- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-02-11
- Bylos Nr.
- e2S-570-910/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-10431-2019-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laima Ribokaitė
- Pareiškėjas
- I. J., M. J.
- Suinteresuotas asmuo
- AB SEB bankas, UAB „Swedbank lizingas“
- Kategorijos
- 3.5.14pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos I. J. (buvusi pavardė – J.) atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 11 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjų I. J. ir M. J. prašymą panaikinti bažnytinės santuokos apskaitos įrašą abiejų sutuoktinių bendru sutikimu bei patvirtinti sudarytą sutartį dėl bažnytinės santuokos apskaitos įrašo panaikinimo pasekmių, suinteresuoti asmenys AB SEB bankas, UAB „Swedbank lizingas“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja kreipėsi į teismą su atskiruoju skundu dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 20 d. rezoliucijos ir 2020 m. lapkričio 25 d. vykdomojo rašto civilinėje byloje Nr. e2YT-15895-869/2019 išdavimo panaikinimo. Pareiškėja nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 27 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-15895-869/2019 buvo tenkintas pareiškėjų prašymas ir panaikintas bažnytinės santuokos, (duomenys neskelbtini) sudarytos tarp I. J. ir M. J. apskaitos akto įrašas bei patvirtinta pareiškėjų sudaryta patikslinta sutartis dėl bažnytinės santuokos apskaitos įrašo civilinėje įstaigoje panaikinimo pasekmių. 2020 m. gruodžio 31 d. I. J. gavo antstolio Armino Naujokaičio laišką su patvarkymu priimti vykdomąjį dokumentą – 2020 m. lapkričio 25 d. vykdomąjį raštą, išduotą civilinėje byloje Nr. e2YT-15895-869/2019, vykdyti bei raginimą. Vilniaus miesto apylinkės teismas, gavęs pareiškėjo prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo, privalėjo vadovautis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 646 straipsnio 3 dalimi, kuri numato, kad jeigu nevykdoma teismo patvirtinta taikos sutartis, suinteresuota šalis gali kreiptis su prašymu išduoti vykdomąjį raštą. Teismas, ištyręs šalių nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus apie taikos sutarties sąlygų vykdymą, dėl neįvykdytos taikos sutarties dalies išduoda vykdomąjį raštą arba atsisako jį išduoti. Spręsdamas vykdomojo rašto išdavimo klausimą, teismas gali pakeisti šalių taikos sutartyje numatytų sąlygų vykdymo tvarką nekeisdamas šalių susitarimo esmės. Teismas, išnagrinėjęs įrodymus, teikiamus abiejų šalių, turėjo priimti nutartį dėl vykdomojo rašto išdavimo ar atsisakymo jį išduoti, kuri galėjo būti skundžiama. Pareiškėja taip pat nurodė, kad prašyme dėl vykdomojo rašto išdavimo pareiškėjas melagingai nurodė, kad pareiškėja draudžia matytis sūnui su tėvu, be to, prašyme nuryta, kad nevykdomas vienas sutarties punktas, tuo tarpu teismas išdavė vykdomąjį raštą dėl gyvenamosios vietos ir dėl visos bendravimo tvarkos bei kitų susijusių klausimų.
2. Atskiruoju skundu prašė:
2.1. Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 20 d. rezoliuciją bei neteisėtai išduotą 2020 m. lapkričio 25 d. vykdomąjį raštą.
2.2. Priteisti iš pareiškėjo M. J. bylinėjimosi išlaidas.
II. Pirmosios instancijos teismo priimto procesinio sprendimo esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. sausio 11 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 20 d. rezoliucijos ir 2020 m. lapkričio 25 d. vykdomojo rašto civilinėje byloje Nr. e2YT-15895-869/2019 išdavimo.
4. Teismas nurodė, kad sutarties dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo pasekmių teismo sprendime tvirtinimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.53 straipsnio 3 dalis, numatanti, kad sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygos įtraukiamos į teismo sprendimą (CK 3.53 straipsnio 3 dalis). Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 27 d. sprendimu buvo patvirtinta pareiškėjų aptarta tėvo bendravimo su vaiku, kurio gyvenamoji vieta po santuokos apskaitos įrašo panaikinimo nustatyta su motina, tvarka (6.1 - 6.5 punktai). Šis teismo sprendimas yra įsiteisėjęs, todėl tapo priverstinai vykdytinu dokumentu pagal CPK 646 straipsnio 1 dalį.
