Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Erikos Misiūnienės, Mildos Skersienės ir Erikos Tamošaitienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų ATS1 ir R. M. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2026 m. gegužės 14 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų IES2 ir IES1 patikslintą ieškinį atsakovams ATS1 ir R. M. dėl nuostolių priteisimo, tretieji asmenys TAR1 ir TAR2 .

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ginčo esmė

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų, tvarkos ir ginčo esmės

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, taip pat vadovaudamasis proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principais, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju nenustatyta būtinybė apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o teisingo bylos išnagrinėjimo tikslas gali būti pasiektas išnagrinėjus civilinę bylą rašytinio proceso tvarka, todėl apeliantų prašymas dėl žodinio bylos nagrinėjimo apeliacinėje instancijoje netenkintinas (CPK 321 straipsnis, 322 straipsnis).

Apeliacijos objektas – Klaipėdos apylinkės teismo 2026 m. gegužės 14 d. sprendimo, kuriuo ieškovų ieškinys patenkintas visiškai, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl šalių teisinių santykių kvalifikavimo

Statybos rangos teisinius santykius reglamentuojančios teisės normos yra išdėstytos CK šeštosios knygos XXXIII skyriuje, kuriame yra pateiktos bendrosios rangos teisinius santykius reglamentuojančios nuostatos ir nuostatos, taikytinos atskiroms rangos sutarčių rūšims. Iš statybos rangos kylantiems santykiams prioritetiškai, kaip specialiosios, yra taikomos CK 6.681– 6.699 straipsnių normos, o bendrosios rangos sutarties nuostatos taikomos tiek, kiek jos neprieštarauja specialiosioms normoms ir jų nereglamentuotiems klausimams.

Apeliantams tvirtinant, kad tarp ieškovės ir atsakovo R. M. buvo susiklostę atlygintinų paslaugų / pavedimo teisiniai santykiai, kadangi ATS2 neįsipareigojo savo rizika sukurti ir perduoti ieškovams konkretaus darbo rezultato, būtina atskleisti atlygintinų paslaugų / pavedimo sutarties sampratą ir jų santykį su ranga (statybos).

Pažymėtina, jog tarp šalių nėra ginčo dėl to, kad ieškovams priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2022 m. kovo mėn. iki 2022 m. birželio mėn. vyko remonto (statybos) darbai. Ginčas kilo dėl to, ar atsakovai apskritai laikytini rangos teisinių santykių dalyviais, kas turi atlyginti ieškovų nuostolius už padarytus buto remonto trūkumus (defektus). Teisėjų kolegijos manymu, byloje esančių įrodymų visuma sudaro pagrindą teigti, jog ieškovus, kaip užsakovus, ir atsakovus (dėl atsakovo ATS1 statuso bus pasisakyta vėliau), kaip rangovus, siejo ne vartojimo rangos, o statybos rangos teisiniai santykiai (CK 6.681 straipsnio 1 dalis), dar daugiau, tarp atsakovo ATS1 ir ieškovės susiklosčiusių teisinių santykių negalima kvalifikuoti nei kaip atlygintinų paslaugų teikimo, nei kaip pavedimo.

Visų pirma pažymėtina, jog šioje nutartyje jau minėta, jog esminis vartojimo rangos sutarties bruožas yra tai, jog užsakovas yra fizinis asmuo ir rangovas – profesionalus statybos verslu užsiimantis asmuo. Nagrinėjamu atveju, nors ieškovai, kaip užsakovai, yra fiziniai asmenys ir siekė, kad jų šeimos, asmeninių poreikių tenkinimui būtų atliktas buto, esančio (duomenys neskelbtini), remontas, tačiau byloje nėra duomenų, patvirtinančių (šios aplinkybės pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nenustatinėjo), kad atsakovai, kaip rangovai, yra profesionalūs statybos verslu užsiimantys asmenys, kad jiems būtų išduotas verslo liudijimas, individualios veiklos pažymėjimas, suteikiantis teisę verstis atitinkamais statybos (remonto) darbais. Nors rašytinės sutarties dėl konkrečių darbų šalys nesudarė, tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esančių įrodymų visuma sudaro pakankamą pagrindą konstatuoti, jog ieškovė su atsakovais susitarė dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), remonto (statybos) darbų. Susitarimo pagrindu atsakovai patys / pasitelkdami trečiuosius asmenis, turėjo sukurti ir perduoti ieškovams konkretų darbų rezultatą – pagal šalių susitarimą atlikti buto, esančio (duomenys neskelbtini), darbus. Nors apeliantai teigia, jog ATS2 ir ieškovę siejo ne rangos, o atlygintinų paslaugų / pavedimo teisiniai santykiai, kadangi ATS2 iš esmės tik organizavo statybinių medžiagų pirkimą ir jų atvežimą į objektą, tačiau teisėjų kolegija su šiais apeliantų argumentais sutikti negali. Pažymėtina, jog, kaip jau minėta šioje nutartyje anksčiau, atlygintinų paslaugų teikimo atveju įsipareigojama dėti tam tikras pastangas atliekant atitinkamus veiksmus (kaip teigia apeliantai, šiuo atveju tai būtų statybinių medžiagų pirkimas ir jų atvežimas), o, esant rangos (statybos) teisiniams santykiams, asmuo įsipareigoja dėti tam tikras pastangas, kurių pagrindu siekiama sukurti, pasiekti atitinkamą rezultatą ir jį perduoti užsakovui.

Byloje nėra ginčo dėl to, kad atsakovas ATS2 tarėsi su ieškove dėl atitinkamų statybinių medžiagų pirkimo, tai patvirtina byloje esanti ieškovės ir atsakovo R. M. susirašinėjimo medžiaga. Ginčo taip pat nėra dėl to, jog ATS2 organizavo statybinių medžiagų pirkimą ir jas, vairuojant atsakovui ATS1, atveždavo į objektą, butą, esantį (duomenys neskelbtini). Tiek atsakovai, tiek tretieji asmenys patvirtino, jog statybines medžiagas pristatydavo ATS1 , kadangi nei ATS2 , nei tretieji asmenys transporto priemonės nevairavo. Esant tokiai bendrai pozicijai apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti jos teisingumu ir patikimumu. Tačiau pabrėžtina, jog būtent bylai pateikta ieškovės ir atsakovo R. M. susirašinėjimo medžiaga ir jos turinys patvirtina, jog ATS2 nebuvo išimtinai atsakingas tik už statybinių medžiagų pirkimą ir jų pristatymą į remontuojamą butą. Dar iš 2022 m. vasario 18 d. ieškovės ir R. M. susirašinėjimo medžiagos (iš esmės tik prasidėjus buto remontui) matyti, kad buvo nupirktos atitinkamos statybinės medžiagos ir suneštos į remontuojamo buto vidų, ATS2 nurodė, jog važiuoja į (duomenys neskelbtini), įsikuria ir tada pradeda dirbti. 2022 m. vasario 22 d. ATS2 nusiuntė ieškovei fotonuotrauką, joje matyti, kad atlikti atitinkami griovimo darbai, kadangi patalpa pilna statybinių atliekų. 2022 m. vasario 24 d. ieškovei nusiųsta dar viena nuotrauka su prierašu, kad „toks sluoksnis iki bloko, 10 polisterola reiks det“. Iš 2022 m. kovo 2 d. susirašinėjimo matyti, jog ATS2 nurodo: „Penktadieni betonuosim grindis negales vaiksciot pora dienu.“ 2022 m. kovo 13 d. ATS2 nusiuntė ieškovei atsakovo ATS1 banko sąskaitą, į kurią reikia pervesti pinigus už medžiagas ir atliktus darbus. Byloje esanti vėlesnė ieškovės ir atsakovo R. M. susirašinėjimo medžiaga taip pat patvirtina, jog šalys – ieškovė ir atsakovas ATS2 – derino ne tik atitinkamų statybinių medžiagų remonto darbams reikalingumą, jų pirkimą, bet taip pat buvo kalbama ir apie konkrečius atliekamus, ketinamus atlikti buto remonto darbus. ATS2 neabejotinai organizavo, koordinavo atitinkamų remonto darbų atlikimą ir šią informaciją perduodavo ieškovei, o remonto (statybos) darbams atlikti, kaip teisingai skundžiamame sprendime nurodė pirmosios instancijos teismas, buvo pasitelkti tretieji asmenys TAR1 ir TAR2. Šios nustatytos aplinkybės paneigia apeliantų argumentus, jog ATS2 buvo atsakingas tik už statybinių medžiagų pirkimą ir jų pristatymą į remontuojamą butą, todėl jį ir ieškovę sieję santykiai turi būti kvalifikuojami kaip atlygintinų paslaugų / pavedimo. Taip pat pabrėžtina, jog atsakovų pozicija dėl šalis siejusių santykių nebuvo nuosekli. Netgi pačiame apeliaciniame skunde, viena vertus, apeliantai nurodo, kad byloje esanti susirašinėjimo medžiaga patvirtina, kad visos derybos dėl sutarties sudarymo vyko tik tarp ieškovės ir R. M, o atsakovas ATS1 jokios veiklos, susijusios su statybos (rangos) darbais, nevykdo ir jokio susitarimo su ieškovais nesudarė, kita vertus, nurodoma, jog ieškovės ir R. M. santykiai pagal savo turinį kvalifikuotini kaip atlygintinų paslaugų / pavedimo teisiniai santykiai. Teisėjų kolegijos vertinimu, R. M. atlikti veiksmai buvo tiesiogiai susiję su konkretaus darbo rezultato sukūrimu – buto remontu – ir jo perdavimu ieškovams, o tai sudaro pagrindą konstatuoti, jog šalis siejo rangos (statybos) teisiniai santykiai (CK 6.644, 6.681 straipsniai).

