Klaipėdos apygardos teismo nutartis, 2S-1602-889/2026

Teismas: Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2026-10-01
Bylos Nr.: 2S-1602-889/2026
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-09549-2025-5
Bylos rūšis: Civilinė byla

Teisėjai: Milda Valiulytė, Milda Skersienė
Ieškovas: Z. V.
Atsakovas: uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“, Uždaroji akcinė bendrovė "BALTIC ARMS", Uždaroji akcinė bendrovė Zervyna"
Trečiasis asmuo: V. S., R. B. S.

Kategorijos

Civilinė byla Nr. 2S-1602-889/2026 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-09549-2025-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.8; 3.3.2.6.2 (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026 m. spalio 1 d. Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Milda Skersienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Z. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. gegužės 15 d. ir 2026 m. gegužės 18 d. nutarčių civilinėje byloje Nr. 2-705-1006/2026 pagal ieškovo Z. V. patikslintą ieškinį atsakovėms uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“, uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ dėl kreditorių komiteto nutarimų bei materialinių ir procesinių teisinių perleidimo sutarčių pripažinimo negaliojančiais, tretieji asmenys V. S., R. B. S..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 62³ straipsnio 1 dalies pagrindu ši byla, kuri yra teisminga Vilniaus apygardos teismui, buvo priskirta nagrinėti Klaipėdos apygardos teismui ir teismas šioje byloje veikia Vilniaus apygardos teismo vardu.

I. Ginčo esmė

Ieškovas Z. V. (toliau – ir ieškovas) kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu atsakovėms uždarosioms akcinėms bendrovėms „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir UAB, atsakovės) dėl kreditorių komiteto nutarimų bei materialinių ir procesinių teisinių perleidimo sutarčių pripažinimo negaliojančiais. Teisme 2026 m. balandžio 9 d. gautas atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ prašymas dėl įpareigojimo sumokėti užstatą galimų bylinėjimosi išlaidų atlyginimui užtikrinti, kuriuo prašoma įpareigoti ieškovą per 5 darbo dienas į teismo depozitinę sąskaitą įmokėti 20 000 Eur užstatą atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ bylinėjimosi išlaidų atlyginimui užtikrinti; taip pat atsakovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ bylinėjimosi išlaidas atlyginti iš ieškovo sumokėto užstato sumos. Nurodė, kad ieškovas pareiškė materialiųjų teisinių padarinių negalintį sukelti reikalavimą neegzistuojančiam juridiniam asmeniui. Ieškovas, nepaisant teismo nustatytų ir nurodytų pašalinti trūkumų, iki šiol nepateikė procesinius įstatymus atitinkančio ieškinio. Ieškovas trečiuoju asmeniu nurodė R. B. S., kuris žinomas ir kaip Vokietijos Federacinės Respublikos pilietis R. B. S. arba R. S. Tačiau ieškovas procesiniuose dokumentuose nenurodė realaus trečiojo asmens gyvenamosios vietos adreso ar kito adreso pašto korespondencijos siuntoms ar kito procesinių dokumentų įteikimo būdo, dėl ko procesiniai dokumentai trečiajam asmeniui nebuvo įteikti. Teigė, kad egzistuoja ir kita įpareigojimo sumokėti užstatą sąlyga – ieškovo negalėjimas atlyginti kitai šaliai priteistų bylinėjimosi išlaidų. Savo sunkią materialinę padėti patikslintame ieškinyje nurodė pats ieškovas prašydamas jį atleisti nuo žyminio mokesčio ir grąžinti sumokėtus 39 Eur. Iš ieškovo pateiktos banko sąskaitos matyti, kad iš jo išieškoma suma – virš 563 000 Eur. Ieškovas negaunantis jokių gyventojų pajamų mokesčiu apmokestinamų pajamų, savo vardu nuosavybės teise neturi nekilnojamojo turto ir transporto priemonių. Atsakovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ nurodė, kad jau yra patyrusi 3 630 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti už atsiliepimo į patikslintą ieškinį rengimą. Atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas taip pat rengė ir rengs kitus procesinius dokumentus (prašymą dėl procesinių dokumentų įteikimo ir kt.). Tačiau tai tik tarpinės išlaidos, t. y. tai nėra galutinės bylinėjimosi išlaidos, todėl šios išlaidos didės. Ieškovas 2026 m. gegužės 13 d. pateikė atsiliepimą į atsakovės prašymą, juo su prašymu nesutiko ir nurodė, kad atsakovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis ir siekia kitų, prašyme nedeklaruotų, tikslų. Atsakovės nepateikė prašomų sutarčių. Ieškovas pateikė trečiojo asmens tapatybę patvirtinančius dokumentus, taip pat pateikė susirašinėjimo su trečiuoju asmeniu laiškus, todėl mano, kad teismas galėjo trečiajam asmeniui procesinius dokumentus įteikti jo elektroninio pašto adresu, t. y. teismo korespondenciją siųsti trečiajam asmeniui el. paštu. Be to, ieškovas teismui siūlėsi pats asmeniškai teismo procesinius dokumentus pasirašytinai įteikti trečiajam asmeniui, tačiau teismas atsisakė.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2026 m. gegužės 15 d. nutartimi atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ prašymą dėl įpareigojimo sumokėti užstatą galimų bylinėjimosi išlaidų atlyginimui užtikrinti patenkino iš dalies. Įpareigojo ieškovą iki 2026 m. birželio 5 d. imtinai į Vilniaus miesto apylinkės teismo depozitinę sąskaitą sumokėti 10 000 Eur užstatą atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ bylinėjimosi išlaidų atlyginimui užtikrinti ir pateikti teismui sumokėjimą patvirtinančius dokumentus. Išaiškino, kad, per nustatytą terminą ieškovui nesumokėjus užstato, ieškinys bus paliktas nenagrinėtas. Kitą atsakovo prašymo dalį atmetė.

