- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-06-30
- Bylos Nr.
- e2S-1323-555/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-14122-2025-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Egidijus Tamašauskas (pran.)
- Pareiškėjas
- V. J., L. J.
- Suinteresuotas asmuo
- Luminor Bank AS Lietuvos skyrius ir akcinė bendrovė SEB bankas
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Tamašauskas, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos V. J. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2026 m. kovo 26 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo L. J. prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo civilinėje byloje pagal pareiškėjų L. J. ir V. J. prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, suinteresuoti asmenys Luminor Bank AS Lietuvos skyrius ir akcinė bendrovė SEB bankas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėjas L. J. kreipėsi į teismą su prašymu dėl vykdomojo rašto išdavimo, prašydamas išduoti vykdomąjį raštą dėl Kauno apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 25 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-31088-454/2025 patvirtintos pareiškėjo bendravimo tvarkos su sūnumi S. J. ir dukra A. J. sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių (sprendimo rezoliucinės dalies 2.3. papunktis). Pareiškėjas nurodė, kad nuo sprendimo priėmimo iki prašymo pateikimo teismui, t. y. jau 4 mėn., V. J. nevykdo sprendimu patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 2.3. papunkčio ir neleidžia pareiškėjui L. J. bendrauti su sūnumi S. J. bei dukra A. J.. Pareiškėja V. J. prašė vykdomojo rašto neišduoti. Pareiškėja nesutiko su prašyme išdėstyta pozicija, kad ji nevyko sprendimu patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 2.3. papunkčio ir neleidžia pareiškėjui bendrauti su šalių nepilnamečiais vaikais. Pareiškėja teigia, kad prašyme yra netiksliai ir nedetaliai nurodytos faktinės aplinkybės, pareiškėjas klaidina teismą ir neatsižvelgdamas į nepilnamečių vaikų interesus bet kokia kaina siekia juos priversti bendrauti su tėvu pagal teismo sprendimu nustatytą, tačiau realiai niekada nevykdytą tvarką (pagal principą 50:50).
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno apylinkės teismas 2026 m. kovo 26 d. nutartimi patenkino pareiškėjo prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo: išdavė pareiškėjui vykdomąjį raštą pagal Kauno apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 25 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-31088-454/2025 patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 2.3. papunktį ir priteisė pareiškėjo naudai iš pareiškėjos 752,50 Eur bylinėjimosi išlaidas. Teismas nustatė, kad Kauno apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 25 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-31088-454/2025 nutraukta pareiškėjų L. J. ir V. J. santuoka, sudaryta (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) Civilinės metrikacijos biure, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir patvirtinta pareiškėjų sudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių, kurios 2.3. papunkčiu sutarties šalys susitarė, kad: L. J. su sūnumi bei dukra bendrauja nelyginėmis metų savaitėmis nepertraukiamai 7 dienas iš eilės nuo pirmadienio iki sekmadienio, sūnui bei dukrai aukščiau nurodytomis dienomis gyvenant tėvo L. J. faktinėje gyvenamojoje vietoje. L. J. nelyginės metų savaitės pirmadienį vaikus turi pasiimti iš mokymosi įstaigos ir juos grąžinti šios savaitės sekmadienį 18.00 val. į V. J. gyvenamąją vietą; sprendimas įsiteisėjo 2025 m. spalio 28 d.. Teismas sprendė, kad aplinkybę, jog nesilaikoma teismo sprendimu patvirtintos L. J. bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos, patvirtina L. J. ir V. J. susirašinėjimas, antstolio R. S. 2026 m. vasario 24 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole konstatuotos aplinkybės, susijusios su teismo sprendimu patvirtintos L. J. bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos nevykdymu. Mediatorės M. V. 2026 m. kovo 4 d. pažymoje dėl mediacijos atlikimo patvirtinama, kad mediatorė M. V. laikotarpiu nuo 2026 m. sausio 15 d. iki 2026 m. kovo 4 d. vykdė ir užbaigė privalomąją mediaciją tarp V. J. ir L. J. dėl bendravimo tvarkos ir kitų su tuo susijusių klausimų išsprendimo. Mediacijos rezultatas – mediacija baigta vienai iš ginčo šalių pasitraukus iš mediacijos proceso. L. J. 2026 m. kovo 9 d. pateikė skundą Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir Vaiko teisių apsaugos kontrolieriui dėl V. J. teismo sprendimu nustatytos vaikų bendravimo tvarkos nevykdymo. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose 2026 m. kovo 16 d. iškelta civilinė byla Nr. e2-12448-1191/2026 pagal ieškovės V. J. ieškinį atsakovui L. J. dėl bendravimo tvarkos, išlaikymo keitimo, išlaikymo įsiskolinimo ir skolos vaikams priteisimo; ieškiniu ieškovė prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, be kita ko, nuo civilinės bylos iškėlimo sustabdyti Kauno apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 25 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-31088-454/2025 nustatytos nepilnamečių vaikų bendravimo su atsakovu tvarkos vykdymą; byloje nustatytas 7 dienų terminas atsiliepimui į prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir išvadai pateikti; Lietuvos teismų informacinės sistemos duomenimis nustatytas terminas baigiasi 2026 m. kovo 24 d.. V. J. kreipėsi konsultacijos į vaiko teisių apsaugos specialistus dėl susidariusios situacijos, šalims nevykdant teismo sprendimu patvirtintos tėvo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos. Teismas nurodė, kad byloje nėra ginčo dėl to, kad Kauno apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 25 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-31088-454/2025 patvirtinta pareiškėjo L. J. bendravimo su nepilnamečiais vaikais nėra vykdoma tokiu būdu, kaip tai nustatyta sprendimo 2.3. papunktyje. Pareiškėja V. J. savo nesutikimą su vykdomojo rašto išdavimu motyvavo, kad vaikai atsisako bendrauti su tėvu teismo sprendimu nustatyta tvarka, kad jie yra nepasiruošę vykti pas tėvą su nakvyne, kad vaikai patiria įtampą, stresą ir sveikatos sutrikimus, kuriuos, galimai, įtakoja stresas tėvui pareiškus norą pasiimti vaikus bendravimui su nakvyne. Dėl to, pareiškėja teigė, kad vaikai nėra pasiruošę bendrauti su tėvu, kaip tai numatyta teismo sprendime, kad tėvui būtina stiprinti ryšį su vaikais. Tačiau teismas pažymėjo, kad iki sutarties dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių pasirašymo pareiškėja V. J. susipažino su santuokos nutraukimo pasekmių sutartimi, neįžvelgė, kad gali būti sunkumų dėl nustatomos bendravimo su vaikais tvarkos 50:50 vykdymo, priešingai, šalys sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties 5.2. papunktyje pareiškė, kad ši sutartis neprieštarauja ją sudariusių šalių valiai bei interesams. Aplinkybė, kad Kauno apylinkės teisme yra iškelta civilinė byla Nr. Nr. e2-12448-1191/2026 dėl bendravimo su vaikais tvarkos pakeitimo, teismui nebuvo pakankamas pagrindas spręsti, jog galima nesilaikyti anksčiau šalių sutartos ir teismo sprendimu patvirtintos bendravimo su vaikais tvarkos. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ar netaikymo klausimas civilinėje byloje Nr. e2-12448-1191/2026 tuo metu nebuvo išspręstas, todėl šalys turi laikytis teismo sprendimu patvirtintos jų sudarytos sutarties dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių, be kita ko, ir jų laisva valia sutartos bendravimo su vaikais tvarkos. Teismas pažymėjo ir tai, kad nepilnamečiams vaikams yra apsunkintas bendravimas su tėvu galimai dėl to, jog vaikai tokiu būdu išgyvena traumą dėl tėvų skyrybų, nes pareiškėjo ir suinteresuoto asmens teigimu, vaikų tėvai blogai vienas apie kitą prie vaikų nekalba. Tikėtina, kad vaikai jaučia tėvų, ypatingai motinos emocijas, skausmą dėl iširusios santuokos, ir šią savo problemą sprendžia vengdami bendrauti su tėvu, bet tai nereiškia, kad tėvo bendravimas su vaikais neatitiktų jų interesų. Juo labiau, kad pareiškėjas nuosekliai siekia bendravimo su vaikais ir, saugodamas vaikų interesus, klausimus dėl bendravimo su jais tvarkos sprendžia su motina, o ne savavališkais veiksmais. Bendravimas su vaikais abiejų sutarta tvarka tėvui leis atkurti ryšį, nes abi šalys posėdžio metu