Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, profesinio išsilavinimo, nedirbantis, neregistruotas Užimtumo tarnyboje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. gegužės 9 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį, taikant BK 64¹ straipsnį – viešųjų darbų bausme 4 mėnesiams, įpareigojant neatlygintinai dirbti kas mėnesį po 30 valandų visuomenės labui; 2023-09-29 išregistruotas iš Probuojamųjų asmens duomenų registro, teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

D. B. 2025 m. liepos 31 d., apie 23:15 val., Pušyno miškelyje, esančiame (duomenys neskelbtini), tyčia nemažiau kaip du kartus peiliu „Kandar“ durdamas nukentėjusiajam nepilnamečiam N. M. į kairę blauzdą, padarė nukentėjusiajam dvi durtines-pjautines žaizdas kairėje blauzdoje su dvilypio raumens nupjovimu, tai yra nesunkų sveikatos sutrikdymą sukėlusius sužalojimus, kadangi dėl durtinių-pjautinių kairės blauzdos žaizdų su dvilypio raumens nupjovimu nukentėjusiojo sveikata buvo sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų laikotarpiui.

Kaltinamasis D. B. teisiamojo posėdžio metu kaltę dėl N. M. padaryto nesunkaus sveikatos sutrikdymo pripažino, tačiau tvirtino tai padaręs gindamasis. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis parodė, kad ėjo pasivaikščioti. Pušyne buvo atvykusi kompanija su mašina. Eidamas pro šalį, sugalvojo prieiti, pasisveikinti. Nespėjus net pasakyti „labas“, N. M. spyrė jam. Kilus konfliktinei situacijai, jis pasiruošė gintis, išsitraukė kišenėje turėtą peilį. N. M. nubėgęs pasiėmė iš mašinos vamzdį, apibėgo aplink pavėsinę ir trenkė tuo vamzdžiu jam į galvą, į lūpą bei liepė dingti. Jam einant lauk, nukentėjusysis jam iš nugaros į pakaušį trenkė antrą smūgį. Tada jam sutriko koordinacija, jis nebesuprato kas vyksta. Griūdamas dūrė nukentėjusiajam peiliu. Jei N. M. nebūtų jam trenkęs, jis nebūtų pastarajam dūręs. Jis gynėsi, nes nukentėjusysis ant jo puolė. N. M. iki įvykio nepažinojo, matė pirmą kartą. Dūrė peiliu du kartus miškelyje, prie pavėsinės, kai N. M. užkrito ant jo iš nugaros. Tada išgirdo žodžius „ai, peilis“ ir N. M. nuo jo atsitraukė. Jų ten buvo pora merginų ir pora vaikinų. Dar vienas bandė „šakotis“ ant jo, bet nespėjo. Jei ne peilis, tai jis pats galėjo „gauti“. Nenorėjo sužeisti nukentėjusįjį, taip gavosi. N. M. pradėjo pulti, o jis gynėsi. Tas miškelis nuo jo namų yra už 4 km. Išvažiavo pasivažinėti dviračiu, nes norėjo pabendrauti, pakalbėti, bet nespėjo net pasisveikinti. Galėjo ir pats „gauti“ su tuo pačiu peiliu, nes peilį galėjo iš jo atimti ir jam durti. Nešiojasi peilį, nes turi katinų, kuriems reikia papjaustyti maisto, dar pagalius drožinėja, skuta bulves, morkas. Tą dieną įsidėjo peilį į kišenę ir pamiršo. Neturėjo ketinimų kažką pulti. Tiesiog buvo tokia situacija, kad jį puolė, o jis gynėsi. N. M. jam trenkė parkelyje, už medinės pavėsinės. Jis stengėsi pabėgti, bet N. M. apibėgo aplink pavėsinę ir trenkė jam armatūra. Pasišvietė telefonu ir trenkė. Jis nematė, kad N. M. ateina, tik pajuto smūgį į galvą. N. M. buvo ant jo užvirtęs šalia scenos. Tada jis „pataikė“ pastarajam į koją. Jis turėjo prožektorių. Pradėjo juo šviesti, kai N. M. jam spyrė koja, ir išsitraukė peilį. Šviesdamas stengėsi atbaidyti N. M., bandė pastarąjį apakinti. Kai N. M. nubėgo prie mašinos, girdėjo, kad subarškėjo kažkokie geležiai. N. M. pasiėmė armatūrą, apibėgo ir „davė“ jam į galvą, sakė „eik iš čia“. Jam išeidinėjant, vėl trenkė į galvą iš nugaros. Kadangi rankoje laikė peilį, matyt krisdamas ir pataikė N. M. Kiti asmenys buvo pavėsinėje, per kelis žingsnius nuo jų. Prie jo buvo N. M. ir dar vienas asmuo, bandė jį pulti, švietė telefonu. Ką veikė kiti, nematė. Pripažįsta, kad dūrė N. M., yra kaltas. Gailisi dėl to, ką padarė. Ateityje taip nedarys. Nenorėjo sužeisti N. M., tik gynėsi. Dviratį, kuriuo atvažiavo, paliko atokiau krūmuose, kad nepaimtų kas ar nepavogtų. Į parkelį nuėjo pėsčias. Galvojo jei reikės bėgti, be dviračio bus greičiau. Kai paliko dviratį, nematė ir negirdėjo kas vyksta parkelyje, nes buvo su ausinėmis. Paskui išgirdo grojant muziką ir sugalvojo nueiti pažiūrėti. Kai nuėjo, lauke matė tik N. M., kiti buvo viduje. Jau buvo tamsu, pusė vienuolikos vakaro. Kai jį pamatė, sakė „žiūrėk, kažkas atėjo“. Jis priėjo prie N. M. pasisveikinti ir pasakė „labas“. Buvo rankos atstumu nuo N. M. Šis jį pamatęs spyrė ir jis nugriuvo. Supratęs, kad nesibaigs geruoju, atsikėlė ir pasiruošė gintis – išsitraukė peilį bei perspėjo prie jo nelįsti. Kai jam liepė mesti peilį, jis iškėlė rankas ir pasakė „ramiai, nieko nedarysiu“. Peilį tuo metu laikė rankoje, nenumetė. Tada N. M. apibėgo pavėsinę ir armatūra trenkė jam į galvą. Tuo metu nebėgo iš įvykio vietos, nes nematė prasmės. Mano, kad vis tiek būtų jį gaudę, šveitę telefonais, ieškoję ir galėjo būti dar blogiau. Jam armatūra trenkė du kartus – į lūpą ir į pakaušį. Guzas buvo galvoje ir lūpa sutrenkta. Į gydymo įstaigą nesikreipė, nes rimtų sužalojimų nepatyrė, po dviejų dienų praėjo. Mano, kad jam trenkė metaliniu strypu, nors nematė kuo. Iš smūgio suprato, kad metalo gabalas, girdėjo kaip subarškėjo mašinoje gelžgaliai. Mano, kad iš jo pusės buvo savigyna. Turėjo galimybę pasišalinti iš įvykio vietos, bet nebėgo, nes mano, kad būtų gaudę. Kai „suleido“ peilį, išgirdo „ai, peilis“ ir tada nuo jo nulipo. Jis gulėjo ant pilvo, o N. M. jam ant nugaros. Kai jį pastūmė, jis rankoje laikė peilį ir krisdamas kažkaip N. M. įdūrė. Po antro smūgio nebesiorientavo aplinkoje, nepamena kaip pabėgo iš ten. Suprato, kad sužeidė N. M., bet nematė kokius sužalojimus padarė, kraujo nematė. Kai įdūrė, stengėsi pasišalinti. Jo niekas nesivijo, suteikinėjo N. M. pagalbą. Prieš tai nebėgo, nes manė, kad gaudys ir bus dar blogiau, o kai įdūrė, norėjo greičiau dingti iš tos vietos. Ikiteisminio tyrimo metu davė teisingus parodymus.

