- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-11-18
- Bylos Nr.
- e2A-894-856/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-11443-2023-0
- Bylos rūšis
- Civilinė byla
- Teisėjai
- Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė, Irena Stasiūnienė, Alma Jurgelienė
- Atsakovas
- L. R., I. R.
- Trečiasis asmuo
- A. B., UAB Amafora, AAS BTA Baltic Insurance Company, veikianti per AAS BTA Baltic Insurance Company filialą Lietuvoje, AAS BTA Baltic Insurance Company
- Ieškovas
- A. Ž., J. Ž.
- Kategorijos
- 2.6.8.9Sutarčių vykdymas
- 2.6.8.10Sutarčių neįvykdymo teisiniai padariniai
- 2.6.10.5.1Sutartinė atsakomybė
- 2.6.11.6Nekilnojamojo daikto pirkimas–pardavimas
- 2.6.18.3Statybos ranga
- 3.1.7.6Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas
- 3.2.4.11Įrodymų vertinimas
- 3.3.1.14Apeliacinis bylos nagrinėjimas rašytinio proceso tvarka
- 3.3.1.19.1Pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą
- 3.3.1.21Apeliacinės instancijos teismo sprendimas ir nutartis, sprendimo ir nutarties priėmimas bei paskelbimas
Įžanginė dalis
Procesinio sprendimo kategorijos 2.6.8.9; 2.6.8.10; 2.6.10.5.1; 2.6.11.6; 2.6.18.3; 3.1.7.6; 3.2.4.11; 3.3.1.14; 3.3.1.19.1; 3.3.1.21.
2026 m. lapkričio 18 d.
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Almos Jurgelienės, Jurgos Kramanauskaitės-Butkuvienės (pirmininkė ir pranešėja) ir Irenos Stasiūnienės,
išnagrinėjo atsakovų L. R., I. R. ir trečiojo asmens A. B. apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2026 m. birželio 4 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-126-959/2026 pagal ieškovų A. Ž. ir J. Ž. ieškinį atsakovams L. R. bei I. R. dėl išlaidų daikto trūkumams pašalinti priteisimo, tretieji asmenys A. B., uždaroji akcinė bendrovė „Amafora“ ir AAS BTA Baltic Insurance Company, veikianti per AAS BTA Baltic Insurance Company filialą Lietuvoje.
Aprašomoji dalis
n u s t a t ė:
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 62³ straipsnio 1 dalies pagrindu ši byla, kuri yra teisminga Kauno apygardos teismui, buvo priskirta nagrinėti Šiaulių apygardos teismui ir teismas šioje byloje veikia Kauno apygardos teismo vardu.
Ieškovai A. Ž. ir J. Ž. kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, prašydami iš atsakovų L. R. ir I. R. priteisti 40 951,87 Eur gyvenamojo namo trūkumams pašalinti, 5 procentų dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 1 269 Eur išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu, bei patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškiniui pagrįsti nurodė, kad 2020 m. spalio 16 d. sudarė pirkimo-pardavimo sutartį su atsakovais, kuria ieškovai bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įsigijo žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir pastatą-gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Gyvendami name ieškovai pastebėjo, kad name jaučiasi drėgmė bei atsirado pelėsio. 2022 m. gruodžio 6 d. buvo atlikta statinio konstrukcijų dalies ekspertizė, tarp projektinės dokumentacijos (tai, ko tikėjosi ieškovai įsigydami namą) ir faktiškai pastatyto pastato nustatyta daugybę neatitikimų. Ekspertizės metu padaryta išvada, kad „Pastatas netenkina STR 2.01.01(3):1999 „Esminiai statinio reikalavimai. Higiena, sveikata, aplinkos apsauga“ reikalavimų. 2023 m. sausio 29 d. buvo atliktas pelėsių atsiradimo priežasties nustatymo aktas, kuriame nustatyta, kad drėgmė į patalpas patenka per pamato ir grindų sandūrą, dėl netinkamai įrengtų hidroizoliacijos sprendimų; dėl per pamato ir grindų sandūrą patenkančios drėgmės, sienos apačios ir grindjuosčių įdrėkis stipriai viršija normines ribas, dėl ko patiria stiprias deformacijas; dėl per pamato ir grindų sandūrą patenkančios drėgmės, ant grindjuosčių susikaupė pelėsis. 2023 m. kovo 21 d. atliktas nuostolių nustatymas, kuriame nurodyta, kad „nekilnojamojo turto, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), atkūrimo (remonto) kaštai pagal lokalinę sąmatą iš viso su PVM 38 338,54 Eur“. Kadangi patikslinto ieškinio suma buvo nustatyta vadovaujantis 2022 m. spalio mėn. įkainiais, o rinkoje situacija keitėsi, pagal pakoreguotą nuostolių nustatymo sąmatą ieškovai prašė priteisti 40 951,87 Eur atkūrimo (remonto) kaštų.
Atsakovai L. R. ir I. R. su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad visų gyvenamojo namo projektavimo ir statybos reikalų tvarkymą buvo patikėję A. B. Gavę ieškovų pretenziją, atsakovai susisiekė su A. B., kuris atsakovams paaiškino, jog dėl pretenzijoje nurodytų problemų yra kalti patys ieškovai, kadangi jiems vykdant namo apdailos darbus buvo padaryta labai daug technologinių pažeidimų. Perduodant nebaigtą statyti namą atsakovams, name nebuvo veikiančios šildymo sistemos – buvo įrengtos šildomos grindys, bet neįrengta katilinė, namas buvo nešildomas. Esant mažesnei nei 15 laipsnių temperatūrai pastato viduje, sienos ir grindys neturėjo galimybės išdžiūti, tuo labiau, kad oras išorėje taip pat nebuvo palankus. A. B. patvirtino, jog paaiškino ieškovams, kad prieš darant vidaus apdailos darbus namą reikia išdžiovinti naudojant oro sausintuvus (drėgmės surinkėjus), nuolat matuoti drėgmę. Tačiau ieškovai skubėjo atlikti vidaus apdailos darbus, siekė namo įrengimą atlikti kuo pigiau, ko pasėkoje samdė rangovus, galimai neturinčius tinkamos kvalifikacijos. A. B. atsakovams patvirtino, jog ieškovams jau pradėjus vykdyti apdailos darbus, jis apsilankė jų namuose, pamatė, kad darbai atliekami drėgnose patalpose ir įspėjo ieškovus apie galimas rizikas, galinčias atsirasti, jei namas nebus tinkamai išdžiovintas, tačiau ieškovai jo įspėjimų nepaisė.
Trečiasis asmuo A. B. su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad ieškovų namo vidaus apdailos darbai buvo atliekami lapkričio – sausio mėnesiais, lauke buvo labai šlapia ir didelė drėgmė. Perduodant nebaigtą statyti namą ieškovams, name nebuvo veikiančios šildymo sistemos – buvo įrengtos šildomos grindys, bet neįrengta katilinė, namas buvo nešildomas, todėl sienos ir grindys neturėjo galimybės išdžiūti. Taip pat ieškovai netinkamai paklojo grindis. Ieškovas jam patvirtino, kad nei drėgmės surinkėjai, nei drėgmės matuokliai viso remonto metu nebuvo naudojami. Kadangi namas ieškovams buvo parduotas su daline apdaila, o pilną namo apdailą atliko pačių ieškovų pasitelkti asmenys, akivaizdu, jog pelėsis atsirado būtent dėl pilnos apdailos darbus atlikusių asmenų kaltės bei dėl netinkamo namo eksploatavimo (nepakankamo jo vėdinimo).
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2026 m. birželio 4 d. sprendimu ieškinį tenkino – priteisė ieškovams iš kiekvieno atsakovo po 20 475,94 Eur išlaidų daikto trūkumams pašalinti, 634,50 Eur išlaidų, susijusių su civilinės atsakomybės ir žalos įvertinimu, 5 procentų dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2023 m. lapkričio 6 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 6 000,34 Eur bylinėjimosi išlaidų; priteisė trečiajam asmeniui A. B. iš atsakovų po 7 671,25 Eur iš kiekvieno bylinėjimosi išlaidų; priteisė valstybei iš atsakovų po 18,22 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
Teismas nustatė, kad trečiasis asmuo A. B. atsakovo L. R. pavedimu organizavo gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), statybą, pagal atsakovo išduotą 2016 m. lapkričio 23 d. įgaliojimą atstovavo jį tvarkant reikalus, susijusius su namo statyba. Statant namą buvo netinkamai įrengta pamatų, sienų ir grindų hidroizoliacija, dėl ko gruntinė drėgmė pateko į namo konstrukcijas – vidaus pertvaras, lauko atitvarus bei grindis. Šalys 2020 m. spalio 16 d. pasirašė pirkimo-pardavimo sutartį, kuria atsakovai pardavė, o ieškovai nusipirko žemės sklypą bei gyvenamąjį namą, esančius (duomenys neskelbtini), už 180 000 Eur. Gyvenamojo namo baigtumas sutarties sudarymo metu buvo 95 procentai. 2020 m. lapkričio 9 d. ieškovas bei trečiasis asmuo UAB „Amafora“ sudarė rangos darbų sutartį dėl namo apdailos darbų atlikimo. Taip pat teismas nustatė, kad ieškovai, šalindami namo kokybės trūkumus bei šių trūkumų sukeltą žalą (drėgmės ir pelėsių sukeltus konstrukcijų bei apdailos pažeidimus), taip pat rinkdami įrodymus, susijusius su civilinės atsakomybės ir žalos įvertinimu, patyrė tokias išlaidas: sumokėjo 36 954,29 Eur rangovui MB „ELITAN“ už atliktus remonto darbus pagal 2025 m. gruodžio 31 d. PVM sąskaita faktūra ir darbų perdavimo-priėmimo aktą, sumokėjo UAB „Irlanda“ 2 823,88 Eur už plyteles, sumokėjo MB „ELITAN“ 1 173,70 Eur už baldų išvežimą, saugojimą ir parvežimą, sumokėjo MB „HELM LT“ 605 Eur už suteiktas statinio ekspertizės paslaugas, sumokėjo UAB „Nepriklausomas vertinimas“ 484 Eur už vertinimo paslaugą, sumokėjo individualia veikla besiverčiančiam A. C. 180 Eur už pelėsių apžiūrą.
Teismas padarė išvadą, kad byloje pateikti įrodymai – teismo ekspertų S. Z. bei E. L. statybos ekspertizių aktai, šių ekspertų posėdyje teikti paaiškinimai, eksperto S. M. 2024 m. gegužės 17 d. konsultacinė išvada, A. C. 2023 m. sausio 29 d. Pelėsių atsiradimo priežasties nustatymo aktai, patvirtino tai, jog namas ieškovams buvo parduotas su esminiu kokybės trūkumu – netinkamai įrengta pamatų, sienų ir grindų hidroizoliacija, - kuris sąlygojo drėgmės patekimą į namo konstrukcijas bei pelėsių jose atsiradimą. Teismo vertinimu, šie įrodymai taip pat paneigė atsakovų bei trečiojo asmens argumentus, jog drėgmės ir pelėsių atsiradimo priežastimi buvo ieškovų netinkamai atlikti vidaus apdailos darbai, kad ieškovai ar jų pasitelkti rangovai, atlikdami šiuos darbus, neva nupjovė dalį įrengtos hidroizoliacijos, taip ją susiaurindami ir sumažindami jos efektyvumą, kadangi byloje buvo nustatyta, jog sienos buvo nutinkuotos prieš namo pardavimą ieškovams, hidroizoliacija yra po tinku ir nebuvo prieinamą apdailos darbus atlikusiems rangovams. Teismas pažymėjo, kad byloje nebuvo pateikta įrodymų, patvirtinančių tai, jog atsakovai, prieš parduodami namą ieškovams, būtų atskleidę minėtus namo trūkumus ar jie ieškovams būtų buvę žinomi iš kitų šaltinių. Taip pat byloje nebuvo įrodinėjama ir liko neįrodyta, kad šie trūkumai buvo tokie akivaizdūs ir pastebimi normaliomis aplinkybėmis, jog rūpestingas ir atidus pirkėjas juos turėjo pastebėti. Teismo vertinimu, šiems trūkumams nustatyti buvo reikalingi specialūs tyrimai bei statybų srities žinios, kurių ieškovai, kaip pirkėjai, neturėjo ir neprivalėjo turėti. Remiantis išdėstytais argumentais, teismas sprendė, kad atsakovai byloje neįrodė, jog namo trūkumai atsirado po daiktų perdavimo ieškovams (pirkėjams) dėl to, kad pastarieji pažeidė daikto naudojimo ar saugojimo taisykles, arba dėl trečiųjų asmenų kaltės ar nenugalimos jėgos. Atsakovai užsakė pastatyti namą, parduoti, jį pardavė ieškovams ir kaip pardavėjai pagal įstatymą bei sutartį suteikė kokybės garantiją, todėl teismas sprendė, kad jie ir yra atsakingi ieškovams už parduoto daikto kokybės trūkumus.
