- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-04-29
- Bylos Nr.
- I2-640-931/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-07380-2023-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Jūratė Bliznikaitė-Povilanskienė, Fausta Vitkienė, Agnė Stankevičienė
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „Venpaltranso logistika“
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos valstybinei darbo inspekcijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Bliznikaitės-Povilanskienės, Agnės Stankevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Faustos Vitkienės,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Venpaltranso logistika“ skundą atsakovei Lietuvos Respublikos valstybinei darbo inspekcijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl nutarimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Pareiškėja UAB „Venpaltranso logistika“ pateikė teismui skundą, kuriuo prašo: 1) panaikinti Valstybinės darbo inspekcijos (toliau – ir VDI) 2023 m. birželio 8 d. nutarimą Nr. NUĮPBJ 30563; 2) arba sumažinti pareiškėjai atsakovės skundžiamu nutarimu paskirtą ekonominę sankciją – baudą.
Šalies argumentai
Nurodo, kad VDI 2023 m. birželio 8 d. priėmė nutarimą Nr. NUĮPBJ 30563 dėl Užimtumo įstatymo pažeidimo juridiniam asmeniui (toliau – ir Nutarimas) ir UAB „Venpaltranso logistika“ (toliau – ir Įmonė) skyrė 7 812 Eur baudą už Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 2 punkto pažeidimą.
VDI nustatė, kad UAB „Venpaltranso logistika“, atstovaujama direktorės D. P., būdama darbdaviu pažeidė imperatyvias Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 2 punkto, Darbo kodekso 42 straipsnio 1 ir 2 dalių, 43 straipsnio 1 dalies nuostatas, kadangi leido vairuotojams – trečiųjų šalių piliečiams – vairuoti Įmonės valdomą krovininį kelių transportą, vykdyti vairuotojų darbą teikiant Įmonei naudą, nesudarydama su darbuotojais darbo sutarčių bei nepranešdama Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojų priėmimą į darbą tuo pažeisdama Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 2 punktą.
Atsakovė, aiškindama Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 2 punkto normos pažeidimą, netinkamai nustatė ginčui spręsti reikšmingas aplinkybes ir netinkamai taikė šios normos pažeidimo sąlygas, kadangi Baltarusijos Respublikos piliečiai turėjo teisę Lietuvoje laisvai dirbti, kadangi buvo komandiruoti į Lietuvos Respublikos įmonę ir komandiravimo sąlygos pažeistos nebuvo.
VDI Vilniaus teritoriniame skyriuje atliktas UAB „Venpaltranso logistika“, patikrinimas pagal 2022 m. lapkričio 29 d. Vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus Įsakymą Nr. EV-273 „Dėl įmonių, kuriose dirba komandiruoti darbuotojai iš trečiųjų šalių, tikslinių planinių patikrinimų organizavimo“.
Įmonė informavo įstatymų nustatyta tvarka VSDFV apie komandiruojamus Baltarusijos piliečius į jos įmonę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisiniu reguliavimu komandiruotiems asmenims, visi asmenys buvo komandiruoti iš Baltarusijos įmonės (duomenys neskelbtini), su kuria buvo atsiskaitoma reguliariai. Todėl prievolė sudaryti su komandiruotais darbuotojais darbo sutartis pareiškėjai yra nesuprantama. Kaip matyti iš VSAT pateiktos informacijos, komandiruotų asmenų važiavimams nebuvo darbo santykiams būdingas sistemiškumas ir reguliarumas, t. y. trumpą laiko tarpą vykę važiavimai.
Nutarime atsakovė išimtinai remiasi Įmonės buhalterės elektroninių laiškų ištraukomis. Individualūs paklausimai pateikti elektroniniu būdu, turi būti pasirašyti elektroniniu parašu ir sudaryti taip, kad paklausimą gavusi institucija galėtų nustatyti jį sudariusį asmenį ir suprasti tokio paklausimo turinį. Aptariamu atveju byloje nėra asmenį identifikuojantį duomenų, todėl tokie paaiškinimai turėjo būti vertinami kritiškai.
Nurodyti (komandiruoti) asmenys buvo drausti valstybiniu socialiniu draudimu (Baltarusijos įmonės), jiems buvo mokamas darbo užmokestis.