Nustačius, kad ieškovę ir atsakovą ATS2 siejo rangos teisiniai santykiai, būtina įvertinti, koks buvo atsakovo ATS1 statusas, t. y. ar jis laikytinas rangos teisinių santykių dalyviu.

Apeliantai tiek civilinės bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, tiek apeliaciniame skunde akcentuoja, jog atsakovas ATS1 nebuvo sutartinių rangos teisinių santykių dalyvis, kadangi su juo nebuvo susitarta dėl esminių sutarties sąlygų (sutarties dalyko, kainos, terminų). Epizodinis ATS1 atvykimas į objektą, atvežant statybines medžiagas, nesudaro pagrindo teigti, kad jis buvo rangos teisinių santykių dalyvis. Teisėjų kolegijos manymu, nagrinėjamu atveju, siekiant nustatyti ATS1 statusą susiklosčiusioje situacijoje, būtina atskleisti rangovo sampratą. Vadovaujantis CK 6.644 straipsnio 1 dalimi, rangovas – tai rangos sutarties šalis, prisiėmusi pareigą atlikti tam tikrą darbą savo rizika pagal kitos šalies (užsakovo) užduotį ir perduoti šio darbo rezultatą užsakovui. Statybos rangos sutarties atveju rangovas įsipareigoja per sutartyje nustatytą terminą pastatyti pagal užsakovo užduotį statinį arba atlikti kitus statybos darbus (CK 6.681 straipsnio 1 dalis), taigi, viena iš esminių rangovo pareigų – tai pareiga užsakovo nurodymu pastatyti statinį ar atlikti statybos darbus.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tai, kad atsakovas ATS1 buvo rangos teisinių santykių dalyvis patvirtina ne tik rašytinė bylos medžiaga, bet ir teismo posėdžio metu pateikti trečiųjų asmenų paaiškinimai. Visų pirma, pabrėžtina, jog ieškovė viso civilinės bylos nagrinėjimo metu laikėsi nuoseklios pozicijos, kad pagal skelbimą susisiekė su ATS1 dėl buto remonto darbų atlikimo, su juo buvo susitarta, kad remonto darbus atliks jis, o, esant poreikiui, pasitelks kitus asmenis. Nors apeliantai tvirtina, kad tarp ieškovės ir ATS1 dėl sutarties sudarymo nevyko jokios derybos, atkreipdami dėmesį į tai, jog ieškovai nepateikė duomenų, kur rado skelbimą, kokiu telefono numeriu susisiekė, tačiau, teisėjų kolegijos manymu, vadovaujantis bendrąja įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykle, nustatančia, jog įrodinėja tas, kas teigia, o ne tas, kas neigia (lot. ei incumbit probatio, qui dicit non qui negat) (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis), nagrinėjamu atveju ieškovai turėjo procesinę pareigą įrodyti, kad šalis siejo rangos teisiniai santykiai, o atsakovai savo ruožtu turėjo procesinę pareigą įrodyti, jog ATS1 nebuvo rangos sutartinių teisinių santykių dalyvis ir juose nedalyvavo.

Aplinkybę, kad atsakovas ATS1 laikytinas šalis siejusių rangos teisinių santykių dalyviu, patvirtina byloje nustatytos faktinės aplinkybės. Visų pirma, kaip teisingai skundžiamame sprendime nurodė pirmosios instancijos teismas, ieškovė bankiniais pavedimais ATS1 laikotarpiu nuo 2022 m. kovo 13 d. iki 2022 m. birželio 17 d. pervedė 6 400,00 Eur už statybines medžiagas ir apdailos darbus (2022 m. kovo 13 d. – 1 900,00 Eur, 2022 m. gegužės 27 d. – 1 500,00 Eur, 2022 m. birželio 12 d. – 2 000,00 Eur, 2022 m. birželio 17 d. – 1 000,00 Eur). Šis nurodymas buvo gautas ir R. M., tai patvirtina 2022 m. kovo 13 d. ieškovės ir R. M. susirašinėjimo medžiaga. Apeliantų teigimu, ATS2 nurodė ieškovei pervesti pinigus į ATS1 banko sąskaitą, kadangi tuo metu jo banko sąskaitos buvo areštuotos. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog bylai yra pateiktas atsakovo R. M. banko sąskaitos išrašas, kurio laikotarpis nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d. Jame matyti, kad 2022 m. sausio 1 d. sąskaitos likutis buvo minus 0,17, t. y. banko sąskaitoje nebuvo piniginių lėšų. 2022 m. lapkričio 9 d. Mažeikių rajono savivaldybės administracija pervedė atsakovui R. M. 205,80 Eur dydžio išmoką, 2022 m. lapkričio 10 d. valstybės įmonė Registrų centras nurašė 1,02 Eur PLAIS (piniginių lėšų apribojimo informacinės sistemos) palaikymo mokestį, 2022 m. lapkričio 10 d. antstolė Elena Miliauskienė nurašė 119,13 Eur, tą pačią dieną antstolis Giedrius Jonauskas nurašė 29,22 Eur sumą, o antstolis Svajūnas Degimas – 15,68 Eur. Pažymėtina, jog ieškovė mokėjimo pavedimus į ATS1 banko sąskaitą atliko laikotarpiu nuo 2022 m. kovo 13 d. iki 2022 m. birželio 17 d., o iš minėto atsakovo R. M. pateikto banko sąskaitos išrašo nėra galimybės nustatyti, ar nurodytu laikotarpiu jo banko sąskaita(-os) buvo areštuota(-os), kadangi pirmasis antstolės piniginių lėšų nurašymas atliktas tik 2022 m. lapkričio 10 d. (2022 m. lapkričio 9 d. R. M. banko sąskaitoje atsiradus piniginėms lėšoms), t. y. kai ieškovė jokių piniginių lėšų atsakovams(-ui) nebuvo pervedusi.

Dar daugiau, ieškovė pateikė bylai susirašinėjimo su ATS1 medžiagą, iš kurios matyti, kad ieškovė 2022 m. rugpjūčio 1 d. rašė ATS1 dėl susitikimo 2022 m. rugpjūčio 2 d. (duomenys neskelbtini), ATS1 su tuo sutiko. Taip pat ieškovė rugsėjo 25 d. (metų nematyti, bet tikėtinai tai buvo 2022 m.) kreipėsi į ATS1 su prašymu atvežti į (duomenys neskelbtini) visas likusias statybines medžiagas, ATS1 nurodė, kad spalio 2 d. bus Lietuvoje ir susisieks. Nors susirašinėjimas su ATS1 vyko jau po to, kai buto remonto (statybos) darbai buvo sustoję, tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tai nepaneigia fakto, kad ieškovės ir ATS1 bendravimas ir bendradarbiavimas dėl buto remonto (statybos) darbų vyko ir anksčiau.

Nagrinėjamu atveju vertinant atsakovo ATS1 statusą svarbiu įrodymu laikytini ir teismo posėdžio metu duoti trečiųjų asmenų paaiškinimai. Trečiasis asmuo TAR1 nurodė, kad ATS1 ir ATS2 pasiūlė jam darbą – ieškovės buto remontą, už darbą atsiskaitydavo, medžiagas į butą atveždavo arba R., arba R. Trečiasis asmuo TAR2, duodamas paaiškinimus, nurodė, kad jį pasamdė ATS2, buvo susitarta, kad už dieną bus mokama 50,00 Eur. ATS2 atveždavo statybines medžiagas, o dirbti į objektą (duomenys neskelbtini) pirmadieniais atveždavo ir penktadieniais parveždavo ATS1. Teisėjų kolegijos manymu, tai, kad ATS1 faktiškai neatliko remonto darbų, nepaneigia jo buvimo rangos teisinių santykių dalyviu. Teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, jog pagrindinis darbų vadovas buvo ATS1, tačiau dėl užimtumo (išvykus darbo reikalais) vėliau darbus perdavė R. M. Trečiasis asmuo TAR1 nurodė, jog, pasirodžius ATS , prasidėjo problemos, kadangi jis nieko nemoka, tačiau aiškindavo, ką daryti, į objektą buvo atvykęs 4-5 kartus. Pats ATS1 teismo posėdžio metu neneigė, kad aktyviai dalyvavo ieškovės ir atsakovo R. M. pokalbiuose; ieškovė turėjo ATS1 telefono numerį, su juo susisiekdavo. Byloje esančių įrodymų visuma sudaro pagrindą daryti išvadą, nors iš esmės darbų organizavimu, medžiagų pirkimu rūpinosi atsakovas ATS2, tačiau aptariamame procese dalyvavo ir ATS1 – jis turėjo, vykdė ir atliko atitinkamą funkciją – pristatydavo statybines medžiagas į remontuojamą butą, trečiuosius asmenis nuveždavo į objektą pirmadieniais ir iš jo parveždavo penktadieniais, trečiojo asmens TAR1 teigimu, su juo atsiskaitydavo ir ATS2, ir ATS1. Atsakovai ATS2 ir ATS1 buvo pasiskirstę atitinkamų darbų atlikimą, jie veikė kartu, bendrai dėl to paties tikslo – sukurti konkretų darbo rezultatą – atlikti ieškovams priklausančio buto remontą ir jį perduoti. Manytina, jog aplinkybė, kad iš esmės buto remonto darbų pradžioje ieškovė atskirais pavedimais į atsakovo ATS1 banko sąskaitą pervedė pinigines lėšas už statybines medžiagas ir apdailos darbus, įvertinus byloje nustatytų aplinkybių visumą, sudaro pakankamą pagrindą daryti išvadą, jog pradinis susitarimas dėl buto remonto (statybos) darbų vyko būtent tarp ieškovės ir atsakovo ATS1. Šalys žodžiu susitarė dėl atitinkamų buto remonto darbų atlikimo, jų kainos, terminų, į šalių susitarimą taip pat įsitraukė ir atsakovas ATS2, kuris su ieškove derino statybinių medžiagų pirkimą, organizavo darbus, darbams atlikti pasitelkė trečiuosius asmenis.

Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, jog atsakovų prievolė yra solidari, tačiau nepagrįstai prievolės solidarumą siejo su aplinkybe, kad atsakovai yra artimi giminaičiai. Minėtame CK 6.6 straipsnio 1 dalyje aiškiai įtvirtinta, jog solidari prievolė atsiranda esant įstatymo ar šalių susitarimo pagrindu. Nagrinėjamu atveju jau konstatuota, jog ieškovę ir atsakovus siejo statybos rangos teisiniai santykiai, šalys iš esmės buvo susitarusios dėl darbų rezultato sukūrimo (buto remonto) ir jo perdavimo ieškovams, atsakovai, vykdydami sutartinius (žodinius įsipareigojimus) kartu, bendrai dėjo pastangas darbų rezultatui sukūrti. Byloje nepaneigta, jog pradinis susitarimas dėl buto remonto darbų vyko tarp ieškovės ir atsakovo ATS1, vėliau į visą procesą buvo įtrauktas ir atsakovas ATS2 – jis iš esmės buvo atsakingas už statybinių medžiagų pirkimą, atsiskaitymą su trečiaisiais asmenimis už atliktus darbus, ATS1 atveždavo statybines medžiagas į objektą, taip pat bankiniais pavedimais gavo iš ieškovės 6 400,00 Eur sumą statybinės medžiagoms įsigyti ir darbams atlikti, atsakovai kartu vykdavo į remontuojamą butą, jame ir R. M. namuose susitikdavo su ieškove, bute ieškovė perduodavo atsakovams(ui) pinigus, reikalingus medžiagoms įsigyti ir atsiskaityti už darbus. Šios byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, jog atsakovai, kaip rangovai, veikė kartu, bendrai, todėl yra solidariai atsakingi ieškovams. Apeliantų argumentas, jog tai, kad atitinkamu laikotarpiu atsakovas ATS1 būdavo išvykęs į užsienį su darbo reikalais, nepaneigia prievolės solidarumo.

Apibendrindama anksčiau šioje nutartyje nustatytų ir įvertintų aplinkybių visumą, teisėjų kolegija konstatuoja, nors pirmosios instancijos teismas neteisingai kvalifikavo, jog tarp šalių susiklostė vartojimo rangos teisiniai, nepaisant to, padarė pagrįstą išvadą, kad atsakovas ATS1 leistinomis įrodinėjimo priemonėmis nepaneigė susitarimo su ieškovais dėl buto remonto darbų atlikimo. Taip pat skundžiamame sprendime teisingai konstatuota, jog ATS2 buvo darbus organizuojantis asmuo, gaudavo iš ieškovės pinigus už medžiagų supirkimą ir atliktus darbus, todėl abu atsakovai, o ne tretieji asmenys yra solidariai atsakingi už buto remontą.

Dėl nuostolių atlyginimo už buto remonto darbų trūkumus

Rangos (statybos rangos) sutarties šalies, nukentėjusios dėl netinkamo rangos sutarties vykdymo, teisių gynimo būdai yra nustatyti tiek bendrosiose sutarčių teisės normose (CK 6.256, 6.261 straipsniai ir kt.), tiek ir specialiosiose normose (pvz., CK 6.665 straipsnyje). Priklausomai nuo sutarties pažeidimo kreditorius gali rinktis vieną ar kelis teisių gynimo būdus, jeigu jų bendrą taikymą leidžia pasirinktų gynimo būdų prigimtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. vasario 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-74-421/2015).

CK 6.665 straipsnio, reglamentuojančio rangovo atsakomybę už netinkamos kokybės darbą, 3 dalyje yra nustatyta, kad tuo atveju, jeigu rangovas nepašalina sutarties pažeidimų ar kitokių trūkumų per protingą terminą arba trūkumai yra esminiai ir nepašalinami, užsakovas turi teisę nutraukti sutartį ir reikalauti atlyginti nuostolius. Taigi, pagal CK 6.665 straipsnio 3 dalį užsakovas įgyja teisę nutraukti rangos sutartį ir reikalauti nuostolių atlyginimo, kai konstatuojama, kad rangovas per protingą terminą nepašalino sutarties pažeidimų ar kitokių trūkumų arba kad šie trūkumai yra esminiai ir nepašalinami. Taikant šią nuostatą yra būtina nustatyti, ar sutartinių įsipareigojimų neįvykdymas reiškia esminį sutarties pažeidimą, ar galimi kiti šalių pažeistų teisių gynimo būdai (CK 6.217 straipsnis). Vertinant CK 6.217 straipsnio 2 dalyje išvardytus kriterijus, į kuriuos turi būti atsižvelgiama, nustatant, ar sutarties pažeidimas yra esminis, yra būtina nustatyti, ar dėl tokio pažeidimo buvo iš esmės suvaržyti nukentėjusios šalies asmeniniai interesai; sutarties esminį pažeidimą lemia tai, ar nukentėjusi šalis negavo didžiosios dalies to, ką pagal sutartį pagrįstai tikėjosi gauti, taip pat ar nukentėjusios šalies teisėti, pagrįsti lūkesčiai dėl nustatytų sutarties vykdymo rezultatų lieka neįgyvendinti vien dėl sutartį pažeidusio kontrahento veiksmų, ar ir dėl kitų priežasčių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-128/2009). Sprendžiant klausimą dėl šios normos taikymo, visų pirma, turi būti nustatytas trūkumų pobūdis, jų ištaisymo galimybės ir tik tada sprendžiama dėl sutarties nutraukimo ir nuostolių atlyginimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-385/2009).

Statybos rangos teisiniuose santykiuose greta specialių teisių gynimo būdų gali būti taikomas ir bendrasis pažeistų teisių gynimo būdas – civilinė atsakomybė. Subjektas, manantis, kad dėl kontrahento netinkamai atliktų darbų ar pažeisto sutarties įvykdymo termino patyrė nuostolių, turi teisę reikalauti juos atlyginti, tačiau tokiu atveju privalo įrodyti visas civilinės atsakomybės sąlygas pagal CK 6.246–6.249 straipsnius (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-540/2013; 2016 m. kovo 10 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-160-687/2016, 2018 m. lapkričio 20 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e3K-3-443-1075/2018).

Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad 2025 m. spalio 30 d. nutartimi paskirta patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), vidaus apdailos ekspertizė, ją pavesta atlikti ekspertui V. Š. Ekspertui pavesta atsakyti į šiuos klausimus: 1) Ar patalpoje, adresu (duomenys neskelbtini), atlikti visi vidaus apdailos darbai? Ar jie atlikti kokybiškai, bei atitinka jiems keliamus reikalavimus?; 2) Jeigu atlikti ne visi vidaus apdailos darbai, kokios apimties yra darbų trūkumas, nustatant šių darbų su medžiagomis vertę?; 3) Jeigu atlikti vidaus apdailos darbai (atsižvelgiant į atliktų darbų baigtumo apimtį) yra su trūkumais, koks būtų ekonomiškiausias trūkumų šalinimo būdas ir kaina? 2025 m. gruodžio 1 d. teisme gautas ekspertizės aktas Nr. 25/12/1 (DOK-85003) (toliau – Ekspertizės aktas). Teismo ekspertas, atsakydamas į pirmąjį jam užduotą klausimą, nurodė, jog patalpoje, adresu, (duomenys neskelbtini), atlikti ne visi vidaus apdailos darbai, tačiau atlikti kokybiškai bei atitinka jiems keliamus reikalavimus. Atsakydamas į antrąjį klausimą, teismo ekspertas nurodė, jog atlikti ne visi vidaus apdailos darbai, o darbų trūkumas, nustatant šių darbų su medžiagomis vertę, yra 10 494,61 Eur. Atsakydamas į trečiąjį klausimą, teismo ekspertas nurodė, jog atlikti ne visi vidaus apdailos darbai (atsižvelgiant į atliktų darbų baigtumo apimtį), jie yra su trūkumais, ekonomiškiausias trūkumų šalinimo būdas ir kaina yra 4 579,58 Eur. Ekspertizės akte nurodyta, jog nustatyti darbai, kuriuos reikia atlikti, kad jie būtų pabaigti (10 494,61 Eur), taip pat nustatyti atliktų darbų trūkumai (4 579,58 Eur). Pasisakydamas dėl atliktų buto remonto (apdailos) kokybės, teismo ekspertas nurodė: „Ji patenkinama ir atitinka jiems keliamus reikalavimus. Nors tarp ieškovų ir atsakovų nebuvo aptarti kai kurie Poilsio patalpų remonto darbai ir jie buvo atliekami be projekto, tačiau patenkinamai atlikti darbai turi trūkumų. Pagrindinis trūkumas yra stogo garo plėvelės neuždėjimas ant mineralinės vatos. Šiam trūkumui pašalinti pasirenkamas ekonomiškiausias trūkumų šalinimo būdas: garo plėvelė pritaisoma ant esamos pastogės dangos (gipso plokščių) ir uždengiama naujomis gipso plokštėmis. Kitas trūkumas – antresolės patalpoje medinės grindys priglaustos prie sienų, todėl jas reikės apipjaustyti, kad liktų reikiamas 0,8 cm tarpas.“