Teismas, spręsdamas dėl namo kokybės trūkumų šalinimo darbų masto ir išlaidų dydžio nustatė, kad teismo ekspertizę atlikęs teismo ekspertas S. Š. padarė išvadą, jog netinkamai įrengtos hidroizoliacijos rostverko (pamatų)/grindų/sienų sandūroje defektų šalinimo darbų vertė, skaičiuojant pagal 2024 m. spalio mėn. kainas, sudaro 13 757,40 Eur su PVM. Ieškovų pateiktoje jų savarankiškai samdyto eksperto J. G. ekspertinėje išvadoje buvo nurodyta, kad visų reikalingų atlikti statybos remonto darbų, vieno buto gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), vertė yra 40 993,99 Eur su PVM. Trečiasis asmuo A. B. pateikė eksperto T. M. 2025 m. spalio 10 d. konsultacinę išvadą, pagal kurią namo adresu: (duomenys neskelbtini), kapiliarinės drėgmės stabdymo darbų, atliekamų FREEZTEQ technologija, ūkio būdu, skaičiuojamoji statybos kaina, įvertinus 3212 vnt. injekcinių kapsulių poreikį, apdailos atstatymo tinkuojant, glaistant ir dažant bei kitus objekto sutvarkymo ir baldų permontavimo darbus, sudarė 9 237,76 Eur su PVM. Taip pat byloje buvo pateikta P. Ž. 2025 m. rugsėjo 16 d. lokalinė sąmata, pagal kurią defektų šalinimo išlaidos - 7 671,68 Eur. Ieškovai pateikė įrodymus, kad šalindami namo kokybės trūkumus (netinkamai įrengtą pamatų, sienų ir grindų hidroizoliaciją) bei šių trūkumų sukeltą žalą (drėgmės ir pelėsių sukeltus konstrukcijų bei apdailos pažeidimus) faktiškai patyrė tokias išlaidas – 36 954,29 Eur sumokėjo rangovui MB „ELITAN“ už atliktus remonto darbus, 2 823,88 Eur už plyteles UAB „Irlanda“, 1 173,70 Eur už baldų išvežimą, saugojimą ir parvežimą MB „ELITAN“.
Teismas, atsižvelgęs į tai, kad ekspertas S. Š. neskaičiavo išlaidų, reikalingų hidroizoliacijai, apsaugančiai grindų betoną bei dangą nuo drėgmės, įrengimui bei grindų dangos pakeitimui, jo nurodytas išlaidas defektų šalinimui (13 757,40 Eur) laikė nepakankamomis. Dėl tų pačių priežasčių nepakankamomis teismas vertino ir T. M. bei P. Ž. nurodytas išlaidas. Teismas atkreipė dėmesį, kad šie ekspertai skaičiavo išlaidas darbams, atliekamiems ūkio būdu, tačiau ieškovai neprivalo nustatytus jiems parduoto namo kokybės defektus šalinti savarankiškai, ūkio būdu, turi teisę tam samdyti profesionalius rangovus. Atsižvelgiant į tai, šių asmenų pateiktais skaičiavimais teismas nesirėmė.
Teismas pripažino, kad ieškovų patirtų išlaidų, susijusių su hidroizoliacijos, apsaugančios grindų betoną bei dangą nuo drėgmės, įrengimu, grindų dangos keitimu, baldų demontavimu, saugojimu, sunešimu bei sumontavimu, sienų tinkavimu, paruošimu dažymui bei dažymu ir pan., būtinumą patvirtino tiek eksperto S. Š. paaiškinimai, tiek eksperto J. G. išvada bei išlaidų sąmata, 2022 m. gruodžio 6 d. statinio konstrukcijų dalies ekspertizės akto Nr. SKE-221206/MR/SK1 rekomendacijos, 2023 m. sausio 29 d. Pelėsių atsiradimo priežasties nustatymo akto išvados. Teismas sutiko su ieškovų argumentu, jog išlaidos jų pasirinktos naujos grindų dangos – plytelių – įrengimui yra mažesnės už išlaidas, reikalingas laminato grindų dangai įrengti, todėl negali būti laikomos neekonomiškomis ar neproporcingomis. Teismas nesutiko su atsakovų argumentu, jog išlaidų MB „ELITAN“ sąskaitoje nurodytam 15 procentų dydžio administraciniam mokesčiui apmokėti būtinumas yra nepagrįstas. Teismas pažymėjo, kad byloje pateikti duomenys - UAB „Nepriklausomas vertinimas“ sąmata bei eksperto S. Š. ekspertizės aktas, patvirtino, jog įvairių papildomų tiesioginių ir netiesioginių išlaidų (pvz., sezoniniai darbai – 15 procentų, pridėtinės išlaidos – 20,9 procentų, pelnas – 5 procentai, ir pan.) įtraukimas į sąmatą yra įprasta praktika rangos santykiuose. Atsižvelgiant į nurodytą, teismas laikė ieškovų reikalavimą dėl 40951,87 Eur išlaidų gyvenamojo namo trūkumams pašalinti priteisimo pagrįstu, todėl jį tenkino pilna apimtimi.
Vertindamas ieškovų reikalavimo priteisti papildomai patirtas išlaidas už konstrukcijų dalies ekspertizę, pelėsių atsiradimo priežasties nustatymo aktą, nuostolių nustatymą, pagrįstumą teismas nurodė, kad šios išlaidos buvo patirtos iki ieškinio pareiškimo teisme ir negali būti laikomos išlaidomis, susijusiomis su bylos nagrinėjimu. Jos savo esme atitinka išlaidas, numatytas CK 6.249 straipsnio 4 dalies 2 punkte. Kadangi šios išlaidos buvo tiesiogiai susijusios su atsakovų neteisėtais veiksmais – nekokybiško nekilnojamojo daikto pardavimu ieškovams, teismas jas priteisė iš atsakovų ieškovams.
Spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo teismas nurodė, kad ieškinį visiškai patenkinus, ieškovų bei trečiojo asmens patirtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš atsakovų lygiomis dalimis.
Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovai L. R. ir I. R. prašo panaikinti 2026 m. birželio 4 d. Kauno apylinkės teismo sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo; alternatyviu reikalavimu atsakovai prašo pakeisti 2026 m. birželio 4 d. Kauno apylinkės teismo sprendimą dalyje dėl išlaidų daikto trūkumams pašalinti, išlaidų, susijusių su civilinės atsakomybės ir žalos įvertinimu bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo, ir šią sprendimo dalį išdėstyti taip: priteisti ieškovams iš kiekvieno iš atsakovų po 5 753,26 Eur išlaidų daikto trūkumams pašalinti, po 392,50 Eur išlaidų, susijusių su civilinės atsakomybės ir žalos įvertinimu, ir po 1 656,10 Eur bylinėjimosi išlaidų. Panaikinti 2026 m. birželio 4 d. Kauno apylinkės teismo sprendimą dalyje dėl priteisimo trečiajam asmeniui A. B. iš atsakovų iš kiekvieno po 7671,25 Eur bylinėjimosi išlaidų. Priteisti atsakovams iš ieškovų bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ieškovų faktinių namo remonto išlaidų dydį sutapatino su atlygintinais nuostoliais. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai laikė, kad teismo eksperto S. Š., T. M. bei P. Ž. nurodytos defektų šalinimo išlaidos yra nepakankamos, kadangi į išlaidas neįskaičiuotos išlaidos, reikalingos hidroizoliacijai, apsaugančiai grindų betoną bei dangą nuo drėgmės, įrengimui bei grindų dangos pakeitimui. Taip pat teismas nurodė, jog T. M. bei P. Ž. skaičiavo išlaidas darbams, atliekamiems ūkio būdu. Atsakovai su tokiais pirmosios instancijos teismo argumentais nesutinka. Pažymi, kad T. M. sąmata 8 537,76 Eur su PVM defektų šalinimui ūkio būdu perskaičiuota iš sąmatos 10806,51 Eur su PVM sumai, darbus atliekant rangos būdu, išminusavus statybvietės išlaidas ir netiesiogines išlaidas, tačiau pirmosios instancijos teismas šios sąmatos nevertino, nors būtent su tokia defektų šalinimo suma sutiko ir atsakovai.
Pirmosios instancijos teismas nevertino atsakovų argumentų dėl J. G. pateiktų išvadų prieštaringumo tarpusavyje, jo pateiktos sąmatos ir kitų byloje esančių sąmatų bei MB ELITAN atliktų darbų akto bei sąskaitos prieštaringumo. Ieškovų pateikti įrodymai sudaro pagrindo išvadai, jog J. G. 2025 m. lapkričio 7 d. Ekspertinės išvados papildymas, kad rostverko vertikalius paviršius, cementinio pasluoksnio zonoje izoliuoti ritinine hidroizoliacija ir sąmata padaryta ieškovams jau pradėjus daryti remontą bei padaryta ne nustatant pagrįstus defekto šalinimo darbus ir kaštus, o įvertinant ir fiksuojant jau atliktus ir/ar suplanuotus atlikti darbus. Todėl visiškai nepagrįstai buvo atlikti tinko prapjovimo diskiniu pjūklu darbai, Techma imperial mišinio tepimas, 20 mm cementinis užtepimas, išpjauto betoninio pagrindo atstatymas, betoninių grindų pjovimas diskiniu pjūklu, 7 cm cementinės dangos išardymo darbai, 10 cm grindų gruntavimo ir pralyginimo darbai (MB „ELITAN“ 2025 m. gruodžio 31 d. sąskaitos Nr. 517 pozicijos 8, 9, 10, 17, 18, 19, 24). Atsakovai mano, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neatsižvelgė į specialisto prof. habil. dr. L. U. išvadas, jog pateikto vienbučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), darbo projekto sprendiniai (o tarp jų – kompensacinės juostos įrengimas) užtikrino vienbučio gyvenamojo namo pamatų ir grindų hidroizoliaciją, o yra tik teorinė galimybė drėgmės pakliuvimo į vidinių patalpų sienos paviršių. Atsakovai pažymi, kad kompensacinė juosta atskiria grindų betoną nuo sienos, tai reiškia net teorinės galimybės drėgmei patekti į grindis nėra.
Nepagrįstas teismo argumentas, jog ieškovų išlaidos jų pasirinktos naujos grindų dangos – plytelių – įrengimui yra mažesnės už išlaidas, reikalingas laminato grindų dangai įrengti, todėl negali būti laikomos neekonomiškomis ar neproporcingomis. Atsakovai pažymi, jog nei vienoje išvadoje ar lokalinėje sąmatoje, kurioje būtų nurodyti būsimi remonto kaštai, nėra nurodyta, kad reikia keisti grindų plyteles arba keisti laminatą į plyteles. Tuo tarpu, kaip matyti iš MB „ELITAN“ 2025 m. gruodžio 31 d. PVM sąskaitos faktūros ELI Nr. 517, buvo atlikti 64,30 m² plytelių klijavimo darbai ir įsigyta 72,72 m² (52,92+12,96+6,84) plytelių TRAVERTINO CROSS BIANCO RT 60x60 už 2 823,88 Eur. Todėl akivaizdu, jog ieškovai įrengė visiškai naujo tipo grindis, todėl MB „ELITAN“ 2025 m. gruodžio 31 d. PVM sąskaitoje faktūroje ELI Nr. 517 nurodyti plytelių klijavimo darbai, kurių kaina 1 736,10 Eur be PVM (sąskaitos pozicija 26), nėra susiję su defektų šalinimu ir buvusios padėties atkūrimu. Pažymėtina ir tai, jog ieškovai plyteles įsigijo 2025 m. rugpjūčio mėnesį, t. y. iki eksperto J. G. išvadų surašymo, t. y. patys nusprendė pakeisti grindų dangos tipą. Be to, atsakovai ir trečiasis asmuo A. B. viso bylos nagrinėjimo metu laikėsi pozicijos, jog name esančios laminuotos grindys nebuvo paveiktos pelėsio, ir nesutiko, kad laminuotų grindų danga turėjo būti keičiama visame name, pakeičiant grindų dangą naujomis lentomis. Šią atsakovų ir trečiojo asmens A. B. poziciją pagrindžia MB „ELITAN“ 2025 m. gruodžio 31 d. PVM sąskaitos faktūros ELI Nr. 517 pozicija 25, kurioje nurodyta, jog atliekant remontą buvo perklota 66,40 m², tačiau dokumentų, patvirtinančių, kad buvo nupirktos naujos laminato grindlentės, byloje nėra pateikta, o tai reiškia, jog buvo paklotos tos pačios, pelėsio nepaveiktos, grindlentės.
Pirmosios instancijos teismas ginčijamame sprendime nurodė, jog nesutinka su atsakovų argumentu, kad išlaidų MB „ELITAN“ sąskaitoje nurodytam 15 procentų dydžio administraciniam mokesčiui apmokėti būtinumas yra nepagrįstas. Atsakovai nesutinka su šiais teismo argumentais. Papildomos tiesioginės ir netiesioginės išlaidos, statybvietės išlaidos tai laikinos komunikacijos, aptvėrimai, informaciniai stendai, priešgaisrinės ir ryšių priemonės, darbininkų pervežimai, vadovų atlyginimai. Tačiau akivaizdu, jog tokių išlaidų, kaip ir išlaidų sezoniniams darbams, atliekant darbus gyvenamojo namo viduje, rangovas nepatyrė. Be to, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis, tiek 2025 m. spalio 9 d., tiek 2025 m. gruodžio 31 d., MB ELITAN neturėjo darbuotojų. Be to, administravimo mokestis (arba kitos tiesioginės ir netiesioginės išlaidos) nenumatytos ieškovų pasitelkto eksperto J. G. sąmatoje.
