Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rūtos Latvelės, Jadvygos Mardosevič (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Viginto Višinskio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Nermonas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2026 m. vasario 4 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Nermonas“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Realco statyba“ dėl atlyginimo pagal rangos sutartį priteisimo ir pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Realco statyba“ priešieškinį ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Nermonas“ dėl sumokėtos avanso dalies ir sutartinių netesybų nutraukus rangos sutartį priteisimo.

Aprašomoji dalis

n u s t a t ė:

Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Nermonas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės UAB „Realco statyba“ 45 207,54 Eur skolos už atliktus darbus ir pagamintus gaminius, perduotus pagal 2024 m. rugpjūčio 28 d. atliktų darbų aktą ir 2024 m. rugsėjo 23 d. atliktų darbų aktą bei jų pagrindu išrašytas 2024 m. rugsėjo 30 d. ir 2024 m. spalio 7 d. pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) sąskaitas faktūras; priteisti iš atsakovės 114 500 Eur baudą, taip pat Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatyme numatytas 12,25 proc. dydžio procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos ir bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovė nurodė, kad 2023 m. gruodžio 11 d. su atsakove pasirašė atsakovės parengtą rangos darbų sutartį (toliau – ir rangos sutartis). Be to, ieškovė 2024 m. vasario 29 d. pasirašė papildomą susitarimą Nr. 1 dėl kopėčių gamybos ir montavimo ir 2024 m. kovo 19 d. papildomą susitarimą Nr. 2 dėl įėjimo į laiptines, dviračių saugyklų ir sandėliukų tinklo, karkaso ir užpildo montavimo. Pagal rangos sutartį ir papildomus susitarimus ieškovė darbus turėjo atlikti per 59 dienas, t. y. nuo 2024 m. vasario 10 d. iki 2024 m. balandžio 9 d., tačiau atsakovė, netinkamai organizuodama darbus objekte, darbų atlikimą pavertė į nesibaigiantį procesą, kurio metu pagal patvirtintus brėžinius pagaminti gaminiai, pristatyti į objektą, buvo vežami atgal į gamybines ieškovės patalpas perdarymui ir vėl vežami į objektą.

Atsakovė 2024 m. spalio 2 d. pateikė ieškovei pranešimą dėl sutartinių įsipareigojimų nevykdymo ir sutarties nutraukimo. Pranešimas neatitiko rangos sutartyje nustatytų reikalavimų bei procedūrų, todėl ieškovės vadovas, siekdamas rasti kompromisą, susisiekė su atsakovės vadovu, tačiau susitarti nepavyko, atsakovės vadovas nurodė ieškovei demontuoti gaminius ir juos išgabenti iš objekto.

Ieškovė pažymėjo, kad atsakovė nuo 2024 m. vasario 10 d. iki 2024 m. spalio 16 d. nevykdė pareigos bendradarbiauti ir nesudarė tinkamų sąlygų rangos darbams vykdyti (neperdavė darbų fronto). Ieškovė 2024 m. rugpjūčio 28 d. surašė atliktų darbų aktą ir pateikė jį atsakovei. Vadovaujantis rangos sutarties 12.1.4 papunkčiu, užsakovas privalo patvirtinti aktus bei sąskaitas faktūras per penkias darbo dienas. Atsakovė per nustatytą terminą nepateikė motyvuotų pretenzijų dėl darbų kokybės ar apimčių, todėl laikytina, kad darbai buvo priimti be išlygų.

Atsakovei nevykdant sutartinių įsipareigojimų ir pateikus nepagrįstą pranešimą apie sutarties nutraukimą, ieškovė buvo priversta imtis priemonių apginti savo teises. 2024 m. spalio 8 d. ieškovė išsiuntė atsakovei pranešimą dėl vienašalio sutarties nutraukimo užsakovei iš esmės pažeidus sutartį, informuodama apie sutarties nutraukimą nuo 2024 m. spalio 16 d. Kartu su pranešimu buvo pateikti priedai: 2024 m. rugsėjo 23 d. atliktų darbų aktas, PVM sąskaitos faktūros už atliktus darbus bei pagamintus gaminius (išrašytos 2024 m. rugsėjo 30 d. ir spalio 7 d.) bei sąskaita faktūra sutartyje numatytoms netesyboms (baudoms) apmokėti.

Ieškovė patikslino 2024 m. rugpjūčio 28 d. atliktų darbų aktą bei pakartotinai jį įteikė atsakovei. Pasak ieškovės, atsakovei nesudarius tinkamų sąlygų vykdyti darbus, remiantis rangos sutarties 17.2.1–17.2.3 papunkčiais, atsakovė nuo 2024 m. vasario 20 d. iki 2024 m. spalio 16 d. turi sumokėti ieškovei baudas: nuo 2024 m. vasario 20 d. iki 2024 m. vasario 25 d. – 500 Eur, nuo 2024 m. vasario 26 d. iki 2024 m. kovo 1 d. – 1 000 Eur, nuo 2024 m. kovo 2 d. iki 2024 m. spalio 16 d. – 114 500 Eur.

Ieškovė taip pat paaiškino, kad pagal rangos sutartį atsakovė 2024 m. sausio 9 d. sumokėjo 15 248 Eur avansą, pagal papildomą susitarimą Nr. 1 2024 m. balandžio 2 d. sumokėjo 16 069,90 Eur avansą, pagal 2024 m. balandžio 8 d. papildomą susitarimą Nr. 2 2024 m. balandžio 23 d. sumokėjo 7 210,40 Eur avansą. Iš viso ieškovė yra gavusi iš atsakovės 38 528,30 Eur avanso.

Ieškovės teigimu, pagal 2024 m. rugpjūčio 28 d. atliktų darbų aktą ir jo patikslinimą bei sąskaitą faktūrą atsakovė skolinga 33 432,36 Eur, o pagal 2024 m. rugsėjo 23 d. atliktų darbų aktą – 50 303,48 Eur. Ieškovė atliko darbų ir pagamino gaminių už 83 735,84 Eur, todėl atėmus sumokėtus avansus, atsakovė skolinga 45 207,54 Eur (83 735,84 – 38 528,30 = 45 207,54 Eur).

Atsakovė UAB „Realco statyba“ pateikė priešieškinį, kuriuo prašė priteisti iš UAB „Nermonas“ 10 962,04 Eur baudą, 10 503,48 Eur avanso permoką, 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo civilinės bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovė nurodė, kad ieškovė iš esmės ir sistemingai pažeidinėjo rangos sutartyje įtvirtintus terminus bei procedūras: vėlavo pateikti darbų brėžinius derinimui (kai kuriais atvejais net kelis mėnesius), nesilaikė nustatytos darbų pradžios ir pabaigos terminų bei nevykdė pareigos iki montavimo pradžios pateikti privalomą dokumentaciją (statybos darbų žurnalą, technologines korteles, įsakymus dėl atsakingų asmenų). Nors ieškovė pagal rangos sutartį prisiėmė atsakomybę savarankiškai įvertinti projektą ir tikslinti matmenis vietoje, būtent ieškovės delsimas pateikti gamybinius sprendinius, reikalavimo dokumentuoti statybos eigą ignoravimas (statybos darbų žurnalo nepateikimas) lėmė sutartinių įsipareigojimų nevykdymą.

Atsakovės vertinimu, būtent ieškovė, būdama profesionali rangovė ir turėdama pareigą veikti savo rizika bei bendradarbiauti, iš esmės pažeidė rangos sutartį. Kadangi ieškovė neįvykdė įsipareigojimų po pakartotinių raginimų ir pačios ieškovės nurodytų naujų terminų (baigti darbus iki 2024 m. rugsėjo 30 d.), t. y. per papildomai suteiktą terminą, atsakovė, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.665 straipsnio 3 dalimi ir rangos sutarties 19.1.1 papunkčiu, vienašališkai nutraukė rangos sutartį dėl ieškovės kaltės. Remdamasi rangos sutarties bendrosios dalies 19.6 papunkčiu, atsakovė ieškovei pritaikė 10 proc. sutarties kainos dydžio baudą – 10 962,04 Eur.

Be to, atsakovė patyrė papildomus nuostolius, nes ieškovės atliktų darbų defektų, trūkumų pašalinimui ir neatliktų darbų užbaigimui privalėjo samdyti kitus rangovus (mažąją bendriją „Turėklita“ ir UAB „Dekometa“). Dėl to bendra galutinė projekto kaina viršijo pradinę sutarties vertę 3 149,42 Eur suma.

Atsakovė taip pat nurodė, kad dėl ieškovės kaltės nebaigtų darbų patyrė papildomų tiesioginių nuostolių, įskaitant 3 770 Eur išlaidų UAB „Toralis“ už laikinų turėklų įrengimą objekte. 6 919,42 Eur nuostolių sumą papildo praradimai dėl vėluojančio objekto pridavimo, būsimų demontavimo išlaidų bei sugadintos apdailos atkūrimo, todėl apskaičiuotą 10 962,04 Eur baudą atsakovė laiko protinga, proporcinga ir skirta faktiškai patiriamiems nuostoliams kompensuoti, o vienašalį sutarties nutraukimą pagrįstu.

Ieškovė UAB „Nermonas“ 2025 m. sausio 29 d. atsisakė reikalavimo priteisti 114 500 Eur baudą. Vilniaus apygardos teismo 2025 m. vasario 13 d. nutartimi ieškovės prašymas dėl ieškinio dalies atsisakymo patenkintas ir civilinės bylos dalis dėl 114 500 Eur baudos priteisimo nutraukta.

