Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Civilinė byla Nr. e2-774-881/2022 Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00072-2022-2 Procesinio sprendimo kategorija 3.4.3.2.1.2 (S)

2022 m. liepos 21 d.

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Lavirita“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. gegužės 9 d. nutarties civilinėje byloje pagal kreditorės uždarosios akcinės bendrovės „Rasa“ pareiškimą dėl nemokumo bylos iškėlimo atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Lavirita“,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Kreditorė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Rasa“ (toliau – ir kreditorė) teismui padavė pareiškimą, prašydama iškelti nemokumo bylą UAB „Lavirita“ (toliau – ir atsakovė).

2. Kreditorė nurodė, kad jos reikalavimo suma atsakovei sudaro 547 988,86 Eur (403 800 Eur negrąžinta paskola ir 144 188,86 Eur palūkanų). UAB „Rasa“ ir UAB „Lavirita“ 2017 m. kovo 30 d. pasirašė paskolos sutartį (toliau – ir 2017 m. kovo 30 d. paskolos sutartis), kurios pagrindu UAB „Rasa“ įsipareigojo iki 2017 m. birželio 1 d. suteikti UAB „Lavirita“ iki 90 000 Eur dydžio paskolą, o UAB „Lavirita įsipareigojo paskolą grąžinti iki 2020 m. gegužės 31 d. ir sumokėti 6 proc. dydžio metines palūkanas. Vykdydama 2017 m. kovo 30 d. paskolos sutartį kreditorė suteikė atsakovei 73 800 Eur paskolą. Kreditorė ir atsakovė 2017 m. balandžio 12 d. sudarė paskolos sutartį (toliau – 2017 m. balandžio 12 d. paskolos sutartis), kurios pagrindu kreditorė įsipareigojo iki 2017 m. gegužės 15 d. suteikti atsakovei 330 000 Eur paskolą, o atsakovė įsipareigojo minėtą paskolą grąžinti iki 2020 m. gegužės 14 d. ir sumokėti 6 proc. dydžio metines palūkanas. Vykdydama 2017 m. balandžio 12 d. paskolos sutartį, kreditorė suteikė atsakovei 330 000 Eur paskolą. Kreditorė 2021 m. gruodžio 31 d. kreipėsi į atsakovę su raginimu grąžinti suteiktą paskolą ir sumokėti palūkanas, tačiau atsakovė savo prievolės kreditorei neįvykdė. Kreditorė 2022 m. sausio 12 d. kreipėsi į atsakovę su pranešimu, prašydama įvykdyti prievoles ir nurodė, kad pranešime nurodytu terminu prievolių neįvykdžius, kreditorė kreipsis į teismą dėl bankroto bylos atsakovei iškėlimo. Kreditorė pažymėjo, kad atsakovė veiklos faktiškai nebevykdo, ji yra nemoki.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Klaipėdos apygardos teismas 2022 m. gegužės 9 d. nutartimi atsakovei UAB „Lavirita“ iškėlė bankroto bylą.

4. Teismas nurodė, kad kreditorė ir atsakovė 2017 m. kovo 30 d. ir 2017 m. balandžio 12 d. pasirašė paskolos sutartis. Iš 2017 m. kovo 30 d., 2017 m. kovo 31 d., 2017 m. balandžio 6 d., 2017 m. balandžio 25 d., 2017 m. balandžio 28 d., 2017 m. balandžio 29 d. mokėjimo pavedimų ir 2017 m. balandžio 14 d. kasos pajamų orderio, teismas nustatė, kad kreditorė atsakovei suteikė 408 000 Eur paskolą. Teismas sprendė, kad atsakovės skola kreditorei UAB „Rasa“ sudaro 408 000 Eur sumą. Paskola kreditorei nėra grąžinta. Byloje nėra duomenų, jog paskola atsakovei buvo suteikta UAB „Miesto skalbykla“ akcijoms įsigyti. Be to, teismas, vadovaudamasis atsakovės atsiliepime į kreditorės pareiškimą pateikta informacija ir Juridinių asmenų registro duomenimis, nustatė, kad UAB „Miesto skalbykla“ akcijos laikytinos atsakovės finansiniu turtu. Teismas pažymėjo, kad atsakovė nepateikė duomenų, jog tarp kreditorės ir atsakovės susiklostė jungtinės veiklos teisiniai santykiai, o kreditorė neturi reikalavimo teisės į atsakovę, kadangi atsakovės prievolę kreditorei yra įvykdžiusi atsakovės dukterinė įmonė UAB „Miesto skalbykla“.