Pirmosios instancijos teismas nevertino nei J. G. sąmatoje nurodytų darbų, jų dydžių ir įkainių pagrįstumo, nei MB ELITAN sąskaitoje ir atliktų darbų akte nurodytų darbų, jų dydžių ir įkainių pagrįstumo, nepašalino prieštaravimų tiek tarp šių dokumentų, tiek jų prieštaravimų kitoms byloje esančioms sąmatoms (apeliacinio skundo 34 ir 35 punktai). Sistemiškai vertinant ieškovų pateiktas sąskaitas ir mokėjimo nurodymus akivaizdu, jog J. G. 2025 m. lapkričio 7 d. Ekspertinės išvados papildymo surašymo metu remonto darbai jau buvo atliekami ir atliekami ne pagal J. G. sąmatą, o J. G. sąmata buvo sudaryta prisilaikant ieškovų ir MB „ELITAN“ susitarimo dėl atliekamų darbų apimties, kiekio ir kainų, nors kitų specialistų skaičiavimais būtinų darbų ir medžiagų kiekiai buvo mažesni. Apeliantų vertinimu, vadovaujantis vien tik J. G. sudaryta sąmata, akivaizdu, kad pagal MB ELITAN sąskaitą ir atliktų darbų aktą prie žalos/nuostolių atlyginimo nepagrįstai priskaičiuota 5 215,87 Eur (be PVM) (pagal apeliacinio skundo 34 ir 35 punktus), administravimo mokestis 3 983,57 Eur (be PVM), 2 650 Eur (be PVM) pagal MB ELITAN sąskaitos 1-3 pozicijas. Atsakovai mano, kad vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, nustatant namo defektų šalinimo dydį teismas turėjo vadovautis eksperto T. M. 2025 m. spalio 10 d. konsultacine išvada, pagal kurią namo adresu: (duomenys neskelbtini), kapiliarinės drėgmės stabdymo darbų, atliekamų FREEZTEQ technologija, skaičiuojamoji statybos kaina, įvertinus 3212 vnt. injekcinių kapsulių poreikį, apdailos atstatymo tinkuojant, glaistant ir dažant bei kitus objekto sutvarkymo rangos būdu, yra 10 806,51 Eur su PVM, baldų permontavimo kaštai sudaro 700 Eur su PVM, viso 11506,51 Eur su PVM, t. y. iš kiekvieno atsakovo ieškovams turėjo būti priteistina po 5 753,26 Eur išlaidų daikto trūkumams pašalinti.
Byloje nebuvo pateikta jokių įrodymų, kad baldai buvo išvežti iš namo jį remontuojant, nepateikti jokie įrodymai nei kada baldai buvo išvežti, nei kur sandėliuojami. Be to, neįrodyta, kad juos išvis reikėjo išvežti, o negalima buvo sudėti name esančiose patalpose ir uždengti. Taip pat kelia abejonių ir baldų pervežimo paslaugos pagrįstumas (600 Eur be PVM), nes UAB „Nepriklausomas vertinimas“ sąmatose ta pati paslauga tam pačiam baldų kiekiui buvo nurodyta 194,24 Eur (be PVM).
Ieškovai, galutinai patikslinę ieškinio reikalavimą, nuostolių dydį (defektų šalinimo kaštus) grindė ne UAB „Nepriklausomas vertinimas“ sąmata, kurioje iki remonto atlikimo buvo apskaičiuoti būsimi nuostoliai, o MB ELITAN sąskaitomis, atliktų darbų aktu ir plytelių įsigijimo dokumentais. Todėl jei apeliacinės instancijos teismas spręstų, jog MB „HELM LT“ ir A. C. paslaugos buvo būtinos žalai ir civilinei atsakomybei įvertinti, turi būti atmestas reikalavimas priteisti 484 Eur už UAB „Nepriklausomas vertinimas“ sąmatos parengimą. Tokiu būdu iš atsakovų gali būti priteista tik po 392,50 Eur ((1 269 – 484)/2) išlaidų, susijusių su civilinės atsakomybės ir žalos įvertinimu.
Patenkinus atsakovų apeliacinį skundą, keistina ir sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tarp ieškovų ir atsakovų. Teismas kiekvienam iš ieškovų priteisė po 21 110,44 Eur defektų šalinimo ir žalos nustatymo išlaidų, o patenkinus atsakovų apeliacinį skundą, kiekvienam iš ieškovų būtų priteista tik po 6 145,76 Eur, tokiu būdu būtų patenkinta tik 29 procentai ieškinio reikalavimų, o 71 procentas reikalavimų atmestas. Todėl teismo sprendimo dalis, kuria ieškovams iš atsakovų priteista po 6 000,34 Eur bylinėjimosi išlaidų, keistina, priteisiant ieškovams iš atsakovų po 1 740,10 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atsakovai byloje patyrė 9 566,75 Eur bylinėjimosi išlaidų, todėl atmetus 71 procentą ieškinio reikalavimų, atsakovams iš ieškovų priteistina 6 792,40 Eur bylinėjimosi išlaidų, t. y. po 3 396,20 Eur kiekvienam iš atsakovų. Atlikus priteistų bylinėjimosi išlaidų įskaitymą, galutinai priteistina iš ieškovų atsakovams po 1 656,10 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Pirmosios instancijos teismas ginčijamu sprendimu nepagrįstai priteisė trečiajam asmeniui A. B. iš kiekvieno atsakovo po 7 671,25 Eur bylinėjimosi išlaidų. Kaip matyti iš bylos medžiagos, A. B. buvo įtrauktas į bylą trečiuoju asmeniu atsakovų prašymu kaip asmuo, kuris pagal 2016 m. lapkričio 23 d. įgaliojimą vykdė visus gyvenamojo namo projektavimo ir statybos darbus. Įtrauktas į bylą A. B. pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad su ieškovų ieškiniu nesutinka, taip pat viso proceso metu palaikė atsakovų poziciją ir prašė ieškinį atmesti, taigi, A. B., kaip trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, veikė atsakovų pusėje. Pirmosios instancijos teismas sprendime konstatavo, jog trečiasis asmuo A. B. atsakovo L. R. pavedimu organizavo gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), statybą, pagal atsakovo išduotą 2016 m. lapkričio 23 d. įgaliojimą atstovavo jį tvarkant reikalus, susijusius su namo statyba, o statant namą buvo netinkamai įrengta pamatų, sienų ir grindų hidroizoliacija, dėl ko gruntinė drėgmė patenka į namo konstrukcijas – vidaus pertvaras, lauko atitvarus bei grindis. Todėl šioje konkrečioje situacijoje bylinėjimosi išlaidų priteisimas trečiajam asmeniui A. B. iš atsakovų prieštarauja ne tik CPK 47 straipsnio 4 daliai, nustatančiai, kad trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, negali veikti procese prieš šalies, kurios pusėje jis dalyvauja, interesus, bet ir teisėje įtvirtintiems teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams.
Apeliaciniu skundu trečiasis asmuo A. B. prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2026 m. birželio 4 d. sprendimą ir sumažinti priteistą 40 951,87 Eur sumą iki byloje patikimais bei objektyviais įrodymais pagrįstos sumos, ne didesnės kaip teismo eksperto S. Š. apskaičiuoti 13 757,40 Eur, atitinkamai perskirstant procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas; subsidiariai – panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2026 m. birželio 4 d. sprendimo dalį dėl 40 951,87 Eur išlaidų ir su ja susijusių procesinių palūkanų bei bylinėjimosi išlaidų ir perduoti šią bylos dalį pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, nurodant paskirti papildomą statybos techninę ir sąmatų ekspertizę; priteisti iš ieškovų A. Ž. ir J. Ž. apeliantui A. B. apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai faktinį lėšų sumokėjimą sutapatino su atlygintinais nuostoliais. Taip pat teismas nepagrįstai perkėlė įrodinėjimo naštą atsakovams ir apeliantui. Vadovaujantis kasacinio teismo praktika, nagrinėjamoje byloje įrodinėjimo pareiga turėjo būti paskirstyta taip: ieškovai turėjo įrodyti (1) konkrečius iki turto perdavimo buvusius trūkumus; (2) kiekvieno pasirinkto remonto darbo techninį būtinumą; (3) faktinius darbų ir medžiagų kiekius; (4) kainų atitiktį protingai rinkos kainai; (5) faktinį išlaidų patyrimą; (6) tiesioginį priežastinį ryšį; (7) kad išlaidos neatspindi turto pagerinimo; (8) kad buvo laikytasi pareigos mažinti žalą. Atsakovams ir apeliantui pakako pateikti konkrečius šių aplinkybių prieštaravimus ir priešingus įrodymus; jiems negalėjo būti perkeliama pareiga apskaičiuoti, kokia ieškovų reikalavimo dalis vis dėlto galėtų būti pagrįsta. Pirmosios instancijos teismas nuo šių taisyklių nukrypo: remonto sąskaitų apmokėjimą pripažino pakankamu visos sumos įrodymu, o teismo ekspertizės, alternatyvių sąmatų ir konkrečių pozicijų kainų skirtumus traktavo kaip atsakovų pareigą paneigti ieškovų sumą. Tokiu būdu CPK 178 straipsnyje nustatyta ieškovų įrodinėjimo našta nepagrįstai buvo perkelta atsakovams ir apeliantui.
Teismo ekspertas S. Š., kuriam teismas pavedė nustatyti būtinų darbų mastą ir kainą, apskaičiavo 13 757,40 Eur su PVM. Teismas šią išvadą atmetė kaip „nepakankamą“, nes ekspertas neįvertino grindų betono ir dangos apsaugos, tačiau nepaskyrė papildomos ar pakartotinės ekspertizės ir pats, neturėdamas specialių statybos bei sąmatų skaičiavimo žinių, pripažino 40951,87 Eur sumą pagrįsta. Eksperto žodinis paaiškinimas, kad grindų betonui apsaugoti reikėtų papildomų priemonių, nėra lygiavertis specialių žinių pagrindu atliktam papildomų darbų kiekių ir kainos apskaičiavimui. Išvada apie tam tikro darbo būtinumą nepateikia atsakymo, kiek toks darbas turi kainuoti. Būtent šiai spragai pašalinti reikėjo papildomos ekspertizės arba bent ekspertinio sąmatos patikrinimo.
J. G. ekspertinės išvados papildymas buvo rengiamas 2025 m. spalio 9 d. – lapkričio 7 d., kai remonto darbai jau buvo pradėti, plytelės buvo įsigytos, o MB „ELITAN“ buvo sumokėti keli avansai. Todėl ši išvada nebuvo ex ante nepriklausomas optimalaus remonto būdo ir rinkos kainos nustatymas; ji iš esmės įformino jau pasirinktą bei vykdomą remonto modelį. Ieškovai dar iki J. G. išvados papildymo parengimo buvo įsigiję plyteles ir sumokėję MB „ELITAN“ bent 15 500 Eur avansų. 2025 m. lapkričio 7 d., tą pačią dieną, kai užbaigtas išvados papildymas, papildomai sumokėta 5 000 Eur. Ši chronologija paneigia teismo prielaidą, kad ekspertinė išvada objektyviai pagrindė vėliau pasirinktus darbus ir kainas. Teismas nevertino J. G. išvados priklausomumo nuo ieškovų ir rangovo pateiktų duomenų, neanalizavo, ar ekspertas tikrino faktiškai atliktų darbų kiekius, medžiagų sunaudojimą, rinkos kainas ir alternatyvius remonto būdus. Dėl to šiai išvadai suteikta neproporcinga įrodomoji reikšmė.
Teismas nepalygino MB „ELITAN“ sąskaitoje ir UAB „Nepriklausomas vertinimas“ normatyvinėje sąmatoje nurodytų darbų apimčių ir kainų, nepasisakė dėl nė vienos konkrečios disproporcijos ir apsiribojo abstrakčia nuoroda, kad sąmatose įprastai įtraukiamos papildomos išlaidos. Sprendimo 72 punkto argumentas, kad sąmatose pasitaiko sezoninių, pridėtinių išlaidų ir pelno, neatsako į klausimą, kodėl buvo pagrįstas būtent 15 procentų administracinis mokestis nuo jau padidintos visų darbų sumos. Administracinio mokesčio pavadinimas, apskaičiavimo bazė, jo dubliavimasis su rangovo pelnu ir bendrosiomis išlaidomis nebuvo ištirti.
Ieškovai vietoje dalies laminuotos grindų dangos pasirinko kitą dangos rūšį – natūralaus travertino plyteles. Vien teiginys, kad plytelių įrengimas galėjo būti pigesnis už naujo analogiško laminato įrengimą, nėra pakankamas. Turėjo būti nustatyta: kokia laminato dalis iš tiesų buvo nepataisomai pažeista; ar buvo galima ją išdžiovinti ir pakloti iš naujo; kokia būtų lygiavertės buvusios dangos atkūrimo kaina; ar pasirinktos plytelės nepagerino turto ilgaamžiškumo, estetikos ar vertės.
MB „ELITAN“ dokumentuose nurodyta 3 844 vnt. FREEZTEQ granulių ir su jomis susiję gręžimo darbai. Apelianto pateiktoje T. M. išvadoje, remiantis projektiniu sienų ilgiu ir 11 cm atstumu tarp skylių, apskaičiuotas 3 212 vnt. granulių poreikis. J. G. sąmatoje nurodyta 1 922 skylių ir 3 844 granulių, tačiau nepateikta aiški kiekių apskaičiavimo metodika. Teismas neišsprendė 632 granulių skirtumo ir nepatikrino, ar sąskaitoje nurodytas skylių kiekis bei vienetai atitinka realiai atliktus darbus.
Net pripažinus, kad hidroizoliacijos mazgas buvo įrengtas netinkamai, iš to savaime neišplaukia, jog visi 2025 m. atlikti apdailos, baldų, valymo, atliekų, grindų ir administravimo darbai kilo tik dėl šio trūkumo. Teismas neturėjo pagrindo taikyti atsakomybės prezumpcijos žalos dydžiui. Garantinio termino taisyklės gali pakeisti įrodinėjimo naštą dėl defekto atsiradimo priežasties, tačiau jos neatleidžia pirkėjo nuo pareigos įrodyti reikalaujamos kompensacijos dydį, būtinumą ir protingumą.
Teismas nenurodė, kodėl 40 951,87 Eur išlaidos yra proporcingos, kai teismo ekspertas apskaičiavo 13 757,40 Eur, o kiti specialistai – 7 671,68 Eur ir 9 237,76 Eur. Sprendime nebuvo įvertintas ir ieškovų elgesys mažinant žalą (CK 6.259 straipsnis). Ieškovai, žinodami apie ginčą ir kelias alternatyvias technologijas, pasirinko brangiausią modelį, nepristatė atsakovams galutinio komercinio pasiūlymo ir nesudarė realios galimybės patiems pašalinti trūkumus arba parinkti ekonomiškesnį rangovą.
