Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų Z. V. ir D. K. Ž. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2026 m. kovo 4 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovų Z. V. ir advokatės D. K. Ž. patikslintą ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, tretiesiems asmenims R. V., A. V. dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo ir įpareigojimo paneigti paskleistą tikrovės neatitinkančią informaciją.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Lietuvos apeliacinio teismo 2026 m. balandžio 30 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2KT-51-912/2026, civilinė byla pagal ieškovų Z. V. ir D. K. Ž. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2026 m. kovo 4 d. nutarties perduota nagrinėti Šiaulių apygardos teismui.

Ginčo esmė

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Nagrinėjamu atveju absoliučių pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų nėra nustatyta (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).

Apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo netenkintas ieškovų prašymas panaikinti jiems paskirtas baudas dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis, įskaitant ir nušalinimo teise, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl kartu su skundu pateiktų įrodymų priėmimo

Vadovaujantis CPK 314 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis). Taikydamas CPK 314 straipsnyje nustatytas išimtis ir spręsdamas dėl naujai teikiamų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teismas patikrina: ar buvo objektyvi galimybė pateikti juos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomas priimti įrodymas turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teismui teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 7 d. nutartis Nr. e3K-3-237-684/2019).

Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių, susijusių su ginčo klausimu

Civilinė byla, kurioje sprendžiamas klausimas dėl baudos už piktnaudžiavimą nušalinimo teise, teisėtumo, pradėta nagrinėti pagal ieškovų 2024 m. sausio 18 d. ieškinį, kuris buvo tikslinamas keturis kartus. Ieškovai bylą nagrinėti paskirtai teisėjai bei nušalinimus visam teismui reiškė 2024 m. gruodžio 3 d., 2024 m. gruodžio 9 d., 2025 m. vasario 4 d., 2025 m. liepos 15 d., 2025 m. lapkričio 6 d., 2025 m. lapkričio 27 d., 2026 m. sausio 20 d., 2026 m. vasario 12 d. Nušalinimo pareiškimai buvo grindžiami aplinkybėmis, kad teisėja neturi reikiamos kvalifikacijos, teisėja, nagrinėdama bylą, yra galimai įtakojama atsakovės, trukdo ieškovams įgyvendinti procesines teises. Šiaulių apylinkės teismo pirmininko pavaduotojos Jurgos Žulpės 2024 m. gruodžio 11 d., 2024 m. gruodžio 31 d., 2025 m. vasario 5 d., 2025 m. liepos 18 d., 2025 m. lapkričio 7 d. nutartimis prašymai nušalinti teisėją netenkinti. Bylą nagrinėjančios teisėjos 2025 m. lapkričio 27 d. nutartimi ieškovų dar kartą pareikštas pareiškimas dėl teisėjos nušalinimo atmestas, paskirta ieškovams bauda po 500 Eur už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. 2026 m. sausio 20 d. bylą nagrinėjančios teisėjos nutartimi ieškovų dar kartą pareikštas pareiškimas dėl teisėjos nušalinimo nuo civilinės bylos atmestas, paskirta ieškovams bauda po 1 000 Eur už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. 2026 m. vasario 12 d. bylą nagrinėjančios teisėjos nutartimi ieškovų dar kartą pareikštas pareiškimas dėl teisėjos nušalinimo nuo civilinės bylos atmestas, paskirta ieškovams bauda po 2 000 Eur už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. 2026 m. kovo 4 d. nutartimi prašymas dėl baudų panaikinimo netenkintas. Dėl šios nutarties ieškovai pateikė atskirąjį skundą.

Apeliantai atskirajame skunde nurodo, kad teisėja savavališkai atsisakė nusišalinti nuo bylos nagrinėjimo ir neteisėtai ieškovams skyrė 2 000 Eur baudas, o ieškovai, reikšdami nušalinimą, tik naudojosi įstatymo suteikta procesine teise pareikšti nušalinimą neteisėtai dirbančiai teisėjai. Taip pat teigia, kad teisėja gali būti priklausoma nuo atsakovės atstovių įtakos. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su atskirajame skunde išdėstytais argumentais.

Dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis

Procesinėmis teisėmis naudotis sąžiningai reikalauja proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principas, įtvirtintas CPK 7 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 2 dalies nuostatą, dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, rūpestingai ir laiku, atsižvelgdami į proceso eigą, pateikti teismui įrodymus ir argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai ar atsikirtimai. Toks reikalavimas įtvirtintas ir CPK 42 straipsnyje, reglamentuojančiame šalių procesines teises ir pareigas.

Piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pagrindai ir teisinės pasekmės nurodyti CPK 95 straipsnyje, pagal kurio 1 dalies nuostatą dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. Šio straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad teismas, nustatęs šio straipsnio 1 dalyje nustatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki penkių tūkstančių eurų baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui. Taigi, baudai dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis paskirti būtinos šios sąlygos: šalies nesąžiningumas ir ieškinio (skundo) nepagrįstumas jį pateikiant teismui, arba sąmoningas veikimas prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą.

Procesinio reikalavimo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti proceso dalyviams priklausančiomis procesinėmis teisėmis nevykdymas, be kita ko, reiškia veikimą prieš operatyvų ir ekonomišką ginčo civilinio proceso tvarka išsprendimą, o toks veikimas yra nesuderinamas su civilinio proceso tikslais, todėl proceso įstatyme yra įtvirtinti atitinkami teisiniai svertai, kurių paskirtis – eliminuoti ar sumažinti šio reikalavimo nevykdymo neigiamus padarinius ir atgrasyti nuo tolesnių pažeidimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-279-684/2020, 20 punktas).

CPK 95 straipsnyje įtvirtintos normos dispozicija aiškiai atskleidžia šios teisės normos paskirtį – norma skirta teisingo ir greito bylos išnagrinėjimo ir išsprendimo procesui užtikrinti, ribojant dalyvaujančio byloje asmens nesąžiningą elgesį, kai savanaudiškai, piktnaudžiaujant gali būti veikiama prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą, kuris pasibaigia baigiamuoju teismo procesiniu sprendimu dėl ginčo esmės. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra teisės pažeidimas, t. y. civilinio proceso teisės tiesiogiai draudžiamas elgesys, už kurį nustatyta galimybė taikyti teisinę atsakomybę. Tačiau ne kiekvienas pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nesilaikymo atvejis savaime reiškia teisės pažeidimą, galintį sukelti teisinės atsakomybės priemonių, nustatytų CPK 95 straipsnyje, taikymą, t. y. ne kiekvienu atveju pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nepaisymas laikytinas teisės pažeidimu, bet tam tikrais atvejais gali būti įvertintas kaip netinkamas subjektinės teisės įgyvendinimas. Piktnaudžiavimas procesine teise pasireiškia konkrečios subjektinės teisės įgyvendinimo sąlygų pažeidimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2013).

Šiuo atveju byloje keliamas piktnaudžiavimo nušalinimo teise klausimas, kai byloje buvo reiškiami daugybiniai pakartotiniai prašymai nušalinti bylą nagrinėti paskirtą teisėją. Nurodytina, kad CPK 65 ir 66 straipsniuose numatyta galimybė pareikšti teisėjui nušalinimą, jeigu byloje dalyvaujančiam asmeniui kyla įtarimas dėl teisėjo nešališkumo ar nepriklausomumo. To paties įstatymo 68 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta norma reikalauja motyvuotai pagrįsti teisėjo nušalinimą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi pozicijos, kad nušalinimo teise asmuo privalo naudotis pagal jos paskirtį, sąžiningai, nepažeisdamas kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Asmenims, kurie piktnaudžiauja nušalinimo teise, įstatymas nustato teisinę atsakomybę – baudą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo mėn. 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-159-421/2016).