patvirtino, kad vaikai iki tėvui išsikraustant iš šeimos namų turėjo glaudų ryšį su tėvu, jis vaikus veždavo į mokyklą, jam buvo žinoma vaikų dienotvarkė, kurioje dalyvavo, taip pat slaugė juos ligos metu, žino vaikų pomėgius. Teismas tikėjosi, kad vaikų tėvas geranoriškai priims aplinkybę, jog vaikams reikia laiko priprasti prie pokyčių ir jie negali savaime persiorientuoti prie naujos tvarkos ir jų įprastos gyvenimo rutinos. Teismas taip pat tikėjosi, kad vaikų motina įvertins, kad nors ir neišsakydama neigiamų minčių apie vaikų tėvą, ji gali perduoti savo neigiamas emocijas vaikų tėvo atžvilgiu vaikams, dėl ko vaikams sunkiau įveikti pokyčius.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Atskiruoju skundu pareiškėja V. J. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2026 m. kovo 26 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjo prašymo dėl vykdomojo rašto išdavimo netenkinti, prie bylos medžiagos prijungti 2026 m. kovo 27 d. SMS susirašinėjimą ir el. laiškus, kuriais vaikų tėvas nedelsiant reikalauja bendrauti su vaikais pagal nutartį ir 2026 m. kovo 30 d. Vaikų teisių apsaugos tarnybos nutarimą nepradėti administracinio nusižengimo teisenos vaikų mamai pagal tėvo skundą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismas, tenkindamas prašymą išduoti vykdomąjį raštą, iš esmės vadovavosi nuostata, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas turi būti vykdomas. Tačiau neatsižvelgė į tai, kad vaikų priverstinis bendravimas pagal išduotą vykdomąjį raštą, yra nesuderinamas su vaikų interesais. Bylos duomenys patvirtina faktą, kad vaikų tėvas su vaikais pagal nustatytą tvarką niekada nebendravo, vaikai su tėvu yra susitikę tik 7 kartus po kelias valandas. Vaikai pagal teismo sprendimu nustatytą bendravimo tvarką (50:50) su tėvu bendrauti nenori. Tai jie yra išsakę vaikų teisių specialistams, atliekant situacijos vertinimą. Vaikai išsako nenorą susitikti ir praleisti daugiau laiko nei keletą valandų. Dėl vaikų nuolatos išsakomo nenoro bendrauti su tėvu, vaikų tėvas su vaikais nebendrauja taip, kaip nustatyta teismo sprendimu santuokos nutraukimo byloje. Vaikų mamos veiksmuose Vaikių teisių apsaugos tarnyba jokio trukdymo tėvui bendrauti su vaikais nenustatė.
Išduotas vykdomasis raštas įpareigoja vaikų mamą per prievartą, nesant vaikų valios ir sutikimo, bendrauti su tėvu taip, kaip jis nori, o ne taip, kaip nori vaikai. Tai nesuderinama su vaikų interesais. Tėvas tiksi, bausdamas vaikų mamą, priversti vaikus bendrauti su tėvu, taikant 50:50 bendravimo modelį. Tėvo siekį prievarta įgyvendinti bendravimą su vaikais (50:50) patvirtina ir tėvo elgesys, atliekamas iš karto po vykdomojo rašto išdavimo. Tėvas, iš karto po to, kai buvo priimta nutartis, net nesulaukęs jos įsiteisėjimo, kategoriškai reikalauja, kad vaikai bendrautų pagal modelį 50:50. Tokie tėvo veiksmai nėra suderinami su vaikų interesais.
Bylos duomenys patvirtina, kad šalims (tėvams) yra paskirta atvejo vadyba. Vaikai ne kartą buvo apklausti vaikų teisių specialistų. Apklausiami vaikai aiškiai išsakė nenorą bendrauti su tėvu pagal tvarką 50:50. Be to, Kauno apylinkės teisme yra iškelta civilinė byla Nr. e2-12448-1191/2026 dėl bendravimo tvarkos keitimo, kad byloje yra pareikštas prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones – stabdyti šioje byloje teismo sprendimu nustatytą bendravimo tvarką ir nustatyti laikiną bendravimo tvarką. Prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių bus nagrinėjamas 2026 m. balandžio 3 d. žodinio teismo posėdžio metu. Taigi tarp šalių yra ginčas dėl vaikų tėvo bendravimo su vaikais, taikant modelį 50:50, tvarkos. Dėl to pirmos instancijos teismo padaryta išvada, kad nėra duomenų, jog tėvo bendravimas su vaikais, neatitinka jų interesų, yra akivaizdžiai nepagrįstos ir prieštaringos. Vaikai su tėvu bendrauja ir išsako norą bendrauti praleisdami keletą valandų per savaitę. Tačiau vaikų interesų neatitinka bendravimo tvarka pagal modelį 50:50, dėl kurios priverstinio vykdymo tėvas prašė išduoti vykdomąjį raštą, ir kuris buvo išduotas skundžiama nutartimi. Be to, į šią bylą Vaikų teisių apsaugos tarnyba, kuri atstovauja vaikų interesus, nebuvo įtraukta.