1 269 Eur vertinimo išlaidas teismas priteisė neįvertinęs jų rezultatų naudingumo ir dubliavimosi. UAB „Nepriklausomas vertinimas“ sąmata nebuvo panaudota kaip galutinis ieškinio dydžio pagrindas, o teismas jos 40 159,97 Eur skaičiavimą pakeitė faktinių MB „ELITAN“ išlaidų suma. Be to, byloje buvo atliktos kelios ekspertizės ir konsultacinės išvados, todėl turėjo būti patikrinta, ar ikiteisminės išlaidos nesidubliavo ir buvo objektyviai būtinos.
Teismas nepagrįstai nesivadovavo T. M. 2025 m. spalio 10 d. konsultacine išvada, kuri paneigė teismo priteisto defektų šalinimo dydžio proporcingumą ir būtinumą. Taip pat teismas nepagrįstai neatsižvelgė į specialisto prof. habil. dr. L. U. išvadas, susijusias su ginčo pamatų ir grindų hidroizoliacijos mazgu, bei nepagrįstai iš E. L. ekspertizės išvadų sprendė, kad ieškovams turi būti atlyginami visų grindų remonto kaštai. E. L. ekspertizės akte konstatuota, kad drėgmė patenka per sienos tinko ir pamato sluoksnių sandūrą, drėkina tinką, o grunte esanti drėgmė skverbiasi į vidaus pertvarų, lauko atitvarų bei grindų konstrukcijas. Tokios išvados apibūdina defekto mechanizmą, bet savaime nepatvirtina, kad buvo pažeistas visas gyvenamojo namo grindų plotas ir kad būtina kompensuoti visų grindų dangos keitimo arba atnaujinimo išlaidas.
Sprendimo dalis, kuria iš atsakovų priteista 15 342,50 Eur trečiojo asmens A. B. bylinėjimosi išlaidų, nepagrįsta. A. B. byloje dalyvavo kaip trečiasis asmuo atsakovų pusėje, jo procesinė pozicija iš esmės sutapo su atsakovų pozicija – ieškinį atmesti, konstatuoti ieškovų reikalavimo nepagrįstumą ir paneigti atsakovų bei apelianto atsakomybės sąlygas. Pagal CPK 47 straipsnio 1 ir 4 dalis, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, į bylą įstoja ieškovo arba atsakovo pusėje ir negali veikti prieš šalies, kurios pusėje dalyvauja, interesus. Todėl tokio trečiojo asmens išlaidos paprastai negali būti priteisiamos iš tos pačios procesinės pusės, kurios interesais jis veikė, nes tai paneigtų trečiojo asmens procesinės padėties logiką ir sukurtų situaciją, kai ta pati procesinė pusė, pralaimėjus bylą, papildomai finansuoja jos interesus gynusio proceso dalyvio išlaidas. Atitinkamai sprendimo dalis dėl 15 342,50 Eur A. B. bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš atsakovų turi būti pakeista: ieškinį atmetus, šios išlaidos priteistinos iš ieškovų; kitu atveju spręstina dėl jų nepriteisimo iš atsakovų arba proporcingo paskirstymo pagal tikrąją bylos baigtį ir proceso dalyvių elgesį.
Ieškovai A. Ž. ir J. Ž. pateiktu atsiliepimu į atsakovų apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir priteisti iš atsakovų ieškovų patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
Pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visus byloje esančius įrodymus – buvo atliktos kelios ekspertizės, apklausti ekspertai, vertintos specialistų išvados, šalių paaiškinimai, rašytiniai įrodymai bei kita bylos medžiaga. Tik įvertinęs visų šių įrodymų visumą teismas padarė išvadą, kad ieškovų patirtos išlaidos buvo būtinos nustatytiems statinio trūkumams pašalinti. Iš apeliacinio skundo matyti, kad apeliantai nenurodo nė vienos konkrečios pirmosios instancijos teismo padarytos faktinės ar teisinės klaidos, kuri paneigtų teismo išvadas dėl nuostolių dydžio. Apeliantai tik pakartoja pirmojoje instancijoje jau išsakytus argumentus bei prašo apeliacinį teismą iš naujo įvertinti tuos pačius byloje esančius įrodymus ir padaryti kitokias išvadas. Toks nesutikimas su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu savaime nesudaro pagrindo naikinti ar keisti teisėto ir pagrįsto teismo sprendimo.
Pirmosios instancijos teismas detaliai pasisakė dėl kiekvieno atsakovų bei trečiojo asmens pateikto įrodymo, įskaitant S. Š. ekspertizę, T. M. konsultacinę išvadą, P. Ž. skaičiavimus bei kitus apeliantų pateiktus dokumentus. Visi šie įrodymai buvo įvertinti teismo sprendime, nurodant motyvus, kodėl jais nėra pagrindo vadovautis arba kodėl jų įrodomoji galia yra mažesnė nei kitų byloje esančių įrodymų. Atsižvelgiant į tai, vien aplinkybė, kad apeliantai nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, nesudaro pagrindo naikinti ar keisti skundžiamo sprendimo.
Priešingai nei teigia apeliantai, ieškovai viso proceso metu vykdė jiems tenkančią įrodinėjimo pareigą ir pateikė gausius rašytinius įrodymus, patvirtinančius tiek nustatytų statinio defektų pobūdį, tiek jų šalinimo būtinumą, tiek realiai patirtų išlaidų dydį. Byloje buvo pateiktos rangos sutartys, lokalinės sąmatos, atliktų darbų aktai, PVM sąskaitos faktūros, mokėjimo dokumentai bei kiti rašytiniai įrodymai, patvirtinantys faktiškai patirtas išlaidas. Be to, ieškovų pateiktus įrodymus patvirtino ir byloje atliktos ekspertizės bei specialistų išvados, kuriomis nustatyta, kad gyvenamasis namas turėjo konstrukcinių defektų, o jų pašalinimas buvo būtinas. Todėl apeliantų teiginys, jog ieškovai neįrodė nuostolių dydžio, neatitinka bylos medžiagos.
Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino S. Š., T. M. ir P. Ž. nurodytas sumas nepakankamomis. Apeliantai savo skunde nepaneigė esminės sprendime nustatytos aplinkybės, kad šie skaičiavimai neapima visų darbų, reikalingų ne tik drėgmės skverbimuisi į sienas sustabdyti, bet ir grindų konstrukcijoms apsaugoti bei drėgmės ir pelėsio padariniams visiškai pašalinti.
Teismas pagrįstai nesivadovavo S. Š. atlikta ekspertize, kadangi ekspertas galimai buvo šališkas, be to, atlikdamas ekspertizę, neįvertino tam tikrų reikšmingų faktorių. Eksperto šališkumą patvirtina tai, kad teismo ekspertas S. Š. ketino padėti nesąžiningai besielgiančiam ekspertui E. L., žinodamas, jog ekspertas E. L. neturi reikiamos kompetencijos ir duodamas sutikimą atlikti ekspertizę elgiasi nesąžiningai. Taip pat ekspertė O. V. nustatė daug pažeidimų bei neatitikimų S. Š. atliktoje ekspertizėje. Pažymėtina ir tai, kad S. Š. teismo posėdžio metu pripažino, jog jo numatytas defektų šalinimo būdas neapsaugos grindų nuo drėgmės.
Apeliantai nurodo, jog P. Ž. 2025 m. rugsėjo 16 d. parengtoje lokalinėje sąmatoje Nr. S1 specialistas nustatė, kad ginčo objekto trūkumų šalinimas kainuotų 7 671,68 Eur sumą. Šiuo paskaičiavimu nėra pagrindo vadovautis, nes šis specialistas net negalėjo atlikti skaičiavimo, nes jo turimas atestatas jam nesuteikia tokios teisės, t. y. šis specialistas neturi „statybos skaičiuojamosios kainos nustatymo“ atestato.
Specialistas T. M. nustatė, jog ginčo objekto trūkumų šalinimas kainuotų 9 237,76 Eur sumą. Šia išvada nėra pagrindo vadovautis, nes joje nurodyta, kiek kainuotų namo defektų šalinimo darbus atlikti ūkio būdu. Dėl netinkamai suformuluotos užduoties specialistas T. M. skaičiavo tik sienų injektavimą ir visiškai nepasisakė kaip nuo drėgmės reikėtų apsaugoti grindis. Todėl jo išvada neišsami ir dalinė. Be to, konsultacinė išvada parengta neatlikus ginčo objekto apžiūros. Pats specialistas nurodė, kad vadovavosi tik pateiktais dokumentais ir surinktais duomenimis, todėl išvados yra grindžiamos prielaidomis, o ne faktiniu objekto vertinimu.
Apeliantai nepateikė jokių įrodymų, kad eksperto J. G. nurodyti papildomi darbai buvo nereikalingi arba kad jie nesusiję su byloje nustatytais statinio defektais. Vien deklaratyvus teiginys, jog sąmata esą pritaikyta prie jau atliekamų darbų, nepaneigia nei šių darbų būtinybės, nei jų kainos pagrįstumo.
Apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai dėl atskirų darbų pozicijų kainų skirtumų yra selektyvūs, formaliai lyginant nesulyginamas situacijas ir ignoruojant realias statybos darbų vykdymo sąlygas. UAB „Nepriklausomas vertinimas“ sąmata buvo sudaryta kaip preliminari, teorinio pobūdžio, tuo tarpu MB „ELITAN“ sąskaita atspindi realiai atliktus darbus konkrečiame objekte, esant faktinėms sąlygoms, kurios neišvengiamai didina darbų kaštus. Atsakovai nepagrįstai daro prielaidą, kad kiekviena darbų pozicija turi būti identiška, nors faktiškai atlikti darbai gali būti platesni, sudėtingesni ar apimti papildomas operacijas, kurios sąmatoje neįmanoma numatyti, todėl vien tai, kad atskiros darbų pozicijos skiriasi nuo ankstesnės sąmatos, savaime nereiškia, jog išlaidos yra nepagrįstos ar perteklinės. Atsakovai nepateikė jokių objektyvių įrodymų, kad konkretūs atlikti darbai buvo nebūtini, ar kad jų kainos neatitinka rinkos kainų, todėl jų teiginiai laikytini nepagrįstais.
Atsakovai nepateikė jokių įrodymų, jog grindų ardymas ir atstatymas nebuvo būtinas atliekant defektų šalinimo darbus. Atsižvelgiant į tai, plytelių įsigijimo ir jų klojimo išlaidos ne tik laikytinos pagrįstomis, būtinosiomis išlaidomis, tiesiogiai susijusiomis su defektų pašalinimu ir tinkamu turto būklės atkūrimu, bet ir sumažinusios nuostolių dydį net 5 000 Eur (laminuotų grindų dangų įrengimas su medžiagomis būtų kainavęs 8 252,17 Eur be PVM, 9 985,12 Eur su PVM).
Apeliantų argumentas, jog MB „ELITAN“ sąskaitoje nurodytas administravimo mokestis savaime negali būti laikomas pagrįstomis išlaidomis, yra selektyvus, prieštarauja jų pačių pateiktiems įrodymams ir taikomai statybos sąmatų sudarymo praktikai. Vien ta aplinkybė, kad MB „ELITAN“ šias išlaidas įvardijo kaip administravimo mokestį, nesudaro pagrindo pripažinti jų nepagrįstomis. Jokių įrodymų, kad MB „ELITAN“ faktiškai nepatyrė administravimo ar kitų netiesioginių išlaidų, apeliantai nepateikė.
Apeliantai nepateikė jokios kitos eksperto išvados, kurioje būtų konstatuota, kad eksperto J. G. taikyta metodika ar apskaičiuotas FREEZTEQ granulių ir gręžtinių skylių kiekis yra neteisingi. Vien alternatyvus T. M. skaičiavimas savaime nepaneigia J. G. ekspertinės išvados. T. M. skaičiavimas buvo parengtas pagal jo pasirinktą metodiką ir jam suformuluotą užduotį, o J. G. ekspertinė išvada – įvertinus konkretų objektą ir parenkant defektų šalinimo sprendinius, kuriais faktiškai vadovavosi rangovas. Todėl vien skirtingi specialistų skaičiavimai nesudaro pagrindo išvadai, kad ieškovų patirtos išlaidos yra nepagrįstos.
Apeliantai nepagrįstai teigia, kad byloje nebuvo pateikta įrodymų, jog baldai buvo išvežti iš namo jį remontuojant. Byloje buvo pateikta MB „ELITAN“ PVM sąskaita faktūra už baldų išvežimo, parvežimo ir sandėliavimo paslaugas bei šios sąskaitos apmokėjimą patvirtinantys dokumentai. Apeliantai nepateikė jokių įrodymų, kad šios paslaugos faktiškai nebuvo suteiktos, todėl vien jų abejonės negali paneigti rašytinių įrodymų.
Apeliantai nepagrįstai nesutinka su pirmosios instancijos teismo priteistomis 1 269 Eur išlaidomis, susijusiomis su civilinės atsakomybės ir žalos įvertinimu. Aplinkybė, kad bylos nagrinėjimo metu ieškinio reikalavimas buvo patikslintas ir galutinis nuostolių dydis buvo grindžiamas faktiškai patirtomis remonto išlaidomis, nepaneigia UAB „Nepriklausomas vertinimas“ parengtos sąmatos reikalingumo. Būtent ši sąmata buvo vienas iš pagrindinių dokumentų, leidusių nustatyti preliminarų žalos dydį, suformuluoti ieškinio reikalavimus. Priešingas aiškinimas reikštų, kad asmuo, kreipdamasis į teismą, negalėtų nurodyti ieškinio sumos, pagrįsti reiškiamo reikalavimo dydžio, nurodyti ieškinio dalyko ir jo faktinio pagrindo bei pateikti tai pagrindžiančius įrodymus (CPK 135 straipsnis). Tokiu atveju ieškovas būtų verčiamas kreiptis į teismą nežinodamas savo reikalavimo dydžio, o tai prieštarautų CPK keliamiems reikalavimams ieškinio turiniui.