Atsakovė, veikdama pagal kompetenciją, netinkamai įvertino visas reikšmingas pareiškėjos atsakomybę nulemiančias aplinkybes. Atsakovės sprendimas yra naikintinas ir teismas turi teisę vertinti paskirtos ekonominės sankcijos teisėtumą ir paskirti naują ekonominę sankciją, atitinkančią ne tik teisės aktų nustatytus reikalavimus, bet ir baudos proporcingumo principą.
Atsiliepimas
Atsakovė pateikė atsiliepimą į skundą, kuriame prašo skundą atmesti.
Pažymi, kad VDI Vilniaus teritorinis skyrius tinkamai, objektyviai ir visapusiškai išnagrinėjo Užimtumo įstatymo pažeidimo bylą bei įvertinęs visas aplinkybes tinkamai skyrė baudą (finansinę sankciją) juridiniam asmeniui – pareiškėjai.
Patikrinimo metu, vadovaujantis informacija iš VSDFV duomenų bazės dėl LDU (Lietuvoje dirbančių užsieniečių) pranešimų pateikimo, buvo nustatyta, kad pareiškėja teikė pranešimus apie komandiruojamus darbuotojus, juose nurodydama, kad darbuotojai atvyksta iš Baltarusijos Respublikos įmonės (duomenys neskelbtini).
Pareiškėjai el. paštu (duomenys neskelbtini) buvo išsiųstas paklausimas dėl komandiruotų darbuotojų buvimo ir darbo įmonėje, kadangi pagal įmonės pateiktus LDU pranešimus buvo matyti, kad trys Baltarusijos piliečiai – A. H., A. D., Y. S. – dar turėjo dirbti įmonėje komandiravimo pagrindais iki 2022 m. gruodžio 31 d.
Iš 2022 m. gruodžio 19 d. pareiškėjos pateiktos (sutartis buvo atsiųsta iš pareiškėjos el. pašto (duomenys neskelbtini), prie laiško kaip kitas adresatas buvo pridėta ir buhalterė M. L.) 2022 m. balandžio 15 d. Automobilių ir priekabų nuomos sutarties Nr. 1-04 2022 (toliau – ir Sutartis) nustatyta, kad šalys susitarė dėl krovininių automobilių nuomos už atlygį (Sutarties 1.1 papunktis), o už nuomos paslaugas apmokama pagal pateiktą PVM sąskaitą-faktūrą (Sutarties 2.1 papunktis).
Sutartyje nenurodoma, nei kokios konkrečiai transporto priemonės yra nuomojamos, nei nuomos įkainis, todėl Pareiškėjo buvo paprašyta pateikti PVM sąskaitas faktūras bei jų apmokėjimą patvirtinančius dokumentus, CMR važtaraščius, bei nurodyti, kokios konkrečiai transporto priemonės (nurodant valstybinius numerius) buvo išnuomotos pagal Sutartį (duomenys neskelbtini).
Pareiškėjo buhalterė pateikė PVM sąskaitas-faktūras bei kasos pajamų orderius (apie teikiamų dokumentų siuntimą Pareiškėjas buvo informuotas pridedant jį el. laiške kaip antrą adresatą.
Pareiškėjo el. paštu buvo išsiųstas priminimas apie informacijos pateikimą dėl nuomotų transporto priemonių (nurodant valstybinius numerius), kurias vairavo A. Z., A. Z., A. D., A. H. ir Y. S. (priedas Nr. 26), į ką Pareiškėjas atsakė – „pagal nuomos sutartį važiavo šios auto: (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini). Kokie konkrečiai vairuotojai su jomis važiavo – nežinome, kadangi tik pačius vilkikus nuomavome“.
Pareiškėja el. paštu pateikė ir transporto priemonių priėmimo – perdavimo aktą Nr. TRS-22/04, iš kurio nustatyta, kad pareiškėja perdavė vilkikus, kurių valstybiniai numeriai yra (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) naudotis nuomos pagrindais Baltarusijos įmonei (duomenys neskelbtini).
Šalies argumentai
Pareiškėjos buhalterė paaiškino, kad LDU pranešimus apie komandiruotus darbuotojus teikia, nes taip jai nurodė muitinė. Pagal Pareiškėjo buhalterės pateiktus paaiškinimus, Baltarusijos įmonės darbuotojai buvo komandiruoti iki 2022 m. liepos 31 d.
