Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Laima Kriaučiūnaitė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo PRS1 atskirąjį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2026 m. gegužės 12 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo V. A. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo vykdymo procese, suinteresuoti asmenys antstolė SUA3 , Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, MB prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo vykdymo procese, suinteresuoti asmenys antstolė A. M., Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, MB „ADO5“,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Atskirojo skundo teisiniai argumentai

VDI dokumentas patvirtina, kad administratorės veiksmų epizodas nėra neutralus.

Prokuratūros raštas patvirtina, kad pareiškėjo nurodytos aplinkybės perduotos patikrinti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 straipsnis). Absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320, 338 straipsniai).

Dėl naujų įrodymų, rašytinių paaiškinimų priėmimo

CPK 314 straipsnis nustato, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad nuostata, ribojanti naujų įrodymų pateikimą apeliacinės instancijos teisme, neturi būti taikoma formaliai ir panaudota prieš sąžiningus teismo proceso dalyvius, be to, negali būti vertinama kaip kliūtis teismui konkrečioje byloje įvykdyti teisingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-611/2018 38 pastraipa). Teismas, atsižvelgdamas į CPK 180 straipsnyje įtvirtintą sąsajumo principą, priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 302, 338 straipsniai).

Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad teikiami nauji įrodymai neužvilkins bylos nagrinėjimo, ir siekdamas teisingai išspręsti bylą, minėtus naujus įrodymus priima.

Apeliantas prašo priimti papildomus paaiškinimus (2026-05-22 DOK-11501).

CPK 42 straipsnyje įtvirtinta teise teikti rašytinius paaiškinimus galima naudotis ir apeliaciniame procese, jei tokių paaiškinimų turinys neprieštarauja CPK 323 straipsnyje nurodytam reikalavimui. CPK 323 straipsnyje, reglamentuojančiame apribojimus keisti apeliacinio skundo dalyką ar pagrindą, įtvirtinta, jog pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, keisti (papildyti) apeliacinį skundą draudžiama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2012). CPK 323 straipsnio nuostatos lemia aiškinimą, kad šalies rašytiniai paaiškinimai, kuriuose nurodomi papildomi nesutikimo su skundžiamu pirmosios instancijos teismo procesiniu sprendimu argumentai, ar kuriuose nurodomi papildomi atsiliepimo į apeliacinį arba atskirąjį skundą argumentai, negali būti priimami, kai pasibaigia įstatymų leidėjo nustatytas terminas tokiam procesiniam veiksmui atlikti. Rašytiniai paaiškinimai, kuriuose šalis išdėsto savo atsikirtimus į priešingos šalies apeliacinės instancijos teismui adresuotus procesinius dokumentus, taip pat negali būti priimami, nes apeliaciniame procese nenumatytas apsikeitimas jokiais kitais procesiniais dokumentais, išskyrus patį skundą bei atsiliepimą į jį, kuriems pateikti, be kita ko, yra nustatyti ir konkretūs procesiniai terminai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2-969/2016; 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-87-969/2017; Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-237-464/2022). Remiantis šiais argumentais, apeliant Teismo 2012 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2012). CPK 323 straipsnio nuostatos lemia aiškinimą, kad šalies rašytiniai paaiškinimai, kuriuose nurodomi papildomi nesutikimo su skundžiamu pirmosios instancijos teismo procesiniu sprendimu argumentai, ar kuriuose nurodomi papildomi atsiliepimo į apeliacinį arba atskirąjį skundą argumentai, negali būti priimami, kai pasibaigia įstatymų leidėjo nustatytas terminas tokiam procesiniam veiksmui atlikti. Rašytiniai paaiškinimai, kuriuose šalis išdėsto savo atsikirtimus į priešingos šalies apeliacinės instancijos teismui adresuotus procesinius dokumentus, taip pat negali būti priimami, nes apeliaciniame procese nenumatytas apsikeitimas jokiais kitais procesiniais dokumentais, išskyrus patį skundą bei atsiliepimą į jį, kuriems pateikti, be kita ko, yra nustatyti ir konkretūs procesiniai terminai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2-969/2016; 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-87-969/2017; Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-237-464/2022). Remiantis šiais argumentais, apelianto rašytinius paaiškinimus (2025-12-31 DOK-295530) atsisakoma priimti.

Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo skubos tvarka

Apeliacinės instancijos teismas taip pat netenkina apelianto prašymo skubos tvarka išnagrinėti atskirąjį skundą, kadangi apeliantas nenurodė jokių objektyvių aplinkybių, kodėl egzistuoja toks poreikis. Apeliantas rašytiniuose paaiškinimuose (2026-05-22 DOK-11501) pats nurodo, kad jo banko sąskaitos išrašas patvirtina faktinį 2 937,60 Eur sumos nurašymą/rezervavimą per PLAIS sistemą antstolės SUA3 vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Taip pat paaiškinimuose (2026-06-08 DOK-78459) nurodo, kad 2026 m. gegužės 26 d. patvarkyme Nr. S-26-151-14952 antstolė nurodo, kad vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) iš apelianto išieškota 2 937,60 Eur suma. Todėl vien apelianto lėšų nuskaitymas/išieškojimas nelaikytinas pakankamu pagrindu atskirąjį skundą nagrinėti skubos tvarka, atsižvelgiant į apeliacine tvarka nagrinėjamo klausimo pobūdį.

Dėl prašymo išreikalauti duomenis, taikyti laikinąsias apsaugos priemones

Apeliantas prašo (2026-06-08 DOK-78459) išreikalauti iš antstolės A. M. informaciją ir mokėjimo dokumentus, patvirtinančius, ar 2 485 Eur suma faktiškai pervesta VMI, o jeigu pervesta – kada, kokiu mokėjimo dokumentu ir į kokią sąskaitą; išreikalauti iš antstolės dokumentus, patvirtinančius 452,60 Eur vykdymo išlaidų faktinį išskaičiavimą, detalizavimą ir pagrindimą; jeigu 2 485 Eur suma dar nėra faktiškai pervesta VMI, iki civilinės bylos Nr. e2S-1518-886/2026 išnagrinėjimo uždrausti antstolei SUA3 ją pervesti VMI; jeigu 2 485 Eur suma jau faktiškai pervesta VMI, vertinti šią aplinkybę kaip reikšmingą sprendžiant dėl antstolės veiksmų, apeliacinės bylos praktinio veiksmingumo ir pareiškėjo teisės į veiksmingą teisminę gynybą. informaciją ir mokėjimo dokumentus, patvirtinančius, ar 2 485 Eur suma faktiškai pervesta VMI, o jeigu pervesta – kada, kokiu mokėjimo dokumentu ir į kokią sąskaitą; išreikalauti iš antstolės dokumentus, patvirtinančius 452,60 Eur vykdymo išlaidų faktinį išskaičiavimą, detalizavimą ir pagrindimą; jeigu 2 485 Eur suma dar nėra faktiškai pervesta VMI, iki civilinės bylos Nr. e2S-1518-886/2026 išnagrinėjimo uždrausti antstolei A. M. ją pervesti VMI; jeigu 2 485 Eur suma jau faktiškai pervesta VMI, vertinti šią aplinkybę kaip reikšmingą sprendžiant dėl antstolės veiksmų, apeliacinės bylos praktinio veiksmingumo ir pareiškėjo teisės į veiksmingą teisminę gynybą.

Apeliantas prašo (2026-06-08 DOK-78434) išreikalauti iš antstolės A. M. skubią informaciją apie aktualią 2 937,60 Eur sumos būklę vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini): ar ši suma tebėra antstolės depozitinėje sąskaitoje, ar jau paskirstyta ir/arba pervesta VM937,60 Eur sumos būklę vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini): ar ši suma tebėra antstolės depozitinėje sąskaitoje, ar jau paskirstyta ir/arba pervesta VMI.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo tenkinti apelianto prašymus, nes jie nėra susiję su šios apeliacijos nagrinėjamu dalyku.

Apeliantas atskirajame skunde (2026-05-15 DOK-19097) prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones vykdymo procese: jeigu 2026 m. gegužės 6 d. nurašyta 2 937,60 Eur suma dar yra antstolės depozitinėje sąskaitoje – uždrausti antstolei ją pervesti VMI iki skundo dėl antstolės veiksmų išnagrinėjimo; jeigu suma jau pervesta VMI – įpareigoti antstolę pateikti teismui duomenis apie pervedimo datą, sumą, gavėją ir teisinį pagrindą; sustabdyti antstolės 2026 m. gegužės 5 d. patvarkymo Nr. S-26-151-12188 vykdymą MB „ADO5“ dalyje, kiek jis grindžiamas darbo užmokesčio ar jam prilygintų periodinių išmokų mokėjimo prielaida; įpareigoti antstolę pateikti detalią 452,60 Eur vykdymo išlaidų išklotinę.