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2026 m. gegužės 18 d. nutartimi ištaisė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. gegužės 15 d. nutartyje padarytą rašymo apsirikimą. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. gegužės 15 d. nutarties 14 punkte nurodė teisingą užstato sumos dydį ir šį nutarties punktą išdėstė taip: „Teismas išaiškina ieškovui, kad nesumokėjus 10 000 Eur užstato atsakovės bylinėjimosi išlaidoms atlyginti iki nustatyto termino, ieškinys bus paliktas nenagrinėtu (CPK 95 straipsnio 3 dalis).“

Teismas konstatavo, jog ginčo dėl to, kad ieškovo turtinė padėtis yra bloga, nėra. Tai patvirtino ir pats ieškovas, teikdamas prašymą dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Teismas nustatė, kad šiuo metu ieškovo atžvilgiu yra vykdomas priverstinis išieškojimas, iš jo išieškoma suma yra virš 563 000 Eur, vienintelės gaunamos pajamos yra Akto signataro pensija, iš kurios yra vykdomi išieškojimai. Taip pat ieškovas savo vardu nuosavybės teise neturi nekilnojamojo turto ir transporto priemonių. Teismas nustatė, kad ieškovas dalyvauja net 20 teisminių procesų. Teismas padarė išvadą, kad tikėtina, jog, teismui išgarinėjus šią bylą ir atmetus ieškovo ieškinį, ieškovas gali neatlyginti kitai šaliai priteistų bylinėjimosi išlaidų.

Teismas pažymėjo, kad nėra pakankamo pagrindo konstatuoti ieškovo galimo nesąžiningumo ir piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis. Į klausimą, ar ieškovo ieškinys iš tiesų yra nepagrįstas, bus atsakyta tik teismui išnagrinėjus bylą iš esmės, t. y. ištyrus įrodymus, šalių argumentus bei nustačius teisiškai reikšmingas aplinkybes.

Šalies argumentai

Teismas sutiko su atsakovo teiginiais, kad ieškovas nevykdo pareigos nurodyti tinkamą trečiojo asmens R. B. S. gyvenamosios vietos adresą. Pažymėjo, kad ieškovas tiek pradiniame ieškinyje, tiek patikslintame ieškinyje nurodė neteisingą trečiojo asmens gyvenamosios vietos adresą, t. y. toks adresas apskritai neegzistuoja. Taip pat ne kartą teismas nutartimi ieškovui nustatė terminą trūkumams pašalinti, t. y. nurodyti tinkamą trečiojo asmens gyvenamosios vietos adresą, tačiau šių įpareigojimų ieškovas tinkamai neįgyvendino iki šiol. Teismas pažymėjo, kad ir paskutinį kartą ieškovo nurodytas trečiojo asmens gyvenamosios vietos adresas yra neteisingas, t. y. iš įteikiančiosios institucijos ir vėl buvo gautas pranešimas, kad toks adresas apskritai neegzistuoja. Nors ieškovas pats siūlėsi įteikti trečiajam asmeniui teismo siunčiamus procesinius dokumentus, tačiau teismas pažymėjo, kad ieškovui ne kartą nutartyse dėl trūkumų šalinimo buvo nurodyta, kokie yra procesinių dokumentų šaliai įteikimo būdai, numatyti įstatymuose. Būdo, kad pati bylos šalis asmeniškai įteiktų procesinius dokumentus kitiems proceso dalyviams, įstatymas nenumato. Juo labiau, kad šioje byloje tarp šalių yra kilęs ginčas dėl trečiojo asmens R. B. S. gyvenamosios vietos apskritai, t. y. asmuo gyvena Lietuvoje, Vokietijoje ar Jungtinėse Amerikos Valstijose. Ieškovas į bylą yra pateikęs elektroninio laiško kopiją, kuriame, kaip teigia ieškovas, atsakymą jam, kad sutinka procesinius dokumentus gauti lietuvių kalba, pateikė R. B. S.. Tačiau teismas procesinius dokumentus gali siųsti šaliai tik įsitikinęs, kad tai yra tikrai bylos šalies elektroninis paštas ir kai pati šalis išreiškia tokį pageidavimą, t. y. gauti procesinius dokumentus elektroniniu paštu. Teismas padarė išvadą, kad ieškovas tinkamai nevykdo teismo įpareigojimo nurodyti trečiojo asmens R. B. S. gyvenamosios vietos adresą, kuriuo jam būtų galima įteikti procesinius dokumentus. Teismas nurodė, kad yra vilkinamas teisminis procesas, o teismas negali tinkamai įgyvendinti įstatyme numatytos pareigos, tinkamai informuoti bylos šalių apie iškeltą bylą teisme. Be to, tokiu būdu yra didinamos ir teismo bylinėjimosi išlaidos (pašto). Toks ieškovo elgesys procese iš dalies patvirtina atsakovės nurodytas aplinkybes, kad pareikštu ieškiniu galimai yra siekiama kitų tikslų, nei deklaruojama, t. y. įvelti atsakoves į bylinėjimąsi, proceso vilkinimą, ir tokiu būdu yra sąmoningai veikiama prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo vertinimu, ieškovo procesinis elgesys kvalifikuotinas kaip piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis, jis veikia prieš greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, be to, iš bylos medžiagos galima spręsti, kad procesinėmis teisėmis galintis piktnaudžiauti asmuo (ieškovas), išnagrinėjus bylą, gali neatlyginti kitai šaliai priteistų bylinėjimosi išlaidų. Todėl teismas nusprendė nustatyti ieškovui 10 000 Eur užstatą galimoms atsakovo bylinėjimosi išlaidoms atlyginti. Siekdamas neužkirsti kelio ieškovui teisme apginti savo galimai pažeistas teises, teismas nustatė ieškovui pakankamai ilgą terminą, t. y. iki 2026 m. birželio 5 d. imtinai, sumokėti 10 000 Eur užstatą atsakovės bylinėjimosi išlaidoms atlyginti. Teismo vertinimu, toks terminas yra pakankamas, siekiant sumokėti užstatą. Teismas išaiškino ieškovui, kad, nesumokėjus 10 000 Eur užstato atsakovo bylinėjimosi išlaidoms atlyginti iki nustatyto termino, ieškinys bus paliktas nenagrinėtas.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į ji argumentai

Atskiruoju skundu ieškovas Z. V. (toliau – ir apeliantas) prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. gegužės 15 d. ir 2026 m. gegužės 18 d. nutartis. Atskirojo skundo nagrinėjimui iš atsakovių UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ išreikalauti bylos ginčo sutartis, neslepiant jų sumų:

bankrutuojančios UAB „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir BUAB) ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ sutartį dėl materialinių ir procesinių teisių perleidimo civilinėse bylose Nr. e2-1026-1044/2021, Nr. 2-805-565/2020, Nr. e2-821-912/2017;

BUAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ sutartį dėl materialinių ir procesinių teisių perleidimo civilinėje byloje Nr. 2-1743-603/2016;

BUAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ sutartį dėl materialinių ir procesinių BUAB „(duomenys neskelbtini)“ teisių perleidimo civilinėje byloje Nr. 2-799-600/2016.

Dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis, siekiant nesąžiningų 2026 m. balandžio 9 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ prašyme nedeklaruojamų tikslų, bylos nagrinėjimo vilkinimo ir siekio nepateikti teismui šios bylos ginčo sutarčių su jų kainomis atsakovę UAB „(duomenys neskelbtini)“ nubausti CPK 95 straipsnio pagrindu 2 000 Eur bauda, 50 procentų šios baudos skiriant apeliantui.

Išreikalauti iš atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ informaciją apie iš apelianto išieškotas sumas ir tai patvirtinančius dokumentus.

Atskirąjį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, su skundžiamomis pirmosios instancijos teismo nutartimis supažindinti visus bylos dalyvius. Atskirąjį skundą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:

Atsiliepimas

Teigia, kad jis 2026 m. gegužės 13 d. teismui pateikęs atsiliepimą į atsakovės prašymą dėl užstato bylinėjimosi išlaidų atlyginimui užtikrinti buvo suformulavęs tokius prašymus:

dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis, siekiant nesąžiningų 2026 m. balandžio 9 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ prašyme nedeklaruojamų tikslų, bylos nagrinėjimo vilkinimo ir siekio nepateikti teismui šios bylos ginčo sutarčių su jų kainomis atsakovę UAB „(duomenys neskelbtini)“ nubausti CPK 95 straipsnio pagrindu 1 500 Eur bauda, 50 procentų šios baudos skiriant ieškovui.

Iš atsakovių UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ išreikalauti bylos ginčo sutartis, neslepiant jų sumų: BUAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ sutartį dėl materialinių ir procesinių teisių perleidimo civilinėse bylose Nr. e2-1026-1044/2021, Nr. 2-805-565/2020, Nr. e2-821-912/2017; BUAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ sutartį dėl materialinių ir procesinių teisių perleidimo civilinėje byloje Nr. 2-1743-603/2016; BUAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ sutartį dėl materialinių ir procesinių BUAB „(duomenys neskelbtini)“ teisių perleidimo civilinėje byloje Nr. 2-799-600/2016.

Išreikalauti iš atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ informaciją apie iš ieškovo išieškotas sumas ir tai patvirtinančius dokumentus.

2026 m. balandžio 9 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ prašymą ir šį ieškovo pareiškimą nagrinėti žodinio proceso tvarka, kad galima būtų UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovui užduoti klausimus.

Nurodo, kad skundžiamos nutartys buvo priimtos pirmosios instancijos teismui nepasisakius dėl ieškovo 2026 m. gegužės 13 d. pareiškimo reikalavimų, susijusių su atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2026 m. balandžio 9 d. prašymu. Teigia, kad teismas apelianto piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis susiejo su didėjančiomis bylos pašto išlaidomis. Apelianto vertinimu, tokiu atveju užstatas galėtų būti nustatomas tik galimoms teismo išlaidoms padengti, tačiau ne vieno iš proceso dalyvių – atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ – bylinėjimosi išlaidoms atlyginti. Pirmosios instancijos teismas gynė konkretaus privataus proceso dalyvio interesus, nepagrįstai atsižvelgdamas į atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ interesą dėl bylos nutraukimo.

Šalies argumentai

Ieškovo teigimu, jis nėra atsakingas už tai, kad nežino kito asmens adreso. Teismui ieškovas buvo pateikęs susirašinėjimą el. laiškais su trečiuoju asmeniu, kuriuose trečiasis asmuo patvirtino, kad jis žino apie šią bylą. Apelianto vertinimu, teismui nebuvo priežasčių nepasinaudoti šiuo elektroniniu adresu, kad bylos procesinius dokumentus įteiktų trečiajam asmeniui R. B. S.. Teigia, kad teismas nesutiko pateikti apeliantui teismo procesinių dokumentų, kad šis juos pats įteiktų trečiajam asmeniui. Apeliantas mano, kad pirmosios instancijos teismas yra šališkas atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ atžvilgiu. Ieškovas neturi galimybės sumokėti tokio dydžio užstato dėl atsakovės galimų būsimų bylinėjimosi išlaidų. Skundžiamos nutartys pažeidžia ieškovo teisę ginti teisme jo pažeistas teises ir teisėtus interesus. Mano, kad bylą nagrinėjanti teisėja veikia šališkai atsakovei UAB „(duomenys neskelbtini)“, todėl apeliantas CPK 66 straipsnio pagrindu reiškia nušalinimą teisėjai J. K..

Atsiliepimas

Atsiliepimu į atskirąjį skundą trečiasis asmuo V. S. prašo ieškovo atskirąjį skundą patenkinti; pateikti trečiajam asmeniui skundžiamas teismo nutartis ir nustatyti terminą galutiniam atsiliepimui į ieškovo atskirąjį skundą dėl šių teismo nutarčių pateikti; išreikalauti iš atsakovių ginčo sutartis. Atsiliepimą į atskirąjį skundą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:

Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nemotyvavo nei nustatyto užstato būtinumo, nei jo dydžio pagrįstumo. Trečiasis asmuo taip pat mano, kad pirmosios instancijos teismas procesinius dokumentus įteikti trečiajam asmeniui R. B. S. galėjo viešo paskelbimo būdu.

Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ prašo ieškovo atskirąjį skundą atmesti, priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą į atskirąjį skundą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:

Žemesnės instancijos teismas

Teigia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad apeliantas piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, veikia prieš greitą bylos išnagrinėjimą, kadangi nepaisant pirmosios instancijos teismo nustatytų ir nurodytų pašalinti trūkumų nepateikė procesinius įstatymus atitinkančio ieškinio. Apeliantas procesiniuose dokumentuose nenurodė egzistuojančio trečiojo asmens R. B. S. gyvenamosios vietos adreso ar kito adreso pašto korespondencijos siuntoms ar kito procesinių dokumentų įteikimo būdo, todėl procesiniai dokumentai trečiajam asmeniui nebuvo įteikti. Tokiu savo procesiniu elgesiu apeliantas piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis. Nurodo, kad apeliantas neturi finansinių galimybių atlyginti priešingos šalies bylinėjimosi išlaidas. Todėl, atsakovės vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad apeliantas gali neatlyginti kitai šaliai priteistų bylinėjimosi išlaidų, ir pagrįstai pripažino, kad yra ir antroji CPK 95 straipsnio 3 dalies taikymo sąlyga.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Atskirasis skundas tenkinamas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliaciniame teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis). Aplinkybių, kurios teiktų pagrindą peržengti atskirojo skundo ribas, nenustatyta (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais ir faktiniais pagrindais, neperžengdamas skundo ribų.

Apeliantas atskirajame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas yra šališkas atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ atžvilgiu, mano, kad bylą nagrinėjanti teisėja veikia šališkai atsakovei UAB „(duomenys neskelbtini)“, todėl apeliantas CPK 66 straipsnio pagrindu reiškia nušalinimą teisėjai J. K..

Remiantis LITEKO duomenimis nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas 2026 m. rugsėjo 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2KT-3527-640/2026 šį ieškovo pareikštą prašymą išnagrinėjo ir nutarė jo nepatenkinti.

Dėl atskirajame skunde ir trečiojo asmens atsiliepime į atskirąjį skundą pateiktų prašymų

Apeliantas atskirajame skunde suformulavo prašymą bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas.

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apelianto prašymo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka pagrįstumą, pažymi, kad apeliantas nenurodė konkrečių aplinkybių ir nepateikė argumentų, kurie sudarytų pagrindą nuspręsti, jog šiai bylai išnagrinėti būtinas žodinis bylos nagrinėjimas. Apeliantas taip pat nenurodė aplinkybių, kurių nebūtų galima tinkamai įvertinti remiantis byloje esančia rašytine medžiaga. Todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atskirajam skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės medžiagos. Atsižvelgiant į tai, apelianto prašymas netenkinamas.

Apeliantas atskirajame skunde, trečiasis asmuo V. S. atsiliepime į atskirąjį skundą suformulavo prašymus išreikalauti iš atsakovių sutartis dėl materialinių ir procesinių teisių perleidimo civilinėse bylose.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nurodyti prašymai nėra susiję su šiuo nagrinėjamu atveju sprendžiamu klausimu, t. y. apeliacinės instancijos teisme sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarčių, kuriomis buvo išspręstas klausimas dėl užstato galimoms atsakovės bylinėjimosi išlaidoms atlyginti ir ištaisyta rašymo apsirikimo klaida teismo 2026 m. gegužės 15 d. procesiniame dokumente, teisėtumo ir pagrįstumo. Apelianto ir trečiojo asmens pateikti prašymai nesudaro šios apeliacinės bylos nagrinėjimo dalyko, todėl šioje proceso stadijoje nėra pagrindo jų tenkinti. Atsižvelgiant į tai, trečiojo asmens ir apelianto prašymai išreikalauti iš atsakovių sutartis dėl materialinių ir procesinių teisių perleidimo civilinėse bylose netenkinami.

Ieškovas taip pat prašo išreikalauti iš atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ informaciją apie iš jo išieškotas sumas ir tai patvirtinančius dokumentus.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, prašoma informacija yra susijusi su vykdymo procesu, todėl ieškovas ją gali gauti pats, kreipdamasis į antstolį, vykdžiusį ar vykdantį atitinkamus vykdomuosius dokumentus (CPK 643 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo įpareigoti atsakovę pateikti ieškovo prašomą informaciją, todėl ieškovo prašymas išreikalauti iš atsakovės informaciją apie iš jo išieškotas sumas ir tai patvirtinančius dokumentus netenkinamas.

Dėl pagrindo sumokėti užstatą galimų bylinėjimosi išlaidų atlyginimui užtikrinti

Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarčių, kuriomis teismas 2026 m. gegužės 15 d. atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ prašymą dėl įpareigojimo sumokėti užstatą galimų bylinėjimosi išlaidų atlyginimui užtikrinti patenkino iš dalies ir įpareigojo ieškovą iki 2026 m. birželio 5 d. imtinai į Vilniaus miesto apylinkės teismo depozitinę sąskaitą sumokėti 10 000 Eur užstatą atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ bylinėjimosi išlaidų atlyginimui užtikrinti, 2026 m. gegužės 18 d. ištaisė teismo 2026 m. gegužės 15 d. nutartyje padarytą rašymo apsirikimą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Apeliantas nesutikdamas su skundžiamomis pirmosios instancijos teismo nutartimis atskirajame skunde nurodo, kad jis nėra atsakingas už tai, jog jis nežino kito asmens adreso. Teismui ieškovas buvo pateikęs susirašinėjimą el. laiškais su trečiuoju asmeniu, kuriuose trečiasis asmuo patvirtino, kad jis žino apie šią bylą. Apelianto vertinimu, teismui nebuvo priežasčių nepasinaudoti šiuo elektroniniu adresu, kad bylos procesinius dokumentus įteiktų trečiajam asmeniui R. B. S.. Teigia, kad teismas nesutiko pateikti apeliantui teismo procesinių dokumentų, kad šis juos pats įteiktų trečiajam asmeniui. Mano, kad pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas įpareigojo ieškovą iki 2026 m. birželio 5 d. imtinai į Vilniaus miesto apylinkės teismo depozitinę sąskaitą sumokėti 10 000 Eur užstatą atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ bylinėjimosi išlaidų atlyginimui užtikrinti, ir teismo 2026 m. gegužės 18 d. nutartis, kuria ištaisyta teismo 2026 m. gegužės 15 d. nutartyje padaryta rašymo apsirikimo klaida, yra nepagrįstos ir neteisėtos, riboja apelianto teisę kreiptis į teismą.