Net tuo atveju, jeigu užsieniečiai (V. S., I. S., A. A., D. Z., Y. S., R. A., D. R., A. H. ir A. D.) iš tikrųjų būtų komandiruoti Baltarusijos įmonės (duomenys neskelbtini) darbuotojai, atsiųsti į Lietuvos Respubliką komandiravimo pagrindais, šiuo atveju jų darbas vis tiek laikomas nelegaliu, nes pareiškėja iki jų darbo pradžios nebuvo gavusi Užimtumo tarnybos jiems išduotų leidimų dirbti.
Surinkta medžiaga leido daryti pagrįstą išvadą, kad pareiškėja teikdama LDU pranešimus apie komandiruojamus darbuotojus siekė paslėpti darbo santykius su aukščiau minėtais darbuotojais, tai ir buvo konstatuota skundžiamame Nutarime.
Muitinės departamento ir Vilniaus teritorinės muitinės pateikta informacija paneigia Pareiškėjo VDI patikrinimo metu teiktus paaiškinimus, kad ji tik išnuomojo Baltarusijos įmonei (duomenys neskelbtini) jo valdomus vilkikus, o pati jokių vežimų su tomis transporto priemonėmis neatliko.
Pareiškėja, būdama licencijos Nr. (duomenys neskelbtini) turėtoja ir valdydama transporto priemones, kurių valst. Nr. yra (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) vadovaujantis KTK 8 straipsnio 4 dalimi, neturėjo teisės perleisti suteiktos teisės vykdyti licencijuojamą veiklą kitiems asmenims ir sudaryti nuomos sutarčių.
VDI patikrinimo metu gauti dokumentai rodo, kad faktinis licencijuojamos veiklos vykdytojas – vežėjas CMR važtaraščiuose nurodytas UAB ,,Venpaltranso logistika“, o ne (duomenys neskelbtini), kaip pareiškėja teigė viso VDI vykdyto patikrinimo metu.
VSDFV duomenimis, vairuotojas Y. S. buvo įdarbintas įmonėje nuo 2022 m. birželio 2 d. iki 2022 m. liepos 1 d., tačiau vadovaujantis VSAT pateiktais duomenimis, jis valstybės sieną su Pareiškėjo transporto priemone valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kirto ir po atleidimo, t. y. liepos 3, 4, 10, 14, 19, 20, 24, 25, 28, 31 dienomis veždamas krovinius pareiškėjos naudai, t. y. atlikdamas darbines funkcijas nesant tarp šalių pasirašytos darbo sutarties ir nepranešus VSDFV apie asmens įdarbinimą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ginčas byloje kilo dėl Valstybinės darbo inspekcijos 2023 m. birželio 8 d. nutarimo Nr. NUĮPBJ 30563 teisėtumo ir pagrįstumo bei reikalavimo sumažinti pareiškėjai paskirtą baudą.
Nustatyta, kad VDI vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2022 m. lapkričio 29 d. įsakymo Nr. EV-273 pagrindu atliktas pareiškėjos patikrinimas siekiant nustatyti, ar pareiškėja laikosi visų teisės aktų reikalavimų, taikomų komandiruotiems trečiųjų šalių piliečiams.
Atlikusi patikrinimą, VDI nustatė, kad pareiškėja pažeidė imperatyvius Darbo kodekso 42 straipsnio 1 ir 2 dalių, Užsieniečių teisinės padėties įstatymo 62 straipsnio 4 dalies reikalavimus ir padarė pažeidimą, nustatytą Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 2 punkte. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių VDI nenustatė, tačiau nustatė atsakomybę lengvinančią aplinkybę – juridinis asmuo pripažino padaręs pažeidimą.
VDI 2023 m. birželio 8 d. nutarimu Nr. NUĮPBJ 30563 NUĮPBJ 30563 paskyrė pareiškėjai 7 812 Eur baudą (868 x 9).
Pareiškėja kreipėsi į teismą prašydama panaikinti nutarimą arba sumažinti paskirtą baudą.
Užimtumo įstatymo (nuo 2023 m. sausio 3 d. iki 2023 m. birželio 30 d. galiojusi redakcija) 56 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą. Pagal Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 2 punktą, nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai dirba trečiosios šalies pilietis, įdarbintas nesilaikant norminių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių įdarbinimą, nustatytos tvarkos.
Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad darbdavys nelaikomas pažeidusiu šio straipsnio 1 dalies 2 punktą, jeigu, įdarbindamas trečiosios šalies pilietį, įvykdo šias sąlygas: 1) ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo sutarties sudarymo dienos yra gautas leidimas gyventi Lietuvos Respublikoje ar kitas dokumentas, suteikiantis teisę būti ar gyventi Lietuvos Respublikoje, ir leidimas dirbti Lietuvos Respublikoje, jeigu pagal įstatymą „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ trečiosios šalies pilietis nėra atleidžiamas nuo pareigos įsigyti leidimą dirbti Lietuvos Respublikoje, arba trečiosios šalies pilietis įdarbintas įgyvendinant stambaus projekto investicijų sutartį ar investicijų sutartį, sudarytą tarp investuotojo ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos Lietuvos Respublikos investicijų įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 6 punkto pagrindu, ir ne vėliau kaip darbo sutarties sudarymo dieną yra pateiktas prašymas išduoti leidimą laikinai gyventi Investicijų įstatymo 13(1) straipsnio 3 dalies arba 15(5) straipsnio 6 dalies pagrindu; 2) darbo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu saugo šio straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytų dokumentų kopijas ir pateikia jas Valstybinei darbo inspekcijai, Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Migracijos departamentas) ar kitai šio įstatymo 55 straipsnyje nurodytai institucijai jų reikalavimu.
Remiantis Darbo kodekso (nuo 2023 m. birželio 1 d. iki 2023 m. rugpjūčio 30 d. galiojusi redakcija) 42 straipsnio 1 dalimi, darbo sutartis laikoma sudaryta, kai šalys susitaria dėl būtinųjų darbo sutarties sąlygų (šio kodekso 34 straipsnis).
Pagal Darbo kodekso 42 straipsnio 2 dalį, apie darbo sutarties sudarymą ir darbuotojo priėmimą į darbą nustatyta tvarka privaloma pranešti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba) teritoriniam skyriui mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios. Šis reikalavimas netaikomas tais atvejais, jeigu asmuo priimamas į darbą pagal darbo sutartį, kurioje nurodyta, kad asmens darbo vieta yra ne Lietuvos Respublikoje, ir kai pagal Europos Sąjungos socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentus arba Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis šiam asmeniui yra taikomi ne Lietuvos Respublikos teisės aktai socialinio draudimo srityje.
Užsieniečių teisinės padėties įstatymo(nuo 2023 m. birželio 7 d. iki 2023 m. birželio 30 d. galiojusi redakcija) 62 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad užsienietis, kuriam išduota nacionalinė viza ar leidimas laikinai gyventi šio Įstatymo 44 straipsnyje nustatytu pagrindu, gali dirbti tik pas tą darbdavį, kuris įsipareigojo jį įdarbinti, ir atlikti tik tą darbo funkciją, kuriai pas tą darbdavį buvo įdarbintas, išskyrus šio Įstatymo 44 straipsnio 6 dalyje nurodytus atvejus. Užsienietis, kuriam leidimas laikinai gyventi išduotas šio Įstatymo 44(1) straipsnyje nustatytu pagrindu, gali pakeisti darbdavį šio Įstatymo 44(1) straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka. Jeigu darbdavys, įsipareigojęs užsienietį įdarbinti, nėra keičiamas, toks užsienietis gali dirbti pas kitą darbdavį. Reikalavimas dirbti tik pas tą darbdavį, kuris įsipareigojo užsienietį įdarbinti, ir atlikti tik tą darbo funkciją, kuriai pas tą darbdavį užsienietis buvo įdarbintas, netaikomas užsieniečiams, kuriems leidimas laikinai gyventi išduotas pagal šio Įstatymo 49(5) straipsnio 1 dalies 1 punktą.
