- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-01-22
- Bylos Nr.
- e2S-115-796/2026
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Kristina Domarkienė
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „Biosetas“
- Suinteresuotas asmuo
- V. Z.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Kristina Domarkienė, veikianti Kauno apygardos teismo vardu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 62³ straipsnis),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Biosetas“ atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2025 m. spalio 21 d. nutarties, kuria išspręstas pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Biosetas“ prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo vykdomojoje byloje Nr. 0137/25/01905 priėmimo klausimas, suinteresuotas asmuo V. Z..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Kauno apylinkės teisme 2025 m. spalio 20 d. gautas pareiškėjos UAB „Biosetas“ prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo vykdomojoje byloje Nr. 0137/25/01905, juo pareiškėja prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti sprendimo vykdymą ir uždrausti antstoliui V. Z. vykdomojoje byloje Nr. 0137/25/01905 atlikti bet kokius priverstinio išieškojimo veiksmus iki teismo nutarties priėmimo civilinėje byloje Nr. e2-23118-1160/2025.
Šalies argumentai
2. Pareiškėja nurodė, kad UAB „Biosetas“ apie civilinę bylą Nr. e2-23118-1160/2025 sužinojo tik 2025 m. spalio 7 d., gavusi antstolio V. Z. kontoros raginimą, ir 2025 m. spalio 13 d. pateikė Kauno apylinkės teismui prašymą civilinėje byloje Nr. e2-23118-1160/2025 dėl praleisto termino atnaujinimo, preliminaraus sprendimo panaikinimo ir vykdymo sustabdymo, tačiau nutartis dėl vykdymo sustabdymo iki šiol nepriimta. 2025 m. spalio 15 d. UAB „Biosetas“ antstoliui V. Z. pateikė prašymą dėl vykdymo veiksmų sustabdymo vykdomojoje byloje Nr. 0137/25/01905. Nurodė, kad minėtoje vykdomojoje byloje 2025 m. spalio 17 d. suėjo 10 dienų terminas raginimui įvykdyti, kyla reali rizika, jog priverstinis išieškojimas bus pradėtas dar iki teismo reakcijos civilinėje byloje Nr. e2‑23118‑1160/2025. Kadangi teismo procesas minėtoje civilinėje byloje faktiškai sustojęs, vienintelė galimybė užtikrinti UAB „Biosetas“ teises yra per vykdomąją bylą Nr. 0137/25/01905. Nurodė, kad prašymas teikiamas teismui vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 510 straipsnio 3 dalies nuostata, kad būtų taikytos laikinosios apsaugos priemonės iki antstoliui pateikto skundo išnagrinėjimo. Jeigu antstolis atsisakytų taikyti vykdymo sustabdymą, šis prašymas laikytinas skundu dėl antstolio veiksmų pagal CPK 510 straipsnį, prašant teismo sustabdyti vykdymą iki 2025 m. spalio 15 d. UAB „Biosetas“ antstoliui pateikto prašymo dėl vykdymo veiksmų sustabdymo vykdomojoje byloje Nr. 0137/25/01905 išnagrinėjimo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Kauno apylinkės teismas 2025 m. spalio 21 d. nutartimi prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių atsisakė priimti.
4. Teismas, remdamasis CPK 510 straipsnio reglamentavimu, nustatė, kad pareiškėja prašo sustabdyti sprendimo vykdymą ir uždrausti antstoliui vykdomojoje byloje Nr. 0137/25/01905 atlikti bet kokius priverstinio išieškojimo veiksmus, tačiau pareiškėja nepateikė duomenų, patvirtinančių tai, kad ji prieš kreipdamasi į teismą nurodyta tvarka yra pateikusi skundą antstoliui (pareiškėja pateikė duomenis apie 2025 m. spalio 15 d. pateiktą prašymą dėl vykdymo veiksmų sustabdymo vykdomojoje byloje Nr. 0137/25/01905, tačiau ne patį skundą). Teismas konstatavo, kad pareiškėja nesilaikė išankstinės ginčų sprendimo ne teisme tvarkos, todėl prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių atsisakė priimti pagal CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punktą.
