Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, e2-700-934/2026

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2026-09-03
Bylos Nr.: e2-700-934/2026
Teisminio proceso Nr.: 2-58-3-00017-2025-5
Bylos rūšis: Civilinė byla
Instancija: Apeliacinė instancija

Teisėjas: Žilvinas Terebeiza
Suinteresuotas asmuo: G. D., A. D.
Atsakovas: MB "Redo baldai"

Kategorijos

Civilinė byla Nr. e2-700-934/2026 Teisminio proceso Nr. 2-58-3-00017-2025-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.6.2; 3.4.4.12; 3.4.4.13 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMASN U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026 m. rugsėjo 3 d. Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Žilvinas Terebeiza, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal pareiškėjos likviduojamos dėl bankroto mažosios bendrijos „Redo baldai“ atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2026 m. liepos 2 d. nutarties, kuria netenkintas likviduojamos dėl bankroto mažosios bendrijos „Redo baldai“ pareiškimas dėl mažosios bendrijos „Redo baldai“ bankroto pripažinimo tyčiniu, suinteresuoti asmenys – G. D. ir A. D.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Mažoji bendrija (toliau – MB) ,,Redo baldai“ (toliau – ir bendrija, pareiškėja, apeliantė) Juridinių asmenų registre įregistruota 2019 m. rugpjūčio 26 d., jos vadovas nuo įregistravimo iki bankroto bylos iškėlimo buvo G. D. (toliau – ir buvęs bendrijos vadovas).

Šiaulių apygardos teismo 2025 m. kovo 6 d. nutartimi iškelta MB „Redo baldai“ bankroto byla, ją nuspręsta vykdyti supaprastinta tvarka, bendrijos nemokumo administratoriumi paskirtas Olegas Drobitko (Oleg Drobitko). Nutartis įsiteisėjo 2025 m. kovo 18 d.

Žemesnės instancijos teismas

Šiaulių apygardos teismo 2025 m. gegužės 19 d. nutartimi patvirtintas bendrijos kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas, bendra kreditorių finansinių reikalavimų suma – 73 663,10 Eur, iš jų: Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) Panevėžio skyriaus – 661,57 Eur; Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) – 68 861,17 Eur; UAB „Ignitis“ – 3 290,36 Eur; UAB „Baldailt“ – 850 Eur.

Šalies argumentai

Pareiškėja kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydama pripažinti bendrijos bankrotą tyčiniu, o G. D. ir A. D. pripažinti kaltais dėl tyčinio bankroto.

Nurodė, kad bankroto byla bendrijai buvo iškelta VMI iniciatyva dėl susidariusios mokestinės nepriemokos ir nustatytų mokestinių pažeidimų. Šiaulių apygardos teismo 2025 m. kovo 6 d. nutartimi bendrijos vadovas G. D. buvo įpareigotas per 15 dienų nuo nutarties įsiteisėjimo dienos perduoti nemokumo administratoriui visą bendrijos turtą pagal bankroto bylos iškėlimo dienos duomenis, taip pat visus dokumentus, buhalterinės apskaitos registrus ir kitą su bendrijos veikla susijusią informaciją, o administratorius – šiuos dokumentus ir turtą perimti. Nors buvęs vadovas G. D. 2025 m. balandžio 8 d. perdavė dalį dokumentų, tačiau iki šiol nėra perduota didžioji knyga su visais registrais už 2020–2025 m., kasos knyga už 2023–2025 m. bei kasos išlaidų orderiai už 2022 m. Kadangi kasos išlaidų orderiai už 2022 m. neperduoti, nėra galimybės patikrinti bendrijos lėšų panaudojimo pagrįstumo.

Žemesnės instancijos teismas

Bendrijos veikla toliau tęsiama internetiniame puslapyje www.redobaldai.lt, ,,Facebook“ ir ,,Instagram“ platformose. Internetiniame puslapyje www.redobaldai.lt yra skelbiama privatumo politika, kurioje internetinės parduotuvės valdytoju nurodytas MB „Redo baldai“, juridinio asmens kodas 305232692. Prie kontaktinės informacijos nurodyta uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Redbaldai“, juridinio asmens kodas 306332642. UAB „Redbaldai“ vadovas taip pat yra G. D.. 2025 m. spalio 29 d. nutartimi teismas apribojo G. D. teisę eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas, www.redobaldai.lt administravimas formaliai buvo perleistas MB „Jaukta“, tačiau kontaktinis elektroninis paštas išliko redas@redobaldai.lt. Be to, MB „Redo baldai“ nematerialusis turtas – gauti sertifikatai – buvo naudojami UAB „Redbaldai“, o šiuo metu – MB „Jaukta“ marketingo tikslams. UAB „Redbaldai“ deklaruota apyvarta 2024 m. buvo 159 846 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad MB „Redo baldai“ vengė mokėti mokesčius, nemokumo administratoriui perdavė ne visus dokumentus ir toliau tokią pačią veiklą tęsė per kitus juridinius asmenis, darytina išvada, kad MB „Redo baldai“ bankrotas buvo tyčinis.

Pažymėjo, kad bendrijos veiklos perkėlimas į kitą juridinį asmenį, kai finansiniai įsipareigojimai ar jų dalis liko veiklą ir (ar) turtą perdavusiame juridiniame asmenyje, yra tyčinio bankroto požymis pagal JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 5 punktą. MB „Redo baldai“ veikla buvo perkeliama į UAB „RedBaldai“ dar 2023 metais. Tai patvirtina darbuotojų kaita, kuri matyti iš www.rekvizitai.lt duomenų, t. y. kai 2023 m. liepos mėnesį MB „Redo baldai“ pradėjo darbuotojus atleidinėti, o UAB „Redbaldai“ darbuotojų daugėjo. Faktiškai įvyko MB „Redo baldai“ teisinės formos pertvarkymas į UAB „Redbaldai“, tačiau tai buvo vykdoma neteisėtai, nes MB „Redo baldai“ skolos buvo paliktos nemokioje bendrijoje. Iškėlus MB „Redo baldai“ bankroto bylą, bendrijos veikla toliau buvo vykdoma per UAB „Redbaldai“. MB „Redo baldai“ veikla po to, kai buvo perkelta į UAB „Redbaldai“, dar kartą buvo perkelta į MB „Jaukta“. MB „Jaukta“ vadovas ir dalyvis yra A. D., kuris anksčiau buvo bendrijos darbuotojas. UAB „Redbaldai“ 2024 m. deklaravo 159 846 Eur pajamas, todėl MB „Redo baldai“ veikla galėjo būti sėkmingai tęsiama ir atsiskaitoma su bendrijos kreditoriais. MB „Redo baldai“ bankrotas buvo sukeltas tyčia ir sąmoningai vengiant mokėti mokesčius, apgaulingai vedant buhalteriją ir perkeliant bendrovės veiklą į kitą (kitus) juridinį asmenį. Dėl MB „Redo baldai“ tyčinio bankroto kaltas asmuo yra ne tik buvęs MB „Redo baldai“ vadovas G. D., bet ir A. D., kuris yra MB „Jaukta“ vadovas bei dalyvis, nes būtent šią bendrovę buvo perkelta MB „Redo baldai“ veikla.

Šiaulių apygardos teismas 2026 m. kovo 9 d. nutartimi atmetė pareiškėjos prašymą pripažinti bendrijos bankrotą tyčiniu. Lietuvos apeliacinis teismas 2026 m. balandžio 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-340-881/2026 Šiaulių apygardos teismo 2026 m. kovo 9 d. nutartį panaikino ir bylą perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Lietuvos apeliacinis teismas 2026 m. balandžio 16 d. nutartyje nurodė, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl bendrijos bankroto pripažinimo tyčiniu, neištyrė visų bylai reikšmingų aplinkybių. Pirmosios instancijos teismas nenustatė faktinio nemokumo momento, neįvertino, ar pajamų slėpimas ir mokesčių nemokėjimas galėjo lemti nemokumą, ir nepasisakė dėl veiklos ir (ar) turto perkėlimo argumentų. Dėl to negali būti visapusiškai ir tinkamai pritaikytos JANĮ 70 straipsnio nuostatos.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Šiaulių apygardos teismas 2026 m. liepos 2 d. nutartimi netenkino pareiškėjos, atstovaujamos nemokumo administratoriaus Olego Drobitko, prašymo pripažinti bendrijos bankrotą tyčiniu.

Teismas nustatė, kad nemokumo administratorius bendrovės bankrotą prašo pripažinti tyčiniu, esant JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 4 ir 5 punktuose įtvirtintiems bankroto pripažinimo tyčiniu požymiams. Nemokumo administratorius, įrodinėdamas JANĮ 70 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus tyčinio bankroto požymius, iš esmės rėmėsi tuo, kad pareiškėjos veikla pasireiškė apgaulingu buhalterinės apskaitos tvarkymu ir turtas buvo perkeltas į kitą juridinį asmenį, kai finansiniai įsipareigojimai, jų dalis liko veiklą perdavusiame juridiniame asmenyje.

Teismas pažymėjo, kad, nustatinėjant šioje byloje bendrijos nemokumo momentą, reikalinga atsižvelgti į pagrindinei kreditorei susidariusias mokestines prievoles. Teismas nustatė, kad VMI į bankroto bylą pateikė pranešimus, siųstus bendrijai dėl nesumokėtų mokesčių, iš kurių nustatyta, kad 2024 m. gegužės 16 d., VMI informavus bendriją apie pareigą sumokėti mokesčius, bendrijos nepriemoka buvo 946,39 Eur, o jau 2024 m. lapkričio 19 d. bendrijos nepriemoka buvo 51 473,40 Eur. 2024 m. lapkričio 26 d. VMI informavus MB „Redo baldai“ apie pareigą sumokėti mokesčius, bendrijos nepriemoka buvo 67 599,82 Eur. VMI 2025 m. sausio 23 d. kreipiantis su pareiškimu dėl MB „Redo baldai“ bankroto bylos iškėlimo, bendrijos mokestinė nepriemoka buvo 68 223,91 Eur.

Teismas padarė išvadą, kad toks esminis mokestinių prievolių padidėjimas buvo sąlygotas būtent 2024 m. lapkričio 15 d.–2024 m. gruodžio 11 d. VMI vykdyto operatyvaus patikrinimo rezultatų. Operatyvaus patikrinimo pažyma įrodo, kad VMI patikrinimo metu pagal pateiktas bendrijos patikslintas ataskaitas buvo perskaičiuoti PVM mokėtoja tapusios bendrijos visi mokesčiai (gyventojų pajamų mokestis (toliau – ir GPM), pelno mokestis (toliau – ir PM), pridėtinės vertės mokestis (toliau – ir PVM), nekilnojamojo turto mokestis (toliau – ir NT)).

Teismas konstatavo, kad toks mokesčių perskaičiavimas ir lėmė bendrijos nemokumo situaciją, nes bendrija jos įsteigimo metu nebuvo registruota PVM mokėtoja, jos būtent 2021–2024 m. vykdoma veikla sąlygojo naujų prievolių valstybei kilimą.

Teismas atmetė kaip nepagrįstus nemokumo administratoriaus argumentus, jog bendrijoje buvo apgaulingai vedama buhalterinė apskaita ir tuo siekta išvengti mokesčių mokėjimo, nes byloje nėra duomenų, kada bendrijos vadovas sužinojo, jog bendra atlygio suma bendrijoje už patiektas prekes ar suteikta paslaugas per paskutinius 12 mėnesių viršijo 45 000 Eur pajamas, ir sąmoningai nesilaikė įstatymu nustatytos prievolės kreiptis į VMI dėl įregistravimo PVM mokėtoja. VMI Operatyvaus patikrinimo pažymoje nustatyta, kad bendrija 2021–2024 m. laikotarpiu nuo fiziniams asmenims išmokėtų už nekilnojamojo turto nuomą išmokų neišskaičiavo GPM, be to, 2021, 2022, 2023 m. PM deklaracijose pateikė netikslius duomenis apie į mokesčio bazę įtrauktas vieneto pajamas, apmokestinamąjį pelną, mokėtiną PM. VMI operatyvaus patikrinimo metu MB „Redo baldai“ vadovas G. D. ėmėsi veiksmų, jog pagal visas nustatytas veiklos pajamas būtų perskaičiuotos mokesčių nepriemokos, 2024 m. lapkričio mėn. pateikė patikslintas deklaracijas.

Teismas nesutiko su pareiškėjos argumentais, kad bendrijos veikloje nustatytas sistemingas bendrijos pajamų slėpimas, vadovo tyčiniais veiksmais siekta iš esmės pabloginti bendrijos turtinę padėtį. Būtent tokia susiklosčiusi situacija dėl kilusios pareigos sumokėti perskaičiuotus mokesčius valstybei ir lėmė, kad bendrija nebegalėjo laiku įvykdyti visų kitų įsipareigojimų ir tapo nemoki 2024 m. lapkričio mėnesį.

Teismas nutarė, kad byloje nepateikta objektyvių įrodymų, pagrindžiančių, kad bendrijos vadovo veiksmai 2024 m. lapkričio – 2025 m. sausio mėn. (iki VMI pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo) buvo nukreipti nemokios įmonės padėties esminiam pabloginimui. Be to, byloje nebuvo įrodyta nei tokio nuoseklaus ir kryptingo veiksmų plano, kuris leistų spręsti apie sąmoningą bendrijos privedimą prie bankroto, nei realaus priežastinio ryšio tarp konkrečių buvusio bendrijos vadovo veiksmų ir bendrijos nemokumo ar jos padėties esminio pabloginimo. Šiuo atveju labiau tikėtina, kad buvęs bendrijos vadovas, vadovaudamas bendrijai, netinkamai vykdė pareigas – buvo neatidus, nerūpestingas, t. y. nesilaikė įmonės vadovui keliamų aukštesnių reikalavimų, tačiau tai nebuvo atliekama sąmoningai, netinkamas mokesčių skaičiavimas valstybei nebuvo nulemtas siekio bendriją privesti prie bankroto.

Teismas atmetė pareiškėjos argumentus, kad aplinkybė, jog buvęs bendrijos vadovas neperdavė dalies bendrijos buhalterinės apskaitos dokumentų, t. y. didžiosios knygos su visais registrais už 2020–2025 m., kasos knygos už 2023–2025 m., kasos išlaidų orderių už 2022 m., įrodo vadovo tyčinius veiksmus dėl bankroto. Pareiškėja teismui nepateikė duomenų, kad netinkamu buhalterinės apskaitos tvarkymu padaryta žala bendrijos kreditoriams, o bendrijos dokumentų neperdavimu siekiama nuslėpti bendrijos turto iššvaistymą ar įstatymo nuostatas pažeidžiančius atsiskaitymus su pasirinktais kreditoriais.

Teismas padarė išvadą, kad nagrinėjamoje byloje nenustatyta pagrindų konstatuoti JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtintą tyčinio bankroto požymį.

Teismas, spręsdamas dėl pagrindo konstatuoti JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 5 punkte įtvirtintą tyčinio bankroto požymį, nustatė, kad nemokumo administratorius nurodo, jog pareiškėjos veikla buvo perkelta į UAB „Redbaldai“, kurios vadovas buvo G. D., o po to, kai teismas 2025 m. spalio 29 d. nutartimi apribojo pastarojo teises eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas, bendrijos administravimas formaliai buvo perleistas MB „Jaukta“, tačiau kontaktinis elektroninis paštas išliko redas@redobaldai.lt. MB „Redo baldai“ veikla yra toliau tęsiama per internetinį puslapį www.redobaldai.lt bei Facebook paskyrą www.facebook.com/redobalda.lt/ bei Instagram. MB „Redo baldai“ nematerialusis turtas – gauti sertifikatai, toliau naudojami UAB „Redbaldai“, o šiuo metu – MB „Jaukta“ marketingo tikslams.

Teismas padarė išvadą, kad nagrinėjamoje byloje nenustatyta pagrindų konstatuoti JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 5 punkte įtvirtintą tyčinio bankroto požymį. Nemokumo administratorius neįrodinėja nei vienos iš JANĮ 70 straipsnio 1 dalyje numatytų privalomųjų sąlygų, kad bankrotą būtų galima pripažinti tyčiniu. Pareiškėja neįrodė, kad būtent buvusio bendrijos vadovo veiksmai nulėmė įmonės nemokumą. Pareiškime nenurodyta, koks ilgalaikis ar trumpalaikis turtas buvo perkeltas, kokiais sąmoningais veiksmais bendrija buvo privesta tyčia prie bankroto, kokias bendrijos vykdomas sutartis su klientais perėmė vykdyti UAB „Redbaldai“ ar MB „Jaukta“, nepateikia skaičiavimų, kaip turto perleidimas įtakojo bendrijos mokumą. Pareiškėja remiasi VMI atklikto operatyvaus patikrinimo pažyma, tačiau joje yra nustatyti buvusio bendrijos vadovo netinkamai deklaruojami mokesčiai VMI, bet ši pažyma nepatvirtina sistemingo bendrijos privedimo prie tyčinio bankroto. Nėra duomenų, kurie pagrįstų, kad buvęs vadovas būtų siekęs visus bendrijos skolinius įsipareigojimus palikti bendrijoje, o vykdytą veiklą perkelti į kitą bendrovę, tokiu būdu eliminuojant bendrijos kreditorių galimybę patenkinti reikalavimus.

Teismas, atsižvelgdamas į paminėtą, nusprendė, kad pareiškėja neįrodė bendrijos tyčinio bankroto požymių. Nenustačius tyčinio bankroto požymių, nėra pagrindo nustatinėti ir atsakingų už tyčinį bankrotą asmenų.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Pareiškėja LMB „Redo baldai“ atskiruoju skundu prašo: 1) panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2026 m. liepos 2 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – pripažinti MB „Redo baldai“ bankrotą tyčiniu, nustatyti, kad dėl MB „Redo baldai“ tyčinio bankroto atsakingas G. D.; 2) nustačius pakankamą A. D. dalyvavimą veiklos perkėlimo į MB „Jaukta“ procese, nustatyti, kad prie MB „Redo baldai“ tyčinio bankroto taip pat prisidėjo A. D.; 3) alternatyviai, jeigu apeliacinės instancijos teismas spręstų, kad klausimas negali būti išspręstas iš esmės pagal byloje esančius duomenis, panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2026 m. liepos 2 d. nutartį ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta, nes teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, netinkamai aiškino ir taikė JANĮ 70 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, padarė tarpusavyje prieštaringas išvadas dėl MB „Redo baldai“ nemokumo priežasčių, nepagrįstai sureikšmino formalią aplinkybę, kad po VMI operatyvaus patikrinimo deklaracijos buvo patikslintos, ir neįvertino viso kryptingo elgesio modelio, kuris faktiškai lėmė bendrijos nemokumą.

Nagrinėjamu atveju ginčo esmė nėra vien tai, kad MB „Redo baldai“ pavėluotai ar netiksliai pateikė tam tikras deklaracijas. Ginčo esmė yra tai, kad kelerius metus buvo deklaruojamos akivaizdžiai mažesnės pajamos, MB „Redo baldai“ neįsiregistravo PVM mokėtoja, nors jos veiklos apimtys objektyviai viršijo įstatymo nustatytą ribą, ir tik VMI pradėjus bei atlikus operatyvų patikrinimą buvo patikslintos deklaracijos bei apskaičiuotos realios mokestinės prievolės. Šios po VMI patikrinimo paaiškėjusios mokestinės prievolės nebuvo sumokėtos, o vėliau buvo inicijuota bankroto byla, faktiškai paliekant pagrindinę skolą valstybei. Tokia faktinė situacija negali būti vertinama kaip paprastas neatsargumas ar atsitiktinė apskaitos klaida. Tai yra sąmoningai blogo juridinio asmens valdymo požymius atitinkantis elgesio modelis: a) vykdyti komercinę veiklą ir nedeklaruoti visų pajamų; b) neįsiregistruoti PVM mokėtoju, nors vykdomos veiklos apimtys žymiai viršijo įstatyme nustatytą PVM mokėtojo registravimosi ribą, o kiekvienam vidutinio rūpestingumo ir apdairumo verslininkui, įvertinus realias gaunamas pajamas ir veiklos mastą, turėjo būti akivaizdi pareiga tinkamai deklaruoti pajamas bei būtinybė įsiregistruoti PVM mokėtoju; c) po VMI patikrinimo patikslinti deklaracijas, taip iš esmės pripažįstant ankstesnių deklaracijų neteisingumą; d) nesumokėti po patikrinimo paaiškėjusių mokestinių prievolių; e) paskelbti bankrotą, dėl to mokestinė našta faktiškai paliekama kreditorei – valstybei; f) veiklą, prekės ženklą, interneto svetainę, kontaktinius duomenis ir klientų pritraukimo kanalus perkelti į kitus susijusius juridinius asmenis.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas pripažino svarbiausią pareiškėjos pozicijos elementą – kad MB „Redo baldai“ nemokumo situaciją lėmė VMI operatyvaus patikrinimo metu perskaičiuotos reikšmingos mokestinės prievolės.

Situacija turi būti vertinama kaip sisteminis mokestinių pareigų nevykdymas. Šioje byloje kalbama apie tokio masto nedeklaruotas pajamas, nuo kurių po VMI patikrinimo papildomai apskaičiuota net 55 547,49 Eur nesumokėtų mokesčių. Be to, nustatyti pažeidimai neapsiribojo vien PVM nedeklaravimu ar PVM mokėtojo registravimosi pareigos nevykdymu – bendrija taip pat nesumokėjo ir GPM. Tai paneigia teismo išvadą, kad nustatyti pažeidimai galėtų būti vertinami tik kaip paprastas neatidumas ar nerūpestingumas.

Teismas neturėjo pagrindo traktuoti VMI patikrinimo kaip naujos prievolės sukūrimo momento. VMI patikrinimas mokestinių prievolių nesukūrė – jis tik atskleidė, apskaičiavo ir įformino anksčiau pagal įstatymą jau atsiradusias, tačiau bendrijos nedeklaruotas ir nevykdytas mokestines prievoles.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas neteisingai susiaurino vertinimo laikotarpį iki 2024 m. lapkričio – 2025 m. sausio mėnesių ir tikrino, ar šiuo laikotarpiu vadovas dar labiau blogino jau nemokios bendrijos padėtį. Nagrinėjamu atveju pareiškėja įrodinėjo ne tik nemokios bendrijos padėties pabloginimą, bet ir tai, kad pats nemokumas kilo dėl ankstesnio sąmoningai blogo valdymo – sistemingo pajamų nedeklaravimo ir mokestinių prievolių nevykdymo.

Teismas nustatė, kad nemokumo situaciją lėmė mokesčių perskaičiavimas, bet nepadarė logiškos išvados, kad šį perskaičiavimą lėmė ankstesnis netinkamas deklaravimas ir mokesčių nemokėjimas.

Nėra pagrindo sutikti su teismo išvada, kad buvęs bendrijos vadovas tik neatidžiai ar nerūpestingai vykdė pareigas. Šiam buvo žinoma arba turėjo būti žinoma apie bendrijos realią vykdomos veiklos apimtį, banko sąskaitų įplaukas, klientų mokėjimus, pardavimus ir veiklos mastą. Vien jau tai, kad PM deklaracijose už kelerius metus buvo deklaruojamos kelis kartus mažesnės pajamos, nei vėliau paaiškėjo pagal banko įplaukas ir patikslintas deklaracijas, paneigia atsitiktinės klaidos versiją. Komercinę veiklą vykdančio juridinio asmens vadovas negali nežinoti, kad bendrijos reali apyvarta nėra 34 500 Eur ar 44 899 Eur, jeigu pagal banko sąskaitas ir vėliau patikslintas deklaracijas veiklos apimtys buvo kelis kartus didesnės. Ši aplinkybė ypač reikšminga dėl PVM. PVM registravimosi riba nėra sudėtinga ar atsitiktinė buhalterinė detalė. Tai yra viena pagrindinių komercinę veiklą vykdančio subjekto mokestinių pareigų. Kai bendrija kelerius metus vykdo veiklą, gauna reikšmingas įplaukas, tačiau nesiregistruoja PVM mokėtoja ir nedeklaruoja visų pajamų, toks elgesys negali būti laikomas tik paprastu nerūpestingumu.

Teismas nepagrįstai akcentavo, kad MB „Redo baldai“ vadovas po VMI operatyvaus patikrinimo pateikė patikslintas deklaracijas. Deklaracijų patikslinimas po to, kai mokesčių administratorius jau pradėjo patikrinimą ir nustatė pažeidimus, nepaneigia ankstesnio neteisėto elgesio, bet patvirtina, kad ankstesnės deklaracijos neatitiko tikrovės. Buvusio bendrijos vadovo deklaracijų patikslinimas po VMI patikrinimo negali būti vertinamas kaip aplinkybė, paneigianti sąmoningai blogą valdymą.

Šioje byloje mokesčių vengimas pasireiškė ne vien formalia klaida. Jis pasireiškė sisteminiu veiklos rezultatų iškraipymu: deklaruojant mažesnes pajamas, nepateikiant tikslių duomenų apie mokesčio bazę, neįsiregistruojant PVM mokėtoju, nesumokant GPM prievolių ir tik po VMI patikrinimo patikslinant duomenis.

Nepagrįsta teismo išvada, kad neperduoti buhalterinės apskaitos dokumentai neturi reikšmės tyčinio bankroto požymių vertinimui. Teismas nurodė, kad pareiškėjas nepateikė duomenų, jog dokumentų neperdavimu buvo siekiama nuslėpti turto iššvaistymą ar pažeidžiančius atsiskaitymus. Tačiau toks reikalavimas iš esmės yra neįmanomas įvykdyti, nes būtent dėl neperduotų dokumentų administratorius negali patikrinti visų ūkinių operacijų, kasos likučių, išlaidų orderių ir lėšų panaudojimo pagrįstumo. Dėl neperduotų dokumentų apsunkinamas bankroto priežasčių, turto judėjimo ir galimų neteisėtų veiksmų nustatymas.

Teismas nepagrįstai atsisakė konstatuoti veiklos ir (ar) turto perkėlimą į kitus juridinius asmenis. MB „Redo baldai“ veikla buvo tęsiama per UAB „Redbaldai“, o vėliau per MB „Jaukta“. Šias aplinkybes patvirtina tas pats interneto puslapis www.redobaldai.lt, tie patys kontaktiniai duomenys, tas pats el. paštas, MB „Redo baldai“ vardu įgyti sertifikatai, prekės ženklo ir marketingo priemonių naudojimas, socialinių tinklų paskyros, darbuotojų kaitos duomenys bei susijusių asmenų dalyvavimas naujuose subjektuose.

Teismas per siaurai aiškino JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 5 punktą, iš esmės reikalaudamas įrodyti tik nebaigtų vykdyti sutarčių ar reikalavimo teisių perėmimą. Tačiau įstatymas kalba plačiau – apie veiklos ir (ar) turto perkėlimą. Veiklos perkėlimas internetinės prekybos ir nestandartinių baldų gamybos srityje gali pasireikšti ne vien sutarčių formaliu perėmimu, bet ir klientų pritraukimo kanalų, domeno, svetainės, el. pašto, prekės ženklo, sertifikatų, socialinių tinklų paskyrų ir reputacijos perėmimu. Todėl jų perkėlimas į kitą juridinį asmenį, kai skolos lieka bankrutuojančioje bendrijoje, atitinka JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 5 punkto esmę.

Teismas nepagrįstai sureikšmino tai, kad byloje nebuvo pateikti konkretūs skaičiavimai, kaip turto perkėlimas paveikė MB „Redo baldai“ mokumą. Veiklos perkėlimo atveju žala kreditoriams dažnai pasireiškia tuo, kad senajame juridiniame asmenyje paliekami įsipareigojimai, o pajamų generavimo šaltinis, klientų srautas ir veiklos tęstinumas perkeliami į kitą subjektą. Bendrija nebuvo įprasta įmonė, kuri visiškai nutraukė veiklą dėl rinkos nesėkmės – veikla su tuo pačiu pavadinimu ir tais pačiais kanalais buvo ir yra toliau matoma rinkoje. Tai leidžia daryti išvadą, kad bankrutuojančiame subjekte liko skolos, visų pirma mokestinė skola VMI, o reali verslo veikla ir jos generuojama ekonominė nauda buvo perkelta į kitus susijusius subjektus.

Teismas taip pat nepagrįstai neįvertino visų aplinkybių visumos, o kiekvieną aplinkybę vertino izoliuotai. Visų aplinkybių visuma rodo kryptingą modelį: pajamos deklaruojamos netiksliai, mokesčiai nemokami, po VMI patikrinimo prievolės patikslinamos, bet nesumokamos, vadovas neperduoda visų dokumentų, o veikla su tuo pačiu pavadinimu ir tais pačiais kanalais tęsiama per kitus juridinius asmenis. Toks aplinkybių derinys atitinka sąmoningai blogo juridinio asmens valdymo sampratą ir sudaro pagrindą pripažinti MB „Redo baldai“ bankrotą tyčiniu.

Teismas taip pat nepagrįstai konstatavo, kad nėra pagrindo nustatinėti atsakingų už tyčinį bankrotą asmenų. Bent jau dėl buvusio bendrijos vadovo atsakomybės pagrindo duomenų pakanka. Būtent jis buvo atsakingas už tinkamą veiklos organizavimą, apskaitos tvarkymą, mokesčių deklaravimą ir dokumentų perdavimą nemokumo administratoriui.

A. D. atsakomybė siejama ne su pirminiu 2021–2024 m. mokesčių nedeklaravimu, o su vėlesniu veiklos tęstinumu per MB „Jaukta“, kurios vadovu ir dalyviu pastarasis buvo. Atsižvelgiant į tai, kad A. D. anksčiau dirbo MB „Redo baldai“, o MB „Jaukta“ vėliau buvo susieta su www.redobaldai.lt veiklos tęstinumu, ši aplinkybė turi būti vertinama bendrame veiklos perkėlimo kontekste.

Teismas neturėjo teisės apsiriboti formalia išvada, kad mokestinės prievolės galutinai paaiškėjo tik po VMI patikrinimo. Priešingai – turėjo būti vertinama, kada šios prievolės faktiškai susiformavo pagal realias pajamas ir kokią įtaką jų nedeklaravimas turėjo MB „Redo baldai“ mokumui. MB „Redo baldai“ finansinės atskaitomybės dokumentai ir mokesčių deklaracijos iki VMI operatyvaus patikrinimo neatspindėjo realių veiklos apimčių.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į pareiškėjos LMB „Redo baldai“ atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo G. D. prašo Šiaulių apygardos teismo 2026 m. liepos 2 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:

Žemesnės instancijos teismas

Bankroto administratoriaus pareiškimas grindžiamas prielaidomis ir subjektyviu tam tikrų aplinkybių vertinimu, tačiau jame nepateikta pakankamai objektyvių įrodymų, kurie patvirtintų, kad suinteresuoto asmens G. D. veiksmai buvo tyčiniai ir sąmoningai nukreipti į MB „Redo baldai“ nemokumo sukėlimą ar kreditorių interesų pažeidimą.

UAB „Redbaldai“ buvo įsteigta kaip atskiras juridinis asmuo dėl verslo organizavimo priežasčių. Ši teisinė forma atrodė tinkamesnė vykdomai veiklai bei suteikė galimybę dirbti pagal darbo sutartį ir gauti darbo užmokestį, to, būdamas MB nariu, suinteresuotas asmuo negalėjo padaryti. Toks sprendimas buvo teisėtas verslo organizavimo sprendimas ir savaime negali būti laikomas tyčinio bankroto požymiu.

Svarbu pažymėti, kad UAB „Redbaldai“ nuo pat veiklos pradžios buvo įregistruota PVM mokėtoja. Bendrovė veiklą vykdė oficialiai, deklaravo mokestines prievoles ir neslėpė savo veiklos nuo valstybės institucijų. Tai paneigia prielaidą, jog UAB buvo įsteigta, siekiant nuslėpti veiklą ar išvengti įstatymuose nustatytų pareigų.

Bankroto administratorius nepateikė įrodymų, kad MB „Redo baldai“ priklausęs turtas buvo perduotas UAB „Redbaldai“. Pareiškime nenurodomas konkretus turto objektas, jo vertė, perdavimo data ar sandoris. Nesant tokių įrodymų, teiginiai apie tariamą turto išvedimą yra grindžiami prielaidomis. MB „Redo baldai“ neturėjo nekilnojamojo turto, gamybinių įrengimų, transporto priemonių ar kito reikšmingo ilgalaikio turto. Bendrija taip pat neturėjo sandėlio ir nekaupė gatavos produkcijos atsargų, nes baldai buvo gaminami tik pagal individualius klientų užsakymus. Todėl nebuvo materialaus turto, kuris galėjo būti perleistas UAB „Redbaldai“ ar kitam asmeniui.

Nei logotipas, nei „Facebook“ paskyra nebuvo registruoti kaip prekių ženklai ar kitas registruotinas nematerialusis turtas. Suinteresuoto asmens kurti baldų modeliai ir dizaino sprendimai taip pat nebuvo registruoti kaip pramoninis dizainas ar kiti registruotini intelektinės nuosavybės objektai. Bankroto administratorius nepateikė įrodymų, kad šie objektai buvo MB „Redo baldai“ apskaitomas turtas ar kad jie teisės aktų nustatyta tvarka buvo perduoti UAB „Redbaldai“.

VMI atliktas operatyvus patikrinimas pats savaime nepatvirtina tyčinio bankroto. Net ir nustačius mokestinius ar apskaitos pažeidimus, tai dar nereiškia, kad buvo sąmoningai siekiama privesti MB „Redo baldai“ prie nemokumo. Bankroto administratorius privalo įrodyti ne tik pačius pažeidimus, bet ir tyčią bei tiesioginį priežastinį ryšį tarp konkrečių veiksmų ir bendrijos nemokumo.

Įsteigus UAB „Redbaldai“, aktyvi veikla buvo vykdoma per naują juridinį asmenį. Tuo metu suinteresuotas asmuo dar nebuvo priėmęs galutinio sprendimo dėl MB „Redo baldai“ ateities ir planavo vėliau spręsti dėl jos veiklos užbaigimo teisės aktų nustatyta tvarka. Ši aplinkybė savaime nepatvirtina siekio nuslėpti turtą ar pakenkti kreditoriams.

Nepateikta įrodymų, kad suinteresuotas asmuo sąmoningai siekė sukelti MB „Redo baldai“ nemokumą ar pažeisti kreditorių interesus. Vien UAB „Redbaldai“ įsteigimas, VMI operatyvus patikrinimas ar tai, kad MB „Redo baldai“ nebevykdė aktyvios veiklos, savaime negali būti pakankamas pagrindas pripažinti bankrotą tyčiniu.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į pareiškėjos LMB „Redo baldai“ atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo A. D. prašo: pareiškėjos atskirojo skundo netenkinti ir palikti Šiaulių apygardos teismo 2026 m. liepos 2 d. nutartį nepakeistą; arba, apeliacinės instancijos teismui panaikinus Šiaulių apygardos teismo 2026 m. liepos 2 d. nutartį ir pripažinus bendrijos bankrotą tyčiniu, pareiškėjos pareiškimo dalyje dėl nustatymo, kad dėl LMB „Redo baldai“ tyčinio bankroto kaltas asmuo yra A. D., netenkinti. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:

A. D. veiksmuose nenustačius pačios bendrijos valdymo fakto, negalima konstatuoti ir to, kad jis sąmoningai blogai ją valdė ir kad yra priežastinis ryšys tarp sąmoningo blogo bendrijos valdymo ir jos nemokumo. Apeliantė suinteresuoto asmens bendrijos faktiniu vadovu ar kitu valdymo organų nariu nelaikė ir šių aplinkybių neįrodinėjo. Pareiškėja nenurodė, kokiais pastarojo veiksmais pasireiškė įmonės valdymas ir veiklos organizavimas, taip pat kokiais jo konkrečiai atliktais aktyviais veiksmais buvo nuosekliai bei kryptingai siekiama tikslo privesti bendriją prie bankroto.

Byloje nepateikta duomenų, patvirtinančių, kad suinteresuotas asmuo A. D. disponavo MB „Redo baldai“ buhalterinės apskaitos dokumentais ar kad juos sąmoningai slėpė ir neperdavė nemokumo administratoriui.

JANĮ 70 straipsnio 2 dalyje nustatyti požymiai taikytini tik esant bent vienai privalomai JANĮ 70 straipsnio 1 dalyje nustatytai sąlygai. Apeliantė nepateikė ir nenurodė objektyvių duomenų, kurie leistų A. D. veiksmus vertinti kaip atitinkančius tyčinio bankroto pagrindą (pagrindus), įtvirtintus JANĮ 70 straipsnio 1 dalyje.

Tiek prašyme pripažinti bankrotą tyčiniu, tiek atskirajame skunde pareiškėja laikosi nuomonės, jog veikla į MB „Jaukta“ buvo perkelta ne iš MB „Redo baldai“, bet iš UAB „Redbaldai“, kurios bankroto pripažinimo tyčiniu klausimas šioje byloje net nėra sprendžiamas.

Net jei būtų laikomasi pozicijos, kad MB „Redo baldai“ veikla buvo perkelta į MB „Jaukta“, iš į bylą pateiktų įrodymų visumos nėra pagrindo daryti išvados, kad MB „Redo baldai“ tapus nemokiai, jos veikla buvo perkelta į MB „Jaukta“. Byloje nėra įrodymų, kad MB „Jaukta“ buvo perduoti elektroninio pašto ar interneto svetainės prisijungimo duomenys (domeno valdymo (domenas.lt), TVS (turinio valdymo sistemos) slaptažodžiai ir pan.), nedetalizuota, kaip MB „Jaukta“ veikloje yra (pa)naudojami MB „Redo baldai“ vardu įgyti sertifikatai, prekės ženklas, kokias konkrečiai marketingo priemones MB „Jaukta“ yra perėmusi iš MB „Redo baldai“, iš ko sprendžiama, kad MB „Redo baldai“ turėtas paskyras socialiniuose tinkluose šiuo metu valdo MB „Jaukta“ ir pan.

A. D. bendrijoje nebedirbo jau nuo 2023 m. liepos 20 d., bankroto byla bendrijai iškelta tik 2025 m. kovo 6 d. Nei bendrijos veiklos metu, nei jai tapus nemokia, suinteresuotas asmuo nebuvo jau veikiančios ar naujai įsteigtos bendrijos dalyviu ar vadovu, todėl jam negalėjo būti perduotas bendrijos skolininkės valdytas turtas, turtinės teisės, užsakymai, sutartys, perleisti prekių ženklai ar perkelti darbuotojai ir pan. Šias aplinkybes patvirtina ir tas faktas, kad, pavyzdžiui, MB „Redo baldai“ metinėje pelno mokesčio deklaracijoje už 2023 m. nurodyta pajamų suma sudaro 227 143 Eur, iš kurios 52 907 Eur yra gautas pelnas, tuo tarpu MB „Jaukta“ pajamos už 2025 m. tėra 38 205 Eur, o pelnas vos 375,06 Eur.

Byloje nėra duomenų, kad MB „Jaukta“ perėmė MB „Redo baldai“ nebaigtas vykdyti sutartis ir (arba) reikalavimo teises, todėl nenustatyta būtina sąlyga taikyti JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatytą prezumpciją. Pareiškėja į bylą nepateikė įrodymų, pagrindžiančių aplinkybes, kad MB „Redo baldai“ ir MB „Jaukta“ vykdo iš esmės analogišką veiklą. Kita vertus, vien aplinkybė, kad įmonių veiklos galimai analogiškos, savaime nelemia išvados, jog MB „Redo baldai“ veikla buvo perkelta į MB „Jaukta“. Pareiškėjos prašymo bei atskirojo skundo argumentai dėl darbuotojų kaitos duomenų, kaip neva patvirtinančių aplinkybę, kad MB „Redo baldai“ veikla buvo tęsiama per MB „Jaukta“, yra apskritai nesusiję su MB „Jaukta“, nes pareiškėja prašyme pripažinti bankrotą tyčiniu įrodinėja, kad MB „Redo baldai“ darbuotojai buvo perkeliami ne į MB „Jaukta“, bet į UAB „Redbaldai“.

Iš viešai prieinamų VĮ Registrų centro Juridinių asmenų registro duomenų bei internetinio puslapio www.rekvizitai.lt matyti, kad MB „Jaukta“ įsteigta 2025 m. liepos 23 d. (atsiliepimo į prašymą priedas Nr. 4), tuo tarpu bendrija jau 2024 m. gruodžio 8 d. neturėjo nė vieno darbuotojo (žr. prašymo priedą Nr. 28). Taigi, iš MB „Redo baldai“ į naujai įregistruotą bendriją negalėjo pereiti dirbti darbuotojai. Byloje taip pat nėra duomenų apie turto perkėlimą į naujai įkurtą MB „Jaukta“.

Nesant įrodymų, kad suinteresuotas asmuo A. D. buvo MB „Redo baldai“ faktiniu vadovu ar kitų valdymo organų nariu, ar kad jis kitokiu būdu valdė bendriją ir organizavo jos veiklą, taip pat nesant duomenų, kad juridinio asmens nemokumas kilo dėl A. D. sąmoningai blogo bendrijos valdymo, taip pat neįrodžius aplinkybių, kad MB Jaukta“ būtų perėmusi bendrijos sutartinius įsipareigojimus ar reikalavimo teises, nėra pagrindo ir pripažinti, jog A. D. veikimas ar neveikimas sukėlė tyčinį bendrijos bankrotą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų

Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliaciniame teisme, išskyrus Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties absoliučių negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Taip pat nenustatyta aplinkybių, kurios teiktų pagrindą peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Atskirasis skundas paduotas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas bendrijos, atstovaujamos nemokumo administratoriaus, prašymas pripažinti bendrijos bankrotą tyčiniu. Taigi, apeliacijos nagrinėjimo dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė ginčo situacijos faktines aplinkybes, ar nustatytoms aplinkybėms tinkamai pritaikė teisės normas, reglamentuojančias juridinio asmens tyčinio bankroto pripažinimo klausimą, taip pat proceso teisės normų nustatytas įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles.

Dėl tyčinio bankroto požymių

Pagal JANĮ 70 straipsnio 1 dalį, teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu, jeigu nustato, kad juridinio asmens nemokumas kilo dėl sąmoningai blogo juridinio asmens valdymo (veikimu ir (ar) neveikimu) ir (ar) juridinio asmens vardu sudarytų sandorių, kai tapo žinoma ar turėjo būti žinoma, jog jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus.

Pagal JANĮ 70 straipsnio 2 dalį teismas, priimdamas nutartį dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, be kita ko, gali atsižvelgti į šiuos požymius: 1) buvo sudaryti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi juridiniam asmeniui sandoriai, įskaitant ir sandorius, susijusius su akcijų ar kito finansinio turto pirkimu, pardavimu ir (arba) perdavimu, ar priimti kiti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi juridiniam asmeniui sprendimai; 2) turtas buvo parduotas mažesne negu rinkos kaina, turtas perleistas neatlygintinai, atsiskaitymas už turtą atidėtas juridiniam asmeniui ekonomiškai nenaudingam laikotarpiui ar su juridiniu asmeniu atsiskaityta veiklos nevykdančių juridinių asmenų ir (arba) juridinių asmenų, nepateikusių Juridinių asmenų registro tvarkytojui finansinių ataskaitų rinkinių, akcijomis; 3) kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą į juridinio asmens skolininko turtą buvo apribotos arba panaikintos, nes juridinio asmens atsiskaitymai iki bankroto bylos iškėlimo buvo vykdomi pažeidžiant Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.930¹ straipsnyje nustatytą atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą; 4) juridinio asmens buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ar aplaidžiai, Juridinių asmenų registro tvarkytojui nepateikti ar pateikti neteisingi finansinių ataskaitų rinkiniai ir (arba) mokesčių administratoriaus patikrinimo akte nustatytas mokesčių mokėjimo vengimas; 5) veikla ir (ar) turtas buvo perkelti į kitą juridinį asmenį, kai finansiniai įsipareigojimai ar jų dalis liko veiklą ir (ar) turtą perdavusiame juridiniame asmenyje.

Žemesnės instancijos teismas

Kaip tyčinio įmonės bankroto požymiai taip pat gali būti vertinami tokie atvejai, kai sudaromi sandoriai, kurių vykdymas reiškia nepagrįstai didelę finansinę naštą įmonei, atliekami veiksmai, kuriais siekiama sužlugdyti įmonę ir perkelti jos veiklą į kitą tų pačių ar susijusių asmenų naujai įsteigtą įmonę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-102-219/2019, 20 punktas; 2024 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-22-313/2024, 47 punktas).

Kasacinio teismo praktikoje aiškinant JANĮ įtvirtintą teisinį reglamentavimą, nurodyta, kad JANĮ 70 straipsnio 2 dalyje apibrėžtų požymių nustatymas pats savaime nėra pakankamas tyčiniam bankrotui konstatuoti, jeigu nėra pagrindo spręsti, kad juridinio asmens nemokumas kilo dėl sąmoningai blogo jo valdymo ir (ar) juridinio asmens vardu sudarytų sandorių, pažeidžiančių kreditorių teisės ir (ar) teisėtus interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-145-823/2024, 33–35 punktai; 2025 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-178-381/2025, 65 punktas).

JANĮ 70 straipsnyje įtvirtintas tyčinio bankroto teisinis reglamentavimas iš esmės atitinka šio instituto teisinį reglamentavimą galiojusiame Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatyme (toliau – ĮBĮ) ir jį aiškinančią kasacinio teismo praktiką, todėl apeliacinis teismas nagrinėjamoje byloje vadovaujasi ir anksčiau pateiktais kasacinio teismo išaiškinimais.

Žemesnės instancijos teismas

Kasacinio teismo praktikoje esminiu tyčinio bankroto elementu laikomas bendrovės privedimas prie bankroto sąmoningais veiksmais, todėl turi būti nustatytas ryšys tarp sąmoningai blogo bendrovės valdymo ir bendrovės nemokumo, t. y. nustatyta, ar bankrutuojančios įmonės sudarytais sandoriais bei kitokia šios įmonės veikla buvo nuosekliai ir kryptingai siekiama įmonės nemokumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-102-219/2019, 23–24 punktai). Kasacinio teismo praktikoje tyčiniu bankrotu laikomi taip pat ir atvejai, kai faktiškai nemokioje bendrovėje tyčiniais veiksmais dar labiau esmingai pabloginama bendrovės turtinė padėtis, t. y. nėra ryšio tarp tyčinio blogo bendrovės valdymo ir anksčiau atsiradusio nemokumo, bet yra ryšys tarp tyčinio blogo bendrovės valdymo ir tolesnio nemokios bendrovės padėties esminio pabloginimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-597/2013; 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017, 29 punktas; 2025 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-178-381/2025, 66 punktas).

Bankroto bylą nagrinėjantis teismas gali pripažinti įmonės bankrotą tyčiniu, jeigu nustato požymius, kurie rodytų, kad įmonė prie bankroto buvo privesta tyčia, t. y. jog bankrotą nulėmė ne verslo nesėkmė, o tyčiniai įmonės valdymo organų veiksmai, siekiant išvengti įsipareigojimų kreditoriams vykdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-525/2016, 30 punktas).

Pagal bendrąją taisyklę, asmuo, teikiantis prašymą pripažinti bankrotą tyčiniu, turi įrodyti tyčinio bankroto pagrindą (pagrindus) ir asmenį (asmenis), kurio (kurių) veikimas ar neveikimas sukėlė tyčinį bankrotą. Pastarajam šių aplinkybių neįrodžius, civilinę bylą dėl tyčinio bankroto nagrinėjančiam teismui pagrindo konstatuoti tyčinį bankrotą nėra. Teismo aktyvumas tokio pobūdžio bylose pirmiausia yra siejamas su teismo iniciatyva renkant įrodymus, kiek tai susiję su šalies įrodinėtinomis aplinkybėmis, o ne šalių įrodinėjimo pareigos palengvinimu ar perėmimu, t. y. faktinių aplinkybių įrodymu ir nustatymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2026 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-46-933/2026, 51, 53 punktai).

Taigi, nagrinėjamoje byloje pareiškėja turėjo įrodyti konkrečių tyčinio bankroto požymių egzistavimą ir šių požymių priežastinį ryšį su kilusiu bendrovės nemokumu arba šių požymių priežastinį ryšį su nemokios bendrovės padėties esminiu pablogėjimu.

Pareiškėja kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydama pripažinti bendrijos bankrotą tyčiniu, esant JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 4 ir 5 punktuose įtvirtintiems bankroto pripažinimo tyčiniu požymiams, o G. D. ir A. D. pripažinti kaltais dėl tyčinio bankroto. Nagrinėjamu atveju nemokumo administratorius prašymą dėl bendrijos bankroto pripažinimo tyčiniu iš esmės grindė šiomis aplinkybėmis: apgaulingai tvarkyta bendrijos buhalterine apskaita ir mokesčių vengimu; bendrijos veiklos ir (ar) turto perkėlimu į kitus juridinius asmenis; buhalterinės apskaitos dokumentų neperdavimu nemokumo administratoriui. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi netenkino pareiškėjos prašymo pripažinti bendrijos bankrotą tyčiniu, konstatavęs, kad pareiškėja neįrodė bendrijos tyčinio bankroto požymių, nustatytų JANĮ 70 straipsnio 1 dalyje, 2 dalies 4 ir 5 punktuose. Nesutikdama su pirmosios instancijos teismo išvadomis, pareiškėja pateikė atskirąjį skundą. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į apeliantės atskirojo skundo argumentus, juos aptaria ir įvertina toliau.

Dėl netinkamo bendrijos buhalterinės apskaitos tvarkymo bei mokesčių vengimo kaip pagrindo pripažinti bendrijos bankrotą tyčiniu

Žemesnės instancijos teismas

Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi netenkino pareiškėjos prašymo bendrijos bankrotą pripažino tyčiniu, be kita ko, konstatavęs, jog nenustatyta pagrindų konstatuoti JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtintą tyčinio bankroto požymį: 1) nėra pagrindo nuspręsti, jog bendrijoje buvo apgaulingai vedama buhalterinė apskaita ir tuo sąmoningai siekta išvengti mokesčių mokėjimo, nes byloje nėra duomenų, kada bendrijos vadovas sužinojo, jog bendra atlygio suma bendrijoje už patiektas prekes ar suteikta paslaugas per paskutinius 12 mėnesių viršijo 45 000 Eur pajamas, ir sąmoningai nesilaikė įstatymu nustatytos prievolės kreiptis į VMI dėl įregistravimo PVM mokėtoju, juolab kad VMI patikrinimo metu bendrijos vadovas 2024 m. lapkričio mėn. pateikė patikslintas deklaracijas; 2) nėra pagrindo padaryti išvadą, kad bendrijos veikloje nustatytas sistemingas bendrijos pajamų slėpimas, vadovo tyčiniais veiksmais siekta iš esmės pabloginti bendrijos turtinę padėtį, nes būtent susiklosčiusi situacija dėl kilusios pareigos sumokėti perskaičiuotus mokesčius valstybei ir lėmė, kad bendrija nebegalėjo laiku įvykdyti visų kitų įsipareigojimų ir tapo nemoki 2024 m. lapkričio mėnesį; 3) byloje nepateikta objektyvių įrodymų, pagrindžiančių, jog bendrijos vadovo veiksmai 2024 m. lapkričio – 2025 m. sausio mėnesiais (iki VMI pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo) buvo nukreipti nemokios įmonės padėties esminiam pabloginimui; 4) byloje nebuvo įrodyta nei tokio nuoseklaus ir kryptingo veiksmų plano, kuris leistų spręsti apie sąmoningą bendrijos privedimą prie bankroto, nei realaus priežastinio ryšio tarp konkrečių buvusio bendrijos vadovo veiksmų ir bendrijos nemokumo ar jos padėties esminio pabloginimo, labiau tikėtina, jog buvęs bendrijos vadovas netinkamai vykdė savo pareigas – buvo neatidus, nerūpestingas, netinkamas mokesčių skaičiavimas valstybei nebuvo nulemtas siekio bendriją privesti prie nemokumo.

Apeliantės įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, netinkamai aiškino ir taikė JANĮ 70 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, neįvertino viso kryptingo elgesio modelio, kuris faktiškai lėmė bendrijos nemokumą: 1) bendrijos nemokumas kilo dėl ankstesnio sąmoningai blogo juridinio asmens valdymo, t. y. dėl ankstesnio ir sistemingo mokestinių pareigų nevykdymo, t. y. pareigos deklaruoti visas faktiškai gautas pajamas, registruotis PVM mokėtoja ir laiku mokėti mokesčius nevykdymo; 2) esama faktinė situacija negali būti vertinama kaip paprastas neatsargumas, neatidumas, nerūpestingumas ar atsitiktinė apskaitos klaida, mokestinės prievolės susiformavo dėl ankstesnės 2021–2024 m. vykdytos veiklos, kelerius metus buvo deklaruojamos tikrovės neatitinkančios pajamos ir nebuvo tinkamai vykdomos mokestinės prievolės, laiku mokamas PVM, pelno mokestis ir GPM, o būtent šių prievolių suma vėliau tapo esmine MB „Redo baldai“ bankroto priežastimi; buvusiam bendrijos vadovui buvo žinoma arba turėjo būti žinoma apie bendrovės realią vykdomos veiklos apimtį, banko sąskaitų įplaukas, klientų mokėjimus, pardavimus ir veiklos mastą (vien jau tai, kad pelno mokesčio deklaracijose už kelerius metus buvo deklaruojamos kelis kartus mažesnės pajamos, nei vėliau paaiškėjo pagal banko įplaukas ir patikslintas deklaracijas, paneigia atsitiktinės klaidos versiją; 3) deklaracijų patikslinimas po to, kai mokesčių administratorius jau pradėjo patikrinimą ir nustatė pažeidimus, nepaneigia ankstesnio neteisėto elgesio; 4) nagrinėjamu atveju mokesčių vengimas pasireiškė sisteminiu veiklos rezultatų iškraipymu: deklaruojant mažesnes pajamas, nepateikiant tikslių duomenų apie mokesčio bazę, neįsiregistruojant PVM mokėtoju, nesumokant GPM prievolių ir tik po VMI patikrinimo patikslinant duomenis.

Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs byloje surinktų duomenų visumą, apelianto nurodytus argumentus pripažįsta pagrįstais dėl toliau nurodytų motyvų.

Vadovo rūpestingumo pareiga, visų pirma, nustato teisėto elgesio reikalavimą, kad paties vadovo elgesys nepažeistų imperatyviųjų teisės normų, be to, vadovas privalo prižiūrėti, kad ir įmonės veikla būtų teisėta; vadovas privalo daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-54-701/2017, 15 punktas). Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad bendrovės valdymo organų (vienasmenio ir kolegialaus) nariai, būdami atsakingi už įmonės komercinės veiklos organizavimą, prieš priimdami konkretų sprendimą dėl bendrovės veiklos, turi atidžiai įvertinti visas reikšmingas tokiam sprendimui aplinkybes, apsvarstyti ne tik priimamo sprendimo naudą bendrovei, bet ir šio sprendimo teisėtumą, riziką, galimus padarinius. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gruodžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-421/2021, 63 punktas).

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad vadovas privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, jog jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Bendrovės vadovas taip pat privalo rūpintis, kad bendrovė laikytųsi įstatymų, nustatytų jos veiklos apribojimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-266/2006). Bendrovės vadovo specifinis statusas ir įgaliojimai bendrovės veikloje lemia atitinkamus reikalavimus jo kompetencijai, kvalifikacijai ir pareigų vykdymui. Vadovas ne tik turi atsakingai vykdyti savo pareigas įmonei (CK 2.87 straipsnio 1–6 dalys), bet ir užtikrinti bona fide (sąžiningumo, atvirumo) bei maksimalaus rūpestingumo standartų laikymąsi santykiuose su įmonės kreditoriais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2012).

Žemesnės instancijos teismas

Pagal Lietuvos Respublikos mažųjų bendrijų įstatymo (toliau – MBĮ) 12 straipsnio 2 dalies 2 punktą mažosios bendrijos valdymo organai gali būti mažosios bendrijos narių susirinkimas ir mažosios bendrijos vienasmenis valdymo organas – mažosios bendrijos vadovas. Pagal MBĮ 22 straipsnio 8 dalį, mažosios bendrijos vadovas, be kita ko, organizuoja kasdienę mažosios bendrijos veiklą. MBĮ 22 straipsnio 10 dalyje nustatyta, kad mažosios bendrijos vadovas, be kita ko atsako už: finansinių ataskaitų rinkinio sudarymą šio įstatymo nustatytais atvejais (3 punktas); kitų šiame įstatyme, kituose įstatymuose ir teisės aktuose, taip pat mažosios bendrijos nuostatuose ir civilinėje (paslaugų) sutartyje su mažąja bendrija nustatytų pareigų vykdymą (7 punktas). MBĮ 23 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad mažoji bendrija finansinę apskaitą organizuoja ir tvarko, kaip nustatyta Lietuvos Respublikos finansinės apskaitos įstatyme (toliau – FAĮ), finansines ataskaitas rengia laikydamasi finansinių ataskaitų rinkinių sudėties, rengimo, teikimo, skelbimo ir saugojimo reikalavimų, nustatytų Lietuvos Respublikos įmonių ir įmonių grupių atskaitomybės įstatyme. Juridinio asmens vadovo atsakomybė už juridinio asmens apskaitos organizavimą numatyta FAĮ 13 straipsnio 1 dalyje.

Pagal įstatyme įtvirtintus reikalavimus vedama apskaita yra pagrindinis šaltinis, kuriuo remiantis galima nustatyti įmonės ūkinės ir finansinės būklės rezultatus, turto sudėtį ir identifikuoti su juo susijusias operacijas. Netinkamai ir (ar) apgaulingai tvarkoma bendrovės buhalterinė apskaita įprastai kliudo nustatyti įmonės komercinės, ūkinės, finansinės būklės rezultatus ar įvertinti turtą. Tai taip pat gali būti kliūtimi identifikuoti tikrąsias bendrovės bankroto priežastis. Būtent dėl to kaip vienas tyčinį bankrotą kvalifikuojančių požymių įstatyme išskirtas apgaulingas ir (ar) netinkamas įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymas (Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. gegužės 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-320-407/2024, 59 punktas).

Nagrinėjamu atveju byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad 2024 m. lapkričio 4 d. VMI gavo iš antstolės išieškojimo negalimumo aktą (2025 m. gruodžio 3 d. dokumento registracijos Nr. DOK-10783 priedas Nr. 26), kuriame nurodyta, jog nebuvo įmanoma išieškoti 945,39 Eur bendrijos skolos VMI. 2024 m. lapkričio mėnesį VMI atliko operatyvų patikrinimą (2025 m. gruodžio 3 d. dokumento registracijos Nr. DOK-10783 priedas Nr. 4).

VMI operatyvaus patikrinimo pažymoje (2026 m. birželio 23 d. dokumento registracijos Nr. DOK-68982 priedas) esančiais duomenimis nustatyta, kad bendrija nuo 2024 m. kovo mėnesio gamybinės veiklos nebevykdo. VMI patikrinimo metu nustatyta, kad bendrija nesivadovavo Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo (toliau – PMĮ) 11 straipsnio ir 51 straipsnio 6 dalies nuostatomis, VMI viršininko 2007 m. sausio 15 d. įsakymo Nr. VA-2 „Dėl metinių pelno mokesčio deklaracijų PLN204, PLN204A, PLN204N, PLN204U formų bei jų užpildymo taisyklių patvirtinimo“ nuostatomis ir 2021, 2022, 2023 metų pelno mokesčio deklaracijose nebuvo pateikusi tikslių duomenų apie į mokesčio bazę įtrauktas vieneto pajamas, apmokestinamąjį pelną, mokėtino pelno mokestį (2026 m. birželio 23 d. dokumento registracijos Nr. DOK-68982 priedo 5 lapas). Pagal mokėtojos banko sąskaitos išrašuose apskaitytas įplaukų sumas ir nurodytas įplaukų paskirtis nustatyta, kad mokėtojos pajamos tikrinamuoju laikotarpiu viršijo pelno mokesčio deklaracijose deklaruotas pajamų sumas. Iki patikrinimo pradžios bendrijos pelno mokesčio deklaracijose deklaruoti duomenys apie bendrijos pajamas: už 2021 m. – 34 500 Eur; už 2022 m. – 44 899 Eur; už 2023 m. – 44 899 Eur (2026 m. birželio 23 d. dokumento registracijos Nr. DOK-68982 priedo 2 lapas), t. y. iš viso – 124 298 Eur. Patikrinimo metu bendrija tikslino 2021, 2022, 2023 m. pelno mokesčio deklaracijas ir deklaravo tokias patikslintas bendrijos pajamas: 2021 m. – 268 387 Eur; 2022 m. – 283 747 Eur; 2023 m. – 227 143 Eur, iš viso – 779 277 Eur (2026 m. birželio 23 d. dokumento registracijos Nr. DOK-68982 priedo 5 lapas). Taigi, šie duomenys patvirtina, kad VMI operatyvaus patikrinimo metu bendrija už trejus metus (2021, 2022, 2023 m.), patikslinusi teiktas deklaracijas, papildomai deklaravo 654 979 Eur (779 277 Eur – 124 298 Eur) pajamų, iš jų: už 2021 m. – 233 887 Eur (268 387 Eur – 34 500 Eur); už 2022 m. – 238 848 Eur (283 747 Eur – 44 899 Eur); už 2023 m. – 182 244 Eur (227 143 Eur – 44 899 Eur). Iš viso, patikslinusi PM deklaracijas už 2021–2023 m., bendrija papildomai deklaravo 6 800 Eur mokėtino pelno mokesčio (2026 m. birželio 23 d. dokumento registracijos Nr. DOK-68982 priedo 5 lapas).

Be to, patikrinimo metu nustatyta, kad bendrija nesivadovavo Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (toliau – PVMĮ) 71 straipsnio nuostatomis, pagal kurias apmokestinamieji asmenys, vykdantys ekonominę veiklą, privalo pateikti Prašymą įregistruoti PVM mokėtoju, jeigu bendra atlygio suma už vykdant ekonominę veiklą šalies teritorijoje patiektas prekes ir (arba) suteiktas paslaugas per metus (paskutiniuosius 12 mėnesių) viršijo 45 000 Eur, ir nebuvo įsiregistravusi PVM mokėtoja (2026 m. birželio 23 d. dokumento registracijos Nr. DOK-68982 priedo 5 lapas). Patikrinimo metu bendrija pateikė PVM mokėtoju neįregistruoto asmens ataskaitas FR0608, kuriose deklaravo pardavimus, pardavimo PVM, atskaitomą PVM ir mokėtiną PVM (2026 m. birželio 23 d. dokumento registracijos Nr. DOK-68982 priedo 3 lapas), iš jų pardavimo pajamų su PVM ir mokėtino PVM, atitinkamai: už 2021 m. 139 340 Eur – 8 937 Eur, už 2022 m. 261 323 Eur – 18 184 Eur, už 2023 m. 231 514 Eur – 19 724 Eur, už 2024 m. – 1 085 Eur – 58 Eur. Iš viso, pateikusi ataskaitas FR0608, bendrija 2021 –2024 m. deklaravo pardavimų už 633 262 Eur sumą (2026 m. birželio 23 d. dokumento registracijos Nr. DOK-68982 priedo 3–4 lapai).

Taip pat VMI patikrinimo metu nustatyta, kad bendrija nesivadovavo Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (toliau – GPMĮ) 22 straipsnio 2 dalies, 23 straipsnio 1 dalies nuostatomis ir nuo fiziniams asmenims išmokėtų už nekilnojamojo turto nuomą išmokų neišskaičiavo GPM. Patikrinimo metu mokėtoja patikslino GPM deklaracijas, kuriose iš viso papildomai deklaravo 2021–2023 metais papildomai mokėtino 1 144 Eur GPM (2026 m. birželio 23 d. dokumento registracijos Nr. DOK-68982 priedo 4–5 lapai).

Bendrija, patikslinusi deklaracijas, papildomai deklaravo 46 903 Eur PVM, 6 800 Eur pelno mokesčio ir 1 144 Eur GPM prievolių, t. y. iš viso 54 847 Eur mokestinių prievolių (2026 m. birželio 23 d. dokumento registracijos Nr. DOK-68982 priedo 5 lapas). Už tai, kad įstatymų nustatyta tvarka ir terminais teritoriniam mokesčių administratoriui nebuvo deklaravusi dalies apmokestinamųjų pajamų ir mokėtino pelno mokesčio, PVM, GPM, mokėtojos atžvilgiu bus pradėta administracinė teisena pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 187 straipsnio 1 dalį (2026 m. birželio 23 d. dokumento registracijos Nr. DOK-68982 priedo 5 lapas).

VMI pateikė pranešimus (2025 m. gruodžio 3 d. dokumento registracijos Nr. DOK-10783 priedai Nr. 13–15). 2024 m. lapkričio 26 d. pranešime nurodyta, kad bendrija po perskaičiavimo ir atlikto operatyvaus patikrinimo turėjo 67 599,82 Eur mokesčių skolą. Taigi, pateikus koreguotas deklaracijas, VMI finansinis reikalavimas padidėjo iki 67 599,82 Eur (2025 m. gruodžio 3 d. dokumento registracijos Nr. DOK-10783 priedas Nr. 15).

Lietuvos teismų informacinės sistemos „LITEKO“ duomenimis (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, kad Šiaulių apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. eB2-124-856/2026, kurioje 2025 m. sausio 23 d. VMI kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos bendrijai iškėlimo, nurodydama, kad mokesčių apskaitos informacinės sistemos duomenimis, 2025 m. sausio 20 d. bendrijos mokestinė nepriemoka buvo 68 223,91 Eur, iš jos: GPM – 1 580,49 Eur, GPM delspinigiai – 400,37 Eur, nekilnojamojo turto mokestis – 263 Eur, nekilnojamojo turto mokesčio delspinigiai – 37,21 Eur, PM – 6 801 Eur, PM delspinigiai – 1 040,69 Eur, PVM – 46 903 Eur, PVM delspinigiai – 11 198,15 Eur, iš viso mokestinės nepriemoka: 55 547,49 Eur nesumokėtų mokesčių ir 12 676,42 Eur delspinigių (2025 m. sausio 23 d. dokumento registracijos Nr. CBP-15).

Šios nutarties 45–51 punktuose aptartų aplinkybių visuma įrodo, kad nuo 2021 m. iki 2024 m. lapkričio mėn. VMI atlikto bendrijos patikrinimo, joje buvo netinkamai tvarkoma buhalterinė apskaita, tai pasireiškė tikrovės neatitinkančių duomenų apie bendrovės pajamas ir mokėtinus mokesčius teikimu VMI ir VĮ Registrų centrui bei mokesčių vengimu. Be to, minėtu laikotarpiu bendrija nevykdė pareigų deklaruoti gautas pajamas, teisės aktų nustatyta tvarka registruotis PVM mokėtoja, tinkamai deklaruoti ir mokėti mokesčius.

Taigi, bendrijos vadovas pažeidė juridinio asmens vadovo rūpestingumo pareigas, nes, būdamas atsakingas už bendrijos veiklos ir finansinės apskaitos tvarkymo organizavimą, neužtikrino, kad jo vadovaujama bendrija veiktų, laikydamasi teisės aktų, nustatančių tinkamą finansinės apskaitos tvarkymą, mokesčių deklaravimą ir mokėjimą, reikalavimų. Nustatyti pažeidimai buvo daromi sistemingai, tęsėsi ilgą laiką (nuo 2021 m. iki 2024 m.), o objektyvių duomenų, kurie sudarytų pagrindą pateisinti tokį bendrijos vadovo elgesį, suinteresuoti asmenys nepateikė, jų nenustatė ir apeliacinės instancijos teismas. Vien ta aplinkybė, kad po VMI patikrinimo buvo pateiktos patikslintos mokesčių deklaracijos, savaime nėra pagrindas pateisinti sąmoningą, sistemingą netinkamą finansinės apskaitos tvarkymą (CPK 185 straipsnis).

Nagrinėjamu atveju taip pat egzistuoja priežastinis ryšys sąmoningo blogo bendrijos valdymo ir bendrijos nemokumo, nes būtent dėl šių veiksmų bendrija tapo nemoki. Viena vertus, pirmosios instancijos teismas nustatė, jog esminis mokestinių prievolių padidėjimas buvo nulemtas būtent (2024 m. lapkričio 15 d.–2024 m. gruodžio 11 d.) VMI vykdyto operatyvaus patikrinimo rezultatų, ir konstatavo, kad toks mokesčių perskaičiavimas lėmė bendrijos nemokumo situaciją (žr. skundžiamos nutarties 33 punktą). Dėl šios teismo skundžiamoje nutartyje nustatytos aplinkybės ginčo byloje nėra. Kita vertus, šių aplinkybių pirmosios instancijos teismas nesiejo su sąmoningai blogu bendrijos valdymu. Su tokiu vertinimu apeliacinės instancijos teismas nesutinka.

Bylos duomenimis nustatyta, jog 2024 m. lapkričio 4 d. VMI gavo iš antstolės išieškojimo negalimumo aktą (2025 m. gruodžio 3 d. dokumento registracijos Nr. DOK-10783 priedas Nr. 26), kuriame nurodyta, jog nebuvo įmanoma išieškoti 945,39 Eur bendrijos skolos VMI. Minėta, po VMI patikrinimo metu bendrijos atliktų deklaracijų tikslinimų, bendrija papildomai deklaravo 46 903 Eur PVM prievolių, 6 800 Eur PM prievolių, 1 144 Eur GPM prievolių, t. y. iš viso papildomai deklaravo 54 847 Eur mokestinių prievolių (2026 m. birželio 23 d. dokumento registracijos Nr. DOK-68982 priedo 5 lapas). VMI 2024 m. lapkričio 26 d. pranešime nurodyta, kad bendrija turėjo 67 599,82 Eur mokesčių skolą po perskaičiavimo ir atlikto operatyvaus patikrinimo (2025 m. gruodžio 3 d. dokumento registracijos Nr. DOK-10783 priedas Nr. 15). Taigi, pateikus koreguotas deklaracijas, VMI finansinis reikalavimas padidėjo iki 67 599,82 Eur. bendrija ir toliau neatsiskaitė su VMI. Lietuvos teismų informacinės sistemos „LITEKO“ duomenimis nustatyta, kad civilinėje byloje Nr. eB2-124-856/2026 VMI kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos bendrijai iškėlimo, nurodydama, kad mokesčių apskaitos informacinės sistemos duomenimis 2025 m. sausio 20 d. bendrijos mokestinė nepriemoka buvo 68 223,91 Eur, iš jos: GPM – 1 580,49 Eur, GPM delspinigiai – 400,37 Eur, nekilnojamojo turto mokestis – 263 Eur, nekilnojamojo turto mokesčio delspinigiai – 37,21 Eur, pelno mokestis – 6 801 Eur, pelno mokesčio delspinigiai – 1 040,69 Eur, PVM – 46 903 Eur, PVM delspinigiai – 11 198,15 Eur, iš viso mokestinė nepriemoka: 55 547,49 Eur nesumokėtų mokesčių ir 12 676,42 Eur delspinigių (2025 m. sausio 23 d. dokumento registracijos Nr. CBP-15). Šiaulių apygardos teismo 2025 m. gegužės 19 d. nutartimi patvirtintas bendrijos kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas, bendra kreditorių finansinių reikalavimų suma – 73 663,10 Eur, iš jų: VSDFV Panevėžio skyrius – 661,57 Eur, VMI – 68 861,17 Eur, UAB „Ignitis“ – 3 290,36 Eur, UAB „Baldailt“ – 850 Eur (2025 m. gruodžio 3 d. dokumento registracijos Nr. DOK-10783 2 priedas).

Apibendrindamas apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad mokestinė nepriemoka atsirado būtent dėl bendrijos vadovo sąmoningai netinkamo buhalterinės apskaitos tvarkymo ir mokesčių vengimo, kuris lėmė bendrijos nemokumą, t. y., tarp sąmoningo blogo bendrijos valdymo ir bendrijos nemokumo yra priežastinis ryšis. Be to, bendrijos vadovui neabejotinai turėjo būti žinoma ir suprantama, kad mokestinių prievolių nevykdymas, bendrijos esamos finansinės situacijos kontekste, gali turėti neigiamas pasekmes, – sukelti bendrijos nemokumą ir eliminuoti kreditorių galimybę patenkinti finansinius reikalavimus. Tačiau nepaisant to, bendrijos vadovas ilgą laiką, sistemingai netinkamai vedė buhalterinę apskaitą, nesiimant veiksmų susidariusiai situacijai išspręsti, siekiant nepažeisti kreditorių interesų. Todėl toks elgesys vertinamas kaip sąmoningas siekis privesti bendriją prie nemokumo ir atitinka tyčinio bankroto požymius, numatytus JANĮ 70 straipsnio 1 dalyje, JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 4 punkte (CPK 185 straipsnis).

Dėl dalies bendrijos buhalterinės apskaitos dokumentų neperdavimo kaip teisinio pagrindo bankrotą pripažinti tyčiniu JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodytu pagrindu

Iškėlus bendrovei bankroto bylą, jos vadovo atsakomybė bendrovei nepasibaigia, kadangi JANĮ 57 straipsnio 1 dalies pagrindu jam atsiranda pareiga perduoti nemokumo administratoriui bendrovės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus.

Esant ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punkte nurodytoms aplinkybėms, susijusioms su apgaulingu ir (arba) netinkamu buhalterinės apskaitos tvarkymu arba neišsaugotais buhalterinės apskaitos dokumentais, kai dėl to visiškai ar iš dalies negalima nustatyti bendrovės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, siekiant pripažinti bankrotą tyčiniu, neprivalo būti atskirai nustatytas ryšys tarp šių aplinkybių ir bendrovės privedimo prie bankroto arba jau nemokios bendrovės padėties esminio pabloginimo. Priešingas aiškinimas, kad net ir netinkamai tvarkius buhalterinę apskaitą arba neišsaugojus buhalterinės apskaitos dokumentų tyčinio bankroto nustatymas būtų įmanomas tik įrodžius konkrečias bendrovės privedimo prie nemokumo priežastis, padarytų tyčinio bankroto aplinkybių įrodinėjimą neįmanomą bei neatitiktų principo, jog niekas negali gauti naudos iš savo neteisėtų veiksmų (lot. nullus commodum capere de sua injuria propria) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-510-915/2018, 28 punktas).

Teismų praktikoje aiškinant apgaulingos ir (ar) netinkamos įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymą, kaip tyčinį bankrotą kvalifikuojantį požymį, įtvirtintą anksčiau galiojusio ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punkte, pasisakyta, kad netinkamu buhalterinės apskaitos tvarkymu laikomos situacijos, kai apskaitos dokumentai yra paslepiami, sunaikinami, sugadinami arba apskaita netvarkoma ar tvarkoma aplaidžiai arba neišsaugomi apskaitos dokumentai. Netinkamo buhalterinės apskaitos tvarkymo faktui konstatuoti pakanka nustatyti, kad teismo paskirtam bendrovės bankroto administratoriui valdymo organai be svarbių priežasčių neperdavė apskaitos dokumentų (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-217-381/2015). Pareigą pagrįsti, kokios priežastys lėmė apskaitos dokumentų neperdavimą, turi atsakingi bendrovės valdymo organai (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1807-381/2016).

Teismų praktikoje nurodyta, kad pagal JANĮ 57 straipsnio 1 dalį pareiga organizuoti visų bendrovės dokumentų perdavimą nemokumo administratoriui tenka buvusiam (įgaliojimų netekusiam) bendrovės vadovui, o ta aplinkybė, jog dalis bendrovės dokumentų galimai yra pas bendrovės buhalterinę apskaitą tvarkiusį juridinį asmenį ir nemokumo administratorius turi galimybę su jais susipažinti, neatleidžia buvusio bendrovės vadovo nuo nurodytos pareigos tinkamo įvykdymo. Taigi, nepriklausomai nuo to, ar buhalterinė apskaita yra vedama pačios bendrovės, ar yra sudaryta buhalterinių paslaugų teikimo sutartis, už tinkamą buhalterinę apskaitą yra atsakingas bendrovės vadovas. Tai reiškia, kad, jei buvęs vadovas teigia, jog bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentais disponuoja bendrovės buhalterinę apskaitą tvarkęs juridinis asmuo, tai buvusiam bendrovės vadovui pirmiausia tenka pareiga šiuos dokumentus gauti ir pateikti nemokumo administratoriui ir pirmosios instancijos teismui, nagrinėjančiam bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu klausimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-825-567/2024, 68 punktas).

Be to, kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio 1 dalį (nuo 2022 m. gegužės 1 d. Lietuvos Respublikos finansinės apskaitos įstatymo 13 straipsnio 1 dalis) bendrovės vadovas yra atsakingas už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus. Bendrovės vadovo pareiga elgtis rūpestingai su juridinio asmens turtu apima pareigą tinkamai vesti turto apskaitą, teikti kasmetinių finansinių ataskaitų rinkinį Juridinių asmenų registrui, taip pat išsaugoti duomenis apie įmonės finansines operacijas įstatymų nustatytą laikotarpį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-429-313/2015). Dėl to bendrovės vadovas, būdamas atsakingas už buhalterinės apskaitos organizavimą, dėl neperduotų dokumentų negali gintis teigdamas, kad perdavė tiek dokumentų, kiek jis turėjo. Buhalterinės apskaitos dokumentų neišsaugojimas patvirtina netinkamą, aplaidų buhalterijos tvarkymą, be to, tai neatitinka juridinio asmens vadovui keliamų rūpestingo elgesio reikalavimų, teisės aktuose nustatytų taisyklių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-510-915/2018, 39 punktas).

Lietuvos teismų informacinės sistemos „LITEKO“ duomenimis nustatyta, kad Šiaulių apygardos teismo 2025 m. kovo 6 d. nutartimi, kuria iškelta bendrijos bankroto byla, bendrijos vadovas buvo įpareigotas per 15 dienų nuo nutarties įsiteisėjimo dienos perduoti nemokumo administratoriui įmonės valdomą ir naudojamą turtą pagal nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenis, taip pat visus įmonės dokumentus, buhalterinės apskaitos registrus ir kitą įmonės informaciją, susijusią su jos veikla, o nemokumo administratorius įpareigotas perimti visus dokumentus ir perduodamą turtą.

Bendrijos vadovas G. D. 2025 m. balandžio 8 d. perdavė dalį bendrijos dokumentų nemokumo administratoriui (2025 m. gruodžio 3 d. dokumento registracijos Nr. DOK-10783 priedas Nr. 18), tačiau neperdavė didžiosios knygos su registrais už 2020–2025 m., kasos knygos už 2023–2025 m., kasos išlaidų orderių už 2022 m.

Pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad aplinkybė, jog buvęs bendrijos vadovas neperdavė dalies bendrijos buhalterinės apskaitos dokumentų, neįrodo vadovo tyčinių veiksmų dėl bankroto, kadangi pareiškėja nepateikė duomenų, jog netinkamu buhalterinės apskaitos tvarkymu buvo padaryta žala bendrijos kreditoriams bei buvo siekiama nuslėpti bendrijos turtą. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su tokia teismo išvada.

Pirma, minėta (žr. šios nutarties 58–59 punktus), kad, tuo atveju, jeigu byloje nėra pakankamai duomenų (finansinės apskaitos dokumentų) ar kitų netiesioginių įrodymų, iš kurių turinio būtų galima visiškai ar iš dalies nustatyti bendrovės veiklą, jos turtą, nuosavą kapitalą ar įsipareigojimų dydį ar struktūrą, nėra privaloma atskirai nustatyti ryšį tarp šių aplinkybių ir bendrovės privedimo prie bankroto arba jau nemokios bendrovės padėties esminio pabloginimo, nes nepakankamas tokių duomenų pateikimas pats savaime lemia išvadą apie sąmoningus bendrovės veiksmus.

Antra, nesant šios nutarties 63 punkte pateiktų duomenų, nėra galimybės patikrinti ūkinių operacijų, kasos likučių, išlaidų orderių ir lėšų panaudojimo pagrįstumą. Taigi, netinkamas bendrijos vado veiksmų atlikimas lėmė tai, jog nemokumo administratorius, neturėdama bendrovės dokumentų, negalėjo objektyviai nustatyti tikrųjų bendrijos ūkinės ir finansinės būklės rezultatų, identifikuoti su tuo susijusių operacijų ir patikrinti bendrovės atliktų ūkinių operacijų, sudarytų sandorių ir veiksmų teisėtumą.

Trečia, buvęs bendrovės vadovas nepateikė objektyvių duomenų, kad jis dėl pateisinamų priežasčių teismo nutartyje nustatytu terminu negalėjo pateikti nemokumo administratoriui trūkstamų bendrijos buhalterinės apskaitos dokumentų, jų nenustatė ir apeliacinės instancijos teismas.

Apibendrindamas apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad buvęs bendrijos vadovas savo veiksmais siekė neatskleisti bendrijos tikrosios padėties, sudaryti kliūčių nemokumo administratoriui išsiaiškinti tikrąsias bendrijos netinkamo valdymo aplinkybes, toks buvusio bendrijos vadovo neveikimas apsunkino kreditorių interesų apsaugą, iš dalies nėra galimybės nustatyti bendrovės veiklą, jos turtą, įsipareigojimų struktūrą. Atsižvelgiant į tai, priešingai negu nusprendė pirmosios instancijos teismas, nagrinėjamu atveju yra papildomas pagrindas bendrijos bankrotą pripažinti tyčiniu JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu.

Dėl veiklos ir (ar) turto (ne)perkėlimo į kitą juridinį asmenį (JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 5 punktas)

Pagal JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 5 punktą teismas, priimdamas nutartį dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, be kita ko, gali atsižvelgti į tai, ar veikla ir (ar) turtas buvo perkelti į kitą juridinį asmenį, kai finansiniai įsipareigojimai ar jų dalis liko veiklą ir (ar) turtą perdavusiame juridiniame asmenyje.

ĮBĮ 20 straipsnio 3 dalies 1 punkte (JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 5 punktas) nurodytos tyčinio bankroto prezumpcijos taikymui nepakanka nustatyti vien to, jog kitai veikiančiai ar naujai įsteigtai įmonei buvo perduotas įmonės skolininkės valdytas turtas, bei to, jog į kitą, veikiančią ar naujai įsteigtą įmonę, perėjo dirbti įmonės skolininkės darbuotojai, kadangi turi egzistuoti ir kita būtina sąlyga šios prezumpcijos taikymui – kita įmonė turi perimti įmonės nebaigtas vykdyti sutartis arba reikalavimo teises (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-445-330/2018; 2018 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-700-407/2018; 2020 m. liepos 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1135-381/2020).

Teisės doktrinoje yra išaiškinta, kad sprendžiant dėl šio tyčinio bankroto požymio nepakanka nustatyti vien tai, jog į kitą, veikiančią ar naujai įsteigtą, bendrovę perėjo dirbti bendrovės darbuotojai ir (arba) vadovai ir (arba) su jais susiję asmenys. Jam taikyti turi egzistuoti ir kita būtina sąlyga – kita bendrovė turi perimti bendrovės nebaigtas vykdyti sutartis ir (arba) reikalavimo teises. Tačiau vien ta aplinkybė, kad dalis įmonės darbuotojų perėjo dirbti į kitą įmonę, neleidžia daryti išvados, jog bankrutavusios atsakovės turtas ir veikla buvo perkelti į kitą įmonę (Remigijus Jokubauskas. Juridinių asmenų nemokumo procesas. Monografija, 2021 m., p. 232).

Byloje kilo ginčas dėl bendrijos veiklos perkėlimo į kitą juridinį asmenį. Apeliantė teigia, kad bendrijos veikla buvo toliau tęsiama per UAB „Redbaldai“, o vėliau per MB „Jaukta“. Apeliantės vertinimu, šias aplinkybes patvirtina šių juridinių asmenų naudojamas tas pats interneto puslapis www.redobaldai.lt, tie patys kontaktiniai duomenys, tas pats el. paštas, socialinių tinklų paskyros, MB „Redo baldai“ vardu įgyti sertifikatai, prekės ženklo ir marketingo priemonių naudojimas, darbuotojų kaitos duomenys bei susijusių asmenų dalyvavimas naujuose subjektuose.

Nagrinėjamu atveju bylos duomenimis nustatyta, kad UAB „Redo baldai“ registruota 2023 m. birželio 5 d., G. D. bendrovės akcininkas nuo 2023 m. birželio 27 d. (2025 m. gruodžio 3 d. dokumento registracijos Nr. DOK-10783 priedas Nr. 21). MB „Jaukta“ vadovas ir dalyvis nuo 2025 m. liepos 24 d. yra A. D. (2025 m. gruodžio 3 d. dokumento registracijos Nr. DOK-10783 priedas Nr. 29), kuris nuo 2021 m. birželio 16 d. iki 2023 m. liepos 20 d. buvo bendrijos darbuotojas (2025 m. gruodžio 3 d. dokumento registracijos Nr. DOK-10783 priedas Nr. 30). Internetiniame puslapyje www.redobaldai.lt yra skelbiama privatumo politika (2025 m. gruodžio 3 d. DOK-10783 priedas Nr. 20), kurioje internetinės parduotuvės www.redobaldai.lt valdytoju nurodyta MB „Redo baldai“, juridinio asmens kodas 305232692. Ties skelbiama privatumo politika prie kontaktinės informacijos nurodyta – UAB „Redbaldai“, juridinio asmens kodas 306332642. 2025 m. spalio 29 d. nutartimi teismui apribojus G. D. teises eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas, www.redobaldai.lt administruoja MB „Jaukta“, kontaktinis elektroninis paštas nurodytas: redas@redobaldai.lt (2025 m. gruodžio 3 d. dokumento registracijos Nr. DOK-10783 priedai Nr. 22–23). Internetiniame puslapyje www.redobaldai.lt yra skelbiamas bendrijos sertifikatas „STIPRIAUSI LIETUVOJE 2021“ ir European Business masters 2021 sertifikatas (2025 m. gruodžio 3 d. dokumento regsitracijos Nr. DOK-10783 priedai Nr. 20, 25). Šie sertifikatai buvo skelbiami bendrijos sąskaitose (2025 m. gruodžio 3 d. dokuemnto registracijos Nr. DOK-10783 priedas Nr. 24).

