Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Anita Sereikienė, veikdama Šiaulių apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens V. G. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2025 m. rugpjūčio 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2VP-16404-650/2025 pagal pareiškėjos Ž. G. prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo civilinėje byloje Nr. e2YT-12974-287/2020, suinteresuotas asmuo V. G..

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų 2020 m. gruodžio 2 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-12974-287/2020 buvo nutraukta Ž. G. ir V. G. santuoka abiejų sutuoktinių bendru sutikimu bei patvirtinta jų sudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurioje abu įsipareigojo išlaikyti savo nepilnametes dukras Ž. G. ir M. G., skirdami kiekvienas kiekvieno vaiko išlaikymui po 70,00 Eur mokamomis periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo 2020 m. lapkričio 1 d. iki jų pilnametystės. V. G. lėšas, skirtas nepilnamečių vaikų išlaikymui įsipareigojo pervesti į Ž. G. asmeninę sąskaitą iki kiekvieno mėnesio, už kurį mokamas išlaikymas, 15 dienos.

2. Pareiškėja Ž. G. (toliau – pareiškėja) kreipėsi į teismą prašydama Šiaulių apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2YT-12974-287/2020 išduoti vykdomąjį raštą, kadangi skolininkas V. G. (toliau – suinteresuotas asmuo) nors ir moka dukrai M. G., gimusiai (duomenys neskelbtini) (toliau – nepilnametis vaikas), išlaikymą, tačiau nesilaiko pareigos indeksuoti išlaikymo sumą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmai 2025 m. rugpjūčio 27 d. nutartimi prašymą tenkino, išdavė pareiškėjai vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. e2YT-12974-287/2020, dėl nevykdomos 70,00 Eur išlaikymo nepilnamečiui vaikui indeksacijos išieškojimo iš skolininko V. G..

4. Teismas nurodė, kad iš pareiškėjos prašymo matyti, kad skolininkas V. G. nors ir mokėjo nepilnametės mergaitės išlaikymui sutartą 70,00 Eur išlaikymo sumą, tačiau nesilaikė pareigos indeksuoti išlaikymo sumos.

5. Teismas pabrėžė, kad be vykdomojo dokumento atlikti vykdymo veiksmus draudžiama, todėl dėl 2020 m. gruodžio 2 d. Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų sprendimu patvirtintos pareiškėjų Ž. G. ir V. G. sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygų, nevykdomos išlaikymo indeksacijos, išdavė vykdomąjį raštą.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

6. Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo prašo Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2025 m. rugpjūčio 27 d. nutartį panaikinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

6.1. Pirmosios instancijos teismo nutartyje nėra nustatyta konkreti indeksacijos suma, laikotarpis ir apskaičiavimo pagrindai, todėl tokios nutarties pagrindu išduotas vykdomasis raštas yra neaiškus ir objektyviai nevykdytinas.

6.2. Vien aplinkybė, kad nebuvo atliekama indeksacija, negali būti pagrindas išduoti vykdomąjį raštą, kol teismas tinkamai nenustatė konkretaus neišmokėtos indeksacijos dydžio.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7. Atskiruoju skundu yra skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria pareiškėjai išduotas vykdomasis raštas.

Dėl rašytinių paaiškinimų (ne)priėmimo

8. Kauno apygardos teisme 2025 m. gruodžio 15 d. elektroniniu paštu apeliantas pateikė teismui rašytinius paaiškinimus.

9. CPK 175¹ straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad procesiniai dokumentai teismui gali būti pateikiami elektroninės formos elektroninių ryšių priemonėmis. Procesinių dokumentų pateikimo teismui elektroninių ryšių priemonėmis tvarką ir formą nustato teisingumo ministras. Teisingumo ministro 2012 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. 1R-332 patvirtinto Procesinių dokumentų pateikimo teismui ir jų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarkos aprašo 3 punkte nustatyta, kad procesiniai dokumentai elektroninių ryšių priemonėmis teismui pateikiami naudojantis Lietuvos teismų informacinės sistemos Viešųjų elektroninių paslaugų posistemiu, išskyrus šio aprašo 8–91 punktuose nurodytus atvejus. Procesinių dokumentų pateikimo teismui ir jų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarkos apraše galimybė teikti teismui procesinius dokumentus elektroniniu paštu nėra nustatyta.

10. Pagal CPK 111 straipsnio 2 dalies 7 punktą teismui pateikiami procesiniai dokumentai turi būti pasirašyti juos paduodančio asmens. CPK 175¹ straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad šį reikalavimą atitinka elektroninės formos procesiniai dokumentai, pateikti teismui elektroninių ryšių priemonėmis asmens tapatybę patvirtinus Teismų įstatyme nustatytais būdais. Vadovaujantis Teismų įstatymo 371 straipsnio 3 dalimi, asmenys, teikiantys procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis, turi juos pasirašyti saugiu elektroniniu parašu arba savo asmens tapatybę patvirtinti kitais būdais (per elektroninės bankininkystės sistemas ir pan.), arba užsiregistruoti teismų informacinėje sistemoje.

11. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, kad apeliantas rašytinius paaiškinimus teismui pateikė elektroniniu paštu, laiko, kad apelianto pateikti rašytiniai paaiškinimai neatitinka bendrųjų procesiniams dokumentams keliamų reikalavimų, todėl juos atsisako priimti.

12. Iš bylos duomenų nustatyta, kad Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų 2020 m. gruodžio 2 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-12974-287/2020 buvo nutraukta Ž. G. ir V. G. santuoka abiejų sutuoktinių bendru sutikimu bei patvirtinta šalių sudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurioje šalys įsipareigojo išlaikyti savo nepilnametes dukras Ž. ir M., skirdami kiekvienas kiekvieno vaiko išlaikymui po 70,00 Eur mokamomis periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo 2020 metų lapkričio mėnesio 1 dienos iki jų pilnametystės (Ž. iki (duomenys neskelbtini), M. iki (duomenys neskelbtini)). V. G. lėšas, skirtas nepilnamečių vaikų išlaikymui įsipareigojo pervesti į Ž. G. asmeninę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke „Luminor“, AB, iki kiekvieno mėnesio, už kurį mokamas išlaikymas, 15 dienos. Teismo sprendimas įsiteisėjo 2021 m. sausio 5 d.

13. 2025 m. rugpjūčio 14 d. pareiškėja kreipėsi į teismą, prašydama Šiaulių apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2YT-12974-287/2020 išduoti vykdomąjį raštą, kadangi V. G. nesilaiko pareigos indeksuoti nepilnametės dukros M. G. išlaikymo sumos. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjos prašymą tenkino.

14. Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nutartimi, suinteresuotas asmuo pateikė atskirąjį skundą, prašydamas pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti.

15. CPK 334 straipsnio 1 dalies nuostatos numato, kad pirmosios instancijos teismo nutartis galima apskųsti atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui atskirai nuo teismo sprendimo: 1) CPK nustatytais atvejais; 2) kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai.

16. Atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą, nurodytą aukščiau, sprendžiant klausimą, ar konkreti pirmosios instancijos teismo priimta nutartis gali būti apeliacijos objektu, iš pradžių tikrinama, ar CPK normos nenumato tokios nutarties apskundimo galimybės. Paaiškėjus, kad įstatymo leidėjas nėra konkrečiai įvardinęs tokios nutarties apskundimo galimybės, vertinama, ar nutartimi yra pabaigiamas bylos nagrinėjimas arba išsprendžiamas iš esmės tam tikras procesinis klausimas, kuris nebegalės būti keliamas tolimesniame bylos nagrinėjime ir turės reikšmę bylos baigčiai.

17. Vykdomųjų raštų išdavimo tvarka reglamentuota CPK XLIV skyriuje. CPK 646 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad vykdytinam sprendimui įsiteisėjus, išieškotojui pagal rašytinį pareiškimą pirmosios instancijos teismas išduoda vykdomąjį raštą. Pagal CPK 646 straipsnio 3 dalį, jeigu nevykdoma teismo patvirtinta taikos sutartis, suinteresuota šalis gali kreiptis į bylą išnagrinėjusį teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą. Šis prašymas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka. Teismui pripažinus, kad tai yra būtina, šioje dalyje nurodytas prašymas išduoti vykdomąjį raštą gali būti nagrinėjamas teismo posėdyje, pranešus dalyvaujantiems byloje asmenims, tačiau šių asmenų neatvykimas nekliudo teismui išspręsti vykdomojo rašto išdavimo klausimą. Teismas, ištyręs šalių nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus apie taikos sutarties sąlygų vykdymą, dėl neįvykdytos taikos sutarties dalies išduoda vykdomąjį raštą arba atsisako jį išduoti. Spręsdamas vykdomojo rašto išdavimo klausimą, teismas gali pakeisti šalių taikos sutartyje numatytų sąlygų vykdymo tvarką nekeisdamas šalių susitarimo esmės.

18. Pažymėtina, kad CPK 646 straipsnio 1 ir 3 dalyje numatytos dvi skirtingos vykdomojo rašto išdavimo procedūros: viena – kai vykdomasis raštas išduodamas teismo sprendimo pagrindu, kita – kai vykdomasis raštas išduodamas teismo nutarties, kuria patvirtinta taikos sutartis, pagrindu.

