praktiką, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, švelnesnė administracinė nuobauda gali būti parenkama tokiais atvejais, kai nustatoma visuma aplinkybių, kurios leidžia vertinti veiką kaip mažiau pavojingą, nei paprastai būna tokio pobūdžio veikos, arba asmenį, kuriam taikoma administracinė atsakomybė, vertinti išskirtinai teigiamai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-47-976/2022).

Nors skunde nurodoma, kad administracinės atsakomybės tikslai gali būti pasiekti neskiriant administracinio poveikio priemonės arba jos terminą iki 1 mėnesio, tačiau aukštesnės instancijos teismas su tokiu skundo argumentu nesutinka. Nagrinėjamu atveju, bylą nagrinėjusi Institucija įvertino tai, kad pareiškėjas prisipažino, gailėjosi, tai, kad toks nusižengimas padarytas pakartotinai ir V. Y. paskyrė administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą minimaliam – 18 mėnesių terminui. Apylinkės teismas, įvertinęs visus byloje surinktus duomenis, sprendė, kad nėra pagrindo pareiškėjo atstovo skunde nurodytas aplinkybes pripažinti išskirtinėmis ir dėl to neskirti administracinio poveikio priemonės ar sutrumpinti jos terminą iki 1 mėnesio. Apygardos teismas, įvertinęs bylos medžiagą bei skundžiamą apylinkės teismo nutartį, konstatuoja, kad išskirtinių aplinkybių administracinio nusižengimo byloje nėra nustatyta ir taip pat nėra pagrindo išskirtinėmis pripažinti V. Y. atstovo apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, kad – pareiškėjas nėra Lietuvos Respublikos pilietis, Lietuvoje gyvena turėdamas laikiną leidimą gyventi, nemoka ir nesupranta lietuvių kalbos, bendrauja rusų ir anglų kalbomis, kad jam nuosavybės teise priklauso kelios transporto priemonės, tačiau didžiąją jų dalį faktiškai valdo ir naudoja kiti asmenys, tačiau pareiškėjas norėdamas išvengti nepatogumų savo artimiesiems ir iki galo nesuprasdamas tokių veiksmų administracinių teisinių pasekmių, savo lėšomis sumokėdavo baudas, paskirtas už administracinius nusižengimus, kuriuos padarė kiti asmenys, tuo metu faktiškai naudojęsi jam priklausančiomis transporto priemonėmis. Aukštesnės instancijos teismo vertinimu, skunde nurodytos aplinkybės nėra išskirtinės ir nesudaro pagrindo vertinti V. Y. kaip pavyzdingą vairuotoją.

Be to, viena iš aplinkybių, sprendžiant klausimą dėl ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymo, yra išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. e2AT-33-303/2016, 2AT-38-303/2016, 2AT-58-697/2017). Nors skunde teigiama, kad V. Y. laikosi galiojančių teisės aktų reikalavimų, o vien formalus administracinių nuobaudų skaičius, nevertinant jų turinio ir pobūdžio, savaime nesudaro pakankamo pagrindo neigiamai charakterizuoti pareiškėją, tačiau, kaip matyti iš Administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus, duomenų, pareiškėjas eilę kartų t. y. daugiau nei trisdešimt kartų baustas administracine tvarka. Pažymėtina ir tai, kad V. Y. administracine tvarka baustas be kita ko ir už sustojimą ir stovėjimą KET draudžiamose vietose, už nustatytos vietinės rinkliavos mokėjimo tvarkos pažeidimus; naudojimąsi mobilaus ryšio priemone vairuojant automobilį, nustatyto greičio viršijimą. Šie duomenys patvirtina, kad pareiškėjas nėra pavyzdingas vairuotojas ir neleidžia teigti, kad dabartinis nusižengimas yra atsitiktinis įvykis administracinėn atsakomybėn patraukto asmens gyvenime. Akivaizdu, jog šis nusižengimas yra jo nepakankamai atsakingo požiūrio į eismo saugumą pasekmė, todėl negalima sutikti su skundo argumentu, jog pareiškėjo elgesyje nebuvo tyčios. Be to nors skunde teigiama, kad V. Y. nuosavybės teise priklauso kelios transporto priemonės, tačiau didžiąją jų dalį faktiškai valdo ir naudoja kiti asmenys, o pareiškėjas norėdamas išvengti nepatogumų savo artimiesiems ir iki galo nesuprasdamas tokių veiksmų administracinių teisinių pasekmių, savo lėšomis sumokėdavo baudas, paskirtas už administracinius nusižengimus, tačiau, kaip teisingai nurodyta skundžiamoje nutartyje, V. Y. būdamas rūpestingas ir sąžiningas jam priklausančių transporto priemonių valdytojas bei savininkas, privalo žinoti, kas naudojasi jam priklausančia nuosavybe, o šiems asmenims padarius administracinius nusižengimus, apie tai informuoti kompetentingas institucijas ir nors teigiama, kad visas paskirtas baudas pareiškėjas apmoka, tačiau kaip matyti iš išrašo, tik dalis šių baudų yra apmokėta, o apie dalį kitų – duomenų apie apmokėjimą nėra. Pažymėtina ir tai, kad apeliaciniame skunde nenurodyta jokių aplinkybių, kurios turėtų esminės įtakos administracinio poveikio priemonės individualizavimui. Iš bylos duomenų matyti, jog sistemingai daromi administraciniai nusižengimai rodo tai, jog pareiškėjas nėra linkęs kritiškai vertinti savo ankstesnio elgesio, vengia šį gyvenimo būdą keisti, o skiriamos priemonės V. Y. elgesio nekeičia bei nesulaiko nuo naujų administracinių nusižengimų darymo.