Nepilnametis nukentėjusysis N. M., ikiteisminio tyrimo metu apklaustas ikiteisminio tyrimo teisėjo, parodė, kad liepos pabaigoje, apie 11 val. vakaro, pušynėlyje tiesiog nuėjo atlikti gamtinius reikalus. Asmuo, kuris jam pakenkė, apsikabino koją ir smeigė peiliu. Tai buvo vyras, kaip buvo apsirengęs nepamena. Jam buvo šokas. Vyras parkrito, apsikabino jo koją ir pradėjo badyti kairės kojos blauzdą. Dūrė tris kartus, „išpjaustė“ raumenį. Jis pradėjo rėkti. Draugai buvo apie 50-100 m atstumu nuo įvykio vietos. Atbėgo L. N., I. T. ir N., pavardės nežino. Draugai nuspyrė nuo jo kojos asmenį. Nejuto kojos, buvo išsigandęs. I. patraukė jį toliau. Jis pradėjo bėgti, atsisėdo ant scenos ir sakė, kažkas bėga. Atitraukęs kelnes, pamatė kraują. Draugai pradėjo bintuoti. Jį sužalojęs asmuo pabėgo. Jis spyrė užpuolėjui apsikabinimo metu. Kai asmuo buvo jį apsikabinęs, tuo momentu ir dūrė jam į koją tris kartus iš eilės. Draugai iškvietė policiją. Daugiau nelabai pamena, nes neteko daug kraujo. Minėtas asmuo „vaidenosi“, švietė prožektoriumi. Kokios spalvos buvo peilis, nepamena, buvo tamsu. Apšvietimo nebuvo, tik tiek, kiek vyras švietė. Jį išvežė į ligoninę. Dabar šlubuoja, sapnuoja tą įvykį naktimis. Pas psichologą nesikreipė. Emociškai jaučiasi sutrikęs. Viskas įvyko (duomenys neskelbtini), kai su draugais leido laiką (duomenys neskelbtini) pušyne. Ruošėsi važiuoti į namus, nuėjo atlikti gamtinių reikalų. Automobiliu buvo atvykęs L., o jis su draugais buvo atėję pėsti. Iki einant atlikti gamtinius reikalus nematė jokių pašalinių asmenų, jokių konfliktų nebuvo. Įtariamąjį žino iš draugų, vardu D., pavardės nežino. Prieš įvykį su D. nebuvo susitikęs. Tą vakarą jis gėrė lengvuosius gėrimus, sidrą. Apsvaigęs nesijautė. Nuėjęs atlikti gamtinių reikalų, tą asmenį pamatė už 10 m nuo savęs. Pastarasis vaikščiojo ir švietinėjo. Dėl kokios priežasties priėjo prie jo, nežino. Nepamena kaip asmuo atsirado prie kojos. Peilį pamatė, kai asmuo ėjo link jo, prieš nukritimą. Tas asmuo jam nieko nesakė arba jis nepamena. Drabužiai buvo kruvini. Teko gydytis. Mama važinėjo pas jį į Šiaulius. Reikėjo pirkti vaistus, ramentus. Daug išlaidų buvo. Peilių bijo iki šiol. Stengiasi negalvoti apie įvykį, nevaikščioja tamsiu metu. Grįžęs iš ligoninės, negalėjo vaikščioti dar tris savaites. Skausmą įvertina 6 balais, o kai gulėjo ligoninėje buvo 10 balų. Po įvykio negali eiti sportuoti, negali atlikti fizinio darbo. Teko atsisakyti tinklinio ir futbolo būrelių. Į mokyklą grįžo rugsėjo 1 d., ėjo be ramentų. Vartojo vaistus nuo skausmo. Bijo, kad tas asmuo dar kažko nepadarytų (t. 1, b. l. 85–87).

Liudytojas L. N. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltinamojo iki įvykio nepažinojo, o nukentėjusysis N. M. yra jo mokyklos draugas. Datos nebepamena, bet galėjo būti 2026-07-31, kai su N. M., I. T. ir N. leido vakarą (duomenys neskelbtini) pušyne. Jau tvarkėsi važiuoti į namus, kai atsirado kaltinamasis. Buvo vėlus vakaras. N. išėjo atlikti gamtinių reikalų, o jis į automobilį dėjosi daiktus. Buvo blaivus, vairavo automobilį. Išgirdęs N. šaukiant, per pavėsinės kampą pamatė, kad N. grumiasi su kaltinamuoju. Po to, N. bėgo, o kaltinamasis vijosi iš paskos. Tada už medžių abu nugriuvo. Jis su I. pribėgo ir nuspyrė kaltinamąjį. Jis pakėlė N. vesti prie pavėsinės. Kaltinamasis kažką šaukė, bet jis nebepamena ką. N. šlubavo. Kai parvedė N. ant scenos, pamatė kruviną batą ir toliau sunkiai bepamena, nes negali matyti kraujo. Kažkas paskambino į policiją, jis kalbėjo. Pirmi atvyko medikai, po to, ir policija. Jis su I. alkoholio nevartojo, o N. su N. gėrė kokteilius. Kai parvedė N., jis iš automobilio atnešė vaistinėlę, o pirmąją pagalbą N. suteikė I. Atvykę policijos pareigūnai įvykio vietoje, kur buvo nugriuvęs N., rado peilį. Dėl ko įvyko grumtynės, nežino. Jis rankoje turėjo prožektorių, o kai bėgo prie N., rankoje turėjo pagalį, bet pribėgęs iš karto kėlė N. Ikiteisminio tyrimo metu buvo apklaustas iš karto po įvykio. Tada geriau prisiminė visas aplinkybes.

Vadovaujantis (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso – toliau BPK) 276 straipsnio 1 dalies 2 punktu, buvo pagarsinti liudytojo L. N. ikiteisminio tyrimo metu, 2025 m. rugpjūčio 1 d., duoti parodymai apie tai, kad 2025-07-31, apie 21 val., automobiliu „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atvyko pas draugus. N. M. ir N. S. vartojo alkoholinių gėrimų kokteilius. Jiems linksmai leidžiant laiką, besišnekučiuojant, buvo sutemę, 23–23.30 val., N. už pušyne esančios scenos nuėjo atlikti gamtinius reikalus. Jie sėdėjo tamsoje. Automobilį buvo pasistatęs netoli scenos ir ten palikęs krautis elektroninę cigaretę. Kai N. nuėjo už scenos, jis, mobiliajame telefone įsijungęs žibintuvėlį, nuėjo pasiimti iš automobilio elektroninę cigaretę. Grįždamas pamatė, kad iš kitos pusės, asmuo ne iš jų kompanijos nuėjo už scenos. Tada išgirdo kad N. pradėjo rėkti. Jis klausė kas nutiko, nes galvojo, kad ten nuėjo kažkas iš pažįstamų asmenų. Po kelių akimirkų pastebėjo iš už scenos bėgantį N., o paskui pastarąjį bėgo kažkoks asmuo. Tada jis ir I. pradėjo bėgti iš paskos. Jis mobiliojo ryšio telefonu švietėsi kelią. Nuo scenos nubėgus apie 20-30 m, pribėgę prie asmenų, pamatė, kad N. guli ant žemės, ant pilvo, o ant pastarojo – vyriškis, galimai vardu D., kuris buvo apsikabinęs N. kojas. Jie kažką rėkė, tačiau, ką – pasakyti negali. Jiems pribėgus, N. sušuko „turi peilį“. I. pribėgęs spyrė koja D., kad šis pasitrauktų nuo N. Po spyrio D. nusirideno į šoną. Tada jis su I., pribėgę prie gulinčio D., pradėjo pastarąjį spardyti. Kiek kartų spyrė ir į kurias kūno vietas pataikė, nurodyti negali. Po kelių minučių priėjo prie N. ir nusivedė pastarąjį prie scenos. D. paliko gulėti. Girdėjo, kad šis gulėdamas dejavo. Vedant N., pastarasis sakė, kad jam skauda koją, sakė galimai jį „paštyrino“. Priėjus prie scenos, pašvietę telefonais pastebėjo, kad N. stipriai bėga kraujas iš kairės kojos, maždaug ties blauzda pastebėjo kraujuojančią žaizdą. Tada jis iš savo automobilio atnešė pirmosios pagalbos rinkinį. I. bandė sustabdyti kraujavimą, o N. iš savo telefono skambino bendruoju pagalbos numeriu 112. Jis nubėgo prie automobilio ir pasiėmė žibintuvėlį, kad galėtų I. pašviesti. Kadangi N. buvo labai susijaudinusi, jis iš pastarosios paėmė telefoną ir paaiškino visas įvykio aplinkybes. Kol laukė atvykstančių medikų bei policijos, kalbėjo, kad tai buvo D. Jis pastarojo niekada nėra matęs, tik girdėjo, kad toks žmogus yra (t. 1, b. l. 154–156).

