Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Lavirita“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. gegužės 17 d. nutarties, kuria atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Lavirita“ nustatytas terminas atskirojo skundo trūkumams pašalinti, civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Rasa“ pareiškimą atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Lavirita“ dėl bankroto bylos iškėlimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

2. Atsakovė dėl Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. gegužės 9 d. nutarties pateikė atskirąjį skundą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

5. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Pagal CPK 338 straipsnį atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK III dalies XVI skyriaus antrajame skirsnyje nustatytas išimtis. Nagrinėjamu atveju Lietuvos apeliacinis teismas nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų.

6. Apeliacinis procesas vyksta dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsakovei UAB „Lavirita“ nustatytas 7 dienų terminas atskirojo skundo trūkumams pašalinti – sumokėti 38,00 Eur žyminį mokestį.

Atskirasis skundas netenkintinas.

Dėl atskirojo skundo trūkumų nustatymo (ne)pagrįstumo

8. Pagal CPK 80 straipsnio 2 dalį, už atskiruosius skundus žyminis mokestis nemokamas, išskyrus atskiruosius skundus dėl nutarčių dėl laikinųjų apsaugos priemonių ir atskiruosius skundus bankroto ar restruktūrizavimo bylose. Už šioje dalyje nurodytus atskiruosius skundus mokamas penkiasdešimt eurų žyminis mokestis. Pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktą, bylose, kurias nagrinėja teismai, nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleidžiamas juridinis asmuo, kuriam iškelta bankroto ar restruktūrizavimo byla arba kurio bankroto procesas vyksta ne teismo tvarka, ar fizinis asmuo, kuriam iškelta bankroto byla, o kiti dalyvaujantys byloje asmenys – už šioje byloje paduotus apeliacinius ir kasacinius skundus.

9. Kasacinio teismo praktikoje, aiškinant ĮBĮ nuostatas, pažymėta, kad civilinei bylai iškelti pakanka atlikti vieną teismo procesinį veiksmą – priimti rezoliuciją (CPK 137 straipsnio 1 dalis). Bankroto bylai iškelti, priešingai, reikalingi du savarankiški teismo procesiniai veiksmai: 1) priimti rezoliuciją dėl pareiškimo priėmimo; 2) priimti nutartį dėl bankroto bylos iškėlimo (ĮBĮ 9 straipsnio 4, 5 dalys). Tik esant abiem teigiamiems procesiniams veiksmams, pripažintina, kad bankroto byla yra iškelta. Bankroto bylos procedūrų pradžia laikytinas bankroto bylos iškėlimas, t. y. momentas, kai įsiteisėja teismo nutartis dėl bankroto bylos iškėlimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-587/2008). Šis išaiškinimas išlieka aktualus ir įsigaliojus Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymui (toliau – JANĮ), kadangi nemokumo bylos iškėlimo teisinis reglamentavimas priėmus JANĮ šiuo aspektu nepakito (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-211-823/2021).

10. Teismų praktikoje pažymima, jog atskirieji skundai bankroto ar restruktūrizavimo bylose žyminiu mokesčiu neapmokestinami tik esant CPK ar kituose įstatymuose nustatytiems atleidimo nuo žyminio mokesčio pagrindams, pavyzdžiui, kai atskiruosius skundus paduoda asmenys, kuriems iškeltos bankroto ar restruktūrizavimo bylos (CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktas). Kitais atvejais, siekiant užtikrinti nemokumo procesų efektyvumą ir apriboti nepagrįstus skundus, žyminis mokestis už atskiruosius skundus bankroto ar restruktūrizavimo bylose mokamas CPK 80 straipsnio 2 dalies pagrindu (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1206-790/2020). Pagrindas laikyti asmenį pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktą atleistinu nuo žyminio mokesčio mokėjimo yra įsiteisėjęs teismo procesinis sprendimas dėl bankroto bylos iškėlimo (CPK 18 straipsnis) (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. rugsėjo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-697-370/2021). Teismų praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, jog už atskiruosius skundus, pateiktus dėl nutarties iškelti bankroto bylą, turi būti mokamas žyminis mokestis (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. gegužės 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-936-241/2020; 2022 m. sausio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-186-407/2022; 2022 m. balandžio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-448-302/2022).

11. Nagrinėjamu atveju byloje esančiais duomenimis nustatyta, jog nutartis dėl bankroto bylos iškėlimo nėra įsiteisėjusi, todėl vertinant nurodytus argumentus formuojamos teismų praktikos kontekste, nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo pritarti apeliantės pozicijai, jog ji turėtų būti atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punkto pagrindu.