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs ieškovų reiškiamo reikalavimo pobūdį ir Ekspertizės akte padarytas išvadas, teismo eksperto pateiktus atsakymus į jam išduotus klausimus, sutinka su apeliantų apeliaciniame skunde nurodytais argumentais, jog iš esmės pirmosios instancijos teismo priteistą 15 074,19 Eur nuostolių sumą sudaro dvi savarankiškos dalys, t. y. neatliktų darbų su medžiagomis vertė – 10 494,61 Eur ir nustatytų darbų trūkumų pašalinimo vertė – 4 579,58 Eur. Sistemiškai vertinant ir aiškinant aptariamą nuostolių sumą kartu su anksčiau šioje nutartyje nustatytu reglamentavimu dėl užsakovo pagal rangos sutartį teisių gynimo būdų (CK 6.665 straipsnis), darytina išvada, jog ieškovai, kaip užsakovai, remdamiesi CK 6.665 straipsnio 1 dalies 3 punktu, turi teisę prašyti atsakovų atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas, taip pat reikalauti nuostolių atlyginimo, remdamiesi bendruoju savo pažeistų teisių gynimo būdu, ir prašyti taikyti atsakovams civilinę atsakomybę, tačiau tokiu atveju ieškovams kyla pareiga įrodyti visas civilinės atsakomybės sąlygas pagal CK 6.246–6.249 straipsnius. Atsižvelgdama į šias aplinkybes, teisėjų kolegija mano, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nepagrįstai ieškovų prašomą priteisti 15 074,19 Eur nuostolių sumą išimtinai vertino tik CK 6.665 straipsnio 1 dalies aspektu, atskirai nepasisakydamas dėl civilinės atsakomybės sąlygų buvimo, spręsdamas klausimą dėl 10 494,61 Eur sumos priteisimo.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog teismo nutartimi paskirtos ir įstatymo nustatyta tvarka atliktos ekspertizės išvada yra laikoma specialia įrodinėjimo priemone (CPK 177 straipsnio 2 dalis, 212 straipsnio 1 dalis, 216 straipsnis). Pripažįstama, kad ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumą dėl tiriamojo pobūdžio prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni už kituose įrodymų šaltiniuose esančius duomenis. Tačiau eksperto išvadai, kaip įrodymų šaltiniui, CPK nenustatyta išankstinės galios, teismui ji nėra privaloma ir turi būti vertinama pagal vidinį teismo įsitikinimą kartu su kitais byloje esančiais įrodymais (CPK 218 straipsnis). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo išvada, jog nėra pagrindo abejoti Ekspertizės aktu ir jame padarytomis išvadomis, tačiau, spręsdamas ieškovų nuostolių atlyginimo klausimą, pirmosios instancijos teismas nepakankamai įvertino faktines bylos aplinkybes, netinkamai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias užsakovo teisių gynimo būdus (CK 6.665 straipsnis) ir civilinės atsakomybės taikymo sąlygas.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, Ekspertizės akte nurodyti buto remonto darbų trūkumai – stogo garo plėvelės neuždėjimas ant mineralinės vatos ir antresolės patalpų medinių grindų priglaudimas prie sienų, yra tokie, dėl kurių ieškovai turi teisę CK 6.665 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu reikalauti iš atsakovų nuostolių atlyginimo. Minėta, jog dėl šių trūkumų buvimo apeliantai iš esmės nekėlė ginčo ir jų nekvestionavo. Iš Ekspertizės akte esančios lokalinės sąmatos matyti, jog minėtų trūkumų šalinimo kaina – 4 579,58 Eur. Į nurodytą sumą įskaičiuotos tiesioginės trūkumų šalinimo išlaidos – medžiagos ir darbų kaina – 2 671,06 Eur, taip pat papildomai priskaičiuotos kitos 1 908,52 Eur išlaidos, kurias sudaro 19,41 Eur papildomų medžiagų vertė (3 procentai), 0,39 Eur papildomų mechanizmų vertė (3 procentai), 160,84 Eur kiti darbo užmokesčio priskaitymai, 38,87 Eur socialinio draudimo įmoka, 260,15 Eur statybvietės išlaidos, 453,82 Eur pridėtinės išlaidos (20,90 proc.), 180,23 Eur pelnas (5 procentai), netiesioginės išlaidos – 794,81 Eur PVM (21 procentas). Sprendžiant dėl šių buto trūkumų šalinimo išlaidų atlyginimo, svarbu atkreipti dėmesį į aplinkybę, jog nagrinėjamu atveju nustatyta, kad šalis siejo statybos rangos teisiniai santykiai, nagrinėjant civilinę bylą pirmosios instancijos teisme nenustatyta, jog atsakovai yra profesionalūs verslininkai, užsiimantys statybos (remonto) darbais, ir kad dėl to jie turėtų išlaidų, susijusių su PVM mokėjimu į valstybės biudžetą, taip pat kad turėjo mokėti atitinkamas socialinio draudimo įmokas, patyrė kitas su darbo užmokesčiu susijusias išlaidas, statybvietės ir kitas išlaidas. Šioje nutartyje nustatyta, kad tarp šalių buvo žodinis susitarimas dėl atitinkamų buto remonto darbų atlikimo ir atsiskaitymo už juos. Atsakovai savo ruožtu buto remonto darbams atlikti pasitelkė trečiuosius asmenis, kuriems mokėjo sutartą užmokestį už dieną – trečiajam asmeniui TAR1 100,00 Eur, o TAR2 – 50,00 Eur. Atsižvelgdama į šiuo konkrečiu atveju susiklosčiusias aplinkybes, teisėjų kolegija mano, jog ieškovai turi teisę į 2 671,06 Eur nuostolių atlyginimą, kuris yra tiesiogiai susijęs su buto remonto trūkumų pašalinimu, o kitos papildomos 1 908,52 Eur išlaidos nelaikytinos reikalingomis ir būtinomis, siekiant pašalinti anksčiau nurodytus buto remonto trūkumus. Nors Ekspertizės akto lokalinėje sąmatoje, be statybinių medžiagų, reikalingų buto remonto trūkumams pašalinti, ir darbo užmokesčio taip pat nurodytos ir kitos anksčiau nurodytos išlaidos, susijusios su darbo užmokesčio priskaitymais, socialinio draudimo įmoka, pelnu, PVM mokėjimu ir kt., tačiau svarbu atkreipti dėmesį į aplinkybę, jog bylai nepateikti objektyvūs duomenys ir įrodymai, kad ieškovai, siekdami pašalinti buto remonto trūkumus (dėl garo plėvelės neuždėjimo ant mineralinės vatos ir antresolės patalpų medinių grindų priglaudimo prie sienų), ketina pasitelkti rangovus – atitinkamą įmonę, mažąją bendriją ar kitą juridinį asmenį, kurie turėtų įstatymo nustatytą pareigą sumokėti valstybei PVM, mokėti atitinkamas socialinio draudimo įmokas, atlikti kitus su darbo užmokesčiu susijusius mokėjimus, mokėti pelno mokesčius ir pan. Taip pat pažymėtina, jog aptariamoje sąmatoje nurodytos 453,82 Eur pridėtinės išlaidos (20,90 proc.), tačiau iš lokalinės sąmatos negalima nustatyti, kas sudaro šias išlaidas, ar jos yra būtinos, siekiant pašalinti buto remonto trūkumus, taip pat nėra aiškus ir detalizuotas 260,15 Eur statybvietės išlaidų reikalingumas. Pažymėtina, jog lokalinėje sąmatoje nurodytos išlaidos (794,81 Eur PVM, 453,82 Eur ir 260,15 Eur) siekia 1 508,78 Eur, o tai sudaro net 79,05 proc. visos nurodytos papildomų išlaidų sumos (1 908,52 Eur). Pažymėtina, kad našta įrodyti faktines aplinkybes, t. y. faktinį šalies reikalavimo ar atsikirtimo pagrindą, tenka ne teismui, o šaliai, turinčiai įrodinėjimo naštą. Šis reikalavimas tiesiogiai kildinamas iš CPK 12 straipsnyje įtvirtinto rungimosi principo, kuris kiekvienai šaliai nustato naštą įrodyti tas aplinkybes, kuriomis jos remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu. Tais atvejais, kai byloje nepakanka įrodymų patvirtinti šalies nurodomoms aplinkybėms, sprendimas priimamas tos šalies nenaudai, kuriai priklauso neįrodytų aplinkybių įrodinėjimo našta (negatyvusis įrodinėjimo naštos aspektas). Negatyvusis įrodinėjimo naštos paskirstymas sudaro sąlygas rasti išeitį iš faktinės aklavietės, kai įrodymų tiksliai nustatyti praeities įvykius nepakanka, o reikia išspręsti šalių ginčą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-1075/2024, 26, 27 punktai). Vadinasi, ieškovams nagrinėjamu atveju neįrodžius, jog, siekiant pašalinti buto remonto trūkumus, taip pat reikalinga 1 908,52 Eur suma, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai už buto remonto trūkumų pašalinimą ieškovams solidariai iš atsakovų priteisė visą Ekspertizės akto lokalinėje sąmatoje nurodytą 4 579,58 Eur sumą. Teisėjų kolegijos vertinimu, tai, kad Ekspertizės akto lokalinėje sąmatoje nurodytos ne tik išlaidos, susijusios su statybinių medžiagų įsigijimu, darbo užmokesčio (atsiskaitymo už darbus) mokėjimu (2 671,06 Eur), kurios yra tiesiogiai susijusios su buto remonto trūkumų pašalinimu, bet ir papildomos kitos išlaidos (1 908,52 Eur), ieškovams neįrodžius jų būtinumo, reikalingumo, taip pat, įvertinus aplinkybes, jog šiuo konkrečiu atveju statybos rangos darbams atlikti buvo pasitelkti privatūs fiziniai asmenys (ne juridinis asmuo), šios išlaidos – 1 908,52 Eur ieškovams priteistos nepagrįstai. Pabrėžtina, jog net ir esant situacijai, kad buto remonto darbai atlikti su trūkumais, tai savaime nesudaro pagrindo spręsti, jog ieškovai turi pagrįstą pagrindą reikalauti iš atsakovų atlyginti papildomas išlaidas dėl to, kad galbūt ieškovai buto remonto trūkumams pašalinti pasitelks juridinį asmenį (šios aplinkybės ieškovai neįrodinėjo), o tai lemia didesnių buto remonto išlaidų susidarymą.

