- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-11-12
- Bylos Nr.
- e2-851-467/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-00476-2023-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Dalia Kačinskienė, Neringa Švedienė, Alma Urbanavičienė
- Kategorijos
Civilinės bylos Nr. e2-851-467/2024 Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00476-2023-0 Procesinio sprendimo kategorija 3.4.4.5.1 (S)
2024 m. lapkričio 12 d.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Kačinskienės, Neringos Švedienės, Almos Urbanavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjos (kreditorės) uždarosios akcinės bendrovės „Interlan“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2024 m. rugsėjo 4 d. nutarties patvirtinti ginčijamus kreditorių finansinius reikalavimus bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Emilė“ bankroto byloje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Kauno apygardos teismo 2023 m. gruodžio 19 d. nutartimi uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Emilė“ iškelta bankroto byla. Kauno apygardos teismo 2024 m. birželio 19 d. nutartimi patvirtintas bankrutuojančios UAB „Emilė“ keturiolikos kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas; 2024 m. birželio 28 d. nutartimi patvirtinti kreditorių UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ 9 429 358,55 Eur ir UAB „Interlan“ 7 236 963,87 Eur finansiniai reikalavimai.
2. Kauno apygardos teismo 2024 m. liepos 12 d. nutartimi, sutinkant su pareiškėjos (kreditorės) UAB „Interlan“ atskiruoju skundu (dokumentų registracijos Nr. DOK-15330), 2024 m. birželio 19 d. nutartis panaikinta ir klausimas dėl kreditorių Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI), bankrutavusios kredito unijos „Vilniaus taupomoji kasa“, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos, akcinės bendrovės (toliau – AB) „Vilniaus šilumos tinklai“, Panevėžio miesto savivaldybės, kredito unijos „Mėmelio taupomoji kasa“, V. M., UAB „SB turto fondas“, UAB „LITESKO“, AB „Panevėžio specialus autotransportas“, D. J., UAB All Media Lithuania ir savivaldybės įmonės „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“ finansinių reikalavimų patvirtinimo paskirtas nagrinėti teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka, nemokumo administratorei UAB „Verslo administravimo centras“ (toliau – ir nemokumo administratorė) nustatytas terminas pateikti atsiliepimui į pareiškėjos UAB „Interlan“ atskirajame skunde nurodytus argumentus ir papildomiems rašytiniams įrodymams, pagrindžiantiems kreditorių reikalavimus; VMI nustatytas terminas atsiliepimui pateikti ir VMI nurodytoms mokestinės nepriemokos, baudos ir delspinigių sumoms detalizuoti; pareiškėjai UAB „Interlan“ nustatytas terminas jos atskirajame skunde nurodytoms aplinkybėms dėl nesutikimo su kreditorių reikalavimais pagrindžiantiems rašytiniams įrodymams pateikti.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Kauno apygardos teismas 2024 m. rugsėjo 4 d. nutartimi patvirtino bankrutuojančios UAB (toliau – ir BUAB) „Emilė“ antrosios eilės kreditorių finansinius reikalavimus, tarp kurių – ir VMI reikalavimą tenkinamą pirmuoju etapu – 6 006 858,33 Eur bei antruoju etapu – 2 675 717,98 Eur.
4. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis kasacinio teismo išaiškinimais, nurodė, kad klausimą dėl kreditorių reikalavimų tvirtinimo (žodinio ar rašytinio proceso tvarka) sprendžia nemokumo bylą nagrinėjantis teismas, siekdamas užtikrinti efektyvų procesą ir atsižvelgdamas į visų kreditorių interesus, o klausimas dėl bylų išskyrimo ar sujungimo priklauso teismo diskrecijai. Kauno apygardos teismo 2024 m. liepos 12 d. nutartimi nagrinėjamoje byloje kreditoriams ir nemokumo administratoriui buvo suteikta galimybė pateikti papildomus įrodymus dėl ginčijamų kreditorių finansinių reikalavimų, tačiau buvo pateikti tik VMI ir kredito unijos „Mėmelio taupomoji kasa“ paaiškinimai ir įrodymai, o UAB „Interlan“ papildomų įrodymų nepateikė. Teismas nusprendė ginčijamus finansinius reikalavimus nagrinėti rašytinio proceso tvarka, neišskiriant kiekvieno reikalavimo į atskirą bylą, nes vien faktas, kuriuo pareiškėja grindžia kreditorių finansinių reikalavimų nepagrįstumą (kad nemokumo administratorius neturi visų įmonės dokumentų), nėra pakankamas pagrindas bylas skaidyti į atskirus procesus.