Apeliantas prašo (2026-06-08 DOK-78434) iki civilinės bylos Nr. e2S-1518-886/2026 išnagrinėjimo uždrausti antstolei A. M. vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) paskirstyti, pervesti ar kitaip perduoti VMI 2 937,60 Eur sumą arba bet kurią jos dalį, jeigu ši suma arba jos dalis dar nėra paskirstyta ar pervesta. Atsižvelgiant į tai, kad ginčo suma jau yra nurašyta, o bylos nagrinėjimas paskirtas 2026 m. birželio 16 d. 14.00 val., šį prašymą dėl status quo išlaikymo išspręsti kiek įmanoma skubiau.

Teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis). CPK 147 straipsnio 2 dalis numato, kad dalyvaujantys byloje asmenys prašymus, susijusius su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu, turi teisę paduoti spręsti apeliacinės instancijos ir kasaciniam teismui, kai šių teismų žinioje yra byla dėl ginčo esmės.

Šiuo atveju apeliacinės instancijos teisme byla nagrinėjama ne dėl ginčo esmės, o nagrinėjamas procesinis klausimas, ar pirmosios instancijos teismas (ne)pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo PRS1 prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo vykdymo procese. Lietuvos teismų informacinės sistemos (toliau – ir LITEKO) duomenimis nustatyta, kad Alytaus apylinkės teismas 2026 m. gegužės 22 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2YT-5720-970/2026 atsisakė priimti pareiškėjo (skolininko) PRS1 prašymą (skundą) dėl antstolės veiksmų.

Minėtoje byloje pareiškėjas (skolininkas) PRS1 pateikė prašymą (skundą), kurį įvardijo skundu ir prašymu, antstolei A. M., kuriuo prašė: 1) skubiai sustabdyti vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) iki bus priimtas sprendimas dėl proceso atnaujinimo Kauno apygardos teisme bei galutinis prokuratūros vertinimas dėl 124 lapų naujų įrodymų; 2) netaikyti jokių lėšų nurašymų iš skolininko sąskaitų ir darbo užmokesčio iki Kauno apygardos teismas išspręs skubų prašymą dėl vykdymo sustabdymo (laikinųjų apsaugos priemonių); 3) pateikti vykdymo išlaidų (452,60 Eur) detalizaciją, nurodant, kaip apskaičiuotas šis dydis, atsižvelgiant į tai, kad išieškojimas pradėtas ginčijant patį vykdymo pagrindą; 4) pateikti informaciją, kada tiksliai VMI perdavė vykdomąjį dokumentą vykdyti, siekiant įvertinti, ar nebuvo piktnaudžiaujama teise, žinant apie teikiamus skundus; 5) jeigu šis skundas nebus patenkintas per 5 darbo dienas, jį kartu su vykdomąja byla persiųsti Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmams.

Antstolė A. M., išnagrinėjusi pareiškėjo prašymą (skundą), 2026 m. balandžio 12 d. patvarkymu Nr. S-26-151-12977 jo netenkino ir prašymą (skundą) kartu su patvarkymu ir vykdomąja byla Nr. (duomenys neskelbtini) persiuntė nagrinėti Alytaus apylinkės teismui.

Teismas vertino, kad toks pareiškėjo (skolininko) kreipimasis į antstolę su prašymu (skundu) nėra įstatyme numatytos ikiteisminės ginčo sprendimo tvarkos laikymosi įrodymas, nes pareiškėjas (skolininkas) turi pateikti antstolei skundą dėl konkrečių jos veiksmų, pavyzdžiui, antstolės priimto patvarkymo, kuriuo netenkinamas pareiškėjo (skolininko) prašymas dėl vykdomųjų bylų sustabdymo, vykdomųjų dokumentų grąžinimo ir pan. (Kauno apygardos teismo 2026 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-408-945/2026). Minėta teismo nutartis neįsiteisėjusi, nes ji su pareiškėjo atskiruoju skundu perduota nagrinėti Vilniaus apygardos teismui (civilinės bylos Nr. 2S-2507-803/2026).

Nagrinėjamu atveju nustačius, kad prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės iš esmės yra susijusios su skundo/prašymo reikalavimų įvykdymo užtikrinimu, prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo turi būti pateiktas nagrinėti ir nagrinėjamas būtent nurodytoje Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje (civilinės bylos Nr. 2S-2507-803/2026). Todėl apeliacinės instancijos teismas pateiktus prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsisako priimti (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Dėl ginčo esmės