Liudytojas I. T. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltinamąjį žino tik iš matymo, o nukentėjusysis yra jos draugas. Nagrinėjamas įvykis įvyko (duomenys neskelbtini) pušyne. Jau po 23 val. išgirdo, kad kažkas vaikšto pušyne ir švietinėja prožektoriumi. Jis ėjo pažiūrėti kas švietinėja. Matė žmogų ir suprato, kad tai D. Klausė pastarojo ko čia slampinėja. D. jam taip pat kažką atsakė. Po to, gal už 5-10 min. N. nuėjo už pavėsinės atlikti gamtinius reikalus ir pastarąjį užpuolė. Nuėjęs pažiūrėti, pamatė D. su peiliu rankoje. Jis pribėgo, kai N. ėmė šaukti, kad dūrė. N. lyg stovėjo atsirėmęs į medį, o D. gulėjo apsikabinęs N. kojas. Jis nustūmė D. N. negalėjo paeiti. Jis suteikė pastarajam pirmąją pagalbą. Buvo apklaustas ikiteisminio tyrimo metu ir davė teisingus parodymus, tada geriau prisiminė įvykio aplinkybes. Po įvykio N. pradėjo alpti, sunkiai kalbėjo. Kai N. patraukė iš įvykio vietos, D. sakė kažkokius keiksmažodžius, kurių nebegali įvardinti.

Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 1 dalies 2 punktu, buvo pagarsinti liudytojo I. T. ikiteisminio tyrimo metu, 2025 m. rugsėjo 8 d., duoti parodymai apie tai, kad dienos nepamena, bet buvo ketvirtadienis, kai jie su draugais L. N., N. M., N. S. susitiko pabūti pušyne, (duomenys neskelbtini). N. ir N. gėrė alkoholinius kokteiliukus, o jis su L. alkoholio nevartojo. Maždaug apie 23.30 val., jau buvo tamsus paros metas, kai N. sugalvojo nueiti kiek toliau atlikti gamtinius reikalus. N. nuėjus, maždaug už 3-4 minučių, išgirdo N. šaukiant „puola“ ar kažką panašaus. Tada visi pradėjo bėgti link tos vietos, kur nuėjo N. L. pribėgo greičiau. Nuo scenos galėjo būti apie 10 m, gal daugiau. Kai pribėgo, N. buvo atsistojęs ir bandė rankomis vyrą, kurio vardas D., atplėšti nuo savo kojos. Matė, kad D. rankoje laikė peilį ir buvo apsikabinęs N. koją. N. šaukė „turi peilį“. Jie šaukė tam vyrui, kad mestų peilį, bet šis peilio neišmetė. Priėjęs prie to vyro, jis stūmė pastarąjį rankomis. Ką tuo metu darė L. ir N., negali pasakyti, nes viskas vyko labai greitai. N. nebuvo priėjusi, nes ėmė stipriai panikuoti. Kai nustūmė D. nuo N., D. nukrito ant žemės. Jis apkabino N. per kaklą ir nusivedė prie scenos. Girdėjo, kad D. keikiasi, bet neilgai trukus nubėgo. Pašvietę telefonais pastebėjo, kad N. stipriai kraujuoja koja. L. iš savo automobilio atnešė vaistinėlę ir jis sutvarstė N. koją. Tuo metu N. kvietė policijos pareigūnus ir greitąją. Kadangi buvo labai susijaudinusi, telefoninį pokalbį perėmė L. N. atrodė labai prastai, neteko daug kraujo. Kai atvyko greitoji, N. įsikėlė į greitosios automobilį, o jie ėjo policijos pareigūnams parodyti įvykio vietą. Ten rado D. peilį, kuriuo šis padūrė N., ir mobiliojo ryšio telefoną. Pareigūnams papasakojo viską, ką matė. Greitoji išvežė N. į ligoninę. D. jam yra žinomas, nes ir praeityje buvo įvykių, kai pastarasis puldinėjo ant asmenų. Jis mano, kad normalus žmogus taip elgtis negali. Nemano, kad N. pats galėjo užkabinti D., nes yra nekonfliktiškas žmogus (t. 1, b. l. 159–161).

2025-08-01 A. L. protokole-pareiškime policijai nurodyta, kad 2025-07-31, apie 23.15 val., Pušyno miškelyje, esančiame (duomenys neskelbtini), vyriškis, vardu D., peiliu sužalojo jos sūnaus N. M., gim. (duomenys neskelbtini), kairę koją. Sūnus šiuo metu gydomas Respublikinės Šiaulių ligoninės Moters ir vaiko klinikų intensyvios terapijos skyriuje. Prašo pradėti ikiteisminį tyrimą, sūnų pripažinti nukentėjusiuoju (t. 1, b. l. 8, 11).

2025-08-01 Šiaulių AVPK Radviliškio RPK pareigūnės tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2025-07-31, patruliuojant (duomenys neskelbtini) mieste, gavo budėtojo pranešimą, jog Pušynėlyje, prie scenos, iš matymo žinomas kaimo gyventojas 17 metų pranešėjui perpjovė koją ir pasišalino. Nuvykus į įvykio vietą, GMP medikai jau suteikinėjo pirmąją pagalbą N. M., gim. (duomenys neskelbtini) (nustatytas 1,39 prom. girtumas). Asmuo papasakoti apie įvykio aplinkybes nesugebėjo, teigė, kad viską žino šalia stovintys draugai. GMP medikai N. M. dėl sužalojimų nedelsiant išvežė į Vaiko ir moters kliniką. L. N. paaiškino, kad 2025-07-31, apie 21 val., atvyko į Pušyną, esantį (duomenys neskelbtini), nes draugai ten vartojo alkoholinius gėrimus. Linksmai leidžiant laiką, N. M. nuėjo už scenos atlikti gamtinius reikalus. Tuo metu L. N. teigė nuėjęs į automobilį pasiimti elektroninės cigaretės, o grįždamas pamatė, kad asmuo iš kitos pusės (ne iš jų draugų kompanijos) nuėjo už scenos. Tada išgirdo, kad N. pradėjo rėkti, tačiau ką rėkė, nepamena. Po kelių akimirkų pamatė iš už scenos bėgantį N., paskui kurį bėgo kažkoks asmuo. Tada L. N. su draugu I. pradėjo bėgti iš paskos. Pribėgę pamatė, kad N. guli ant žemės, ant pilvo, o ant pastarojo buvo vyriškis, galimai vardu D., kuris buvo apsikabinęs N. kojas. L. N. teigimu, pribėgęs I. spyrė D., kad šis atsitrauktų nuo N. Tada L. N. su I., pribėgę prie gulinčio D., ėmė pastarąjį spardyti, bet kiek kartų spyrė ir į kurias kūno vietas, pasakyti negali. Po to, L. N. su I. priėjo prie N. ir nusivedė pastarąjį prie scenos, o D. paliko gulėti. Vedamas N. sakė, kad jam skauda koją, kad jį galimai „paštyrino“. Priėjus prie scenos, pastebėjo, kad N. iš kairės kojos stipriai bėga kraujas. Tada L. N. nubėgo prie savo automobilio, iš kurio atnešė pirmosios pagalbos rinkinį ir padavė I. I. T., gim. (duomenys neskelbtini), paaiškino tas pačias aplinkybes, kaip ir L. N., tik pridūrė, kad pribėgęs pamatė ant žemės ant pilvo gulintį N., o ant pastarojo buvo vyriškis, apsikabinęs N. kojas. I. T. atpažino, kad ant N. buvo iš matymo pažįstamas D., gyv. (duomenys neskelbtini), kuris vaikščiodavo lauke su kirviu. I. T. teigė, kad pribėgęs prie N., D. rankose pamatė peilį ir nedelsdamas koja nuspyrė D. nuo N. N. S. paaiškino, kad su draugais būnant pušyne, prie scenos, N. nuėjo už scenos atlikti gamtinius reikalus, o L. nuėjo prie savo automobilio. L. grįžtant, visi išgirdo, kad N. pradėjo šaukti. Po kelių akimirkų pamatė, kad L. ir I. bėga gilyn į pušyną. Kadangi nesuprato kas vyksta, ji liko stovėti prie scenos. Iš tos pusės, kur nubėgo vaikinai, išgirdo triukšmą, tačiau kas ten vyko nematė. Po kurio laiko L. ir I. parvedė N. L. pašvietus mobiliuoju telefonu pamatė, kad kraujuoja kairė N. koja. Tai pamačiusi, ji labai išsigando ir savo mobiliuoju telefonu paskambino 112, bandė iškviesti pagalbą, tačiau dėl didelio streso nesugebėjo paaiškinti kas nutiko, todėl telefoną perdavė L. Kol atvyko GMP, ji su L. ir I. bandė sustabdyti kraujavimą iš N. kojos. Apie 01.56 val. buvo gautas Vaiko ir motinos klinikų pranešimas, kad 00.54 val. GMP atvežė N. M. dėl kairės blauzdos žaizdos, gydomas vaikų intensyvios terapijos skyriuje, peiliu sužalojo nepažįstamasis. Įvykio vietos apžiūros metu paimtas sulankstomas peilis „Kandar“ ir mobilusis telefonas „Samsung Galaxy A13“. Filmuota BODY (t. 1, b. l. 16–18).