Vilniaus apygardos teismas 2026 m. vasario 4 d. sprendimu ieškovės ieškinį atmetė, o atsakovės priešieškinį patenkino iš dalies – priteisė atsakovei iš ieškovės 10 962,04 Eur baudą ir 8 976,23 Eur avanso permoką, 6 proc. dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas už priteistą sumą (19 938,27 Eur) nuo civilinės bylos pagal priešieškinį iškėlimo teisme dienos (2025 m. sausio 15 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos, kitus priešieškinio reikalavimus atmetė.

Teismas, spręsdamas dėl vienašalio sutarties nutraukimo priežasčių, konstatavo, kad terminų laikymasis buvo esminė rangos sutarties sąlyga, tačiau ieškovė ją sistemingai pažeidinėjo, vėluodama pateikti brėžinius ir nepradėdama darbų laiku. Teismas, nustatęs, kad nuo 2024 m. birželio 19 d. darbo vieta ieškovei faktiškai buvo paruošta ir tai, kad atsakovė geranoriškai pratęsė galutinius terminus, atmetė kaip nepagrįstus ieškovės argumentus, jog atsakovė neperdavė darbų fronto. Remdamasis liudytojų parodymais, teismas padarė išvadą, kad pagrindinė vėlavimo priežastis buvo ieškovės sprendimas prioritetą teikti kitiems objektams, o ne objektyvios kliūtys statybvietėje. Teismas nenustatė atsakovės nebendradarbiavimo.

Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad atsakovė pagrįstai ir teisėtai pasinaudojo rangos sutarties 19.1 papunktyje numatyta teise vienašališkai nutraukti sutartį, nes ieškovė ir per papildomai nustatytą terminą iki 2024 m. rugsėjo 30 d. nepasiekė reikiamo rezultato. Kadangi rangos sutartis nutraukta dėl rangovės kaltės, teismas pripažino atsakovės priešieškinio dalį dėl baudos priteisimo pagrįsta ir priteisė iš ieškovės 10 962,04 Eur dydžio baudą. Ieškovės vėlesnį bandymą nutraukti rangos sutartį savo iniciatyva teismas įvertino kaip neturintį reikšmės.

Spręsdamas dėl ieškovės reikalavimo priteisti atlyginimą už faktiškai atliktus rangos darbus, teismas nurodė, kad siekiant įvertinti atliktų darbų kiekį ir kokybę Vilniaus apygardos teismo 2025 m. vasario 24 d. nutartimi byloje buvo paskirta ekspertizė.

Teismas konstatavo, kad pagrindinis rangos sutarties objektas buvo ne tik metalo konstrukcijų pagaminimas, bet ir galutinis jų sumontavimas objekte, todėl gaminiai be montavimo darbų užsakovui neturi ekonominės prasmės ir vertės. Kadangi šalys sutartyje neišskyrė gamybos ir montavimo įkainių, o rangovė prisiėmė riziką dėl projektavimo bei tikslių matavimų, teismas nusprendė, kad laiku nesumontuoti gaminiai negali būti laikomi tinkamai atliktu darbu. Be to, remdamasis antstolės faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu bei ekspertizės išvadomis, teismas nustatė, kad ieškovės darbai turėjo esminių projektavimo ir matavimo trūkumų (turėklai buvo nepritvirtinti, nesuvirinti), dėl kurių kiti rangovai negalėjo jų panaudoti ar pataisyti, todėl užsakovė buvo priversta gaminti naujas konstrukcijas.

Teismas pabrėžė, kad ieškovė praleido darbų atlikimo terminą, todėl atsakovė prarado interesą į dalinį prievolės įvykdymą, o ieškovei nekilo teisė reikalauti atlygio už nesumontuotą produkciją. Teismas nurodė, kad eksperto išvada sutampa su atsakovės pateiktais duomenimis, t. y., jog faktiškai tinkamai atliktų ir sumontuotų darbų vertė siekia 29 552,07 Eur (be PVM). Kadangi ieškovė iš atsakovės yra gavusi 38 528,30 Eur avansą, teismas konstatavo, kad susidarė 8 976,23 Eur permoka. Atsižvelgdamas į tai, teismas atmetė ieškovės reikalavimus dėl apmokėjimo už nesumontuotus gaminius ir tenkino atsakovės priešieškinį, priteisdamas iš ieškovės susidariusią avanso permoką.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Apeliaciniame skunde ieškovė UAB „Nermonas“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2026 m. vasario 4 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti, o priešieškinį atmesti, arba perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

Teismas neatliko būtinos kauzalinio (priežastinio) ryšio analizės ir nepagrįstai ignoravo faktines vėlavimo priežastis. Atsakovė iš esmės pažeidė savo pareigą bendradarbiauti ir nesudarė tinkamų sąlygų darbams vykdyti: rangos sutarties pradžioje nebuvo perduotas visas darbų frontas, vėliau buvo vėluojama atlikti laiptinių apdailos darbus, be kurių neįmanoma atlikti tikslių matavimų ir gamybos. Likus mėnesiui iki rangos sutarties nutraukimo kai kuriose laiptinėse apdaila dar nebuvo baigta, o po matavimų objekte atsakovė vienašališkai keitė inžinerinius sprendinius (atsirado naujos komunikacijos, skirstymo spintos), todėl pagamintus gaminius teko vežti perdarymui, taip paverčiant darbų procesą nenutrūkstamu ir priklausomu nuo užsakovės organizacinių klaidų.

Teismas pernelyg formaliai analizavo rangos sutarties nutraukimo teisėtumą ir netesybų taikymą, akcentuodamas tik galutinį terminą, bet nevertindamas atsakovės veiksmų įtakos termino praleidimui. Pagal nusistovėjusią teismų praktiką užsakovas privalo veikti sąžiningai ir laiku priimti techninius sprendinius. Šiuo atveju tai buvo ignoruojama, matavimų duomenys tapdavo netikslūs dėl atsakovės vėlavimo paruošti darbo vietą. Vėlavimą nulėmė atsakovės neveikimas ir netinkamas darbų organizavimas, todėl vienašalis rangos sutarties nutraukimas dėl ieškovės kaltės buvo neteisėtas, o pritaikytos sutartinės sankcijos nepagrįstos. Teismas neįvertino abiejų šalių elgesio įtakos bendram rangos sutarties vykdymo terminui.

Teismas, neteisingai nustatęs vienašalio sutarties nutraukimo priežastis ir neįvertinęs atsakovės kaltės, padarė esminę teisės taikymo klaidą. Net 2024 m. spalio 2 d., kai atsakovė nutraukė sutartį, vienoje iš laiptinių nebuvo atlikta apdaila, be kurios ieškovė objektyviai negalėjo atlikti tikslių matavimų, parengti brėžinių ir pradėti gamybos proceso. Teismas neteisingai interpretavo 2024 m. rugpjūčio 28 d. susirašinėjimą, kuriame buvo aiškiai nurodyta, kad darbai bus baigti per keturias savaites po matavimų, o ne iki rugsėjo 30 d.; atsakovė nepateikė duomenų, kada apdailos darbai bus atlikti. Rangos sutarties vykdymo procesas tapo nesibaigiančiu dėl užsakovės netinkamo darbų organizavimo, o ieškovės vėlesnis sprendimas vienašališkai nutraukti sutartį buvo teisėta reakcija į atsakovės nebendradarbiavimą.

Visos ieškovės pagamintos metalo konstrukcijos yra kokybiškos ir atitinka techninio projekto reikalavimus; tai patvirtino ir teismo ekspertizės akto išvados. Ekspertas patvirtino gaminių, kopėčių ir saugyklų tinklo atitiktį specifikacijoms, o atsakovė bylos nagrinėjimo metu nepateikė įrodymų, kurie paneigtų ieškovės pateiktas eksploatacinių savybių deklaracijas ar sertifikatus. Pirminis atsakovės atsisakymas priimti darbus buvo grindžiamas formaliais motyvais (darbų žurnalo nepildymu ar akto pateikimo data), o ne realiais kokybės trūkumais, kurių atsakovė nustatytu laiku nefiksavo. Ieškovės teigimu, darbai nebuvo užbaigti išimtinai dėl atsakovės kaltės.

Atsakovės statybos vadovas, gavęs atliktų darbų aktus, per rangos sutartyje numatytą penkių darbo dienų terminą nepareiškė pretenzijų dėl turėklų tvirtinimo kokybės ar montavimo defektų, o vėlesni antstolės fiksavimai po rangos sutarties nutraukimo neatspindi realios darbų būklės vykdymo metu. Be to, teismo ekspertas patvirtino, kad pagaminti gaminiai iš esmės atitinka techninio projekto specifikacijas, o tai, kad ieškovė į aktus neįtraukė montavimo kainos (palikdama ją galutiniam atsiskaitymui), nepagrįstai leido teismui klaidingai interpretuoti darbų apimtis ir vertę.

