Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ernestos Montvidienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Gražvydo Poškaus ir Audriaus Sadausko,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo G. P. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2026 m. kovo 12 d. nuosprendžio, kuriuo G. P. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 1 dalyje, ir jam skirta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 6 mėnesiams

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, ši bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir G. P. skirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 metams.

Laisvės atėmimo bausmės pradžią G. P. nuspręsta skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis BK 27 straipsnio 1 dalimi, G. P. pripažintas recidyvistu.

Proceso išlaidos už G. P. suteiktą antrinę teisinę pagalbą dėl advokato dalyvavimo byloje iš G. P. valstybei nepriteistos.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 1, 2, 5 dalimis, G. P. skirta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, konfiskuojant 70,52 Eur valstybės naudai.

G. B. pripažinta kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje, ir jai skirta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, ši bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir skirta sumažinta bausmė – laisvės atėmimas 8 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies a) papunkčiu, ši bausmė subendrinta su Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2025 m. gruodžio 30 d. nuosprendžiu paskirta bausme, ir G. B. skirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 8 mėnesiams 20 dienų.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, į galutinę subendrintą bausmę G. B. įskaityta bausmė, visiškai atlikta pagal Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2025 m. gruodžio 30 d. nuosprendį.

Laisvės atėmimo bausmės pradžią G. B. nuspręsta skaičiuoti nuo jos atvykimo atlikti laisvės atėmimo bausmės arba nuo sulaikymo vykdant įsiteisėjusį nuosprendį dienos.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 1, 2, 5 dalimis, G. B. skirta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas ir iš G. B. konfiskuota 30,53 Eur valstybės naudai.

Nuspręsta G. B. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti taikyti iki bausmės pagal įsiteisėjusį nuosprendį vykdymo pradžios.

Vadovaujantis BK 27 straipsnio 1 dalimi, G. B. pripažinta recidyviste.

Proceso išlaidos už G. B. suteiktą antrinę teisinę pagalbą dėl advokato dalyvavimo byloje iš G. B. nepriteistos.

G. K. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje, ir jam skirta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, ši bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir G. K. skirta galutinė sumažinta bausmė – laisvės atėmimas 8 mėnesiams.

Laisvės atėmimo bausmės pradžią G. K. nuspręsta skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 1, 2, 5 dalimis, G. K. skirta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas ir iš G. K. konfiskuota 30,53 Eur valstybės naudai.

Nuspręsta G. K. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Proceso išlaidos už G. K. suteiktą antrinę teisinę pagalbą dėl advokato dalyvavimo byloje iš G. K. nepriteistos.

Civilinės ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ ieškinys tenkintas iš dalies ir civilinės ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai patirtai turtinei žalai atlyginti priteista: 484,28 Eur solidariai iš G. B., G. K. ir G. P.; 153,95 Eur solidariai iš G. B. ir G. K.; 116,98 Eur iš G. P..

Nuspręsta Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros (Šiauliai-2) prokurorės 2025 m. lapkričio 20 d. nutarimu skirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą G. B. turtui – piniginėms lėšoms (755,21 Eur), esančioms: 71800, (duomenys neskelbtini) sąskaitoje, valiuta EUR, Nr. (duomenys neskelbtini), palikti galioti iki visiško iš G. B. civilinei ieškovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ priteisto žalos atlyginimo ir paskirto turto konfiskavimo įvykdymo, sumažinant G. B. laikino nuosavybės teisės apribojimo mastą – 668,76 Eur ir nekeičiant kitų prokurorės nutarime nurodytų laikino nuosavybės teisės apribojimo sąlygų.

Nuspręsta Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros (Šiauliai-2) prokurorės 2025 m. lapkričio 20 d. nutarimu skirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą G. K. turtui – piniginėms lėšoms (755,21 Eur), esančioms: 71804, (duomenys neskelbtini) sąskaitoje, valiuta EUR, Nr.: (duomenys neskelbtini); 73000, (duomenys neskelbtini) sąskaitoje, valiuta EUR, Nr. (duomenys neskelbtini), palikti galioti iki visiško iš G. K. civilinei ieškovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ priteisto žalos atlyginimo ir paskirto turto konfiskavimo įvykdymo, sumažinant G. K. laikino nuosavybės teisės apribojimo mastą – 668,76 Eur ir nekeičiant kitų prokurorės nutarime nurodytų laikino nuosavybės teisės apribojimo sąlygų.