Taigi, piktnaudžiauti procesu galima naudojant procesinę nušalinimo teisę ne pagal jos paskirtį, kitaip tariant, veikiant prieš greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą, įtraukiant teismą į nepagrįstų ir nuolatinių, iš esmės to paties turinio skundų svarstymą, o ne norint pagrįstai nušalinti teisėją, kuris neatitinka nešališkumo reikalavimų ir negali objektyviai išnagrinėti bylos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-406/2007).

Jeigu visuma aplinkybių suponuoja, kad dalyvaujantis byloje jam įstatymo suteikta procesine teise akivaizdžiai naudojasi ne pagal paskirtį, bet siekdamas kitų tikslų (pvz., sąmoningai sukelti nepatogumų kitai šaliai, užvilkinti įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymą), toks elgesys, nors ir išoriškai atrodo teisėtas, tačiau turi paslėptą neteisėtą tikslą ir reiškia piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Toks elgesys negali būti toleruojamas ir turi būti pripažįstamas piktnaudžiavimu, kaip tai apibrėžta CPK 95 straipsnyje, kartu taikant tokio veikimo teisines pasekmes. Tam, kad būtų pagrindas konstatuoti piktnaudžiavimą šia teise, turi būti nustatytas aiškiai nepagrįstas šios teisės įgyvendinimas. Piktnaudžiavimas yra ne tik tada, kai veiksmas sukelia turtinės žalos, bet ir tada, kai kenkia teisinei sistemai, objektyviai neatitinka sąžiningo elgesio standartų. Neigiami piktnaudžiavimo padariniai gali pasireikšti ne tik turtine žala, bet ir normalios proceso eigos sutrikdymu, dėl kurio, pavyzdžiui, tenka atidėti teismo posėdį ar padaryti pertrauką, nepateisinamu teismo ir šalių laiko eikvojimu svarstant piktnaudžiaujant teise pateiktus prašymus, byloje dalyvaujančio asmens neigiamais išgyvenimais ir kita jo neturtine žala, atsirandančia dėl procesinio piktnaudžiavimo. Todėl toks elgesys negali būti toleruojamas nepriklausomai nuo juo padaromos žalos pobūdžio.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovai bylą nagrinėjančiai teisėjai nušalinimą reiškė daugybę kartų: 2024 m. gruodžio 3 d., 2024 m. gruodžio 9 d., 2025 m. vasario 4 d., 2025 m. liepos 15 d., 2025 m. lapkričio 6 d., 2025 m. lapkričio 27 d., 2026 m. sausio 20 d., 2026 m. vasario 12 d. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovai teisėjos nušalinimo klausimą kėlė pakartotinai, o pareiškimų turinys laikui bėgant buvo tik plėtojamas, tačiau iš esmės grindžiamas tais pačiais argumentais. Pirmajame pareiškime nušalinimas buvo grįstas teiginiais dėl teisėjos nešališkumo stokos, siejamos su galima priklausomybe nuo prokuratūros ir policijos institucijų, procesinių sprendimų nepalankumu ieškovams (atsisakymas prijungti įrodymus, kviesti liudytojus, netenkinti prašymai stabdyti bylą), taip pat keliamos abejonės dėl teisėjos paskyrimo teisėtumo ir profesinės kvalifikacijos. Vėlesniuose pareiškimuose šie argumentai iš esmės kartojami, tačiau papildomi akcentais dėl galimo išankstinio nusistatymo ieškovų atžvilgiu, tariamos atsakovės ar jos atstovų įtakos teisėjai, taip pat pabrėžiami procesiniai pažeidimai, susiję su įrodymų vertinimu ir procesinių teisių ribojimu. Tolimesniuose pareiškimuose nušalinimo motyvai dar labiau sukoncentruojami į teisėjos paskyrimo ir kvalifikacijos klausimą, kartojant teiginius dėl neatitikimo Teismų įstatymo reikalavimams, galimos institucijų įtakos, interesų konflikto bei procesinių veiksmų netinkamumo (įrodymų vertinimo, dokumentų prijungimo, procesinių sprendimų priėmimo). Paskutiniuose pareiškimuose visi ankstesni argumentai sujungiami į vieną visumą, dar kartą akcentuojant teisėjos nešališkumo stoką, galimą priklausomybę nuo valstybės institucijų, procesinius pažeidimus bei kvalifikacijos trūkumą, nepateikiant naujų savarankiškų faktinių pagrindų ar objektyvių duomenų, kurie iš esmės pakeistų nušalinimo motyvaciją.