12. Apeliantė taip pat nurodė, jog neįsiteisėjus teismo nutarčiai dėl bankroto bylos iškėlimo, nėra ir bankroto bylos, todėl ji neturi mokėti žyminio mokesčio (CPK 80 straipsnio 2 dalis). Apeliantės argumentai, teismo vertinimu, nepaneigia teismo išvadų dėl žyminio mokesčio mokėjimo privalomumo. Aplinkybė, jog nėra iškelta bankroto byla (neįsiteisėjusi teismo nutartis), įvertinus teismui pateikto procesinio dokumento (ieškinys dėl bankroto bylos iškėlimo) bei ginčo pobūdį (dėl bankroto bylos iškėlimo teisėtumo ir pagrįstumo), savaime nepaneigia fakto, jog teisme nagrinėjama civilinė byla dėl juridinio asmens bankroto teisinių santykių, t. y. bankroto byla (JANĮ 2 straipsnio 3 dalis).

13. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai taikė trūkumų šalinimo institutą, siūlydamas atsakovei sumokėti žyminį mokestį už pateiktą atskirąjį skundą (CPK 80 straipsnio 2 dalis).

Dėl žyminio mokesčio dydžio

14. CPK 80 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad už atskiruosius skundus bankroto ir restruktūrizavimo bylose mokamas 50,00 Eur žyminis mokestis. Jeigu procesiniai dokumentai teikiami į bylą tik elektroninių ryšių priemonėmis, mokama 75 proc. už procesinį dokumentą mokėtinos sumos (CPK 80 straipsnio 7 dalis).

15. CPK pakeitimai, kuriais nustatytas žyminio mokesčio, mokėtino už atskiruosius skundus bankroto bylose, dydis – 50,00 Eur – įsigaliojo 2017 m. liepos 1 d. Atskirasis skundas dėl Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. gegužės 9 d. nutarties teisme gautas 2022 m. gegužės 17 d. Šiuo atveju už atskirąjį skundą mokėtina žyminio mokesčio suma sudaro 46,95 Eur ((50,00 Eur x 75 proc. x 125,2) / 100). Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – MAĮ) 66 straipsnio 4 dalyje nurodyta, jog mokesčiai ir su jais susijusios sumos apskaičiuojami eurais. Jeigu įstatymai arba jų įgyvendinamieji teisės aktai nenustato kitaip, kiekviena piniginė prievolė apvalinama taip: 49 ir mažiau centų apvalinami mažinant (atmetant), 50 ir daugiau centų – didinant iki euro. Taigi, pirmosios instancijos teismo nutartis patikslinama, siūlant atsakovei UAB „Lavirita“ sumokėti ne 38,00 Eur, o 47,00 Eur dydžio žyminį mokestį už atskirąjį skundą.

Dėl bylos procesinės baigties

16. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių visumą bei atskirojo skundo argumentus, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, nustatydamas terminą trūkumams pašalinti – žyminiam mokesčiui sumokėti, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios keisti ar naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra, todėl atskirasis skundas atmestinas, o skundžiama nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

17. Atsižvelgiant į tai, kad atskirojo skundo nagrinėjimo metu skundžiama 2022 m. gegužės 17 d. nutartimi nustatytas terminas procesinio dokumento trūkumams pašalinti yra pasibaigęs, vadovaujantis civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principais, CPK 78 straipsniu ir 115 straipsnio 2 dalimi, 316 straipsnio 1 dalimi, spręstina, jog yra pagrindas atnaujinti praleistą terminą ir nustatyti naują terminą pirmosios instancijos teismo skundžiamoje nutartyje nurodytiems atskirojo skundo trūkumams pašalinti. Išaiškinti, kad iki nustatyto termino nepašalinus atskirojo skundo trūkumų, atskirasis skundas bus laikomas nepaduotu ir grąžintas apeliantui (CPK 115 straipsnio 3 dalis, 316 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atsakovės UAB „Lavirita“ atskirojo skundo netenkinti.

Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. gegužės 17 d. nutartį palikti nepakeistą.

Atnaujinti Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. gegužės 17 d. nutartimi nustatytą terminą atskirojo skundo trūkumams pašalinti.

Nustatyti atsakovei UAB „Lavirita“ terminą iki 2022 m. birželio 24 d. Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. gegužės 17 d. nutartyje nurodytiems atskirojo skundo trūkumams pašalinti, patikslinant, jog mokėtino žyminio mokesčio suma sudaro 47,00 Eur.

Ši Lietuvos apeliacinio teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.