Nuspręsta Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros (Šiauliai-2) prokurorės 2025 m. lapkričio 20 d. nutarimu skirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą G. P. turtui – piniginėms lėšoms (755,21 Eur), esančioms: 32500, (duomenys neskelbtini) sąskaitoje, valiuta EUR, Nr. (duomenys neskelbtini), palikti galioti iki visiško iš G. P. civilinei ieškovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ priteisto žalos atlyginimo ir paskirto turto konfiskavimo įvykdymo, sumažinant G. P. laikino nuosavybės teisės apribojimo mastą – 671,78 Eur ir nekeičiant kitų prokurorės nutarime nurodytų laikino nuosavybės teisės apribojimo sąlygų.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, nuspręsta daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – tris kompaktines plokšteles, palikti saugoti prie baudžiamosios bylos.

Apeliacinių skundų nuteistųjų G. B. ir G. K. atžvilgiu negauta.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Bylos esmė

G. P. pripažintas kaltu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį už tai, kad laikotarpiu nuo 2025 m. vasario 28 d. iki 2025 m. liepos 27 d. iš prekybos tinklų UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagrobė svetimą turtą, o būtent:

2025 m. vasario 28 d. apie 10.17 val., iš parduotuvės UAB „(duomenys neskelbtini)“, esančios (duomenys neskelbtini), pavogė 2 vnt. viskio „Ballantines“ 1 l talpos, kurio vieneto vertė 23,49 eurų, bendra vertė 46,98 eurai, tokiu būdu pagrobė svetimą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą 46,98 eurų vertės;

tęsdamas nusikalstamą veiką ir veikdamas vieninga tyčia, 2025 m. gegužės 8 d. apie 20.55 val., iš parduotuvės UAB „(duomenys neskelbtini)“, esančios (duomenys neskelbtini), pavogė 1 indelį vaivorykštinio upėtakio ikrų 0,5 l talpos, kurio vertė 39,99 eurai, tokiu būdu pagrobė svetimą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą 39,99 eurų vertės;

tęsdamas nusikalstamą veiką ir veikdamas vieninga tyčia, 2025 m. gegužės 10 d. apie 14.26 val., iš parduotuvės UAB „(duomenys neskelbtini)“, esančios (duomenys neskelbtini), kartu su G. B. ir G. K. pavogė 1 vnt. tekilos „Sombrero reposado“ 1 l talpos, kurio vertė 25,99 eurų, ir 5 vnt. viskio „William Peel“ 1 l talpos, kurio vieneto vertė 16,49 eurų, bendra vertė 82,45 eurų, tokiu būdu pagrobė svetimą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą 108,44 eurų vertės;

tęsdamas nusikalstamą veiką ir veikdamas vieninga tyčia, 2025 m. gegužės 10 d. apie 15.30 val., iš parduotuvės UAB „(duomenys neskelbtini)“, esančios (duomenys neskelbtini), kartu su G. B. ir G. K. pavogė 1 vnt. viskio „Jack Daniels“, kurio vertė 23,99 eurai, ir 4 vnt. viskio „Jim Beam Bourbon“, kurio vieneto vertė 16,90 eurų, bendra vertė 67,60 eurų, tokiu būdu pagrobė svetimą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą 91,59 eurų vertės;

tęsdamas nusikalstamą veiką ir veikdamas vieninga tyčia, 2025 m. gegužės 10 d. apie 16.50 val., iš parduotuvės UAB „(duomenys neskelbtini)“, esančios (duomenys neskelbtini), kartu su G. B. ir G. K. pavogė 6 vnt. viskio „Jameson“ 0,7 l talpos, kurio vieneto vertė 21,99 eurų, bendra vertė 131,94 eurų, tokiu būdu pagrobė svetimą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą 131,94 eurų vertės;

tęsdamas nusikalstamą veiką ir veikdamas vieninga tyčia, 2025 m. gegužės 10 d. apie 17.08 val., iš parduotuvės UAB „(duomenys neskelbtini)“, esančios (duomenys neskelbtini), kartu su G. B. ir G. K., pavogė 2 vnt. viskio „Jack Daniels“ 0,7 l talpos, kurio vieneto vertė 23,99 eurų, bendra vertė 47,98 eurų, ir 3 vnt. viskio „Jim Beam Bourbon“ 0,7 l talpos, kurio vieneto vertė 18,99 eurų, bendra vertė 56,97 eurų, tokiu būdu pagrobė svetimą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą 104,95 eurų vertės;