CPK 95 straipsnio 3 dalyje reglamentuota, kad kai yra pagrindas manyti, kad ieškinį (pradinį ar priešieškinį), apeliacinį, atskirąjį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pareiškimą ar prašymą ypatingosios teisenos tvarka pateikęs asmuo gali piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis ir neatlyginti bylinėjimosi išlaidų, teismas turi teisę įpareigoti šį asmenį sumokėti užstatą galimų bylinėjimosi išlaidų atlyginimui užtikrinti. Užstato per nustatytą terminą nesumokėjus, teismas procesinį dokumentą palieka nenagrinėtą. Užstato dydis nustatomas, užstatas grąžinamas, bylinėjimosi išlaidos iš užstato atlyginamos mutatis mutandis taikant šio Kodekso 795, 796, 797 ir 798 straipsnius.

Taigi, šios procesinės normos taikymui numatytos dvi sąlygos: (1) galimas procesinį dokumentą pateikusio asmens piktnaudžiavimas jam suteiktomis procesinėmis teisėmis ir (2) jis, išnagrinėjus bylą iš esmės, gali neatlyginti kitai šaliai priteistų bylinėjimosi išlaidų. Neįrodžius bent vienos sąlygos, CPK 95 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas institutas negali būti taikomas.

CPK 95 straipsnio 3 dalyje įtvirtintos nuostatos paskirtis – apsaugoti byloje dalyvaujančių asmenų teises į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, esant tikimybei, kad asmuo gali piktybiškai vengti jas atlyginti arba yra duomenų, jog asmuo piktnaudžiauja teise į teisminę gynybą, dėl ko byloje dalyvaujantys asmenys gali patirti bylinėjimosi išlaidų (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-502-381/2018). Proceso įstatymo nuostatos, reglamentuojančios piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pasekmes, neapibrėžia objektyvių kriterijų, pagal kuriuos būtų galima nustatyti ir spręsti, ar atitinkamas šalies ar kito dalyvaujančio byloje asmens procesinis elgesys gali būti kvalifikuotas kaip piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis. Vadinasi, kiekvienu konkrečiu atveju, pasitelkus individualių aplinkybių vertinimą, turi būti sprendžiama dėl asmens elgesio atitikties piktnaudžiavimo požymiams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-67-969/2019).

Kasacinis teismas, aiškindamas piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis turinį, yra nurodęs, jog įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais ir reiškia ne tik byloje dalyvaujančio asmens veiksmus nesąžiningai pareiškiant nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą ar kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikiant prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą (CPK 95 straipsnio 1 dalis), tačiau ir naudojimąsi procesine teise ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52-313/2015). Piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis atvejais laikytini šalies veiksmai, naudojantis tokiomis teisėmis ne pagal jų paskirtį, ne pagal civilinio proceso tikslus arba kai tokiais veiksmais kitai proceso šaliai sąmoningai sukeliama esminė žala (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-346/2012). Piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis taip pat apibūdinamas kaip objektyvus elgesys, kuris nustatomas remiantis objektyviais išoriniais jo pasireiškimo požymiais; piktnaudžiavimas yra ne tik tada, kai veiksmas sukelia materialinę žalą, bet ir tada, kai kenkia teisinei sistemai, objektyviai neatitinka sąžiningo elgesio standartų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-256-915/2016). Piktnaudžiavimas procesine teise pasireiškia konkrečios subjektinės teisės įgyvendinimo sąlygų pažeidimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2013). Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad proceso įstatymo nuostatos, reglamentuojančios piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pasekmes, neapibrėžia objektyvių kriterijų, pagal kuriuos būtų galima nustatyti ir spręsti, ar atitinkamas šalies ar kito dalyvaujančio byloje asmens procesinis elgesys gali būti kvalifikuotas kaip piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis. Vadinasi, kiekvienu konkrečiu atveju, pasitelkus individualių aplinkybių vertinimą, turi būti sprendžiama dėl asmens elgesio atitikties piktnaudžiavimo požymiams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-67-969/2019 18 punktas).

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovas tiek pradiniame, tiek patikslintame ieškinyje nurodė neteisingą trečiojo asmens gyvenamosios vietos adresą, kuris neegzistuoja. Teismas ne kartą nustatė ieškovui terminą šiam trūkumui pašalinti ir nurodyti tinkamą adresą, tačiau ieškovas šio įpareigojimo neįvykdė, o paskutinį kartą nurodytas trečiojo asmens adresas taip pat buvo pripažintas neegzistuojančiu. Teismas taip pat nurodė, kad ieškovo siūlytas procesinių dokumentų įteikimas trečiajam asmeniui pačiam ieškovui nėra įstatyme numatytas procesinių dokumentų įteikimo būdas. Ieškovo pateikta elektroninio laiško kopija, teismo vertinimu, nepatvirtino, kad procesiniai dokumentai galėtų būti siunčiami šiuo elektroniniu paštu, nes nebuvo įsitikinta, kad jis priklauso bylos šaliai ir kad ši šalis pageidauja procesinius dokumentus gauti elektroniniu paštu. Atsižvelgdamas į tai, teismas padarė išvadą, kad ieškovas tinkamai nevykdo įpareigojimo nurodyti trečiojo asmens gyvenamosios vietos adresą, todėl vilkinamas teisminis procesas, teismas negali tinkamai informuoti bylos šalių apie iškeltą bylą ir didinamos teismo bylinėjimosi išlaidos. Teismas ieškovo procesinį elgesį kvalifikavo kaip piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis ir nurodė, kad ieškovas veikia prieš greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą.