Procedūriniai formalumai, tokie kaip statybos darbų žurnalo nepildymas ar techninio prižiūrėtojo parašų trūkumas, negali būti pagrindas nepripažinti faktiškai atliktų darbų, nes tai buvo pačios atsakovės atstovų pareigų nevykdymo pasekmė. Techninis prižiūrėtojas nedalyvavo procese, nors pagal statybos techninius reglamentus (STR) privalėjo kontroliuoti kokybę, o statybos žurnalas ieškovei nebuvo perduotas. Turėklų įrengimas daugiabučiame name yra privalomas reikalavimas, todėl jų gamyba ir montavimas negalėjo prarasti prasmės atsakovei. Priešingai, atsakovė iš esmės pasinaudojo ieškovės sukurtais rezultatais, o vėlesnis jų demontavimas ar kito rangovo samdymas buvo subjektyvus ir ekonomiškai nepagrįstas atsakovės sprendimas.

Teismas nepagrįstai konstatavo išimtinai ieškovės kaltę ir neįvertino vienašalio sutarties nutraukimo neproporcingumo. Priteista 10 proc. bauda atlieka baudžiamąją funkciją ir lemia nepagrįstą atsakovės praturtėjimą, ypač atsižvelgiant į tai, kad produkcija buvo pagaminta ir atitinka techninio projekto reikalavimus. Teismas taip pat pažeidė CK 6.210 straipsnio taikymo taisykles ir nepagrįstai apskaičiavo procesines palūkanas nuo visos sumos, neanalizuodamas, kada realiai atsirado kiekviena prievolė.

Teismas nepagrįstai priteisė atsakovei avanso permoką. Atsakovė buvo suinteresuota gauti rezultatą, nes iš karto po rangos sutarties nutraukimo pasirašė naujas sutartis su kitais rangovais dėl tų pačių turėklų gamybos už didesnę sumą (iš viso 84 745 Eur), nors ieškovės pagaminta produkcija buvo kokybiška ir tinkama naudoti. Pastabų dėl darbų kokybės nebuvo gauta. Tinkamai neįvertinus visos ieškovės sukurto rezultato ekonominės naudos, kurią atsakovė gavo arba galėjo gauti, permoka negalėjo būti konstatuota, todėl priešieškinio reikalavimai turėtų būti atmesti.

Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė UAB „Realco statyba“ prašo palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą, o ieškovės apeliacinį skundą atmesti, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:

Rangos sutartis 2024 m. spalio 2 d. buvo nutraukta pagrįstai, ne dėl formalių pažeidimų, o dėl ieškovės neveikimo. Nuo 2024 m. birželio 19 d. nebuvo realių techninių kliūčių vykdyti darbus, ieškovės darbų vadovas pripažino, kad vasaros laikotarpiu prioritetas buvo teikiamas kitiems objektams. Dėl nesumontuotų turėklų atsakovė patyrė žalą, nes dėl saugos reikalavimų negalėjo aprodyti butų potencialiems pirkėjams. Ieškovės teiginiai apie neva trukdžiusius nebaigtus apdailos darbus yra nepagrįsti.

Ieškovės 2024 m. rugpjūčio 29 d. atliktų darbų aktas buvo netikslus, pateiktas nesilaikant rangos sutartyje numatytos tvarkos ir neatspindėjo realaus progreso, todėl pagrįstai nebuvo priimtas. Net po pakartotinių įspėjimų ir pačios ieškovės nustatytų vėlesnių terminų, darbai nebuvo atliekami: trijose laiptinėse turėklų nebuvo, o kitose jie buvo sumontuoti tik fragmentiškai, nepritvirtinti ir nesaugūs naudoti. Šią aplinkybę patvirtina antstolės faktinių aplinkybių protokolas. Taigi, ieškovė nevykdė rangos sutartimi prisiimtų prievolių. Visi ieškovės faktiškai atlikti ir eksperto patvirtinti smulkesni darbai buvo tinkamai apmokėti įskaičius sumokėtą avansą, todėl teismo sprendimas yra teisėtas ir teisingas.

Nors ieškovė pati nurodė papildomus terminus darbams užbaigti, iki rangos sutarties nutraukimo nesumontavo turėklų keturiose iš penkių laiptinių, o po termino pabaigos tapo nepasiekiama. Užuot siekusi tęsti darbus, ieškovė po sutarties nutraukimo pareikalavo nepagrįstų, rangos sutarties vertę viršijančių, netesybų, o antstolės užfiksuota faktinė situacija patvirtino, kad net ir iš dalies sumontuoti gaminiai buvo nekokybiški, nestabilūs ir nesaugūs. Naujai pasamdytiems rangovams pateikti tie patys brėžiniai įrodo, kad jokių techninių kliūčių ar matmenų pasikeitimų, kuriais bando teisintis ieškovė, objekte nebuvo, o rangos sutartis nutraukta tik pasibaigus ieškovės deklaruotiems, bet neįgyvendintiems terminams.

Ieškovė pati sau prieštarauja dėl esminių faktinių aplinkybių: teigia, kad B laiptinėje dėl nebaigtos apdailos negalėjo atlikti matavimų, taip pat tvirtina, jog tuos pačius turėklus yra pagaminusi. Atsakovės teigimu, realių kliūčių darbams atlikti nebuvo nuo 2024 m. birželio vidurio. Darbų vilkinimas ir terminų nesilaikymas yra nesuderinamas su projektu, neleido užtikrinti saugumo reikalavimų ir aprodyti butų pirkėjams, todėl vienašalis sutarties nutraukimas buvo vienintelė racionali priemonė.

Nutraukus rangos sutartį, ieškovė nebandė prašyti papildomo laiko, tačiau pateikė neadekvačius finansinius reikalavimus ir pati nutraukė jau nutrauktą sutartį. Ieškovės argumentai dėl buvusių kliūčių yra nepagrįsti, nes naujiems rangovams pateikti identiški turėklų brėžiniai; tai patvirtina faktą, kad objekto matmenys nesikeitė, gaminių, kuriuos reikėjo pagaminti, parametrai ir matmenys nesikeitė. Antstolės užfiksuoti defektai (nestabilūs, nepritvirtinti turėklai) įrodo, kad ieškovės darbas nebuvo kokybiškas. Atsakovės veikla yra susijusi su daugiabučių gyvenamųjų namų statyba; rangos sutartyse, įskaitant ir ginčo rangos sutartį, nurodoma, kad terminų laikymasis yra esminė sąlyga. Teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškovė neįrodė, jog atsakovė galėjo priimti nebaigtus, nekokybiškus gaminius ir juos sumontuoti, nors ieškovė nesugebėjo to padaryti per savo pačios nustatytus terminus.

Pagal rangos sutartį turėklų gamyba ir montavimas buvo laikomi vienu nedalomu rezultatu, todėl vien tik metalo konstrukcijų pagaminimas be jų galutinio įrengimo atsakovei neturėjo savarankiškos ekonominės prasmės ar vertės. Kadangi rangos sutartyje nebuvo išskirti atskiri gamybos bei montavimo etapai ar jų kainos, o gaminiai buvo specifiniai, teismas pagrįstai konstatavo prievolės prasmės praradimą dėl esminio terminų praleidimo. Naujų sutarčių sudarymas su kitais rangovais patvirtina, kad atsakovei buvo būtinas galutinis, saugus ir techninius reikalavimus atitinkantis rezultatas, o ne ieškovės palikti nekokybiški pusgaminiai, kurių tinkamai sumontuoti be esminio perdarymo nebuvo įmanoma.

Teismas, remdamasis eksperto išvadomis, pagrįstai nustatė faktiškai atliktų darbų vertę, todėl ieškovės argumentai dėl neįvertintos gaminių vertės yra nepagrįsti. Kadangi ieškovei sumokėtas avansas viršijo patvirtintų darbų sumą, teismas teisingai konstatavo 8 976,23 Eur permoką, kuri, nutraukus sutartį, privalo būti grąžinta atsakovei.

Teismo priteista bauda yra proporcinga ir tiesiogiai koreliuoja su realiais atsakovės patirtais nuostoliais. Ieškovė neginčijo šalių sutartos sąlygos dėl netesybų, todėl teismas, nustatęs rangovės kaltę dėl sutarties neįvykdymo, neturėjo teisinio pagrindo nukrypti nuo šalių suderėtų netesybų.

Ieškovė nepagrįstai kvestionuoja teismo priteistas palūkanas. Procesinės palūkanos skaičiuojamos ne nuo prievolės atsiradimo dienos, o nuo ieškinio (atsakovės priešieškinio) pateikimo teismui dienos.

Motyvuojamoji dalis

k o n s t a t u o j a:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribos yra apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikra (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, ex officio (savo iniciatyva) nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

Dėl esminių faktinių aplinkybių

Bylos duomenimis nustatyta, kad 2023 m. gruodžio 11 d. ieškovė ir atsakovė pasirašė rangos sutartį, kuria ieškovė įsipareigojo tinkamai atlikti sutartyje nurodytus metalo turėklų su kietmedžio porankiu gamybos bei montavimo darbus statomame objekte daugiabučiame gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini). Pagal rangos sutarties priedą Nr. 2 ieškovė visus darbus turėjo atlikti per 59 dienas, t. y. nuo 2024 m. vasario 10 d. iki 2024 m. balandžio 9 d.

Rangos sutarties specialiosios dalies 6.1 papunktyje buvo nustatyta, kad darbus ieškovė įsipareigoja vykdyti, užbaigti bei atsakovei perduoti pagal šalių suderintą grafiką – priedas Nr. 2.

Rangos sutarties bendrosios dalies 19.1 papunktyje nustatyta, kad užsakovas turi teisę vienašališkai, nesikreipdamas į teismą, nutraukti sutartį, kai dėl rangovo kaltės darbų vykdymas yra laiku nepradedamas arba uždelsiamas vykdyti pagal grafiką ir per 7 (septynias) kalendorines dienas po užsakovo įspėjimo dėl grafiko pažeidimo gavimo rangovas nepasiekia pagal grafiką reikiamo darbų progreso.