Ieškovai A. Ž. ir J. Ž. pateiktu atsiliepimu į trečiojo asmens A. B. apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir priteisti iš trečiojo asmens ieškovų patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
Apeliantas nepagrįstai teigia, kad ieškovai privalėjo įrodyti kiekvienos sąskaitos pozicijos ekonomiškumą atskirai. Pagal CK 6.334 straipsnio 1 dalies 3 punktą, pirkėjas turi teisę reikalauti atlyginti jo patirtas išlaidas daikto trūkumams pašalinti. Įstatymas nereikalauja įrodinėti, kad kiekviena atskira darbų ar medžiagų pozicija buvo pigiausia iš visų teoriškai įmanomų alternatyvų. Pakanka nustatyti, kad išlaidos buvo realiai patirtos, buvo būtinos nustatytiems trūkumams pašalinti ir yra protingo dydžio. Teismas sprendime taip ir padarė, todėl priėmė pagrįstą ir motyvuotą sprendimą.
Ieškovai įvykdė jiems tenkančią įrodinėjimo pareigą. Statinio defektai buvo nustatyti ne vieno eksperto ir specialisto išvadomis, jų egzistavimo apeliantas šiame apeliaciniame skunde iš esmės nebeginčija. Byloje taip pat nėra ginčo, kad nustatyti defektai buvo faktiškai pašalinti. Preliminarios defektų šalinimo išlaidos buvo pagrįstos kartu su ieškiniu pateiktomis specialistų sąmatomis, vėliau jų pagrįstumą papildomai patvirtino teismo eksperto J. G. ekspertinė išvada, o galutinis nuostolių dydis buvo grindžiamas nebe preliminariais skaičiavimais, bet faktiškai atliktais remonto darbais, PVM sąskaitomis faktūromis, atliktų darbų aktais ir mokėjimo dokumentais. Todėl apelianto teiginiai, kad ieškovai neįrodė patirtų išlaidų pagrįstumo, neatitinka bylos medžiagos.
Apeliacinio skundo 24–27 p. apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas, pripažinęs S. Š. ekspertizę nepakankama, privalėjo skirti papildomą arba pakartotinę ekspertizę. Tokie argumentai nepagrįsti. Pirmosios instancijos teismas S. Š. ekspertizės neatmetė kaip netinkamo įrodymo. Priešingai, teismas ją įvertino kartu su kitais byloje esančiais įrodymais ir motyvuotai konstatavo, kad eksperto apskaičiuotos išlaidos neapima visų darbų, būtinų visiškam nustatytų statinio defektų pašalinimui. Tą pripažino ir pats teismo ekspertas S. Š., apklaustas teismo posėdyje. Todėl teismas pagrįstai sprendė, jog vien šia ekspertize negalima nustatyti galutinio ieškovų patirtų nuostolių dydžio. Be to, kadangi byloje esančių įrodymų visuma buvo pakankama ginčui išspręsti, pirmosios instancijos teismas neturėjo nei pagrindo, nei pareigos skirti papildomos ar pakartotinės ekspertizės. Šios kategorijos bylose teismas nėra aktyvus ir savo iniciatyva įrodymų nerenka. Pats apeliantas bylos nagrinėjimo metu neprašė skirti papildomos ekspertizės tam, kad būtų nustatyta grindų apsaugai reikalingų darbų apimtis ar jų kaina. Todėl apelianto argumentai, jog pirmosios instancijos teismas savo iniciatyva privalėjo rinkti papildomus įrodymus ar skirti papildomą ekspertizę, yra nepagrįsti.
Apeliantas nepateikė jokių įrodymų, kad J. G. nurodyti papildomi darbai buvo nereikalingi arba kad jie nesusiję su byloje nustatytais statinio defektais. Vien deklaratyvus teiginys, jog sąmata esą pritaikyta prie jau atliekamų darbų, nepaneigia nei šių darbų būtinybės, nei jų kainos pagrįstumo.
Apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai dėl atskirų darbų pozicijų kainų skirtumų yra selektyvūs, formaliai lyginant nesulyginamas situacijas ir ignoruojant realias statybos darbų vykdymo sąlygas. Apeliantas nepateikė jokių objektyvių įrodymų, kad konkretūs atlikti darbai buvo nebūtini. ar kad jų kainos neatitinka rinkos kainų. Apelianto pateiktas kainų palyginimas yra klaidinantis ir neatitinka faktinių duomenų, kadangi lyginami skirtingų apimčių darbai.
Nepagrįstas apelianto teiginys, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas neatitinka CPK 270 straipsnio reikalavimų. Sprendime išsamiai aptarti tiek apelianto pateikti įrodymai, tiek jo argumentai dėl administravimo mokesčio, atskirų darbų pozicijų bei jų kainų. Vien aplinkybė, kad teismas nesutiko su apelianto pozicija, nereiškia, jog sprendimas yra nemotyvuotas ar neatitinka CPK 270 straipsnio reikalavimų. Taip pat nepagrįstas apelianto teiginys, kad teismas pats, neturėdamas specialių žinių, nustatė būtinų darbų apimtį ar jų kainą. Pirmosios instancijos teismas jokių statybinių ar sąmatinių skaičiavimų neatliko. Priešingai, sprendimas priimtas įvertinus visų byloje esančių įrodymų visumą – ekspertizes, specialistų išvadas, J. G. ekspertinę išvadą, lokalias sąmatas, faktiškai atliktus remonto darbus, atliktų darbų aktus, PVM sąskaitas faktūras bei kitus byloje esančius įrodymus.
Apeliacinio skundo 35–37 punktuose apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas neatribojo grindų dangos pakeitimo nuo turto pagerinimo. Tokie argumentai nepagrįsti. Byloje esančios ekspertų ir specialistų išvados vienareikšmiškai patvirtina, kad dėl drėgmės ir pelėsio buvo pažeista grindų danga, todėl ją buvo būtina pašalinti ir pakeisti. Apeliantas nepateikė jokių įrodymų, kad laminuota grindų danga galėjo būti išdžiovinta, pakartotinai panaudota, ar kad jos keitimas nebuvo būtinas. Taip pat nepagrįstas apelianto teiginys, jog ieškovai atliko turto pagerinimą. Byloje nustatyta, kad vietoje J. G. sąmatoje numatytų laminuotų grindų, kurių įrengimo su medžiagomis vertė sudarė 9 985,12 Eur su PVM, ieškovai pasirinko ekonomiškesnį sprendimą – plytelių dangą, kurios įsigijimo ir įrengimo išlaidos buvo apie 5 000 Eur mažesnės. Todėl toks sprendimas nepadidino atsakovų atsakomybės, o priešingai – ją sumažino.
Apeliantas nepateikė jokios kitos eksperto išvados, kurioje būtų konstatuota, kad J. G. taikyta metodika ar apskaičiuotas FREEZTEQ granulių ir gręžtinių skylių kiekis yra neteisingi. Vien alternatyvus T. M. skaičiavimas savaime nepaneigia J. G. ekspertinės išvados.
Apeliantas nepateikė jokių įrodymų, kad bent dalis ieškovų reikalaujamų atlyginti išlaidų būtų atsiradusi dėl kitų priežasčių, nesusijusių su byloje nustatytais statinio defektais. Teiginiai apie neva netinkamą statinio eksploatavimą, nepakankamą konstrukcijų išdžiovinimą, šildymo ar vėdinimo režimą grindžiami vien prielaidomis, kurias turėtų įrodyti apeliantas (CPK 12, 178 straipsniai), tačiau tokios pareigos apeliantas neįvykdė. Taip pat nepagrįstas ir apelianto argumentas, kad pirmosios instancijos teismas tariamai taikė atsakomybės prezumpciją žalos dydžiui. Priešingai, teismas sprendimą priėmė įvertinęs visų byloje esančių įrodymų visumą ir nustatęs tiek statinio defektų pobūdį bei jų priežastį, tiek kiekvienos ieškovų reikalaujamos išlaidos ryšį su nustatytų defektų šalinimu.
L. U. išvada, jog pateikto darbo projekto sprendiniai (įskaitant kompensacinę juostą) tariamai užtikrino namo pamatų ir grindų hidroizoliaciją, o drėgmės pakliuvimas esąs tik teorinė galimybė, nepaneigia byloje nustatytų faktinių aplinkybių ir yra atmestina.
Atsakovai nesutinka su apelianto argumentu, kad trečiojo asmens patirtos bylinėjimosi išlaidos nepagrįstai buvo priteistos iš atsakovų. Nei apelianto nurodomos teisės normos, nei LAT praktika nenustato, jog trečiojo asmens patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos iš pralaimėjusios šalies, jeigu trečiasis asmuo buvo pralaimėjusios šalies pusėje. Todėl iš apeliacinio skundo neaišku, kodėl teismas neturėtų vadovautis bendromis CPK taisyklėmis dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir taikyti įstatyme nenumatytas išimtis.
Apeliantai nepagrįstai nesutinka su pirmosios instancijos teismo priteistomis 1 269 Eur išlaidomis, susijusiomis su civilinės atsakomybės ir žalos įvertinimu. Aplinkybė, kad bylos nagrinėjimo metu ieškinio reikalavimas buvo patikslintas ir galutinis nuostolių dydis buvo grindžiamas faktiškai patirtomis remonto išlaidomis, nepaneigia UAB „Nepriklausomas vertinimas“ parengtos sąmatos reikalingumo. Būtent ši sąmata buvo vienas iš pagrindinių dokumentų, leidusių nustatyti preliminarų žalos dydį, suformuluoti ieškinio reikalavimus. Priešingas aiškinimas reikštų, kad asmuo, kreipdamasis į teismą, negalėtų nurodyti ieškinio sumos, pagrįsti reiškiamo reikalavimo dydžio, nurodyti ieškinio dalyko ir jo faktinio pagrindo bei pateikti tai pagrindžiančius įrodymus (CPK 135 straipsnis). Tokiu atveju ieškovas būtų verčiamas kreiptis į teismą nežinodamas savo reikalavimo dydžio, o tai prieštarautų CPK keliamiems reikalavimams ieškinio turiniui.
Atsakovai pateiktu atsiliepimu į trečiojo asmens A. B. apeliacinį skundą prašo patenkinti atsakovų apeliacinį skundą, o jei apeliacinės instancijos teismas netinkintų atsakovų apeliacinio skundo - patenkinti trečiojo asmens A. B. apeliacinį skundą, panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo arba pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl iš jų ieškovų naudai priteistų defektų šalinimo išlaidų iki 13 757,40 Eur. Atsakovai nurodė, kad sutinka su trečiojo asmens apeliacinio skundo argumentais. Papildomai pažymėjo, kad nors savo apeliaciniu skundu prašo panaikinti 2026 m. birželio 4 d. Kauno apylinkės teismo sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo arba pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl iš jų ieškovų naudai priteistinų defektų šalinimo išlaidų (su baldų permontavimo kaštais) iki 11 506,51 Eur su PVM, tačiau vadovaujantis teisingumo, protingumo ir proporcingumo principais, iš esmės sutiktų ir su trečiojo asmens A. B. skundo reikalavimu sumažinti pirmosios instancijos teismo priteistą 40 951,87 Eur sumą iki byloje patikimais bei objektyviais įrodymais pagrįstos sumos, ne didesnės kaip teismo eksperto S. Š. apskaičiuotos 13 757,40 Eur, atitinkamai perskirstant bylinėjimosi išlaidas.
Motyvuojamoji dalis
k o n s t a t u o j a:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliaciniai skundai tenkinami iš dalies.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, todėl nagrinėtinas apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas.
Byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo tenkintas ieškovų reikalavimas dėl išlaidų daikto trūkumams pašalinti priteisimo bei trečiojo asmens patirtų bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš atsakovų, teisėtumo ir pagrįstumo.
Dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka
Trečiasis asmuo A. B. apeliaciniame skunde pateikė prašymą bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Prašyme nurodė, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas, kadangi reikia tiesiogiai ištirti prieštaringus ekspertinius duomenis ir, teismui pripažinus reikalinga, apklausti ekspertus dėl darbų apimties, kainos ir faktinių MB „ELITAN“ darbų atitikties būtiniems defektų šalinimo darbams. Atsakovai nurodė, kad su trečiojo asmens prašymu dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka sutinka. Ieškovai nurodė, kad toks apelianto prašymas nepagrįstas, kadangi visos ekspertų išvados yra byloje, visi proceso dalyviai turėjo galimybę pasisakyti dėl jų pagrįstumo, jas visas ištyrė ir sprendime įvertino teismas. Pažymėjo, kad nesutikimą su ekspertų išvadomis apeliantas turėjo galimybę išsakyti ir apeliaciniame skunde.
CPK 321 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Pagal CPK 322 straipsnį, apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba pareiškime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas.
Plėtodamas CPK 322 straipsnyje įtvirtintos normos aiškinimą ir taikymą, kasacinis teismas išskyrė, kad nepriklausomai nuo to, jog CPK 321 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas suteikia teismui diskreciją spręsti dėl poreikio skirti bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka, ši teisė ribojama – toks teismo sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Dėl to šalys, teikdamos prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydamos išimtines aplinkybes (pavyzdžiui, būtina apklausti specialistą, ekspertą, liudytojus ir pan.), dėl kurių būtinas žodinis bylos nagrinėjimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-471/2012; 2013 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-115/2013). Byloje dalyvaujančių asmenų prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka pats savaime nelemia žodinio proceso būtinumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-2-611/2022, 28 punktas).
Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė, o apeliantas A. B. nenurodė išimtinių aplinkybių, dėl kurių jo apeliacinis skundas turėtų būti nagrinėjamas teismo posėdyje žodinio proceso tvarka. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme tiek šalys, tiek specialių žinių turintys asmenys buvo išklausyti, bylos dalyviai procesiniuose dokumentuose suformulavo pakankamai išsamią poziciją ginčijamais klausimais, todėl nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo nuspręsti, kad teisingam ginčo išnagrinėjimui yra būtinas žodinis bylos nagrinėjimas. Netenkindama apelianto prašymo, teisėjų kolegija įvertina ir tai, kad ginčas iš esmės kilo dėl įrodymų vertinimo. Esant šioms aplinkybėms, kitoks aptariamos situacijos vertinimas sudarytų prielaidas proceso vilkinimui, neatitiktų ekonomiškumo reikalavimų bei paneigtų žodinio proceso išimtinį pobūdį. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija netenkina apelianto prašymo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.
Dėl naujų įrodymų priėmimo
Atsakovai kartu su apeliaciniu skundu pateikė naujus įrodymus – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos informacinės sistemos duomenis apie MB ELITAN viešus duomenis apie apdraustųjų asmenų (darbuotojų) skaičių 2025 m. spalio 9 d. iki 2025 m. gruodžio 31 d. duomenimis, taip pat informaciją apie laminuotas grindis Quick-Step, ąžuolas šiauštas natūralus, SIG4763. Nurodo, kad šių įrodymų pateikimo būtinybė atsirado teismui priėmus ginčijamą sprendimą ir šie duomenys gali turėti reikšmės teismui vertinant ieškovų patirtų defektų šalinimo išlaidų pagrįstumą.
Pagal CPK 314 straipsnį, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis). Taikydamas CPK 314 straipsnyje nustatytas išimtis ir spręsdamas dėl naujai pateikiamų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teismas patikrina: ar buvo objektyvi galimybė pateikti juos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomas priimti įrodymas turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teismui teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K 3 237-684/2019, 33 punktas).
Nagrinėjamu atveju, įvertinusi tai, kad atsakovai nenurodė jokių argumentų, dėl kokių priežasčių minėti rašytiniai įrodymai negalėjo būti pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, apeliacinės instancijos teismas CPK 314 straipsnyje aptartos išimties taikymui pagrindo neįžvelgia ir atsakovų kartu su apeliaciniu skundu pateiktų įrodymų į bylą nepriima.
Dėl faktinių bylos aplinkybių
Bylos duomenys patvirtina, ką nustatė ir pirmosios instancijos teismas, kad trečiasis asmuo A. B. atsakovo L. R. pavedimu organizavo gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), statybą, pagal atsakovo išduotą 2016 m. lapkričio 23 d. įgaliojimą atstovavo jį tvarkant reikalus, susijusius su namo statyba. Šalys 2020 m. spalio 16 d. pasirašė pirkimo-pardavimo sutartį, kuria atsakovai pardavė, o ieškovai nusipirko žemės sklypą bei gyvenamąjį namą, (duomenys neskelbtini), už 180 000 Eur.
Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nustatyta ir šių aplinkybių nei vienas iš apeliantų nebeginčija, kad statant namą buvo netinkamai įrengta pamatų, sienų ir grindų hidroizoliacija, dėl ko gruntinė drėgmė pateko į namo konstrukcijas – vidaus pertvaras, lauko atitvarus bei grindis.
2023 m. kovo 21 d. ieškovų prašymu UAB „Nepriklausomas vertinimas“ atliktas nuostolių nustatymas, kuriame nurodyta, kad nekilnojamojo turto, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), atkūrimo (remonto) kaštai pagal lokalinę sąmatą iš viso su PVM 38 338,54 Eur.
2024 m. vasario 13 d. ieškovai pateikė pareiškimą dėl ieškinio reikalavimo padidinimo, prašydami priteisti ieškovams 40 159,97 Eur gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), trūkumams pašalinti, reikalavimą grindė lokaline sąmata, perskaičiuota 2023 metų kainomis.
Ieškovai pateikė jų savarankiškai samdyto eksperto J. G. ekspertinę išvadą bei jos papildymą, kuriose ekspertas padarė išvadą, kad visų reikalingų atlikti statybos remonto darbų vieno buto gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), vertė yra 40 993,99 Eur su PVM.
Trečiasis asmuo A. B. pateikė eksperto T. M. 2025 m. spalio 10 d. konsultacinę išvadą, pagal kurią namo adresu: (duomenys neskelbtini), kapiliarinės drėgmės stabdymo darbų, atliekamų FREEZTEQ technologija, skaičiuojamoji statybos kaina, įvertinus 3212 vnt. injekcinių kapsulių poreikį, apdailos atstatymo tinkuojant, glaistant ir dažant bei kitus objekto sutvarkymo rangos būdu sudaro 10 806,51 Eur su PVM (Lokalinė sąmata I), baldų permontavimo kaštai sudaro 700 Eur su PVM, viso 11 506,51 Eur su PVM. Toje pačioje išvadoje ši Lokalinė sąmata I perskaičiuota, nustatant tų pačių statybos darbų kainą, darbus atliekant ūkio būdu, iš sąskaitos išminusavus statybvietės išlaidas ir netiesiogines išlaidas: kapiliarinės drėgmės stabdymo darbų, atliekamų FREEZTEQ technologija, skaičiuojamoji statybos kaina, įvertinus 3212 vnt. injekcinių kapsulių poreikį, apdailos atstatymo tinkuojant, glaistant ir dažant bei kitus objekto sutvarkymo darbus sudaro 8 537,76 Eur su PVM, baldų permontavimo kaštai sudaro 700 Eur su PVM, viso 9237,76 Eur su PVM. Taip pat pateikta P. Ž. 2025 m. rugsėjo 16 d. lokalinė sąmata, pagal kurią defektų šalinimo išlaidos - 7 671,68 Eur.
Tikslu nustatyti namo kokybės trūkumų šalinimo darbų mastą ir išlaidų dydį byloje buvo paskirta teismo ekspertizė, kurią atliko pirmosios instancijos teismo parinktas teismo ekspertas S. Š.. Ekspertas 2025 m. sausio 31 d. ekspertizės akte padarė išvadą, jog namo (duomenys neskelbtini), netinkamai įrengtos hidroizoliacijos rostverko (pamatų)/grindų/sienų sandūroje defektų šalinimo darbų vertė, skaičiuojant pagal 2024 m. spalio mėn. kainas, yra 13 757,40 Eur su PVM.
Ieškovai, šalindami namo kokybės trūkumus bei šių trūkumų sukeltą žalą (drėgmės ir pelėsių sukeltus konstrukcijų bei apdailos pažeidimus), taip pat rinkdami įrodymus, susijusius su civilinės atsakomybės ir žalos įvertinimu, patyrė tokias išlaidas: sumokėjo 36 954,29 Eur rangovui MB „ELITAN“ už atliktus remonto darbus pagal 2025 m. gruodžio 31 d. PVM sąskaitą faktūrą ir darbų perdavimo-priėmimo aktą; sumokėjo UAB „Irlanda“ 2 823,88 Eur už plyteles; sumokėjo MB „ELITAN“ 1 173,70 Eur už baldų išvežimą, saugojimą ir parvežimą; sumokėjo MB „HELM LT“ 605 Eur už suteiktas statinio ekspertizės paslaugas; sumokėjo UAB „Nepriklausomas vertinimas“ 484 Eur už vertinimo paslaugą; sumokėjo individualia veikla besiverčiančiam A. C. 180 Eur už pelėsių apžiūrą.
Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje pateiktų įrodymų visumą, konstatavo, kad byloje pateikti duomenys pagrindė, jog ieškovai patyrė 40 951,87 Eur išlaidų gyvenamojo namo trūkumams pašalinti ir 1 269 Eur išlaidų, susijusių su civilinės atsakomybės ir žalos įvertinimu. Remiantis nurodytu, teismas ieškovų ieškinį tenkino, atitinkamai paskirstė bylinėjimosi išlaidas.
Atsakovai ir trečiasis asmuo nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl išlaidų daikto trūkumams pašalinti priteisimo, iš esmės motyvuodami tuo, kad teismas nepagrįstai faktinį lėšų sumokėjimą sutapatino su atlygintinais nuostoliais, netinkamai paskirstė įrodinėjimo pareigą bei netinkamai vertino byloje pateiktus įrodymus ir tuo pagrindu nepagrįstai nustatė ieškovų patirtų defektų šalinimo išlaidų dydį. Taip pat apeliantai nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu trečiojo asmens patirtas bylinėjimosi išlaidas priteisti iš atsakovų.
Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į tai, kad apeliaciniais skundais nei atsakovai, nei trečiasis asmuo neginčija pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadų dėl atsakovų, kaip namo pardavėjų, atsakomybės už parduoto daikto trūkumus, šiuo aspektu pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumo nevertina ir plačiau dėl to nepasisako, o skundžiamo sprendimo teisėtumą vertina tik apeliaciniuose skunduose nurodytų argumentų ribose.
Dėl defektų šalinimo išlaidų dydžio nustatymo
Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje pateiktų įrodymų visumą, šalių ir trečiojo asmens pozicijas ginčo klausimu, su apeliacinių skundų argumentais, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė ieškovams atlygintinų defektų šalinimo išlaidų dydį, nesutinka ir laiko juos nepagrįstais ir neįrodytais.
Visų pirma, pažymėtina, kad pirkėjo teisių gynimo būdai, įsigijus netinkamos kokybės daiktą, nustatyti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.334 straipsnyje. Jeigu parduotas daiktas neatitinka kokybės reikalavimų ir pardavėjas su pirkėju neaptarė jo trūkumų, tai nusipirkęs netinkamos kokybės daiktą pirkėjas turi teisę savo pasirinkimu pareikalauti: 1) kad daiktas, sutartyje apibūdintas pagal rūšį, būtų pakeistas tinkamos kokybės daiktu, išskyrus atvejus, kai trūkumai yra nedideli arba jie atsirado dėl pirkėjo kaltės; 2) kad būtų atitinkamai sumažinta pirkimo kaina; 3) kad pardavėjas neatlygintinai per protingą terminą pašalintų daikto trūkumus arba atlygintų pirkėjo išlaidas jiems ištaisyti, jei trūkumus įmanoma pašalinti; 4) grąžinti sumokėtą kainą ir atsisakyti sutarties, kai netinkamos kokybės daikto pardavimas yra esminis sutarties pažeidimas (CK 6.334 straipsnio 1 dalis). Jeigu pardavėjas perduoda pirkėjui netinkamos kokybės daiktą pagal nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo sutartį, taikomos šio kodekso 6.334 straipsnio taisyklės, išskyrus pirkėjo teisę reikalauti netinkamos kokybės daiktą pakeisti tinkamu (CK 6.399 straipsnį).
Atskleidžiant pirkėjo, įsigijusio netinkamos kokybės daiktą, galimų teisių gynimo būdų tikslus, kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad specialieji teisių gynimo būdai, nustatyti CK 6.334 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose, yra nukreipti į daikto kokybės atkūrimą, o to paties straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu teisių gynimo būdu kompensuojamas netinkamos kokybės daikto ekonominės vertės sumažėjimas. Tais atvejais, kai daikto kokybės trūkumas yra esminis sutarties pažeidimas, yra galimas sutarties atsisakymas (CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Šis teisių gynimo būdas nukreiptas į sutartinio santykio nutraukimą ir pagal sutartį už daiktą sumokėtų pinigų grąžinimą. Tuo tarpu bendrieji teisių gynimo būdai nukreipti į nuostolio, kuris atsirado pardavėjui pažeidus pareigą perduoti tinkamos kokybės daiktą, kompensavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. balandžio 6 d.nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-112-1075/2023, 27 punktas).
Pagal kasacinio teismo išaiškinimus, sutartinė atsakomybė skirta ekonominės civilinės apyvartos stabilumui užtikrinti, t. y. jos kompensacinė funkcija pirmiausia pasižymi siekimu, kad nukentėjusio nuo sutarties pažeidimo asmens padėtis būtų kiek įmanoma artimesnė padėčiai, tarsi sutartis būtų buvusi tinkamai įvykdyta. Dėl to taikant sutartinę atsakomybę siekiama užtikrinti, kad nukentėjusi šalis tokioje padėtyje ir atsidurtų. Būtent taip pasireiškia lūkesčių intereso gynyba (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-327-687/2015; 2018 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-210-969/2018, 17 punktas; 2021 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-44-313/2021, 33 punktas).
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad šalis siejo sutartiniai nekilnojamojo turto (gyvenamojo namo) pirkimo–pardavimo teisiniai santykiai. Ieškovai įrodinėjo ir pirmosios instancijos teismas, kaip minėta, konstatavo, kad atsakovai pardavė ieškovams šalių susitarimo neatitinkantį gyvenamąjį namą, kuris turėjo paslėptus esminius pamatų, sienų ir grindų hidroizoliacijos trūkumus ir neatitiko įprastų gyvenamajam pastatui keliamų reikalavimų. Siekdami atkurti netinkamo pagal paskirtį naudoti daikto kokybę, ieškovai pašalino namo nustatytus trūkumus ir kreipėsi į teismą su reikalavimu priteisti iš atsakovų trūkumų šalinimo išlaidų atlyginimą. Taigi, ieškovai pasirinko CK 6.334 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintą savo pažeistų teisių gynimo būdą, prašė taikyti atsakovams sutartinę civilinę atsakomybę, todėl tokiu atveju turi būti ginamas lūkesčio interesas – siekiama, kad nuo sutarties pažeidimo nukentėjusių ieškovų padėtis būtų atkurta taip, jog būtų kuo artimesnė padėčiai, tarsi pirkimo sutartis būtų buvusi tinkamai įvykdyta ir pirkėjai būtų gavę tokį daiktą, kokį pagrįstai tikėjosi gauti – atitinkantį kokybės reikalavimus ir tinkamą naudoti pagal paskirtį, be neaptartų trūkumų ir papildomų išlaidų jiems pašalinti.