Šios nutarties 36 punkte jau nustatyta, jog Ekspertizės akte taip pat nurodyta, jog nustatyti darbai, kuriuos reikia atlikti, kad jie būtų pabaigti, jų vertė – 10 494,61 Eur, aptartų darbų detalizacija ir išlaidos jiems atlikti išdėstyti Ekspertizės akto lokalinėje sąmatoje. Pažymėtina, jog byloje nėra ginčo dėl to, kad į 10 494,61 Eur sumą įeina buto remonto darbai, kurių atsakovai, pasitelkdami trečiuosius asmenis, neatliko. Ši aplinkybė nurodyta ir skundžiamame pirmosios instancijos teismo sprendime: „Darbai buvo nebaigti; skaičiuojant neatliktus darbus reikėjo peržiūrėti visus jau atliktus darbus ir įvertinti jų kokybę; buvo sudaryta nebaigtų darbų sąmata; nustatyti darbai, kuriuos reikia atlikti, kad jie būtų pabaigti, o jiems pabaigti sudaryta lokalinė sąmata pagal 2025 m. spalio mėn., valstybines „Sistelos“ kainas.“ Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsižvelgiant į tai, jog ieškovai pateiktu ieškiniu siekė solidariai iš atsakovų prisiteisti ir 10 494,61 Eur sumą (nuostolius) už buto remonto darbus, kurių atsakovai neatliko, jie turėjo įrodyti visas civilinės atsakomybės sąlygas, t. y. neteisėtus atsakovų veiksmus, žalą (nuostolius) ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir prašomų priteisti nuostolių. Neįrodžius bent vienos sąlygos, civilinė atsakomybė negali būti taikoma. Prašant atlyginti patirtus nuostolius už neatliktus buto remonto darbus, ieškovams nebetaikytini specialieji užsakovo pagal rangos sutartį teisių gynimo būdai, numatyti CK 6.665 straipsnyje, o taikytinas bendrasis pažeistų teisių gynimo būdas – civilinė atsakomybė (CK 6.246–6.249 straipsniai).

Nagrinėjamu atveju, sprendžiant klausimą dėl 10 494,61 Eur nuostolių priteisimo, svarbu atkreipti dėmesį į aplinkybę, jog ieškovai pateiktuose procesiniuose dokumentuose tvirtino, kad atsakovų darbo užmokesčiui, statybinėms medžiagoms, įrankiams išleido daugiau nei 30 000,00 Eur, nors buvo tartasi tik dėl 14 000,00 Eur. Vadinasi, ieškovų manymu, jie atsakovams sumokėjo daugiau, negu buvo susitarta, nors buto remonto darbai iki galo atlikti nebuvo. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į ieškovų keliamo reikalavimo dalyką ir jo faktinį pagrindą, ieškovai, vadovaudamiesi CPK 12 straipsnyje įtvirtintu rungimosi principu, turėjo procesinę pareigą įrodyti, kad jie atsakovams (už statybines medžiagas, įrankius, darbą) sumokėjo daugiau, nei turėjo už faktiškai atliktus buto remonto darbus, t. y. kad atsakovai neatliko tokio masto buto remonto darbų, už kurį gavo atlygį, ir tai sudaro pagrindą reikalauti iš atsakovų nuostolių atlyginimo. Pagrindinis ir esminis dokumentas, kuriuo ieškovai įrodinėjo patirtų nuostolių dydį, buvo Ekspertizės aktas, kuriame padaryta išvada, jog neatliktų buto remonto (apdailos) darbų kaina yra 10 494,61 Eur. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, teismo posėdžio metu dalyvaujančių byloje asmenų duotus paaiškinimus, negali pritarti pirmosios instancijos teismo skundžiamo sprendimo išvadai, jog nagrinėjamu atveju ieškovų prašomi priteisti nuostoliai, jų dalis – 10 494,61 Eur yra įrodyti. Pirmosios instancijos teismas, priteisdamas aptariamą nuostolių (10 494,61 Eur) sumą iš esmės nevertino ir nenustatinėjo atsakovų civilinės atsakomybės sąlygų, ją nepagrįstai priteisdamas CK 6.665 straipsnio 1 dalies pagrindu.

Pažymėtina, jog viena iš civilinės atsakomybės sąlygų yra žala, tai yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Ši nuostata negali būti aiškinama kaip įpareigojanti teismą visais atvejais savo iniciatyva rinkti įrodymus priteistinų nuostolių dydžiui nustatyti. Teismas, taikydamas CK 6.249 straipsnio 1 dalį, turi paisyti rungimosi civiliniame procese principo (CPK 12 straipsnis). Pateikti nuostolių dydį patvirtinančius ar paneigiančius įrodymus yra ginčo šalių pareiga (CPK 12, 178 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-460/2008; 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-118/2010; 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-227-916/2018, 46 punktas). Sprendimą dėl žalos atlyginimo teismas turi priimti tik tada, kai žalos dydis nustatytas, t. y. pasiekiamas įstatyme įtvirtintas įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas patikimais, laikantis įrodinėjimo taisyklių ištirtais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2009; 2012 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-215/2012; 2015 m. balandžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220-916/2015). Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į civilinės atsakomybės sąlygas, jų turinį, žalos (nuostolių) sampratą, kasacinio teismo išaiškinimus, ieškovai, be kita ko, turėjo įrodyti, jog dėl to, kad atsakovai neatliko viso buto remonto darbų (dėl atsakovų neteisėtų veiksmų), jie patyrė 10 494,61 Eur nuostolius, kadangi atsakovams sumokėjo daugiau, negu faktiškai buvo atliktų darbų.

Sprendžiant klausimą dėl nuostolių ieškovams priteisimo, svarbu atkreipti dėmesį į aplinkybę, jog ginčo, kad atsakovai, pasitelkdami trečiuosius asmenis, neatliko visiško buto remonto, byloje nėra. Bylos medžiaga patvirtina, jog faktiškai ieškovų atsiskaitymas su atsakovais už darbą, statybines medžiagas, įrankius iš esmės vyko grynaisiais pinigais, duomenų, kad šalys raštu patvirtindavo atitinkamų pinigų sumų perdavimą, gavimą, byloje nėra. Bylai pateikta susirašinėjimo medžiaga patvirtina, jog ieškovė ir ATS2 tarėsi dėl konkrečių sumų už statybines medžiagas būtinumo, kad ATS2 atsiųs ieškovei sąskaitas faktūras už įsigytas medžiagas ir pan. Rašytinė bylos medžiaga patvirtina ir tai, jog ieškovė atsakovui ATS1 bankiniu pavedimu už medžiagas ar darbus iš viso pervedė 6 400,00 Eur. 2025 m. gegužės 20 d. teismo posėdžio metu ieškovė, duodama paaiškinimus, nurodė, kad iš viso atsakovams už darbus sumokėjo 30 000,00 Eur, tačiau už šią sumą darbai nebuvo padaryti, kadangi atsakovai ir darbininkai dingo. Nurodė, kad statybines medžiagas atsakovai veždavosi iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) su taksi, būdavo, kad tai kainuodavo 400,00 Eur, pati supranta, kad čia jos klaida mokėti tokius pinigus už taksi. Tvirtino, jog kiek atsakovai prašė, tiek jiems mokėjo. Atsakovams mokėdavo grynaisiais pinigais po 1 000,00 Eur, 1 500,00 Eur, 2 000,00 Eur. Iš pradžių neprašė iš atsakovų jokių atskaitomybės dokumentų, paskui ATS2 atsiųsdavo jai sąskaitas į elektroninį paštą, tačiau kai kurios sąskaitos kartodavosi. Nurodė, jog pati važiuodavo pirkti kai kurių medžiagų, tačiau atsakovams mokėdavo už medžiagų nuvežimą, užnešimą ir kt. Teigia, jog negali patvirtinti, jog kokios nors nupirktos statybinės medžiagos dingo, nepanaudotos statybinės medžiagos yra likusios bute. Pas ATS1 yra likę keli vatos lakštai. Negalėjo tiksliai atsakyti, kokią atsakovams sumokėtų 30 000,00 Eur dalį sudaro pinigų suma, reikalinga medžiagoms, ir kokia dalis buvo skirta atsiskaityti už atliktus darbus. 2026 m. vasario 19 d. teismo posėdžio metu ieškovė patvirtino, kad jokios sąmatos dėl buto remonto nerengė, iš viso yra sumokėta apie 27 000,00 Eur, didžioji dalis pinigų buvo perduota atsakovams grynaisiais pinigais. Iš atsakovo R. M. paaiškinimų, duotų teismo posėdžio metu nustatyta, kad vienu atveju jis teigė iš ieškovės gavęs 20 000,00 Eur, vėliau nurodė gavęs 17 000,00 Eur, tvirtino ieškovei perdavęs visas sąskaitas. 2026 m. vasario 19 d. teismo posėdžio metu ieškovės atstovas patvirtino, jog teismo ekspertas, atlikdamas ekspertizę, bute esančias statybines medžiagas matė, bet jų vertės nenustatė. Ieškovė nurodė, jog bute yra likusios visos plytelės, taip pat bute yra klijai, dažai, bet jie nebetinkami naudoti, o lentelės, jų kaina gali būti apie 300,00 Eur, yra pas ieškovę. Patvirtino, jog plyteles ir lenteles pirko pati, tačiau nežino, ar beturi pavedimus, čekius už jų įsigijimą. Teigė, jog kai atvažiuodavo į butą (duomenys neskelbtini), tada atsakovams duodavo grynuosius pinigus.