2025-08-01 apžiūros protokole aprašyta įvykio vieta – pušynas, esantis (duomenys neskelbtini). Užfiksuota, kad prie scenos, ant žemės yra daug kraujo; įvykio vietoje ant žemės rastas sulankstomas peilis „Kandar“, ant kurio geležtės yra raudonos spalvos, galimai kraujo, dėmės; apie 2 m atstumu nuo peilio rastas mobilaus ryšio telefonas „Samsung“ (t. 1, b. l. 19–36).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 847/2025(05) nurodyta, kad N. M. pašalinės jėgos poveikyje dviejų smūgių pasekoje dvi durtinės-pjautinės žaizdos kairėje blauzdoje su dvilypio raumens nupjovimu padarytos aštriu pjaunančiu įrankiu, galimai peiliu, aplinkybėse nurodytu laiku, t. y. 2025-07-31; N. M. nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl durtinių-pjautinių kairės blauzdos žaizdų su dvilypio raumens nupjovimu jo sveikata buvo sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų laikotarpiui (t. 1, b. l. 138).

Nepilnamečio nukentėjusiojo atstovė pagal įstatymą A. L., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad N. M. yra jos sūnus. 2025-07-31, apie 20-21 val., sūnus pasakė, kad eina su draugais į „kaimą“. Kadangi pasitiki sūnumi, jį išleido. Ji nežinojo kur bus sūnus ir su kokiais draugais. Ji su sūnumi susitarusi, kad šis vasaros metu turi grįžti į namus iki vidurnakčio ir visada grįždavo. 2025-08-01, maždaug po vidurnakčio, jai į mobiliojo ryšio telefoną paskambino policijos pareigūnai ir pasakė, kad Pušyno miškelyje, esančiame (duomenys neskelbtini), peiliu buvo sužalotas jos sūnus N. M. Pareigūnė nurodė, kad kojoje yra durtinė ar pjautinė žaizda ir, kad sūnus greitosios medicinos pagalbos darbuotojų yra vežamas į Respublikinės Šiaulių ligoninės Moters ir vaiko klinikas. Kai nuvyko į minėtą gydymo įstaigą, sūnui buvo daroma operacija. Ją informavo, kad sūnui pažeisti kairės kojos blauzdos nervai, kad yra netekęs labai daug kraujo. Gydytojas teigė, kad N. draugai labai gerai pasielgė uždėdami N. turniketą, nes šis būtų nukraujavęs. Laukiant kol bus atlikta operaciją, jai paskambino N. draugas L. N. ir teiravosi kaip jaučiasi N. L. jai nurodė, kad jis, N. ir I. T. buvo Pušyno miškelyje, kartu leido laiką. Maždaug apie 23.15 val., N. ėjo už scenos nusišlapinti, kai iš tamsos išlindo vyriškis. Kiek suprato, N. dar pastarojo klausė, ko šis nori. Tada sūnus pradėjo bėgti ir šauktis pagalbos, o iš tamsos išlindęs vyriškis N. vijosi. Gerai nesuprato kaip ir kodėl N. nugriuvo ant žemės, o tas vyras taipogi kažkaip atsigulęs šalia, išsitraukė peilį ir pradėjo juo badyti N. kairę koją. L. N. ir I. T., išgirdę, kad N. šaukėsi pagalbos, nuskubėjo į tą pusę ir atitraukė jos sūnų užpuolusį vyriškį. L. nurodė, kad tas vyras vardu D., anksčiau gyvenęs galimai (duomenys neskelbtini). Po operacijos N. jai papasakojo tokias pat įvykio aplinkybes, kaip ir L. Sūnus teigė, kad jam nuėjus už scenos nusišlapinti, iš tamsos išlindo D., kurio sūnus paklausė „ko čia nori?“. Tada D. išsitraukė peilį, dėl ko jos sūnus pradėjo bėgti, o vyriškis jį vijosi. Sūnus, bėgdamas nuo D., šaukė savo draugams bei įspėjo, kad vyras turi peilį. Bėgdamas sūnus dėl kažkokių priežasčių nugriuvo. N. nepamena ar pats užkliuvo, ar jį pastūmė. N. nugriuvus, D., gulėjęs ant žemės, čiupo jos sūnui už kairės kojos ir peiliu pradėjo ją badyti. Atbėgę sūnaus draugai, gindami N., trenkė rankomis ar spyrė kojomis tam D. Šis atsitraukė ir nubėgo į miškelį. Tada L. iš savo automobilio paėmė pirmosios pagalbos vaistinėlę, sutvarstė sūnaus koją bei uždėjo turniketą. Iš (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) miestelių gyventojų yra girdėjusi apie kažkokį D., kuris dviračiu arba pėsčiomis sekioja paskui vaikus, prie pastarųjų kabinėjasi, yra labai neadekvatus. Šiuo metu sūnaus sveikatos būklė yra stabili, jis orientuojasi aplinkoje, viską pamena. Gydytojai nurodė, kad sūnui susiūtas pažeistas kojos raumuo, atstatyti audiniai, kad sūnus yra labai nukraujavęs, gali prireikti kraujo perpylimo. Ji nežino iš kur N. gavo alkoholinius gėrimus ir kokius vartojo. Civilinio ieškinio nereiškia, dar nori apie tai noriu pagalvoti (t. 1, b. l. 148–150).

2025-08-14 Kitų objektų apžiūros protokole aprašytas pranešimo apie įvykį bendrajam pagalbos centrui turinys: iš pradžių mergina, po to, vaikinas operatorei nurodo, kad kažkoks bomžas iš kaimo perpjovė draugui koją (t. 2, b. l. 6–7).

