- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-11-27
- Bylos Nr.
- e2S-3565-936/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-13819-2024-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Urmila Valiukienė
- Pareiškėjas
- A. V., L. V.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Urmila Valiukienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens (apeliantės) L. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 8 d. nutarties, kuria tenkintas prašymas dėl vykdomojo rašto išdavimo, priimtos civilinėje byloje pagal pareiškėjų A. V. ir L. V. prašymą nutraukti santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu bei patvirtinti sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. rugsėjo 9 d. sprendimu nutraukė A. V. ir L. V. santuoką bei patvirtino sutartį dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių, kuria, be kita ko, 1.6 punktu šalys susitarė: už L. V. atitenkančią didesnės vertės turto dalį, L. V. išmoka A. V. 60 000 Eur piniginę kompensaciją sekančia tvarka ir terminais: a) 15 000 Eur suma sumokama iki 2025 m. liepos 15 d.; b) 45 000 Eur suma įskaitoma kaip piniginė kompensacija, kuri mokėtina 4.3 punkte nustatyta tvarka kaip išlaikymas nepilnamečiam sūnui N. V..
Šalies argumentai
2. Pareiškėjas A. V. pateikė prašymą išduoti vykdomąjį raštą, kadangi L. V. nevykdo teismo sprendimo, t. y. nesumokėjo 15 000 Eur pareiškėjui.
Atsiliepimas
3. Suinteresuotas asmuo L. V. pateikė atsiliepimą, kuriuo prašė: 1) atsisakyti išduoti vykdomąjį raštą, nes atsakovas yra informuotas apie įskaitymą, o dalis prievolės yra pasibaigusi vienašaliu sandoriu; 2) įvertinti, kad ginčas dėl prievolės dydžio šiuo metu nėra išspręstas teisme, todėl vykdomasis raštas neturėtų būti išduodamas iki nebus išnagrinėtas klausimas dėl įskaitymo teisėtumo; 3) jeigu visgi būtų sprendžiama dėl vykdomojo rašto išdavimo, sustabdyti vykdymą, kol bus pateiktas ir išnagrinėtas ieškinys.
3.1. Atsiliepime nurodė, kad su prašymu nesutinka, nes didžioji dalis šios sumos (14 038,04 Eur) yra pasibaigusi dėl įskaitymo, apie kurį pareiškėjas informuotas 2025 m. birželio 20 d. aktu.
3.2. Teigia, kad gyvendami santuokoje su pareiškėju turėjo bendrą transporto įmonę. 2022 m., nusprendus plėsti veiklą, buvo atnaujintas transporto parkas – vietoje sunkvežimių įsigyti vilkikai. Vienas iš jų buvo įsigytas padedant dukrai K. V., kuri paėmė 25 000 Eur vartojimo kreditą. Šiuo metu likusi kredito suma sudaro 26 024,56 Eur, iš kurios po 50 proc. (t. y. 13 012,28 Eur) tenka tiek jai, tiek pareiškėjui.
3.3. Atsakovas vykdė savo įmokų dalį iki 2024 m. gruodžio 16 d., tačiau nuo 2025 m sausio 1 d. savo įsipareigojimų nebevykdo. Nuo to laiko susidarė 1 025,76 Eur skola, kurią L. V. padengė viena, taip perimdama atsakovo prievolę. Skola kiekvieną mėnesį didėja po 170,96 Eur. Nepaisant to, kad toks tarpusavio susitarimas nebuvo sprendžiamas nutraukiant santuoką, A. V. tokio susitarimo buvimo fakto neneigia, tai atspindi tarpusavio susirašinėjimas. L. V. vienai dengiant solidarųjį įsipareigojimą, jai atsirado teisė į regresinį reikalavimą A. V., taip pat įskaitymą.
4. Pareiškėjas A. V. pateikė rašytinius paaiškinimus į suinteresuoto asmens L. V. atsiliepimą, kuriuose nurodė:
4.1. L. V. turėjo sumokėti 15 000,00 Eur už parduotą butą (butas buvo parduotas 2024 m. gruodžio mėn.) iš karto, nelaukdama teismo sprendime nurodytos 2025 m. liepos 5 d., tačiau to nepadarė.