Atsiliepimas
Pareiškėjas L. J. pateikė atsiliepimą į pareiškėjos atskirąjį skundą, kuriuo prašo jį atmesti ir Kauno apylinkės teismo 2026 m. kovo 26 d. nutartį palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas ir priimti teikiamus įrodymus. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
Priešingai nei nurodo pareiškėja V. J. savo atskirajame skunde, pareiškėjas L. J. visada siekė bendrauti su vaikais būtent taip, kaip buvo nurodyta sprendime. Pareiškėjas supratęs, kad pareiškėja V. J. manipuliuoja situacija, nebendradarbiauja, vaikų emociškai neparuošia susitikimui su juo ir jų neketina duoti bendravimui, pagal sprendime nurodytą bendravimo tvarką, priėmė sprendimą kreiptis į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo.
Sprendimu nustatyta bendravimo tvarka vyktų, jei pareiškėja V. J. tinkamai vykdytų savo kaip vaikų motinos pareigas, paskatintų vaikus bendrauti su tėčiu, o ne perkeltų jiems patiems naštą priimti sprendimą dėl bendravimo / nebendravimo su tėvu. Kadangi šios pareigos pareiškėja V. J. nevykdo, tai pirmosios instancijos teismas pagrįstai nutarė išduoti vykdomąjį raštą pagal sprendimą. Esamoje situacijoje pareiškėja V. J. spekuliuoja vaikų nenoru, neskatina vaikų bendrauti su tėčiu, sako jiems daryti taip, kaip jie nori, todėl teismas pagrįstai nutarė išduoti vykdomąjį raštą.
Nuo sprendimo priėmimo praėjo jau daugiau negu pusmetis. Pareiškėjai V. J. nevykdant sprendimo ir neleidžiant pareiškėjui L. J. matytis su vaikais, artimas jo ir vaikų ryšys gali susilpnėti. Būtent dėl šios priežasties pareiškėjas L. J. siekia kuo greičiau bendrauti su vaikais taip, kaip nurodyta sprendime. Pareiškėjas L. J. nekelia jokios grėsmės vaikams, visada organizuodavo vaikams pagal amžių tinkamą laisvalaikį, todėl vaikų interesai, bendraujant pagal sprendimu patvirtintą bendravimo modelį, nebūtų pažeisti.