2025-09-01 Kitų objektų apžiūros protokole aprašytas į įvykio vietą vykusių policijos pareigūnių kūno kamerų vaizdo ir garso įrašų turinys: užfiksuotas nukentėjusiojo paaiškinimas, kad ėjo į tualetą ir iš kažkur atėjo D. iš (duomenys neskelbtini); jis gynėsi nuo užpuoliko, bet šis apsikabino jo koją ir pradėjo ją badyti. Kitas įvykio vietoje buvęs vaikinas nurodo, kad draugas buvo paėjęs į šalį, kai šį užpuolė D., kuris turėjo peilį; draugai bandė abu vaikinus išskirti, bet D. buvo įsikibęs jų draugui į koją ir ją badė peiliu (t. 2, b. l. 9–10).

2025-08-04 Šiaulių AVPK Radviliškio RPK pareigūno tarnybiniame pranešime „Dėl asmens, galimai padariusio nusikalstamą veiką, nustatymo“ nurodyta, kad atliekant ikiteisminį tyrimą nustatyta, jog 2025-07-31, apie 23.15 val., Pušyno miškelyje, esančiame (duomenys neskelbtini), nepilnametį N. M. peiliu sužalojo D. B., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini). Įtariamasis nustatytas pagal įvykio vietoje rastą mobilaus ryšio telefoną „Samsung Galaxy A13“, pagal liudytojo L. N. parodymus (t. 2, b. l. 24).

D. B., ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju, kaltę padarius nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje, pripažino ir parodė, kad 2025-07-31, apie 22:30 val., ėjo į parkelį pasivaikščioti, išgirdo grojant muziką ir nusprendė nueiti pasisveikinti su vietiniais gyventojais. Jam nuėjus prie scenos, jį pamatė vaikinas, kuriam jis paskui dūrė peiliu, ir iš karto pradėjo šaukti „o, kas atėjo“. Iš viso matė, kad buvo kažkur 7 asmenys, dauguma vaikinų ir kelios merginos. Jis tyliai priėjo prie scenos ir išgirdo sakant „ė, žiūrėkit kas atėjo“. Tas vaikinas jam pradėjo sakyti „tu, duchas, gaidy tu, mynk iš čia lauk“ ir panašiai. Kiti asmenys, nieko nedarė. Tas vaikinas priėjo prie jo ir spyrė į krūtinę. Jis nugriuvo ant žemės. Atsikėlęs, jis pasakė „asile, ką dirbti“, ištraukė sulenkiamą peilį, kurį laikė rankoje, išskleidė geležtę ir pradėjo rodyti jiems peilį, kad šie nuo jo atsitrauktų. Tikrai neturėjo minties tą peilį naudoti, norėjo jį tik parodyti. Jam šaukė eiti lauk ir mesti peilį. Pasakęs, kad išeis, jis užlenkė peilį ir pradėjo eiti. Tas vaikinas nubėgo prie automobilio ir iš jo pasiėmė metalinę lazdą (jos nematė, tik iš smūgio juto, kad tai metalinis strypas). Tas vaikinas telefono prožektoriumi švietė jam į veidą, jį apakino ir trenkė metaline lazda jam į kairę veido pusę. Jam einant toliau, trenkė į pakaušį. Jis pradėjo bėgti iš tos vietos, bet vaikinas jį pasivijo ir iš nugaros pargriovė. Jis nukrito ant pilvo. Norėdamas apsiginti, turėtu peiliu dūrė vieną kartą tam vaikinui į blauzdą. Peilį susmeigė tiek, kiek lindo. Negali pasakyti kaip dūrė. Jam atrodo, kad vaikino koja buvo priekiau jo ir jis, rankoje suspaudęs peilį, vienu mostu dūrė iš visų jėgų, kiek turėjo. Tada vaikinas ėmė rėkti „peilis, kraujas, kvieskit greitąją“. Tada tas vaikinas nuo jo nubėgo, o jis pasišalino į savo namus. Peilį paliko toje vietoje. Peilis buvo „Kandar“, žaliomis rankenomis. Taip pat toje vietoje pametė savo telefoną „Samsung A13“. Jis nieko nesakė ir nieko nebūtų daręs, jei prie jo nebūtų prisikabinę. Fizinius veiksmus prieš jį atliko tik vienas vaikinas, kuriam jis paskui įdūrė peiliu. Jis tam vaikinui dėl suduotų dvejų smūgių metaline lazda ir vieno spyrio koja jokių pretenzijų neturi, pareiškimo nerašys, skausmas buvo tik momentinis. Ant jo kūno nėra likusių jokių žymių, mėlynių. Po įvykio buvo nuėjęs iki tos vietos pušynėlyje, matė, kad ten yra daug kraujo. Supranta, kad tas kraujas vaikino, kurį sužeidė. Gailisi, kad dūrė vaikinui peiliu, tačiau jam atrodė, jog tuo metu neturi kitos išeities. Papildomos apklausos metu D. B. parodė, kad kaltę pripažįsta, davė išsamius parodymus, kurie yra teisingi. Jam priėjus prie asmenų kompanijos, šie jį užsipuolė. Iš kažkokio metalinio strypo pajuto smūgį į galvą. Po to, jam spyrė. Norėdamas gintis, jis išsitraukė peilį ir dūrė nukentėjusiajam į blauzdą. Man smogė strypu ir spyrė tas asmuo, kuriam jis dūrė. Kiti asmenys nieko nedarė. Jam atrodo, kad dūrė į blauzdą vieną kartą, bet galėjo būti, kad du kartus. Jis neprisimena. Pamena, kad tas vaikinas buvo užkritęs ant jo nugaros, o jis rankos mostu į priekį, laikydamas peilį dešinėje rankoje, dūrė vaikinui į blauzdą. Negali paaiškinti kokiu būdu nukentėjusio koja buvo priekyje, kai šis buvo ant jo nugaros. Kai nukentėjęs gavo smūgį peiliu, pradėjo šaukti, kad peilis, kad draugai kviestų greitąją, nulipo nuo jo ir jis išėjo namo. Gailisi, kad sužalojo tą žmogų, geriau būtų nedūręs. Pareikštų civilinių ieškinių neturi iš ko atlyginti, nes nedirba, pajamų negauna, jį išlaiko tėvai (t. 2, b. l. 148–150, 175–177).

2025-08-04 asmens apžiūros protokole užfiksuoti ant kaltinamojo D. B. kūno matomi sužalojimai: paraudimai, nežymūs nubrozdinimai ant kairiojo skruosto; ant viršutinės lūpos vidinės dalies, kairėje pusėje, matoma balta dėmė, šalia, prie dantenų, matomas paraudimas (šie sužalojimai pasak apžiūrimo asmens kilo tyrimui reikšmingu metu įsikandus lūpą); pakaušyje, plaukuotoje galvos dalyje, matoma nedidelė sugijusi, užkrešėjusi žaizda; asmens krūtinės, nugaros srityse jokių sužalojimų nematyti; apžiūrint kitas asmens drabužiais neuždengtas kūno vietas, vizualiai sužalojimų nematyti (t. 2, b. l. 154–168).

Už nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje, atsako tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo BK 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių.

Motyvuojamoji dalis

Teismas įrodymus įvertina pagal BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytas taisykles. BPK 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta teismo teisė ir pareiga vertinti įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, kuris susiformuoja jam pačiam kruopščiai išnagrinėjus ir atskirai patikrinus iš kiekvieno šaltinio gaunamą informaciją. Taigi įstatymas numato išskirtinę bylą nagrinėjančio teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų turi įrodomąją vertę ir ar jų pakanka nustatyti, ar asmens, kuriam ši veika inkriminuojama, veiksmai turi visus konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymius. Įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar gauti teisėtu būdu, ir nuspręsti, ar jais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 847/2025(05) nurodyta, kad N. M. sveikata dėl durtinių-pjautinių kairės blauzdos žaizdų su dvilypio raumens nupjovimu buvo sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų laikotarpiui (t. 1, b. l. 138).