tęsdamas nusikalstamą veiką ir veikdamas vieninga tyčia, 2025 m. gegužės 10 d. apie 17.40 val., iš parduotuvės UAB „(duomenys neskelbtini)“, esančios (duomenys neskelbtini), kartu su G. B. ir G. K., pavogė 1 vnt. viskio „Jim Beam Bourbon“ 0,7 l talpos, kurio vertė 18,99 eurų, 1 vnt. viskio „Jack Daniels Rye“ 0,7 l talpos, kurio vertė 23,99 eurų, ir 3 vnt. viskio „Jack Daniels“ 1 l talpos, kurio vieneto vertė 31,99 eurų, bendra vertė 95,97 eurų, tokiu būdu pagrobė svetimą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą 138,95 eurų vertės;

tęsdamas nusikalstamą veiką ir veikdamas vieninga tyčia, 2025 m. liepos 27 d. apie 14.20 val., iš parduotuvės UAB „(duomenys neskelbtini)“, esančios (duomenys neskelbtini), pavogė 4 vnt. degtinės „Krupnik“ 1 l talpos, kurio vieneto vertė 17,50 eurų, bendra vertė 70 eurų, tokiu pagrobė svetimą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą 70 eurų vertės;

tuo padarydamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ 601,26 eurų turtinę žalą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ 39,99 eurų turtinę žalą ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ 91,59 eurų turtinę žalą.

Apeliacinio skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Dėl kitų bylos aspektų, nepaisydamas to ar gautas dėl jų skundas, teismas pasisako tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų. Apeliacinės instancijos teismo paskirtis – išaiškinti, o nustačius šalinti žemesnės instancijos teismo padarytas klaidas, todėl, siekdami užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai ir nutartys, o teisėti ir pagrįsti nuosprendžiai ir nutartys nebūtų naikinami ar keičiami, apeliacinės instancijos teismai turi kruopščiai patikrinti apskųstų nuosprendžių ar nutarčių teisėtumą ir pagrįstumą, laikydamiesi apeliacinį procesą reglamentuojančių normų reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-69/2011, 2K-319-976/2015, 2K-418-699/2015, 2K-190-648/2018, 2K-248-689/2018).

Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad nuteistasis G. P. nesutinka su jam paskirta galutine laisvės atėmimo bausme ir prašo skirti švelnesnę bausmę, taip pat šią bausmę palankiausiu būdu subendrinti su kitais jo atžvilgiu priimtais nuosprendžiais. Šiais klausimais apeliacinės instancijos teismas ir pasisako.

Dėl paskirtos bausmės

Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu konkrečiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). Bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalies 1–5 punktai). Bausmės paskirtis yra lemiama minėtų tikslų visumos ir ji yra teisinga tada, kai atitinka padarytos nusikalstamos veikos bei kaltininko asmenybės pavojingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-420/2006, 2K-390/2011, 2K-315/2013, 2K-209-222/2018, 2K-169-458/2020).

Vadovaujantis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Baudžiamajame įstatyme taip pat nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių buvimą, įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį (BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalys).

Pažymima, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą arba aiškiai per švelnią bausmę. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs baudžiamosios bylos medžiagą, nesutinka su nuteistojo apeliacinio skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas jam paskyrė per griežtą galutinę bausmę. Teisėjų kolegijos vertinimu, skirdamas nuteistajam G. P. galutinę bausmę, pirmosios instancijos teismas BK 54 straipsnio reikalavimų nepažeidė.

BK 178 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos šios alternatyvios bausmės: viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki 3 metų.

