- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-05-21
- Bylos Nr.
- eAN2-169-557/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 4-46-3-00018-2026-6
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Linas Pauliukėnas
- Pareiškėjas
- N. V.
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs pareiškėjos N. V. skundą dėl Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2026 m. kovo 23 d. nutarties,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Bylos esmė
1. Pareiškėja N. V. kreipėsi į policiją dėl padaryto Kelių eismo taisyklių pažeidimo. Pareiškime ji nurodė, kad 2026 m. sausio 6 d. apie 11.42 val. transporto priemonės savininkas, vairavęs automobilį BMW, kurio valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) užblokavo įvažiavimą. Vairuotojas, palikęs automobilį, nuėjo į kavinę „Giliukas“. Tokie veiksmai kartojasi nuolat ir riboja jos galimybę patekti į jos nuosavybės teritoriją, taip pat trukdo normaliam eismo judėjimui, kelia nepatogumų kitiems eismo dalyviams. Prie pareiškimo pridėta fotonuotrauka, vaizdo įrašas, kuriuose fiksuotas pažeidimas.
2. Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilalės rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresnioji tyrėja iš byloje pateiktų fotonuotraukų ir vaizdo įrašo, užfiksuotų (duomenys neskelbtini) gatvėje, nustatė, kad nėra galimybės įvertinti, ar pažeistas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 150. 10 p., kadangi dėl gamtinių sąlygų įvažiavimas į teritoriją nematomas. 2026 m. sausio 9 d. priėmė skundžiamą nutarimą Nr. 93-ANR_N-12-2026 nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną, kadangi padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių.
Šalies argumentai
3. Šį nutarimą N. V. apskundė teismui, skundu prašė panaikinti nutarimą ir grąžinti administracinio nusižengimo bylą ROIK: 26294101493 nagrinėti iš naujo.
Žemesnės instancijos teismas
4. Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2026 m. kovo 23 d. nutartimi pareiškėjos N. V. skundas atmestas. Teismas sprendė, kad automobilio „BMW“ vairuotojo veiksmuose nėra būtino administracinei atsakomybei elemento – kaltės. Nurodė, jog iš vaizdo įrašų matyti, kad įvažiavimas į kiemą buvo užsnigtas ir nepažymėtas, todėl objektyviai buvo sunku suprasti, jog tai yra įvažiavimas, o automobilio pastatymas galėtų trukdyti eismui. Pirmosios instancijos teismas vertino, jog pareiškėja pati nepasirūpino, kad įvažiavimas būtų matomas (pvz., nuvalytas sniegas), todėl negali pagrįstai teigti, jog vairuotojas turėjo suprasti, jog užstato įvažiavimą. Be to, atkreipė dėmesį į tai, jog skundas grindžiamas tik vaizdo kamerų įrašais, o ne realiu naudojimosi įvažiavimu trukdymu. Pažymėjo, jog pareiškėja pati nurodė, kad šiame name nuolat negyvena ir tuo metu buvo užsienyje, todėl jokie realūs nepatogumai jai nebuvo sukelti.
II. Apeliacinio skundo argumentai
5. Apeliaciniu skundu pareiškėja N. V. prašo panaikinti Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2026 m. kovo 23 d. nutartį ir grąžinti administracinio nusižengimo bylą iš naujo nagrinėti Institucijai. Skundas grindžiamas šiais argumentais:
5.1. Teismas priėmė sprendimą neįvertinęs prie bylos pridėtų vaizdo įrašų. Išvada, kad vairuotojas negalėjo objektyviai suvokti, jog blokuoja įvažiavimą, prieštarauja byloje esantiems objektyviems duomenims, pagrindžiantiems įvažiavimo stacionarumą bei informacinių ženklų buvimą (fotonuotraukos). Objektyvūs duomenys paneigia skundžiamoje nutartyje padarytas išvadas dėl tariamo įvažiavimo nepastebimumo ir patvirtina, kad asmenys turėjo galimybę suvokti nustatytą tvarką, tačiau jos nepaisė. Procesas buvo formalus, nes teismas nepasisakė dėl vaizdo įrašų, detaliai nevertino pateiktų fotonuotraukų, skundžiamoje nutartyje nebuvo įvertintos esminės bylos aplinkybės. Pirmosios instancijos teismas neteisingai nurodė šalių procesinius statusus, nes nurodė, jog pareiškėja yra administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo. Tai rodo pirmosios instancijos teismo paviršutinišką požiūrį į bylos aplinkybes. Nepagrįstai sureikšmintas sniego dangos faktas, tačiau visiškai nevertina aplinkybė, kad ši danga konkrečioje vietoje nebuvo tik natūralus gamtinis reiškinys.
