Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Milda Skersienė, veikdama Kauno apygardos teismo vardu (Civilinio proceso kodekso 62³ straipsnio 2 dalis),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens A. K. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2025 m. rugpjūčio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2VP-31711-1135/2025 pagal pareiškėjų A. K. ir A. K. prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, suinteresuotas asmuo Bigbank, AS, filialas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėjai A. K. (Z.) ir A. K. teismo prašė nutraukti jų santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini), ir patvirtinti sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių.

2. Teismas 2020 m. gruodžio 7 d. sprendimu pareiškėjų prašymą patenkino ir šalių sudarytą (duomenys neskelbtini) santuoką nutraukė, ir patvirtino pareiškėjų sudarytą santuokos nutraukimo pasekmių sutartį.

3. Pareiškėja A. Z. kreipėsi į teismą, prašydama išduoti vykdomąjį raštą dėl skolos ir nuo jos skaičiuojamų 5 procentų dydžio metinių palūkanų išieškojimo iš skolininko (pareiškėjo) A. K. pagal Kauno apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 7 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2YT-28495-717/2020.

4. Nurodė, jog teismo sprendimu patvirtintoje santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje buvo nustatyta, kad skolininkas įsipareigoja dukters G. K. išlaikymui iki jos pilnametystės mokėti po 200 Eur dydžio išlaikymą periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos, šią sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, o vaiko išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriama pareiškėja. Teigė, kad skolininkas išlaikymą dukrai teikia nereguliariai, yra praleidęs dalį mokėjimų, taip pat nė karto nuo teismo 2020 m. gruodžio 7 d. sprendimo įsiteisėjimo dienos nėra indeksavęs periodinių išmokų dydžio. Nurodė, kad už laikotarpį nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2025 m. liepos 31 d. skolininkas pareiškėjai iš viso yra skolingas 1 467 Eur (75 Eur + 461 Eur + 330 Eur + 131 Eur + 470 Eur = 1 467 Eur).

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5. Kauno apylinkės teismas 2025 m. rugpjūčio 20 d. nutartimi iš dalies patenkino pareiškėjos prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo. Išdavė pareiškėjai vykdomąjį raštą dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 7 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-28495-717/2020 patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių 2 pastraipos priverstinio vykdymo. Kitą prašymo dalį atmetė.

6. Teismas nustatė, kad už laikotarpį nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2025 m. liepos 31 d. A. K. iš viso yra skolingas 1 467 Eur pareiškėjai, todėl jos prašymą patenkino ir išdavė vykdomąjį raštą pagal Kauno apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 7 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2YT-28495-717/2020 patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 2 pastraipą.

7. Dėl pareiškėjos prašomų nuo minėtos skolos 5 procentų dydžio metinių palūkanų išieškojimo iš skolininko teismas pažymėjo, kad teismo 2020 m. gruodžio 7 d. sprendimu patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygose nėra susitarta dėl 5 procentų dydžio metinių palūkanų už prievolės praleidimą mokėjimo. Todėl, teismas, pareiškėjos prašymo dėl vykdomojo rašto išdavimo dalį dėl 5 procentų dydžio metinių palūkanų išieškojimo atmetė.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

8. Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo A. K. (toliau – apeliantas) prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2025 m. rugpjūčio 20 d. nutartį ir klausimą dėl vykdomojo rašto išdavimo perduoti spręsti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Atskirąjį skundą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:

8.1. Nurodo, kad nesutinka su skundžiama pirmosios instancijos teismo nutarties dalimi, kuria nepagrįstai nutarta pareiškėjai išduoti vykdomąjį raštą pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK 646) straipsnio 1 dalį. Apeliantas apie proceso eigą nebuvo informuotas, todėl priimta skundžiama teismo nutartimi pažeistos skolininko teisės: pažeistos teisės į teisingą teismą, prieštaravimų pateikimą, įrodymų teikimą, paaiškinimų davimą ir teisė ginčyti pareiškėjos reikalavimus. Teigia, kad teismas skundžiamoje nutartyje remiasi tik pareiškėjos pateikta rašytine medžiaga.