5. Teismas iš paskutinių atsakovės pateiktų finansinės atskaitomybės dokumentų už 2022 m. nustatė, kad atsakovė turi turto už 402 029 Eur, o jos įsipareigojimai sudaro 523 958 Eur, taigi, atsakovė turi mažiau turto nei įsipareigojimų. Be to, atsakovė, apskaičiuodama per vienerius metus mokėtinas sumas, į 2022 m. balansą neįtraukė UAB „Rasa“ skolos, nors šios skolos mokėjimo terminas yra suėjęs. Teismas, vertindamas atsakovės nemokumą likvidumo testo aspektu, sprendė, kad atsakovės patiriami sunkumai, susiję su galimybe apmokėti skolą, nėra laikini. Atsakovė nepateikė duomenų kaip ketina tęsti ūkinę komercinę veiklą bei padengti įsiskolinimą kreditoriams. Įmonėje dirba tik du darbuotojai, iš kurių vienas ėjo vadovo pareigas. Nors atsakovė pateikė 2022 m. balandžio 29 d. statybos rangos sutartį sudarytą su UAB „Domresta“, tačiau teismas padarė išvadą, kad atsakovė nėra pajėgi įvykdyti statybos rangos sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, o piniginės lėšos, kurias atsakovė ketina gauti pagal sutartį, nėra pakankamos įmonės kreditiniams įsipareigojimams padengti. Kitų duomenų apie vykdomą ūkinę komercinę veiklą (darbo sutartis su darbuotojais, užsakymai iš tiekėjų (klientų) ir t. t.) atsakovė nepateikė. Teismas, įvertinęs pradelstas finansines prievoles ir nenustatęs duomenų apie tai, kokiais finansavimo šaltiniais atsakovė ketina dengti esamus finansinius įsipareigojimus kreditoriams, sprendė, kad atsakovės negalėjimas apmokėti skolas nėra laikinas ir dėl to atsakovė laikytina nemokia. Atsakovė negeneruoja pajamų, kuriomis galėtų ateityje atsiskaityti su kreditoriais, todėl atsakovei keltina bankroto byla.

III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

6. Atsakovė UAB „Lavirita“ pateikė teismui atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. gegužės 9 d. nutartį dėl UAB „Lavirita“ bankroto bylos iškėlimo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

6.1. Atsakovė kreditorei neturi neįvykdytos ir neginčijamos prievolės. Kreditorė iš akcinės bendrovės (toliau – AB) „Šiaulių bankas“ gavo kreditą UAB „Miesto skalbykla“ akcijoms įsigyti. Gautą kreditą kreditorė perdavė atsakovei, kad ji įsigytų UAB „Miesto skalbykla“ akcijas. Didžioji dalis (400 000 Eur) atsakovės turto yra 1 000 vnt. UAB „Miesto skalbykla“ akcijų. Tai, kad kreditorė gavo iš AB „Šiaulių bankas“ kreditą UAB „Miesto skalbykla“ akcijų įsigijimui, įrodo, jog kreditorė reikalavimus kildina ne iš paskolos teisinių santykių, o iš jungtinės veiklos teisinių santykių. Aplinkybė, kad atsakovei kreditorės duoti pinigai buvo skirti UAB „Miesto skalbykla“ akcijoms įsigyti, patvirtina pradinių kreditorės mokėjimų paskirtyje nurodytas mokėjimų tikslas „avansas pagal preliminarią sutartį“. Atsakovei įsigijus UAB „Miesto skalbykla“ akcijas, kreditorės tuometinė direktorė S. U. (ji pasirašė paskolos sutartis) perėmė ir faktinį UAB „Miesto skalbykla“ valdymą. Prievoles kreditorei pagal paskolos sutartis vykdė UAB „Miesto skalbykla“, po to, kai UAB „Miesto skalbykla“ valdymą perėmė S. U. Pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl realių šalių tarpusavio įsipareigojimų.