4.2. Pareiškėjas sutinka, kad prieš santuokos nutraukimą šalių dukra K. V. paėmė kreditą įmonei UAB „KGS transport“ krovininio automobilio pirkimui. Pareiškėjas su L. V. žodžiu sutarė, kad kiekvieną mėnesį nuo 2024 m. liepos 1 d. lygiomis dalimis po 170,50 Eur dengs likusią kredito sumą. Pinigų pavedimus darydavo L. V. į jos banko sąskaitą, kaip buvo sutarta. Dėl šio susitarimo 2024 m. gruodžio mėnesį pareiškėjas, kviečiamas L. V., buvo nuvykęs pasitarti. L. V. siūlė pareiškėjo dalį apie 10 000,00 Eur padengti dukteriai, ir kad galėtų ją padengti iš jam priklausančios sumos (15 000,00 Eur) už parduotą butą, ir tokiu atveju ji, likusią 5000,00 Eur dalį pervestų pareiškėjui tą pačią dieną. Tačiau pareiškėjas su tokiu siūlymu nesutiko ir nurodė, kad pareiškėjas savo dalį grąžins dalimis, kaip ir buvo sutarę. L. V. su tokiu siūlymu nesutiko. Dėl to nuo 2025 m. pradžios sustabdė kredito dengimą. Paskutinis mokėjimas buvo atliktas 2024 m. gruodį.
4.3. Teigia, kad L. V. negrąžino pareiškėjui, jo draugui priklausančios sofos, kurios vertė 1 200 Eur, kuri buvo laikinai atvežta pas ją. Todėl sofos vertę pareiškėjas turi grąžinti pažįstamam. Taip pat papildomai nurodė, kad savanoriškai teikia sūnui papildomą išlaikymą, draudžia jį, o atsakovė slepia sūnaus naują gyvenamosios vietos adresą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Vilniaus apylinkės teismas 2025 m. rugsėjo 8 d. nutartimi tenkino A. V. prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo, t. y. išdavė pareiškėjui A. V. vykdomąjį raštą pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 9 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-21325-545/2024 patvirtintos pareiškėjų A. V. ir L. V. sutarties dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių 1.6 punkto a) papunktį.
5.1. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad civilinėje byloje Nr. e2YT-21325-545/2024 K. V., kaip galimas pareiškėjų kreditorius, nedalyvavo, sprendimu patvirtintoje sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių (2 dalyje) „2. Kreditoriniai įsipareigojimai“ numatyti įsipareigojimai kreditoriams – Luminor bank AS Lietuvos skyriui ir AB „SEB bankas“; šalys minėtoje dalyje patvirtino (2.3 p.), kad asmenys, kurie privalo būti informuoti apie šią bylą, yra informuoti ir įtraukti į jos nagrinėjimą; (2.4 p.). Taigi galimi šalių prievoliniai santykiai su K. V. buvo ir yra ne šios bylos nagrinėjimo dalykas. Taip pat neaktualūs šiai bylai yra suinteresuoto asmens argumentai apie įskaitymo atlikimą ir galimas solidarias prievoles galimam kreditoriui K. V..
5.2. Suinteresuotas asmuo pateikė galimą susirašinėjimą su A. V., pažymėta, kad tikėtinas susirašinėjimo vertimas yra nepatvirtintas, t. y. neatitinkantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 113 straipsnio 3 dalies numatytų reikalavimų, taip pat galimo susirašinėjimo tekstas originalo kalba (neverstas) tik iš dalies yra įskaitomas. Suinteresuotas asmuo tikėtinai pateikė susirašinėjimo el. paštu išrašą, tačiau iš pateikto „susirašinėjimo“ negalima nustatyti, kad tai būtų nuoseklus, vientisas susirašinėjimas. Suinteresuotas asmuo L. V. pateikė Vartojimo kredito sutartį Nr. CL-LTC-22028792, kurios šalimi A. V. nėra. Suinteresuotas asmuo pateikė 2025 m. birželio 20 d. Įsiskolinimo sudengimo sutartį, kuri nėra pasirašyta pareiškėjo parašu ar el. parašu. LITEKO informacinės sistemos duomenimis (CPK 179 straipsnio 3 dalis) civilinės bylos, kurioje pareiškėjo procesinė padėtis būtų atsakovas, iškelta nėra.