Nelegaliu darbu laikomas fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai: (1) darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba (2) nepraneša VSDFV teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą (Įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Pažymėtina, kad teismų praktikoje pripažįstama, jog darbas yra vertinamas kaip nelegalus, kai yra nustatomi šie požymiai: 1) asmuo pradėjo dirbti realiai; 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi darbo sutarties požymių, t. y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus, dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos, asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai, asmuo dirba atlygintinai; 3) nebuvo laikomasi darbo sutarties sudarymo taisyklių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-25-942/2018). Taigi, nelegalus darbas gali būti konstatuojamas dėl kelių alternatyvių veikų padarymo.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad V. S., I. S., A. A., D. Z., Y. S., R. A., D. R., A. H. ir A. D. yra trečiosios šalies – Baltarusijos piliečiai.
Nustatyta, kad pareiškėja ir V. S., I. S., A. A., D. Z., Y. S., R. A., D. R., A. H. ir A. D. rašytinių darbo sutarčių nesudarė. Pareiškėja į bylą pateikė darbo sutarčių, sudarytų tarp minėtų asmenų ir įmonės (duomenys neskelbtini). Byloje taip pat nustatyta, kad pareiškėja nepranešė VSDFV teritorinei įstaigai prieš vieną dieną iki darbo pradžios apie darbuotojų V. S., I. S., A. A., D. Z., Y. S., R. A., D. R., A. H. ir A. D. priėmimą į darbą.
Pareiškėja teismui nurodo, kad minėti asmenys buvo komandiruoti iš Baltarusijos įmonės (duomenys neskelbtini), su kuria buvo atsiskaitoma reguliariai, todėl pareiškėjai nesuprantama prievolė sudaryti darbo sutartis su komandiruotais darbuotojais.
Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „LITEKO“ duomenų nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nustatyta, jog Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2023 m. birželio 8 d. nutarimu (toliau – ir nutarimas) administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) D. P. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 95 straipsnio 1 dalį skirta nuobauda – 1 500 eurų bauda už tai, kad ji, būdama UAB „Venpaltranso logistika“ direktore, atsakingu asmeniu, pažeidė imperatyvias teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių įdarbinimo tvarką, nuostatas, kadangi nesudariusi rašytinių darbo sutarčių su trečiosios šalies (Baltarusijos Respublikos) piliečiais ir apie jų valstybinio socialinio draudimo pradžią Įmonėje nepranešusi Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki jų darbo pradžios, nuo 2022 m. gegužės 3 d. iki 2022 m. liepos 31 d., skirtingais laikotarpiais nelegaliai įdarbino 9 Baltarusijos Respublikos piliečius ir leido jiems nelegaliai dirbti Įmonės naudai, t. y. vairuoti Įmonės valdomą krovininį kelių transportą, atlikti tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojų darbines funkcijas teikiant Įmonei naudą ir vežant jos krovinius.
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. spalio 24 d. nutartimi administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) D. P. skundo netenkino ir Valstybinės darbo inspekcijos 2023 m. birželio 8 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) paliko nepakeistą.
Vilniaus apygardos teismas 2023 m. gruodžio 18 d. nutartimi administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) D. P. apeliacinio skundo netenkino ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 24 d. nutartį paliko nepakeistą.
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. spalio 24 d. nutartyje nurodė, kad dėl nusižengimo padarymo aplinkybių bei pareiškėjo kaltės klausimo ginčo nėra, administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo tiek nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą, tiek skunde nurodė, kad su nusižengimu sutinka, dėl jo padarymo gailisi, skundu prašė taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį ir pakeisti skundžiamą nutarimą tik dalyje dėl paskirtos nuobaudos – baudos sumažinimo iki minimalios, numatytos ANK 95 straipsnio 1 dalies sankcijoje, todėl teismas skundžiamo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą patikrino skundo ribose.
Teismas pažymėjo, kad skiriant nuobaudą buvo įvertinta ir tai, kad pažeidimai truko pakankamai ilgą laiką – apie 2 mėnesius, jie buvo sisteminiai, t. y. buvo nuolat pažeidžiami imperatyvūs teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių įdarbinimą, reikalavimai, kadangi Įmonės naudai skirtingais laikotarpiais nelegaliai dirbo 9 trečiosios šalies piliečiai. Patikrinimo metu taip pat nustatyta, kad darant pažeidimą buvo imamasi priemonių jam užmaskuoti ir (ar) nuslėpti. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad D. P., siekdama užtikrinti nepertraukiamą Įmonės veiklą, apeidama įstatymų reikalavimus ir (arba) jų nepaisydama, pirmenybę teikė ne įstatymų reikalavimų laikymuisi, o siekiams užtikrinti Įmonės interesus ir patenkinti jos poreikius. Kaip bendrovės vadovė D. P. pažeidė įstatymo nuostatas, reglamentuojančias trečiosios šalies piliečių įdarbinimą įmonėje, todėl jos vadovaujamai bendrovei taip pat skirta nuobauda.