6.2. UAB „Miesto skalbykla“ valdymas buvo faktiškai užimtas UAB „Rasa“ atstovų, todėl atsakovė neturėjo duomenų apie UAB „Miesto skalbykla“ finansinę padėtį, prievolių vykdymą. Kreditorė neperduoda UAB „Miesto skalbykla“ dokumentų, kad būtų galima sudaryti konsoliduotą finansinę atskaitomybę.

6.3. Pirmosios instancijos teismo išvados dėl atsakovės nemokumo yra prieštaringos. Teismas pagal balanso duomenis laikė, kad atsakovė buvo moki, tačiau nepagrįstai sprendė, jog atsakovė nėra moki. Atsakovė neturi įsiskolinimų Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI), Socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VSDFV) ar darbuotojams. Net tuo atveju, jeigu būtų pripažinta, kad kreditorė turi reikalavimo teisę, atsakovė turi pakankamai turto (UAB „Miesto skalbykla“ akcijos), kuris gali būti panaudotas kreditorės reikalavimų tenkinimui. Atsakovė iki šiol vykdo ūkinę komercinę veiklą, nors dėl COVID-19 pandemijos metu taikytų ribojimų, jos veiklos mastas sumažėjo ir atsakovės veikla buvo nuostolinga. Atsakovė yra gyvybinga ir aktyvi ūkinės veiklos dalyvė, nes sudarė naują didelės vertės komercinę sutartį, kuri patvirtina atsakovės galimybę tęsti veiklą.

6.4. Nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovė nėra pajėgi įvykti statybos rangos sutartimi prisiimtų įsipareigojimų. Jau vien sutarties sudarymas įrodo, kad atsakovė vykdo ūkinę komercinę veiklą.

7. Kreditorė UAB „Rasa“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė paskolą gavo. Paskolos sutartys nėra nuginčytos ar pripažintos negaliojančiomis. Turtas, kurį atsakovė teigia įsigijusi iš gautos paskolos, buvo ir yra atsakovės finansinis turtas. Kreditorė turi reikalavimo teisę, reikalavimo įvykdymo terminai yra pasibaigę, todėl kreditorė turėjo teisę kreiptis į teismą dėl bankroto bylos atsakovei iškėlimo. Pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai nusprendė iškelti atsakovei bankroto bylą, todėl pirmosios instancijos teismo nutarties atskirojo skundo motyvais keisti ar naikinti nėra pagrindo.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8. Apeliacine tvarka nagrinėjamos bylos dalykas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria UAB „Lavirita“ iškelta bankroto byla, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

9. Byla apeliacine tvarka nagrinėjama neperžengiant atskirajame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai, bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320, 338 straipsniai). Nagrinėjamu atveju absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

10. Byloje ginčas kilo dėl UAB „Lavirita“ nemokumo vertinimo. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nustatė, kad UAB „Lavirita“ yra nemoki ir iškėlė įmonei bankroto bylą. Atsakovė su tokiu vertinimu nesutinka, todėl apeliacinės instancijos teismas įvertina pirmosios instancijos teismo nutarties iškelti UAB „Lavirita“ bankroto bylą teisėtumą ir pagrįstumą.

11. Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – ir JANĮ) 21 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad bankroto byla keliama, jeigu juridinis asmuo yra nemokus ir jam nėra keliama restruktūrizavimo byla. Vadovaujantis JANĮ 22 straipsnio 3 dalimi, teismas atsisako iškelti bankroto bylą, jeigu yra bent viena iš šių aplinkybių: a) juridinis asmuo iki teismo nutarties iškelti bankroto bylą priėmimo patenkina kreditoriaus, kuris kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, reikalavimus; b) juridinis asmuo nėra nemokus; c) pareiškimo iškelti bankroto bylą nagrinėjimo metu teismas nustato, kad juridinio asmens turto nepakanka bankroto proceso administravimo išlaidoms apmokėti, išskyrus JANĮ 23 straipsnio 1 dalyje nurodytą atvejį.

