- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-02-15
- Bylos Nr.
- e2-128-467/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-00476-2023-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Alma Urbanavičienė
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „EMILĖ“
- Pareiškėjas
- Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir uždarosios akcinės bendrovės, „Nikosparta“
- Trečiasis asmuo
- valstybės įmonė Registrų centras
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „EMILĖ“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2024 m. sausio 2 d. nutarties, kuria nustatytas terminas atskirojo skundo trūkumams pašalinti, civilinėje byloje pagal pareiškėjų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir uždarosios akcinės bendrovės „Nikosparta“ pareiškimus dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „EMILĖ“, trečiasis asmuo – valstybės įmonė Registrų centras,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Kauno apygardos teismas 2023 m. gruodžio 19 d. nutartimi iškėlė bankroto bylą atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „EMILĖ“.
Atsiliepimas
2. Atsakovė, nesutikdama su šia nutartimi, pateikė atskirąjį skundą, kuriame prašė panaikinti Kauno apygardos teismo 2023 m. gruodžio 19 d. nutartį ir bylą perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.
3. Atsakovė atskirajame skunde neaptarė mokėtino žyminio mokesčio klausimo, taip pat nenurodė pagrindų, dėl kurių ji turėtų (galėtų) būti atleista nuo žyminio mokesčio sumokėjimo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Kauno apygardos teismas 2024 m. sausio 2 d. nutartimi atsakovei UAB „EMILĖ“ nustatė septynių dienų terminą nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos nutartyje nurodytam atskirojo skundo trūkumui pašalinti – 55 Eur žyminiam mokesčiui sumokėti ir pateikti teismui įrodymams, patvirtinantiems žyminio mokesčio sumokėjimą.
5. Teismas nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 80 straipsnio 2 dalį, už atskiruosius skundus žyminis mokestis nemokamas, išskyrus atskiruosius skundus dėl nutarčių dėl laikinųjų apsaugos priemonių ir atskiruosius skundus bankroto ar restruktūrizavimo bylose. Už šioje dalyje nurodytus atskiruosius skundus mokamas penkiasdešimt eurų žyminis mokestis. Jeigu atskirasis skundas pateikiamas teismui elektroninių ryšių priemonėmis, mokama 75 procentai už atskirąjį skundą mokėtinos žyminio mokesčio sumos (CPK 80 straipsnio 7 dalis). Mokėtinas žyminis mokestis yra indeksuojamas atsižvelgiant į ketvirčio vartojimo kainų indeksą, jeigu jis didesnis negu 110 (CPK 82 straipsnio 1 dalis).
6. Teismas nustatė, kad atsakovė nepateikė įrodymų apie už atskirąjį skundą sumokėtą žyminį mokestį. Atskirasis skundas teismui pateiktas per Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalą (toliau – EPP). Atsakovė nėra atleista nuo žyminio mokesčio sumokėjimo CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punkto pagrindu, kadangi nutartis, kuria atsakovei yra iškelta bankroto byla nėra įsiteisėjusi. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad pagrindas laikyti asmenį pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktą atleistinu nuo žyminio mokesčio mokėjimo yra įsiteisėjęs teismo sprendimas (nutartis) dėl fizinio ar juridinio asmens bankroto (nemokumo) bylos iškėlimo (CPK 18 straipsnis).
7. Žyminis mokestis, mokėtinas už atskirąjį skundą dėl nutarties iškelti bankroto bylą apskaičiuojamas taip: 50 x 75 proc. x 145,8 / 100 = 54,68 Eur, gautas dydis suapvalinamas iki 55 Eur. Žyminis mokestis indeksuojamas taikant 145,8 vartotojų kainų indeksą, galiojusį iki 2023 metų trečio ketvirčio pradžios palyginus su 2017 m. liepos mėn. (Lietuvos Respublikos statistikos departamento informacija), o suapvalinamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 66 straipsnio 4 dalimi (49 ir mažiau centų apvalinami mažinant (atmetant), 50 ir daugiau centų – didinant iki euro).
8. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, teismas atsakovei nustatė terminą atskirojo skundo trūkumui pašalinti – 55 Eur žyminiam mokesčiui sumokėti ir pateikti teismui įrodymams, patvirtinantiems žyminio mokesčio sumokėjimą, taip pat atsakovei išaiškino, jog nustatytu terminu nesumokėjus žyminio mokesčio, atskirasis skundas bus laikomas nepaduotu ir grąžintas jį padavusiam asmeniui (CPK 115 straipsnio 3 dalis).