5. Pasisakydamas dėl VMI finansinio reikalavimo tvirtinimo, pirmosios instancijos teismas nurodė, kad nemokumo administratorė pateikė tvirtinti 8 689 495,34 Eur VMI finansinį reikalavimą, susidedantį iš 6 013 324,63 Eur pagrindinio reikalavimo, tenkinamo pirmuoju etapu, ir 2 676 170,91 Eur netesybų bei palūkanų reikalavimo dalies, tenkinamos antruoju etapu. Kreditorė UAB „Interlan“ nesutinka su 2 676 170,91 Eur VMI reikalavimu dėl netesybų ir palūkanų. Pasak pareiškėjos, šios sumos patvirtinimas pažeistų kitų kreditorių interesus, nes dėl UAB „Emilė“ mokestinių pažeidimų jau vyksta ikiteisminis tyrimas baudžiamajame procese. Pareiškėja teigia, kad delspinigių taikymas šiuo atveju prieštarauja dvigubo baudimo draudimo (lot. non bis in idem) principui. Todėl, jos manymu, baudos skyrimas turėjo būti sustabdytas, kol bus priimtas sprendimas baudžiamajame procese. Vienintelis būdas pašalinti pažeidimą, pasak UAB „Interlan“, yra šios reikalavimo dalies nepatvirtinimas.
6. Teismas nustatė, kad VMI reikalavimas grindžiamas 2024 m. balandžio 3 d. prašymu Nr. RNA-10998 „Dėl finansinio reikalavimo UAB „Emilė“, kuriame nurodyta, jog 8 689 495,34 Eur reikalavimą sudaro: 1 968 Eur nekilnojamojo turto mokesčio skola ir 160,93 Eur šios skolos delspinigiai; 341 Eur pelno mokesčio skola ir 14,79 Eur šios skolos delspinigiai; 6 004 549,33 Eur pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) skola, 692 210,55 Eur PVM bauda ir 1 983 784,64 Eur šio mokesčio delspinigiai, iš viso mokestinę nepriemoką sudaro 6 006 858,33 Eur nesumokėti mokesčiai, 692 210,55 Eur bauda ir 1 983 960,30 Eur delspinigiai bei 6 466,10 Eur skola pagal teismo vykdomuosius dokumentus.
7. Teismas nurodė, kad VMI teikiamo tvirtinti reikalavimo 3 027 625,66 Eur dalies, kurią sudaro 1 731 235,33 Eur nesumokėtas PVM, 692 494 Eur PVM bauda ir 603 896,33 Eur PVM delspinigiai, pagrįstumas yra patvirtintas šioje nutartyje nurodytais įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais. Atsižvelgiant į teismų praktikos nuostatas, klausimas dėl šios dalies VMI reikalavimo pagrįstumo UAB „Emilė“ bankroto byloje negali būti keliamas iš naujo, ši VMI reikalavimo dalis yra pagrįsta ir negali būti kvestionuojama. Teismas pažymėjo, kad į VMI teikiamo tvirtinti reikalavimo dalį, dėl kurios pagrįstumo negali būti iš naujo sprendžiama, patenka ir pareiškėjos UAB „Interlan“ ginčijama 692 210,55 Eur bauda bei 603 896,33 Eur dalis PVM delspinigių, kurie buvo apskaičiuoti nuo nesumokėto PVM iki VMI 2021 m. balandžio 12 d. sprendimo Nr. (21.222 Mr)-FR0682-74 dėl patikrinimo akto tvirtinimo priėmimo.