Taip pat skunde nurodyta aplinkybė, kad pareiškėjas nemoka lietuvių kalbos, neturi reikšmės kvalifikuojant nusižengimą pagal ANK 424 straipsnio 5 dalį ir asmens padaryto administracinio nusižengimo pavojingumo nemažina. Sutiktina su skundžiamoje nutartyje nurodytomis aplinkybėmis, jog nors V. Y. yra užsienio valstybių pilietis, tačiau leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje turi net 21 metus, turi tris vaikus, sutuoktinę, kurie su Lietuvos Respublika yra saistomi tvirtais socialiniais ryšiais (gyvena Lietuvos Respublikoje, čia taip pat lanko ir ugdymo įstaigas), kas sudaro objektyvų pagrindą teigti, jog išimtinai asmeninio apsisprendimo, o ne nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių pagrindu, pareiškėjas į dėl jo neteisėtų veiksmų priimamus procesinius sprendimus nesigilina. Pažymėtina, jog asmuo, gyvenantis ir dirbantis Lietuvoje, privalo pasirūpinti jam siunčiamų oficialių dokumentų turinio supratimu, o jų nesupratimas savaime neatleidžia nuo pareigos laikytis teisės aktų reikalavimų ir vykdyti teisėtas pareigas. Kaip teisingai nurodyta skundžiamoje nutartyje, iš Administracinių nusižengimų registro išrašo matyti, jog V. Y., nepaisant jam paskirtos administracinio poveikio priemonės ir toliau vairuoja transporto priemones t. y. jau po 2026 m. vasario 23 d. pareiškėjas patrauktas administracinėn atsakomybėn kelis kartus – 2026 m. balandžio 10 d. bei 2026 m. balandžio 14 d. (ANK 417 straipsnio 2 dalis), 2026 m. gegužės 4 d. (ANK 418 straipsnio 2 dalis), 2026 m. gegužės 7 d. (ANK 417 straipsnio 2 dalis). Todėl, įvertinus pareiškėjo asmenybę, nusižengimo pobūdį, jo pavojingumą nėra abejonės, kad neskirti ar sutrumpinti Institucijos paskirtos administracinio poveikio priemonės – specialios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, nėra jokio pagrindo.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, skundą išnagrinėjęs apygardos teismas konstatuoja, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. liepos 1 d. nutartis, kuria atmestas V. Y. atstovo advokato skundas dėl Institucijos 2026 m. kovo 19 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-6637-2026 (ROIK: 26296510543), yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo.

Skunde taip pat prašoma priteisti V. Y. bylinėjimosi išlaidas advokato pagalbai apmokėti iš Institucijos ir nurodyta, jog išlaidos bus detalizuotos bylos nagrinėjimo eigoje, tačiau tokie duomenys teismui pateikti nebuvo. ANK 666 straipsnyje numatyta, kad kai asmeniui administracinio nusižengimo teisena nutraukta pagal šio kodekso 565¹ straipsnio 1 punktą, šio asmens išlaidos advokato ar advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip asmens įgaliotas atstovas, paslaugoms apmokėti atlyginamos iš valstybės, savivaldybės arba iš valstybės ar savivaldybės biudžetų neišlaikomo subjekto lėšų mutatis mutandis taikant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) nuostatas. Įvertinus tai, kad nagrinėjamu atveju nėra pateikta išlaidas patvirtinančių duomenų, o apeliacinis skundas atmetamas, todėl prašymas V. Y. priteisti jo patirtas išlaidas netenkintinas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

n u t a r i a:

administracinėn atsakomybėn patraukto V. Y. atstovo advokato Karolio Rugio apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. liepos 1 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nepriteisti V. Y. patirtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.