- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-09-23
- Bylos Nr.
- TA-124-1188/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-02299-2024-4
- Bylos rūšis
- Administracinė byla
- Teisėjai
- Skirgailė Žalimienė (pirm.), Ričardas Piličiauskas, Egidijus Šileikis (pran.)
- Pareiškėjas
- K. A.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos, Lietuvos valstybė
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko, Egidijaus Šileikio (pranešėjas) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo K. A. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. birželio 10 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo K. A. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas K. A. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti jam iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos (toliau – ir LKT) Pravieniškių 1-ojo kalėjimo (toliau – ir Kalėjimas) 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
Pareiškėjas rėmėsi šiais pagrindiniais argumentais:
Kalėjime atsakovas neužtikrino pareiškėjui tinkamų kalinimo sąlygų laikotarpiu nuo 2021 m. rugsėjo mėn. buvo pažeidžiamas pareiškėjo privatumas naudojantis dušu, taip pat dušas neatitiko higienos normų. Duše tekdavo maudytis ne mažiau kaip 3 nuteistiesiems, iki 2022 m. spalio 6 d. duše nebuvo jokių pertvarų, pareiškėjui situacija buvo labai nemaloni ir žeminanti, pareiškėjas sutrikdavo, kai reikėdavo praustis stebint kitiems nuteistiesiems, dėl tokių sąlygų negalėjo tinkamai nusiprausti, todėl jausdavosi nešvarus, pareiškėjas sulaukdavo įvairių pašaipų iš kitų nuteistųjų.
Nuo 2022 m. spalio mėn. įstaigos administracija įrengė tarp dušų pertvaras. Tačiau pertvaros buvo įrengtos tik formaliai, jos neužtikrino ir neužtikrina privatumo, dušuose nėra užuolaidėlių. Dušuose nebuvo ir nėra persirengimo patalpos, ant sienų buvo įrengta tik keletas pakabų, nebuvo jokių pertvarų, todėl persirengiant nebuvo užtikrintas privatumas. Rankšluosčiai nuo garų buvo sudrėkę ir blogo kvapo, ant sienų matosi pelėsis, Kalėjimo administracijos ne kartą buvo prašyta įrengti pertvaras, užtikrinti bent minimalų privatumą, tačiau padėtis nepagerėjo. Pažeidimai truko ilgą laiką. Pareiškėjo teisė į privatumą Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnio prasme buvo pažeista, išvardintos aplinkybės, netinkamos kalinimo sąlygos, įrodo eilę pareiškėjo teisių ir teisėtų interesų pažeidimų, sukėlusių pareiškėjui nepatogumus ir nepagrįstus suvaržymus. Dėl to pareiškėjas patyrė neturtinę žalą.
Atsiliepimas
Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas LKT atsiliepime prašė pareiškėjo skundą atmesti.
LKT atsiliepimą grindė šiais pagrindiniais argumentais:
Atsakovas ginčo laikotarpiui nuo 2021 m. rugsėjo 1 d. iki 2021 m. lapkričio 7 d. prašė taikyti ieškinio senaties terminą.
Visų Kalėjimo būrių bendrojo naudojimo dušinėse pertvaros iš šonų buvo įrengtos nuo 2022 m. spalio 14 d. Pareiškėjas buvo kalinamas gyvenamosiose patalpose, kuriose įrengtas miegamų vietų skaičius nuo 2 iki 4, todėl kalinami asmenys, nesukeldami vieni kitiems nepatogumų, galėjo naudotis visi vienoje pusėje įrengtais dušo sieteliais, atskirtais pertvaromis, nepažeisdami vienas kito privatumo. Nuteistieji į dušo patalpas buvo vedami maudytis vadovaujantis patvirtintais nuteistųjų naudojimosi dušu grafikai, kuriuose yra nurodyta, jog vienu metu į dušą vedami tik vienos kameros (kamerinio tipo patalpos) nuteistieji. Dušuose bent iš šonų esant įrengtoms pertvaroms yra užtikrinamas pakankamas privatumas. Todėl pareiškėjo privatumas nuo 2022 m. spalio 14 d. dušo patalpose buvo užtikrintas. Pareiškėjas į LKT Turto valdymo skyrių dėl dušuose neužtikrinamo privatumo raštu nesikreipė ir nesiskundė.