5.3. Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad suinteresuotas asmuo L. V. aplinkybių bei nurodytas aplinkybes pagrindžiančių įrodymų, dėl kurių vykdomojo rašto išdavimas pareiškėjui būtų negalimas, nepateikė. Priešingai, sprendžiant iš atsiliepimo, suinteresuotas asmuo patvirtinta, kad įsipareigojimų pagal 2024 m. rugsėjo 9 d. sprendimu patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 1.6 punktą pareiškėjui nustatytu terminu neįvykdė. Todėl pirmosios instancijos teismas sprendė išduoti pareiškėjui vykdomąjį raštą pagal teismo sprendimu patvirtintos santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutarties 1.6 punktą.
5.4. Kadangi teismas nusprendė, kad pareiškėjo prašymas dėl vykdomojo rašo išdavimo yra pagrįstas bei išdavė pareiškėjui vykdomąjį raštą, todėl atmetė suinteresuoto asmens prašymus dėl vykdomojo rašo neišdavimo ir vykdymo veiksmų sustabdymo. Teismas pažymėjo, kad bylos nagrinėjimo momentu jokių civilinių bylų, kuriose pareiškėjas turėtų atsakovo procesinę padėtį iškelta nėra, taip pat nėra pradėtas vykdymo procesas, t. y. nėra išieškojimo vykdymo procese veiksmų, kuriuos teismas turėtų sustabdyti taikant laikinąsias apsaugos priemones (taip pat nėra pateikta motyvų dėl tokio prašymo pagrįstumo).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo teisiniai argumentai
6. Suinteresuotas asmuo L. V. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 8 d. nutartį ir priimti naują nutartį – prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
6.1. Nurodo, kad 2025 m. birželio 20 d. atliko teisėtą įskaitymą – į pareiškėjo A. V. reikalavimą dėl 15 000 Eur kompensacijos įskaitė dalį jo faktinės prievolės jų dukrai K. V.. Šią prievolę dengia apeliantė savo asmeninėmis lėšomis. Apie įskaitymą A. V. buvo tinkamai informuotas. Kadangi egzistuoja pagrįstas ginčas dėl prievolės dydžio ir įskaitymo pagrįstumo, vykdomasis raštas neturėjo būti išduotas.
6.2. Pažymėjo, kad A. V. de facto yra solidariai atsakingas už šios prievolės vykdymą, nepaisant to, kad formaliai nėra kredito sutarties šalis, kadangi kreditas buvo skirtas šeimos įmonės „KGS Transport“ veiklai; apeliantė, kaip įmonės direktorė, pasirašė sutartį, tačiau sprendimas ją sudaryti buvo priimtas kartu su A. V.; A. V. aktyviai dalyvavo kredito paėmimo procese, jo panaudojime ir įsipareigojo prisidėti prie įmokų dengimo; iki 2025 m. sausio 1 d. jis mokėjo dalį kredito įmokų, tačiau vėliau jų mokėjimą nutraukė.
6.3. Teiginys, kad įskaitymas padidino kredito sumą, yra nepagrįstas – įskaitymas atitiko realią faktinę prievolę. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad kredito suma padidėjo. Įmokų mokėjimas dalimis nekeičia faktinės prievolės apimties – ji tik paskirstyta laike. Todėl neteisinga vertinti, kad įskaitymas padidino kredito sumą.