8. Teismas pareiškėjos UAB „Interlan“ argumentus, kad delspinigių skaičiavimas prieštarauja non bis in idem principui dėl pradėtų tyrimų UAB „Emilė“ atžvilgiu, pripažino nepagrįstais. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad mokesčių mokėjimo prievolė kyla pagal mokesčių įstatymus, o atsakomybė už baudžiamuosius ar administracinius pažeidimus – pagal atskirus teisės aktus. Tai reiškia, kad pareiga mokėti mokesčius ir atsakomybė už pažeidimus gali egzistuoti kartu. Delspinigiai skirti skatinti mokesčių sumokėjimą laiku, užtikrinti valstybės biudžeto apsaugą ir nėra laikomi bauda, todėl jų skaičiavimas nepažeidžia non bis in idem principo.
9. Pirmosios instancijos teismas priėjo išvadą, kad VMI finansinis reikalavimas yra pagrįstas įrodymais, kurių nepaneigia kiti įrodymai, todėl tvirtinamas antrosios eilės VMI 8 682 576,31 Eur finansinis reikalavimas, kurio 6 006 858,33 Eur dalis tenkinama pirmuoju etapu, o 2 675 717,98 Eur dalis tenkinama antruoju etapu (Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 42 straipsnio 1 dalis).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
10. Pareiškėja (kreditorė) UAB „Interlan“ pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2024 m. rugsėjo 4 d. nutartį ir BUAB „Emilė“ nemokumo administratorės prašymą dėl kreditorių finansinių reikalavimų tvirtinimo perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, kiekvieno kreditoriaus finansinio reikalavimo klausimą išskiriant ir sprendžiant atskirose bylose. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
10.1. VMI finansinio reikalavimo dalis dėl PVM pažeidimų, susidarančių iš mokesčių ir papildomų delspinigių ir baudų (2 676 170,91 Eur), yra patvirtintas nepagrįstai. Visi mokestiniai pažeidimai, dėl kurių buvo surašytas sprendimas dėl patikrinimo akto, sudaro bankrutuojančios UAB „Emilė“ atžvilgiu vykdomų ikiteisminių tyrimų ir baudžiamojo (bausmės skyrimo) proceso dalyką. Šis papildomas reikalavimas pažeidžia dvigubo baudimo (non bis in idem) principą, nes baudžiama tiek administracine, tiek baudžiamąja tvarka už tas pačias veikas.
10.2. Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – MAĮ) (redakcija, galiojanti nuo 2019 m. sausio 1 d.) 132 straipsnio 4 dalyje įtvirtintas non bis in idem principas, draudžiantis skirti mokestines baudas, jei jau vyksta baudžiamasis procesas dėl tų pačių veikų. Tačiau UAB „Emilė“ atžvilgiu paskirtos baudos skyrimo metu šis principas dar nebuvo reglamentuotas. Nurodytos MAĮ nuostatos buvo priimtos dėl to, kad ankstesnis mokestinių baudų skyrimo reglamentavimas, kuris buvo pritaikytas BUAB „Emilė“ atžvilgiu, akivaizdžiai pažeidė non bis in idem principą ir sukūrė dvigubo baudimo situacijas, kurios buvo draudžiamos Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos (toliau – Chartijos) 50 straipsnio nuostatų pagrindu.
10.3. Šiuo atveju nėra ginčo, kad pagrindas skaičiuoti PVM delspinigius yra kildinamas iš tų pačių veikų, dėl kurių BUAB „Emilė“ atžvilgiu vyksta baudžiamojo persekiojimo ir kriminalinių bausmių skyrimo procesai. Patvirtinus VMI finansinio reikalavimo dalį (2 676 170,91 Eur), kuri grindžiama pažeidžiant teisės aktus ir suformuotą teismų praktiką, iš esmės pažeidžiamos kitų kreditorių teisės.