Bendrojo naudojimo dušinę kasdieną valo ir tvarko LKT Turto valdymo skyriuje darbinę veiklą vykdantis nuteistasis, patalpoms, kurias valo patys jose laikomi asmenys, buvo skiriamos valymo priemonės, valymo inventoriaus komplektas. Pareiškėjas nepateikė duomenų, kad tvarkiniais dirbantys nuteistieji būtų netinkamai atlikę savo pareigas, t. y. būtų netinkamai valę jiems priskirtas patalpas. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktas patvirtina, kad duše kontrolės metu pelėsio aplink langą ir tarp plytelių nebuvo. Bendrojo naudojimo dušinės tvarkingos, dažai ir tinkas nuo lubų, sienų nebyra. Patalpos periodiškai remontuojamos, atnaujinamos ir perdažomos. Pareiškėjas ginčo laikotarpiu su skundais dėl pelėsio bendrojo naudojimo dušinėje nesikreipė.
Teisės aktai nereguliuoja persirengimo patalpos prie dušinės įrengimo. Lietuvos higienos normos HN 134:2015 29 punktas nustato reikalavimus prieškambario įrengimui sanitarinei švaryklai, o bendra nuteistųjų dušinė nėra laikoma sanitarine švarykla. Kalėjime vietos persirengti įrengtos tose pačiose dušų patalpose: suoliukai, pakabos (kabliukai) drabužiams pasikabinti. Persirengimo ir prausimosi vietų įrengimas yra analogiškas visų viešų įstaigų persirengimo vietų įrengimui ir atitinka bendrąsias visuomenėje galiojančias ir didžiajai daliai visuomenės priimtas nuostatas dėl tokių patalpų įrengimo.
Nėra duomenų, kad pareiškėjas su skundais būtų kreipęsis į kitas kompetentingas institucijas (Nacionalinį visuomenės sveikatos centrą ar kt.) dėl netinkamų kalinimo sąlygų. Pareiškėjas tik abstrakčiai išvardino galimus pažeidimus, tačiau jų nedetalizavo, neįvardijo, kada jie tiksliai atsirado, nepateikė jokių objektyvių duomenų, kad dėl to jam kilo kokios nors neigiamos pasekmės. Pareiškėjo argumentai dėl netinkamų kalinimo sąlygų yra nepagrįsti objektyviais įrodymais. Pareiškėjas ginčo laikotarpiu į Kalėjimo Resocializacijos skyriaus psichologus dėl patiriamos psichologinės būklės pablogėjimo nesikreipė. Pareiškėjo teiginiai apie patirtus neigiamus išgyvenimus laikytini jo paties subjektyvia nuomone, nesudarančia pagrindo neturtinės žalos atsiradimui. Pareiškėjas savo skunde nepateikė jokių realiais faktais pagrįstų duomenų ar įrodymų apie tai, kad jis patyrė neturtinę žalą, neįrodė, kad atsakovas savo veiksmais (veikimu, neveikimu) padarė nuteistajam žalos.
II.
Regionų administracinis teismas 2025 m. birželio 10 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.