6.4. Šiuo metu apeliantė rūpinasi nepilnamečiu sūnumi N. V. ir taip pat dengia dukros K. V. kredito įmokas, jos pajamos apie 1300 Eur, todėl finansinė našta yra akivaizdžiai per didelė. Papildoma prievolė A. V. (15 000 Eur) kartu su jo nepadengta kredito dalimi pažeidžia Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.5 straipsnyje įtvirtintus sąžiningumo ir teisingumo principus bei blogina šeimos gyvenimo sąlygas.
6.5. Iš tarpusavio susirašinėjimo matyti, kad A. V. žinojo apie dukros kreditą ir ne kartą žadėjo prisidėti prie jo dengimo. Tačiau šių pažadų neįvykdė, todėl visa finansinė našta perėjo apeliantei.
6.6. Dviejų mėnesių mokėjimų neatitikimas atsirado dėl to, kad dukra K. paprašė tam tikras įmokas sumokėti anksčiau dėl laikinų finansinių sunkumų. Tai buvo šeimos vidaus susitarimas ir negali būti vertinamas kaip prievolės pažeidimas.
Atsiliepimas
7. Pareiškėjas A. V. atsiliepime į L.V.atskirąjį skundą nurodė su juo nesutinkantis, prašė užtikrinti, kad skola būtų išieškota arba sutiko, kad būtų pakeista nutartis toje dalyje, kur nurodyta, kad L. V. turi sumokėti 15 000 Eur, į tai, kad L. V. perveda į jo sąskaitą 5 000 Eur, su sąlyga, jog nei viena šalis ateityje nebeturės jokių nei materialinių, nei finansinių pretenzijų viena kitai. Taip pat nurodant, kad 5 000 Eur suma būtų pervesta realiu laiku po nutarties įsiteisėjimo. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
7.1. Pažymėjo, kad pagal teismo sprendimą priteista 15 000 Eur suma iki šiol nėra pervesta. L. V. bando kelti naujus ginčus bei reikalavimus - akivaizdžiai tik tam, kad įvairiais būdais išvengtų teismo sprendimu jai priteistos 15 000 Eur sumos sumokėjimo.
7.2. Pažymėjo, kad ir jo būtinosios išlaidos yra didelės dėl negrąžintos skolos, jis turi nuomotis būstą. Pareiškėjas nėra prieš bendrą skolų padengimą, tačiau mokėjimai turi vykti pagal realų grafiką, o ne pagal tai, kaip nusprendžia L. V..
7.3. Iš susirašinėjimo aiškiai matyti, kad 2025 m. balandžio 27 d. pareiškėjo skola, pagal L. V. teiginius, sudarė 9 848,21 Eur. Ji teigė, kad visą laiką mokėjo tiek už save, tiek už pareiškėją, tačiau dabar jau teigia, kad skola po 18 292,02 Eur, o bendra skolos suma - 36 584,04 Eur.
Žemesnės instancijos teismas
Apeliacinės instancijos teismas
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis procesas nutraukiamas.
8. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334 straipsnio 1 dalyje yra nurodyta, jog pirmosios instancijos teismo nutartį galima apskųsti atskiruoju skundu tuo atveju, kai tokia nutartis užkerta kelią tolimesnei bylos eigai (CPK 334 straipsnio 1 dalies 2 punktas), arba tuo atveju, kai apskundimo apeliacine tvarka galimybę numato Civilinio proceso kodekso teisės normos (CPK 334 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
9. Atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą, nurodytą aukščiau, sprendžiant klausimą, ar konkreti pirmosios instancijos teismo priimta nutartis gali būti apeliacijos objektu, iš pradžių tikrinama, ar CPK normos nenumato tokios nutarties apskundimo galimybės. Paaiškėjus, kad įstatymo leidėjas nėra konkrečiai įvardinęs tokios nutarties apskundimo galimybės, vertinama, ar nutartimi yra pabaigiamas bylos nagrinėjimas arba išsprendžiamas iš esmės tam tikras procesinis klausimas, kuris nebegalės būti keliamas tolimesniame bylos nagrinėjime ir turės reikšmę bylos baigčiai.