Nagrinėjamu atveju VDI patikrinimo metu nustatė, kad pareiškėja VSDFV pateikė pranešimus apie penkis komandiruojamus asmenis iš Baltarusijos dirbti tolimųjų reisų vairuotojais. VDI elektroniniu paštu teikė užklausai pareiškėjai ir jos buhalterei, buhalterė elektroniniu paštu pateikdavo paaiškinimus ir dokumentus, įskaitant transporto priemonių priėmimo-perdavimo aktą Nr. TRS-22/04, nurodė, nuomojamų vilkikų valstybinius numerius. Buhalterė paaiškino, kad pareiškėja Baltarusijos įmonei nuomodavo vilkikus, o darbuotojų nuomos iš trečiųjų šalių nebuvo (2022 m. gruodžio 16 d. elektroninis laiškas).
2023 m. sausio 19 d. Valstybės sienos apsaugos tarnyba raštu Nr. 21-19-26 pateikė atsakovei informaciją apie transporto priemonių, kuriuos atsakovei nurodė pareiškėjos buhalterė, valstybės sienos kirtimus nuo 2022 m. gegužės 1 d. iki 2022 m. liepos 31 d. nurodydama jas vairavusius asmenis, t. y. kad V. S., I. S., A. A., D. Z., Y. S., R. A., D. R., A. H. ir A. D.
2023 m. vasario 22 d. Vilniaus teritorinė muitinė raštu Nr. 2VE-2358 pateikė atsakovei CMR važtaraščius dėl krovinių, kurie buvo vežti transporto priemonėmis nuo 2022 m. gegužės 1 d. iki 2022 m. liepos 31 d. Iš gautų dokumentų nustatyta, kad CMR važtaraščiuose vieninteliu vežėju buvo nurodyta pareiškėja, ant CMR važtaraščių yra jos antspaudai, kai kurie pasirašyti fiziniu parašu, nė ant vieno nėra Baltarusijos įmonės (duomenys neskelbtini) antspaudo, parašo ar kitokio identifikacinio įrašo.
Byloje nustatyta, kad V. S., I. S., A. A., D. Z., Y. S., R. A., D. R., A. H. ir A. D., vairuodami pareiškėjai priklausančias transporto priemones, vykdydami darbines funkcijas su vežėjos UAB „Venpaltranso logistika“ CMR važtaraščiais vyko per Lietuvos Respublikos sieną veždami krovinius. Pareiškėja teismui nepateikė jokių įrodymų, kurie paneigtų šias aplinkybes.
Nustatyta, jog minėti asmenys nebuvo teisės aktų nustatyta tvarka įdarbinti UAB „Venpaltranso logistika“ nuo 2022 m. gegužės 1 d. iki 2022 m. liepos 31 d. Y. S. buvo įdarbintas UAB „Venpaltranso logistika“, tačiau jis valstybės sieną su pareiškėjos transporto priemone kirto ir po atleidimo, t. y. liepos mėnesį, veždamas krovinius pareiškėjos naudai – atlikdamas darbines funkcijas nesant tarp šalių pasirašytos darbo sutarties ir nepranešus VSDFV apie jo įdarbinimą.
Taigi, esant nurodytoms aplinkybėms, teismas daro išvadą, kad pareiškėja nesilaikė teisės aktuose nustatytų reikalavimų, susijusių su tinkamu darbuotojų įdarbinimu (sudaryti darbo sutartis ir laiku informuoti VSDFV apie asmens įdarbinimą kaip yra numatyta DK 42 straipsnio 2 dalyje) ir leido 9 savo darbuotojams dirbti nelegaliai.
Teismas pažymi, kad juridinis asmuo fiziškai neegzistuoja, jis savo teises ir pareigas realizuoja per atsakingus fizinius asmenis, šiuo atveju – per direktorę D. P.