Taigi, atsižvelgiant į nurodytą kasacinio teismo praktiką, teisėjų kolegija apeliantų argumentus, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ieškovų faktinių namo remonto išlaidų dydį sutapatino su atlygintinais nuostoliais, atmeta kaip nepagrįstus ir neatitinkančius išdėstyto teisinio reglamentavimo.
Antra, teisėjų kolegija nesutinka su apeliantų argumentais, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas netinkamai paskirstė įrodinėjimo pareigą. Pažymėtina, kad kilus ginčui dėl parduotų daiktų kokybės, taikoma CPK 178 straipsnyje nustatyta bendroji įrodinėjimo pareigos taisyklė – kiekviena šalis turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus. Pagal CK 6.334 straipsnio 1 dalies 3 punktą ir nuosekliai formuojamą kasacinio teismo praktiką, pirkėjas, nusipirkęs netinkamos kokybės daiktą, turi teisę reikalauti, kad pardavėjas atlygintų pirkėjo išlaidas daikto trūkumams pašalinti. Pagal bendrąsias įrodinėjimo taisykles, pirkėjui pateikus įrodymus, patvirtinančius realiai patirtas ar objektyviai būtinas trūkumų šalinimo išlaidas (pvz., sąmatas, rangos sutartis, atliktų darbų aktus, mokėjimo dokumentus), įrodinėjimo našta dėl šių išlaidų nepagrįstumo pereina pardavėjui. Taigi, nagrinėjamu atveju, priešingai nei teigia apeliantai, nekokybišką gyvenamąjį namą pardavusiems atsakovams (pardavėjams) nesutinkant su ieškovų (pirkėjų) nurodytu defektų šalinimo išlaidų dydžiu, būtent atsakovams kaip pardavėjams teko pareiga įrodyti, kad pirkėjo patirtos ar apskaičiuotos išlaidos yra neprotingos, dirbtinai padidintos, neatitinka rinkos kainų arba yra nesusijusios su nustatytų statinio trūkumų pašalinimu (CPK 178 straipsnis).
Trečia, teisėjų kolegija nesutinka su apeliantų argumentais, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje pateiktus įrodymus ir nenustatė esminių bylos aplinkybių.
Apeliantai teigia, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesivadovavo teismo eksperto S. Š., T. M. bei P. Ž. nurodytais defektų šalinimo išlaidų dydžiais, neįvertino atsakovų argumentų dėl J. G. pateiktų išvadų prieštaringumo tarpusavyje, jo pateiktos sąmatos ir kitų byloje esančių sąmatų bei MB ELITAN atliktų darbų akto bei sąskaitos prieštaringumo, nepagrįstai neatsižvelgė į specialisto prof. habil. dr. L. U. išvadas, nenustatė išlaidų MB „ELITAN“ sąskaitoje nurodytam 15 procentų dydžio administraciniam mokesčiui apmokėti būtinumo. Taip pat, apeliantų teigimu, byloje nebuvo pateikta jokių įrodymų, kad baldai buvo išvežti iš namo jį remontuojant, nepateikta įrodymų dėl grindų dangos keitimo nauja reikalingumo, nebuvo įrodyta, kad ieškovų išlaidos jų pasirinktos naujos grindų dangos – plytelių – įrengimui buvo mažesnės už išlaidas, reikalingas laminato grindų dangai įrengti.
Pažymėtina, kad kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog civilinei bylai reikšmingas aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) teismas nustato remdamasis įrodymais. Įrodinėjimo dalykas – tai juridiniai faktai, su kuriais įstatymas sieja ginčijamo santykio buvimą ar nebuvimą. Faktai, kuriais pagrįsti šalių reikalavimai ir atsikirtimai bei kitos aplinkybės, kurias būtina nustatyti taikant materialiosios teisės normas ginčo santykiams. Įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnis). Kasacinio teismo praktika įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo klausimais nuosekliai išplėtota (žr. pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-156-701/2016, 29 punktą; 2016 m. gegužės 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-258-219/2016, 22 punktą ir juose nurodytą kasacinio teismo praktiką). Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį, faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (žr. pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-84/2014; kt.). Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog faktinių duomenų įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Ar tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistavo arba neegzistavo, teismas sprendžia ištyręs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus (žr. pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2009). Reikalavimas vertinti įrodymus, vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teismo nepriklausomumo principo išraiška, nes nurodymai teismui, kaip vertinti vieną ar kitą įrodymą, neleistini. Dėl to atvejai, kai šalies nurodytos aplinkybės, argumentai nepripažįstami įrodytais, savaime neleidžia daryti išvados, kad bylos nagrinėjimo metu teisme buvo padaryta CPK 176, 185 straipsnių pažeidimų (žr. pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010; 2018 m. vasario 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-51-701/2018 53–55 punktus). Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos civiliniame procese yra taikomas pagrįsto įsitikinimo standartas, kuris reikalauja, kad teisėjas būtų pagrįstai ir asmeniškai įsitikinęs dėl bylos faktinių aplinkybių. Pagrįstas įsitikinimas formuoja teisėjo vidinį tikrumą dėl bylos faktų. Šis standartas nereikalauja pašalinti visas abejones dėl bylos faktinių aplinkybių – teisėjas privalo turėti tokio laipsnio tikrumą, kuris tik pašalina esmines abejones, abejonių visiškai nepanaikindamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-1075/2024, 28 punktas).
Nagrinėjamu atveju iš pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvų nustatyta, jog teismas išsamiai ir detaliai įvertino visus byloje pateiktus įrodymus, įskaitant trečiojo asmens pateiktą T. M. konsultacinę išvadą, P. Ž. skaičiavimus, S. Š. ekspertizę bei kitus rašytinius įrodymus. Teismas sprendime išsamiai nurodė motyvus, dėl kurių šiais įrodymais nesivadovavo bei suteikė jiems mažesnę įrodomąją galią nei kitiems byloje esantiems įrodymams. Teismų praktikoje pažymima, kai iš skirtingų byloje pateiktų įrodinėjimo priemonių gaunama prieštaringa informacija, teismas turi šį prieštaravimą pašalinti, t. y. nustatyti, kuria informacija (duomenimis) vadovautis, o kurią atmesti, turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-266-469/2020, 36 punktas). Tiek ekspertizės išvada, tiek tiriamojo mokslinio pobūdžio rašytiniai įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, nėra privalomi ir vertinami laikantis bendrųjų įrodymų vertinimo taisyklių (CPK 185, 218 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-58-701/2021, 121 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika; 2023 m. birželio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-170-403/2023, 46 punktas; 2026 m. rugsėjo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-79-943/2026, 93 punktas). Teismo sprendimas remtis vienais įrodymais ir jų pagrindu konstatuoti buvus ar nebuvus tam tikras bylos aplinkybes, o kitus įrodymus atmesti ir jais nesivadovauti, turi būti tinkamai motyvuotas. Dėl įrodymų pakankamumo ir patikimumo turi būti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-12-695/2019, 24 punktas; 2025 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-85-684/2025, 56 punktas). Taigi, tiek teismo ekspertizės aktas, tiek specialisto išvada teismui neturi iš anksto nustatytos galios ir nėra privalomi, vertinami atsižvelgus į byloje esančių duomenų visumą.
Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas eksperto S. Š. nurodytas išlaidas defektų šalinimui (13 757,40 Eur) pripažino nepakankamomis tuo pagrindu, kad ekspertas neskaičiavo išlaidų, reikalingų hidroizoliacijai, apsaugančiai grindų betoną bei dangą nuo drėgmės, įrengimui bei grindų dangos pakeitimui. T. M. bei P. Ž. nurodytas išlaidas teismas pripažino nepakankamomis remdamasis tuo, kad šie ekspertai skaičiavo išlaidas darbams, atliekamiems ūkio būdu. Priimdamas skundžiamą sprendimą teismas eksperto J. G. ekspertine išvada vadovavosi nustatęs, kad drėgmės patekimo į grindų betoną konstatavo tiek ekspertas S. Z., tiek ekspertas E. L.. Taip pat, teismo vertinimu, ieškovų patirtų išlaidų, susijusių su hidroizoliacijos, apsaugančios grindų betoną bei dangą nuo drėgmės, įrengimu, grindų dangos keitimu, baldų demontavimu, saugojimu, sunešimu bei sumontavimu, sienų tinkavimu, paruošimu dažymui bei dažymu ir pan., būtinumą patvirtino byloje pateiktų įrodymų visuma - eksperto S. Š. paaiškinimai, eksperto J. G. išvada bei išlaidų sąmata, 2022 m. gruodžio 6 d. statinio konstrukcijų dalies ekspertizės akto Nr. SKE-221206/MR/SK1 rekomendacijos, 2023 m. sausio 29 d. Pelėsių atsiradimo priežasties nustatymo akto išvados.
Apeliantai detaliai išdėstė UAB „Nepriklausomas vertinimas“ 2024 metų sąmatoje, J. G. 2025 m. lapkričio 7 d. ekspertinės išvados papildymo sąmatoje ir MB „ELITAN“ 2025 m. gruodžio 19 d. sąskaitoje išdėstytų išlaidų palyginimą skaitine išraiška, tačiau nepateikė jokių objektyvių argumentų, paneigiančių MB „ELITAN“ faktiškai atliktų darbų apimčių atitikimą nustatytiems defektams – nepateikė jokių įrodymų, kad buvo atlikti pertekliniai darbai, ar kad darbai buvo atlikti neracionaliais, rinkos kainas neatitinkančiais įkainiais. Taip pat atsakovai, prašydami vadovautis eksperto T. M. 2025 m. spalio 10 d. konsultacinėje išvadoje nurodyta defektų šalinimo 11 506,51 Eur suma, o trečiasis asmuo – eksperto S. Š. apskaičiuota 13 757,40 Eur suma, nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad už apeliantų specialistų nurodytas sąmatas tokie defektų šalinimo darbai realiai galėjo būti atlikti (komercinių pasiūlymų ir pan.). Vien deklaratyviais ir hipotetiniais skaičiavimais pagrįsti apeliantų teiginiai nepaneigia ieškovų faktiškai patirtų išlaidų pagrįstumo. Aplinkybę, kad T. M. 2025 m. spalio 10 d. konsultacinėje išvadoje nurodyta trūkumų šalinimo kaina gali būti vertinama tik kaip teorinio pobūdžio ir pirmosios instancijos teismas pagrįstai ja nesivadovavo, patvirtina ir tai, jog konsultacinė išvada pateikta net neatlikus objekto apžiūros, sudaryta remiantis vidutiniais statistiniais įkainiais (sudaryta naudojantis „Sistela“ programine įranga). Taip pat, teisėjų kolegijos vertinimu, ekspertui S. Š. pripažinus, kad jo siūlomas defektų šalinimo metodas neapsaugos grindų, ir kad atliekant ekspertizę jis neskaičiavo išlaidų, reikalingų hidroizoliacijai, apsaugančiai grindų betoną bei dangą nuo drėgmės, įrengimui bei grindų dangos pakeitimui, nėra teisinio ir faktinio pagrindo sutikti su trečiojo asmens argumentais, kad šio eksperto išvada pirmosios instancijos teismas nesirėmė nepagrįstai. Taip pat apeliantai nepateikė jokių įrodymų, kad eksperto J. G. nurodyti papildomi darbai buvo nereikalingi arba kad jie nesusiję su byloje nustatytais statinio defektais. Vien deklaratyvus teiginys, jog sąmata buvo pritaikyta prie jau atliekamų darbų, nepaneigia nei šių darbų būtinybės, nei jų kainos pagrįstumo.
Taip pat teisėjų kolegija atmeta apeliantų argumentus, kad byloje nebuvo įrodyta grindų dangos keitimo nauja būtinybė, kadangi šį faktą, kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, patvirtino ekspertų S. Z. bei E. L. ekspertizių aktai bei paaiškinimai, 2022 m. gruodžio 6 d. statinio konstrukcijų dalies ekspertizės aktas Nr. SKE-221206/MR/SK1, 2023 m. sausio 29 d. Pelėsių atsiradimo priežasties nustatymo aktas.
Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantų teiginiais, kad ieškovai, pakeisdami laminuotų grindų dangą plytelėmis, atliko turto pagerinimą. Iš bylos duomenų nustatyta, kad vietoje J. G. sąmatoje numatytų laminuotų grindų, kurių įrengimo su medžiagomis vertė sudarė 9 985,12 Eur su PVM, ieškovai pasirinko ekonomiškesnį sprendimą – plytelių dangą, kurios įsigijimo ir įrengimo išlaidos buvo apie 5 000 Eur mažesnės. Atsižvelgiant į aukščiau konstatuotą grindų keitimo būtinybę, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra jokio pagrindo išvadai, kad ieškovų įrengtos naujo tipo grindys nebuvo susijusios su defektų šalinimu ir buvusios padėties atkūrimu.