5. Vadovaujantis CPK 646 straipsnio 3 dalimi, jei nevykdoma teismo patvirtinta taikos sutartis, teismas, ištyręs šalių nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus apie taikos sutarties sąlygų vykdymą, dėl neįvykdytos taikos sutarties dalies išduoda vykdomąjį raštą arba atsisako jį išduoti. Nurodytame straipsnyje reglamentuota skirtinga vykdomojo rašto išdavimo tvarka, esant įsiteisėjusiam teismo sprendimui ir įsiteisėjusiai teismo nutarčiai, kuria patvirtinta šalių sudaryta taikos sutartis.
6. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad Vilniaus apygardos teismo trijų teisėjų kolegija 2020 m. birželio 16 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e2S-68-340/2020, formuodama teismų praktiką, išaiškino, jog sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių teismo sprendime tvirtinimą reglamentuoja CK 3.53 straipsnio 3 dalis, numatanti, kad sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygos įtraukiamos į teismo sprendimą; tai leidžia daryti išvadą, kad santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygų įtraukimas į teismo sprendimą ir jų tvirtinimas teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje yra tik teismo sprendimo sudėtinė dalis, nekeičianti teismo procesinio dokumento pobūdžio bei esmės, ir negali būti prilyginama situacijai, kai šalių sudaryta taikos sutartis tvirtinama teismo nutartimi. Būtent atsižvelgiant į vėliausią suformuotą teismų praktiką nagrinėjamu atveju vykdomojo rašto išdavimo klausimas išspręstas teisėjos rezoliucija, kaip tai numato CPK 646 straipsnio 1 dalis, o ne teismo nutartimi pagal CPK 646 straipsnio 3 dalį. Taip pat dėl šios priežasties pareiškėjai nebuvo siųstas joks teismo pranešimas. Pareiškėjai taip pat nebuvo išsiųsta vykdomojo rašto kopija, nes, vadovaujantis CPK 646 straipsnio 4 dalimi, vykdomasis raštas išduodamas tik išieškotojui, jo kopijos siuntimas skolininkui CPK nenumatytas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
7. Atskiruoju skundu pareiškėja prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2YT-15895-869/2019 ir priimti naują nutartį – patenkinti pareiškėjos I. J. atskirąjį skundą, kuriuo prašoma panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 20 d. teismo rezoliuciją bei neteisėtai išduotą 2020 m. lapkričio 25 d. vykdomąjį raštą bei priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas iš pareiškėjo M. J.. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
7.1. Pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino CPK 643 straipsnio 3 dalies nuostatas, dėl to priėmė nepagrįstą nutartį. Vadovaudamasis CPK 646 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs įrodymus, teikiamus abiejų šalių, turėjo priimti nutartį dėl vykdomojo rašto išdavimo ar atsisakymo jį išduoti. Ši teismo nutartis galėjo būti skundžiama.
7.2. Daugelis teismų tokiose bylose vadovaujasi CPK 646 straipsnio 3 dalies nuostata, priimama nutartis dėl vykdomojo rašto išdavimo ar atsisakymo juos išduoti (Tauragės apylinkės teismo 20018 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2VP-4842-635/2018; Kauno apygardos teismo 2019 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S1113-480/2019). Tokios nutartys yra skundžiamos.
7.3. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas civilinėje byloje Nr. e3K-3-270-1075/2019 išaiškino, kad teismo nutartis atsisakyti išduoti vykdomąjį raštą gali būti skundžiama CPK 334 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu. Dėl to pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjos atskirąjį skundą.
7.4. Pirmosios instancijos teismas išdavė vykdomąjį raštą dėl visų sutarties punktų, nors pareiškėjo prašymas buvo tik dėl vieno sutarties punkto. Pareiškėjai teismas nepranešė apie pateiktą prašymą išduoti vykdomąjį raštą, nebuvo suteikta teisė pateikti atsiliepimą, nebuvo pranešta apie vykdomojo rašto išdavimą.