Žemesnės instancijos teismas
Pareiškėjas L. J. turi teisę bendrauti su savo vaikais lygiavertiškai kaip ir pareiškėja V. J. ir tokia jo teisė negali būti ribojama, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė išduoti vykdomąjį raštą pagal sprendimą. Vaiko teisė bendrauti su abiem tėvais yra prigimtinė, tai itin svarbu vaiko normaliai psichologinei raidai, o esant teismo nustatytai bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkai, nei vienas iš tėvų neturėtų jos pažeidinėti ir manipuliuoti vaikais, priešingai, turėtų kooperuotis veikiant išimtinai nepilnamečių vaikų interesais. Teismas teisėtai ir pagrįstai nutarė išduoti vykdomąjį raštą pagal sprendimą šioje byloje, nes pareiškėja V. J. piktybiškai daugiau nei pusmetį nevykdė sprendimu patvirtintos atitinkamos bendravimo tvarkos, manipuliuodama vaikų tariamu nenoru bendrauti su tėčiu, nors skiriantis pati buvo sutikusi, kad tokia bendravimo tvarka geriausiai atitinka vaikų interesus.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliaciniame teisme, išskyrus Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
Apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties absoliučių negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis). Taip pat nenustatyta aplinkybių, kurios teiktų pagrindą peržengti atskirojo skundo, atsiliepimų į jį ribas (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria patenkintas pareiškėjo prašymas išduoti vykdomąjį raštą dėl nevykdomų teismo patvirtintos santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygų, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Iš byloje esančių duomenų apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad Kauno apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 25 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-31088-454/2025 buvo patenkintas pareiškėjų L. J. ir V. J. prašymas dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu bei patvirtinta tarp jų sudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, pagal kurią šalys, be kita ko, susitarė dėl pareiškėjo L. J. bendravimo su šalių nepilnamečiais vaikais tvarkos (2.3. papunktis). Pareiškėjas L. J. kreipėsi į teismą su prašymu dėl vykdomojo rašto išdavimo, prašydamas išduoti vykdomąjį raštą dėl teismo sprendimu patvirtintos jo ir nepilnamečių vaikų bendravimo tvarkos (2.3. papunktis). Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pareiškėjo prašymą patenkino ir išdavė jam vykdomąjį raštą pagal Kauno apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 25 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-31088-454/2025 patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 2.3. papunktį. Pareiškėja (apeliantė) V. J., nesutikdama su šia nutartimi, pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo ją panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjo prašymo dėl vykdomojo rašto išdavimo netenkinti.
CPK 18 straipsnyje nustatyta, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Pagal CPK 587 straipsnio 1 dalies 1 punktą vykdomasis dokumentas yra teismo sprendimo pagrindu išduotas vykdomasis raštas. Vykdomasis raštas išduodamas vykdytinam teismo sprendimui įsiteisėjus (CPK 646 straipsnio 1 dalis). Tuo tarpu CPK 646 straipsnio 3 dalyje yra reglamentuota vykdomojo rašto išdavimo procedūra, kai yra nevykdoma teismo nutartimi patvirtinta taikos sutartis. Taigi CPK 646 straipsnio 1 ir 3 dalyse numatytos dvi skirtingos vykdomojo rašto išdavimo procedūros: viena – kai vykdomasis raštas išduodamas teismo sprendimo pagrindu, kita – kai vykdomasis raštas išduodamas teismo nutarties, kuria patvirtinta taikos sutartis, pagrindu.
Santuokos nutraukimas abiejų sutuoktinių bendru sutikimu yra vienas iš santuokos nutraukimo būdų (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.51 straipsnis). Nutraukiant santuoką bendru sutuoktinių sutarimu, kartu su prašymu dėl santuokos nutraukimo sutuoktiniai turi pateikti sutartį dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių, kurią teismas, nutraukdamas santuoką, patvirtina ir sutarties turinys įtraukiamas į teismo sprendimą (CK 3.53 straipsnio 3 dalis, CPK 541 straipsnio 1 dalis). Tokioje sutartyje sutuoktiniai turi aptarti savo nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos klausimus, dalyvavimo juos auklėjant ir nepilnamečių vaikų bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarką ir kitas savo turtines teises bei pareigas. Teismų formuojama praktika, kad santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygų įtraukimas į teismo sprendimą ir jų tvirtinimas teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje yra teismo sprendimo sudėtinė dalis, nekeičianti teismo procesinio dokumento pobūdžio bei esmės ir negali būti prilyginama situacijai, kai šalių sudaryta taikos sutartis tvirtinama teismo nutartimi (Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-2216-803/2016; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-170-378/2017).
Apeliacinės instancijos teismas pastebi, jog pirmosios instancijos teismas, išduodamas vykdomąjį raštą dėl dalies Kauno apylinkės teismas 2025 m. rugsėjo 25 d. sprendime, priimtame civilinėje byloje Nr. e2YT-31088-454/2025, nurodytos rezoliucinės dalies (2.3. papunkčio) nevykdymo, vadovavosi CPK 646 straipsnio 3 dalimi. Tačiau, priešingai nei yra nurodyta skundžiamoje nutartyje, šiuo atveju civilinėje byloje Nr. e2YT-31088-454/2025 taikos sutartis nebuvo patvirtinta, o buvo priimtas sprendimas dėl santuokos nutraukimo pagal abiejų pareiškėjų pareiškimą, t. y. civilinė byla buvo išnagrinėta teismo procesiniu sprendimu – galutiniu teismo sprendimu (CPK 260 straipsnis, 385 straipsnio 1 dalis), todėl vykdomojo rašto išdavimui taikytina ne CPK 646 straipsnio 3 dalis, o CPK 646 straipsnio 1 dalis. Būtent tokios praktikos laikomasi ir kitų teismų išnagrinėtose civilinėse bylose (Vilniaus apygardos teismo 2019 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-442-794/2019; 2020 m. liepos 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1123-933/2020; 2021 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-570-910/2021; 2025 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-3565-936/2025; 2026 m. balandžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-597-565/2026; Kauno apygardos teismo 2025 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1977-1060/2025; 2025 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-2472-1043/2025; 2026 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-976-896/2026; 2026 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-360-924/2026 Klaipėdos apygardos teismo 2026 m. sausio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-51-889/2026 ir kt.).