Iš bylos proceso eigos apeliacinės instancijos teismas, be to, nustatė, kad dėl pareikštų nušalinimų buvo atidėti 2024 m. gruodžio 3 d., 2024 m. gruodžio 9 d., 2025 m. vasario 4 d., 2025 m. liepos 15 d., 2025 m. lapkričio 6., 2026 m. sausio 20 d. ir 2026 m. vasario 12 d. teismo posėdžiai.

Pažymėtina, kad spręsdamas klausimą dėl paskirtos baudos sumažinimo ar panaikinimo, teismas turi įvertinti aplinkybių visumą, t. y. padaryto pažeidimo pobūdį, mastą, pasekmes, pažeidimo įtaką civilinio proceso ekonomiškumo, koncentruotumo, operatyvumo principų įgyvendinimui, pažeidimą padariusio asmens savybes bei kitas reikšmingas aplinkybes. CPK 107 straipsnyje, numatančiame baudos panaikinimo ar sumažinimo tvarką, nėra nustatyti kriterijai, kuriais remiantis sprendžiama dėl baudos panaikinimo, todėl turi būti vadovaujamasi universaliais teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais (CPK 3 straipsnio 1 dalis).

Kaip jau nustatyta, visi ieškovų nušalinimo pareiškimuose keliami teiginiai dėl teisėjos galimo šališkumo, priklausomybės nuo kitų institucijų, procesinių pažeidimų ar netinkamo įrodymų vertinimo kartojami. Šie teiginiai buvo ne kartą išnagrinėti įstatyme numatyta procesine tvarka ir motyvuotai atmesti Šiaulių apylinkės teismo pirmininko pavaduotojos nutartimis bei vėlesnėmis bylą nagrinėjančios teisėjos nutartimis. Šiais procesiniais sprendimais konstatuota, kad ieškovų nurodytos aplinkybės nepagrindžia teisėjos nušalinimo pagrindų, numatytų CPK 65–66 straipsniuose, nes nėra objektyvių duomenų, leidžiančių abejoti teisėjos nešališkumu ar nepriklausomumu. Vėlesni nušalinimo pareiškimai iš esmės kartojo tuos pačius argumentus, nepateikiant naujų faktinių duomenų ar įrodymų, galinčių pakeisti ankstesnį vertinimą.