III. Atskirojo skundo argumentai
5. Atskiruoju skundu pareiškėja prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2025 m. spalio 21 d. nutartį; pripažinti, kad 2025 m. spalio 15 d. UAB „Biosetas“ prašymas antstoliui laikytinas skundu pagal CPK 510 straipsnį, ir perduoti klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių sprendimo išnagrinėti iš naujo; sustabdyti vykdymą vykdomojoje byloje Nr. 0137/25/01905 iki atskirojo skundo išnagrinėjimo ir nutarties įsiteisėjimo; išspręsti žyminio mokesčio klausimą – atleisti, o alternatyviai atidėti jo sumokėjimą iki skundo išnagrinėjimo; įvertinti šį skundą proporcingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais, užtikrinant atsakovės teisę į efektyvią teisinę gynybą. Pagrindiniai atskirojo skundo argumentai:
5.1. UAB „Biosetas“ apie civilinę bylą Nr. e2-23118-1160/2025 sužinojo tik 2025 m. spalio 7 d., kai gavo antstolio raginimą įvykdyti teismo sprendimą. Iki tol joks teismo dokumentas įmonei nebuvo įteiktas. Ši aplinkybė yra esminė, nes lemia viso proceso teisėtumo vertinimą. 2025 m. spalio 13 d. atsakovė per EPP (Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalo) sistemą pateikė prašymą dėl praleisto termino atnaujinimo, preliminaraus sprendimo panaikinimo ir vykdymo sustabdymo (byloje Nr. e2‑23118-1160/2025). Teismas šio prašymo neperdavė nagrinėti iki 2025 m. spalio 20 d., todėl susidarė procesinė pauzė, kurios metu antstolio vykdymo veiksmai galėjo būti pradėti.
5.2. 2025 m. spalio 15 d. atsakovė, vadovaudamasi CPK 510 straipsniu, kreipėsi į antstolį V. Z. su prašymu dėl vykdymo veiksmų sustabdymo. Prašymas turiniu atitiko CPK 510 straipsnyje numatyto skundo reikalavimus, todėl teismas turėjo vertinti jį kaip skundą dėl antstolio veiksmų, o ne atmesti formaliais motyvais. Antstoliui prašymas pateiktas iki raginimo termino pabaigos (2025 m. spalio 17 d.).
5.3. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas prašymą, neįvertino kelių esminių aplinkybių, kurios tiesiogiai lemia proceso teisėtumą ir proporcingumą: 1) pareiškėja veikė itin operatyviai, teikdama visus procesinius dokumentus iškart po to, kai sužinojo apie bylą Nr. e2-23118-1160/2025; 2) teismas pats delsė nuo 2025 m. spalio 13 d. iki 2025 m. spalio 20 d., nors galėjo ir turėjo spręsti dėl vykdymo sustabdymo anksčiau byloje Nr. e2-23118-1160/2025; 3) antstolis iki šiol (iki 2025 m. spalio 25 d.) nepateikė atsakymo į spalio 15 d. prašymą, nors, pagal CPK 512 straipsnį, tai privalėjo padaryti per 5 darbo dienas; 4) įmonės sąskaitos yra areštuotos, todėl didėja žala ir gresia finansinis paralyžius. Šiuo metu susiklostė procesinė aklavietė – teismas nepripažino 2025 m. spalio 15 d. kreipimosi kaip skundo, antstolis delsia atsakyti, o teismas pirmojoje byloje (Nr. e2-23118-1160/2025) iki šiol neišsprendė termino atnaujinimo ir vykdymo sustabdymo klausimų. UAB „Biosetas“ yra likusi be teisinės gynybos priemonių, nors veikė sąžiningai, skaidriai ir operatyviai.
5.4. 2025 m. spalio 15 d. prašymas atitiko visus skundo turinio elementus, todėl teismas privalėjo jį vertinti pagal CPK 510–512 straipsnius. Teismas turėjo pasitikrinti Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis ir matyti, kad 2025 m. spalio 13 d. jau buvo pateiktas prašymas dėl to paties klausimo – tačiau to nepadarė. Vykdymas vykdomojoje byloje Nr. 0137/25/01905 jau yra pradėtas, todėl vykdymo sustabdymas yra vienintelė efektyvi ir proporcinga priemonė, galinti apsaugoti pareiškėjos teises ir užtikrinti jos konstitucinę teisę į gynybą. Teismas privalėjo vadovautis turinio, o ne formos principu, tačiau to nepadarė. Teismas neįvertino proceso eigos, pareiškėjos aktyvaus bei sąžiningo elgesio.
5.5. Apeliantė prašo visą situaciją vertinti plačiau – ne tik formaliai. Šiuo metu apeliantė faktiškai vedama prie žlugimo, t. y. bankroto – įmonės sąskaitos areštuotos, pinigų srautai sustabdyti, o teisinės gynybos galimybės priklauso tik nuo to, ar įmonė pajėgi sumokėti žyminius mokesčius, advokatų honorarus ir padengti vykdymo išlaidas. Tokia padėtis pažeidžia teisingumo, proporcingumo ir lygiateisiškumo principus. Tai nėra tik individualus ginčas – tai signalas apie sisteminę problemą, kai veikiantis juridinis asmuo dėl procedūrinių kliūčių praranda galimybę gintis.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329, 338 straipsniai).
7. Nagrinėjamoje byloje apeliacine tvarka keliamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu teisėtai ir pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjos prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo vykdomojoje byloje.