Pagal rangos sutarties bendrosios dalies 19.6 papunktį, nutraukus sutartį 19.1 papunktyje nurodytais pagrindais, rangovas privalo sumokėti užsakovui 10 proc. visos sutartyje nurodytos kainos dydžio baudą, atlyginti užsakovui visus dėl tokio sutarties nutraukimo užsakovo patirtus bei su tuo susijusius nuostolius ta apimtimi, kiek jų nepadengia aukščiau nurodytos baudos sumokėjimas.

Taip pat šalys pasirašė 2024 m. vasario 29 d. papildomą susitarimą Nr. 1 dėl kopėčių gamybos ir montavimo (pagal darbų atlikimo grafiką darbai turėjo būti atlikti nuo 2024 m. balandžio 1 d. iki 2024 m. balandžio 10 d.), 2024 m. kovo 19 d. papildomą susitarimą Nr. 2 dėl įėjimo į laiptines, dviračių saugyklų ir sandėliukų tinklo, karkaso ir užpildo montavimo (pagal darbų atlikimo grafiką darbai turėjo būti atlikti nuo 2024 m. balandžio 22 d. iki 2024 m. gegužės 19 d.), 2024 m. balandžio 8 d. papildomą susitarimą Nr. 3 dėl krovimo stotelių gamybos ir montavimo (darbų atlikimo grafike nurodyta darbų pradžia – 2024 m. gegužės 10 d., o pabaiga – 2024 m. gegužės 19 d.).

Atsakovė pagal rangos sutartį 2024 m. sausio 8 d. pervedė ieškovei 15 248 Eur avansą, pagal papildomą susitarimą Nr. 2 2024 m. balandžio 2 d. sumokėjo 16 069,90 Eur avansą, o pagal papildomą susitarimą Nr. 3 2024 m. balandžio 23 d. sumokėjo 7 210,40 Eur avansą.

Atsakovė UAB „Realco statyba“, nustačiusi, kad ieškovė UAB „Nermonas“ darbus vykdo ne pagal sutartą darbų atlikimo grafiką, 2024 m. rugsėjo 11 d. raštu pareikalavo visus sutartinius įsipareigojimus baigti vykdyti iki 2024 m. rugsėjo 30 d.

Atsakovė UAB „Realco statyba“, atsižvelgdama į tai, kad rangovė nereaguoja į pateiktus reikalavimus, iki 2024 m. rugsėjo 30 d. rangos sutartimi prisiimtų įsipareigojimų pažeidimų nepašalino, darbai nėra vykdomi ir užbaigti sutartyje nustatytais terminais, 2024 m. spalio 2 d. raštu informavo ieškovę, kad, vadovaudamasi sutarties bendrosios dalies 19.1.1. papunkčiu, nutraukia sutartį dėl rangovės (ieškovės) kaltės nuo 2024 m. spalio 1 d. Šiame rašte atsakovė taip pat pareikalavo sumokėti apskaičiuotas netesybas.

2024 m. spalio 8 d. ieškovė išsiuntė atsakovei pranešimą dėl vienašalio sutarties nutraukimo užsakovei iš esmės pažeidus sutartį nuo 2024 m. spalio 16 d. Pranešime nurodyta, kad už atliktus darbus ir pagamintus gaminius užsakovė (atsakovė) skolinga 45 207,54 Eur, taip pat atitinkamas sumas pagal sutarties 17.2.1 – 17.2.3 papunkčius.

Ieškovė parengė 2024 m. rugpjūčio 29 d. atliktų darbų aktą, 2024 m. rugsėjo 23 d. atliktų darbų aktą, išrašė 2024 m. rugsėjo 30 d. ir 2024 m. spalio 7 d. PVM sąskaitas faktūras už atliktus darbus ir pagamintus gaminius.

Ieškovė, teigdama, kad atsakovė pažeidė bendradarbiavimo pareigą, nesudarė būtinų sąlygų rangos darbams tinkamai bei laiku atlikti, neužtikrino tinkamo darbų fronto bei laiku neparengė objekto montavimo procesui, t. y. sutartinių įsipareigojimų neįvykdymą nulėmė atsakovės kaltė, kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl skolos už atliktus darbus ir baudos priteisimo iš atsakovės.

2025 m. sausio 29 d. ieškovė pateikė prašymą dėl ieškinio reikalavimų sumažinimo, kuriuo atsisakė reikalavimo priteisti 114 500 Eur baudą. Vilniaus apygardos teismo 2025 m. vasario 13 d. nutartimi ieškovės prašymas dėl ieškinio dalies atsisakymo patenkintas ir civilinės bylos dalis dėl 114 500 Eur baudos priteisimo nutraukta.

Atsakovė pareiškė priešieškinį ir teigė, kad rangos sutartis buvo nutraukta pagrįstai dėl ieškovės kaltės. Atsakovės teigimu, rangovė nepagrįstai vilkino darbus, ignoravo nustatytus terminus ir neteikė prioriteto objektui, o tariamos kliūtys buvo tik formalus pretekstas pateisinti savo neveikimą. Atsakovė pabrėžė, kad ieškovė ne tik nepasiekė sutarto rezultato, bet ir paliko nekokybiškus, nesaugius naudoti gaminius, todėl priešieškiniu reikalavo priteisti sumokėto avanso permoką bei sutartyje numatytas netesybas už esminį sutarties pažeidimą.

Pirmosios instancijos teismas ieškovės ieškinį atmetė, o atsakovės priešieškinį patenkino. Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, nurodo: 1) teismas nepagrįstai konstatavo ieškovės kaltę dėl sutarties nutraukimo, nes būtent atsakovė nesudarė sąlygų tinkamai įvykdyti rangos sutartį; 2) teismas nepagrįstai nustatė, kad nesumontuotų turėklų panaudojimas užsakovei neturi prasmės, nes gaminiai yra kokybiški, atitinka projektą, o užsakovė jais faktiškai pasinaudojo; 3) teismas klaidingai vertino atliktų darbų kainą, neįtraukdamas pagamintos, bet nesumontuotos produkcijos vertės į galutinį atsiskaitymą; 4) teismas neteisingai palygino sumokėtą avansą su sumažinta darbų verte, neįvertinęs viso sukurto rezultato; 5) teismas nepagrįstai priteisė iš ieškovės baudą atsakovei; 6) teismas nepagrįstai priteisė iš ieškovės procesines palūkanas nuo 2025 m. sausio 15 d.

Dėl vienašalio sutarties nutraukimo priežasčių

Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė apeliantės kaltę dėl sutarties nutraukimo, neanalizavo terminų praleidimo priežasčių, t. y. nenustatė, kokią įtaką darbų eigai turėjo objekto parengtumas, dalinio darbų fronto suteikimo faktinė situacija, derinimų ciklai ir atsakovės organizaciniai sprendimai, kitų subrangovų darbų įtaka. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo pritarti tokiems apeliantės argumentams.

Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškovės argumentus, kad atsakovė yra kalta dėl sutarties nutraukimo, nes nesudarė sąlygų sutarčiai įvykdyti, išsamiai įvertino rangos sutarties sąlygas, įrodymus apie brėžinių derinimo aplinkybes, elektroninį susirašinėjimą, liudytojų parodymus ir šalių paaiškinimus. Teismas argumentuotai pasisakė dėl ieškovės iškeltų klausimų, tinkamai motyvavo padarytas išvadas. Apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai teismo išvadų nepaneigia.

Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 straipsnio 1 dalis), todėl vienašališkas sutarties nutraukimas galimas tik toje sutartyje ar įstatyme nustatytais atvejais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-367/2011; 2022 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-326-381/2022, 50 punktas). CK 1.5, 1.6 ir 6.158 straipsnių nuostatose įtvirtintos šalių pareigos elgtis sąžiningai, protingai ir teisingai tiek prievolės atsiradimo ir egzistavimo, tiek ir jos vykdymo ar pasibaigimo metu yra imperatyvaus pobūdžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-6-915/2015; 2021 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-35-823/2021, 38 punktas; 2022 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-246-823/2022, 22 punktas).

Nagrinėjamu atveju atsakovė 2024 m. spalio 2 d. pranešimu nutraukė su ieškove sudarytą rangos sutartį dėl rangovės (ieškovės) kaltės vadovaudamasi sutarties bendrosios dalies 19.1.1 papunkčiu, numatančiu atsakovės (užsakovės) teisę vienašališkai nutraukti sutartį, kai dėl ieškovės (rangovės) kaltės darbų vykdymas laiku nepradedamas arba uždelsiamas vykdyti pagal grafiką ir per septynias kalendorines dienas po užsakovės įspėjimo dėl grafiko pažeidimo gavimo rangovė nepasiekia pagal grafiką reikiamo darbų progreso. Atsižvelgiant į sutarties nutraukimo pagrindą, apeliantės nurodytos aplinkybės apie jos pagamintų gaminių kokybę (atitiktį techninio projekto techninių specifikacijų reikalavimams) (apeliacinio skundo 23–29 punktai) nesusijusios su sutarties nutraukimo priežasčių nustatymu. Apeliantė nepareiškė reikalavimų dėl vienašalio sutarties nutraukimo nepagrįstu, nenurodė aplinkybių, kurios leistų padaryti išvadą, kad dėl atitinkamų aplinkybių sutarties nutraukimas neįvyko ir pan. Taigi, apskųstame sprendime pagrįstai nurodyta, kad ieškovės veiksmai po sutarties nutraukimo, t. y. ieškovo 2024 m. spalio 8 d. raštas, kuriuo ieškovė informuoja atsakovę apie sutarties vienašališką nutraukimą dėl nesuteikto darbų fronto, laikytini neturinčiais reikšmės.