19. Pagal CPK 646 nuostatas ir jas aiškinančią teismų praktiką nutartys išduoti vykdomąjį raštą neskundžiamos atskiruoju skundu (CPK 334 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 646 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. rugsėjo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-866-330/2022), išskyrus atvejus, kai vykdomasis raštas išduodamas dėl teismo nutarties, kuria patvirtinta taikos sutartis, vykdymo (CPK 646 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426-969/2021).

20. Nutraukiant santuoką bendru sutuoktinių sutarimu, kartu su prašymu dėl santuokos nutraukimo sutuoktiniai turi pateikti sutartį dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių, kurią teismas, nutraukdamas santuoką, patvirtina ir sutarties turinys įtraukiamas į teismo sprendimą (CK 3.53 straipsnio 3 dalis). Teismo sprendimu santuokos nutraukimo byloje yra išsprendžiama dėl viso komplekso reikalavimų, kurių patenkinimas pagal savo pobūdį gali reikšti ir civilinių teisinių santykių modifikavimą (pvz., santuokos nutraukimas), ir ko nors priteisimą (pvz., žalos atlyginimas ar tam tikrų kilnojamųjų daiktų paskyrimas vieno iš sutuoktinių nuosavybėn, išlaikymo priteisimas ir pan.). Nurodyti klausimai santuokos nutraukimo byloje privalomai spręstini nepriklausomai nuo sutuoktinių pasirinkto santuokos nutraukimo būdo, todėl tais atvejais, kai santuoka nutraukiama abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, tam tikros teismo sprendimu patvirtintos santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygos pagal savo turinį gali reikšti sprendimą dėl priteisimo. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad santuokos nutraukimo byloje priimto teismo sprendimo dalis dėl priteisimo atitinka priverstinio teismo sprendimo vykdytinumo požymius ir dėl šios teismo sprendimo dalies gali būti išduodamas vykdomasis dokumentas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-170-378/2017).

21. Teismų praktikoje nurodoma, kad santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygų įtraukimas į teismo sprendimą ir jų tvirtinimas teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje yra teismo sprendimo sudėtinė dalis, nekeičianti teismo procesinio dokumento pobūdžio bei esmės ir negali būti prilyginama situacijai, kai šalių sudaryta taikos sutartis tvirtinama teismo nutartimi (Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-1095-653/2024; Vilniaus apygardos teismo 2025 m. balandžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1498-864/2025; Kauno apygardos teismo 2025 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1977-1060/2025).

22. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, spręsdamas vykdomojo rašto išdavimo klausimą civilinėje byloje, kurioje šalių santuoka nutraukta bendru sutuoktinių sutarimu ir patvirtinta santuokos nutraukimo pasekmių sutartis, turėjo vadovautis ne CPK 646 straipsnio 3 dalimi, kurioje reglamentuotas vykdomojo rašto išdavimas, kai nevykdoma teismo patvirtinta taikos sutartis, bet CPK 646 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendra taisykle, kad, vykdytinam sprendimui įsiteisėjus, išieškotojui pagal rašytinį pareiškimą pirmosios instancijos teismas išduoda vykdomąjį raštą. Pažymėtina, kad teismui išsprendus šį klausimą ir išdavus vykdomąjį raštą, nėra užkirstas kelias tolesnei bylos eigai pagal CPK normas, reglamentuojančias vykdymo procesą. Dėl to nutartis išduoti vykdomąjį raštą neskundžiama atskiruoju skundu (CPK 646 straipsnio 1 dalis).

23. Pagal CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punktą, apeliacinis skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui, jeigu skundžiamas sprendimas (nutartis), kuris pagal įstatymus negali būti apeliacinio apskundimo objektas. Pagal CPK 315 straipsnio 5 dalį, jeigu CPK 315 straipsnio 2 dalies 1–3 punktuose nurodyti trūkumai paaiškėja nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, apeliacinis procesas nutraukiamas. Atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šiame skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).

24. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes, sprendžia, kad skundžiama nutartis, kuria teismas tenkino pareiškėjos prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo, negali būti apeliacijos objektas. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai 2025 m. rugpjūčio 27 d. nutarties rezoliucinėje dalyje nurodė, kad nutartis gali būti skundžiama per 7 dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos bei nepagrįstai priėmė suinteresuoto asmens atskirąjį skundą.

25. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad skundžiama nutartis negali būti apeliacijos objektu, ši aplinkybė yra nustatyta apeliacinės instancijos teisme, todėl atskirojo skundo argumentai nevertintini, o apeliacinis procesas, pradėtas pagal apelianto atskirąjį skundą, nutraukiamas (CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punktas, 5 dalis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 315 straipsnio 2 dalies 3 punktas, 315 straipsnio 5 dalis, 336 straipsniu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nutraukti apeliacinį procesą, pradėta pagal suinteresuoto asmens V. G. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2025 m. rugpjūčio 27 d. nutarties.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.