8. Vadovaujantis CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punktu, teismas atsisako priimti ieškinį (pareiškimą, skundą), jeigu suinteresuotas asmuo, kreipęsis į teismą, nesilaikė tai bylų kategorijai nustatytos išankstinės ginčų sprendimo ne teisme tvarkos. Pagal nurodytą nuostatą, teismas turi atsisakyti priimti atitinkamą procesinį dokumentą, kai yra tenkinamos dvi sąlygos, t. y. nagrinėtinam ginčui yra privaloma ikiteisminė ginčo sprendimo ne teisme tvarka ir tokios tvarkos pareiškėjas nesilaikė.
9. CPK 510 straipsnyje reglamentuojama skundo dėl antstolių veiksmų padavimo tvarka. CPK 510 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skundas dėl antstolio procesinių veiksmų ar atsisakymo atlikti procesinius veiksmus pateikiamas antstoliui per CPK 512 straipsnyje nustatytą terminą. Jeigu skundą teikiantis asmuo pageidauja, kad nagrinėjant skundą būtų taikomos laikinosios apsaugos priemonės, jis vieną skundo egzempliorių taip pat pateikia apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė. Teismas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą išsprendžia CPK nustatyta tvarka.
10. CPK 512 straipsnis nustato, kad skundas dėl antstolių ar notarinių veiksmų gali būti paduodamas ne vėliau kaip per dvidešimt dienų nuo tos dienos, kurią skundą pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie skundžiamo veiksmo atlikimą arba atsisakymą jį atlikti, bet ne vėliau kaip per devyniasdešimt dienų nuo skundžiamo veiksmo atlikimo.
11. Skundą dėl antstolio procesinių veiksmų ar atsisakymo juos atlikti antstolis išnagrinėja per penkias darbo dienas nuo jo gavimo ir dėl to priima patvarkymą (CPK 510 straipsnio 3 dalis). CPK 510 straipsnio 4 dalis numato, kad jeigu antstolis neišnagrinėjo skundo per šio straipsnio 3 dalyje nustatytą terminą arba patvarkymo, kuriuo visiškai ar iš dalies atsisakė patenkinti skundą, su vykdomąja byla ir skundu neperdavė teismui, asmuo turi teisę skundą dėl antstolio neveikimo pateikti apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė. Kartu su skundu dėl antstolio neveikimo asmuo teismui turi pateikti ir skundą dėl antstolio procesinių veiksmų ar atsisakymo atlikti procesinius veiksmus, kurio antstolis neišnagrinėjo arba visiškai ar iš dalies nepatenkinęs neperdavė teismui. Teismas, nagrinėdamas skundą dėl antstolio neveikimo, toje pačioje byloje išnagrinėja ir skundą dėl antstolio procesinių veiksmų ar atsisakymo procesinius veiksmus atlikti.
12. Pagal CPK 510 straipsnio 2 dalies reglamentavimą, skundas dėl antstolio veiksmų ar atsisakymo juos atlikti turi būti pateiktas pačiam antstoliui per CPK 512 straipsnyje nustatytą terminą. Gavęs skundą antstolis turi jį išnagrinėti laikydamasis CPK 510 straipsnyje nustatytų taisyklių; jeigu antstolis nepatenkina skundo, ginčas perduodamas spręsti teismui (CPK 510 straipsnio 3 dalis). Minėtomis nuostatomis CPK įtvirtinta ikiteisminė ginčų dėl antstolio veiksmų nagrinėjimo tvarka, skirta tam, kad vykdymo procesas vyktų racionaliai ir sklandžiai. Taigi pareiškėja, pateikdama teismui prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo vykdomojoje byloje, kartu su prašymu turėjo pateikti teismui duomenis apie skundo dėl antstolio veiksmų padavimą antstoliui (CPK 111 straipsnio 2 dalies 5 punktas).
13. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, jog pareiškėja, keipdamasi į teismą, kartu su prašymu nepateikė duomenų, patvirtinančių, jog ji įstatyme nustatyta tvarka yra pateikusi skundą antstoliui. Pirma, pareiškėja, keipdamasi į teismą, nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų, kad iki kreipimosi į teismą prašymas dėl vykdymo veiksmų sustabdymo antstoliui buvo išsiųstas (CPK 111 straipsnio 2 dalies 5 punktas). Tokių duomenų apeliantė nepateikė ir kartu su atskiruoju skundu. Antra, kaip tai teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, pareiškėja kartu su prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pateikė antstoliui adresuotą 2025 m. spalio 15 d. prašymą dėl vykdymo veiksmų sustabdymo vykdomojoje byloje Nr. 0137/25/01905. Taigi pareiškėja rėmėsi antstoliui adresuotu procesiniu prašymu, o ne nurodyta tvarka pateiktu skundu dėl antstolio procesinių veiksmų ar atsisakymo juos atlikti.