Atsižvelgiant į konstatuotas aplinkybes ir jų visumą, yra pagrindo spręsti, kad ieškovai, reikšdami vėl ir vėl nušalinimo pareiškimus teisėjos atžvilgiu, juos grįsdami iš esmės tapačiomis aplinkybėmis, nepateikiant jokių objektyvių teisėjos šališkumą patvirtinančių duomenų, sąmoningai piktnaudžiavo savo procesine nušalinimo teise, tokiu būdu aiškiai nesąžiningai siekdami pakenkti, tuo pačiu vilkindami procesą. Net ir paneigus ieškovų keliamas aplinkybes dėl teisėjos paskyrimo, kvalifikacijos, išaiškinus procesinių klausimų sprendimo tvarką, atmetus kitas ieškovų abejones, ieškovai nesiliovė teikę tapačių pareiškimų, taip sudarydami sąlygas proceso vilkinimui, nepatogumų teismui ir kitiems proceso dalyviams kėlimu (buvo atidėta eilė teismo posėdžių ir kt.). Be to, ieškovai nesiekė greitesnio bylos nagrinėjimo neatvykdami į teismo posėdžius, prašydami juos atidėti dėl nepasirengimo nagrinėti ginčą iš esmės, dėl advokato keitimo ir kt. Nustatytos aplinkybės sudaro prielaidas ieškovų elgesį vertinti kaip piktnaudžiavimą savo procesinėmis teisėmis: nušalinimai motyvuojami deklaratyviais teiginiais, išgalvotomis aplinkybėmis, savo teiginių nepagrindžiant jokiais konkrečiais faktais ar įrodymais. Atitinkamai, nustatytos aplinkybės, atsižvelgiant į teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus, negali būti vertinamos kitaip, kaip tik sudarančios pagrindą spręsti, kad pirmosios instancijos teismo paskirtos baudos už piktnaudžiavimą savo procesinėmis teisėmis yra pagrįstai. Tokios pačios pozicijos laikosi ir Kauno apygardos teismas, sprendęs analogiško pobūdžio ieškovų atskirąjį skundą dėl 1000 Eur baudos panaikinimo (Kauno apygardos teismo nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2S-979-1060/2026).

Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad atskirajame skunde nėra suformuluoto reikalavimo sumažinti paskirtų baudų dydį, skunde nepateikta jokių argumentų dėl baudų dydžio neproporcingumo, pernelyg didelės finansinės naštos ar kitų aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą svarstyti baudų sumažinimo klausimą, taip pat nėra pareikšto alternatyvaus procesinio prašymo sumažinti paskirtas baudas tuo atveju, jei teismas nenustatytų pagrindo jas panaikinti, todėl šis klausimas nenagrinėtinas.

Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad pagal CPK 69 straipsnio 5 dalį, nustačius piktnaudžiavimą nušalinimo teise, nušalinimo klausimą turi teisę išspręsti pats bylą nagrinėjantis teisėjas, kartu spręsdamas ir dėl baudos skyrimo. Taigi, ta aplinkybė, kad pakartotiniai nušalinimo pareiškimai buvo sprendžiami pačios bylą nagrinėjančios teisėjos ir dėl nustatytų piktnaudžiavimo atvejų ieškovams buvo paskirtos baudos, nesudaro pagrindo spręsti apie procesinės nušalinimo ir baudos už piktnaudžiavimą nušalinimo teise skyrimo tvarkos pažeidimą. Šios normos taikymas suponuoja būtinybę itin kruopščiai įvertinti, ar konkrečiu atveju buvo nustatytas aiškus ir akivaizdus piktnaudžiavimas nušalinimo teise, o toks piktnaudžiavimas buvo nustatytas aukščiau nurodytų aplinkybių pagrindu. Atitinkamai nagrinėjamu atveju yra pateisinamas CPK 69 straipsnio 5 dalyje numatytas nukrypimas nuo bendrosios taisyklės, kad teisėjo nušalinimo klausimą sprendžia kitas įstatyme nurodytas subjektas.

Nurodytina, kad net ir tuo atveju, kai nušalinimo pareiškimai buvo atmesti, šalies abejonės dėl teismo nešališkumo gali būti pakartotinai ir išsamiai išdėstytos apeliaciniame skunde, o apeliacinės instancijos teismas privalo jas įvertinti tiek, kiek jos gali turėti įtakos bylos nagrinėjimo teisingumui ir proceso teisėtumui.

Apeliacinės instancijos teismas pasisakė dėl visų esminių atskirojo skundo argumentų. Įvertinus tai, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.), kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai atskirai neaptariami, kaip neturintys reikšmės skundžiamos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui.

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį palieka nepakeistą (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2026 m. kovo 4 d. nutartį palikti nepakeistą. Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.