5.2. Dalyvavimą teismo posėdyje nuotoliu teismas nepagrįstai susiejo su nuosavybės teisių apimtimi, neįvertinęs esminės aplinkybės, kad name yra oficialiai deklaruota pareiškėjos dukros G. G. V. gyvenamoji vieta. Nutarties išvada, kad užstatymas negalėjo sukelti nepatogumų, yra teisiškai nepagrįsta, nes nepaiso faktinės aplinkybės – Lietuvoje gyvenančios dukros teisės bet kuriuo paros metu laisvai patekti į savo namus. Teismo teiginys, kad „nekliudė transportui“, yra nepagrįsta prielaida, ignoruojanti oficialius gyventojų registro duomenis ir pažeidžianti asmenų teisę į jų gyvenamąją vietą. Namas turi nuolatinius gyventojus, kuriems KET 150.10 p. pažeidimas (įvažiavimo blokavimas) riboja galimybę nevaržomai naudotis įvažiavimu ir pažeidžia konstitucinę nuosavybės apsaugą. Pirmosios instancijos teismas vietoj nusižengimo sudėties vertinimo (ar automobilis užstatė įvažiavimą) akcentuoja su nusižengimo kvalifikavimu nesusijusias asmeninio gyvenimo detales. Formuojama klaidinga praktika, kad asmeniui išvykus (pvz., studijuoti, dirbti ar atostogauti) ir nespėjus nuvalyti šviežiai iškritusio sniego, jo nuosavybės teisinė apsauga tampa neefektyvi. Tai atveria kelią masiniam įvažiavimų blokavimui visoje šalyje, žinant, kad tokia veika bus klaidingai traktuojama kaip neturinti administracinio nusižengimo sudėties požymių.
5.3. Pirmosios instancijos teismas klaidingai aiškina KET 150.10 punktą. Siedamas KET pažeidimą su savininko buvimo vieta, pirmosios instancijos teismas pažeidė lygiavertiškumo ir nuosavybės neliečiamumo principus. Draudimas stovėti įvažiavime yra absoliutus ir nepriklauso nuo vertinamojo pobūdžio išvadų apie pastato naudojimo intensyvumą. KET 150.10 punktas yra imperatyvus draudimas. Jis nenumato sąlygos, kad įvažiavimas turi būti „nuvalytas“, „paženklintas ryškiomis spalvomis“ ar kitaip specialiai paruoštas, kad būtų taikoma KET 150.10 p. numatyta apsauga. Skundžiama nutartimi faktiškai įteisinamas subjektyvus KET 150.10 punkto taikymas, priklausomai nuo laikinų gamtinių sąlygų: Kelių eismo taisyklės tampa priklausomos nuo kritulių kiekio, o ne nuo stacionaraus ženklinimo (vartų). Tai reiškia, kad žiemos laikotarpiu KET 150.10 punkto taikymas Lietuvoje tampa nepagrįstai apribotas, o vairuotojams suteikiama nepagrįsta diskrecija patiems interpretuoti imperatyvių KET reikalavimų laikymosi būtinybę pagal subjektyvų aplinkos vertinimą. Toks teismo aiškinimas sukuria prielaidas nebaudžiamumui dėl KET 150.10 p. reikalavimų nesilaikymo žiemos laikotarpiu ir nepagrįstai apriboja nuosavybės teisinės apsaugos apimtį bei saugaus eismo užtikrinimo principus.
5.4. Pirmosios instancijos teismas nutartyje neteisingai kvalifikavo, kad pareiškėja remiasi tik „vaizdo kameromis užfiksuotais vaizdais“, faktiškai juos traktuodamas kaip statines nuotraukas, nors byloje buvo pateikti vaizdo įrašai. Šis įrodymų rūšies neatitikimas leidžia daryti išvadą, kad pateikta vaizdo medžiaga nebuvo ištirta, o vertintos tik neaktyvios ikonos sistemoje. Vaizdo įrašas, priešingai nei teismo interpretuojamas „statinis vaizdas“, atskleidžia visą dinamišką procesą: ne tik patį užstatymą, bet ir vėliau vykusius kryptingus veiksmus formuojant papildomą sniego dangą ant įvažiavimo. Tai įrodo, kad kliūtis eismui ir pareiškėjos dukros patekimui į namus buvo ne „gamtinė“, o reali ir sukurta žmogaus veiksmais. Teismo atliktas vaizdo įrašo ir „realaus pažeidimo“ vertinimas nepagrįstai susiaurina tiesioginio įrodymo reikšmę.