Byloje esančios buto fotonuotraukos patvirtina, jog bute yra tam tikrų statybinių medžiagų, vizualiai vertinant jų vaizdą (medžiagos yra talpinamos atitinkamoje taroje), tai gali būti klijai, dažai ar kt., šias aplinkybes teismo posėdžio metu nurodė ir pati ieškovė, teigdama, kad bute yra likę dažų, klijų, tačiau jie naudoti nebetinkami. Bute taip pat matomi statybiniai įrankiai, lipni juosta, popierinės dėžutės, tačiau nėra galimybės vizualiai pamatyti, koks jų turinys, t. y. jos tuščios ar jų viduje yra atitinkamos statybinės medžiagos. Pirmosios instancijos teismas civilinės bylos nagrinėjimo metu siūlė ieškovei pateikti įrodymus, patvirtinančius jos nupirktų statybinių medžiagų (plytelių, lentelių) įsigijimą (bankiniu pavedimus, čekius), siekiant nustatyti jų vertę, tačiau tokie duomenys bylai nebuvo pateikti. Ieškovė, nors ir tvirtino, kad atsakovams sumokėjo 30 000,00 Eur, vėliau jos pozicija kito, teigiant, jog atsakovams sumokėtų pinigų suma siekia 27 000,00 Eur, tačiau jokių tai patvirtinančių įrodymų pateikti negali, kadangi faktiškai pinigai atsakovams būdavo perduodami grynaisiais ir jokių rašytinių dokumentų, pagrindžiančių pinigų perdavimo – priėmimo faktą, pateikti negali. Bylai pateikti tik duomenys, jog ieškovė ATS1 iš viso pervedė 6 400,00 Eur sumą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovai neįrodė patirtų 10 494,61 Eur nuostolių dydžio, t. y., kad ieškovė atsakovams faktiškai sumokėjo daugiau, negu buvo atlikta buto remonto darbų. Bylos medžiaga sudaro pagrindą daryti išvadą, jog atsakovai už ieškovės perduodamus pinigus pirkdavo statybines medžiagas, jas transportuodavo, užnešdavo į remontuojamą butą ir, pasitelkus trečiuosius asmenis, buvo atliekami buto remonto darbai, atsiskaitoma su darbininkais, faktiškai remonto darbus atliko tretieji asmenys, o atsakovai, kaip jau minėta šioje nutartyje anksčiau, užsiėmė darbų organizavimu, statybinių medžiagų pristatymu, atsiskaitymu su trečiaisiais asmenimis ir pan. Kaip teismo posėdžio metu patvirtino pati ieškovė, dalį statybinių medžiagų pirko ji pati, tačiau jų atvežimu į remontuojamą butą iš esmės rūpinosi atsakovai. Byloje nustatytų faktinių aplinkybių visuma sudaro pagrindą teigti, jog atsakovams mokėjimai už medžiagas ir darbus buvo atliekami pagal poreikį, o ne į priekį, ieškovai leistinomis įrodinėjimo priemonėmis neįrodė, jog atsakovai atliko mažiau buto remonto darbų ar sunaudojo medžiagų, negu ieškovė jiems sumokėjo. Ieškovei negalint faktiškai ne tik nurodyti (tai patvirtino 2025 m. gegužės 20 d. teismo posėdžio metu), bet ir įrodyti, kokią konkrečią pinigų sumą ji sumokėjo atsakovams kaip darbo užmokestį ir kokia jos atsakovams perduota pinigų suma buvo išleista statybinių medžiagų pirkimui (nuostolių dydžio), juo labiau, kad dalį statybinių medžiagų pirko pati ieškovė ir dalis jų yra likusios nepanaudotos (plytelės, lentelės), negalima konstatuoti, jog dėl to ieškovai patyrė kokių nors nuostolių. Ieškovė pati jokios įsigyjamų medžiagų bei atliekamų darbų, apskaitos nevedė, nepasižymėjimo perduotų pinigų sumų, todėl savo teiginių dėl atsakovams perduotos didesnės pinigų sumos, nei atlikta darbų, neįrodė. Teisėjų kolegijos manymu, ieškovė veikdama kaip protingas, atidus, rūpestingas asmuo turėjo su atsakovais sudaryti atliekamų darbų sąmatą, kurioje atsispindėtų, kokie darbai turi būti atliekami, kokios statybinės medžiagos yra reikalingos, susitarti dėl atsiskaitymo už atliktus buto remonto darbus tvarkos, dydžio ir terminų. Tuo tarpu šiuo atveju šalių santykiai iš esmės vyko tik žodine forma, taip pat susirašinėjant su atsakovais trumposiomis žinutės, šiuos duomenis vertinant kartu su kita bylos medžiaga, darytina išvada, kad tai nepagrindžia nei ieškovų patirtų nuostolių, nei jų dydžio, nei to, kad ieškovė faktiškai atsakovams sumokėjo daugiau, negu buvo atlikta buto remonto darbų.

Dar daugiau, remtis byloje esančiu Ekspertizės aktu, jame nurodyta lokaline sąmata, jog buto apdailos darbams užbaigti yra reikalinga 10 494,61 Eur suma, ir laikyti, kad tai sudaro ieškovų nuostolius, nėra teisinio pagrindo. Ieškovams neįrodžius, jog atsakovams sumokėjo daugiau pinigų negu buvo atlikta darbų, jie iš esmės savo nuostolių dydžio įrodinėti negali Ekspertizės akte esančia lokaline sąmata, kadangi joje nurodyta pinigų suma, reikalinga vidaus patalpų apdailos užbaigimo darbams, įskaitant statybines medžiagas, darbo užmokestį, kurių atsakovai (pasitelkdami trečiuosius asmenis) neatliko. Šiuo atveju atsakovai, kaip rangovai, neturi pareigos atlyginti ieškovų ateityje galbūt atsirasiančių nuostolių, susijusių su buto remonto darbų užbaigimu. Nors šalys dėl buto remonto buvo susitarusios žodžiu, tačiau, net ir esant situacijai, kad atsakovai neužbaigė remonto darbų, o atlikus darbus atliko su trūkumais (ir dėl to turi atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas), tai nesuteikia ieškovams teisės reikalauti iš atsakovų atlyginti nuostolius už darbus, kurių faktiškai jie neatliko ir kurie apskritai šiuo metu nėra atlikti, o parengta tik remonto (apdailos) darbų užbaigimo sąmata. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, jog Ekspertizės akte esančioje lokalinėje sąmatoje apskaičiuoti apdailos darbams užbaigti reikalingi medžiagų kiekiai, tačiau, kaip teismo posėdžio metu patvirtino ieškovė, jos atstovas, ekspertas, atlikdamas ekspertizę, nors ir matė, kad yra likusios atitinkamos statybinės medžiagos, taip pat pas ieškovę yra likusios ir lentelės (apie tai ekspertas nebuvo informuotas), tačiau jų vertės, tinkamumo jas panaudoti remonto darbams užbaigti nevertino. Esant aplinkybėms, jog yra likęs tam tikras statybinių medžiagų kiekis ir statybinės medžiagos yra tinkamos naudoti, atitinkamai apdailos darbų užbaigimo kaina turėtų mažėti tinkamų naudoti statybinių medžiagų verte.