Pažymėtina, kad išduodamas vykdomąjį raštą pagal įsiteisėjusį teismo sprendimą, teismas netiria ir nenustato, ar teismo sprendimas yra įvykdytas ir (ar) vykdomas. Teismas, išduodamas vykdomąjį raštą, nesprendžia tarp šalių kilusių ginčų ir išduoda vykdomuosius raštus pagal vykdytinus teismo sprendimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155-687/2019). Atitinkamai tai reiškia, kad pirmosios instancijos teismas, gavęs pareiškėjo prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo, susijusio su teismo sprendimu patvirtintos santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygų vykdymu, neturėjo prielaidų atsisakyti vykdomąjį raštą išduoti, taip pat neturėjo pareigos ištirti šalių nurodytas aplinkybes dėl konkrečių santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygų (ne)vykdymo.
Išdėstytų motyvų pagrindu atmestini kaip nepagrįsti ir apeliantės atskirajame skunde nurodyti argumentai, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas vykdomojo rašto išdavimo klausimą, turėjo į bylos nagrinėjimą įtraukti ir Vaikų teisių apsaugos tarnybą, atstovaujančią vaikų interesus. Pažymėtina, kad pareiškėjui išdavus vykdomąjį raštą dėl aptartos santuokos nutrakimo pasekmių sutarties sąlygos, šalys turi teisę visus įrodymus ir paaiškinimus dėl bendravimo su šalių nepilnamečiais vaikais tvarkos 2.3. papunkčio pateikti vykdomąjį dokumentą vykdančiam antstoliui, o esant ginčui savo interesus ginti įstatymo nustatyta tvarka (pvz. skundžiant antstolio veiksmus ir pan.).
Pagal CPK 646 nuostatas ir jas aiškinančią teismų praktiką, nutartys išduoti vykdomąjį raštą yra neskundžiamos atskiruoju skundu (CPK 334 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 646 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. rugsėjo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-866-330/2022; 2022 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-289-464/2022 ir kt.), išskyrus atvejus, kai vykdomasis raštas išduodamas dėl teismo nutarties, kuria patvirtinta taikos sutartis, vykdymo (CPK 646 straipsnio 3 dalis). Nagrinėjamu atveju nustačius, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas vykdomojo rašto išdavimo klausimą civilinėje byloje, kurioje šalių santuoka nutraukta bendru sutuoktinių sutarimu ir patvirtinta santuokos nutraukimo pasekmių sutartis, turėjo vadovautis ne CPK 646 straipsnio 3 dalimi, kurioje reglamentuotas vykdomojo rašto išdavimas, kai nevykdoma teismo patvirtinta taikos sutartis, bet CPK 646 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendra taisykle, kad, vykdytinam sprendimui įsiteisėjus, išieškotojui pagal rašytinį pareiškimą pirmosios instancijos teismas išduoda vykdomąjį raštą, darytina išvada, kad skundžiama nutartis dėl vykdomojo rašto išdavimo yra apeliacine tvarka neskundžiama.
CPK 315 straipsnio 2 dalis numato, kad apeliacinis skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui, jeigu: 1) skundas paduotas praleidus nustatytą apeliacinio skundo padavimo terminą ir šis terminas neatnaujinamas; 2) skundą paduoda neveiksnus tam tikroje srityje asmuo arba asmuo, neturintis teisės jį paduoti; 3) skundžiamas sprendimas (nutartis), kuris pagal įstatymus negali būti apeliacinio apskundimo objektas. Jeigu šio straipsnio 2 dalies 1-3 punktuose nurodyti trūkumai paaiškėja nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, apeliacinis procesas nutraukiamas (CPK 315 straipsnio 5 dalis). Atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šiame skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).
Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes, sprendžia, kad skundžiama nutartis, kuria teismas patenkino pareiškėjo prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo, negali būti apeliacijos objektas. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pirmiau nurodytą teisinį reglamentavimą, teismų praktiką ir byloje nustatytas aplinkybes, apeliacinį procesą, pradėtą pagal pareiškėjos V. J. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2026 m. kovo 26 d. nutarties, nutraukia (CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punktas, 5 dalis, 338 straipsnis).
Dėl naujų rašytinių įrodymų priėmimo
CPK 314 straipsnyje įtvirtinti ribojimai naujų įrodymų pateikimui apeliacinės instancijos teisme, t. y. jie nepriimami, jeigu galėjo būti pateikti anksčiau, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti, arba kai tokių įrodymų poreikis iškilo vėliau, nei buvo priimtas teismo procesinis sprendimas (nutartis). Taigi CPK įtvirtinta ribota apeliacija, kuriai būdinga tai, jog pirmosios instancijos teismo procesinis sprendimas tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus bei įvertintus duomenis; tikrinama, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių. Apeliantė V. J. kartu su atskiruoju skundu pateikė naujus rašytinius įrodymus, prašydama prie bylos medžiagos prijungti 2026 m. kovo 27 d. SMS susirašinėjimą ir el. laiškus, kuriais vaikų tėvas nedelsiant reikalauja bendrauti su vaikais pagal nutartį ir 2026 m. kovo 30 d. Vaikų teisių apsaugos tarnybos nutarimą nepradėti administracinio nusižengimo teisenos vaikų mamai pagal tėvo skundą, taip pat kartu su prašymu dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo papildomai pateikė teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kurią prašo prijungti. Tuo tarpu pareiškėjas L. J. kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą taip pat pateikė naujus įrodymus, prašydamas prie bylos medžiagos prijungti 2026 m. kovo 27 d. Vaikų situacijos vertinimo anketą. Nagrinėjamu atveju konstatavus, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis negali būti apeliacijos objektu, poreikio prijungti į bylą proceso šalių teikiamas įrodinėjimo priemonės nėra. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti apeliantės V. J. ir pareiškėjo L. J. apeliacinės instancijos teismui pateiktus naujus rašytinius įrodymus.
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
Nagrinėjamu atveju apeliacinis procesas nutrauktas, nustačius, kad skundžiama nutartis negali būti apeliacijos objektas. Dėl šios priežasties, remiantis CPK 94 straipsnio 1 dalimi, spręstinas bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme paskirstymo klausimas, įvertinant šalių procesinį elgesį bylos nagrinėjimo metu ir priežastis, nulėmusios apeliacinio proceso nutraukimą, taip pat priežastis, dėl kurių bylinėjimosi išlaidos susidarė. Apeliantė V. J. apeliacinės instancijos teisme turėjo 390 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro atskirojo skundo parengimas, taip pat pateikė šias išlaidas pagrindžiančius duomenis (reg. Nr. DOK-79136). Tuo tarpu pareiškėjas L. J. apeliacinės instancijos teisme turėjo 300 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimas (reg. Nr. DOK-45329). Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teisme nustatyta, kad apeliantės skundžiama nutartis negali būti apeliacijos objektu. Taigi, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atsakomybė dėl proceso, kurio metu susidarė pareiškėjo bylinėjimosi išlaidos, tenka būtent apeliantei, kuri tokį procesą iniciavo. Įvertinus šią aplinkybę, apeliantės turėtos bylinėjimosi išlaidos nėra priteisiamos, tuo tarpu pareiškėjui jo prašymu iš apeliantės priteisiamos 300 Eur bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme. Prašomos priteisti atstovavimo išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą 8.16 punkte numatyto maksimalaus dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis). Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos nesusidarė, todėl teisėjų kolegija dėl jų atlyginimo valstybei nesprendžia ir plačiau dėl to nepasisako.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 315 straipsnio 2 dalies 3 punktu, 5 dalimi, 338-339 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
nutraukti apeliacinį procesą pagal pareiškėjos V. J. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2026 m. kovo 26 d. nutarties. Iš pareiškėjos V. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pareiškėjo L. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai priteisti 300 Eur (tris šimtus eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme. Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.