Pirmosios instancijos teismas įteikiančiajai institucijai, užpildęs specialią A formą, 2025 m. rugsėjo 11 d. išsiuntė trečiajam asmeniui ieškovo nurodytu adresu teismo procesinius dokumentus, taikydamas Reglamente (ES) 2020/1784 nustatytus dokumentų įteikimo būdus, formoje nurodęs trečiojo asmens adresą (duomenys neskelbtini). Bylai pateiktais duomenimis nustatyta, kad Acheno apylinkės teismas 2025 m. spalio 29 d. informavo, jog neturi trečiojo asmens gyvenamosios vietos Acheno apylinkės teismo jurisdikcijos teritorijoje, nurodytas adresas: (duomenys neskelbtini). Informavo, kad byla Nr. 17 AR 213/25 perduodama kompetentingam Dresdeno apylinkės teismui. Iš bylai pateiktos formos G nustatyta, kad gaunančioji agentūra Dresdene perduoda dokumentus atitinkamai gaunančiai agentūrai Miunchene 2025 m. lapkričio 17 d., formoje nurodomas adresatas trečiasis asmuo R. B. S., (duomenys neskelbtini), skliaustuose prie adreso nurodomas į lietuvių kalbą neišverstas prierašas su data – 2025 m. liepos 8 d. Vilniaus apylinkės teismas 2026 m. sausio 6 d. gavo Miuncheno apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 16 d. užpildytą formą dėl dokumentų (ne)įteikimo patvirtino, jog trečiajam asmeniui siųsti teismo procesiniai dokumentai neįteikti, priežastis – adresas nežinomas, institucija ėmėsi priemonių asmens adresui nustatyti.

Teismas 2026 m. sausio 7 d. nutartimi ieškovui nustatė terminą trūkumas pašalinti, be kitų įpareigojimų, įpareigojo pateikti trečiojo asmens tapatybės kortelės įskaitomą kopiją. Teismas 2026 m. sausio 12 d. nutartimi įpareigojo apeliantą pateikti trečiojo asmens gyvenamosios vietos adresą, nustatęs, kad teismo siųsti procesiniai dokumentai trečiojo asmens adresu (duomenys neskelbtini), grįžo neįteikti. Ieškovas 2026 m. sausio 29 d. pareiškime dėl ieškinio trūkumų šalinimo nurodė naują trečiojo asmens adresą (duomenys neskelbtini). Byloje esantys duomenys patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas 2026 m. vasario 9 d. išsiuntė teismo procesinius dokumentus trečiajam asmeniui ieškovo nurodytu adresu (duomenys neskelbtini), Reglamente nustatyta forma.

Bylai pateiktais duomenimis nustatyta, kad atsakovė pirmosios instancijos teismui 2026 m. vasario 23 d. pateikė prašymą, kuriuo prašė trečiajam asmeniui teismo procesinius dokumentus įteikti viešo paskelbimo būdu, tačiau teismas 2026 m. vasario 26 d. priimta rezoliucija šio prašymo nepatenkino, pažymėjęs, kad šis procesinių dokumentų įteikimo būdas turi būti taikomas išnaudojus visas galimybes įteikti šaliai procesinius dokumentus visais žinomais adresais. Iš bylai pateikto antstolės B. T. 2025 m. gruodžio 17 d. patvarkymo Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad iš atsakovės antstolės kontoroje buvo gauta užklausa dėl galimybės išieškoti iš trečiojo asmens R. B. S. skolą, tuo pagrindu buvo pateiktos užklausos į Lietuvos Respublikos gyventojų registrą, jo duomenimis, trečiasis asmuo deklaravo gyvenamąją vietą Jungtinėse Amerikos Valstijose. Bylai pateiktais duomenimis nustatyta, kad teismo procesiniai dokumentai siųsti trečiajam asmeniui adresu (duomenys neskelbtini), grįžo neįteikti, formoje nurodoma, kad buvo imtasi veiksmų asmens gyvenamosios vietos nustatymui taip pat nurodoma, kad adresas nežinomas (specialioje formoje nurodoma data 2026 m. balandžio 27 d.).

Atsakovė 2026 m. balandžio 9 d. pateikė pirmosios instancijos teismui prašymą dėl įpareigojimo sumokėti užstatą galimų bylinėjimosi išlaidų atlyginimui užtikrinti, kuriuo prašė įpareigoti ieškovą per 5 darbo dienas į teismo depozitinę sąskaitą įmokėti 20 000 Eur užstatą atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ bylinėjimosi išlaidų atlyginimui užtikrinti; taip pat atsakovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ bylinėjimosi išlaidas atlyginti iš ieškovo sumokėto užstato sumos. Pirmosios instancijos teismas skundžiama 2026 m. gegužės 15 d. nutartimi atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ prašymą dėl įpareigojimo sumokėti užstatą galimų bylinėjimosi išlaidų atlyginimui užtikrinti patenkino iš dalies, nustatęs, kad ieškovas piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, neteisingai nurodydamas trečiojo asmens gyvenamosios vietos adresą ir įpareigojo ieškovą iki 2026 m. birželio 5 d. imtinai į Vilniaus miesto apylinkės teismo depozitinę sąskaitą sumokėti 10 000 Eur užstatą atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ bylinėjimosi išlaidų atlyginimui užtikrinti.

CPK 111 straipsnis, reglamentuojantis dalyvaujančių byloje asmenų procesinių dokumentų formą, turinį ir pateikimo tvarką, be kita ko, nustato, kad kiekviename dalyvaujančio byloje asmens procesiniame dokumente turi būti nurodomos dalyvaujančių byloje asmenų procesinės padėtys, vardai, pavardės, asmens kodai (jeigu jie žinomi), gyvenamosios vietos, pareiškėjui žinomi kitų dalyvaujančių byloje asmenų procesinių dokumentų įteikimo kiti adresai, <...> pareiškėjui žinomi kitų dalyvaujančių byloje asmenų procesinių dokumentų įteikimo kiti adresai, kodai, atsiskaitomųjų sąskaitų numeriai (jeigu jie žinomi) ir kredito įstaigų rekvizitai (jeigu jie žinomi) (CPK 111 straipsnio 2 dalies 2 punktas).