7.5. Pareiškėja nurodo, kad Vilniaus apygardos teismo 2020 m. liepos 9 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2S-1123-933/2020, kuria remiasi pirmosios instancijos teismas, kaip suformuota apeliacinės instancijos praktika, nurodyta, jog teismas informavo vaikų motiną pranešimu apie teisme gautą pareiškimą dėl vykdomojo rašto išdavimo, o vykdomąjį raštą išdavus – išsiuntė pranešimą apie jo išdavimą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmestinas
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas ir absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1–2 dalys, 338 straipsnis).
9. Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis 2, 3 dalys, 338 straipsnis) nenustatyta, byloje sprendžiamas klausimas nesusijęs su viešojo intereso gynimu, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti atskirojo skundo ribas. Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jo ribų.
10. Atskirasis skundas paduotas dėl pirmosios instancijos teismo 2021 m. sausio 11 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjos atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 20 d. rezoliucijos išduoti vykdomąjį raštą ir 2020 m. lapkričio 25 d. vykdomojo rašto civilinėje byloje Nr. e2YT-15895-869/2019 išdavimo. Taigi apeliacinio nagrinėjimo dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias vykdomojo rašto išdavimą ir proceso šalies teisę apskųsti teismo procesinį sprendimą išduoti vykdomąjį raštą, šioje byloje susiklosčiusios faktinės ir teisinės situacijos aplinkybėms.
11. Iš Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinės bylos Nr. e2YT-15895-869/2019 nustatyta, kad 2019 m. gegužės 27 d. sprendimu buvo tenkintas pareiškėjų prašymas ir panaikintas bažnytinės santuokos, sudarytos I. J. ir M. J., apskaitos akto įrašas bei patvirtinta pareiškėjų sudaryta sutartis dėl bažnytinės santuokos apskaitos įrašo civilinėje įstaigoje panaikinimo pasekmių. Pirmosios instancijos teismas 2020 m. lapkričio 20 d. rezoliucija tenkino pareiškėjo M. J. prašymą dėl vykdomojo išdavimo ir 2020 m. lapkričio 25 d. vykdomąjį raštą išdavė. Apie gautą pareiškimą dėl vykdomojo rašto išdavimo ir apie išduotą vykdomąjį raštą apeliantės pirmosios instancijos teismas neinformavo.
12. Apeliantė kreipėsi į teismą su atskiruoju skundu, prašydama panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 20 d. rezoliuciją bei neteisėtai išduotą 2020 m. lapkričio 25 d. vykdomąjį raštą.
13. Pirmosios instancijos teismas 2021 m. sausio 11 d. nutartimi atskirąjį skundą atsisakė priimti, remdamasis tuo, kad teismo rezoliucija išduoti pareiškėjui vykdomąjį raštą atskiruoju skundu negali būti skundžiama, kaip neužkertanti galimybės tolesnei bylos eigai (CPK 334 straipsnio 1 dalis).
14. Apeliantė (pareiškėja) teigia, kad pirmosios instancijos teismas turėjo vadovautis CPK 643 straipsnio 3 dalimi ir, išnagrinėjęs abiejų šalių pateiktus įrodymus, turėjo priimti nutartį dėl vykdomojo rašto išdavimo ar atsisakymo jį išduoti, o ši teismo nutartis galėjo būti skundžiama. Apeliacinės instancijos teismas neturi teisinio pagrindo sutikti su tokia apeliantės pozicija.
15. CPK 646 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, vykdytinam sprendimui įsiteisėjus, išieškotojui pagal rašytinį pareiškimą pirmosios instancijos teismas išduoda vykdomąjį raštą. CPK 646 straipsnio 3 dalyje reglamentuota, kad, nevykdant teismo patvirtintos taikos sutarties, suinteresuota šalis gali kreiptis į bylą išnagrinėjusį teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą. Teismas, išnagrinėjęs CPK 646 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka suinteresuotos šalies prašymą, priima sprendimą, ar tenkinti, ar atmesti prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo. Taigi CPK 646 straipsnio 1 ir 3 dalyje numatytos dvi skirtingos vykdomojo rašto išdavimo procedūros: viena – kai vykdomasis raštas išduodamas teismo sprendimo pagrindu, kita – kai vykdomasis raštas išduodamas teismo nutarties, kuria patvirtinta taikos sutartis, pagrindu.