5.5. Teismas teigia, kad vairuotojo veiksmuose nėra kaltės, motyvuojant tariamu sudėtingumu įvertinti aplinkybes, jog jis trukdo. Tačiau vairuotojas, kaip padidinto pavojaus šaltinio valdytojas, privalo būti atidus. Jei vieta dėl sniego kelia abejonių, vairuotojas privalo vadovautis atsargumo principu ir ten nestoti. Nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės, ypač kai įvažiavimas pažymėtas stacionariais ženklais, kurie buvo matomi vairuotojui paliekant transporto priemonę. Teismo teiginys, kad pareiškėja privalo „savo įvažiavimą padaryti matomu, t. y. nukasti įvažiavimą nuo šaligatvio pusės“, prieštarauja galiojančiam teisiniam reglamentavimui. Teisės aktai nenumato privataus asmens pareigos prižiūrėti viešojo naudojimo infrastruktūrą (valstybinę žemę) tam, kad tretieji asmenys galėtų identifikuoti KET reikalavimus. Teismas neteisingai paskirstė atsakomybę už eismo saugumo užtikrinimą nuo pažeidėjo (vairuotojo) nukentėjusiajai (savininkei). Skundžiama nutartis suformuotų teisiškai nepagrįstą praktiką, leidžiančią vairuotojams subjektyviai spręsti dėl KET reikalavimų laikymosi prioriteto, priklausomai nuo jų pačių vertinimo apie įvažiavimo priežiūros lygį.
5.6. Teismas visiškai ignoravo viešąjį interesą, vertindamas situaciją tik per pareiškėjos asmeninę prizmę. Įvažiavimas privalo būti laisvas 24/7 ne tik pareiškėjai, bet ir specialiosioms tarnyboms (priešgaisrinei gelbėjimo tarnybai, greitajai pagalbai, policijai). Teismo išvada, kad nusižengimas „niekam neribojo patekimo“, neatitinka saugaus eismo užtikrinimo principų. Kilus gaisrui ar avarijai (pvz., vamzdyno trūkimui), užstatytas automobilis būtų tapęs kritine kliūtimi operatyviam tarnybų patekimui. Teismas siaurai aiškino saugumo standartą, siedamas jį tik su savininko fiziniu buvimu vietoje, o ne per objektyvų saugumo standartą, numatytą KET.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas iš dalies tenkintinas.
6. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Tokią pat pareigą turi ir apylinkės teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje (ANK 641 straipsnis). Nagrinėjamu atveju pareiškėja N. V. apeliaciniame skunde nesutinka su Institucijos sprendimu nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną dėl N. V. pranešimo apie tai, jog transporto priemonė užblokavo įvažiavimą.
7. Apygardos teismas, įvertinęs pateiktoje byloje esančius duomenis, skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties motyvus bei apeliacinio skundo argumentus, nustatė aplinkybes, kurios sudaro pagrindą tiek skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, tiek Institucijos nutarimą panaikinti ir bylą grąžinti Institucijai papildomam bylos aplinkybių tyrimui atlikti. Apygardos teismo vertinimu, tyrimas administracinio nusižengimo byloje yra atliktas neišsamiai ir skubotai, nes jo atlikimo metu yra neišsiaiškintos visos bylai reikšmingos aplinkybės, iš esmės apsiribota tik pareiškėjos N. V. pateikta informacija ir šios informacijos pagrindu, neatlikus pranešime nurodytų aplinkybių patikslinimo, priimtas sprendimas nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną.