D. B. kaltinamas tuo, kad nemažiau kaip du kartus peiliu durdamas nukentėjusiajam nepilnamečiam N. M. į kairę blauzdą, padarė nukentėjusiajam dvi durtines-pjautines žaizdas kairėje blauzdoje su dvilypio raumens nupjovimu, tai yra nesunkų sveikatos sutrikdymą sukėlusius sužalojimus, kadangi dėl durtinių-pjautinių kairės blauzdos žaizdų su dvilypio raumens nupjovimu nukentėjusiojo sveikata buvo sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų laikotarpiui. Teisme ištirtais įrodymais nustatyta, kad šie sužalojimai N. M. buvo padaryti būtent kaltinamojo D. B. veiksmais. Kaltinamasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylos nagrinėjimo teisme metu pripažino padaręs nusikaltimą, kuriuo yra kaltinamas, bet tvirtina, kad taip pasielgė gindamasis.

Dėl BK 28 straipsnio taikymo.

Pagal baudžiamąjį įstatymą būtinoji gintis yra atsakomybę šalinanti aplinkybė, kuri BK 28 straipsnyje apibrėžta kaip situacija, kai asmuo padaro baudžiamajame įstatyme nurodyto nusikaltimo ar nusižengimo požymius formaliai atitinkančią veiką gindamasis ar gindamas kitą asmenį, nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi, jei tuo neperžengiamos būtinosios ginties ribos. Tačiau jos taikymui yra būtina, kad situacija atitiktų tam tikras sąlygas, t. y. kėsinimasis, nuo kurio galima būtinoji gintis, turi būti pavojingas, realus ir akivaizdus. Kėsinimosi pavojingumą rodo tai, kad besikėsinantis asmuo siekia pažeisti ar pažeidžia baudžiamojo įstatymo saugomas vertybes, nurodytas BK 28 straipsnio 2 dalyje: asmenį (jo gyvybę, sveikatą, lytinę laisvę ir pan.), nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus. Pavojingumas priklauso nuo kėsinimosi intensyvumo, naudojamų priemonių, užpuolikų ir besiginančiųjų jėgų santykio, galimos žalos dydžio ir pan. Kėsinimasis laikomas realiu, kai jis egzistuoja objektyviai, o ne besiginančiojo vaizduotėje, ir akivaizdžiu, kai jis yra pradėtas ar tiesiogiai gresia besiginančiojo ar kito asmens teisėms, visuomenės ar valstybės interesams (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-336/2008, 2K-277/2009, 2K-205/2010, 2K-279/2010, 2K-124-719/2022 ir kt.)‏‏‎.

Taigi, norint taikyti BK 28 straipsnio nuostatas ir pripažinti veikoje buvus būtinosios ginties požymius, baudžiamojoje byloje turi būti nustatytos aplinkybės, atitinkančios BK 28 straipsnyje keliamas sąlygas, susijusias su kėsinimusi ir gynyba nuo pavojingo kėsinimosi. Teismų praktikoje išaiškinta, kad kėsinimasis, nuo kurio galima būtinoji gintis, turi būti pavojingas, realus ir akivaizdus, o gynyba turi atitikti kėsinimosi pobūdį ir pavojingumą. Tais atvejais, kai pagrindo įžvelgti pavojingą kėsinimąsi apskritai nebuvo, tačiau asmuo dėl nepagrįsto įtarumo vis dėlto padarė žalos kitam asmeniui, nėra nei būtinosios ginties, nei jos ribų peržengimo. Tokia veika, esant visiems atitinkamos nusikalstamos veikos sudėties požymiams, kvalifikuojama kaip tyčinis nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-279/2010, 2K-364/2014, 2K-90-746/2017, 2K-163-303/2017 ir kt.). Teisė į būtinąją gintį nekyla ir esant specifinei konfliktinei muštynių situacijai, kurioje besiginančiųjų nėra, nes abi pusės yra puolančiosios, t. y. fizinį smurtą naudoja ne gynybos, bet puolimo tikslais, išskyrus atvejį, kai viena iš pusių muštynes nutraukia, o kita puola toliau (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-76/2011, 2K-273/2012, 2K-392/2012, 2K-275/2013, 2K-501/2013, 2K-7-62-489/2015, 2K-163-303/2017, 2K-3-648/2021 ir kt.).

Kaltinamasis nurodo, kad jį pirmas užpuolė nukentėjusysis N. M., spyrė jam, po to, iš automobilio atsinešė kažkokį metalinį strypą (vieną kartą įvardina kaip vamzdį, kitais kartais kaip armatūrą) ir juo sudavė du kartus į galvą. Kaltinamasis teigia to metalinio daikto nematęs, bet sprendžia, jog tai buvo metalinis daiktas iš smūgio ir girdėtų garsų. Kaltinamasis nurodo, kad jis bėgo, bet nukentėjusysis jį pasivijo, pargriovė ant pilvo ir pats užgulė ant jo nugaros. Tik tada kaltinamasis teigia mostu į priekį iš visų turėtų jėgų smogęs peiliu nukentėjusiajam į kojos blauzdą. Tokią kaltinamojo pateiktą įvykių versiją teismas vertina kaip siekį išvengti atsakomybės už padarytą nusikaltimą, nes be kaltinamojo parodymų jos nepatvirtina jokie kiti byloje surinkti duomenys. Tiek nukentėjusysis, tiek apklausti liudytojai L. N. bei I. T. nurodė, kad nukentėjusiajam N. M. nuėjus už scenos nusišlapinti, į tą pačią pusę nuėjo kažkoks asmuo ir neužilgo N. M. pradėjo šauktis pagalbos. Minėti liudytojai nurodė matę bėgantį N. M., kurį vijosi kaltinamasis. Kai liudytojai pribėgo, nukentėjusysis gulėjo ant žemės ant pilvo, o kaltinamasis, laikydamas peilį, gulėjo prie N. M., apsikabinęs pastarojo kojas. Liudytojas L. N. nurodė, kad jie nuspyrė D. B. nuo N. M., gelbėdami draugą. Iš bylos medžiagos matyti, kad apie įvykį Bendrajam pagalbos centrui buvo pranešta nedelsiant, nes nukentėjusiajam stipriai kraujavo iš sužeistos kojos. Atvykusios policijos pareigūnės įvykio vietoje nerado jokio vamzdžio, armatūros ar kitokio metalinio daikto, kuriuo anot kaltinamojo D. M. jam sudavė smūgius į galvą. Pagal įvykio seką nei nukentėjusysis, nei liudytojai neturėjo laiko ir galimybių paslėpti metalinį įrankį, apie kurį duoda parodymus kaltinamasis. Kadangi ir pats kaltinamasis to metalinio daikto nematė, o tik iš garsų ir smūgių sprendžia jį buvus, teismas atmeta kaltinamojo parodymus, kad jam buvo suduoti smūgiai į galvą metaliniu daiktu. Be to, po įvykio buvo atlikta kaltinamojo asmens apžiūra ir nustatyti tik nežymūs nubrozdinimai ant kairiojo skruosto bei nedidelė sugijusi, užkrešėjusi žaizda pakaušyje, plaukuotoje galvos dalyje. Liudytojas L. N., apklaustas tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad jis su I. T. nuspyrė D. B. nuo nukentėjusiojo ir dar spyrė pastarajam keletą kartų. Taigi ant D. B. pastebėti nubrozdinimai ir nedidelė žaizda pakaušyje labai tikėtina atsirado būtent dėl liudytojų, o ne dėl nukentėjusiojo veiksmų. Kaltinamasis D. B. dėl jam padarytų sužalojimų niekam pretenzijų nereiškia. Nors kaltinamasis teigia, kad nukentėjusysis jį vijosi ir pargriovė, o pats užvirto ant jo, nukentėjusiojo ir liudytojų parodymai paneigia šią aplinkybę. Liudytojai nurodė, kad matė, jog būtent D. B. vijosi N. M. ir, užvirtęs ant nukentėjusiojo, buvo apsikabinęs pastarojo kojas. Kaltinamasis nurodo, kad rankos mostu į priekį, laikydamas peilį dešinėje rankoje, dūrė nukentėjusiajam į blauzdą, bet negali paaiškinti kokiu būdu nukentėjusio koja buvo priekyje, jei šis buvo ant jo nugaros. Be to, kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad turėjo galimybę pasišalinti iš įvykio vietos, bet nebėgo, nes mano, kad jį būtų gaudę. Taigi vietoj to, kad galimai kilus konfliktinei situacijai, kaltinamasis būtų pasišalinęs iš įvykio vietos, jis išsitraukė peilį ir sužalojo nukentėjusįjį, smogdamas pastarajam į koją iš visų turėtų jėgų. Kadangi nenustatyta aplinkybė, kad D. B. būtų buvęs užpultas nukentėjusiojo N. M., tai negali būti nei būtinosios ginties, nei būtinosios ginties ribų peržengimo.