Taigi ieškovui tenka pareiga ieškinyje nurodyti atsakovą ir visus kitus asmenis, su kurių teisėmis ir pareigomis yra susijusi byla, taip pat nurodyti šių asmenų procesines padėtis, duomenis apie juos (CPK 111 straipsnio 2 dalies 2 punktas), tam tikri neesminiai trūkumai, nesudarantys kliūčių tolesnei proceso eigai, neturėtų būti pagrindas pernelyg formaliai taikyti ieškinio trūkumų šalinimo institutą, tokiu būdu suvaržant asmens teisę kreiptis į teismą. Išimtiniais atvejais teismas gali įpareigoti ieškovą pateikti atitinkamus duomenis (pvz., asmens kodą, gyvenamąją vietą) apie byloje dalyvaujančius asmenis, tačiau teismas visada turėtų įvertinti, ar tų duomenų trūkumas yra esminė kliūtis tolesnei proceso eigai, be to, ar ieškovui šie duomenys yra arba turėtų būti žinomi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-138-381/2021). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad jeigu byloje yra įrodymų, jog nėra galimybės gauti duomenų apie byloje dalyvaujančio asmens gyvenamąją ar darbo vietas, teismui yra pagrindas spręsti dėl alternatyvių procesinių dokumentų įteikimo būdų, taikytinų tokiu atveju (CPK 129, 130 straipsniai) (LAT 2015 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-31-916/2015).

Nagrinėjamu atveju įvertinus bylos duomenis nėra pagrindo konstatuoti, kad ieškovas, nurodydamas trečiojo asmens adresą Vokietijoje, pateikė teismui žinomai melagingus duomenis. Iš bylai pateiktų įteikiančiosios institucijos formose nurodomų duomenų ir byloje esančių dokumentų pagrindu galima daryti išvadą, kad trečiojo asmens, kuris turi Vokietijos pilietybę ir (duomenys neskelbtini) išduotą asmens tapatybės patvirtinimo dokumentą – pasą, išduotą Miunchene, gyvenamoji vieta iš tiesų buvo Vokietijoje, tačiau neradus trečiojo asmens nurodomais adresais teismo siųstų procesinių dokumentų įteikti jam nepavyko. Todėl nėra pagrindo nuspręsti, jog ieškovas sąmoningai nurodė neegzistuojančius trečiojo asmens adresus. Byloje esantys duomenys patvirtina ir tą aplinkybę, kad trečiojo asmens gyvenamoji vieta objektyviai nėra aiški, gaunančiosios institucijos Vokietijoje ėmėsi priemonių ją nustatyti, tačiau negalėjo įteikti trečiajam asmeniui teismo siųstų procesinių dokumentų. Nėra pagrindo išvadai, kad ieškovas yra nesąžiningas ir teismui pateikė aiškiai neteisingus duomenis apie trečiojo asmens gyvenamosios vietos adresą. Taip pat negalima vertinti, kad ieškovas pažeidinėjo procesines pareigas, jomis piktnaudžiavo ar naudojosi ne pagal paskirtį. Pastebėtina, kad aplinkybė, jog ieškovas dalyvauja, be šio, dar 20 teisminių procesų, savaime nesuponuoja išvados apie atsakovo piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.

Pažymėtina, kad kiekvienas asmuo turi teisę įstatymo nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas (CPK 5 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, kad ieškovas žinojo apie trečiojo asmens gyvenamąją, tačiau šių duomenų sąmoningai nepateikė arba pateikė žinomai neteisingus duomenis, siekdamas apsunkinti ar vilkinti procesą.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nenustatė konkretaus ir esminio ieškovo piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis ar galimybės piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis. Nenustačius, kad ieškovas piktnaudžiauja ir (ar) ateityje piktnaudžiaus jam suteiktomis procesinėmis teisėmis nagrinėjamoje byloje, taip pat kad jis gali sąmoningai veikti prieš teisingą ir greitą šios bylos išnagrinėjimą (pavyzdžiui, ieškovas teikia akivaizdžiai nepagrįstus prašymus ar reikalavimus, piktybiškai nevykdo CPK 42 straipsnyje numatytos procesinės pareigos ir pan.), skundžiama nutartimi buvo nepagrįstai taikyta CPK 95 straipsnio 3 dalies sąlyga ir ieškovui nustatytas terminas įmokėti užstatą galimų atsakovės bylinėjimosi išlaidų atlyginimui užtikrinti.

Papildomai pažymėtina, jog CPK 117 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas procesinius dokumentus įteikia registruotąja pašto siunta, per antstolius, pasiuntinių paslaugų teikėjus ir kitais šiame Kodekse nurodytais būdais. To paties straipsnio 2 dalis numato, kad jeigu dalyvaujantis byloje asmuo sutinka, teismas gali išduoti jam procesinį dokumentą, kad jį įteiktų adresatui. Jei trečiajam asmeniui nėra galimybės įteikti teismo siunčiamus procesinius dokumentus jo gyvenamojoje vietoje, nes ji yra nežinoma, yra galimybė pasinaudoti kitais įstatyme numatytais procesinių dokumentų įteikimo būdais (CPK 117 – 130 straipsniai).

Šioje nutartyje nurodytų motyvų pagrindu apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad ieškovui negali būti užkertama teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos, todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, yra pagrindas panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria teismas patenkino atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ prašymą dėl įpareigojimo sumokėti užstatą galimų bylinėjimosi išlaidų atlyginimui užtikrinti ir įpareigojo ieškovą iki 2026 m. birželio 5 d. imtinai į Vilniaus miesto apylinkės teismo depozitinę sąskaitą sumokėti 10 000 Eur užstatą atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ bylinėjimosi išlaidų atlyginimui užtikrinti, taip pat panaikinti ir teismo 2026 m. gegužės 18 d. nutartį, kuria teismas ištaisė rašymo apsirikimo klaidą teismo 2026 m. gegužės 15 d. nutartyje, kaip neatsiejamą teismo 2026 m. gegužės 15 d. nutarties dalį.

Kiti apelianto argumentai, atsižvelgiant į pirmiau pateiktus išaiškinimus, vertintini kaip teisiškai nereikšmingi, todėl dėl jų teismas išsamiau nepasisako.

Teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011).