8. Vertinant apeliacinio skundo argumentų pagrįstumą, visų pirma būtina pažymėti, kad administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius (ANK 5 straipsnio 1 dalis). Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingojoje dalyje, sudėtis. Administracinio nusižengimo tyrimas atliekamas vadovaujantis administracinio nusižengimo teisenos paskirtimi ir principais (ANK 563, 566 straipsniai), administracinio nusižengimo bylos aplinkybės turi būti ištiriamos visapusiškai ir objektyviai (ANK 567 straipsnis), laikantis įrodymų vertinimo taisyklių (ANK 569 straipsnis).
9. Teismo ar Institucijos procesiniai sprendimai administracinio nusižengimo byloje laikomi teisėtais ir pagrįstais tik tokiu atveju, kai juose išdėstytos išvados atitinka bylos nagrinėjimo metu nustatytas faktines aplinkybes ir jų visumą. ANK 567 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta tai, jog priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Iš aptarto teisinio reguliavimo matyti, kad įgaliotas institucijos pareigūnas, o tuo pačiu ir teismas, tiriantis administracinio nusižengimo padarymo aplinkybes, turi išskirtinę kompetenciją bei pareigą imtis visų įmanomų priemonių, kad byloje būtų surinkta tiek duomenų ir įrodymų, jog būtų galima operatyviai, visapusiškai ir objektyviai ištirti padarytos veikos aplinkybes ir priimti teisingą sprendimą. Kai asmens padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių, administracinio nusižengimo teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta (ANK 591 straipsnio 1 punktas).
Žemesnės instancijos teismas
10. ANK 417 straipsnio 2 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už sustojimą ir stovėjimą vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama sustoti ir stovėti, sustojimą ir stovėjimą nesilaikant kelio ženklų ir ženklinimo reikalavimų, važiavimo tvarkos gyvenamosiose zonose ir kiemuose pažeidimą. Iš skundžiamos nutarties turinio nustatyta, jog pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog automobilio BMW, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojo veikoje nėra būtino KET 150.10 punkte numatyto nusižengimo požymio – kliudymo transporto ar pėsčiųjų eismui ir tuo pačiu nėra ANK 417 straipsnio 2 dalyje numatyto nusižengimo požymių.
11. Iš byloje esančio pareiškėjos N. V. pranešimo nustatyta, jog pranešama apie galimai padarytus KET pažeidimus. Pranešime nurodoma, jog 2026 m. sausio 6 d. apie 11.42 val. transporto priemonės savininkas, vairavęs automobilį, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) užblokavo namo įvažiavimą. Pareiškėjos N. V. pranešime pažymėta, jog tokie veiksmai kartojasi nuolat ir riboja N. V. galimybę patekti į nuosavybės teritoriją, taip pat trukdo normaliam eismo judėjimui bei kelia nepatogumų kitiems eismo dalyviams. Skundžiamame Institucijos 2026 m. sausio 9 d. nutarime nurodyta, jog 2026 m. sausio 6 d. 11 val. 42 min. automobilis BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) užfiksuotas stovintis adresu (duomenys neskelbtini). Pagal pateiktas ir gautas nuotraukas nėra galima įvertinti, ar yra pažeistas KET 150.10 p., kadangi nėra matomas įvažiavimas į teritoriją dėl gamtinių sąlygų (sniego). Skundžiamu nutarimu padaryta išvada, jog pagal visus surinktas aplinkybes administracinio nusižengimo teisena nutraukiama, kadangi nėra administracinio nusižengimo požymių.
12. Taigi, nagrinėjamoje byloje vienintelis galimo administracinio nusižengimo įrodymas – fotonuotrauka, vaizdo įrašas, kuriuos vertino pareigūnas, nebuvo padaryta pareigūno, turinčio teisę surašyti administracinio nusižengimo protokolą, ir toks įrašas vertintinas tik kaip pranešimas apie galbūt padarytą administracinį nusižengimą. Kad tokie duomenys taptų įrodymais administracinio nusižengimo byloje, jie turėtų būti užfiksuoti ir patikrinti ANK nustatyta tvarka. Iš 2026 m. sausio 9 d. nutarimo, kuriuo nepradėta administracinio nusižengimo teisena nustatyta, jog pažeidėju įvardijamas M. B.. Nagrinėjimu atveju administracinės bylos duomenys patvirtina, jog į įvykio vietą nei iškart gavus pranešimą, nei vėliau iki skundžiamo nutarimo priėmimo nuvykta nebuvo, nebuvo susisiekta su M. B. dėl aplinkybių išsiaiškinimo.