Taigi, Bendrovės vadovas, būdamas pakankamai rūpestingas, privalo užtikrinti, jog įstaigos veikla būtų organizuojama tinkamai. Pažymėtina, kad teisės pažeidimas gali būti padarytas ne tik aktyviais veiksmais (veikimu), bet ir neveikimu tiek tyčios, tiek neatsargumo forma. Neveikimas yra pasyvi asmens elgesio forma, kuria šis nepadaro to, ką privalėjo padaryti. Įstaigos vadovas turi užtikrinti, kad darbuotojų darbas būtų legalus. Nepakankama darbo teisinių santykių kontrolė yra pagrindas atsakomybei kilti (žr., pvz., LVAT nutartys administracinėse bylose Nr. N575-3202/2011, Nr. N575-704/2012;).
Būtent pareiškėjos direktorė būdama bendrovės atsakingu asmeniu, privalėjo asmeniškai kontroliuoti, kad darbuotojų darbas būtų legalus.
Teismas nagrinėjamu atveju daro išvadą, kad pareiškėjos direktorė galėjo ir turėjo numatyti įvairias rizikas, taip pat ir susijusias su naujų darbuotojų įdarbinimu, ir dėl to kilsiančius padarinius, todėl privalėjo taip organizuoti įmonės veiklą ir nustatyti tokią tvarką, kad tokia situacija, kai nauji darbuotojai pradeda atlikti darbines funkcijas jos naudai, nustatyta tvarka apie jų darbo pradžią nepranešus VSDFV teritoriniam skyriui, objektyviai negalėtų susidaryti, bet to nepadarė, taigi nebuvo pakankamai atidi ir rūpestinga. Priešingas darbdavio elgesys, t. y. nepakankama darbo teisinių santykių kontrolė, yra pagrindas kilti administracinei atsakomybei kaip fiziniam asmeniui bei atsakomybei kaip juridiniam asmeniui pagal Užimto įstatymo nuostatas.
Teismas, remdamasis byloje esančiais duomenimis bei minėta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 24 d. nutartimi administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nustatyti juridiniai faktai turi prejudicinę galią šioje byloje, vertina, jog nagrinėjamu atveju pareiškėja padarė pažeidimą numatytą Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 2 punkte.
Pareiškėja skunde nurodo, jog šiuo atveju turėtų būti vertinama taikomos sankcijos atitiktis proporcingumo principui.
Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 5 dalies 4 punkte nustatyta, kad darbdaviui, padariusiam šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytą pažeidimą, neatsižvelgiant į formalią nelegaliai dirbančio ir (ar) nelegalų darbą leidusio dirbti asmens veiklos išraišką, šio įstatymo nustatyta tvarka skiriama bauda nuo 868 iki 2 896 Eur už kiekvieną nelegaliai dirbusį asmenį.
Pagal Užimtumo įstatymo 60 straipsnio 2 dalį šio įstatymo 55 straipsnyje nurodyta institucija, skirdama šio įstatymo 56, 57 ir 58 straipsniuose numatytą baudą, jos dydį nustato pagal baudos minimumo ir maksimumo vidurkį, atsižvelgdama į tai, ar yra darbdavio – juridinio ar fizinio asmens – atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, baudos dydis mažinamas nuo vidurkio iki minimumo, jeigu yra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, baudos dydis didinamas nuo vidurkio iki maksimalaus dydžio. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą. Baudos dydžio mažinimas ar didinimas turi būti motyvuotas. Bauda išieškoma į valstybės biudžetą.
Proporcingumo principo esmė ta, kad pritaikyta neigiama poveikio priemonė turi atitikti padarytą pažeidimą (nusikaltimą), o minėtas principas neatskiriamas nuo teisingumo principo – universalaus bendrojo teisės principo. Būtent įgyvendinant teisingumo principą reikalaujama, kad asmeniui skiriama sankcija būtų proporcinga padarytam pažeidimui. Antra vertus, teisingumas reikalauja, kad asmuo, padaręs priešingą teisei veiką, neišvengtų ir atsakomybės, tačiau skiriant jam bausmę būtų atsižvelgiama į jo turtinę padėtį bei kitas aplinkybes (Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d. nutarimas).