Dėl procesinės bylos baigties

Remdamasis išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK 95 straipsnio 3 dalyje įtvirtinto instituto taikymą, todėl skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. gegužės 15 d. nutartis panaikinama ir klausimas išsprendžiamas iš esmės – atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2026 m. balandžio 9 d. prašymas dėl įpareigojimo sumokėti užstatą galimų bylinėjimosi išlaidų atlyginimui užtikrinti netenkinamas, taip pat panaikinama ir 2026 m. gegužės 18 d. nutartis dėl rašymo apsirikimo ištaisymo, kuri yra neatsiejama panaikintos teismo 2026 m. gegužės 15 d. nutarties dalis, nes nebetenka jos galiojimo pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, priteisimo

CPK 93 straipsnyje reglamentuojamos bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės. Pagal šio straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

Kasacinio teismo praktikoje taip pat išaiškinta, kad kol nėra išnagrinėta civilinė byla ir nėra priimtas sprendimas nė vienos iš šalių naudai, t. y. kol teismas dėl ginčo esmės nėra priėmęs teismo procesinio sprendimo, iš kurio būtų galima nustatyti, kuri šalis laimėjo ginčą byloje, dar neegzistuoja visos CPK 93 straipsnio 1 dalies taikymo sąlygos, todėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimas pagal šią teisės normą yra nepriteistinas. Dėl šios priežasties apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą pagal atskirąjį skundą dėl pirmosios instancijos teismo nutarties tarpiniu procesiniu klausimu (pvz., nutarties sustabdyti bylą ar nutarties taikyti laikinąsias apsaugos priemones), kol bylos nagrinėjimas iš esmės nėra baigtas, neturi pagrindo skirstyti bylinėjimosi išlaidas remdamasis CPK 93 straipsnio 1 dalimi. Šis klausimas spręstinas teismui priimant bylos nagrinėjimo baigiamąjį teismo aktą (baigiamąjį teismo procesinį sprendimą) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-280-219/2018, 13 punktas; 2021 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-275-823/2021, 15 punktas).

Plėtodamas pirmiau aptartą kasacinio teismo praktiką, apeliacinės instancijos teismas išaiškina, kad, šiuo atveju byla dar nėra išnagrinėta iš esmės, skundžiamomis nutartimis buvo išspręstas procesinis klausimas dėl užstato galimų bylinėjimosi išlaidų atlyginimui užtikrinti. Todėl apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo, vadovaudamasis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, paskirstyti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, kadangi dar nėra galimybės nustatyti ginčą laimėjusios šalies, o kartu ir šalies, kuriai tenka pareiga atlyginti bylinėjimosi išlaidas. Šiame tarpiniame procese patirtos bylinėjimosi išlaidos turėtų būti įtrauktos į bendrą bylinėjimosi išlaidų sąmatą, dėl kurios sprendžiama galutiniame procesiniame sprendime baigus nagrinėti bylą iš esmės. Atsižvelgiat į tai, šiuo atveju šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos nepaskirstytinos.

Dėl baudos skyrimo atsakovei

Apeliantas atskirajame skunde suformulavo prašymą skirti atsakovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2 000 Eur baudą, 50 procentų šios baudos skiriant apeliantui, nes, jo vertinimu, atsakovė piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, siekia nesąžiningų 2026 m. balandžio 9 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ prašyme nedeklaruojamų tikslų, vilkina bylos nagrinėjimą ir nepateikia teismui šios bylos ginčo sutarčių su jų kainomis.

Pagal CPK 95 straipsnio 1 dalį dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. Teismas, nustatęs šio straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki penkių tūkstančių eurų baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui (CPK 95 straipsnio 2 dalis).

Kasacinio teismo išaiškinta, kad piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra teisės pažeidimas, t. y. civilinio proceso teisės tiesiogiai draudžiamas elgesys, už kurį nustatyta galimybė taikyti teisinę atsakomybę, įtvirtintą CPK 95 straipsnyje. Ne kiekvienas pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nesilaikymo atvejis savaime reiškia teisės pažeidimą, galintį sukelti teisinės atsakomybės priemonių, nustatytų CPK 95 straipsnio, taikymą, t. y. ne kiekvienu atveju pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nepaisymas laikytinas teisės pažeidimu, tam tikrais atvejais jis gali būti įvertintas kaip netinkamas subjektinės teisės įgyvendinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-404-969/2017, 63 punktas).

Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-695/2017, 65 punktas). Teisėtas ir pagrįstas asmens naudojimasis procesinėmis teisėmis, jeigu nenustatytas tyčinis nesąžiningas elgesys, negali būti pripažįstamas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovo pirmiau paminėtos aplinkybės nesudaro pagrindo atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiksmus kvalifikuoti kaip piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Ta aplinkybė, kad, ieškovo nuomone, atsakovė siekia 2026 m. balandžio 9 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ prašyme nedeklaruojamų tikslų, vilkina bylos nagrinėjimą ir nepatiekia teismui šios bylos ginčo sutarčių su jų kainomis, savaime nereiškia piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis. Tam, kad būtų pagrindas konstatuoti piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, turi būti nustatytas aiškiai nepagrįstas, nesąžiningas šios teisės įgyvendinimas. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nagrinėjamoje byloje susiklosčiusią situaciją, konstatuoja, kad nenustatyta, jog atsakovė, pateikdama teismui 2026 m. balandžio 9 d. prašymą, procesinėmis teisėmis naudojosi akivaizdžiai nesąžiningai. Atsižvelgiant į tai, ieškovo prašymas skirti baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis atmestinas (CPK 95 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. gegužės 15 d. nutartį, kuria teismas patenkino atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ prašymą dėl įpareigojimo sumokėti užstatą galimų bylinėjimosi išlaidų atlyginimui užtikrinti ir įpareigojo ieškovą Z. V. iki 2026 m. birželio 5 d. imtinai į Vilniaus miesto apylinkės teismo depozitinę sąskaitą sumokėti 10 000 Eur užstatą atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ bylinėjimosi išlaidų atlyginimui užtikrinti, ir klausimą išspręsti iš esmės – atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ 2026 m. balandžio 9 d. prašymo dėl įpareigojimo sumokėti užstatą galimų bylinėjimosi išlaidų atlyginimui užtikrinti netenkinti. Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. gegužės 18 d. nutartį, kuria teismas ištaisė rašymo apsirikimo klaidą teismo 2026 m. gegužės 15 d. nutartyje, kaip neatsiejamą teismo 2026 m. gegužės 15 d. nutarties dalį. Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Milda Skersienė