16. Nutraukiant santuoką bendru sutuoktinių sutarimu, kartu su prašymu dėl santuokos nutraukimo sutuoktiniai turi pateikti sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurią teismas, nutraukdamas santuoką, patvirtina ir sutarties turinys įtraukiamas į teismo sprendimą (CK 3.53 straipsnio 3 dalis). Teismų formuojama praktika, kad santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygų įtraukimas į teismo sprendimą ir jų tvirtinimas teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje yra teismo sprendimo sudėtinė dalis, nekeičianti teismo procesinio dokumento pobūdžio bei esmės ir negali būti prilyginama situacijai, kai šalių sudaryta taikos sutartis tvirtinama teismo nutartimi (Vilniaus apygardos teismo 2020 m. liepos 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1123-933/2020; Vilniaus apygardos teismo 2019 m kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-442-794/2019; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-170-378/2017).
17. Nagrinėjamu atveju civilinėje byloje Nr. e2YT-15895-869/2019 buvo priimtas galutinis teismo sprendimas – sprendimas dėl santuokos nutraukimo pagal abiejų pareiškėjų pareiškimą (CPK 385 straipsnio 1 dalis). Dėl to vykdomajam raštui išduoti taikytina CPK 646 straipsnio 1 dalis, o ne CPK 646 straipsnio 3 dalis.
18. Išdėstytų motyvų pagrindu atmestini kaip nepagrįsti apeliantės atskirajame skunde nurodyti argumentai, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas vykdomojo rašto išdavimo klausimą, turėjo taikyti CPK 646 straipsnio 3 dalį ir siųsti apeliantei pranešimus apie teisme gautą pareiškėjo prašymą bei apie priimtą sprendimą išduoti vykdomąjį raštą.
19. Atkreiptinas apeliantės dėmesys į tai, kad Vilniaus apygardos teismas 2020 m. liepos 9 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2S-1123-933/2020, nustatė, jog Vilniaus miesto apylinkės teismas, išduodamas vykdomąjį raštą pagal CPK 646 straipsnio 3 dalį, neteisingai taikė įstatymą, ir apeliacinį procesą pagal pareiškėjos atskirąjį skundą nutraukė. Apeliantė atskirajame skunde teisingai nurodė, kad aptariamoje Vilniaus apygardos teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje buvo siunčiami pranešimai vaikų motinai. Tačiau, apeliacinės instancijos teismui konstatavus, kad vykdomojo rašto išdavimo klausimas pirmosios instancijos teismo išspręstas taikant netinkamą teisės normą, seka, jog ir pranešimai pareiškėjai neturėjo būti siunčiami.
20. Nesutiktina su apeliantės argumentu, kad ji turi teisę skųsti pirmosios instancijos teismo sprendimą išduoti vykdomąjį raštą. Kasacinio teismo praktikoje, kuria remiasi apeliantė, laikomasi pozicijos, kad gali būti skundžiama teismo nutartis, kuria atsisakyta išduoti vykdomąjį raštą, nes tokia nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-270-1075/2019). Nagrinėjamu atveju apeliantė skundžia ne atsisakymą išduoti vykdomąjį raštą, o sprendimą jį išduoti ir vykdomojo rašto išdavimą, o tai, remiantis nurodytu išaiškinimu, neskundžiama. CPK 646 straipsnio 1 dalis nenumato, kad vykdomasis raštas turi būti išduodamas teismo nutartimi, taigi pirmosios instancijos teismas šį klausimą turėjo teisę išspręsti rezoliucija.
21. Išdėstytų motyvų pagrindu darytina išvada, kad vadovaujantis CPK 646 straipsnio 1 dalimi teismo priimta rezoliucija išduoti vykdomąjį raštą atskiruoju skundu neskundžiama (CPK 334 straipsnio 1 dalis). Dėl to pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjos atskirąjį skundą (CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punktas, 338 straipsnis).
22. Pažymėtina, kad argumentus apie tai, jog pareiškėja nepažeidinėja teismo sprendimu patvirtintos pareiškėjo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos, pareiškėja gali teikti vykdymo procese.
23. Kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai neturi lemiamos reikšmės teisingam klausimo išsprendimui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako.
24. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirajame skunde nurodytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias vykdomojo rašto išdavimą ir suinteresuotos šalies teisę skųsti teismo procesinį sprendimą išduoti vykdomąjį raštą, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios naikinti ar pakeisti pagrindo nėra (CPK 320 straipsnis, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
atmesti atskirąjį skundą.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 11 d. nutartį palikti nepakeistą.