III. Atskirojo skundo argumentai
9. Atsakovė UAB „EMILĖ“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2024 m. sausio 2 d. nutartį ir perduoti atskirojo skundo priėmimo klausimą spręsti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
9.1. Pirmosios instancijos teismas neteisingai aiškina ir taiko CPK 80 straipsnio 2 dalį – neva žyminiu mokesčiu apmokestinamas ir atskirasis skundas dėl teismo nutarties iškelti bankroto bylą panaikinimo.
9.2. Tačiau minėtas straipsnis aiškiai sako, kad už atskiruosius skundus žyminis mokestis nemokamas, išskyrus atskiruosius skundus dėl nutarčių dėl laikinųjų apsaugos priemonių ir atskiruosius skundus bankroto ar restruktūrizavimo bylose. Ši teisės norma nustato, kad žyminis mokestis mokamas už atskiruosius skundus dėl nutarčių, priimtų jau vykstančiose bankroto bylose. Žyminis mokestis nemokamas už atskiruosius skundus dėl nutarčių, kai bankroto byla dar nevyksta ir tik sprendžiamas jos iškėlimo klausimas.
9.3. Šiuo atveju atsakovo bankroto byla nėra pradėta. Atsakovas atskiruoju skundu apskundė teismo nutartį, kuria išspręstas klausimas dėl bankroto bylos iškėlimo. Vadinasi, žyminis mokestis už tokį atskirąjį skundą nėra mokamas, nes bankroto byla dar nėra pradėta. Dėl to pirmosios instancijos teismo nutartis yra neteisėta ir turi būti panaikinta.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Šiuo atveju absoliučių apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis). Taip pat nenustatyta aplinkybių, kurios teiktų pagrindą peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jo ribų.
11. Atskirasis skundas paduotas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsakovei UAB „EMILĖ“ nustatytas terminas atskirojo skundo trūkumui pašalinti, t. y. sumokėti žyminį mokestį už atskirąjį skundą. Taigi šioje apeliacinėje byloje nagrinėjimo dalyką sudaro patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias trūkumų šalinimo institutą, šioje byloje susiklosčiusios faktinės ir teisinės situacijos aplinkybėmis.
12. Žyminis mokestis – proceso įstatymo nustatyta pinigų suma, kurią šalys, tretieji asmenys, pareiškiantys savarankiškus reikalavimus, pareiškėjai ar kreditoriai privalo sumokėti už tam tikrus CPK nustatytus teismo atliekamus procesinius veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-277-248/2020 13 punktas). Teismų praktikoje išskiriami tokie žyminio mokesčio sumokėjimo teisiniu reguliavimu siekiami viešajam interesui svarbūs tikslai: įpareigoti asmenis, paduodančius teismui pareiškimus, kuriais siekiama jiems palankaus procesinio rezultato byloje, pateikti piniginį užtikrinimą ir taip apsaugoti kitus asmenis nuo aiškiai nepagrįstų pareiškimų (ieškinių, skundų); padengti tam tikrą valstybės išlaidų, skirtų teisingumo įgyvendinimo sistemai finansuoti, dalį; skatinti šalis ieškoti taikių ginčų sprendimo būdų ir kt. (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-71-516/2020; 2020 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-124-464/2020; kt.).
13. Pagal CPK 80 straipsnio 2 dalį, už atskiruosius skundus žyminis mokestis nemokamas, išskyrus atskiruosius skundus dėl nutarčių dėl laikinųjų apsaugos priemonių ir atskiruosius skundus bankroto ar restruktūrizavimo bylose. Už šioje dalyje nurodytus atskiruosius skundus mokamas penkiasdešimties eurų žyminis mokestis. Kitaip tariant, CPK 80 straipsnio 2 dalis nustato, jog žyminis mokestis mokamas už atskiruosius skundus dėl nutarčių dėl laikinųjų apsaugos priemonių ir atskiruosius skundus bankroto ar restruktūrizavimo bylose.
14. Apeliantė CPK 80 straipsnio 2 dalį aiškina taip, kad ši norma nustato, jog žyminis mokestis mokamas už atskiruosius skundus dėl nutarčių, kurios priimtos jau vykstančiose bankroto bylose. Atsakovės teigimu, ji konkrečiu atveju neturi mokėti žyminio mokesčio už atskirąjį skundą, teikiamą dėl nutarties, kuria jai iškelta bankroto byla, tuo pagrindu, kad bankroto byla dar nėra pradėta (nutartį dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovė siekia apskųsti atskiruoju skundu).
15. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pažymima, kad atskirieji skundai bankroto ar restruktūrizavimo bylose žyminiu mokesčiu neapmokestinami tik esant CPK ar kituose įstatymuose nustatytiems atleidimo nuo žyminio mokesčio pagrindams, pavyzdžiui, kai atskiruosius skundus paduoda asmenys, kuriems iškeltos bankroto ar restruktūrizavimo bylos (CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktas). Kitais atvejais, siekiant užtikrinti nemokumo procesų efektyvumą ir apriboti nepagrįstus skundus, žyminis mokestis už atskiruosius skundus bankroto ar restruktūrizavimo bylose mokamas CPK 80 straipsnio 2 dalies pagrindu (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1206-790/2020). Pagrindas laikyti asmenį pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktą atleistu nuo žyminio mokesčio mokėjimo yra įsiteisėjęs teismo procesinis sprendimas dėl bankroto bylos iškėlimo (CPK 18 straipsnis) (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. rugsėjo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-697-370/2021). Be to, Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad už atskiruosius skundus, pateiktus dėl nutarties iškelti bankroto bylą, kai tokius atskiruosius skundus paduoda patys juridiniai asmenys (atsakovai), dėl kurių ir priimta skundžiama nutartis dėl bankroto bylos iškėlimo, turi būti mokamas žyminis mokestis (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-936-241/2020; 2022 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-655-934/2022; 2022 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1008-910/2022; 2022 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1086-933/2022).
16. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad nutartis dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „EMILĖ“ nėra įsiteisėjusi (būtent dėl šios nutarties apeliantė teikia atskirąjį skundą, kuriam ir nustatytas terminas trūkumams pašalinti, t. y. sumokėti žyminį mokestį), todėl, vertinant nurodytus argumentus formuojamos teismų praktikos kontekste, nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo pritarti apeliantės pozicijai, jog ji, vadovaujantis CPK 80 straipsnio 2 dalimi, neturėtų mokėti žyminio mokesčio už atskirąjį skundą dėl nutarties, kuria jai iškelta bankroto byla, kadangi šiuo metu pagrindas atleisti apeliantę nuo žyminio mokesčio sumokėjimo CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punkto pagrindu neegzistuoja.
17. Kitokio vertinimo nesuponuoja ir apeliantės pozicija, kad neįsiteisėjus teismo nutarčiai dėl bankroto bylos iškėlimo, nėra ir bankroto bylos (t. y. kad bankroto byla dar nevyksta), todėl ji neturi mokėti žyminio mokesčio. Aplinkybė, kad nėra iškelta bankroto byla (neįsiteisėjusi teismo nutartis), įvertinus teismui pateikto procesinio dokumento (ieškinys dėl bankroto bylos iškėlimo) bei ginčo pobūdį (dėl bankroto bylos iškėlimo teisėtumo ir pagrįstumo), savaime nepaneigia fakto, jog teisme nagrinėjama civilinė byla dėl juridinio asmens bankroto teisinių santykių, t. y. bankroto byla (Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 2 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-655-934/2022).
18. Apeliantė (atsakovė), teikdama atskirąjį skundą, nereiškė prašymo iš dalies atleisti ją nuo žyminio mokesčio mokėjimo ar žyminio mokesčio mokėjimą atidėti, todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas apskųsta nutartimi pagrįstai ir teisėtai taikė trūkumų šalinimo institutą, nustatydamas jai terminą sumokėti žyminį mokestį už pateiktą atskirąjį skundą (CPK 80 straipsnio 2 dalis), todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.
19. Nepaisant to, iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad apeliantė atskirąjį skundą dėl nutarties, kuria jai nustatytas terminas pašalinti trūkumus (sumokėti žyminį mokestį už paduodamą atskirąjį skundą) į EPP įkėlė 2024 m. sausio 10 d. Tą pačią 2024 m. sausio 10 d. Kauno apygardos teisme užregistruotas ir apeliantės paštu atsiųstas 2024 m. sausio 9 d. lydraštis, kuriame nurodoma, jog apeliantė teismo nustatytus trūkumus ištaisė, todėl prašo priimti jos atskirąjį skundą dėl 2023 m. gruodžio 19 d. nutarties. Prie šio lydraščio pateiktas ir 2024 m. sausio 9 d. mokėjimo dokumentas, patvirtinantis 55 Eur žyminio mokesčio sumokėjimą. Atsižvelgdamas į tai, pirmosios instancijos teismas 2024 m. sausio 15 d. rezoliucija atskirąjį skundą dėl 2023 m. gruodžio 19 d. nutarties, kuria apeliantei iškelta bankroto byla, priėmė. Įvertinus tai, kad apeliantė, nors ir nesutikdama su atskirajam skundui nustatytais trūkumais, juos ištaisė dar nepasibaigus pirmosios instancijos teismo nustatytam terminui, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nustatyti naujo termino trūkumams šalinti, kadangi trūkumai jau yra pašalinti.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2024 m. sausio 2 d. nutartį palikti nepakeistą.