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria pareiškėjo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo vykdymo procese atsisakyta priimti, įvertinus tai, kad pareiškėjas skundo dėl antstolės veiksmų nėra pateikęs nei teismui, nei antstolei, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Apeliantas atskirąjį skundą iš esmės grindžia aplinkybėmis, jog 2026 m. gegužės 7 d. dokumentas buvo pavadintas „Skundas ir prašymas“. Jame buvo nurodytas konkretus skundžiamas antstolės dokumentas – 2026 m. gegužės 5 d. patvarkymas Nr. S-26-151-12188, nurodyta vykdomoji byla, išieškoma suma, vykdymo išlaidos. Antstolei pateiktame dokumente buvo prašoma sustabdyti vykdymo veiksmus, netaikyti lėšų nurašymo, detalizuoti vykdymo išlaidas ir netenkinus skundo persiųsti jį teismui. 2026 m. gegužės 12 d. patvarkyme Nr. S-26-151-12977 antstolė nurodo, kad susipažino su 2026 m. gegužės 7 d. gautu skundu, išvardija skundo prašymus ir patvarko skundo netenkinti bei skundą kartu su vykdomąja byla persiųsti Alytaus apylinkės teismui. Šios aplinkybės tiesiogiai paneigia skundžiamos nutarties motyvą, kad skundo dėl antstolės veiksmų nėra. Apeliacinės instancijos teismas su nurodomais argumentais neturi pagrindo sutikti.

Pagal CPK 510 straipsnio 2 dalies nuostatas, jeigu skundą dėl antstolio veiksmų teikiantis asmuo pageidauja, kad nagrinėjant skundą būtų taikomos laikinosios apsaugos priemonės, jis vieną skundo egzempliorių taip pat pateikia apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė. Teismas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą išsprendžia CPK nustatyta tvarka.

Pareiškėjas antstolei pateikė 2026 m. gegužės 7 d. dokumentą „Skundas ir prašymas“, kuriuo prašė: 1) skubiai sustabdyti vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) iki bus priimtas sprendimas dėl proceso atnaujinimo Kauno apygardos teisme bei galutinis prokuratūros vertinimas dėl 124 lapų naujų įrodymų; 2) netaikyti jokių lėšų nurašymų iš skolininko sąskaitų ir darbo užmokesčio iki Kauno apygardos teismas išspręs skubų prašymą dėl vykdymo sustabdymo (laikinųjų apsaugos priemonių); 3) pateikti vykdymo išlaidų (452,60 Eur) detalizaciją, nurodant, kaip apskaičiuotas šis dydis, atsižvelgiant į tai, kad išieškojimas pradėtas ginčijant patį vykdymo pagrindą; 4) pateikti informaciją, kada tiksliai VMI perdavė vykdomąjį dokumentą vykdyti, siekiant įvertinti, ar nebuvo piktnaudžiaujama teise, žinant apie teikiamus skundus; 5) jeigu šis skundas nebus patenkintas per 5 darbo dienas, jį kartu su vykdomąja byla persiųsti Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmams.

Teismų praktikoje nuosekliai laikomasi principo, kad procesinio dokumento teisinę kvalifikaciją lemia jo turinys ir siekiamas rezultatas, bet ne dokumento pavadinimas. Šis principas taikomas ne tik vykdymo procese, bet ir civiliniame procese apskritai. Skolininko kreipimasis į antstolį, kuriuo iš esmės prašoma antstolio išspręsti vykdymo procese kilusius klausimus, laikytinas CPK 643 straipsnio 6 punkte numatytu prašymu, nepriklausomai nuo to, kad dokumentas buvo pavadintas „skundu“. Vykdymo procese tokie klausimai privalo būti išsprendžiami antstolio motyvuotu patvarkymu (CPK 613 straipsnis), ir tik po tokio patvarkymo priėmimo atsiranda CPK 510 straipsnyje numatyto skundo dėl antstolio veiksmų objektas, t. y. galimybė realizuoti CPK 643 straipsnio 5 punkte įtvirtintą teisę apskųsti antstolio veiksmus.

Jei skolininkas nesutinka su antstolio patvarkymu ar atsisakymu tenkinti prašymą, tokį antstolio veiksmą jis gali apskųsti CPK 510, 512 nustatyta tvarka. Nesilaikant šios tvarkos būtų paneigta CPK 643 straipsnio 6 punkte įtvirtintos teisės reikšti prašymus esmė, nes skolininkas netektų galimybės gauti antstolio procesinį sprendimą vykdymo procese.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi CPK 510 straipsnio 2 dalies nuostatomis, kurios imperatyviai nustato specialią procesinę tvarką, taikomą sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą vykdymo procese. Ši norma aiškiai reglamentuoja, kad skundas dėl antstolio veiksmų pirmiausia pateikiamas antstoliui, o tuo atveju, jei skundą teikiantis asmuo pageidauja, kad būtų taikomos laikinosios apsaugos priemonės, vienas šio skundo egzempliorius turi būti pateiktas ir teismui. Tokiu teisiniu reguliavimu įstatymų leidėjas sąmoningai susieja laikinosios apsaugos priemonės taikymo galimybę su konkretaus ginčo dėl antstolio veiksmų egzistavimu, taip užtikrindamas, kad teismas spręstų ne abstraktaus pobūdžio prašymus, o vertintų konkrečių vykdymo veiksmų teisėtumą ir jų galimas pasekmes.