Apeliantė, akcentuodama, kad 2024 m. spalio 2 d. atsakovė nebuvo sudariusi sąlygų apeliantei vykdyti rangos sutartį, vėlavo perduoti ieškovei visą darbų frontą, teigia, jog teismas, vertindamas atsakovės ieškovei nustatytą papildomą terminą darbų užbaigimui iki 2024 m. rugsėjo 30 d., netinkamai įvertino ieškovės projektų vadovo V. K. 2024 m. rugpjūčio 28 d. elektroninio laiško turinį, kuriame nurodyta, jog 2024 m. rugpjūčio 28 d. vienoje laiptinėje nebuvo apdailos, jos matavimai neatlikti, be to, ieškovė įsipareigojo darbus pabaigti ne 2024 m. rugsėjo 30 d., o per keturias savaites po matavimų.

Rangos sutartyje šalys susitarė, kad rangovė visus sutarties priede Nr. 3 nurodytus darbus įsipareigoja pradėti ne vėliau kaip specialiojoje dalyje nurodytą datą, su sąlyga, kad užsakovė įvykdė visus savo įsipareigojimus pagal šią sutartį, kurie reikalingi darbams pradėti. Darbus rangovė įsipareigojo vykdyti, užbaigti bei užsakovei perduoti griežtai pagal šalių suderintą grafiką (priedas Nr. 2) (rangos sutarties specialiojoje dalyje numatyti bendrosios dalies pakeitimai).

Pažymėtina, kad rangos sutarties sąlygos leido užsakovei (atsakovei) pakeisti darbų fronto perdavimo datą, o pagal 6.5 papunktį, darbus, kurių atlikimas tiesiogiai priklausė nuo darbų fronto perdavimo, atsakovė turėjo atlikti per pratęstą laiką, kuriam buvo perkeltas darbų fronto perdavimas.

Šalys oficialių reikalavimų (pranešimų) dėl darbų fronto perdavimo neparengė, tačiau apeliantė iš esmės nepaneigė pirmosios instancijos išvados dėl darbų atlikimo terminų skaičiavimo nuo 2024 m. birželio mėnesio pabaigos. Teismas, be kita ko, vadovavosi atsakovės statybos vadovo A. P. parodymais, kad darbų frontas 2024 m. birželio 19 d. buvo suteiktas ne mažiau kaip dvejose laiptinėse ir ieškovė galėjo vykdyti darbus, taip pat galėjo atlikti kitus sutartyje numatytus darbus rūsyje. Šią aplinkybę patvirtina ir į bylą pateiktas atsakovės darbuotojo M. P. 2024 m. birželio 19 d. elektroninis laiškas ieškovės darbuotojui V. K.; šiame laiške nurodyta, kad D ir E laiptinių apdailos darbai baigti, laiptinėse A, B, F granitas suklijuotas.

Rangos sutarties specialiojoje dalyje numatyta konkreti turėklų ir porankių montavimo objekte pradžia ir pabaiga, tačiau darbų atlikimo grafike (priedas Nr. 2) darbų pradžia bei pabaiga atitinkamose laiptinėse (F, E, D ir A, B) yra skirtingos. Tai leidžia padaryti išvadą, kad net jeigu apdailos darbų nebuvimas atitinkamoje laiptinėje kliudė ieškovės įsipareigojimų vykdymui, ši aplinkybė savaime neribojo darbų kitose laiptinėse. Pirmosios instancijos teismas laikė, kad atsakovė, vadovaudamasi rangos sutarties bendrosios dalies 19.1 papunkčio nuostatomis, teisėtai ir pagrįstai vienašališkai nutraukė sutartį, nes per papildomai nustatytą terminą ieškovė neparodė reikiamo darbų progreso. Apeliantės teiginiai, kad turėklų gamybos procesas B laiptinėje atsakovės vienašalio sutarties nutraukimo dieną net negalėjo prasidėti dėl apdailos nebuvimo, nurodyti neatsižvelgiant į tokius motyvus. Antstolės Brigitos Palavinskienės 2024 m. spalio 22 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole (apžiūra atlikta 2024 m. spalio 3 d.) užfiksuoti duomenys patvirtina, kad turėklai nesumontuoti F, A, B laiptinėse, dar vienoje nesumontuota dalis turėklų konstrukcijų. V. K. 2024 m. rugpjūčio 28 d. elektroniniame laiške nurodyta tik viena laiptinė, kurioje, apeliantės teigimu, nebuvo atlikti apdailos darbai; kliūtys atlikti darbus kitose laiptinėse per papildomą terminą nenustatytos. Apeliantė nepateikė įrodymų, kad ji po 2024 m. rugsėjo 11 d. atsakovės pranešimo dėl sutartinių įsipareigojimų nevykdymo, kuriame nustatytas papildomas darbų trijose laiptinėse pabaigos terminas – 2024 m. rugsėjo 22 d., o visų darbų – iki 2024 m. rugsėjo 30 d., kreipėsi į atsakovę, išdėstė nesutikimą su nurodytais terminais bei argumentus, kuriuose atsispindėtų būtent atsakovės įsipareigojimų nevykdymo (netinkamo vykdymo) įtaka ieškovės galimybei vykdyti sutartį (tęsti darbus). Gavusi atsakovės 2024 m. spalio 2 d. pranešimą apie rangos sutarties nutraukimą, apeliantė taip pat neprašė pratęsti įsipareigojimų vykdymo terminus ar sudaryti sąlygas pabaigti neatliktus darbus, tačiau 2024 m. spalio 8 d. pateikė pranešimą apie vienašalį rangos sutarties nutraukimą. Spręsdamas dėl rangos sutarties šalių įsipareigojimų vykdymo, pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino liudytojo ieškovės projektų vadovo V. K. parodymus, kad viena iš darbų vėlavimo priežasčių buvo ieškovės UAB „Nermonas“ 2024 m. vasarą suplanuoti darbai kituose objektuose, darbų pas atsakovę ieškovė nelaikė prioritetiniais.

Apeliantės argumentas, kad atsakovės projektų vadovo M. P. paaiškinimas, jog pastato konstrukcinė dalis nesikeitė, todėl priežastys, dėl kurių ieškovė turėjo perdaryti gaminius, nepriklausė nuo atsakovės, neva prieštarauja išvadai, kad ieškovė objektyviai galėjo susidurti su sunkumais, vykdant sutartį, kiek tai susiję su ieškovės pareiga vykdyti tikslius matavimus vietoje, neparemtas konkrečiais motyvais dėl terminų nuo 2024 m. birželio 19 d. skaičiavimo. Apeliantė nenurodė darbų perdarymo trukmės. Pažymėtina, kad ieškovė rangos sutartimi buvo įsipareigojusi visus darbus atlikti per bendrą beveik dviejų mėnesių terminą, todėl ši aplinkybė (net jeigu ji būtų pripažinta pagrįsta) neįrodo kliūčių įvykdyti įsipareigojimus per papildomai atsakovės nustatytą terminą.

Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad terminų laikymasis atsakovei turėjo esminę reikšmę, o ieškovė pažeidė darbų atlikimo terminą. Be to, atsakovė suteikė papildomus terminus darbams užbaigti, tačiau ir iki galutinio nustatyto termino statybos rangos rezultatas nebuvo pasiektas. Apibendrinusi išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija atmeta apeliacinio skundo argumentus dėl netinkamai nustatytų vienašalio sutarties nutraukimo priežasčių.

Dėl baudos priteisimo

Rangos sutarties bendrosios dalies 19.6 papunktyje nustatyta, kad nutraukus sutartį 19.1 papunktyje nurodytais pagrindais, rangovė privalo sumokėti užsakovei dešimties procentų visos sutartyje nurodytos kainos dydžio baudą, atlyginti užsakovei visus dėl tokio sutarties nutraukimo užsakovės patirtus bei su tuo susijusius nuostolius tiek, kiek jų nepadengia pirmiau nurodytos baudos sumokėjimas. Remdamasis šia rangos sutarties nuostata, pirmosios instancijos teismas atsakovės priešieškinio reikalavimą priteisti iš ieškovės 10 proc. sutarties kainos dydžio baudą, lygią 10 962,04 Eur, laikė pagrįstu ir jį patenkino.

Apeliantė, nesutikdama su tokia teismo išvada, teigia, kad bauda priteista nepagrindus aplinkybės, jog atsakovės vienašališkas sutarties nutraukimas dėl ieškovės kaltės, atsižvelgiant į rangos darbų pobūdį, šalių bendradarbiavimo pareigą, darbų fronto suteikimo aplinkybes ir vykdymo eigoje vykusius derinimus, buvo teisėtas ir proporcingas. Pasak apeliantės, bauda priteista pagal formalią procentinę formulę, neįvertinus šalių santykių dinamikos ir atliktų darbų vertės. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nuspręsti, kad pirmosios instancijos teismas atsakovės reikalavimą dėl baudos priteisimo patenkino nepagrįstai.

Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai) (CK 6.71 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje ne kartą konstatuota, kad netesybos atlieka prievolės užtikrinimo funkciją ir civilinės atsakomybės funkciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. sausio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-43-916/2018, 36 punktas). Netesybos gali būti nurodytos konkrečia pinigų suma arba užtikrinamosios prievolės sumos procentu (CK 6.72 straipsnio 2 dalis). Šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų reiškia tai, kad kreditoriui nereikia įrodinėti patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie pripažintini minimaliais nuostoliais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-95-313/2020, 51 punktas).

Nepaneigiant sutarties laisvės ir privalomumo šalims principų, ginčą nagrinėjančiam teismui suteikta tam tikra netesybų kontrolės funkcija: tais atvejais, kai netesybos yra aiškiai per didelės arba prievolė yra iš dalies įvykdyta, teismas gali netesybas sumažinti iki protingos sumos (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymima, kad dėl netesybų kompensuojamosios funkcijos CK 6.73 straipsnio 2 dalyje, CK 6.258 straipsnio 3 dalyje nustatyta žemiausioji jų mažinimo riba reiškia, jog teismas gali sumažinti netesybas, tačiau tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės nevykdymo ar netinkamo įvykdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. liepos 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-372/2014).

Nagrinėjamu atveju rangos sutartis nutraukta vienu iš rangos sutarties 19.1 papunktyje nurodytų pagrindų, t. y. atitinka sutarties 19.6 papunkčio sąlygas dėl netesybų taikymo. Sutarties nutraukimas nėra pripažintas negaliojančiu, o ieškovės argumentai, kad atsakovė yra kalta dėl sutarties nutraukimo, nes nesudarė sąlygų sutarčiai įvykdyti, yra atmesti kaip nepagrįsti. Atsakovė 2024 m. spalio 2 d. pranešime dėl sutarties nutraukimo pareikalavo, kad ieškovė atvyktų atsiimti iš objekto visas paliktas medžiagas ir įrangą (įskaitant netinkamai sumontuotus turėklus, kuriuos užsakovė nurodė išmontuosianti), 2024 m. gruodžio 16 d. ieškovei siuntė elektroninį laišką dėl medžiagų ir įrangos išvežimo iš objekto. Taigi, apeliantės nurodytos aplinkybės dėl pagamintos produkcijos ir jos vertės nereiškia atsakovės praturtėjimo. Be to, atsakovė priešieškinyje baudos dydžio proporcingumą grindė patirtais nuostoliais dėl vienašalio rangos sutarties nutraukimo. Apeliantė dėl tokių aplinkybių nepasisakė, t. y. šiuo aspektu baudos dydžio iš esmės nekvestionuoja.

Teisėjų kolegija, įvertinusi nustatytas aplinkybes, tai, kad apeliantės argumentai, susiję su sutarties nutraukimo priežastimis, yra atmesti, daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas atsakovei iš ieškovės baudą priteisė pagrįstai.

Dėl atsiskaitymo už faktiškai atliktus darbus

Apeliantė reikalavimą priteisti 45 207,54 Eur skolą už atliktus darbus ir pagamintus gaminius grindė 2024 m. rugpjūčio 29 d. atliktų darbų aktu Nr. 1 (kuriame nurodyta, kad atlikta darbų už 33 662,82 Eur (be PVM)), patikslintame akte – 33 432,36 Eur be PVM) ir 2024 m. rugsėjo 23 d. atliktų darbų aktu Nr. 2 (kuriame nurodyta, jog atlikta darbų už 50 303,48 Eur (be PVM)), bei jų pagrindu išrašytomis 2024 m. rugsėjo 30 d. ir 2024 m. spalio 7 d. PVM sąskaitomis faktūromis.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovė tinkamai atliko darbų pagal rangos sutartį ir papildomus susitarimus už 29 552,07 Eur be PVM, bei, įvertinęs atsakovės 38 528,30 Eur avansinį mokėjimą, priteisė atsakovei 8 976,23 Eur permoką.

Nesutikimą su tokia išvada apeliantė grindžia argumentais dėl atsakovės neįvykdytos pareigos priimti darbus pagal jai pateiktus atliktų darbų aktus, teigia, kad užsakovo teisė atsisakyti priimti rangovo atliktų darbų rezultatus ir atsiskaityti už juos yra siejama ne su bet kokiais rangos sutarties darbų rezultato trūkumais, bet su situacijomis, kai darbų rezultato perdavimas užsakovui iš esmės neturi prasmės, kai šių rezultatų užsakovas negali panaudoti pagal paskirtį.

Tiek CK 6.694 straipsnyje, reglamentuojančiame statybos rangos darbų perdavimą ir priėmimą, tiek rangos sutarties bendrųjų nuostatų CK 6.662 straipsnyje yra nustatyta, kad užsakovas privalo rangos sutartyje nustatytais terminais ir tvarka dalyvaujant rangovui apžiūrėti ir priimti atliktą darbą (jo rezultatą). Atliktų darbų perdavimas ir priėmimas yra privaloma procedūra, įforminama aktu, kuriuo užsakovas be išlygų ar su išlygomis patvirtina priėmęs, o rangovas – perdavęs atliktus darbus.

Darbų perdavimo tvarka bei sąlygos aptartos šalių sudarytos rangos sutarties bendrosios dalies 12 punkte. Rangos sutarties 12.1.1 papunktyje įtvirtinta, kad rangovė (ieškovė) iki kiekvieno einamojo mėnesio 25 dienos parengia bei užsakovės objekto statybos vadovui pateikia nustatytos formos atsiskaitymo dokumentus: atliktų darbų aktą ir pažymą apie atliktų darbų vertę, išpildomąją ar kitą užsakovės nurodytą dokumentaciją ir kt. Taip pat numatyta, kad rangovė privalo užtikrinti, jog jos užsakovei pateikiami dokumentai (atliktų darbų aktas, pažyma apie atliktų darbų vertę) būtų iš anksto suderinti ir raštu pavizuoti užsakovės objekto statybos vadovo ir objekto techninio prižiūrėtojo. Sutarties specialiojoje dalyje nurodytas užsakovės atstovas arba kitas užsakovės rangovei nurodytas asmuo per penkias darbo dienas patikrina rangovės pateiktus užsakovei dokumentus ir juos patvirtina arba, nustatęs, kad pateikti dokumentai arba juose nurodyti darbai <...> yra su bet kokiais trūkumais, netvirtina pateiktų dokumentų, pateikia rangovei savo pastabas ir grąžina rangovei taisyti. Būtent šiomis rangos sutarties nuostatomis apeliantė grindžia teiginius, kad darbai turėjo būti priimti ir, atliktų darbų aktuose per rangos sutartyje numatytą terminą nenurodžius pastabų apie nustatytus trūkumus, laikomi kokybiškais.

Pažymėtina, kad 2024 m. rugsėjo 5 d. A. P. elektroniniu paštu ieškovei (V. K.) pranešė, jog aktas nepriimamas, nes darbai nepriimti techninio prižiūrėtojo ir užsakovės, neužpildytas statybos darbų žurnalas, be to, aktas pateiktas po 25 dienos. Apeliantės pastebėjimas, kad pagal rangos sutarties 6 punktą objekto statybos vadovas A. P. turi teisę užsakovės vardu priimti ir pasirašyti atliktų darbų aktus, nepaneigia kitų išvardintų dokumentų trūkumų, t. y. aplinkybės, jog nebuvo pateiktas statybos žurnalas, taip pat negauta techninio prižiūrėtojo viza. Apeliantė teigia, kad statybos techninio prižiūrėtojo tikrinimo aktų neturi, nes jis nevykdė savo pareigų, tačiau įrodymų, jog siekė gauti tokius dokumentus, nepateikė. Byloje esantis statybos techninės priežiūros vadovo E. M. elektroninis laiškas patvirtina, kad ieškovė buvo informuota apie darbo tvarką bei reikalavimus, įskaitant statybos žurnalo pildymą, tačiau aktyvių veiksmų dėl šios pareigos vykdymo, taip pat siekio darbus patvirtinti techninio prižiūrėtojo parašu, nenustatyta. Nors apeliantė nurodo, kad 2024 m. rugsėjo 18 d. ji techniniam prižiūrėtojui išsiuntė dokumentus, duomenų apie statybos darbų žurnalo pildymą, nepateikta. Pažymėtina, kad užsakovės reikalavimai pašalinti nustatytus dokumentų trūkumus nereiškia galutinio atsisakymo priimti darbus. Pagal rangos sutarties nuostatas (12.1.3 papunktį) akto priėmimo ir mokėjimo už tokius darbus klausimas atidedamas iki kito mėnesio 25 dienos.

CK 6.671 straipsnyje įtvirtinta, kad jeigu įstatymo ar sutarties nustatytu pagrindu rangos sutartis nutraukiama iki darbų rezultato priėmimo, užsakovas turi teisę reikalauti perduoti jam atliktų darbų rezultatą, o rangovas turi teisę tokiu atveju reikalauti apmokėti už faktiškai atliktus darbus.