Iš bylos medžiagos matyti, kad nuteistasis G. P. padarė vieną tyčinę baigtą tęstinę nusikalstamą veiką (8 epizodai), priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis, 178 straipsnio 1 dalis), ją padarė būdamas teistas net 14 kartų, įskaitant už analogiškų nusikalstamų veikų padarymą, teistumui neišnykus, po nusikalstamos veikos padarymo teistas dar 5 kartus (iš jų vienas nuosprendis įsiteisėjo jau po skundžiamo nuosprendžio priėmimo), jo atžvilgiu taip pat priimtas dar vienas apkaltinamasis nuosprendis, kuris yra neįsiteisėjęs (5 t., b. l. 92–99, informacinės teismų sistemos LITEKO duomenys). Šie duomenys patvirtina, kad G. P. yra linkęs daryti nusikalstamas veikas, daugiausia analogiškas, išvadų dėl savo netinkamo elgesio nedaro, nesiekia laikytis visuomenėje priimtų bendro gyvenimo normų ir nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusio neigiamo gyvenimo būdo. G. P. yra nedirbantis, eilę kartų baustas administracine tvarka, įskaitant smulkias vagystes, paskirtų baudų nemoka (4 t., b. l. 136–177). Nuteistojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai dėl to gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Nuteistojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Tačiau pirmosios instancijos teismas nepagrįstai G. P. atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažino tai, jog nusikalstamą veiką jis padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad nuo 2025 m. vasario 1 d. pasikeitus BK 27 straipsnio 1 dalies nuostatoms ir teismui dėl asmens pripažinimo recidyvistu turint priimti atskirą sprendimą, asmuo laikomas recidyvistu tik po nuosprendžio, kuriuo jis pripažintas recidyvistu, įsiteisėjimo, o iki tol recidyvisto statuso neturi. Taip pat išaiškinta, kad BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte nustatyta atsakomybę sunkinanti aplinkybė gali būti taikoma tik tada, kai asmuo, jau būdamas pripažintas recidyvistu, teisiamas už naujo nusikaltimo padarymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-86-511/2026). Atsižvelgiant į tai, vien ankstesnių G. P. teistumų faktas, nesant iki nagrinėjamos veikos padarymo įsiteisėjusio teismo sprendimo, kuriuo jis būtų pripažintas recidyvistu, nesudarė teisinio pagrindo konstatuoti, kad aptariamas nusikalstamas veikas G. P. padarė būdamas recidyvistu BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkto prasme. Todėl pirmosios instancijos teismas šioje dalyje netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir skundžiamas nuosprendis šioje dalyje keičiamas, pašalinant G. P. pripažintą atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad jis nusikalstamas veikas padarė būdamas recidyvistas. Skundžiamas nuosprendis dėl nepagrįstai pripažintos sunkinančios aplinkybės keičiamas ir nuteistosios G. B. atžvilgiu, kuri apeliacine tvarka nuosprendžio neskundė (BPK 328 straipsnio 1 punktas, 320 straipsnio 5 dalis).

Teisėjų kolegijos vertinimu, šios atsakomybę sunkinančios aplinkybės pašalinimas savaime nesudaro pagrindo švelninti nuteistajam G. P. paskirtos bausmės. Atsižvelgus į jau nurodytų aplinkybių visumą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai, pripažinęs nuteistąjį recidyvistu (BK 27 straipsnis), nuteistajam už jo padarytą nusikalstamą veiką, numatytą 178 straipsnio 1 dalyje, paskyrė sankcijoje numatytą griežčiausią bausmės rūšį – laisvės atėmimą ir šios bausmės dydį nustatė mažesnį nei sankcijoje numatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis – 1 metus 6 mėnesius (vidurkis – 1 metai 7 mėnesiai 15 dienų). Be kita ko, pritaikęs BK 64¹ straipsnio nuostatas, paskirtą bausmę pirmosios instancijos teismas sumažino vienu trečdaliu. Teisėjų kolegijos vertinimu, paskirtos galutinės bausmės dydis – laisvės atėmimas 1 metams – nėra aiškiai per didelis.

Apeliaciniame skunde nuteistasis G. P. tvirtina, kad jam nepagrįstai skirta griežtesnė bausmė nei kitiems bendrininkams. Tačiau teisingumo principas reikalauja, kad kaltininkui turi būti užtikrintas tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimas, kuris geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė ne tik į nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, tačiau įvertino ir visus nuteistuosius charakterizuojančias aplinkybes (G. P. nusikalstamą veiką padarė būdamas teistas 14 kartų, G. K. – teistas 1 kartą, G. B. – 8 kartus, taip pat kitų nuteistųjų jauną amžių, G. B. nustatytą neįgalumą ir kt.), todėl G. P. už nusikalstamos veikos padarymą paskyrė didesnę bausmę nei kitiems bendrininkams. Priešingai, nei apeliaciniame skunde nurodo apeliantas, jis skundžiamu nuosprendžiu nebuvo pripažintas padarytos nusikalstamos veikos organizatoriumi, jis buvo pripažintas bendravykdžiu. Be to, iš bylos medžiagos matyti, kad ankstesniais nuosprendžiais nuteistajam buvo skiriamos švelnesnės bausmės – bauda, areštas, taip pat trumpesnės laisvės atėmimo bausmės, tačiau akivaizdu, kad tai nuteistajam teigiamo poveikio nepadarė, kadangi jis ir toliau darė netgi analogiškas nusikalstamas veikas. Dėl to nėra pagrindo manyti, kad nuteistajam G. P. paskyrus švelnesnę bausmę, nuteistasis pakeis savo nusikalstamus polinkius ir daugiau nebenusikals. Priešingai, švelnesnės bausmės paskyrimas gali sukurti įsivaizduojamą nebaudžiamumo jausmą, neturėti jokios teigiamos įtakos nuteistojo G. P. veiksmams ir pasirinktam gyvenimo būdui keisti, dėl to ateityje jis gali toliau vykdyti analogiško pobūdžio ar kitas nusikalstamas veikas, jų nevertindamas kritiškai.