8.2. Apeliantas nurodo, kad kartu su atskiruoju skundu pateikė papildomus įrodymus – pareiškėjos siųstą reikalavimą ir apelianto atsiliepimą į jį. Atsiliepime į pareiškėjos reikalavimą apeliantas yra pateikęs detalius skaičiavimus, kurie atlikti remiantis faktiniais duomenimis, banko išrašų išklotinėmis ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės oficialiai skelbiama informacija. Mano, kad pareiškėjos argumentas, jog „Skolininkas išlaikymą dukrai teikia nereguliariai, yra praleidęs dalį mokėjimų“, nepagrįstas. Nurodo, kad pareiškėjos prašyme išduoti vykdomąjį raštą remiamasi apelianto atsiliepime į pareiškėjos siųstą reikalavimą išdėstytais skaičiavimais, su kuriais pareiškėja sutinka. Teigia, kad apeliantas teikia teisingą informaciją ir dėl mokėjimo, kartu ir dėl 800 Eur sumos, sumokėtos grynaisiais pinigais, mokėjimo.

8.3. Anot apelianto, pareiškėja nepagrįstai teigia, kad jis „nei karto nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos Vyriausybės nustatyta tvarka nėra indeksavęs periodinių išmokų dydžio“. Su šia aplinkybe apeliantas sutinka ir jos neginčija. Tačiau įmokos buvo mokamos laiku ir geranoriškai teikiamas didesnis išlaikymo dydis vaikui, atliekant didesnes ar papildomas įmokas, nors apeliantas nežinojo ir nesuprato indeksavimo sąvokos.

8.4. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl išlaikymo įsiskolinimo dydžio, neįvertino ir kitų piniginių lėšų, kurios buvo išleistos vaiko poreikiams tenkinti, vaikui būnant su apeliantu. Mano, kad pirmosios instancijos teismas nevertino ir neanalizavo aplinkybių, kad, indeksavus Kauno apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 7 d. sprendimu priteisto dukters išlaikymo 200 Eur dydžio sumą, apeliantas dukters išlaikymui teiks 278 Eur per mėn. iki 2026 m. sausio mėn. Apeliantas nevengia susidariusį įsiskolinimą 667 Eur atlyginti per vienus metus iki 2026 m. liepos 31 d. dalimis po 56 Eur (12-a įmokų) kas mėnesį mokant periodiškai. Įmokos pradedamos mokėti nuo 2025 m. rugpjūčio mėn. Šias aplinkybes patvirtina prie atskirojo skundo pridedami mokėjimo nurodymai.

9. Atsiliepimu į atskirąjį skundą pareiškėja A. Z. prašo atmesti suinteresuoto asmens atskirąjį skundą ir Kauno apylinkės teismo 2025 m. rugpjūčio 20 d. nutartį palikti nepakeistą. Priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą į atskirąjį skundą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:

9.1. Pažymi, kad suinteresuotas asmuo neturėjo teisės paduoti atskirojo skundo, nes apskųsta pirmosios instancijos teismo nutartis nėra skundžiama. Teigia, kad apeliantas netinkamai vykdė teismo 2020 m. gruodžio 7 d. sprendimą, kuriuo priteistas išlaikymas dukrai, išlaikymo neindeksavo įstatymo nustatyta tvarka, be to, dar ir įmokas, skirtas vaiko išlaikymui, mokėjo nereguliariai. Pavyzdžiui, 2021 m. gegužės mėn., 2022 m. liepos mėn., 2024 m. rugsėjo mėn. išlaikymo nemokėjo, todėl kitais mėnesiais atlikdavo didesnio dydžio mokėjimus. Nurodo, kad apelianto atskirojo skundo argumentai dėl neva pareiškėjai sumokėtos 800 Eur įmokos grynaisiais pinigais nepagrįsti, tuo aspektu nėra jokių įrodymų. Pareiškėja nesutinka su apelianto prašymu išdėstyti susidariusį įsiskolinimo sumokėjimą dvylikos mėnesių laikotarpiui mokant įmokas lygiomis dalimis kiekvieną mėnesį. Mano, jog apelianto turtinė padėtis yra gera, todėl pirmosios instancijos teismo skundžiama nutartimi išduotą vykdomąjį raštą jis gali įvykdyti iš karto sumokėdamas susidariusį įsiskolinimą.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Apeliacinis procesas nutraukiamas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 334 straipsnio 1 dalyje yra nurodyta, jog pirmosios instancijos teismo nutartį galima apskųsti atskiruoju skundu tuo atveju, kai tokia nutartis užkerta kelią tolimesnei bylos eigai (CPK 334 straipsnio 1 dalies 2 punktas), arba tuo atveju, kai apskundimo apeliacine tvarka galimybę numato Civilinio proceso kodekso teisės normos (CPK 334 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

11. Atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą, nurodytą aukščiau, sprendžiant klausimą, ar konkreti pirmosios instancijos teismo priimta nutartis gali būti apeliacijos objektu, iš pradžių tikrinama, ar CPK normos nenumato tokios nutarties apskundimo galimybės. Paaiškėjus, kad įstatymo leidėjas nėra konkrečiai įvardinęs tokios nutarties apskundimo galimybės, vertinama, ar nutartimi yra pabaigiamas bylos nagrinėjimas arba išsprendžiamas iš esmės tam tikras procesinis klausimas, kuris nebegalės būti keliamas tolimesniame bylos nagrinėjime ir turės reikšmę bylos baigčiai.

12. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. gruodžio 7 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-28495-717/2020 pareiškėjos ir apelianto santuoka, sudaryta (duomenys neskelbtini), nutraukta abiejų sutuoktinių bendru sutikimu. Šiuo sprendimu patvirtinta šalių sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Nustatyta, kad šalys turi vieną nepilnametį vaiką G. K., gimusią (duomenys neskelbtini).

13. Pareiškėja kreipėsi į teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 7 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2YT-28495-717/2020 patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių 2 pastraipos priverstinio vykdymo. Sutarties 2 pastraipoje pareiškėjai susitarė, kad: „pareiškėjas A. K., dukters išlaikymui iki jos pilnametystės mokės po 200 Eur kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo sprendimo dėl santuokos nutraukimo įsiteisėjimo dienos, šią sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Vaiko išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriama motina A. K..“ Teismo 2020 m. gruodžio 7 d. sprendimas įsiteisėjo 2021 m. sausio 7 d.

14. Vykdomųjų raštų išdavimo tvarka reglamentuota CPK XLIV skyriuje. CPK 646 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad vykdytinam sprendimui įsiteisėjus, išieškotojui pagal rašytinį pareiškimą pirmosios instancijos teismas išduoda vykdomąjį raštą. Pagal CPK 646 straipsnio 3 dalį, jeigu nevykdoma teismo patvirtinta taikos sutartis, suinteresuota šalis gali kreiptis į bylą išnagrinėjusį teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą. Šis prašymas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka. Teismui pripažinus, kad tai yra būtina, šioje dalyje nurodytas prašymas išduoti vykdomąjį raštą gali būti nagrinėjamas teismo posėdyje, pranešus dalyvaujantiems byloje asmenims, tačiau šių asmenų neatvykimas nekliudo teismui išspręsti vykdomojo rašto išdavimo klausimą. Teismas, ištyręs šalių nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus apie taikos sutarties sąlygų vykdymą, dėl neįvykdytos taikos sutarties dalies išduoda vykdomąjį raštą arba atsisako jį išduoti. Spręsdamas vykdomojo rašto išdavimo klausimą, teismas gali pakeisti šalių taikos sutartyje numatytų sąlygų vykdymo tvarką nekeisdamas šalių susitarimo esmės.

15. Paminėtina, kad CPK 646 straipsnio 1 ir 3 dalyse numatytos dvi skirtingos vykdomojo rašto išdavimo procedūros: viena – kai vykdomasis raštas išduodamas teismo sprendimo pagrindu, kita – kai vykdomasis raštas išduodamas teismo nutarties, kuria patvirtinta taikos sutartis, pagrindu.

16. Pagal CPK 646 nuostatas ir jas aiškinančią teismų praktiką nutartys išduoti vykdomąjį raštą neskundžiamos atskiruoju skundu (CPK 334 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 646 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. rugsėjo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-866-330/2022), išskyrus atvejus, kai vykdomasis raštas išduodamas dėl teismo nutarties, kuria patvirtinta taikos sutartis, vykdymo (CPK 646 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426-969/2021). Kasacinis teismas yra nurodęs, kad nustačius, kad įstatymo leidėjas teismo nutarties, kuria atsisakyta išduoti vykdomąjį raštą, apskundimo galimybės expressis verbis neįvardijo, vertinama, ar tokia teismo nutartis, remiantis CPK 334 straipsnio 1 dalies 2 punktu, užkerta galimybę tolesnei bylos eigai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-270-1075/2019).