10.4. BUAB „Emilė“ atžvilgiu patvirtinta 2 676 170,91 Eur PVM bauda ir delspinigiai yra nesuderinami su Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalies nuostatomis, Direktyvos 2006/112/EB dėl Europos Sąjungos bendros pridėtinės vertės mokesčio sistemos (toliau – PVM Direktyva) 273 straipsnio nuostatomis ir Chartijos 50 straipsnio nuostatomis, t. y. su dvigubo baudimo draudimo (non bis in idem) principu. Vienintelis būdas, kuris leistų pašalinti padarytą pažeidimą, yra nurodytos VMI finansinio reikalavimo dalies netvirtinimas. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (toliau – ESTT) pabrėžė, kad dvigubo baudimo draudimas turi būti užtikrintas, ir pažymėjo, jog baudos skyrimas už tą pačią veiką, kai asmeniui jau taikomos baudžiamosios sankcijos, neatitinka Chartijos 50 straipsnio. Susidariusi situacija negali būti pateisinama Chartijos 52 straipsnio 1 dalyje nustatyta išimtimi, todėl automatinis baudinės delspinigių dalies skaičiavimas BUAB „Emilė“ yra vertintinas kaip nesuderinamas su Chartijos 50 straipsnyje ir 49 straipsnyje nustatytais non bis in idem bei bausmės proporcingumo (teisingumo) principais.
Atsiliepimas
11. BUAB „Emilė“ atsiliepime nurodo, kad apeliantės atskirasis skundas atmestinas ir skundžiama nutartis paliktina galioti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
11.1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. vasario 15 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-20-943/2022 yra pasisakyta dėl teisės normų, reglamentuojančių kreditorių reikalavimų tvirtinimą įmonės bankroto procese. Kasacinis teismas nurodė, kad tam tikros rūšies finansinių reikalavimų teismas net neturi teisės tikrinti. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad bankroto byloje pareiškiami kreditorių reikalavimai pagal jų apibrėžtumo lygį ir įgyvendinimo etapą gali būti skirtingi. Kreditorių reikalavimai, kurių pagrįstumas jau patvirtintas įsiteisėjusiu teismo sprendimu arba įsigaliojusiu viešojo administravimo subjekto (mokesčių administravimo institucijos, socialinio draudimo institucijos ir kt.) administraciniu aktu. Tokiu atveju bankroto bylą nagrinėjančiam teismui perduodamas įsiteisėjęs teismo sprendimas arba įsigaliojęs viešojo administravimo subjekto administracinis aktas arba vykdomasis raštas, kurio pagrindu atliekamas išieškojimas iš skolininko. Pakartotinis kreditorių reikalavimų, jau patvirtintų įsiteisėjusiu teismo sprendimu, pagrįstumo tikrinimas bankroto bylą nagrinėjančio teismo nėra ir negali būti atliekamas, nes tai pažeistų įsiteisėjusio teismo sprendimo visuotinio privalomumo principą ir paneigtų ankstesnio įsiteisėjusio teismo sprendimo res judicata (galutinio sprendimo) galią.
11.2. Šiuo atveju darytina išvada, kad VMI pareikštas finansinis reikalavimas patenka į pirmąją kasacinio teismo apibrėžtą reikalavimų kategoriją – tai kreditorių reikalavimai, kurių pagrįstumas jau patvirtintas įsiteisėjusiu teismo sprendimu, todėl toks reikalavimas ir turėjo būti patvirtintas BUAB „Emilė“ bankroto byloje.
11.3. Kita vertus, atsakovės atstovei nėra žinomi jokie teisiniai faktai, ar kaip nurodo apeliantas, apkaltinamieji nuosprendžiai, iš kurių būtų galima daryti pagrįstą prielaidą dėl pakartotinio baudimo už tą pačią veiką(as).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų
12. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
13. Apskųstosios pirmosios instancijos teismo nutarties absoliučių negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis). Taip pat nenustatyta aplinkybių, kurios suteiktų pagrindą peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jo ribų.
14. Pareiškėja UAB „Interlan“ pateiktu atskiruoju skundu prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2024 m. rugsėjo 4 d. nutartį ir BUAB „Emilė“ nemokumo administratorės prašymą dėl kreditorių finansinių reikalavimų tvirtinimo perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, kiekvieno kreditoriaus finansinio reikalavimo klausimą išskiriant ir sprendžiant atskirose bylose. Nepaisant tokio atskirojo skundo rezoliucinėje dalyje suformuluoto prašymo, apeliantė neskundžia ir neginčija pirmosios instancijos teismo nutarties motyvų dėl visų kreditorių finansinių reikalavimų patvirtinimo, atskirajame skunde iš esmės pateikdama tik argumentus ir motyvus dėl dalies VMI finansinio reikalavimo (2 676 170,91 Eur, kurį sudaro 692 210,55 Eur bauda ir 1 983 960,36 Eur delspinigiai) patvirtinimo BUAB „Emilė“ bankroto byloje.