14. Apeliantė nurodo, kad ji 2025 m. spalio 15 d., vadovaudamasi CPK 510 straipsniu, kreipėsi į antstolį V. Z. su prašymu dėl vykdymo veiksmų sustabdymo, ir akcentuoja tai, jog prašyme dėl vykdymo veiksmų sustabdymo buvo nurodyta, kad jeigu vykdymo veiksmų sustabdymas nebus taikomas, šis prašymas laikytinas skundu dėl antstolio veiksmų pagal CPK 510 straipsnį, prašant teismo sustabdyti vykdymą iki skundo išnagrinėjimo. Apeliantės teigimu, prašymas dėl vykdymo veiksmų sustabdymo savo turiniu atitiko CPK 510 straipsnyje numatyto skundo reikalavimus, todėl teismas turėjo vertinti jį kaip skundą dėl antstolio veiksmų.
15. Apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip nepagrįstus apeliantės argumentus, kad pareiškėjos nurodomas antstoliui pateiktas prašymas dėl vykdymo veiksmų sustabdymo turėjo būti laikomas skundu dėl antstolio veiksmų. Kaip matyti iš minėto 2025 m. spalio 15 d. prašymo dėl vykdymo veiksmų sustabdymo vykdomojoje byloje turinio, jame suformuluotas procesinis prašymas ir nenurodoma, kokie antstolio veiksmai yra neteisėti. Todėl nėra pagrindo sutikti su atskirojo skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi dokumento forma ir tinkamai neįvertino jo turinio.
16. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai padarė išvadą, jog pareiškėja kreipėsi į teismą nesilaikydama išankstinės skundo dėl antstolio veiksmų nagrinėjimo tvarkos, numatytos CPK 510 straipsnyje. Esant tokioms aplinkybėms nenustatyta pagrindo konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti pareiškėjos prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių, netinkamai taikė CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punkto ir 510 straipsnio nuostatas.
17. Atskirajame skunde pareiškėja akcentuoja susidariusią pareiškėjai nepalankią procesinę situaciją. Pažymėtina tai, kad pareiškėja iš esmės savo prašymą sustabdyti vykdymą vykdomojoje byloje Nr. 0137/25/01905 sieja su proceso eiga Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2‑23118‑1160/2025. Šiuo aspektu papildomai pastebėtina tai, kad pareiškėja tiek pradiniame prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo vykdomojoje byloje Nr. 0137/25/01905, tiek ir atskirajame skunde akcentuoja aplinkybes, jog pareiškėja 2025 m. spalio 13 d. kreipėsi į teismą pradinėje Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2‑23118-1160/2025 (kurioje išduotas vykdomasis raštas, kurio pagrindu užvesta vykdomoji byla Nr. 0137/25/01905) ir pateikė prašymą dėl praleisto termino atnaujinimo, preliminaraus sprendimo panaikinimo ir vykdymo sustabdymo. Remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2‑23118‑1160/2025 yra priimtas atsakovės UAB „Biosetas“ atskirasis skundas dėl Kauno apylinkės teismo 2025 m. spalio 23 d. nutarties, kuria atmestas atsakovės prašymas dėl termino prieštaravimams pateikti atnaujinimo ir atsisakyta priimti prieštaravimus dėl Kauno apylinkės teismo 2025 m. birželio 13 d. preliminaraus sprendimo; byla su atskiruoju skundu persiųsta nagrinėti Kauno apygardos teismui. Kauno apygardos teismo 2025 m. gruodžio 3 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2S‑2930‑413/2025, tenkinus atsakovės UAB „Biosetas“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, sustabdyti vykdymo veiksmai vykdomojoje byloje Nr. 0137/25/01905 iki įsiteisės teismo sprendimas nurodytoje civilinėje byloje. Taigi šiuo metu apeliantės nurodomoje vykdomojoje byloje Nr. 0137/25/01905 vykdymo veiksmai yra sustabdyti.
18. Apeliacinės instancijos teismas, pasisakęs dėl esminių atskirojo skundo argumentų, vertina, kad kiti skunde nurodyti argumentai neturi esminės teisinės reikšmės galutiniam bylos teisiniam rezultatui, todėl dėl jų atskirai detaliai nepasisakytina. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K 3-107/2010).
19. Atsižvelgdamas į tai, kas nurodyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, skundžiama nutartimi atsisakęs priimti pareiškėjos prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo vykdomojoje byloje, tinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas. Atskirojo skundo argumentai nesudaro teisinio pagrindo panaikinti skundžiamą teismo nutartį, dėl to pareiškėjos atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2025 m. spalio 21 d. nutartį palikti nepakeistą.