Užsakovo pareiga priimti faktiškai atliktus darbus ir už juos atsiskaityti išlieka net ir tada, kai jis nutraukia rangos sutartį dėl rangovo kaltės. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad tais atvejais, kai rangos sutartis nutraukiama dėl to, jog rangovas darbą vykdo ne laiku, užsakovas turi teisę likusiems darbams atlikti sudaryti kitą rangos sutartį, prieš tai priėmęs jau atliktus darbus. Rangovas tokiu atveju turi teisę reikalauti sumokėti už faktiškai atliktus darbus (CK 6.671 straipsnis). Kai rangos sutartis nutraukiama iki darbų rezultato perdavimo, faktiškai atlikti darbai priimami ta pačia tvarka, kaip ir galutinis darbų rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2007). Remiantis bendrosiomis rangos sutartinius santykius reglamentuojančiomis normomis, nustatančiomis pareigą priimti perduodamus darbus, ir specialiosiomis šią pareigą statybos rangos teisiniuose santykiuose įtvirtinančiomis nuostatomis, atliktų statybos rangos darbų apimtis turi būti nustatoma ir tuo atveju, kai statybos rangos sutartis nutraukta vienašališkai dėl to, kad darbai atlikti nekokybiškai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-138/2010). Nustatant užsakovui pareigą atsiskaityti už faktiškai atliktus darbus net ir tuo atveju, kai rangos sutartis nutraukiama dėl rangovo kaltės, yra įgyvendinamas civilinės teisės principas, draudžiantis praturtėti kito asmens sąskaita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-241-381/2021, 53 punktas).

Taigi, nutraukus sutartį, reikšmingas apeliantės atliktų darbų – kaip galutinio rezultato, vertinimas. Be to, nors įstatyme yra nustatyta, kad statybos rangos sutarties pagrindu atlikti darbai turi būti perduodami surašant darbų perdavimo–priėmimo aktą, kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, jog šis reikalavimas neturėtų būti suabsoliutintas, nes pagrindas rangovui reikalauti iš užsakovo vykdyti jo priešpriešinę pareigą – sumokėti už darbus – yra pagrindinės sutartinės rangovo pareigos įvykdymas, t. y. sutarto darbo atlikimo faktas, o darbų perdavimo–priėmimo aktas yra tik šį faktą patvirtinantis dokumentas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2011).

Kasacinis teismas yra nurodęs, kad išimtiniai atvejai, kai užsakovas yra atleidžiamas nuo pareigos priimti rangovo atliktų darbų rezultatą ir atitinkamai – nuo neatskiriamai susijusios pareigos atsiskaityti už priimtą rezultatą, yra nustatyti įstatyme. Tokia teisė užsakovui yra suteikta tuo atveju, kai: 1) rangovas pažeidžia viso darbo atlikimo galutinį terminą ir dėl termino praleidimo prievolės įvykdymas užsakovui prarado prasmę (CK 6.652 straipsnio 4 dalis); 2) pagal įstatymą, sutartį ar darbų pobūdį privalomų bandymų ir kontrolinių matavimų rezultatai yra neigiami (CK 6.694 straipsnio 5 dalis); 3) nustatomi darbų rezultato trūkumai, dėl kurių jo neįmanoma naudoti pagal statybos rangos sutartyje nurodytą paskirtį, o šių trūkumų nei užsakovas, nei rangovas ar jo pasitelktas trečiasis asmuo negali pašalinti (CK 6.694 straipsnio 6 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-241-381/2021, 54 punktas). Taigi, pagal aptariamas nuostatas, užsakovo teisė atsisakyti priimti rangovo atliktų darbų rezultatus ir atsiskaityti už juos yra siejama ne su bet kokiais rangos sutarties darbų rezultato trūkumais, bet su situacijomis, kai darbų rezultato perdavimas užsakovui iš esmės neturi prasmės, kai šių rezultatų užsakovas negali panaudoti pagal paskirtį.

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad rangovė pažeidė viso darbo atlikimo galutinį terminą ir dėl termino praleidimo dalinis prievolės įvykdymas, t. y. tik metalo konstrukcijos gaminių pagaminimas be jų sumontavimo, užsakovei yra praradęs prasmę (CK 6.652 straipsnio 4 dalis). Teismas nusprendė, kad laiku nesumontuoti gaminiai negali būti pripažinti tinkamai pagal sutartį atliktu darbu ir dėl to užsakovei nekyla pareiga už tokius gaminius sumokėti atlyginimą. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nepritarti tokiai išvadai.

Apeliantė nurodo, kad byloje nėra duomenų, jog ji blogai pritvirtino turėklus, kad turėklų negalima tinkamai pritvirtini ir darbus priimti, o teismo išvada, jog metalo konstrukcijos gaminiai turėjo matavimo bei projektavimo trūkumų, yra nepagrįsta – teismo eksperto išvadoje nurodyta, kad turėklai ir porankiai iš esmės atitinka techninio projekto techninių specifikacijų reikalavimus, be to, tokios teismo išvados nepatvirtina ir antstolės 2024 m. spalio 22 d. faktinių aplinkybių protokolas (jame turėklų neatitikimai neužfiksuoti), 2024 m. rugpjūčio 28 d. atliktų darbų aktas Nr. 1, tokių duomenų nepateikė ir atsakovė. Pasak apeliantės, daugiabutis gyvenamasis namas privalo turėti turėklus, todėl prievolės įvykdymas atsakovei neprarado prasmės.

Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus apeliantės teiginius, kad byloje nėra duomenų apie netinkamai pritvirtintus turėklus. Antstolės faktinių aplinkybių konstatavimo protokole (vaizdo įrašuose) yra užfiksuota, kad turėklai nepritvirtinti, neuždėtas porankis, yra nesujungtų (nesuvirintų) turėklų. Nurodydama, kad nėra duomenų, jog turėklų negalima tinkamai pritvirtini, apeliantė nepaaiškina, kodėl per papildomą terminą ji pati jų nepritvirtino E laiptinėje.

Eksperto išvada taip pat nėra kategoriška, t. y., nurodydamas gaminių atitikimą techninio projekto techninių specifikacijų reikalavimus vartoja sąvoką „iš esmės“ Ekspertizės akte pažymėta, kad projekto dalies techninėse specifikacijose nurodoma, jog gaminiai turi būti gerai įtvirtinti: jie neturi klibėti, linkti ar sukinėtis aplink savo ašį. Ekspertas ekspertizės akte pateikė bendrą apžiūrėtų gaminių kiekį metrais, kiekvieno gaminio tinkamumo montavimui ekspertas nevertino ir tokių aplinkybių nenurodė. Ekspertas pažymėjo, kad iš UAB „Nermonas“ sandėlyje sandėliuojamų gaminių negalima identifikuoti, kuriame pastato korpuse ir konkrečiai kurioje vietoje jie turėjo būti sumontuoti.

Minėta, kad E laiptinėje, kurioje gaminių neatitikimų neneigė pati apeliantė, antstolė užfiksavo tinkamai nepritvirtintus, nesuvirintus turėklus, taip pat nustatyta, kad dalis turėklų (kitose laiptinėse) net nebuvo atvežta. Bandymas, pasitelkus kitus asmenis, pritvirtinti apeliantės pagamintus gaminius, susijęs su galima rizika patirti papildomus laiko bei finansinius kaštus, ginčų dėl atsakomybės už galutinio rezultato kokybę paskirstymo kilimą, todėl nesant ginčo, kad atsakovei darbų atlikimo terminas buvo svarbus, ieškovei tinkamai neįvykdžius įsipareigojimų ir per papildomai suteiktą laiką, pirmosios instancijos teismo išvada, jog vien tik metalo konstrukcijų pagaminimas be jų sumontavimo, užsakovui neturi prasmės, laikytina pagrįsta bei teisinga. Pažymėtina, kad demontuoti ne visi ieškovės gaminiai, o tai leidžia padaryti išvadą, kad buvo vertinama, ar galutinis rezultatas pareikalaus papildomų išteklių.

Apeliantė nepagrįstai teigia, kad teismas neatskyrė situacijos, kai rangos rezultatas objektyviai neturi ekonominės vertės užsakovui (kai rezultatas dėl esminių defektų negali būti naudojamas ir jo taisymas nėra racionalus), nuo situacijos, kai rezultatas turi ekonominę vertę, tačiau šalys ginčija gamybos bei pateikimo terminus, dokumentacijos pateikimą ar dalies darbų užbaigtumą. Pažymėtina, kad teismas analizavo šio klausimo vertinimui reikšmingas aplinkybes – sutarties objekto specifiką, sutartimi ieškovės prisiimtus įsipareigojimus, kitas sutarties nuostatas, kainodarą, eksperto nustatytas aplinkybes ir kt. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad šiuo atveju nėra ginčo, jog šalių sutartis yra rangos, o ne pirkimo–pardavimo sutartis. Šios sutarties dalykas, tikslai ir tikroji šalių valia buvo gaminių pagaminimas ir jų sumontavimas konkrečiuose atsakovės objektuose, o ne jų pardavimas atsakovei. Ieškovė gamino turėklus ir kitus gaminius, pritaikytus būtent atsakovei, darbų kainą apima tiek jų pagaminimas, tiek ir montavimas, pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino ir tai, kad rangovė yra atsakinga už projektavimą, medžiagas ir tikslius matavimus vietoje.