Teismo vertinimu, pareiškėjas turėjo suvokti apie savo teisių pažeidimą, tačiau į teismą kreipėsi tik 2024 m. lapkričio 7 d. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK; 1.124 str., 1.125 str. 9 d., 1.126 str. 2 d., 1.127 str. 5 d. 1.131 str. 1–2 d.) nuostatomis dėl ieškinio senaties termino, ir šias nuostatas aiškinančia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjas prašomą priteisti neturtinę žalą kildina iš teisės aktų reikalavimų neatitinkančių jo kalinimo Kalėjime sąlygų, įvertinęs pareiškėjo nurodyto pažeidimo pobūdį, teismas sprendė, jog šiuo atveju pareiškėjas apie savo teisių pažeidimą turėjo žinoti ir suvokti tuo metu, kai šis pažeidimas pasireiškė, todėl nuo šio momento turi būti skaičiuotinas senaties terminas. Jokių objektyvių, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusių aplinkybių, sukliudžiusių laiku kreiptis į teismą, byloje nenustatyta. Reikalavimui dėl 2021 m. rugsėjo 1 d. iki 2021 m. lapkričio 7 d. laikotarpio buvo teismas pritaikė ieškinio senatį ir skundo reikalavimą atlyginti neturtinę žalą už šį laikotarpį atmetė. Teismas nurodė, kad byloje aktualus ginčo dėl neturtinės žalos priteisimo laikotarpis yra nuo 2021 m. lapkričio 7 d. iki 2024 m. lapkričio 7 d. (toliau – ir ginčo laikotarpis).
Teismas pažymėjo, kad visų būrių Kalėjimo bendrojo naudojimo dušinėse pertvaros iš šonų buvo įrengtos nuo 2022 m. spalio 14 d. Nuteistieji į dušo patalpas buvo vedami maudytis vadovaujantis patvirtintais nuteistųjų naudojimosi dušu grafikais, kuriuose nurodyta, jog vienu metu į dušą vedami tik vienos kameros (kamerinio tipo patalpos) nuteistieji. 2022 m. pabaigoje naujai pastatytuose moduliniuose pastatuose apgyvendintiems 14, 15 būrių nuteistiesiems, vienoje gyvenamojoje patalpoje įkurdinti du nuteistieji naudojasi sanitariniu mazgu (tualetas, praustuvė, dušas) nuo gyvenamosios patalpos atskirtu sienomis nuo lubų iki grindų su varstomomis durimis. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas į LKT Turto valdymo skyrių dėl dušuose neužtikrinamo privatumo raštu nesikreipė ir nesiskundė.
Teismas nurodė, kad LKT užtikrina Lietuvos higienos normos HN 134:2015 37 punkto reikalavimo, nustatančio, kad patalpoms, kurias valo patys jose laikomi asmenys, turi būti skirtos valymo priemonės, vykdymą. Švarai ir tvarkai palaikyti suimtiesiems (nuteistiesiems) išduodamos valymo priemonės ir inventorius. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas nepateikė jokių duomenų, jog tvarkiniais dirbantys nuteistieji būtų netinkamai atlikę savo pareigas, t. y. būtų netinkamai valę jiems priskirtas patalpas. Bendrojo naudojimo dušinės tvarkingos, dažai ir tinkas nuo lubų, sienų nebyra. Patalpos periodiškai remontuojamos, atnaujinamos ir perdažomos. Pareiškėjas ginčo laikotarpiu į LKT Turto valdymo skyrių su skundais dėl pelėsio bendrojo naudojimo dušinėje nesikreipė.
Teismas pažymėjo, kad tam tikras suimtųjų (nuteistųjų) laisvės apribojimas ir su juo susiję neigimai išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu. Teismas nurodė, kad pareiga įrodyti, jog dėl neteisėtų valdžios institucijos veiksmų tam tikra žala patirta, tenka pareiškėjui, pareiškėjas taip pat privalo pagrįsti ir įrodyti priežastinį ryšį tarp jo nurodomos žalos ir neteisėtų veiksmų. Vien tik pareiškėjo paaiškinimų apie patirtą neturtinę žalą nepakanka, paaiškinimai turėtų būti patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais įrodymais.
Teismas nurodė, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu į Kalėjimo Resocializacijos skyriaus psichologus dėl patiriamų dvasinių išgyvenimų, orumo pažeidimo, dvasinių kančių, fizinio skausmo, diskomforto, kuriuos galėjo sukelti privatumo stoka dušinėse ar kt. kalinimo sąlygos, nesikreipė. Pareiškėjo teiginiai apie patirtus neigiamus išgyvenimus laikytini jo paties subjektyvia nuomone, nesudarančia pagrindo neturtinės žalos atsiradimui. Byloje nėra duomenų, kad būtų pakenkta pareiškėjo psichinei ir (ar) fizinei sveikatai, kad atsakovo atstovas būtų sąmoningai stengęsis sukelti nepatogumus pareiškėjui. Byloje taip pat nėra duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėjui buvo sudarytos išskirtinės jo garbę ir orumą žeminančios sąlygos. Neteisėtų atsakovo veiksmų (neveikimo) nenustatyta. Nesant neteisėtų veiksmų, bei žalos įrodymo, negali būti nustatytas ir priežastinis ryšys tarp jų. Todėl teismas sprendė, kad byloje nėra įrodyta ir pagrįsta nė viena iš civilinės atsakomybės kilimo viešojo administravimo subjektui, sąlygų. Pareiškėjas savo skunde nepateikė jokių realiais faktais pagrįstų duomenų ar įrodymų apie tai, kad jis patyrė neturtinę žalą, neįrodė, kad atsakovas veiksmais (veikimu, neveikimu) padarė nuteistajam žalos.
III.
Pareiškėjas pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo priteisti jam iš atsakovo atstovo 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, prašo sprendimą panaikinti, o jo skundą tenkinti. Pareiškėjas atkreipia dėmesį į administracinę bylą Nr. eI-1-2043-428/2025. Pareiškėjas tvirtina, kad skundą nagrinėjusi teisėja aplaidžiai išnagrinėjo bylą.
Atsiliepimas
Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas LKT atsiliepime prašo apeliacinį skundą atmesti.
LKT atsiliepime pakartojo ginčui aktualias faktines aplinkybes, teisinį reguliavimą bei atsiliepimą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:
Apeliantas nepateikia jokių argumentų, kad pirmosios instancijos teismas būtų netinkamai įvertinęs bylos aplinkybes, nepasisakęs dėl kurių nors jo skunde keliamų klausimų ar argumentų, nenurodė, kad teismas būtų pažeidęs kokias nors procesines ar materialinės teisės normas. Apeliantas apeliaciniame skunde tik abstrakčiai nurodo, jog nesutinka su teismo sprendimu.
Byloje nėra duomenų, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, bei kad siekė pareiškėjui sąmoningai sukelti dvasinį sukrėtimą ir skriaudą. Teismas visapusiškai ir išsamiai išanalizavo bylos aplinkybes, bei objektyviai įvertino faktus ir priėmė teisingą sprendimą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Nagrinėjamos bylos dalykas – pareiškėjo reikalavimo priteisti iš LKT 10 000 Eur neturtinei žalai, kilusiai dėl netinkamų kalinimo sąlygų atlyginti, pagrįstumas ir teisėtumas.
Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo reikalavimams už laikotarpį dėl 2021 m. rugsėjo 1 d. iki 2021 m. lapkričio 7 d. taikė sutrumpintą 3 metų ieškinio senaties terminą. Teismas vertino laikotarpį nuo 2021 m. lapkričio 7 d. iki 2024 m. lapkričio 7 d., bei, nenustatęs atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų ir pareiškėjui kilusios žalos, pareiškėjo skundą atmetė.
Pareiškėjas apeliaciniame skunde nesutinka su šiuo sprendimu ir nurodo, kad pirmosios instancijos teismas aplaidžiai išnagrinėjo pareiškėjo skundą.
Tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, teisėjų kolegija pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).
Reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (CK 6.271 str.), atlyginimo gali būti tenkinamas tik esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008 ir kt.). Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą.
Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės ar savivaldybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 str. prasme), kiekvienu atveju yra būtina nustatyti kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmeniui, teigiančiam, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. liepos 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-745-552/2025).
Apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007, 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje
Nr. A822-1321/2013 ir kt.). Tikrinant pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą įrodymų vertinimo aspektu, pažymėtina, kad teismas privalo tiesiogiai ištirti visus byloje esančius įrodymus (ABTĮ 10 str. 2 d.), aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti (ABTĮ 80 str. 1 d.). Siekiant nustatyti visas nagrinėjamai bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti, į bylą gali būti pateikti papildomi įrodymai, teismas gali imtis procesinių veiksmų, kad į bylą būtų pateikti ginčui išspręsti reikalingi dokumentai. Teismo sprendimas neturi būti formalus, juo turi būti siekiama, kad ginčas būtų išspręstas teisingai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. balandžio
13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eTA-60-968/2022).
Nagrinėdamas bylas dėl netinkamų kalinimo sąlygų Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi nuoseklios pozicijos, kad atsižvelgiant į kalinamų asmenų ribotas galimybes rinkti įrodymus paprastai iš pareiškėjo reikalaujama nurodyti tik pagrįstai detalizuotą kalinimo sąlygų apibūdinimą. Pareiškėjui aiškiai nurodžius reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, laikymąsi tenka atsakovui ir jo atstovui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. sausio 3 d. nutartį administracinėje byloje
Nr. A-3358-624/2016; kt.). Laisvės atėmimo įstaigai nesugebėjus paneigti pareiškėjo teiginių, susijusių su kalinimo sąlygų pažeidimais, jie laikomi nustatytais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. sausio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3358-624/2016, 2017 m. birželio 12 d. nutartį administracinėje Nr. A-979-556/2017; kt.).
Byloje nustatyta, kad ginčo laikotarpiu, t. y. nuo 2021 m. lapkričio 7 d. iki 2024 m. lapkričio 7 d. pareiškėjas laisvės atėmimo bausmę atliko Pravieniškių 1-ajame kalėjime. Pareiškėjas reikalavimą atlyginti neturtinę žalą kildino iš LKT veiksmų (neveikimo), be kita ko, privatumo duše neužtikrinimo.
Pareiškėjas skunde nurodė, kad jis naudojosi dušo kabina, kuri nebuvo atitverta nuo likusios prausyklos dalies ir jį besimaudantį matydavo kiti nuteistieji. Nuo 2022 m. spalio mėnesio įstaigos administracija įrengė tarp dušų pertvaras, tačiau ir jos neužtikrino tinkamo privatumo, kadangi nebuvo užuolaidų (dušai nebuvo visiškai atitverti iš priekio). Atsakovo atstovas patvirtino, kad Kalėjime visų būrių bendrojo naudojimo dušinėse pertvaros iš šonų buvo įrengtos tik nuo
2022 m. spalio 14 d.
Teisėjų kolegija akcentuoja, kad teismų praktikoje išaiškinta, jog dušuose bent iš šonų esant įrengtoms pertvaroms, yra užtikrinamas pakankamas privatumas, todėl toks dušų įrengimas (nors ir neužtikrinant visiško privatumo) savaime nėra pagrindas valstybės atsakomybei atsirasti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. sausio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-44-525/2024; kt.). Tačiau naujausioje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje taip pat išaiškinta, kad jeigu dušai įrengti vieni prieš kitus, o pareiškėjas savo privatumo pažeidimą iš esmės ir sieja su tokiu dušų įrengimu, toks dušų įrengimas pažeidžia asmens privatumą (žr., pvz., 2024 m. kovo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-9-492/2024; 2024 m. gegužės
8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-21-520/2024; 2024 m. liepos 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-56-520/2024; 2025 m. gegužės 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-218-821/2025; 2025 m. lapkričio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-272-492/2025; kt.).
Teisėjų kolegija pažymi, kad, kaip minėta, ginčo laikotarpis (pritaikius ieškinio senatį), yra nuo 2021 m. lapkričio 7 d. iki 2024 m. lapkričio 7 d. Iš pirmiau nustatytų aplinkybių matyti, kad pertvaros Kalėjimo dušuose buvo įrengtos tik 2022 m. spalio 14 d. Taigi laikotarpiu nuo 2021 m. lapkričio 7 d. iki 2022 m. spalio 14 d. Kalėjimo dušo patalpoje nebuvo įrengta jokių pertvarų ir tai pagal teismų praktiką gali būti pripažįstama asmens privatumo pažeidimu. Be to, kaip nurodė pirmosios instancijos teismas, pareiškėjas skundėsi ir tuo, kad net ir po pertvarų įrengimo jo privatumas buvo pažeidžiamas, kadangi dušai nebuvo visiškai atitverti iš priekio. Nepaisant šių aplinkybių, pirmosios instancijos teismas sutiko su atsakovo atstovo teiginiais, išsamiai neatlikęs pareiškėjo nurodytų aplinkybių analizės, be kita ko, teismų praktikoje suformuotais aspektais.