Šiuo aspektu pažymėtina, kad švelnesnės nei įstatymuose numatytos pagrindinės sankcijos skyrimas (arba jos neskyrimas) yra ne taisyklė, bet išimtis: kaip pabrėžiama konstitucinėje doktrinoje dėl teisinės atsakomybės, švelnesnę nei įstatymo numatytą bausmę teismas gali skirti tik esant ypatingoms atsakomybę lengvinančioms aplinkybėms, į kurias neatsižvelgus įstatyme nustatyta bausmė, jeigu ji būtų paskirta, būtų akivaizdžiai neteisinga. Teismas turi pareigą švelnesnės nei įstatymo nustatyta bausmės skyrimo institutą taikyti itin atidžiai ir atsargiai, kad nebūtų pažeisti nukentėjusio asmens, visuomenės ir valstybės interesai. Kiekvienu konkrečiu atveju teismo sprendimas skirti švelnesnę nei įstatymo numatyta bausmę turi būti motyvuotas. Nepagrįstai ir (arba) nemotyvuotai paskyrus švelnesnę nei įstatymo nustatytą bausmę teisingumas nebūtų įvykdytas. Tai prieštarautų teisingumui, konstituciniam teisinės valstybės principui (Konstitucinio Teismo 2003 m. birželio 10 d. nutarimas).
Kaip matyti iš skundžiamo nutarimo, pareiškėjai už kiekvieną nelegaliai dirbusį asmenį, paskirtas baudos dydis atitinka Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 5 dalies 4 punkte nustatytą minimumą (868 Eur).
Teismo vertinimu, atsakovė skirdama baudos dydį atsižvelgė į tai, kad nelegalus darbas kaip nusižengimas yra vertintinas kaip vienas sunkiausių darbo įstatymų pažeidimų. Taip pat į tai, kad pareiškėja pažeidimą pripažino, tai laikė kaip atsakomybę lengvinančias aplinkybes. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatė.
Teismo nuomone, atsakovė, skirdama baudą pareiškėjai, atsižvelgė į bylos aplinkybių visumą ir paskyrė teisingą bei proporcingą nuobaudą. Išskirtinių sąlygų, sudarančių pagrindą pareiškėjai skirti mažesnę baudą, nei sankcijoje nustatytas baudos minimumas, byloje nėra.
Byloje nagrinėjamų teisinių santykių kontekste nenustatyta išimtinai svarbių aplinkybių, kurios leistų spręsti dėl pareiškėjai paskirtos sankcijos neproporcingumo bei akivaizdaus jos neteisingumo. Šiuo atveju nėra pateikta jokių duomenų, kurie pagrįstų sunkios finansinės padėties faktą, t. y. kad pareiškėja neturėtų galimybės sumokėti skundžiamu nutarimu paskirtos baudos.
Teismas, įvertinęs skundžiamo Nutarimo atitikimą Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 ir 6 dalių reikalavimams, konstatuoja, kad atsakovės priimtas nutarimas šiuos reikalavimus atitinka – jame nuosekliai išdėstytos faktinės aplinkybės, nurodytos konkrečios Užimtumo įstatymo nuostatos, kurios nustato nelegalaus darbo draudimą, tikslios Darbo kodekso normos, nurodyti pareiškėjos veiksmai, kuriais pasireiškė nustatyti pažeidimai, pateikiama šių veiksmų teisinė kvalifikacija, nurodytas pareiškėjos atsakomybės teisinis pagrindas bei išdėstyti motyvai, susiję su paskirtos baudos dydžiu.
Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes bei teisinį reglamentavimą, teismas daro išvadą, kad nutarimas yra pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikoma poveikio priemonė (ekonominė sankcija 7 812 Eur) yra motyvuota, atitinka Užimtumo įstatymo nuostatas. Nenustatyta, kad priimant skundžiamą nutarimą, buvo pažeistos materialiosios ar procesinės teisės normos.
Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, jog pareiškėjai skirta sankcija yra proporcinga ir pagrįsta, jos naikinti ar sumažinti nėra pagrindo, todėl pareiškėjos skundas atmetamas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).
Pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį, dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Prašymus dėl išlaidų atlyginimo teismas išnagrinėja priimdamas sprendimą dėl administracinės bylos.
Pareiškėjos skundą atmetus nėra pagrindo jai priteisti bylinėjimosi išlaidų. Atsakovė į bylą nepateikė rašytinių įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Venpaltranso logistika“ skundą atmesti.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.