Dėl ginčijamų kreditorių finansinių reikalavimų išskyrimo ir nagrinėjimo atskirose bylose
16. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagal galiojantį teisinį reguliavimą pasirinkimas, kokia tvarka (žodinio ar rašytinio proceso) nagrinėti klausimą dėl kreditorių reikalavimų tvirtinimo, yra priskirtas nemokumo bylą nagrinėjančiam teismui. Šį klausimą teismas turi spręsti, atsižvelgdamas į veiksmingo nemokumo proceso tikslą (JANĮ 1 straipsnio 1 dalis), nemokumo proceso principus (JANĮ 3 straipsnis) bei kolektyvinį nemokumo proceso pobūdį, kuris suponuoja, kad nemokumo procese turi būti atsižvelgiama į visų kreditorių interesus kuo greičiau patenkinti savo reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. rugsėjo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-231-1120/2023). Be to, pagal CPK 136 straipsnio 2 dalį, klausimo dėl bylų išskyrimo ar sujungimo išsprendimas taip pat priklauso bylą nagrinėjančio teismo diskrecijai. Dėl kiekvieno ginčijamo kreditoriaus finansinio reikalavimo patvirtinimo išskyrimo ir nagrinėjimo atskiroje byloje teismas sprendžia vadovaudamasis tais pačiais teismų praktikoje nurodytais principais, kaip ir dėl ginčijamų kreditorių reikalavimų patvirtinimo nagrinėjimo tvarkos.
17. Taigi, vadovaudamasi įstatymo ir teismų praktikos nuostatomis, teisėjų kolegija konstatuoja, kad kiekvienu atveju dėl kreditorių finansinių reikalavimų patvirtinimo nagrinėjimo tvarkos turi būti sprendžiama individualiai ir šiuo atveju nėra pagrindo pripažinti, jog pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs ginčijamų kreditorių reikalavimų patvirtinimo klausimą teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka, neišskiriant kiekvieno kreditoriaus reikalavimo į atskirą bylą, būtų pažeidęs proceso įstatymo nuostatas, juolab kad ir apeliantė dėl visų patvirtintų kreditorių finansinių reikalavimų (ne)pagrįstumo, išskyrus dalį VMI patvirtinto finansinio reikalavimo dalį, argumentų nenurodė ir įrodymų nepateikė.
Dėl patvirtintos VMI finansinio reikalavimo dalies (ne)pagrįstumo
18. Teismų praktikoje dėl bankrutuojančios įmonės kreditoriaus finansinio reikalavimo tvirtinimo pripažįstama, kad kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo procedūra pagal savo teisinę prigimtį atitinka civilinės bylos nagrinėjimą, kurio metu siekiama išsiaiškinti, ar kreditorius turi reikalavimo teisę į bankrutuojančią (restruktūrizuojamą) įmonę, o priimta teismo nutartis dėl kreditoriaus reikalavimo patvirtinimo atitinka teismo sprendimą, kuriuo iš esmės atsakoma į kreditoriaus materialųjį teisinį reikalavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-188/2012; Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1527-241/2020 ir 2021 m. rugpjūčio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-937-798/2021).
19. Kreditoriaus finansinis reikalavimas nemokumo byloje gali būti tvirtinamas tuomet, kai jis yra pagrįstas įrodymais. Neįrodyto reikalavimo patvirtinimas neatitiktų nemokumo proceso tikslų bei pažeistų kitų bankrutuojančios įmonės kreditorių, pagrindusių savo reikalavimus ir turinčių teisėtą interesą į savo reikalavimo patenkinimą kuo didesne apimtimi, teisėtus interesus. Gali būti tvirtinamas tik patikrintas kreditoriaus reikalavimas. Pirminį kreditorių pareikštų reikalavimų patikrinimą atlieka bankroto administratorius ir teikia teismui tvirtinti konkretų reikalavimą arba jį ginčija teisme (JANĮ 41 straipsnio 2 dalis). Nepriklausomai nuo administratoriaus pozicijos dėl konkretaus reikalavimo, teismas tvirtina kreditoriaus reikalavimą tik tokiu atveju, jei jis pagrįstas įrodymais, kurių nepaneigia kiti įrodymai (JANĮ 42 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2014).
20. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas patvirtino apeliantės ginčijamą VMI finansinį reikalavimą remdamasis įsiteisėjusiais teismų sprendimais: VMI 2021 m. balandžio 12 d. sprendimu dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. (21.222Mr) FR0682-74, kuriuo buvo patvirtintas 2020 m. gruodžio 3 d. patikrinimo aktu Nr. (21.222)-FR0680-497 (toliau – ir patikrinimo aktas) papildomai apskaičiuotas BUAB „Emilė“ 1 731 235,33 Eur PVM, apskaičiuoti 603 896,33 Eur PVM delspinigiai ir skirta 692 494 Eur PVM bauda. BUAB „Emilė“ VMI patikrinimo aktą apskundė Mokestinių ginčų komisijai prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Komisija), kuri 2022 m. balandžio 21 d. sprendimu Nr. S-56 (7-54/2021) (toliau – ir 2022 m. balandžio 21 d. sprendimas) skundo netenkino ir patvirtino VMI 2021 m. balandžio 12 d. sprendimą dėl patikrinimo akto patvirtinimo. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. spalio 27 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI3-4512-983/2022 BUAB „Emilė“ skundą, kuriuo buvo prašoma panaikinti Komisijos 2022 m. balandžio 21 d. sprendimą ir VMI 2021 m. balandžio 12 d. sprendimą dėl patikrinimo akto patvirtinimo, atmetė kaip nepagrįstą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2023 m. birželio 15 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-1062-1047/2023 pareiškėjos BUAB „Emilė“ apeliacinį skundą atmetė ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. spalio 27 d. sprendimą paliko nepakeistą. Atsižvelgdamas į tai ir teismų praktikos nuostatas, pirmosios instancijos teismas nurodė, kad klausimas dėl šios dalies VMI reikalavimo pagrįstumo BUAB „Emilė“ bankroto byloje negali būti keliamas iš naujo, ši VMI reikalavimo dalis yra pagrįsta ir negali būti kvestionuojama.
21. Pareiškėja (apeliantė) UAB „Interlan“ nesutinka su 2 676 170,91 Eur (netesybos ir palūkanos) VMI reikalavimo dalimi, teigdama, kad šios reikalavimo dalies patvirtinimas pažeidžia kitų kreditorių interesus, kadangi dėl mokestinių pažeidimų, dėl kurių buvo surašytas VMI 2021 m. balandžio 12 d. sprendimas dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. (21.222Mr) FR0682-74), vyksta ikiteisminis tyrimas ir mokestiniai pažeidimai sudaro UAB „Emilė“ atžvilgiu vykdomų ikiteisminių tyrimų ir baudžiamojo (bausmės skyrimo) proceso dalyką. Pareiškėjos UAB „Interlan“ nuomone, baudinės mokestinių delspinigių dalies taikymas BUAB „Emilė“ yra nesuderinamas su dvigubo baudimo draudimo (non bis in idem) principu. Teisėjų kolegija šiuos apeliantės argumentus atmeta kaip nepagrįstus.
22. Nagrinėjamai situacijai yra aktualios MAĮ 132 straipsnio nuostatos. Šio straipsnio 4 dalis numato, kad jeigu nustatoma, jog padarytas mokesčių įstatymų pažeidimas turi nusikalstamos veikos požymių, mokesčių administratorius mokestinio patikrinimo medžiagą, susijusią su galbūt mokesčių mokėtojo padaryta nusikalstama veika, perduoda ikiteisminio tyrimo įstaigai ar prokurorui, priima šio straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus sprendimus ir juose nurodo konkrečią papildomai apskaičiuotų mokesčių ir apskaičiuotų delspinigių sumą, o baudos skyrimą sustabdo iki ikiteisminio tyrimo įstaigos, prokuroro ar teismo sprendimo dėl mokesčių mokėtojo patraukimo baudžiamojon atsakomybėn, jo kaltės ir nubaudimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamąjį kodeksą, įsiteisėjimo. Baudos skyrimas nepradedamas, jei baudžiamoji byla buvo iškelta iki mokestinio patikrinimo pradžios.