Todėl apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į pirmiau nurodytas aplinkybes bei taikydamas baudžiamojo įstatymo nuostatas dėl bausmių skyrimo, nepadarė baudžiamojo įstatymo pažeidimų, G. P. paskirta galutinė bausmė už jo padarytą nusikalstamą veiką atitinka įstatymo reikalavimus, nacionalinę teismų praktiką, bei nėra aiškiai neteisinga ar per griežta, todėl jos švelninti nėra jokio pagrindo.

Dėl paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo

BK 75 straipsnio 8 dalis imperatyviai reglamentuoja, jog skirdamas arešto arba laisvės atėmimo bausmę ir šiame straipsnyje nustatyta tvarka neatidėdamas bausmės vykdymo, teismas privalo motyvuoti savo sprendimą. Pirmosios instancijos teismas pakankamai išsamiai aptarė, kodėl šiuo atveju nėra galimybės taikyti BK 75 straipsnio nuostatas. Apeliacinės instancijos teismas pirmosios instancijos teismo motyvams pritaria.

Akcentuojama, kad pagal BK 75 straipsnio 2 dalį asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip 6 metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip 4 metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo 1 iki 3 metų. Pažymėtina ir tai, kad BK 75 straipsnio nuostatų taikymas galimas tik tuomet, kai, be nustatytų BK 75 straipsnio 2 dalyje nurodytų formalių pagrindų (nusikalstamos veikos kategorijos ir paskirtos bausmės dydžio), teismas pripažįsta, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Baudžiamajame įstatyme nėra išvardinta aplinkybių, į kurias teismas turėtų atsižvelgti svarstydamas, ar bausmės tikslai kaltininkui bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Spręsdami šį klausimą, teismai vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo ir bausmės paskirties pagrindais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-266-942/2015, 2K-217-976/2018, 2K-53-697/2021). Pagal teismų praktiką, teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, tai yra nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo (ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų). Šie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo, kad pakanka nuteistajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį. Ypač svarbu įvertinti kaltininko asmenybę, nes tai lemia, ar bus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-132-942/2016, 2K-396-746/2016, 2K-179-693/2017, 2K-53-697/2021). Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad baudžiamasis įstatymas nedraudžia bausmės vykdymo atidėjimo taikyti teistam asmeniui, atitinkančiam BK 75 straipsnyje nustatytas sąlygas, tačiau sprendžiant dėl bausmės vykdymo atidėjimo, humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, sudaryti prielaidų asmens nebaudžiamumui, formuoti nepagarbos baudžiamajam įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtų interesų ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. kovo 31 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-95-511/2022).

Kaip jau minėta, skundžiamu nuosprendžiu G. P. pripažintas kaltu padaręs vieną nesunkių nusikaltimų kategorijai priskiriamą nusikalstamą veiką, nuteistajam paskirta galutinė laisvės atėmimo bausmė neviršija 4 metų (1 metai). Visgi, teisėjų kolegijos nuomone, nors ir egzistuoja formalūs bausmės vykdymo atidėjimo pagrindai, tačiau vien tik ši aplinkybė nesudaro pakankamo pagrindo spręsti, kad G. P. bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Kaip minėta, iš nuteistojo teistumų matyti, kad naują nusikalstamą veiką jis padarė būdamas teistas 14 kartų, įskaitant už analogiškų nusikaltimų padarymą, teistumui neišnykus, po jos padarymo teistas dar 5 kartus, jam jau kelis kartus buvo taikytas laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau akivaizdu, kad teigiamo poveikio tai nepadarė, priešingai, nuteistasis ir toliau sistemingai pažeidinėjo įstatymus – darė nusikalstamas veikas ir administracinius nusižengimus. Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra pagrindo manyti, jog teismo paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas pakeistų nusikalstamus G. P. polinkius ir, kad bausmės tikslai būtų pasiekti be realaus bausmės atlikimo, tai yra, taikant jo atžvilgiu BK 75 straipsnio nuostatas. Priešingai, manytina, kad nagrinėjamu atveju bausmės vykdymo atidėjimas prieštarautų bausmės paskirčiai, kuria siekiama sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, jį nubausti, atimti ar apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis).