Apeliantų argumentus dėl per didelio injektuoto FREEZTEO sušaldyto kalio metilsilikato tirpalo cilindrinių granulių kiekio (MB „ELITAN“ sąskaitoje nurodyta, kad buvo panaudota 3844 vnt.), teisėjų kolegija taip pat vertina kaip nepagrįstus ir neįrodytus, kadangi, kaip teisingai nurodė ieškovai, specialistas T. M. skaičiavo tik sienų injektavimą ir nepasisakė, kaip nuo drėgmės reikėtų apsaugoti grindis. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo spręsti, kad specialisto T. M. nurodytas teorinis 3212 granulių kiekis apskaičiuotas objektyviai. Be to, apeliantai nepateikė jokių įrodymų, kad dalis sąskaitoje nurodytų FREEZTEQ granulių faktiškai nebuvo panaudota ar kad atitinkami darbai nebuvo atlikti. Taip pat, teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantų argumentai, kad byloje nebuvo pateikta įrodymų, patvirtinančių, jog namo remonto metu baldai buvo išvežti į kitą saugojimo vietą, yra nepagrįsti, kadangi byloje pateikta MB „ELITAN“ PVM sąskaita faktūra už baldų išvežimo, parvežimo ir sandėliavimo paslaugas bei šios sąskaitos apmokėjimą patvirtinantys dokumentai patvirtina, kad tokia paslauga ieškovams buvo suteikta ir už ją atitinkamai buvo atsiskaityta. Apeliantai nepateikė jokių įrodymų, kad šios paslaugos faktiškai nebuvo suteiktos, todėl vien deklaratyvios abejonės nesuteikia pagrindo abejoti rašytinių įrodymų pagrįstumu.
Apeliaciniuose skunduose apeliantai taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepakankamai motyvavo administravimo mokesčio priteisimą ir neatsakė į jų argumentus dėl šio mokesčio pagrįstumo. Su šiais apeliantų argumentais teisėjų kolegija nesutinka, kadangi iš pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio nustatyta, kad teismas išsamiai pasisakė dėl šių argumentų ir pagrįstai nurodė, jog statybos rangos santykiuose įvairios administravimo, pridėtinės, statybvietės organizavimo, pelno bei kitos netiesioginės išlaidos yra įprasta bendros darbų kainos dalis. Šias teismo išvadas patvirtina ir tai, kad įvairios papildomos tiesioginės ir netiesioginės išlaidos buvo nurodytos ir UAB „Nepriklausomas vertinimas“ sąmatoje, eksperto S. Š. ekspertizės akte bei trečiojo asmens pateiktose T. M. parengtose lokalinėse sąmatose. Papildomai pažymėtina, kad pagal nusistovėjusią statybos darbų kainodaros praktiką bei statybos skaičiuojamųjų kainų nustatymo principus, bet kurio rangovo įkainiai susideda iš tiesioginių išlaidų (darbo užmokesčio, medžiagų, mechanizmų) ir pridėtinių (administravimo) išlaidų. Šios išlaidos apima būtinas rangovo veiklos sąnaudas, be kurių darbai negalėtų būti organizuojami ir atliekami: darbų vadovo atlyginimą, darbo saugos užtikrinimą, medžiagų tiekimo bei logistikos organizavimą, statybviečių priežiūrą, civilinės atsakomybės draudimą ir garantinių įsipareigojimų vykdymą. Ieškovai, nebūdami statybos srities profesionalai, neprivalo patys organizuoti sudėtingų defektų šalinimo darbų ūkio būdu. Pasitelkdami profesionalų rangovą, ieškovai veikė kaip rūpestingi ir apdairūs savininkai, siekiantys užtikrinti, kad statinio trūkumai būtų pašalinti kokybiškai ir laikantis teisės aktų reikalavimų. Nepriteisus sąmatoje numatyto administravimo mokesčio, būtų pažeistas visiško nuostolių atlyginimo principas (CK 6.251 straipsnis), nes dalis realių ir būtinų defektų šalinimo išlaidų liktų nepagrįstai perkelta nukentėjusiems pirkėjams, o ne nekokybišką daiktą pardavusiems atsakovams.
Apeliantai nepagrįstai teigia, jog pirmosios instancijos teismas privalėjo skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę. Teisėjų kolegija pažymi, kad CPK 219 straipsnis suteikia teismui teisę, o ne pareigą skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę. Nagrinėjamu atveju, teisėjų kolegijos vertinimu, byloje buvo surinkta pakankamai įrodymų nustatyti statinio defektų pobūdį ir šalinimo būdą, preliminarias bei faktiškai patirtas jų pašalinimo išlaidas. Kadangi byloje esančių įrodymų visuma buvo pakankama ginčui išspręsti, pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo skirti papildomos ar pakartotinės ekspertizės.
Apibendrinat išdėstytą, teisėjų kolegija konstatuoja, jog apeliantai apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nepaneigė pirmosios instancijos teismo nustatyto defektų šalinimo išlaidų dydžio (CPK 178 straipsnis). Pirmosios instancijos teismas ištyrė ir išanalizavo visus į bylą pateiktus įrodymus, o priimdamas skundžiamą sprendimą vertino visas bylos aplinkybes. Skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvų analizė neleidžia daryti išvados, jog kažkurios reikšmingos aplinkybės arba su jomis susiję įrodymai, pagrindžiantys apeliantų argumentus, teismo nebuvo įvertinti. Remiantis nurodytu, teismo sprendimo dalis dėl 40951,87 Eur išlaidų daikto trūkumams pašalinti paliekama nepakeista.
Dėl 1 269 Eur išlaidų, susijusių su civilinės atsakomybės ir žalos įvertinimu
Atsakovai teigia, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė bendrai iš atsakovų ieškovų naudai 1 269 Eur išlaidų (605 Eur už MB „HELM LT“ ekspertizę, 484 Eur už UAB „Nepriklausomas vertinimas“ sąmatą ir 180 Eur individualia veikla besiverčiančiam A. C. už pelėsio apžiūrą), susijusių su civilinės atsakomybės ir žalos įvertinimu, t. y. iš kiekvieno atsakovo po 634,50 Eur. Atsakovų vertinimu, kadangi galutinai patikslinę ieškinio reikalavimą ieškovai nuostolių dydį (defektų šalinimo kaštus) grindė ne UAB „Nepriklausomas vertinimas“ sąmata, kurioje iki remonto atlikimo buvo apskaičiuoti būsimi nuostoliai, o MB ELITAN sąskaitomis, atliktų darbų aktu ir plytelių įsigijimo dokumentais, todėl reikalavimas priteisti 484 Eur už UAB „Nepriklausomas vertinimas“ sąmatos parengimą turėjo būti atmestas.
Teisėjų kolegija su šiais atsakovų argumentais nesutinka. Visų pirma, apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad ieškovų patirtos 1 269 Eur išlaidos už specialiųjų žinių turinčių asmenų atliktus statinio vertinimus ir parengtas defektų šalinimo sąmatas laikytini tiesioginiais ieškovų nuostoliais, kuriuos lėmė neteisėti atsakovų veiksmai pardavus nekokybišką turtą (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Antra, pagal nuoseklią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, šalis, teikdama ieškinį dėl statinio trūkumų, privalo pagrįsti savo reikalavimų dydį ir pateikti objektyvius įrodymus apie defektų mastą bei jų šalinimo kainą (CPK 178 straipsnis). Kadangi ieškovai neturi specialiųjų statybos ir sąmatų sudarymo žinių, teisėjų kolegija pritaria ieškovų pozicijai, kad kreipimasis į specialistus dėl pirminio vertinimo bei sąmatos parengimo buvo vienintelis būdas tinkamai suformuluoti ieškinio reikalavimus ir įgyvendinti teisę į teisminę gynybą. Atsakovams ir trečiajam asmeniui viso proceso metu ginčijant tiek pačių defektų buvimą, tiek jų šalinimo kaštų dydį, aplinkybė, kad bylos nagrinėjimo eigoje prireikė papildomo vertinimo, teisėjų kolegijos vertinimu, jokia apimtimi nepatvirtina, kad ieškovai nepagrįstai rinko byloje įrodymus, dubliavo išlaidas ar piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis. Ieškovų pateikti vertinimai buvo tiesiogiai panaudoti įrodinėjimo procese ir padėjo teismui visapusiškai bei objektyviai ištirti bylos aplinkybes. Jei šios išlaidos nebūtų priteistos iš atsakovų, ieškovai, gindami savo pažeistas teises dėl nekokybiško daikto įsigijimo, patirtų nekompensuotus turtinius praradimus, o tai prieštarautų teisingumo ir visiško nuostolių atlyginimo principams (CK 1.5 straipsnis, 6.251 straipsnis). Remiantis nurodytu, teisėjų kolegija atsakovų argumentus dėl 484 Eur priteisimo už UAB „Nepriklausomas vertinimas“ sąmatos parengimą atmeta kaip nepagrįstus ir neįrodytus, todėl teismo sprendimas šioje dalyje paliekamas nepakeistu.
Dėl trečiojo asmens bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš atsakovų
Tiek atsakovai, tiek trečiasis asmuo A. B. nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu priteisti trečiajam asmeniui A. B. iš kiekvieno atsakovo po 7 671,25 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atsakovų teigimu, bylinėjimosi išlaidų priteisimas trečiajam asmeniui A. B. iš atsakovų prieštarauja ne tik CPK 47 straipsnio 4 daliai, nustatančiai, kad trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, negali veikti procese prieš šalies, kurios pusėje jis dalyvauja, interesus, bet ir teisėje įtvirtintiems teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams.
Pažymėtina, kad CPK 47 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, jog tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų dėl ginčo dalyko, gali įstoti į bylą ieškovo arba atsakovo pusėje iki baigiamųjų kalbų pradžios, jeigu bylos išsprendimas gali turėti įtakos jų teisėms arba pareigoms. Pareiškime dėl įstojimo į procesą kaip trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, turi būti nurodytas įstojimo į procesą pagrindas ir kurios iš šalių pusėje siekiama įstoti (CPK 47 straipsnio 3 dalis). Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, negali veikti procese prieš šalies, kurios pusėje jis dalyvauja, interesus (CPK 47 straipsnio 4 dalis).
Kaip nustatyta iš bylos medžiagos, A. B. buvo įtrauktas į bylą trečiuoju asmeniu atsakovų prašymu kaip asmuo, kuris pagal 2016 m. lapkričio 23 d. įgaliojimą vykdė visus gyvenamojo namo projektavimo ir statybos darbus. Įtrauktas į bylą A. B. pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad su ieškovų ieškiniu nesutinka, taip pat viso proceso metu palaikė atsakovų poziciją ir prašė ieškinį atmesti, taigi, A. B., kaip trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, veikė atsakovų pusėje.
Teisėjų kolegija, įvertinusi faktines bylos aplinkybes, tai, kad trečiasis asmuo byloje veikė atsakovų pusėje, bei vadovaudamasi CPK 47 straipsnio ir 93 straipsnio 1 dalimi, numatančia, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (t. y. procesinio priešininko), sprendžia, kad šiuo atveju pirmosios instancijos teismas nepagrįstai trečiojo asmens patirtas bylinėjimosi išlaidas priteisė iš atsakovų. Atsižvelgiant į nurodytą, teismo sprendimas dalyje dėl trečiojo asmens bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš atsakovų naikinamas. Likusioje dalyje sprendimą palikus nepakeistą, trečiojo asmens bylinėjimosi išlaidos, patirtos pirmosios instancijos teisme, trečiajam asmeniui A. B. nepriteisiamos.
Apeliacinės instancijos teismo anksčiau nurodytais motyvais atsakyta į esminius apeliacinių skundų argumentus. Kiti apeliacinių skundų argumentai neturi teisinės reikšmės nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010).
Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme
Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad šiuo atveju, išnagrinėjus atsakovų ir trečiojo asmens apeliacinius skundus, apeliaciniai skundai tenkinti tik dalyje dėl trečiojo asmens bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš atsakovų, pirmosios instancijos teismo paskirstytas bylinėjimosi išlaidas palieka nepakeistas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos (CPK 98 straipsnio 1 dalis).
CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Lietuvos Respublikos teisingumo ministras kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtino Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (redakcija, galiojanti nuo 2015-03-20, toliau - Rekomendacijos).
Atsakovai už apeliacinį skundą sumokėjo 674 Eur žyminį mokestį, duomenų apie kitas patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė. Trečiasis asmuo A. B. už apeliacinį skundą sumokėjo 839 Eur žyminį mokestį, duomenų apie kitas patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė. Ieškovai pateikė duomenis, kad už atsiliepimo į atsakovų apeliacinį skundą parengimą patyrė 2 541 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidų, už atsiliepimo į trečiojo asmens apeliacinį skundą parengimą patyrė 1 887,60 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidų.
Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliaciniuose skunduose keltų reikalavimų skaičių, bei tai, kad apeliaciniai skundai tenkinti tik dalyje dėl trečiojo asmens bylinėjimosi išlaidų priteisimo, sprendžia, jog atsakovų ir trečiojo asmens apeliaciniai skundai tenkinti iš dalies (10 procentų), todėl atsakovams iš ieškovų priteisiama 67,40 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme. Trečiajam asmeniui A. B. iš ieškovų priteisiama 83,90 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme. Ieškovams iš atsakovų priteisiama 2286,90 Eur bylinėjimosi išlaidų, iš trečiojo asmens priteisiama 1 698,84 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Atlikus įskaitymą, iš atsakovų lygiomis dalimis ieškovams priteisiama 2 219,50 Eur (po 1 109,75 Eur), iš trečiojo asmens priteisiama 1 614,94 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 98 straipsniais, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
Rezoliucinė dalis
n u t a r i a:
panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2026 m. birželio 4 d. sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo trečiajam asmeniui A. B. iš atsakovų L. R. ir I. R.
Likusioje dalyje sprendimą palikti nepakeistu.
Priteisti ieškovams A. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir J. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo L. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 109,75 Eur (vieną tūkstantį vieną šimtą devynis eurus 75 centus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Priteisti ieškovams A. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir J. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovės I. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 109,75 Eur (vieną tūkstantį vieną šimtą devynis eurus 75 centus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Priteisti ieškovams A. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir J. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš trečiojo asmens A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1614,94 Eur (vieną tūkstantį šešis šimtus keturiolika eurų 94 centus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.