10. Byloje nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 9 d. sprendimu A. V. ir L. V. prašymas dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu patenkintas, kartu patvirtinta šalių sudaryta santuokos nutraukimo pasekmių sutartis, kurios 1.6 punkto a) papunktyje susitarta dėl 15000 Eur piniginės kompensacijos pareiškėjui mokėjimo. A. V. kreipėsi į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo L. V. netinkamai vykdant sudarytos santuokos nutraukimo pasekmių sutarties 1.6 punktą, t. y. L. V. iki 2025 m. liepos 15 d. nesumokėjo pareiškėjui 15 000 Eur. Pagal šį prašymą pirmosios instancijos teismas priėmė skundžiamą nutartį išduoti vykdomąjį raštą.
11. Vykdomųjų raštų išdavimo tvarka reglamentuota CPK XLIV skyriuje. CPK 646 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad vykdytinam sprendimui įsiteisėjus, išieškotojui pagal rašytinį pareiškimą pirmosios instancijos teismas išduoda vykdomąjį raštą. Pagal CPK 646 straipsnio 3 dalį, jeigu nevykdoma teismo patvirtinta taikos sutartis, suinteresuota šalis gali kreiptis į bylą išnagrinėjusį teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą. Šis prašymas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka. Teismui pripažinus, kad tai yra būtina, šioje dalyje nurodytas prašymas išduoti vykdomąjį raštą gali būti nagrinėjamas teismo posėdyje, pranešus dalyvaujantiems byloje asmenims, tačiau šių asmenų neatvykimas nekliudo teismui išspręsti vykdomojo rašto išdavimo klausimą. Teismas, ištyręs šalių nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus apie taikos sutarties sąlygų vykdymą, dėl neįvykdytos taikos sutarties dalies išduoda vykdomąjį raštą arba atsisako jį išduoti. Spręsdamas vykdomojo rašto išdavimo klausimą, teismas gali pakeisti šalių taikos sutartyje numatytų sąlygų vykdymo tvarką nekeisdamas šalių susitarimo esmės.
12. Paminėtina, kad CPK 646 straipsnio 1 ir 3 dalyse numatytos dvi skirtingos vykdomojo rašto išdavimo procedūros: viena – kai vykdomasis raštas išduodamas teismo sprendimo pagrindu, kita – kai vykdomasis raštas išduodamas teismo nutarties, kuria patvirtinta taikos sutartis, pagrindu.
13. Pagal CPK 646 nuostatas ir jas aiškinančią teismų praktiką nutartys išduoti vykdomąjį raštą neskundžiamos atskiruoju skundu (CPK 334 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 646 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. rugsėjo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-866-330/2022), išskyrus atvejus, kai vykdomasis raštas išduodamas dėl teismo nutarties, kuria patvirtinta taikos sutartis, vykdymo (CPK 646 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426-969/2021). Kasacinis teismas yra nurodęs, kad nustačius, kad įstatymo leidėjas teismo nutarties, kuria atsisakyta išduoti vykdomąjį raštą, apskundimo galimybės expressis verbis neįvardijo, vertinama, ar tokia teismo nutartis, remiantis CPK 334 straipsnio 1 dalies 2 punktu, užkerta galimybę tolesnei bylos eigai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-270-1075/2019).
14. Nutraukiant santuoką bendru sutuoktinių sutarimu, kartu su prašymu dėl santuokos nutraukimo sutuoktiniai turi pateikti sutartį dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių, kurią teismas, nutraukdamas santuoką, patvirtina ir sutarties turinys įtraukiamas į teismo sprendimą (CK 3.53 straipsnio 3 dalis). Teismo sprendimu santuokos nutraukimo byloje yra išsprendžiama dėl viso komplekso reikalavimų, kurių patenkinimas pagal savo pobūdį gali reikšti ir civilinių teisinių santykių modifikavimą (pvz., santuokos nutraukimas), ir ko nors priteisimą (pvz., žalos atlyginimas ar tam tikrų kilnojamųjų daiktų paskyrimas vieno iš sutuoktinių nuosavybėn, išlaikymo priteisimas ir pan.). Nurodyti klausimai santuokos nutraukimo byloje privalomai spręstini nepriklausomai nuo sutuoktinių pasirinkto santuokos nutraukimo būdo, todėl tais atvejais, kai santuoka nutraukiama abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, tam tikros teismo sprendimu patvirtintos santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygos pagal savo turinį gali reikšti sprendimą dėl priteisimo. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad santuokos nutraukimo byloje priimto teismo sprendimo dalis dėl priteisimo atitinka priverstinio teismo sprendimo vykdytinumo požymius ir dėl šios teismo sprendimo dalies gali būti išduodamas vykdomasis dokumentas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-170-378/2017).