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundžiamas Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2026 m. kovo 12 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jį keisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Dėl atskirais nuosprendžiais paskirtų bausmių subendrinimo

Apeliaciniu skundu taip pat prašoma skundžiamu nuosprendžiu G. P. paskirtą bausmę palankiausiu būdu subendrinti su Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2026 m. vasario 26 d. ir 2026 m. balandžio 15 d. nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis. Iš informacinės teismų sistemos LITEKO duomenų matyti, kad G. P. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2026 m. balandžio 15 d. nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su bausme, paskirta Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2026 m. vasario 26 d. nuosprendžiu, tačiau pastarasis nuosprendis yra neįsiteisėjęs (nustatytas terminas apeliacinio skundo trūkumams pašalinti). Todėl šių bausmių bendrinimo klausimas nespręstinas. Jis spręstinas vykdymo procese (BPK 347 straipsnis).

Dėl išlaidų už suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą išieškojimo

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė 2026 m. gegužės 26 d. pažymą Nr. APD-2026-06171, kurioje prašoma išieškoti valstybės naudai iš G. P. 125 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, tai yra už gynėjo advokato Algirdo Zakraso nuteistajam suteiktą antrinę teisinę pagalbą, bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. BPK 106 straipsnyje įtvirtintos nuostatos galioja ir nagrinėjant bylą apeliacinės bei kasacinės instancijos teismuose. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-233/2011, Nr. 2K-174/2014, Nr. 2K-322/2014, Nr. 2K-8-696/2015, Nr. 2K-14-895/2015, Nr. 2K-84-699/2015, Nr. 2K-165-648/2015, Nr. 2K-304-942/2015, Nr. 2K-226-942/2016, Nr. 2K-63-648/2016, Nr. 2K-406-507/2016).

Europos Žmogaus Teisių Teismas (byla Chukayev v. Russia, Orlov v. Russia ir Croissant v. Germany) išaiškino, kad įstatymas, numatantis, jog valstybės suteiktos teisinės pagalbos lėšos gali būti atlyginamos iš nuteistojo, neprieštarauja Konvencijai. Teisė į nemokamą teisinę pagalbą nėra absoliuti, ji gali būti teikiama tik tais atvejais, kai kaltinamasis neturi pakankamai lėšų. Visais atvejais turi būti objektyviai atsižvelgiama į nuteistojo turtinę padėtį. Nuteistasis gali prašyti nepriteisti proceso išlaidų, tačiau tam turi pateikti duomenis, rodančius jo sunkią turtinę padėtį (įrodinėjimo našta tenka būtent nuteistajam). Teismas gali atleisti nuo išlaidų padengimo arba sumažinti jų dydį.

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2026 m. kovo 12 d. nuosprendį apskundė nuteistasis G. P.. Apeliacinės instancijos teisme nuteistasis pats gynėjo nepasirinko ir nepasikvietė. Kadangi baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacine tvarka gynėjo dalyvavimas yra būtinas (BPK 322 straipsnio 1 dalis), Šiaulių apygardos teismo 2026 m. balandžio 22 d. nutartimi nuteistajam G. P. buvo paskirtas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos koordinatoriaus baudžiamosiose bylose parinktas gynėjas Algirdas Zakrasas.

Išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija nuteistojo apeliacinį skundą atmeta kaip nepagrįstą. Atsižvelgusi į nurodytas aplinkybes, taip pat į tai, kad apeliantas yra darbingo amžiaus, išieškoti prašoma suma nėra neproporcingai didelė bylos apimčiai ir sudėtingumui, teisėjų kolegija sprendžia, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas priteisti valstybei antrinės teisinės pagalbos išlaidas už suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą G. P. apeliacinės instancijos teisme tenkinamas visiškai, išieškant valstybei iš nuteistojo 125 Eur už suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą.

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Nuteistojo G. P. apeliacinį skundą atmesti. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2026 m. kovo 12 d. nuosprendį pakeisti. Pašalinti iš nuosprendžio aprašomosios dalies nuteistiesiems G. P. ir G. B. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte nustatytą atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalyje, jie padarė būdami recidyvistais. Kitoje dalyje nuosprendį palikti nepakeistą. Iš nuteistojo G. P. valstybės naudai išieškoti 125 Eur (vieną šimtą dvidešimt penkis eurus) už jam suteiktą valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą.