Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal kreditorės uždarosios akcinės bendrovės „Interlan“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2026 m. gegužės 20 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Emilė“ nemokumo administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Verslo administravimo centras“ skundą dėl 2026 m. kovo 24 d. vykusio likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Emilė“ kreditorių susirinkimo priimtų nutarimų trečiuoju, ketvirtuoju ir šeštuoju darbotvarkės klausimais panaikinimo, suinteresuoti asmenys – bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė „Nekilnojamojo turto valdymas“ ir Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Aprašomoji dalis

n u s t a t ė:

Pareiškėja likviduojama dėl bankroto uždaroji akcinė bendrovė (toliau – LUAB) „Emilė“ (toliau – ir bendrovė), atstovaujama nemokumo administratorės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Verslo administravimo centras“, 2026 m. kovo 30 d. pateikė teismui skundą, prašydama panaikinti bendrovės 2026 m. kovo 24 d. kreditorių susirinkimo nutarimus trečiuoju, ketvirtuoju ir šeštuoju darbotvarkės klausimais.

Nurodė, kad 2026 m. kovo 24 d. įvyko bendrovės kreditorių susirinkimas, organizuotas kreditorės UAB „Interlan“ iniciatyva. Kreditorių susirinkime trečiuoju darbotvarkės klausimu nutarta sumažinti bendrovės nemokumo administratorės bazinio atlyginimo sumą už bankroto proceso administravimą ir įpareigoti nemokumo administratorę kreiptis į teismą su prašymu sumažinti nemokumo administratorės bazinio atlyginimo dydį; ketvirtuoju darbotvarkės klausimu nutarta patvirtinti teisinių paslaugų išlaidų nuo bendrovės bankroto pradžios iki bendrovės išregistravimo iš Juridinių asmenų registro (toliau – JAR) dienos maksimalią 10 000 Eur sumą, mokesčius įskaitant į šią sumą; šeštuoju darbotvarkės klausimu nutarta įpareigoti bendrovės nemokumo administratorę kreiptis į teismą dėl bendrovės pabaigos ir išregistravimo.

Nemokumo administratorės teigimu šie kreditorių susirinkimo nutarimai yra neteisėti, pažeidžia nemokumo administratorės bei kreditorių interesus. Administratorė pripažįsta aplinkybes dėl bendrovės dydžio, tačiau pažymi, kad bazinis atlygis gali būti koreguojamas tik į ateitį. Nurodė, kad pirmasis bendrovės kreditorių susirinkimas nustatė administratorės bazinio atlyginimo išmokėjimo tvarką, pagal kurią 30 proc. bazinio atlygio išmokama bylos nagrinėjimo iš esmės stadijoje iki pirmojo kreditorių susirinkimo sušaukimo, o 20 proc. – pradėjus bendrovės likvidavimo procesą, proporcingai atliekamiems veiksmams iki galutinio administratoriaus patvirtinimo. Todėl nemokumo administratorei turi būti išmokėta 50 proc. nustatyto bazinio atlygio, kurio kreditorių susirinkimas neturi teisės koreguoti. Susirinkimo iniciatorė UAB „Interlan“ nepateikė faktinėmis aplinkybėmis pagrįstų skaičiavimų, kuriais remdamasis teismas galėtų peržiūrėti administratoriaus bazinį atlygį. Bazinio atlygio sumažinimas, taikomas atgaline tvarka, pažeistų administratorės teisėtus lūkesčius, nes sutikimas administruoti bendrovę buvo duotas, atsižvelgiant į nustatytą bazinio atlygio dydį. Be to, UAB „Interlan“ pasiūlymas yra nenuoseklus, nes bendrovė priskiriama mažų įmonių kategorijai, tačiau kitu darbotvarkės klausimu siūloma vykdyti 10 357 000 Eur reikalavimo teisę į bankrutuojančią UAB „Interbesta“.

Nurodė, kad nemokumo administratorė nesudėtingose bylose gali veikti savarankiškai, todėl ankstesnėje bankroto proceso stadijoje, kol nebuvo gauti ikiteisminio tyrimo duomenys ir inicijuoti pagrindiniai ieškiniai, teisinės pagalbos poreikis buvo minimalus. Tačiau, gavus reikšmingus įrodymus ir rengiant veiksmus dėl netikrų kreditorių eliminavimo, vekselių, nekilnojamojo turto sandorių bei antstolių veiksmų ginčijimo, kvalifikuota teisinė pagalba tapo būtina, siekiant apginti kreditorių interesus bendrovės bankroto procese. UAB „Interlan“ siekis mažinti teisinių paslaugų išlaidas gali būti susijęs su jos direktoriaus paties sudarytų sandorių teisinių pasekmių rizika, nes UAB „Interlan“ direktorius F. P. aktyviai dalyvavo procesuose, dėl kurių buvo prarastas bendrovės turtas. Pažymėjo, kad teisinių paslaugų poreikis buvo pagrįstas teikiant administravimo išlaidų sąmatą pirmajam kreditorių susirinkimui, o iki šiol ribotą jų naudojimą lėmė užsitęsęs ikiteisminis tyrimas Bulgarijoje.

Nemokumo administratorės vertinimu, nemokumo procese dar neatlikti visi būtini veiksmai kreditorių reikalavimams patenkinti: neparduotas bendrovės turtas ir neištirtas klausimas dėl bendrovės privedimo prie bankroto tyčia.

Kauno apygardos teismas 2026 m. gegužės 20 d. nutartimi pareiškėjos skundą dėl dalies 2026 m. kovo 24 d. kreditorių susirinkimo nutarimų panaikinimo tenkino iš dalies, panaikindamas 2026 m. kovo 24 d. vykusio kreditorių susirinkimo ketvirtuoju ir šeštuoju darbotvarkės klausimais priimtus nutarimus ir trečiuoju darbotvarkės klausimu priimto nutarimo dalį, kuria nemokumo administratorės bazinio atlyginimo suma už bankroto proceso administravimą sumažinta nuo 28 026,39 Eur iki 3 035 Eur, kitą šio nutarimo dalį paliko nepakeistą.

Teismas nurodė, kad esminių procedūrinių pažeidimų vykdant 2026 m. kovo 24 d. kreditorių susirinkimą nenustatyta, jų nenurodė ir nemokumo administratorė, todėl skundžiami nutarimai vertintini tik jų turinio teisėtumo aspektu.

Teismas nustatė, kad kreditorių susirinkimas nutarė sumažinti nemokumo administratorės bazinį atlyginimą nuo 28 026,39 Eur iki 3 035 Eur ir įpareigoti administratorę kreiptis į teismą dėl bazinio atlygio sumažinimo. Teismas pažymėjo, kad pagal Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – ir JANĮ) 77 straipsnio 3 dalį teisę keisti administratoriaus bazinį atlyginimą turi teismas, o ne kreditorių susirinkimas. Dėl to teismas panaikino nutarimo dalį, kuria sumažintas bazinis atlyginimas, o nutarimo dalį dėl administratoriaus įpareigojimo kreiptis į teismą paliko nepakeistą. Taip pat nurodė, kad kreditorė UAB „Interlan“ kreipėsi į teismą su prašymu sumažinti administratorės bazinį atlyginimą ir šis prašymas teismo yra priimtas.

Teismas nustatė, kad administravimo išlaidų sąmatoje teisinėms paslaugoms buvo numatyta iki 75 000 Eur, tačiau 2026 m. kovo 24 d. kreditorių susirinkimas šią sumą sumažino iki 10 000 Eur. Nurodė, kad kreditorė UAB „Interlan“ šį siūlymą grindė argumentu, jog nemokumo administratorė teisines paslaugas gali teikti pati. Teismas pažymėjo, kad administratorė pagrindė būtinybę pasitelkti kvalifikuotą teisinę pagalbą dėl ikiteisminio tyrimo metu gautų duomenų, nagrinėjamų sudėtingų civilinių bylų ir planuojamų teisminių ginčų dėl sandorių, vekselių, finansinių reikalavimų ir bendrovės turto. Teismas, įvertinęs bylų sudėtingumą, jų reikšmę kreditorių interesams ir galimą įtaką finansinių reikalavimų tenkinimui, padarė išvadą, kad 10 000 Eur suma yra akivaizdžiai nepakankama kvalifikuotai teisinei pagalbai apmokėti. Dėl to teismas panaikino nutarimą, kuriuo teisinėms paslaugoms nustatyta maksimali 10 000 Eur suma, be kita ko, pažymėdamas, kad administravimo išlaidų sąmatoje numatyta iki 75 000 Eur suma yra preliminari ir savaime nepagrindžia faktiškai patirtų išlaidų.

Teismas nustatė, kad kreditorių susirinkimas įpareigojo nemokumo administratorę kreiptis į teismą dėl bendrovės pabaigos ir išregistravimo, nors bendrovės likvidavimo procedūros dar nebuvo baigtos ir galutinė bankroto ataskaita kreditorių susirinkimui nebuvo pateikta. Pažymėjo, kad nesant JANĮ 100 ir 101 straipsniuose nustatytų prielaidų sprendimui dėl bendrovės pabaigos priimti ir ją išregistruoti, šis nutarimas naikintinas.

Teismas pažymėjo, kad nemokumo administratorė nereiškė reikalavimo panaikinti kreditorių susirinkimo nutarimą dėl jos atstatydinimo. Nurodė, kad Kauno apygardos teismas 2026 m. balandžio 23 d. nutartimi jau išnagrinėjo ir atmetė prašymą dėl administratorės atstatydinimo, grindžiamą tais pačiais argumentais, todėl skunde nurodytų argumentų pakartotinai nevertino.

Kreditorė UAB „Interlan“ (toliau – ir apeliantė) atskiruoju skundu prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2026 m. gegužės 20 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atmesti nemokumo administratorės UAB „Verslo administravimo centras“ skundą panaikinti LUAB „Emilė“ 2026 m. kovo 24 d. kreditorių susirinkimo nutarimus trečiuoju, ketvirtuoju ir šeštuoju darbotvarkės klausimais. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai įsikišo į kreditorių susirinkimo kompetenciją, nes pagal JANĮ 73 straipsnio 2 dalies 1 punktą ir 75 straipsnio 2 dalį kreditorių susirinkimas turi išimtinę teisę tvirtinti ir keisti bankroto proceso administravimo išlaidų sąmatą, į kurią įeina ir nemokumo administratorės bazinis atlygis, o teismas šią kompetenciją gali perimti tik įstatyme nustatytais atvejais. Be to, pagal JANĮ 77 straipsnio 4 dalį bazinis atlygis išmokamas kreditorių susirinkimo nustatyta tvarka, proporcingai atliktų darbų apimčiai. Apeliantės teigimu, administratorė nepateikė duomenų apie faktiškai atliktus ir iki galutinės bankroto ataskaitos patvirtinimo numatomus atlikti darbus. Nurodo, kad administratorei patvirtintas 28 026,39 Eur bazinis atlygis už mažos įmonės administravimą, nors praktikoje tokios kategorijos įmonėms paprastai tvirtinamas 3 000–4 000 Eur bazinis atlygis. Todėl kreditorių susirinkimas pagrįstai sumažino administratorės bazinį atlyginimą.

Teismas, panaikindamas kreditorių susirinkimo nutarimą ketvirtuoju klausimu, nepagrįstai įsikišo į kreditorių susirinkimo kompetenciją spręsti dėl administravimo išlaidų sąmatos. Apeliantės teigimu, pats teismas, remdamasis kasacinio teismo praktika, pripažino, kad administravimo išlaidų sąmata gali būti keičiama, jei ankstesnis kreditorių susirinkimo sprendimas nėra įvykdytas, o bendrovės nemokumo administratorė pripažino iki šiol nesinaudojusi advokatų teisinėmis paslaugomis, todėl ankstesnis sprendimas dėl teisinių išlaidų nebuvo vykdomas. Administratorė bylas veda pati, o bendrovės sandorių analizė, tikrinimas ir procesinių dokumentų rengimas yra jos pareigos pagal JANĮ 59 straipsnį, todėl išlaidos advokatų paslaugoms nėra būtinos. Be to, administratorė nepateikė sutarčių su advokatais, duomenų apie jų atranką, įkainius, preliminarių išlaidų skaičiavimą ar kitų duomenų, pagrindžiančių teisinių paslaugų poreikį. Administratorė nurodė tik teiginius apie ketinimą samdyti advokatus. Dėl šių priežasčių, teismas nepagrįstai panaikino kreditorių susirinkimo nutarimą, priimtą ketvirtuoju darbotvarkės klausimu.

Apeliantė nurodo, kad kreditorių susirinkimas įpareigojo nemokumo administratorę imtis veiksmų bankroto procesui užbaigti: šaukti kreditorių susirinkimus dėl reikalavimo teisių realizavimo, sudaryti likvidacinius balansus, realizavus turtą parengti galutinę bankroto ataskaitą ir kreiptis į teismą dėl bendrovės pabaigos. Pažymi, kad šiuo nutarimu siekta paspartinti bankroto procesą ir gauti aiškų administratorės veiksmų planą, tačiau toks planas iki šiol nepateiktas. Taip pat administratorė nešaukia kreditorių susirinkimų dėl reikalavimo teisių pardavimo, nors yra nustačiusi bendrovės turtą – reikalavimo teises, tačiau nesiima jų realizuoti ir pradėti kreditorių finansinių reikalavimų tenkinimo.

LUAB „Emilė“, atstovaujama nemokumo administratorės UAB „Verslo administravimo centras“, atsiliepime į atskirąjį skundą prašo apeliantės atskirąjį skundą atmesti ir Kauno apygardos teismo 2026 m. gegužės 20 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:

Nemokumo administratorė nurodo, kad pagal JANĮ tik teismas turi teisę pakeisti administratoriaus bazinį atlyginimą, todėl apeliantės argumentai, jog ši teisė priklauso kreditorių susirinkimui, kaip administravimo išlaidų sąmatos tvirtintojui, yra nepagrįsti.

Pažymi, kad apeliantė nepaiso skundžiamos nutarties motyvų ir byloje pateiktų paaiškinimų, pagrindžiančių teisinių paslaugų poreikį. 2026 m. gegužės 5 d. sudaryta teisinės pagalbos ir atstovavimo sutartis su advokatų profesine bendrija. Nurodo, kad ikiteisminio tyrimo duomenimis F. P., atstovaujantis UAB „Interlan“, buvo ir yra su bendrove susijusių įmonių vadovas, be to, jis aktyviai dalyvavo perimant bendrovės nekilnojamąjį turtą ir turtines teises.

Nemokumo administratorė remiasi teismų praktika, pagal kurią kreditorių susirinkimas neturi teisės spręsti, su kokiais paslaugų teikėjais nemokumo administratorius sudarys sutartis ar įpareigoti jį organizuoti jų atranką, nes tai yra įstatymu administratoriui priskirtos funkcijos. Todėl apeliantės argumentai dėl teisinių paslaugų įsigijimo yra nepagrįsti.

Nemokumo administratorės vertinimu, ikiteisminio tyrimo metu nustatytos aplinkybės rodo, kad tikrasis atskirojo skundo tikslas yra apsunkinti administratorės veiklą, nes jos atliekami veiksmai, kuriais siekiama ginčyti F. P. sudarytus sandorius ir įvertinti jo veiksmus kitų kreditorių kontekste, apeliantei yra nepalankūs.

Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) atsiliepime į atskirąjį skundą prašo Kauno apygardos teismo 2026 m. gegužės 20 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime į atskirąjį skundą VMI nurodo, kad nemokumo administratoriaus bazinį atlyginimą pagal JANĮ nustato teismas, todėl kreditorių susirinkimas neturi teisės jo keisti. Pažymi, kad administratorius gali kreiptis į teismą dėl bendrovės pabaigos tik kreditorių susirinkimui pritarus galutinei bankroto ataskaitai, o kadangi tokia ataskaita nebuvo patvirtina, prašymas dėl bendrovės pabaigos negalėjo būti teikiamas.

Motyvuojamoji dalis

k o n s t a t u o j a:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados

Dėl esminių faktinių aplinkybių ir bylos ribų

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų, taip pat pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).

Byloje nustatyta, kad Kauno apygardos teismo 2023 m. gruodžio 19 d. nutartimi UAB „Emilė“ iškelta bankroto byla, bendrovės nemokumo administratore paskirta mažoji bendrija (toliau – MB) „Tavix“, nutartis įsiteisėjo 2024 m. vasario 22 d. Kauno apygardos teismo 2024 m. gegužės 6 d. nutartimi MB „Tavix“ atstatydinta iš BUAB „Emilė“ nemokumo administratorės pareigų ir bendrovės nemokumo administratore paskirta UAB „Verslo administravimo centras“. Kauno apygardos teismo 2025 m. vasario 26 d. nutartimi bendrovė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto. Kauno apygardos teismas 2024 m. birželio 28 d. nutartimi bendrovės bankroto byloje patvirtino UAB „Interlan“ 7 236 963,87 Eur finansinį reikalavimą.

2026 m. kovo 24 d. įvyko LUAB „Emilė“ kreditorių susirinkimas.

Susirinkimo metu trečiuoju darbotvarkės klausimu pagal kreditorės UAB „Interlan“ pateiktą pasiūlymo projektą buvo svarstyta: sumažinti bendrovės nemokumo administratorės UAB „Verslo administravimo centras“ bazinio atlyginimo sumą už bankroto proceso administravimą nuo 28 026,39 Eur iki 3 035 Eur ir įpareigoti administratorę JANĮ 77 straipsnio 3 dalies tvarka kreiptis į teismą su prašymu sumažinti bazinio atlyginimo dydį administratorei. Kreditorių susirinkimas pritarė UAB „Interlan“ projektui („Už“ balsavo 65,747 proc., t. y. visų kreditorių susirinkime dalyvavusių kreditorių dauguma; „Prieš“ – 34,253 proc.; susilaikiusių nebuvo).

Susirinkimo metu ketvirtuoju darbotvarkės klausimu pagal kreditorės UAB „Interlan“ pateiktą pasiūlymo projektą buvo svarstyta: patvirtinti teisinių paslaugų išlaidų nuo bendrovės bankroto pradžios iki bendrovės išregistravimo iš JAR dienos maksimalią 10 000 Eur sumą, mokesčius įskaitant į šią sumą. Kreditorių susirinkimas pritarė UAB „Interlan“ projektui („Už“ balsavo 99,999 proc., t. y. visų kreditorių susirinkime dalyvavusių kreditorių dauguma; „Prieš“ – 0,001 proc.; susilaikiusių nebuvo).

Susirinkimo metu šeštuoju darbotvarkės klausimu pagal kreditorės UAB „Interlan“ pateiktą pasiūlymo projektą buvo svarstyta: įpareigoti bendrovės nemokumo administratorę, laikantis JANĮ 100 ir 101 straipsniuose nustatytos tvarkos, kreiptis į teismą dėl bendrovės pabaigos ir išregistravimo. Kreditorių susirinkimas pritarė UAB „Interlan“ projektui („Už“ balsavo 65,747 proc., t. y. visų kreditorių susirinkime dalyvavusių kreditorių dauguma; „Prieš“ – 34,253 proc.; susilaikiusių nebuvo).

Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs proceso dalyvių argumentus ir į bylą pateiktus įrodymus, iš dalies tenkino nemokumo administratorės skundą ir panaikino bendrovės 2026 m. kovo 24 d. vykusio kreditorių susirinkimo ketvirtuoju ir šeštuoju darbotvarkės klausimais priimtus nutarimus ir trečiuoju darbotvarkės klausimu priimto nutarimo dalį, kuria nemokumo administratorės bazinio atlyginimo suma už bankroto proceso administravimą sumažinta nuo 28 026,39 Eur iki 3 035 Eur, kitą trečiuoju darbotvarkės klausimu priimto nutarimo dalį (įpareigoti administratorę JANĮ 77 straipsnio 3 dalies tvarka kreiptis į teismą su prašymu sumažinti bazinio atlyginimo dydį administratorei) paliko nepakeistą.

Kreditorė UAB „Interlan“ pateikė atskirąjį skundą, prašydama panaikinti skundžiamos nutarties dalį, kuria panaikinti 2026 m. kovo 24 d. vykusio kreditorių susirinkimo nutarimai ketvirtuoju ir šeštuoju darbotvarkės klausimais bei trečiuoju darbotvarkės klausimu priimto nutarimo dalis, kuria nemokumo administratorės bazinio atlyginimo suma už bankroto proceso administravimą sumažinta. Apeliantė neginčija pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria plikta galioti kreditorių susirinkimo nutarimo, priimto trečiuoju darbotvarkės klausimu, dalis dėl administratorės įpareigojimo kreiptis į teismą su prašymu sumažinti bazinio atlyginimo dydį, taip pat neginčija teismo motyvų dėl kreditorių susirinkimo nutarimo, priimto antruoju darbotvarkės klausimu.

Taigi, apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria panaikinti 2026 m. kovo 24 d. vykusio kreditorių susirinkimo ketvirtuoju ir šeštuoju darbotvarkės klausimais priimti nutarimai bei trečiuoju darbotvarkės klausimu priimto nutarimo dalis, kuria nemokumo administratorės bazinio atlyginimo suma už bankroto proceso administravimą sumažinta, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl kreditorių susirinkimo nutarimo dalies, priimtos trečiuoju darbotvarkės klausimu

Apeliantė nesutikimą su pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo dalimi, kuria panaikinta trečiuoju darbotvarkės klausimu priimto nutarimo dalis, kuria nemokumo administratorės bazinio atlyginimo suma už bankroto proceso administravimą sumažinta iki 3 035 Eur, grindžia tuo, kad teismas nepagrįstai įsikišo į kreditorių susirinkimo kompetencijai priskirtą klausimą. Apeliantės teigimu, pagal JANĮ 73 straipsnio 2 dalies 1 punktą bazinis atlygis už bankroto proceso administravimą yra bankroto proceso administravimo išlaidų dalis, o pagal JANĮ 75 straipsnio 2 dalį administravimo išlaidų sąmatą tvirtina ir keičia kreditorių susirinkimas, įvertinęs išlaidų būtinumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas šį argumentą atmeta kaip teisiškai nepagrįstą.

Nors apeliantė teisingai nurodo, kad pagal JANĮ 73 straipsnio 2 dalies 1 punktą bankroto proceso administravimo išlaidas, be kita ko, sudaro ir bazinis atlygis už bankroto administravimą nemokumo administratoriui, tačiau nepagrįstai teigia, jog šio atlygio keitimui taikytinas JANĮ 75 straipsnis. Minėtame straipsnyje yra reglamentuojamas bankroto proceso administravimo išlaidų sąmatos tvirtinimas ir keitimas. Būtent kreditorių susirinkimas, tvirtindamas ar keisdamas administravimo išlaidų sąmatą, sprendžia dėl administravimo išlaidų būtinumo ir pagrįstumo (JANĮ 75 straipsnio 2 dalis), tačiau administravimo išlaidų sąmatos tvirtinimas ar keitimas nesuteikia kreditoriams teisės pakeisti atskirų administravimo išlaidų rūšių, kurių nustatymo ar keitimo tvarką įstatymų leidėjas yra įtvirtinęs atskirose JANĮ normose.

Nemokumo administratoriaus bazinio atlygio už bankroto proceso administravimą nustatymas ir keitimas reglamentuojamas JANĮ 77 straipsnyje. Minėto straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad bazinio atlygio sumą nustato teismas, vadovaudamasis Vyriausybės patvirtintais atlygio už bankroto proceso administravimą dydžiais, nustatytais atsižvelgiant į šio įstatymo 34 straipsnio 4 dalies 1 punkte nurodytus juridinį asmenį apibūdinančius kriterijus. Tačiau paaiškėjus naujoms aplinkybėms dėl juridinį asmenį apibūdinančių kriterijų, teismas motyvuotu nemokumo administratoriaus arba kreditorių susirinkimo prašymu turi teisę pakeisti nustatytą bazinio atlygio už bankroto proceso administravimą sumą (JANĮ 77 straipsnio 3 dalis). Vadinasi, subjektas, galintis nustatyti ir (ar) pakeisti bazinio atlygio nemokumo administratoriui dydį, yra teismas. Kreditorių susirinkimas turi tik teisę inicijuoti tokio klausimo sprendimą teisme, tačiau ne pats nustatyti nemokumo administratoriaus bazinį atlygį, o tai padaręs, peržengia savo kompetencijos ribas (žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. lapkričio 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-889-854/2024 71 punktą).

Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nepritarti pirmosios instancijos teismo išvadai, kad 2026 m. kovo 24 d. vykusiame kreditorių susirinkime kreditorių dauguma, priimdama trečiuoju darbotvarkės klausimu nutarimą, kuriuo nemokumo administratorei UAB „Verslo administravimo centras“ nustatytą bazinį atlygį sumažino nuo 28 026,39 Eur iki 3 035 Eur, peržengė kreditoriams įstatymu nustatytos kompetencijos ribas. Bylos duomenys taip pat patvirtina, kad kreditorė UAB „Interlan“, remdamasi 2026 m. kovo 24 d. kreditorių susirinkimo nutarimu priimtu dėl trečiojo klausimo, 2026 m. kovo 31 d. kreipėsi į teismą su prašymu sumažinti bendrovės nemokumo administratorei nustatytą bazinį atlygį. Pirmosios instancijos teismas 2026 m. balandžio 23 d. nutartimi šio prašymo nagrinėjimą atidėjo iki teismo nutarties, priimtos išnagrinėjus nemokumo administratorės skundą dėl 2026 m. kovo 24 d. kreditorių susirinkime trečiuoju, ketvirtuoju ir šeštuoju darbotvarkės klausimais priimtų nutarimų panaikinimo, įsiteisėjimo, skundžiamoje nutartyje teismas pažymėjo, kad minėtas kreditorės prašymas yra gautas bendrovės bankroto byloje ir teismo priimtas. Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad nemokumo administratorės bazinio atlygio pakeitimo klausimas buvo perduotas spręsti teismui JANĮ 77 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai panaikino 2026 m. kovo 24 d. vykusio kreditorių susirinkimo trečiuoju darbotvarkės klausimu priimto nutarimo dalį, kuria nemokumo administratorės bazinio atlyginimo suma už bankroto proceso administravimą sumažinta nuo 28 026,39 Eur iki 3 035 Eur kreditorių sprendimu.

Dėl kreditorių susirinkimo nutarimo, priimto ketvirtuoju darbotvarkės klausimu

Apeliantė nesutikimą su pirmosios instancijos teismo nutartimi grindžia tuo, kad kreditorių susirinkimas turėjo teisę pakeisti administravimo išlaidų sąmatoje nustatytą teisinių paslaugų išlaidų dydį, nes ankstesnis sprendimas dėl šių išlaidų nebuvo įvykdytas, o teismas, panaikindamas 2026 m. kovo 24 d. vykusio kreditorių susirinkimo nutarimą, priimtą ketvirtuoju darbotvarkės klausimu, nepagrįstai įsikišo į kreditorių susirinkimo kompetenciją spręsti dėl administravimo išlaidų sąmatos keitimo. Apeliantės teigimu, nemokumo administratorė neįrodė teisinių paslaugų poreikio ir jų pagrįstumo, todėl kreditorių susirinkimas pagrįstai sumažino šioms paslaugoms numatytas išlaidas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad 2024 m. lapkričio 29 d. kreditorių susirinkimo nutarimu buvo patvirtina bendrovės išlaidų sąmata, kurioje teisinių paslaugų išlaidoms buvo numatyta iki 75 000 Eur. 2026 m. kovo 24 d. kreditorių susirinkimas ketvirtuoju darbotvarkės klausimu nutarė pakeisti šią administravimo išlaidų sąmatos dalį ir patvirtinti, kad teisinių paslaugų išlaidoms nuo bendrovės bankroto proceso pradžios iki jos išregistravimo iš JAR dienos gali būti skiriama ne daugiau kaip 10 000 Eur. Taigi, nagrinėjamu atveju kreditorių susirinkimo nutarimu buvo pakeista bankroto proceso administravimo išlaidų sąmata.

Kaip minėta, bankroto proceso administravimo išlaidų nustatymo klausimus reguliuoja JANĮ 75 straipsnis. Administravimo išlaidų sąmatą tvirtina ir keičia kreditorių susirinkimas, įvertinęs išlaidų būtinumą ir pagrįstumą (JANĮ 75 straipsnio 2 dalis). Kilus ginčui dėl administravimo išlaidų sąmatos ir jam persikėlus į teismą, šiuo klausimu priimta teismo nutartis yra neskundžiama (JANĮ 75 straipsnio 3 dalis). Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad esminis nemokumo bylos nagrinėjimas teisme vyksta pirmosios instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas atlieka pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo kontrolės funkciją tik įstatyme nustatytais atvejais (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-313/2021 29 punktą). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad tais atvejais, kai ginčas dėl administravimo išlaidų sąmatos patvirtinimo yra išnagrinėjamas teisme ir dėl jo yra priimama teismo nutartis, remiantis JANĮ 75 straipsnio 3 dalimi, tokia teismo nutartis yra galutinė ir neskundžiama (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. rugsėjo 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-206-823/2022 13 punktą).

Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes ir nurodytą teisinį reguliavimą bei jį aiškinančią teismų praktiką, daro išvadą, kad apskųstos Kauno apygardos teismo 2026 m. gegužės 20 d. nutarties dalis, kuria patenkintas skundas dėl 2026 m. kovo 24 d. vykusio kreditorių susirinkimo nutarimo ketvirtuoju darbotvarkės klausimu dėl administravimo išlaidų sąmatos dalies, susijusios su teisinių paslaugų išlaidomis, pakeitimo, negali būti apeliacijos objektu (CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punktas). Paaiškėjus šiam trūkumui bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu, apeliacinis procesas, pradėtas pagal atskirąjį skundą dėl nurodytos pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, nutraukiamas (CPK 315 straipsnio 5 dalis, 338 straipsnis).

Dėl kreditorių susirinkimo nutarimo, priimto šeštuoju darbotvarkės klausimu

Apeliantė nurodo, kad kreditorių susirinkimo šeštuoju darbotvarkės klausimu priimtu nutarimu buvo siekiama užtikrinti operatyvų bankroto proceso vykdymą, įpareigojant nemokumo administratorę imtis veiksmų dėl bendrovės turto realizavimo ir bankroto proceso užbaigimo. Apeliantės teigimu, administratorė šių veiksmų iki šiol neatliko, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai panaikino šį kreditorių susirinkimo nutarimą.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad nemokumo administratorė UAB „Verslo administravimo centras“ skunde be kitų reikalavimų prašė panaikinti 2026 m. kovo 24 d. vykusio kreditorių susirinkimo metu priimtą nutarimą šeštuoju darbotvarkės klausimu, kuriuo administratorė įpareigota kreiptis į teismą dėl bendrovės pabaigos ir jos išregistravimo. Pirmosios instancijos teismas administratorės skundą priėmė ir skundžiama nutartimi, jį išnagrinėjęs iš esmės, tenkino administratorės skundą šioje dalyje ir panaikino 2026 m. kovo 24 d. vykusio kreditorių susirinkimo šeštuoju darbotvarkės klausimu priimtą nutarimą.

Kreditorei UAB „Interlan“ dėl šios nutarties pateikus atskirąjį skundą ir pirmosios instancijos teismui jį priėmus, apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs skundžiamo kreditorių susirinkimo nutarimo turinį ir pobūdį, daro išvadą, kad šiuo atveju kyla būtinybė pasisakyti dėl galimybės skųsti kreditorių susirinkimo nutarimą, kuriuo nemokumo administratorė įpareigota kreiptis į teismą dėl bendrovės pabaigos ir jos išregistravimo iš JAR.

JANĮ 100 straipsnyje numatyta, kad teismas priima sprendimą dėl juridinio asmens pabaigos, įvertinęs nemokumo administratoriaus pateiktą prašymą priimti tokį sprendimą ir prie jo pridėtus priedus: įrodymus, kad atsiskaityta su kreditoriais pagal galutinėje bankroto ataskaitoje nurodytas sumas kreditorių reikalavimams tenkinti; neparduoto turto nurašymo, likvidavimo arba perdavimo aktus; institucijos, vykdančios aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę, pažymą dėl atliekų, užteršto dirvožemio ir grunto sutvarkymo; juridinio asmens likvidavimo pabaigos finansinę ataskaitą (JANĮ 100 straipsnio 1– 3 dalys).

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs aukščiau nurodytą teisinį reglamentavimą dėl juridinio asmens pabaigos, daro išvadą, kad teisė pripažinti juridinio asmens veiklą pasibaigusia priklauso išimtinai teismui, tokią teisę siejant su JANĮ 100 straipsnio 2 dalyje nurodyto prašymo ir 3 dalyje nurodytų priedų pateikimu, o ne su kreditorių susirinkimo nutarimu dėl juridinio asmens veiklos pripažinimo pasibaigusia ir įpareigojimo administratoriui kreiptis į teismą dėl juridinio asmens veiklos pabaigos. Taigi, nemokumo administratoriaus pareiga, įvykdžius tam visus būtinus veiksmus, kyla iš įstatymo imperatyvo, o ne iš kreditorių susirinkimo nutarimo. O tai suponuoja išvadą, kad kreditorių susirinkimo nutarimas dėl kreipimosi į teismą su prašymu priimti sprendimą dėl bendrovės pabaigos ir jos išregistravimo iš JAR yra tik rekomendacinio pobūdžio, tačiau savaime nesukelia materialiųjų teisinių pasekmių.

Materialiųjų teisinių padarinių nesukeliantis reikalavimas negali būti savarankiškas bylos nagrinėjimo dalykas, nes jo nagrinėjimas ir patenkinimas nėra teisės į teisminę gynybą įgyvendinimas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-287-421/2020 16 punktą). Teisės į kreditorių susirinkimo rekomendacinio pobūdžio nutarimo apskundimą įgyvendinimas negali būti savitikslis, jis turi sukurti materialiuosius teisinius padarinius (CPK 5 straipsnis) (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. vasario 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-172-553/2022 19 punktą, 2025 m. liepos 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-697-854/2025 60 punktą, 2025 m. rugsėjo 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-872-854/2025 28 punktą). Taigi ir aptariamu atveju ginčijamas kreditorių susirinkimo nutarimas negali būti teisminio nagrinėjimo objektas.

Tais atvejais, kai asmuo kreipiasi į teismą su reikalavimu, kurio patenkinimas nesukelia materialiųjų teisinių padarinių, teismas, priklausomai nuo proceso stadijos, arba turi atsisakyti priimti ieškinį (skundą), arba, jeigu civilinė byla jau yra iškelta – ją nutraukti, remdamasis atitinkamai CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktu arba 293 straipsnio 1 punktu. Tokie teismo veiksmai negali būti vertinami kaip suinteresuoto asmens teisės į teisminę gynybą pažeidimas (žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. rugsėjo 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2013). CPK 293 straipsnyje įtvirtinti bylos nutraukimo pagrindai reiškia procesinio pobūdžio kliūtis tęsti bylos nagrinėjimą iš esmės (žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2018 m. gruodžio 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-471-403/2018 25 punktą).

Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas turėjo atsisakyti priimti nemokumo administratorės skundą, kuriuo prašyta panaikinti kreditorių susirinkimo nutarimą, kuriuo nemokumo administratorė įpareigota kreiptis į teismą dėl bendrovės pabaigos ir jos išregistravimo iš JAR, kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Įvertinus tai, kad nemokumo administratorės skundas pirmosios instancijos teismo buvo priimtas ir išnagrinėtas iš esmės, nemokumo administratorės skundą atmetant, ši pirmosios instancijos teismo nutarties dalis naikintina ir civilinė byla pagal nemokumo administratorės skundą, kuriuo reikalauta panaikinti LUAB „Emilė“ 2026 m. kovo 24 d. kreditorių susirinkimo nutarimą, priimtą šeštuoju darbotvarkės klausimu, nutrauktina (CPK 293 straipsnio 1 punktas).

Dėl procesinės bylos baigties

Apeliacinės instancijos teismas, apibendrindamas nutartyje išdėstytus motyvus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pagrįstai panaikino 2026 m. kovo 24 d. vykusio kreditorių susirinkimo trečiuoju darbotvarkės klausimu priimto nutarimo dalį, kuria nemokumo administratorės bazinio atlyginimo suma už bankroto proceso administravimą buvo sumažinta, teisingai aiškinęs ir taikęs JANĮ nuostatas, pagal kurias šis klausimas priklauso teismo, o ne kreditorių susirinkimo kompetencijai. Tačiau pirmosios instancijos teismas, spręsdamas atskirojo skundo priėmimo klausimą, neatsižvelgė į tai, kad pagal JANĮ skundas dėl 2026 m. kovo 24 d. vykusio kreditorių susirinkimo nutarimo ketvirtuoju darbotvarkės klausimu dėl administravimo išlaidų sąmatos dalies, susijusios su teisinių paslaugų išlaidomis, pakeitimo negali būti apeliacijos objektu, o tai sudaro pagrindą šia atskirojo skundo dalimi inicijuotą apeliacinį procesą nutraukti. Be to, pirmosios instancijos teismas, netinkamai įvertinęs skundžiamo kreditorių susirinkimo nutarimo, priimto šeštuoju darbotvarkės klausimu, turinį ir pobūdį, nepagrįstai šią nemokumo administratorės skundo dalį išnagrinėjo iš esmės, todėl ši skundžiamos nutarties naikintina ir civilinė bylos dalis pagal nemokumo administratorės skundą dėl 2026 m. kovo 24 d. kreditorių susirinkimo nutarimo šeštuoju darbotvarkės klausimo panaikinimo nutraukiama.

Į esminius apeliantės atskirojo skundo argumentus atsakyta, dėl kitų skunde nurodytų argumentų, apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie neturi įtakos apskųstos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 293 straipsnio 1 punktu, 315 straipsnio 5 dalimi, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 2 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

n u t a r i a:

Nutraukti apeliacinį procesą pagal uždarosios akcinės bendrovės „Interlan“ atskirojo skundo dalį dėl Kauno apygardos teismo 2026 m. gegužės 20 d. nutarties dalies, kuria patenkinta pareiškėjos likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Emilė“, atstovaujamos nemokumo administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Verslo administravimo centras“, skundo dalis ir panaikintas 2026 m. kovo 24 d. vykusio kreditorių susirinkimo nutarimas ketvirtuoju darbotvarkės klausimu.

Panaikinti Kauno apygardos teismo 2026 m. gegužės 20 d. nutarties dalį dėl 2026 m. kovo 24 d. kreditorių susirinkimo nutarimo, priimto šeštuoju darbotvarkės klausimu, ir nutraukti civilinės bylos dalį pagal pareiškėjos likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Emilė“, atstovaujamos nemokumo administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Verslo administravimo centras“, skundo dalį dėl 2026 m. kovo 24 d. kreditorių susirinkimo nutarimo šeštuoju darbotvarkės klausimu panaikinimo.

Kitą Kauno apygardos teismo 2026 m. gegužės 20 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.