17. Nutraukiant santuoką bendru sutuoktinių sutarimu, kartu su prašymu dėl santuokos nutraukimo sutuoktiniai turi pateikti sutartį dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių, kurią teismas, nutraukdamas santuoką, patvirtina ir sutarties turinys įtraukiamas į teismo sprendimą (CK 3.53 straipsnio 3 dalis). Teismo sprendimu santuokos nutraukimo byloje yra išsprendžiama dėl viso komplekso reikalavimų, kurių patenkinimas pagal savo pobūdį gali reikšti ir civilinių teisinių santykių modifikavimą (pvz., santuokos nutraukimas), ir ko nors priteisimą (pvz., žalos atlyginimas ar tam tikrų kilnojamųjų daiktų paskyrimas vieno iš sutuoktinių nuosavybėn, išlaikymo priteisimas ir pan.). Nurodyti klausimai santuokos nutraukimo byloje privalomai spręstini nepriklausomai nuo sutuoktinių pasirinkto santuokos nutraukimo būdo, todėl tais atvejais, kai santuoka nutraukiama abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, tam tikros teismo sprendimu patvirtintos santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygos pagal savo turinį gali reikšti sprendimą dėl priteisimo. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad santuokos nutraukimo byloje priimto teismo sprendimo dalis dėl priteisimo atitinka priverstinio teismo sprendimo vykdytinumo požymius ir dėl šios teismo sprendimo dalies gali būti išduodamas vykdomasis dokumentas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-170-378/2017).

18. Teismų praktikoje nurodoma, kad santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygų įtraukimas į teismo sprendimą ir jų tvirtinimas teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje yra teismo sprendimo sudėtinė dalis, nekeičianti teismo procesinio dokumento pobūdžio bei esmės ir negali būti prilyginama situacijai, kai šalių sudaryta taikos sutartis tvirtinama teismo nutartimi (Vilniaus apygardos teismo 2020 m. liepos 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1123-933/2020; 2019 m kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-442-794/2019; 2021 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-1132-912/2021; 2023 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1417-803/2023).

19. Taigi pirmosios instancijos teismas, spręsdamas vykdomojo rašto išdavimo klausimą civilinėje byloje, kurioje šalių santuoka nutraukta bendru sutuoktinių sutarimu ir patvirtinta santuokos nutraukimo pasekmių sutartis, turėjo vadovautis CPK 646 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendra taisykle, kad, vykdytinam sprendimui įsiteisėjus, išieškotojui pagal rašytinį pareiškimą pirmosios instancijos teismas išduoda vykdomąjį raštą. Pažymėtina, kad teismui išsprendus šį klausimą ir išdavus vykdomąjį raštą, nėra užkirstas kelias tolesnei bylos eigai pagal CPK normas, reglamentuojančias vykdymo procesą. Dėl to nutartis išduoti vykdomąjį raštą neskundžiama atskiruoju skundu (CPK 646 straipsnio 1 dalis).

20. Pagal CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punktą, apeliacinis skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui, jeigu skundžiamas sprendimas (nutartis), kuris pagal įstatymus negali būti apeliacinio apskundimo objektas. Pagal CPK 315 straipsnio 5 dalį, jeigu CPK 315 straipsnio 2 dalies 1–3 punktuose nurodyti trūkumai paaiškėja nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, apeliacinis procesas nutraukiamas. Atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šiame skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).

Dėl procesinės bylos baigties

21. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pirmiau nurodytą teisinį reglamentavimą, teismų praktiką, nustatytas aplinkybes, daro išvadą, kad ginčijama Kauno apylinkės teismo 2025 m. rugpjūčio 20 d. nutarties dalis, kuria išduotas vykdomasis raštas dėl išlaikymo priteisimo byloje, kurioje santuoka nutraukta bendru sutuoktinių sutarimu ir patvirtinta santuokos nutraukimo pasekmių sutartis, negali būti apeliacinio apskundimo objektu, todėl apeliacinis procesas, pradėtas pagal A. K. atskirąjį skundą, nutrauktinas (CPK 315 straipsnio 5 dalis, 338 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme

22. Nutraukus procesą, pradėtą pagal suinteresuoto asmens atskirąjį skundą, pareiškėja įgijo teisę į patirtų bylinėjimosi išlaidų dėl atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimo atlyginimą (CPK 93 straipsnis).

23. Pareiškėja apeliacinės instancijos teismui kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė įrodymus, patvirtinančius patirtų bylinėjimosi išlaidų dydį, – 2025 m. rugsėjo 9 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. SL 2025-377 ir 2025 m. rugsėjo 9 d. mokėjimo nurodymą. Teigia, kad ji patyrė 484 Eur bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą ir prašo šias išlaidas priteisti iš apelianto.

24. Prašoma priteisti išlaidų advokato pagalbai apmokėti suma neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nustatytų maksimalių dydžių, todėl pripažintina pagrįsta ir priteistina pareiškėjai iš apelianto (CPK 93 straipsnis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nutraukti apeliacinį procesą, pradėtą pagal A. K. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2025 m. rugpjūčio 20 d. nutarties.

Priteisti pareiškėjai A. Z. iš suinteresuoto asmens A. K. 484 Eur (keturis šimtus aštuoniasdešimt keturis eurus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.