23. Priėmus apkaltinamąjį nuosprendį, pareiškėjo atžvilgiu galbūt galėtų būti pažeistas non bis in idem principas, kadangi už tą patį teisės pažeidimą asmeniui būtų taikoma tiek mokestinė bauda, tiek baudžiamoji atsakomybė. Tačiau non bis in idem principas būtų pažeistas tik tuo atveju, jeigu juridinis asmuo būtų nubaustas pakartotinai už tuos pačius teisės pažeidimus. Todėl, kol nėra priimtas galutinis sprendimas dėl asmens patraukimo baudžiamojon atsakomybėn, non bis in idem principas nėra pažeidžiamas, nes šiuo metu už padarytus pažeidimus mokesčių mokėtojui yra pritaikyta tik mokestinė atsakomybė pagal MAĮ. Asmeniui pritaikius atsakomybę pagal Lietuvos Respublikos baudžiamąjį kodeksą, mokesčių administratorius, siekdamas tinkamai laikytis non bis in idem principo, turėtų panaikinti paskirtą baudą.
24. MAĮ 132 straipsnio 4 dalyje nurodytu atveju ikiteisminio tyrimo įstaigai, prokurorui ar teismui priėmus sprendimą dėl mokesčių mokėtojo patraukimo baudžiamojon atsakomybėn, jo kaltės ir nubaudimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamąjį kodeksą ir šiam sprendimui įsiteisėjus, mokesčių administratorius per 30 dienų nuo šio sprendimo gavimo dienos atnaujina baudos skyrimą ir priima vieną iš šių sprendimų: 1) teismui priėmus apkaltinamąjį nuosprendį, kuriuo mokesčių mokėtojas nuteisiamas dėl nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo ekonomikai ir verslo tvarkai, finansų sistemai padarymo, dėl sukčiavimo mokesčių apskaičiavimo ar sumokėjimo srityje arba dėl neteisėto praturtėjimo, ir šiam nuosprendžiui įsiteisėjus, atnaujina baudos skyrimą ir papildomu sprendimu dėl patikrinimo akto tvirtinimo nebeskiria mokesčių mokėtojui baudos; 2) teismui priėmus išteisinamąjį nuosprendį ir jam įsiteisėjus, taip pat tuo atveju, kai buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą, ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, atnaujina baudos skyrimą ir papildomu sprendimu dėl patikrinimo akto tvirtinimo patvirtina mokesčių mokėtojui skirtiną baudą, atsižvelgdamas į šio įstatymo 140 straipsnyje nustatytas baudų skyrimo taisykles (MAĮ 132 straipsnio 5 dalis).
25. Pasisakant dėl delspinigių baudžiamojo poveikio, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką, taikant mokesčių administravimą reglamentuojančias teisės normas, delspinigiai apibrėžiami ne kaip atsakomybės už mokesčio įstatymo pažeidimus priemonė, bet kaip mokestinės prievolės užtikrinimo priemonė, t. y. delspinigių paskirtis — užtikrinti mokestinės prievolės įvykdymą (MAĮ 95 straipsnio 1 dalies 1 punktas; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. balandžio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-556-646/2010). Taigi delspinigiai pirmiausia yra skirti kompensuoti valstybės finansinius nuostolius, kurie atsiranda (laiku) nesumokėjus mokesčių. Delspinigių, kaip mokestinės prievolės vykdymo užtikrinimo priemonės, esmė yra ta, kad jų taikymas arba galimybė juos taikyti skatina mokestinės prievolės savanorišką ir tinkamą vykdymą, o nevykdymo ar netinkamo vykdymo atveju — užtikrina įsiskolinimo biudžetui bei turtinių valstybės praradimų (pvz., dėl naudojimosi valstybei nesumokėtomis mokesčių sumomis) padengimą. Delspinigiai yra įprasti civiliniuose, o ne baudžiamuosiuose teisiniuose santykiuose, kuriuose, t. y. civiliniuose santykiuose, jie inter alia (be kita ko) atlieka kompensacinę funkciją (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-143-2619/2011). Taigi reikalavimas sumokėti delspinigius už ne laiku įvykdytą mokestinę prievolę, pagal formuojamą teismų praktiką, laikytina ne baudžiamojo pobūdžio sankcija, todėl nesutiktina su apeliantės pozicija, kad dalis apskaičiuotų delspinigių turi baudžiamąjį poveikį.
26. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2023 m. birželio 15 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-1062-1047/2023 patvirtino VMI 2021 m. balandžio 12 d. sprendimu dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. (21.222 Mr)-FR0682-74 BUAB "Emilė" apskaičiuotas 1 731 235,33 Eur PVM, 603 896,33 Eur PVM delspinigių ir 692 494 Eur PVM baudos mokestines prievoles. Pakartotinis įsiteisėjusiu Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimu baigtas mokestinio ginčo nagrinėjimas yra negalimas, t. y. bankroto byloje pakartotinis mokestinių prievolių apskaičiavimo pagrįstumas yra negalimas.
27. Kasacinis teismas yra nurodęs, jog kreditorių reikalavimai, patvirtinti įsiteisėjusiu nacionalinio ar užsienio teismo (arbitražo) procesiniu sprendimu, nebegali būti ginčijami ir revizuojami bankroto bylą nagrinėjančiam teismui tvirtinant kreditorių reikalavimus. Priešingu atveju būtų sudarytos sąlygos peržiūrėti teismo sprendimą pasinaudojant ne teismo sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės formomis. Negana to, tokiu būdu sukuriamos prielaidos ir arbitražo sprendimų patikrai, kuri yra ribojama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-20-943/2022).
28. Taigi apeliantės ginčijamas reikalavimas buvo ginčo objektu administracinėje byloje Nr. eA-1062-1047/2023 ir yra patvirtintas kaip galiojantis įsiteisėjusia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. birželio 15 d. nutartimi. Nėra pagrindo vadovautis apeliantės nurodomomis aplinkybėmis, jog baudos skyrimas turėtų būti sustabdytas, šiuo atveju bauda nėra skiriama, bet jos galiojimas jau patvirtintas kaip teisėtas įsiteisėjusiu teismo sprendimu, kurio pagrįstumo nėra teisinio pagrindo kvestionuoti. Sąsajos su apeliantės nurodytomis Chartijos ir PVM Direktyvos nuostatomis taip pat buvo analizuotos ir aptartos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinėje byloje Nr. eA-1062-1047/2023, todėl pasisakyti priešingai nėra pagrindo.
29. Apeliantė atskirajame skunde aptaria ESTT praktiką non bis in idem principo klausimais, tačiau ESTT praktika Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinėje byloje Nr. eA-1062-1047/2023 taip pat buvo aptarta. Be to, apeliantė neatsižvelgia į byloje svarbią aplinkybę, kad duomenų, jog apeliantė buvo dvigubai nubausta, nėra. MAĮ 132 straipsnio 4 dalies 1 punktas yra siejamas su apkaltinamojo nuosprendžio priėmimu, tačiau ne ikiteisminio tyrimo pradėjimu. Byloje nėra pateiktas apkaltinamasis nuosprendis, kuris turėtų ryšį su ginčijamu VMI finansiniu reikalavimu ir kuris sąlygotų pagrindą pripažinti tokį finansinį reikalavimą (jo dalį) kaip negalimą pagal dvigubo baudimo draudimo principą.
Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų
30. Remiantis byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir išdėstytais teisiniais motyvais, konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai pritaikė materialiosios ir proceso teisės normas, spręsdamas klausimą dėl VMI finansinio reikalavimo dydžio, todėl apskųstoji nutartis paliekama nepakeista.
31. Kiti atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai neturi reikšmės teisiniam bylos išsprendimo rezultatui, todėl teisėjų kolegija atskirai dėl jų nepasisako.
32. Byloje dalyvaujantiems asmenims neprašius priteisti patirtų bylinėjimosi išlaidų ir nepateikus jas pagrindžiančių įrodymų, šis klausimas nesprendžiamas.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2024 m. rugsėjo 4 d. nutartį palikti nepakeistą.