Apeliantės argumentai, kad atliktų darbų vertė nustatyta neįvertinus viso ieškovo sukurto rezultato, atmestini kaip nepagrįsti. Teismas teisingai nurodė, kad nesumontuoti gaminiai laikytini neturinčiais savarankiškos reikšmės užsakovei ir todėl jai nekyla pareiga sumokėti rangovei atlyginimą už šiuos gaminius. Apeliantė konkrečiais duomenimis nepaneigė teismo išvados, kad eksperto vertinimas iš esmės atitinka atsakovės nurodytus darbų kiekius ir vertę. Taigi, teismas pagrįstai vadovavosi eksperto akte nurodytais atliktų darbų kiekais ir jų verte, ir teisingai nusprendė, kad ieškovė pagal rangos sutartį ir papildomus susitarimus yra pagaminusi ir sumontavusi produkcijos už 29 552,07 Eur be PVM.

Dėl procesinių palūkanų

Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, CK 6.210 straipsnio 2 dalimi, patenkino priešieškinio reikalavimą dėl 6 proc. dydžio metinių procesinių palūkanų priteisimo atsakovei už priteistą sumą nuo civilinės bylos pagal priešieškinį iškėlimo teisme dienos (2025 m. sausio 15 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.

Apeliantė nesutinka su palūkanų priteisimu nuo minėtos datos ir su palūkanų skaičiavimu nuo visos priteistos sumos. Jos nuomone, procesinių palūkanų skaičiavimas turėtų būti siejamas su prievolės atsiradimo momentu, jos dydžiu ir mokėjimo termino suėjimu.

CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Procesinės palūkanos skirtos būsimiems, nuo teisminio proceso pradžios iki teismo sprendimo įvykdymo susidariusiems kreditoriaus nuostoliams kompensuoti. Pagrindas priteisti šias palūkanas yra skolininko atsakomybė už tai, kad jis prievolės nevykdė geruoju, o jo kreditorius dėl to kreipėsi į teismą. Per bylinėjimosi laiką skolininkas naudojasi kreditoriaus lėšomis, gauna iš to naudos, taip pažeidžia kreditoriaus interesus ir dėl to privalo mokėti įstatymo nustatytas palūkanas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-553/2008). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad bylos iškėlimo momentu laikomas teisėjo rezoliucijos priėmimo momentas (CPK 137 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-325-684/2017, 29 punktas; 2018 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-108-248/2018, 27 punktas). Nors pareiga mokėti procesines palūkanas yra nustatyta įstatymo, procesinės palūkanos skaičiuojamos tik esant kreditoriaus prašymui jas skaičiuoti. Taigi procesinėms palūkanoms skaičiuoti ir priteisti būtinos dvi pagrindinės sąlygos: bylos iškėlimo teisme faktas (CK 6.37 straipsnio 2 dalis) ir kreditoriaus reikalavimas priteisti procesines palūkanas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-144/2014; 2023 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-190-378/2023, 29 punktas; 2024 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-79-313/2024, 47 punktas).

Taigi, procesinės palūkanos skaičiuojamos ne nuo prievolės atsiradimo dienos, o nuo ieškinio (šiuo atveju atsakovės priešieškinio) priėmimo dienos. Atsakovės priešieškinis dėl sutartyje numatytos baudos ir nepanaudoto avanso priteisimo pirmosios instancijos teisme priimtas 2025 m. sausio 15 d., todėl nuo šios datos pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė procesinės palūkanas.

Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, paskirstymo

Teisėjų kolegija, apibendrindama byloje nustatytas faktines aplinkybes ir šioje nutartyje nurodytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino į bylą pateiktus įrodymus, tinkamai nustatė faktines aplinkybes, vadovavosi kasacinio teismo praktika, pritaikė materialiosios teisės normas, kuriose reglamentuoti rangos teisiniai santykiai. Apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti apskųstą sprendimą, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Atmetus ieškovės apeliacinį skundą, jos apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos.

Atsakovė pateikė prašymą priteisti 3 630 Eur bylinėjimosi išlaidas, patirtas už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą, pridėjo advokato P. G. 2026 m. kovo 24 d. išrašytą PVM sąskaitą faktūrą serija PG Nr. 1353, taip pat įrodymus, patvirtinančius, kad atsakovė pagal šią sąskaitą advokatui sumokėjo 3 630 Eur.

CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas; dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu; šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis). Šio straipsnio nuostatos taikomos priteisiant išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo pagalbą pirmosios, apeliacinės instancijos ir kasaciniame teisme (CPK 98 straipsnio 3 dalis).

Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) nurodyta, kad rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokesčio dydis už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą sudaro 1,3 Valstybės duomenų agentūros skelbiamo užpraėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių) (Rekomendacijų 8.11 papunktis). Pagal aktualius Valstybės duomenų agentūros skelbiamo užpraėjusio ketvirčio (2025 m. III ketvirčio) vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių) duomenis, rekomenduojamas maksimalus užmokesčio dydis už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą yra 3 155,88 Eur (2 427,60 Eur x 1,3). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad atsakovė nenurodė argumentų, kuriais galėtų būti pateisinamas didesnis išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą dydis, o teismas tokio pagrindo nenustatė, atsakovės prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo tenkina iš dalies, atsakovei iš apeliantės priteisia 3 155,88 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).

Dėl 2026 m. gegužės 11 d. gauto ieškovės prašymo

2026 m. gegužės 11 d. apeliantė pateikė teismui procesinį dokumentą – pranešimą dėl atsakovės UAB „Realco statyba“ vardu ir interesais veikiančio advokato dr. P. G. advokato etikos pažeidimų ir piktnaudžiavimo teise požymių, prašo įvertinti advokato elgesį trukdant teismui vykdyti teisingumą, informuoti Lietuvos Advokatų Tarybą, Teisėjų Tarybą apie advokato dr. P. G. veiklą ir, įvertinus advokato dr. P. G. elgesį, spręsti dėl baudos už piktnaudžiavimą paskyrimo. Pasak apeliantės, atsiliepimas į apeliacinį skundą neatitinka tokiam procesiniam dokumentui keliamų reikalavimų, jame nėra nurodyti įrodymai, kuriais grindžiamas atsiliepimas. Atsiliepime naudojamos sąvokos, terminai ir teiginiai žemina advokato vardą, taip pat apeliantės, jos atstovo orumą ir garbę.

Piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pasekmės nustatytos CPK 95 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. Pagal CPK 95 straipsnio 2 dalį, teismas, nustatęs pirmiau įvardytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki penkių tūkstančių eurų baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui.

Kasacinis teismas yra nurodęs, kad piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis CPK 95 straipsnio prasme yra siejamas su nesąžiningu nepagrįsto ieškinio ar kito procesinio dokumento pateikimu ir sąmoningu veikimu prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Proceso įstatymo nuostatos, reglamentuojančios piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pasekmes, neapibrėžia objektyvių kriterijų, pagal kuriuos būtų galima nustatyti ir spręsti, ar atitinkamas šalies ar kito dalyvaujančio byloje asmens procesinis elgesys gali būti kvalifikuotas kaip piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis. Vadinasi, kiekvienu konkrečiu atveju, pasitelkus individualių aplinkybių vertinimą, turi būti sprendžiama dėl asmens elgesio atitikties piktnaudžiavimo požymiams, išskirtiems CPK 95 straipsnio 1 dalyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-67-969/2019, 18 punktas).

Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju apeliantė prašymą dėl baudos už piktnaudžiavimą skyrimo iš esmės grindžia nesutikimu su atsiliepime išdėstytais atsakovės motyvais ar nurodytomis aplinkybėmis, analizuoja atsiliepimo argumentus. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad atsakovės atsiliepime nurodyti argumentai bei aplinkybės yra susijusios su ginčo esme, neturi pagrindo atsakovės atstovo veiksmus laikyti piktnaudžiavimu teise. Atsiliepimui į apeliacinį skundą galioja bendrieji ir specialieji procesiniams dokumentams keliami reikalavimai (CPK 111, 318 straipsniai), tačiau nenumato turinio dėl ginčo esmės taisyklių. CPK 13 straipsnyje įtvirtintas dispozityvumo principas reiškia, kad šalys ir kiti proceso dalyviai, laikydamiesi CPK nuostatų, turi teisę laisvai disponuoti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis.

Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad apeliantės pateiktas prašymas, kuriame iš esmės pasisakoma dėl kitos šalies atsiliepime išdėstytų argumentų laikytinas rašytiniais paaiškinimais, tačiau nuosekliai formuojamoje Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad rašytiniai paaiškinimai, kuriuose šalis išdėsto savo atsikirtimus į priešingos šalies apeliacinės instancijos teismui adresuotus procesinius dokumentus, negali būti priimami, nes apeliaciniame procese nenumatytas apsikeitimas jokiais kitais procesiniais dokumentais, išskyrus patį apeliacinį skundą bei atsiliepimą į jį, ir kuriems pateikti, be kita ko, yra nustatyti konkretūs procesiniai terminai (Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-415-790/2025, 31 punktas; 2026 m. balandžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-117-910/2026, 20 punktas; 2026 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-168-553/2026, 56 punktas).

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, atmeta apeliantės prašymą informuoti Lietuvos Advokatų Tarybą, Teisėjų Tarybą apie advokato dr. P. G. veiklą, taip pat skirti advokatui baudą už piktnaudžiavimą, o rašytinius paaiškinimus dėl atsakovės atsiliepimo argumentų atsisako priimti ir jų nevertina.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

n u t a r i a:

Vilniaus apygardos teismo 2026 m. vasario 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Realco statyba“ (juridinio asmens kodas 302242635) iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Nermonas“ (juridinio asmens kodas 302615657) 3 155,88 Eur (tris tūkstančius vieną šimtą penkiasdešimt penkis eurus 88 centus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.