13. Apygardos teismo vertinimu, byloje nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog pareigūnų veiksmai nagrinėjamu atveju neatitinka esminių administracinių nusižengimų bylų proceso principų, visų pirma – išsamumo, objektyvumo ir tiesos nustatymo principų. Administracinio nusižengimo tyrimas turi būti atliekamas taip, kad būtų visapusiškai, išsamiai ir nešališkai ištirtos visos reikšmingos bylos aplinkybės. Tai reiškia, jog pareigūnai privalo ne tik konstatuoti esamus faktinius duomenis, bet ir aktyviai rinkti įrodymus, galinčius patvirtinti arba paneigti galimo pažeidimo faktą. Nagrinėjamu atveju tyrimas faktiškai buvo nutrauktas (nepradėtas), remiantis vien laikino pobūdžio objektyvių aplinkybių – sniego dangos, kuri, pasak policijos pareigūnų, apsunkino vietos identifikavimą – konstatavimu. Tačiau tokia aplinkybė savaime negali būti laikoma pakankamu pagrindu atsisakyti atlikti tolimesnius procesinius veiksmus. Priešingai, tai suponavo pareigūnų pareigą imtis papildomų veiksmų, siekiant pašalinti kilusius neaiškumus. Administracinėje teisėje galioja aktyvaus tyrimo principas, pagal kurį institucija negali pasyviai remtis tik esama situacija, jei egzistuoja realios galimybės surinkti papildomus duomenis.
14. Nagrinėjamu atveju nebuvo atlikta vietos apžiūra, nors akivaizdu, kad sniego dangos išnykimas būtų leidęs tiksliai nustatyti įvažiavimo į teritoriją vietą, kelio ribas bei kitus reikšmingus elementus. Tokie veiksmai yra įprasta ir būtina praktika, kai pirminės apžiūros metu objektyviai neįmanoma užfiksuoti visų reikšmingų duomenų. Nebuvo surinkti ir įvertinti papildomi duomenys apie teritorijos planavimą ir eismo organizavimą. Nebuvo analizuoti teritorijos planai, schemos, ar kiti dokumentai, kurie galėtų patvirtinti, ar konkreti vieta laikytina keliu, įvažiavimu ar kita eismo dalyviams skirta erdve. Taip pat nebuvo nustatyta, ar teritorijoje buvo įrengti kelio ženklai ar horizontalusis ženklinimas, kurie yra esminiai vertinant galimą KET 150.10 punkto pažeidimą. Pareigūnai neapklausė galimų liudytojų – N. V. ir M. B., kurių parodymai galėjo turėti reikšmės nustatant faktines aplinkybes, įskaitant transporto priemonės stovėjimo vietą, laiką bei eismo situaciją. Liudytojų apklausa yra vienas iš pagrindinių įrodymų rinkimo būdų, o jos neatlikimas rodo neišsamų tyrimą. Neatlikta pareiškėjos pateiktų fotonuotraukų ir vaizdo įrašų fiksuojant galimą pažeidimą analizė, nors iš pareiškėjos teismui pateiktos fotonuotraukos matyti, kad nepaisant sniego dangos, įvažiavimas į jos kiemą yra pakankamai aiškiai matomas ir netgi pažymėtas lentele „Neužstatyti įvažiavimo“, todėl lieka neaišku, ar tokia pati vizualinė įvykio vietos situacija egzistavo ir pareiškėjai fiksuojant galimą pažeidimą. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad Institucijos pareigūnai neįvykdė pareigos imtis visų būtinų ir proporcingų priemonių tiesai nustatyti. Toks procesinis pasyvumas galėjo turėti esminės įtakos bylos baigčiai, todėl sudaro pagrindą abejoti priimto sprendimo teisėtumu ir pagrįstumu.