Įvertinusi byloje esančius įrodymus, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką šiuo aspektu, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai neišnagrinėjo pareiškėjo argumentų dėl privatumo pažeidimo, netyrė duomenų, kaip buvo įrengti Kalėjimo dušai (ar dušai įrengti vieni prieš kitus ir tik iš šonų atitverti dalinėmis pertvaromis) skundžiamu laikotarpiu, nesiaiškino, ar pareiškėjas naudojosi bendromis Kalėjimo dušo patalpomis, ar turėjo galimybę naudotis tik jo būriui skirtomis dušo patalpomis (jeigu tokios buvo įrengtos) (žr., pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo
2025 m. gruodžio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-285-442/2025).
Be to, pareiškėjas skunde akcentavo higienos sąlygų dušuose pažeidimus, nurodė šiuo aspektu aktualius duomenis (pvz., akcentavo Nacionalinio visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktą). Byloje taip pat yra pateiktas nurodytos įstaigos 2023 m. rugsėjo 19 d. patikrinimo aktas, iš kurio matyti, kad buvo atlikta grįžtamoji kontrolė, kadangi 2023 m. rugpjūčio 24 d. dušo patalpose buvo nustatyti higienos normos pažeidimai. Pažymėtina, kad vertinant higienos sąlygas įkalinimo įstaigose, analizuojami byloje esantys duomenys, galintys patvirtinti arba paneigti higienos normų užtikrinimą pareiškėjui ginčo laikotarpiu (dažniausiai visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktai) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-193-822/2018; kt.). Šiuo aspektu svarbu pažymėti ir tai, kada tokie patikrinimai bei atitinkami aktai surašomi (pareiškėjo kameroje buvimo metu, iki ar po to) ir kokiu pagrindu. Visa tai turi įtakos tokių įrodymų patikimumui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo
2017 m. birželio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1349-525/2017; kt.). Teismas pirmiau nurodytų aplinkybių neįvertino ir dėl jų skundžiamame sprendime nepasisakė.
Todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo pripažinti, kad pirmosios instancijos teismas buvo aktyvus tiriant įrodymus, nustatė visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištyrė bei tuo pagrindu priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.
Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas paprastai tikrina priimto pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą bei pagrįstumą, o pirmosios instancijos teismas privalo išsamiai, visapusiškai ir objektyviai ištirti ir įvertinti konkrečios bylos faktus, atskleisti bylos esmę ir sprendimu nustatyti, ar pareiškusio skundą asmens teisės ir įstatymų saugomi interesai pažeisti, jei pažeisti, – kokiu teisiniu būdu bei kokia apimtimi gintini (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. sausio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1037-438/2017). Vien tik Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui teisiškai įvertinus reikšmingus faktinius duomenis, kurie nebuvo tirti bei vertinti pirmosios instancijos teisme bei teisinį reguliavimą, būtų pažeista proceso šalies teisė į apeliaciją, o tai lemtų teisės bent kartą apskųsti nepalankų teismo sprendimą instancine teismų sprendimų kontrolės tvarka pažeidimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. spalio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-904-520/2018).
Pirmosios instancijos teismo padaryti proceso pažeidimai negali būti ištaisyti apeliacinės instancijos teisme, todėl yra faktinis ir teisinis pagrindas pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo K. A. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies. Panaikinti Regionų administracinio teismo 2025 m. birželio 10 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nutartis neskundžiama.