15. Teismų praktikoje nurodoma, kad santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygų įtraukimas į teismo sprendimą ir jų tvirtinimas teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje yra teismo sprendimo sudėtinė dalis, nekeičianti teismo procesinio dokumento pobūdžio bei esmės ir negali būti prilyginama situacijai, kai šalių sudaryta taikos sutartis tvirtinama teismo nutartimi (Vilniaus apygardos teismo 2020 m. liepos 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1123-933/2020; 2019 m kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-442-794/2019; 2021 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-1132-912/2021; 2023 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1417-803/2023 ir kt.).
16. Taigi pirmosios instancijos teismas, spręsdamas vykdomojo rašto išdavimo klausimą civilinėje byloje, kurioje šalių santuoka nutraukta bendru sutuoktinių sutarimu ir patvirtinta santuokos nutraukimo pasekmių sutartis, turėjo vadovautis ne CPK 646 straipsnio 3 dalimi, kurioje reglamentuotas vykdomojo rašto išdavimas, kai nevykdoma teismo patvirtinta taikos sutartis, bet CPK 646 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendra taisykle, kad, vykdytinam sprendimui įsiteisėjus, išieškotojui pagal rašytinį pareiškimą pirmosios instancijos teismas išduoda vykdomąjį raštą. Pažymėtina, kad teismui išsprendus šį klausimą ir išdavus vykdomąjį raštą, nėra užkirstas kelias tolesnei bylos eigai pagal CPK normas, reglamentuojančias vykdymo procesą. Dėl to nutartis išduoti vykdomąjį raštą neskundžiama atskiruoju skundu (CPK 646 straipsnio 1 dalis).
17. Pagal CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punktą, apeliacinis skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui, jeigu skundžiamas sprendimas (nutartis), kuris pagal įstatymus negali būti apeliacinio apskundimo objektas. Pagal CPK 315 straipsnio 5 dalį, jeigu CPK 315 straipsnio 2 dalies 1–3 punktuose nurodyti trūkumai paaiškėja nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, apeliacinis procesas nutraukiamas. Atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šiame skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).
18. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pirmiau nurodytą teisinį reglamentavimą, teismų praktiką, nustatytas aplinkybes, daro išvadą, kad ginčijama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 8 d. nutartis, kuria išduotas vykdomasis raštas dėl kompensacijos priteisimo už pareiškėjui tenkančią mažesnę turto dalį, priimta civilinėje byloje, kurioje santuoka nutraukta bendru sutuoktinių sutarimu ir patvirtinta santuokos nutraukimo pasekmių sutartis, negali būti apeliacinio apskundimo objektu, todėl apeliacinis procesas, pradėtas pagal L. V. atskirąjį skundą, nutrauktinas (CPK 315 straipsnio 5 dalis, 338 straipsnis).
19. Atkreiptinas šalių dėmesys, kad jos gali sudaryti taikos sutartį bet kurioje proceso stadijoje, todėl pareiškėjo siūlymą šalys gali aptarti bendrai, abipusių nuolaidų būdu priimant abi proceso šalis tenkinantį susitarimą.
Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 – 291 straipsniais, 315 straipsnio 2 dalies 3 punktu, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Nutraukti apeliacinį procesą, pradėtą pagal L. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 8 d. nutarties.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.