15. Tiek pirmosios instancijos teismas, tiek skundžiamą nutarimą priėmusi Institucija apsiribojo išvada, jog nėra nustatyta KET 150.10 punkto pažeidimo požymių. KET 150.10 punktas draudžia sustoti ir stovėti ten, kur sustojusi transporto priemonė, inter alia, trukdytų įvažiuoti (išvažiuoti) į (iš) kiemą (-o), teritoriją (-os), arba kitaip kliudytų transporto priemonių ar pėsčiųjų eismui. Vertinant galimą KET 150.10 punkto pažeidimą, pareigūnai turėjo nustatyti faktines aplinkybes, ar transporto priemonė stovėjo vietoje, kur ji galėjo trukdyti eismui, sudaryti kliūtis įvažiuoti ar išvažiuoti, ar pažeisti kitų eismo dalyvių teises, tam turėjo būti atlikta išsami vietos analizė, įvertintas atstumas iki įvažiavimų, važiuojamosios dalies, šaligatvio ar kitų infrastruktūros elementų, taip pat įvertinta faktinė situacija ne tik fotografijų fiksavimo momentu, bet ir objektyviai atkuriant eismo organizavimo sąlygas. Be to, pareigūnai turėjo pareigą rinkti papildomus įrodymus – schemą, matavimus, vaizdo įrašus, savivaldybės ar kitų institucijų duomenis apie teritorijos statusą ir naudojimą, o esant neaiškumams – juos aiškinti ne formaliai nutraukiant (nepradedant) teiseną, bet imantis aktyvių veiksmų tiesai nustatyti. Todėl darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju tyrimas nebuvo išsamus ir nebuvo išnaudotos visos galimybės įvykio situacijai išsamiai išsiaiškinti.
16. Papildomai pažymėtina, kad net ir šiuo proceso etapu egzistuoja realios galimybės nustatyti ar bent patikslinti atstumus iki įvažiavimo bei kitų reikšmingų infrastruktūros elementų. Tokie duomenys gali būti gaunami atliekant įvykio vietos apžiūrą, darant kontrolinius matavimus vietoje, pasitelkiant geodezinius ar skaitmeninius matavimo įrankius, taip pat naudojantis viešai prieinamais kartografiniais duomenimis ar savivaldybės turima teritorijų planavimo informacija. Be to, esant byloje fotonuotraukoms ir vaizdo įrašams, galima atlikti jų analizę, identifikuojant stacionarius orientyrus ir pagal juos proporcingai nustatant atstumus. Svarbu pabrėžti, kad administraciniame procese taikomas objektyviosios tiesos principas reiškia, jog institucija turi pareigą aktyviai siekti nustatyti visas reikšmingas aplinkybes, o ne apsiriboti formaliu turimų duomenų vertinimu. Todėl, jei atstumai nebuvo nustatyti pirminio tyrimo metu, tai savaime nesudaro pagrindo konstatuoti pažeidimo nebuvimą – priešingai, tokia situacija suponuoja pareigą atlikti papildomus tyrimo veiksmus.
17. Atsižvelgdamas į paminėtas aplinkybes, apygardos teismas konstatuoja, kad Institucijos pareigūnai nagrinėjamu atveju nerinko teisingam bylos išsprendimui reikšmingų įrodymų, neišsiaiškino visų reikšmingų bylos aplinkybių. Taip buvo nesilaikoma administracinių nusižengimų bylų teisenos uždavinių – visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes, išspręsti jas tiksliai pagal įstatymus. Minėti pažeidimai nebuvo pašalinti ir bylą pagal N. V. skundą išnagrinėjus apylinkės teisme. Tiek Institucijos nutarimas, tiek skundžiama nutartis negali būti laikomi teisėtais ir pagrįstais, todėl yra naikintini. Kadangi Institucija nagrinėjamu atveju iš esmės jokio tyrimo neatliko, byloje reikalingas didelės apimties papildomas bylos aplinkybių tyrimas, šiuo konkrečiu atveju, apygardos teismo vertinimu, tikslinga perduoti bylą institucijai, kurios pareigūnas surašė administracinio nusižengimo protokolą, kadangi būtent Institucija turi įgaliojimus atlikti patikrinimus ir surašyti administracinio nusižengimo protokolus bei priimti nutarimus, ji yra atsakinga už duomenų, būtinų bylai teisingai išnagrinėti, surinkimą bei įvertinimą.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
nutaria:
panaikinti Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2026 m. kovo 23 d. nutartį ir priimti naują nutartį administracinio nusižengimo byloje: panaikinti Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2026 m. sausio 9 d. nutarimą Nr. 93-ANR_N-12-2026 administracinio nusižengimo byloje ROIK: 26294101493 ir grąžinti administracinio nusižengimo bylą Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilalės rajono policijos komisariato Veiklos skyriui papildomam bylos aplinkybių tyrimui atlikti.
Nutartis neskundžiama.