Taigi, išnagrinėjęs visus byloje surinktus įrodymus, teismas daro išvadą, kad kaltinamojo D. B. padaryta nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 138 straipsnio 1 dalį. Nors kaltinamasis nurodo, kad gailisi sužalojęs nukentėjusįjį, pripažįsta padaręs pastarajam nesunkų sveikatos sutrikdymą, tačiau iš esmės neigia savo kaltę, teigdamas jog gynėsi, todėl teismas kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatė.

Bausmės skyrimas.

Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo visuomenei laipsnį – padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas. Teismas atsižvelgia į kaltinamojo asmenybę – D. B. teistas, teistumas neišnykęs (t. 2, b. l. 38–40), ir jis, esant neišnykusiam ir nepanaikintam teistumui, padarė naują tyčinį nusikaltimą. Darytina išvada, kad D. B. savo elgesio nekeičia, išvadų ir ankstesnio teistumo nepadarė, todėl pripažintinas recidyvistu (BK 27 straipsnio 1 dalis). D. B. baustas ir administracine tvarka (už tai, kad peiliu gąsdino vaikus) (t. 2, b. l. 34–36), nedirba, neįgalus. Kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką skirtina sankcijoje numatyta laisvės apribojimo bausmė, kurios dydis artimas sankcijos vidurkiui, atsižvelgiant į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, nusikalstama veika sukeltus padarinius, kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą (BK 54, 61 straipsniai).

Dėl civilinių ieškinių.

Šioje baudžiamojoje byloje nukentėjusiojo N. M. įgaliota atstovė ir Šiaulių teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinius ieškinius.

Valstybinė ligonių kasa prie sveikatos apsaugos ministerijos prašo priteisti iš kaltinamojo už nukentėjusiojo N. M. gydymą Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto naudai 1631,57 Eur ir 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo (t. 1, b. l. 166–169). Šis civilinis ieškinys tenkintinas visiškai, kadangi pagrįstas gydymo paslaugų apskaitos išrašais, kurių turiniu nėra pagrindo abejoti.

Nepilnamečio nukentėjusiojo N. M. vardu ir interesais civilinį ieškinį dėl 7000,00 Eur neturtinės žalos ir 5 procentų dydžio metinių procesinių palūkanų nuo priteistos sumos priteisimo iš kaltinamojo pareiškė jo įgaliota atstovė (t. 1, b. l. 139–140). Civiliniame ieškinyje nurodoma, kad nepilnametis nukentėjusysis buvo užpultas naktį, iš pasalų, su peiliu buvo sužalota koja, kuri stipriai kraujavo. Šie veiksmai nukentėjusiajam sukėlė ne tik fizinį skausmą, bet ir didelį stresą, baimę dėl gyvybės, stiprius emocinius išgyvenimus. N. M. yra nepilnametis, todėl ši patirtis turėjo itin neigiamą poveikį pastarojo emocinei būklei bei saugumo jausmui. Nukentėjusysis naktimis sapnuoja įvykį, negali ramiai miegoti. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusiojo įgaliota atstovė palaikė pareikštą civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos ir prašė jį tenkinti.

Nors kaltinamasis pripažino civilinius ieškinius, tačiau nurodė, kad yra nedirbantis, neįgalus, negalėjo nurodyti kokias gauna pajamas.

Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala suprantama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Aptariamo straipsnio antrojoje dalyje, be kita ko, nurodyti ir kriterijai, kuriais remiantis nustatomas priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydis. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas, nustatydamas konkretų neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti ir į kitas reikšmingas faktines bylos aplinkybes, kurios mažina ar didina žalos atlyginimą, ir argumentuotai pagrįsti šių kriterijų taikymą nagrinėjamos bylos aplinkybėmis, vertinti jų visumą. Vertybiniai teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijai yra bendrieji teisės principai, konkrečioje situacijoje užtikrinantys priešingų interesų pusiausvyrą, atsižvelgiant į situacijos ypatumus. Kartu teismas privalo atsižvelgti į analogiškose bylose susiformavusią teismų praktiką dėl atlygintinos neturtinės žalos dydžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-252-697/2020, 2K-227-697/2022). Pažymėtina, kad, vertinant kriterijų visumą, tam tikrais atvejais vieni jų vertinami kaip turintys didesnę reikšmę žalos dydžiui nustatyti nei kiti, ir tai, visų pirma, priklauso nuo ginamų vertybių specifikos. Teismų praktikoje pripažįstama, kad absoliučių vertybių, tokių kaip gyvybė, sveikata, gynimo atveju vienas esminių neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijų yra veikos padariniai. Tačiau pažymėtina, kad, nustatydamas neturtinės žalos atlyginimo dydį, teismas negali suabsoliutinti vieno pasirinkto kriterijaus, o kitų ignoruoti. Kad ir kokie skaudūs būtų įvykio padariniai, teismas privalo vertinti visumą ir taip nustatyti maksimaliai teisingą, atitinkantį situaciją neturtinės žalos atlyginimo dydį. Svarbu užtikrinti, kad žalos padaręs asmuo realiai galėtų sumokėti nukentėjusiajam priteistą neturtinės žalos atlyginimo dydį ir būtų suinteresuotas tai padaryti kaip įmanoma greičiau, o nukentėjęs asmuo realiai gautų jam priteistą sumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-140/2012, 2K-227-697/2022).

Byloje nustatyta, kad dėl kaltinamojo D. B. nusikalstamų veiksmų nukentėjusiajam buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Teismui nekyla abejonių, jog nukentėjusysis N. M. dėl D. B. nusikalstamų veiksmų patyrė neturtinę žalą. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į tai, jog buvo padarytas nesunkus nusikaltimas, šią nusikalstamą veiką D. B. įvykdė veikdamas tyčia, atsižvelgia į nukentėjusiajam nustatytus sužalojimus, į tai, jog šiems sužalojimams padaryti reikėjo iš dviejų trauminių poveikių, sužalojimai padaryti panaudojant peilį. Taip pat atsižvelgiama ir į tai, kad dėl įvykio metu patirtų sužalojimų nukentėjusysis neabejotinai jautė fizinį skausmą, patyrė dvasinius išgyvenimus, neigiamas emocijas, nepatogumus dėl pablogėjusios gyvenimo kokybės.

Vienas iš kriterijų, į kurį atsižvelgiama nustatant neturtinės žalos dydį, yra teismų praktika panašiose bylose. Analizuojant teismų praktiką nesunkaus sveikatos sutrikdymo bylose, nukentėjusiesiems, priklausomai nuo reikšmingų bylos aplinkybių, yra priteisiama neturtinės žalos nuo 144,84 Eur iki 7 240,50 Eur (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-437/2011, 2K-497/2011, 2K-140/2012, 2K-252/2012, 2K-238/2014, 2K-258-699/2015, 2K-21-942/2016, 2K-P-135-648/2016, 2K-221-648/2016, 2K-24-895/2017, 2K-36-895/2017, 2K-139-895/2017, 2K-291-942/2018, 2K-105-222/2019, 2K-289-693/2019), o tuo tarpu, kai nustatoma, jog nukentėjusiam asmeniui dėl suduotų smūgių buvo nustatyti veido kaulų lūžiai ar kiti sužalojimai, pareikalavę operacinio ar stacionaraus gydymo, arba kai neigiami sveikatos padariniai yra ilgalaikiai ar išliekantys visam sužalotojo gyvenimui, priteisiama nuo 2 000 iki 4 000 Eur (Kauno apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-144-485/2019, Šiaulių apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-56-519/2020, Šiaulių apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-82-354/2021, Kauno apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-666-594/2021, Klaipėdos apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-15-361/2022, Vilniaus apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-35-898/2023).

Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2021 m. lapkričio 9 d. nutartyje, priimtoje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-191-942/2021, išaiškino, jog teismų praktika dėl neturtinės žalos dydžio, suformuota kitose analogiško ar panašaus pobūdžio bylose, yra vienas iš kriterijų, pagal kurį nustatomas neturtinės žalos dydis (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-582/2009, 3K-3-217-690/2018), todėl teismai, spręsdami dėl neturtinės žalos dydžio, paprastai turi atsižvelgti ir į analogiško ar panašaus pobūdžio bylose įprastai priteisiamas pinigų sumas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-14/2012, 2K-38-942/2017), tačiau teismų nustatyti žalos dydžiai konkrečiose bylose negali būti laikomi teisine taisykle, nes skirtingose bylose nustatytos neturtinės žalos dydžiui apskaičiuoti reikšmingos aplinkybės dažniausiai nebūna analogiškos (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-331-976/2018). Taigi, kitose panašaus pobūdžio bylose priteisti neturtinės žalos dydžiai nėra privalomi. Be to, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje kaip vienas iš neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų yra šalies ekonominio gyvenimo rodikliai, bendras pragyvenimo lygis, vidutinės gyventojų pajamos ir kiti ekonominio pobūdžio faktoriai, todėl nukentėjusiajam priteistinas neturtinės žalos dydis turi atitikti protingumo kriterijų, būti adekvatus padaryto nusikaltimo pasekmėms. Pažymėtina, kad teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai yra bendrieji teisės principai, vertybiniai kriterijai, leidžiantys konkrečioje situacijoje užtikrinti priešingų interesų – nukentėjusiojo ir kaltininko – pusiausvyrą, atsižvelgti į konkrečios situacijos ypatumus. Teismas negali vieno asmens interesus labiau sureikšminti, o kito – nuvertinti. Visais atvejais teismas turi pareigą nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus ir parinkti tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo patirtą dvasinį sielvartą, fizinį skausmą, kitokius neturtinių vertybių pažeidimus.

Teismas, įvertinęs visumą paminėtų aplinkybių, atsižvelgdamas į kriterijus, reikšmingus neturtinės žalos dydžio nustatymui, taip pat ir į kaltinamojo turtinę padėtį, kad dėl tyčinių smurtinių D. B. veiksmų nukentėjusiajam buvo taikytas operacinis gydymas, jis buvo gydomas stacionare, į pragyvenimo lygį valstybėje, vadovaudamasis teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais bei teismų praktika, formuojama tokio ir panašaus pobūdžio bylose, sprendžia, kad nukentėjusiojo prašoma 7 000 Eur suma neturtinei žalai atlyginti laikytina per didele ir mažina ją iki 4 000 Eur. Toks neturtinės žalos atlyginimo dydis nukentėjusiajam yra proporcingas kaltinamojo padarytai nusikalstamai veikai ir kilusioms pasekmėms, atitinka nukentėjusiojo ir kaltinamojo interesų pusiausvyrą, sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijus.

Kiti procesiniai klausimai.

D. B. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios (t. 3, b. l. 7–9).

Nuosprendžiui įsiteisėjus, laikmenos su vaizdo ir garso įrašais, paliktinos byloje.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, – peilis, saugomas PD prie LR VRM Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriuje (t. 1, b. l. 51–53), sunaikintinas.

Prokurorės 2025-10-20 nutarimais skirtas (t. 2, b. l. 184–191, 193–194; t. 3., b. l. 1–5), teismo 2026 m. balandžio 13 d. nutartimis pratęstas (t. 3, b. l. 68–69, 70–71) laikinas nuosavybės teisių apribojimas D. B. priklausančiam turtui – piniginėms lėšoms, esančioms AB (duomenys neskelbtini) sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), AB, sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), vertė 1631,57 Eur; laikino nuosavybės apribojimo būdas ir mastas: leidžiant disponuoti iki 450,00 Eur, paliktinas galioti iki bus sumokėta arba išieškota Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos ir nukentėjusiajam N. M. šiuo nuosprendžiu priteistos sumos, padidinant laikino nuosavybės teisių apribojimo mąstą – 5 631,57 Eur sumoje, nekeičiant kitų nutarime nurodytų laikino nuosavybės teisės apribojimo sąlygų.

Pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

Iš gautos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2026 m. liepos 1 d. pažymos matyti, jog už nepilnamečiam nukentėjusiajam N. M. teiktą antrinę teisinę pagalbą valstybės naudai priteistina 820,51 Eur suma (t. 3, b. l. 101–104). Baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad nukentėjusiojo N. M. atžvilgiu buvo padaryta nusikalstama veika, todėl jam pagrįstai buvo skirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, siekiant, jog nukentėjusysis turėtų kvalifikuotą atstovą ir būtų tinkamai atstovaujami jo interesai. Taigi, pripažinus kaltinamąjį D. B. kaltu, iš jo valstybės naudai gali būti priteisiamos nukentėjusiajam teiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidos. Tačiau atsižvelgiant į kaltinamojo turtinę padėtį – nedirba, yra neįgalus, iš kaltinamojo civiliniams ieškovams priteistas sumas, teismas nutaria nepriteisti iš D. B. valstybės naudai nukentėjusiajam teiktų antrinės teisinės pagalbos išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298, 301–302 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304–305, 307–308 straipsniais, teismas

nusprendžia:

D. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje, ir skirti 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, įpareigojant D. B. dalyvauti elgesio pataisos programoje; neatlygintinai išdirbti 50 (penkiasdešimt) valandų per tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis; dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje; uždraudžiant bausmės atlikimo metu ne savo gyvenamojoje vietoje nešiotis peilį.

Vadovaujantis BK 27 straipsnio 1 dalimi, D. B. pripažinti recidyvistu.

D. B. ikiteisminio tyrimo metu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios.

Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš D. B., gim. (duomenys neskelbtini), 1631,57 Eur (vieną tūkstantį šešis šimtus trisdešimt vieną eurą 57 ct) turtinės žalos bei 5 (penkis) procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki nuosprendžiu priteistos turtinės žalos visiško atlyginimo Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto naudai.

Nukentėjusiojo N. M. įgalioto atstovo civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti N. M. iš D. B., gim. (duomenys neskelbtini), 4 000 Eur (keturis tūkstančius eurų) neturtinės žalos bei 5 (penkis) procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki nuosprendžiu priteistos neturtinės žalos visiško atlyginimo N. M. naudai.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktą – peilį, saugomą Policijos departamento prie LR VRM Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriuje, sunaikinti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, laikmenas su garso ir vaizdo įrašais palikti byloje.

Prokurorės 2025-10-20 nutarimais skirtą, teismo 2026 m. balandžio 13 d. nutartimis pratęstą laikiną nuosavybės teisių apribojimą D. B. priklausančiam turtui – piniginėms lėšoms, esančioms AB (duomenys neskelbtini) sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), AB, sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), vertė 1631,57 Eur; laikino nuosavybės apribojimo būdas ir mastas: leidžiant disponuoti iki 450,00 Eur, palikti galioti iki bus sumokėta arba išieškota Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos ir nukentėjusiajam N. M. šiuo nuosprendžiu priteistos sumos, padidinant laikino nuosavybės teisių apribojimo mąstą – 5 631,57 Eur sumoje, nekeičiant kitų nutarime nurodytų laikino nuosavybės teisės apribojimo sąlygų.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmus Joniškyje.