Apeliantė nurodo, kad teismas nepagrįstai atsisakė konstatuoti veiklos ir (ar) turto perkėlimą į kitus juridinius asmenis. Bendrijos veikla buvo tęsiama per UAB „Redbaldai“, o vėliau per MB „Jaukta“. Šias aplinkybes patvirtina tas pats interneto puslapis www.redobaldai.lt, tie patys kontaktiniai duomenys, tas pats el. paštas, MB „Redo baldai“ vardu įgyti sertifikatai, prekės ženklo ir marketingo priemonių naudojimas, socialinių tinklų paskyros, darbuotojų kaitos duomenys bei susijusių asmenų dalyvavimas naujuose subjektuose. Be to, apeliantės teigimu, teismas per siaurai aiškino JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 5 punktą, iš esmės reikalaudamas įrodyti tik nebaigtų vykdyti sutarčių ar reikalavimo teisių perėmimą. Veiklos perkėlimas internetinės prekybos ir nestandartinių baldų gamybos srityje gali pasireikšti ne vien sutarčių formaliu perėmimu, bet ir klientų pritraukimo kanalų, domeno, svetainės, el. pašto, prekės ženklo, sertifikatų, socialinių tinklų paskyrų ir reputacijos perėmimu. Todėl jų perkėlimas į kitą juridinį asmenį, kai skolos lieka bankrutuojančioje bendrijoje, atitinka JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 5 punkto esmę. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais apeliantės argumentais.

Žemesnės instancijos teismas

Visų pirma, byloje nėra objektyvių duomenų, kad UAB „Redbaldai“, o vėliau į MB „Jaukta“ perėmė bendrijos nebaigtas vykdyti sutartis ir (arba) reikalavimo teises, todėl nenustatyta būtina sąlyga taikyti JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatytą prezumpciją.

Antra, apeliantė objektyviais įrodymais nepagrindė pozicijos, kad bendrijos, UAB „Redbaldai“, MB „Jaukta“ veiklos analogiškos. Kita vertus, vien aplinkybė, kad bendrijos, UAB „Redbaldai“, MB „Jaukta“ veiklos galimai analogiškos, savaime nelemia išvados, jog bendrijos veikla buvo perkelta į šiuos juridinius asmenis. Teismų praktikoje pažymima, kad aplinkybės, jog bendrovės vykdo analogišką veiklą ir gauna atsiskaitymus už suteiktas paslaugas, nėra vertinamos kaip esminės ir lemiamos, ir nesudaro pagrindo spręsti apie veiklos perkėlimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-683-553/2023).

Trečia, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pareiškėjos argumentai, kad 2023 m. liepos mėn. MB „Redo baldai“ pradėjo darbuotojus atleidinėti, o UAB „Redbaldai“ darbuotojų daugėjo, nesudaro pakankamo pagrindo padaryti išvadą dėl bendrovės buvusių darbuotojų perkėlimo į naują juridinį asmenį, o tuo labiau dėl bendrovės veiklos perkėlimo į MB „Jaukta“. Teismų praktikoje taip pat pažymima, kad aplinkybė, jog dalis darbuotojų faktiškai pradėjo dirbti kitame juridiniame asmenyje, savaime neįrodo bendrovės veiklos perkėlimo JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 5 punkto prasme bei bendrovės vadovo sąmoningo siekio bloginti bendrovės finansinę padėtį (Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-519-934/2025). Be to, darbuotojų kaitos duomenys pateikiami tik skaitine išraiška, o ne konkrečių darbuotojų sąrašu, todėl ir dėl to nėra pakankamo pagrindo padaryti išvadą dėl bendrijos buvusių darbuotojų perkėlimo į UAB „Redbaldai“. Duomenų, kad buvę bendrijos darbuotojai perkelti į MB „Jaukta“ byloje nepateikta.

Ketvirta, nors G. D. buvo bendrijos vadovas, taip pat yra UAB „Redbaldai“ vadovas, A. D. nuo 2025 m. liepos 24 d buvo MB „Jaukta“ vadovas ir dalyvis, kuris nuo 2021 m. birželio 16 d. iki 2023 m. liepos 20 d. buvo bendrijos darbuotojas, tačiau, kaip buvo minėta šios nutarties 68 punkte, vien tokių įrodymų nepakanka tyčiniam bankrotui konstatuoti, turi egzistuoti ir kita būtina sąlyga – kitas juridinis asmuo turi perimti bendrijos nebaigtas vykdyti sutartis ir (arba) reikalavimo teises. Dėl tos pačios priežasties, aplinkybės dėl to paties interneto puslapio www.redobaldai.lt, tų pačių kontaktinių duomenų, to paties el. pašto, tų pačių socialinių tinklų paskyrų, MB „Redo baldai“ vardu įgytų sertifikatų ir marketingo priemonių naudojimas, socialinių tinklų paskyros nėra pakankamos tyčiniam bankrotui konstatuoti. Byloje nėra objektyvių duomenų, jog logotipas buvo registruotas kaip prekės ženklas bei „Facebook“ ir Instagram paskyros gali būti vertintini kaip bendrijos nematerialusis turtas. Suinteresuoto asmens kurti baldų modeliai ir dizaino sprendimai taip pat nebuvo registruoti kaip pramoninis dizainas ar kiti registruotini intelektinės nuosavybės objektai. Bankroto administratorius nepateikė įrodymų, kad šie objektai buvo MB „Redo baldai“ apskaitomas turtas ar kad jie teisės aktų nustatyta tvarka buvo perduoti UAB „Redbaldai“.

Apibendrindamas apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad, nesant objektyvių duomenų, jog UAB „Redbaldai“, o vėlia MB „Jaukta“, būtų perėmę vykdyti bendrijos sutartinius įsipareigojimus, reikalavimo teises, jog buvęs bendrijos vadovas būtų siekęs visus skolinius įsipareigojimus palikti bendrovėje, o vykdytą veiklą perkelti kitam juridiniam asmeniui UAB „Redbaldai“, o vėlia MB „Jaukta“, nėra pagrindo pripažinti, jog bendrijos veikla buvo perkelta į kitą juridinį asmenį. Dėl to pirmosios instancijos teismas šioje dalyje pagrįstai nepripažino bendrijos bankroto tyčiniu JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 5 punktas teisiniu pagrindu.

Dėl atsakingo už tyčinį bankrotą asmens

JANĮ 70 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad teismas, pripažinęs bankrotą tyčiniu, ta pačia nutartimi nustato asmenį (asmenis), kurio (kurių) veikimas ar neveikimas sukėlė tyčinį bankrotą. Bylos duomenimis nustatyta, kad nuo bendrijos įregistravimo 2019 m. rugpjūčio 26 d. iki Šiaulių apygardos teismo 2025 m. kovo 6 d. nutarties, kuria bendrijai iškelta bankroto byla, įsiteisėjimo dienos, t. y. iki 2025 m. kovo 18 d., bendrijos vadovas buvo G. D. (2025 m. gruodžio 3 d. dokumento registracijos numeris Nr. DOK-10783 priedas Nr. 16). Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad buvęs bendrijos vadovas netinkamai atliko savo pareigas, susijusias su bendrijos valdymu: 1) sąmoningai blogai vykdė savo pareigas, t. y., būdamas atsakingas už bendrijos veiklos ir finansinės apskaitos tvarkymo organizavimą, kitų teisės aktuose bendrijai nustatytų pareigų vykdymą, neužtikrino, kad jo vadovaujama bendrija veiktų, laikydamasi teisės aktų, nustatančių tinkamą finansinės apskaitos tvarkymą, vykdytų pareigas, nustatytas mokesčių deklaravimą ir mokėjimą reglamentuojančiuose teisės aktuose, dėl to buvo netinkamai tvarkoma bendrijos buhalterinė apskaita bei vengiama mokėti mokesčius; 2) netinkamai tvarkė bendrijos buhalterinę apskaitą, nes bendrijos dokumentų perdavimas buvo atliktas iš dalies, tokiais veiksmais sąmoningai siekė neatskleisti bendrijos tikrosios padėties, sudaryti kliūčių nemokumo administratoriui išsiaiškinti tikrąsias bendrijos netinkamo valdymo aplinkybes, toks buvusio bendrijos vadovo neveikimas apsunkino kreditorių interesų apsaugą, iš dalies nėra galimybės nustatyti bendrovės veiklą, jos turtą, įsipareigojimų struktūrą, dėl to egzistuoja pagrindas bendrijos bankrotą pripažinti tyčiniu ir JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu. Objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad minėtus buvusio bendrovės vadovo veiksmus būtų pagrindo vertinti sąžiningais, kaip atliktus bendrovės interesais, nėra (nebuvo) pateikta (CPK 178 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis šiame nutarties punkte paminėtais argumentais, nusprendžia, yra pagrindas buvusį bendrijos vadovą G. D. pripažinti atsakingu už bendrovės tyčinį bankrotą asmeniu. Apeliantė A. D. atsakomybę už bendrijos tyčinį bankrotą sieja ne su pirminiu 2021–2024 m. mokesčių nedeklaravimu, o su galimu vėlesniu veiklos tęstinumu per MB „Jaukta“, kurios vadovu ir dalyviu pastarasis buvo. Konstatavus, jog nėra pagrindo nuspręsti, kad bendrijos veikla buvo perkelta į UAB „Redbaldai“, o vėliau – į MB „Jaukta“, ir nenustačius JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatyto tyčinio bendrijos bankroto požymio, nėra pagrindo suinteresuotą asmenį A. D. pripažinti atsakingu už bendrijos tyčinį bankrotą asmeniu.

Dėl procesinės bylos baigties

Apeliacinės instancijos teismas, apibendrindamas išdėstytus motyvus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pripažinti bendrijos bankrotą tyčiniu JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 5 punkto pagrindu. Tačiau, spręsdamas dėl bendrijos bankroto pripažinimo tyčiniu pagal JANĮ 70 straipsnio 1 dalies, 2 dalies 4 punkto nuostatas, netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, todėl padarė neteisingą išvadą, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo konstatuoti tyčinį bendrijos bankrotą. Dėl to atskirasis skundas tenkinamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis panaikinama ir klausimas išsprendžiamas iš esmės – apeliantės LMB „Redo baldai“ bankrotas pripažįstamas tyčiniu JANĮ 70 straipsnio 1 dalies, 2 dalies 4 punkto pagrindu, nustatant, kad atsakingu už tyčinį bendrijos bankrotą asmeniu yra suinteresuotas asmuo (buvęs vadovas) G. D. (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 330, 338 straipsniai). Kiti atskirojo skundo argumentai neturi esminės reikšmės apskųstosios pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumui ir teisėtumui įvertinti, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Apeliantė ir suinteresuoti asmenys nepateikė prašymų priteisti bylinėjimosi išlaidas ir tokias išlaidas pagrindžiančių dokumentų, todėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo apeliantei ir suinteresuotiems asmenims klausimas nesprendžiamas.

Lietuvos apeliacinis teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių apygardos teismo 2026 m. liepos 2 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – pripažinti pareiškėjos likviduojamos dėl bankroto mažosios bendrijos „Redo baldai“, juridinio asmens kodas 305232692, bankrotą tyčiniu. Pripažinti buvusį likviduojamos dėl bankroto mažosios bendrijos „Redo baldai“ vadovą G. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), už bendrijos tyčinį bankrotą atsakingu asmeniu.

Teisėjas Žilvinas Terebeiza