Teisėjų kolegos vertinimu, nors esant situacijai, kai šalis negali tiksliai įrodyti nuostolių dydžio, jų dydį nustato teismas (CK 6.249 straipsnio 1 dalis), tačiau ši nuostata nėra aiškinama kaip įpareigojanti teismą visais atvejais savo iniciatyva rinkti įrodymus priteistinų nuostolių dydžiui nustatyti. Teismas, taikydamas CK 6.249 straipsnio 1 dalį, turi paisyti rungimosi civiliniame procese principo (CPK 12 straipsnis), o pateikti nuostolių dydį patvirtinančius ar paneigiančius įrodymus yra ginčo šalių pareiga (CPK 12, 178 straipsniai). Kaip matyti iš bylos medžiagos, pirmosios instancijos teismas detaliai aiškinosi ieškovų įrodinėjamų nuostolių aplinkybes, kokią iš viso pinigų sumą ieškovė perdavė atsakovams, kokia jos dalis buvo skirta statybinėms medžiagoms, kokia atsiskaityti už darbus ir pan., tačiau ieškovė šių aplinkybių negalėjo tiksliai paaiškinti ir įrodyti, teigdama, jog faktiškai dėl visko buvo tariamasi žodžiu, atsakovams pinigus perduodavo grynaisiais, pinigų priėmimo–perdavimo fakto nepatvirtindavo jokia forma, kiek atsakovai paprašydavo, tiek ir duodavo. Nors ieškovė nurodė, kad atsakovas ATS2 iš pradžių neteikdavo jokių sąskaitų už įsigytas statybines medžiagas, tačiau vėliau, ieškovei prašant, sąskaitas atsiųsdavo elektroniniu paštu – jos kartodavosi ir būdavo tos pačios, tačiau šiems argumentams pagrįstai bylai nepateikti jokie įrodymai. Pabrėžtina, jog ieškovai, įrodinėdami, kad yra sumokėję daugiau pinigų, nei atsakovai (pasitelkdami trečiuosius asmenis) faktiškai atliko buto remonto darbų, turėjo procesinę pareigą įrodyti, kiek pinigų buvo perduota už statybines medžiagas ir atsiskaityti už atliktus darbus, ar atsakovai statybinėms medžiagoms skirtas lėšas panaudojo būtent šiam tikslui, t. y. ar pagal įsigytų statybinių medžiagų įsigijimo dokumentus prekių įsigijimo kaina atitinka atsakovams perduotas pinigines sumas. Ieškovai teigdami, jog buvo susitarta, kad buto remonto darbai bus atlikti už 14 000,00 Eur, tačiau realiai galutinė atliktų (ne visiškai atliktų) darbų kaina padidėjo iki 30 000,00 Eur ar, kaip teigė vėliau, iki 27 000,00 Eur, turėjo procesinę pareigą įrodyti, kad tokią pinigų sumą perdavė ir kad už didesnę nei 14 000,00 Eur atsakovams perduotą pinigų sumą atsakovai buto remonto darbų neatliko, tačiau šios pareigos ieškovai neįvykdė.

Šioje nutartyje jau minėta, kad, pagal CPK 12 ir 178 straipsnius, šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis). Įrodinėti turinčias reikšmės civilinėje byloje aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) yra šalių ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų ir teisė, ir pareiga. Šias teises ir pareigas minėti asmenys įgyvendina nurodydami teisiškai reikšmingas aplinkybes, rinkdami ir pateikdami teismui įrodymus bei dalyvaudami juos tiriant ir vertinant. Neįvykdžius įrodinėjimo pareigų arba netinkamai jas įvykdžius, įrodinėjimo subjektui (dažniausiai proceso šaliai) gali atsirasti neigiamų padarinių – teismas gali atitinkamas įrodinėtas aplinkybes pripažinti neįrodytomis (neegzistavusiomis) ir, tuo remdamasis, priimti procesinį sprendimą išspręsti ginčą iš esmės. Pagal kasacinio teismo formuojamą teismų praktiką, CPK 178 straipsnio normoje nustatyta bendroji įrodinėjimo pareiga, kuri tenka tam asmeniui, kuris teigia, o ne tam, kuris neigia, t. y. ieškovas privalo įrodyti jo teisę sukuriančius faktus, tačiau neturi įrodinėti tą teisę paneigiančių faktų – tokius faktus, atsikirsdamas į ieškinį, turi įrodyti atsakovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-608-701/2015). Pažymėtina ir tai, jog teismo vaidmuo tokio pobūdžio bylose nėra aktyvus ir jis savo iniciatyva negali rinkti įrodymų, teismas tik turi procesinę pareigą išaiškinti dalyvaujantiems byloje asmenims jų pareigą įrodyti ieškinio ir atsikirtimų į jį aplinkybes.

Apibendrindama anksčiau nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl nuostolių atlyginimo, iš dalies netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, neteisingai pritaikė materialinės teisės normas, nenustatė civilinės atsakomybės sąlygų, todėl nepagrįstai ieškovų ieškinį tenkino visiškai. Šioje nutartyje nustatytų aplinkybių pagrindu darytina išvada, jog ieškovams iš atsakovų solidariai turi būti priteistas 2 671,06 Eur nuostolių atlyginimas, susijęs su buto remonto trūkumų pašalinimu.

Dėl teismo pareigos tinkamai motyvuoti teismo sprendimą ir teismo šališkumo

Kasacinio teismo praktikoje yra ne kartą konstatuota, kad motyvuojamoji teismo sprendimo (nutarties) dalis yra pati svarbiausia, todėl jei sprendimas (nutartis) yra be motyvų (sutrumpintų motyvų), tai pripažįstama absoliučiu teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindu (CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktas) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-408-687/2018, 37 punktas).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad, pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą, absoliučiu sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindu laikomas visiškas motyvų nebuvimas. Teismo sprendimo (nutarties) nepakankamas motyvavimas nėra jo absoliutus negaliojimo pagrindas pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą. Tuo atveju, kai teismo sprendimo (nutarties) motyvai yra neišsamūs, šis pažeidimas gali būti pripažintas esminiu, jeigu sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje neatsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai.

Vertinant, ar sprendimas (nutartis) yra visiškai nemotyvuotas, atsižvelgtina į dalyvaujančių byloje asmenų byloje pateiktus reikalavimus. Dėl teismo išdėstytų argumentų pakankamumo turi būti sprendžiama įvertinus, ar materialieji ar procesiniai bylos aspektai, dėl kurių teismas nepasisakė, yra tokie svarbūs, kad dėl jų galėjo būti priimtas neteisingas sprendimas dėl bylos esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. gegužės 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-110-469/2024).

Teisėjų kolegija, įvertinusi skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį, konstatuoja, kad teismas argumentavo savo išvadas dėl esminių byloje keliamų ginčo klausimų. Vien tai, kad skundžiamame sprendime nebuvo pasisakyta dėl kiekvieno byloje esančioje rašytinio įrodymo, atsakyta ne į visus atsakovų nesutikimo su ieškiniu argumentus, ar į juos atsakyta ne taip, kaip pageidauja atsakovai, nesudaro pagrindo konstatuoti CPK 270 straipsnio 4 dalyje nustatytos pareigos pažeidimą, sudarantį pagrindą pripažinti absoliutų teismo sprendimo negaliojimą CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu. Nagrinėjamu atveju konstatuota, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai kvalifikavo šalių teisinius santykius, spręsdamas klausimą dėl dalies nuostolių ieškovų priteisimo, nevertino civilinės atsakomybės sąlygų ir dėl to skundžiamas teismo sprendimas iš dalies yra neteisingas, tačiau šios nustatytos aplinkybės nesudaro pagrindo padaryti išvadą, kad yra absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas.

Apeliantų teigimu, pirmosios instancijos teismas objektyviai ir nešališkai neįvertino bylos aplinkybių, demonstravo šališkumą, dalijosi asmenine patirtimi, susijusia su būsto remonto darbais, ir išankstine nuomone apie statybininkus.

Šiame kontekste pažymėtina, kad byloje dalyvaujantis asmuo, manantis, kad jo bylą nagrinėjantis teisėjas gali būti neobjektyvus ir šališkas, gali teikti motyvuotą teisėjo nušalinimo pareiškimą (CPK 68 straipsnis). Asmuo, reikšdamas nušalinimą, turi pagrįsti, jog egzistuoja pakankamas pagrindas manyti, kad byla bus išnagrinėta neobjektyviai ir šališkai, t. y. turi nurodyti konkrečias aplinkybes ir pateikti jas pagrindžiančius įrodymus, kurie patvirtintų tokį pagrindą egzistuojant. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad teisėjo asmeninis nešališkumas (subjektyvusis aspektas) yra preziumuojamas, jeigu nėra tam prieštaraujančių įrodymų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-402/2008).

Kaip matyti iš bylos medžiagos, nagrinėjamu atveju apeliantai bylą išnagrinėjusio teismo nešališkumu suabejojo po to, kai teismas priėmė jiems nepalankų sprendimą. Tačiau apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, jog tai, kad teismas priėmė suinteresuotam asmeniui nepalankų sprendimą, kitų procesinių veiksmų atlikimas bei atitinkamų procesinių sprendimų priėmimas savaime negali būti vertinamas kaip teisėjo šališkumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas ir teisėjo nušalinimo pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-330-916/2019). Apeliantai nepateikė jokių objektyvių duomenų, pagrindžiančių, kad bylą išnagrinėjęs teismas (teisėja) galbūt elgėsi tendencingai, buvo suinteresuotas bylos baigtimi, turėjo susidaręs išankstinę nuomonę ir pan., o procesinių veiksmų atlikimas ar procesinių sprendimų priėmimas, kaip minėta, negali būti vertinamas kaip teisėjo šališkumo ir suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas ar jo nušalinimo, kuris bylos nagrinėjimo metu nebuvo reiškiamas, pagrindas. Civilinę bylą nagrinėjantis teismas (teisėja) proceso metu buvo pakankamai aktyvus, uždavinėjo klausimus bylos šalims, siūlė pateikti papildomus įrodymus, t. y. vykdė CPK 160 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas pareigas. Tai tik patvirtina, jog teismas (teisėja) buvo susipažinęs su bylos medžiaga, siekė išsiaiškinti reikšmingas bylai aplinkybes, o ne jo (jos) šališkumą, neobjektyvumą. Pažymėtina, jog šalys procesinėmis teisėmis privalo naudotis sąžiningai ir jomis nepiktnaudžiauti (CPK 42 straipsnio 5 dalis, 95 straipsnis), todėl teismo nešališkumo klausimas negali būti naudojamas kaip apeliacinio skundo argumentas dėl nepalankaus teismo sprendimo.

Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų

Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, jog įstatyme numatyta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010 ir kt.). Kadangi į esminius apeliaciniu skundu keliamus bylos teisinius ir faktinius aspektus yra atsakyta, o kiti apeliaciniame skunde nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės vertinant skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, teisėjų kolegija šių argumentų nevertina ir dėl jų išsamiau nepasisako.

Dėl bylos procesinės baigties

Apibendrindamas nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas nusprendžia, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai kvalifikavo tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius, iš dalies netinkamai aiškino statybos rangą ir nuostolių atlyginimą reglamentuojančias teisės normas, spręsdamas nuostolių atlyginimo klausimą nenustatinėjo civilinės atsakomybės sąlygų, taip pat iš dalies netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, todėl nepagrįstai ieškovų ieškinį tenkino visiškai. Šioje nutartyje nustatytos aplinkybės ir nurodyti argumentai sudaro pagrindą apeliantų apeliacinį skundą tenkinti iš dalies ir pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą atitinkamai pakeičiant šio procesinio sprendimo rezoliucinę dalį (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, perskirstymo

Ieškovai pirmosios instancijos teisme patyrė šias išlaidas – sumokėjo 603,00 Eur žyminį mokestį, 500,00 Eur MB „Statinių ir statybų diagnostika“ už apdailos darbų techninės kokybės vertinimą, 190,00 Eur UAB „PortalPRO“ už defektų šalinimo apimčių nustatymą, 1 900,00 Eur už ekspertizę, taip pat patyrė 1 500,00 išlaidas už advokato pagalbą. Kadangi civilinės bylos nagrinėjimo metu ieškovai patikslino ieškinio reikalavimus, t. y. sumažino juos nuo 26 784,20 Eur iki 15 074,19 Eur sumos, todėl už ieškinį mokėtinas žyminis mokestis yra 339,00 Eur. Atsižvelgiant į tai, ieškovams grąžintina 264,00 Eur žyminio mokesčio permoka (žyminis mokestis sumokėtas 2025 m. liepos 23 d. „Perlas“ terminale) (CPK 87 straipsnio 3 dalis), išaiškinant, jog žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, remdamasi teismo nutartimi. Vadinasi, ieškovų patirtos bylinėjimosi išlaidos pirmosios instancijos teisme sudaro 4 429,00 Eur.

Atsakovai pateikė duomenis, kad patyrė 3 630,00 Eur (mokėtojas ATS1) išlaidas už advokato suteiktas paslaugas.

Kadangi apeliacinės instancijos teismas pakeitė pirmosios instancijos teismo sprendimą ir ieškovams solidariai iš atsakovų nusprendė priteisti 2 671,06 Eur, laikytina, kad ieškinys patenkintas 17,72 procentų (2 671,06 x 100 / 15 074,19 Eur), todėl proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai ieškovams lygiomis dalimis iš atsakovų priteistini 784,82 Eur bylinėjimosi išlaidų (4 429,00 Eur x 17,72 procentų), iš kiekvieno atsakovo priteisiant po 392,41 Eur, o atsakovui ATS1 iš ieškovų lygiomis dalimis priteistini 2 986,76 Eur bylinėjimosi išlaidų (3 630,00 Eur x 82,28 procentai) iš kiekvieno ieškovo priteisiant po 1 493,38 Eur, atitinkamai pakeičiant pirmosios instancijos teismo sprendimo rezoliucinę dalį.

Pirmosios instancijos teisme valstybės patirtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu, yra 31,72 Eur. Atsižvelgiant proporcingai į patenkintų ir atmestų reikalavimų dalį, iš ieškovų valstybei priteistini 26,10 Eur (31,72 Eur x 82,28 procentai) iš kiekvieno ieškovo lygiomis dalimis priteisiant po 13,05 Eur, o iš atsakovų valstybei priteistini 5,62 Eur (31,72 Eur x 17,72) (CPK 96 straipsnis). Kadangi iš atsakovų valstybei priteistinų išlaidų dydis neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ir finansų ministrų 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ Nr. 1R-261/1K-335 (aktuali redakcija nuo 2024 m. sausio 1 d.) nustatytos minimalios (8,00 Eur) priteistinos sumos, todėl iš atsakovų valstybės patirtos 5,62 Eur išlaidos jai nepriteistinos.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Apeliantai pateikė duomenis, kad už apeliacinio skundo surašymą patyrė 2 420,00 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti, taip pat sumokėjo 339,00 Eur žyminį mokestį, iš viso 2 759,00 Eur. Iš 2 759,00 Eur sumos ATS1 sumokėjo 1 959,00, o ATS2 – 800,00 Eur. Ieškovai pateikė duomenis, patvirtinančius, jog išlaidos advokato pagalbai sumokėti sudaro 1 200,00 Eur (mokėtoja IES2). CPK 98 straipsnio 2 dalis nustato, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (pagal Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintas Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos). Kadangi apeliacinės instancijos teismas pakeitė pirmosios instancijos teismo sprendimą ir ieškovams solidariai iš atsakovų priteisė 2 671,06 Eur, laikytina, kad apeliantų apeliacinis skundas patenkintas iš dalies 82,28 procentus (15 074,19 Eur – 2 671,06 Eur; 12 403,13 x 100 / 15 074,19 Eur), todėl proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai atsakovams iš ieškovų lygiomis priteistini 2 270,10 Eur bylinėjimosi išlaidų (2 759,00 Eur x 82,28 procentai) – atitinkamai atsakovui ATS1 1 611,86 Eur (1 959,00 Eur x 82,28 procentai), iš kiekvieno ieškovo lygiomis dalimis priteisiant po 805,93 Eur, o atsakovui R. M. 658,24 Eur (800,00 Eur x 82,28 Eur), iš kiekvieno ieškovo lygiomis dalimis priteisiant po 329,12 Eur. Apeliantų apeliacinį skundą patenkinus iš dalies – 82,28 procentus, ieškovei IES2 iš atsakovų lygiomis dalimis priteistini 212,64 Eur (1 200,00 Eur x 17,72 procentų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, iš kiekvieno atsakovo priteisiant po 106,32 Eur.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

Pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo 2026 m. gegužės 14 d. sprendimą ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti solidariai iš atsakovų ATS1, asmens kodas (duomenys neskelbtini) , ir R. M., gimusio (duomenys neskelbtini), 2 671,06 Eur (du tūkstančius šešis šimtus septyniasdešimt vieną eurą ir 06 ct) nuostolių ir 5 (penkių) procentų metines palūkanas, skaičiuojamas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2024 m. liepos 26 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ieškovams IES2, asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir IES1, asmens kodas (duomenys neskelbtini) .

Priteisti ieškovams IES2, asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir IES1, asmens kodas (duomenys neskelbtini), lygiomis dalimis iš atsakovų ATS1, asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir R. M., gimusio (duomenys neskelbtini), 784,82 Eur (septynis šimtus aštuoniasdešimt keturis eurus ir 82 ct) bylinėjimosi išlaidų, iš kiekvieno atsakovo priteisiant po 392,41 Eur (tris šimtus devyniasdešimt du eurus ir 41 ct).

Priteisti atsakovui ATS1, asmens kodas (duomenys neskelbtini), lygiomis dalimis iš ieškovų IES2, asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir IES1, asmens kodas (duomenys neskelbtini), 2 986,76 Eur (du tūkstančius devynis šimtus aštuoniasdešimt šešis eurus ir 76 ct) bylinėjimosi išlaidų, iš kiekvieno ieškovo priteisiant po 1 493,38 Eur (vieną tūkstantį keturis šimtus devyniasdešimt tris eurus ir 38 ct).

Grąžinti ieškovams IES2, asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir IES1, asmens kodas (duomenys neskelbtini), lygiomis dalimis po 132,00 Eur (vieną šimtą trisdešimt du eurus) žyminio mokesčio permoką (mokėjimas atliktas 2025 m. liepos 23 d.), išaiškinant, jog žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, remdamasi teismo nutartimi.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Priteisti iš ieškovų IES2, asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir IES1, asmens kodas (duomenys neskelbtini), lygiomis dalimis 26,10 Eur (dvidešimt šešis eurus ir 10 ct) išlaidų valstybei, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, iš kiekvieno ieškovo priteisiant po 13,05 Eur (trylika eurų ir 05 ct). Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, įmokos kodas 2222.“

Priteisti iš ieškovų IES2, asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir IES1, asmens kodas (duomenys neskelbtini), lygiomis dalimis 2 270,10 Eur (du tūkstančius du šimtus septyniasdešimt eurų ir 10 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme – atsakovui ATS1, asmens kodas (duomenys neskelbtini), 1 611,86 Eur (vieną tūkstantį šešis šimtus vienuolika eurų ir 86 ct), iš kiekvieno ieškovo priteisiant po 805,93 Eur (aštuonis šimtus penkis eurus ir 93 ct), o atsakovui R. M., gimusiam (duomenys neskelbtini), 658,24 Eur (šešis šimtus penkiasdešimt aštuonis eurus ir 24 ct), iš kiekvieno ieškovo priteisiant po 329,12 Eur (tris šimtus dvidešimt devynis eurus ir 12 ct).

Priteisti ieškovei IES2, asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš atsakovų ATS1, asmens kodas (duomenys neskelbtini) , ir R. M., gimusio (duomenys neskelbtini), lygiomis dalimis 212,64 Eur (du šimtus dvylika eurų ir 64 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, iš kiekvieno atsakovo priteisiant po 106,32 Eur (vieną šimtą šešis eurus ir 32 ct).