Nors apeliantas teigia, kad antstolė 2026 m. gegužės 7 d. dokumentą „Skundas ir prašymas“ laikė skundu ir jo netenkinusi perdavė nagrinėti Alytus apylinkės teismui, tačiau LITEKO duomenimis nustatyta, kad Alytaus apylinkės teismas 2026 m. gegužės 22 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2YT-5720-970/2026 atsisakė priimti pareiškėjo V. A. prašymą (skundą) dėl antstolės veiksmų. Teismas vertino, kad toks pareiškėjo (skolininko) kreipimasis į antstolę su prašymu (skundu) nėra įstatyme numatytos ikiteisminės ginčo sprendimo tvarkos laikymosi įrodymas, nes pareiškėjas (skolininkas) turi pateikti antstolei skundą dėl konkrečių jos veiksmų, pavyzdžiui, antstolės priimto patvarkymo, kuriuo netenkinamas pareiškėjo (skolininko) prašymas dėl vykdomųjų bylų sustabdymo, vykdomųjų dokumentų grąžinimo ir pan. (Kauno apygardos teismo 2026 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-408-945/2026). Minėta teismo nutartis neįsiteisėjusi – su pareiškėjo atskiruoju skundu perduota nagrinėti Vilniaus apygardos teismui (civilinės bylos Nr. 2S-2507-803/2026).

Procesinio dokumento pavadinimas ar aplinkybė, kad pareiškėjas jo prašymo netenkinimo atveju prašė jį persiųsti teismui, o taip pat antstolės priimto patvarkymo paminėjimas nėra pagrindas dokumentą prilyginti skundui dėl antstolės veiksmų. Taigi pareiškėjas rėmėsi antstolei adresuotu procesiniu prašymu, o ne nurodyta tvarka pateiktu skundu dėl antstolio procesinių veiksmų ar atsisakymo juos atlikti. Nepateikus skundo dėl antstolio veiksmų, nėra apibrėžiamas nei ginčo objektas, nei skundžiami konkretūs vykdymo veiksmai, nei jų atlikimo aplinkybės, todėl teismas neturi faktinio ir teisinio pagrindo vertinti, ar konkrečiu atveju egzistuoja būtinybė taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Priešingas aiškinimas reikštų, kad teismas galėtų stabdyti vykdymo procesą nesant jokio procesinio ginčo dėl antstolio veiksmų, tai neatitiktų vykdymo proceso paskirties ir pažeistų įsiteisėjusių teismo sprendimų privalomumo principą (pvz. žr. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2026 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-778-459/2026; Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2026 m. sausio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-115-796/2026 ir kt.).

Nėra pagrindo sutikti su apelianto argumentais, kad pirmosios instancijos teismas paneigė CPK 510 straipsnio laikinųjų apsaugos priemonių mechanizmo paskirtį, o taip pat neįvertino realios vykdymo grėsmės ir jau įvykusio nurašymo. Nagrinėjamu atveju byloje nesant duomenų, jog pareiškėjas, pageidaudamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kol antstolė išnagrinės pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų, laikėsi CPK 510 straipsnio 2 dalyje nurodytos tvarkos, t. y. pateikė skundą antstoliui ir vieną skundo egzempliorių pateikė apylinkės teismui, pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimo nagrinėti kaip atskirai nuo skundo pateikto procesinio prašymo.

Dėl bylos procesinės baigties

Į esminius nagrinėjamos bylos teisinius ir faktinius aspektus yra atsakyta, o kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai, kuriais pareiškėjas išreiškia savo nuomonę ir kritiką vykstantiems procesams, nelemia kitokios šios bylos procesinės baigties, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl šių argumentų išsamiau nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018).

Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes ir teisinį reglamentavimą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino proceso teisės normas, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista, o atskirasis skundas atmetamas kaip nepagrįstas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

apelianto PRS1 atskirojo skundo netenkinti. Netenkinti apelianto PRS1 prašymo (2026-05-22 DOK-11501) atskirąjį skundą nagrinėti skubos tvarka. Atsisakyti priimti apelianto PRS1 prašymus (2026-05-15 DOK-19097, 2026-05-22 DOK-1150, 2026-06-08 DOK-78434) taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Alytaus apylinkės teismo 2026 m. gegužės 12 d. nutartį palikti nepakeistą. Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.