12. JANĮ 2 straipsnio 7 dalyje juridinio asmens nemokumas apibrėžiamas kaip juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę. Taigi, įstatymų leidėjas juridinio asmens nemokumą sieja su dviem alternatyviomis sąlygomis – negalėjimu laiku vykdyti turtines prievoles ir juridinio asmens įsipareigojimų viršijimu jo turimo turto vertei.

13. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad juridinio asmens nemokumas sietinas ir su kitais rimtais finansiniais sunkumais, kuriuos atspindi tokie požymiai: 1) juridinis asmuo nebevykdo įstatuose apibrėžtos veiklos arba vykdoma veikla ilguoju periodu kuria tik nuostolius ir nėra perspektyvų atkurti įprastos veiklos vykdymą ir stabilizuoti padėtį; 2) juridinis asmuo sistemiškai nevykdo savo įsipareigojimų kreditoriams; 3) juridinis asmuo neturi turto, kuris būtų pakankamas kreditorių finansiniams reikalavimams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-105-684/2019).

14. Kiekvienu atveju sprendžiant klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo svarbu nuodugniai išsiaiškinti, ar bendrovė yra iš tiesų nemoki ir nebegalės vykdyti veiklos, ar ji tik turi laikinų finansinių sunkumų, kurie gali būti išspręsti išsaugant bendrovę kaip veikiantį rinkos dalyvį (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. rugpjūčio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1128-381/2019). Bankroto proceso paskirtis ir tikslas yra ne tik pašalinti nemokią įmonę iš rinkos ir taip užtikrinti rinkos stabilumą bei skatinti ekonominį kilimą, bet ir, konstatavus bendrovės nemokumą, greičiau apsaugoti nemokios bendrovės kreditorių ir pačios bendrovės interesus (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-680-241/2020). Sprendžiant bankroto bylos iškėlimo įmonei klausimą, mokumo pagrindimo našta perkeliama įmonei, kuriai prašoma iškelti bankroto bylą (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis, JANĮ 20 straipsnio 2 dalis). Todėl būtent ji turi pateikti įrodymus, pagrindžiančius jos pakankamą finansinę padėtį (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1342-585/2020).

15. Nagrinėjamu atveju kreditorė su pareiškimu kreipėsi į teismą prašydama iškelti bankroto bylą atsakovei, teigdama, kad atsakovė jai yra skolinga 547 988,86 Eur sumą. Šį reikalavimą kildina iš 2021 m. kovo 30 d. ir 2017 m. balandžio 12 d. paskolų sutarčių sudarytų su atsakove. Atsakovė atskirajame skunde nesutinka, kad ji yra skolinga kreditorei. Atsakovės teigimu, tarp šalių susiklostė jungtinės veiklos teisiniai santykiai, o ne paskolos teisiniai santykiai, kita vertus, atsakovė teigia, jog paskolą kreditorei grąžino UAB „Miesto skalbykla“.

16. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovės įrodinėjama aplinkybė, kad paskolos sutartys nebuvo sudarytos, nesudaro pagrindo spręsti, jog byloje pateiktos paskolos sutartys iš tiesų nebuvo sudarytos. Kreditorė teismui kartu su pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo pateikė kreditorės ir atsakovės 2017 m. kovo 30 d. ir 2017 m. balandžio 12 d. pasirašytas paskolos sutartis. Byloje nėra ginčo, kad atsakovė, po paskolų sutarčių pasirašymo, gavo 408 000 Eur sumą iš kreditorės. Byloje kitų sutarčių ir / ar leistinų įrodymų patvirtinančių, kad tarp kreditorės ir atsakovės būtų buvę susiklostę kitokio pobūdžio teisiniai santykiai, nėra. Byloje nepateikta duomenų, patvirtinančių atsakovės argumentus, kad kreditorė neturi galiojančios reikalavimo teisės ir / ar kad prievolė yra įvykdyta. Byloje nėra reikšmingi atsakovės argumentai dėl UAB „Miesto skalbykla“ faktinio valdymo, finansinių dokumentų ir jos kaip juridinio asmens sandorių su kitais juridiniais asmenimis vykdymas. Kreditorė kreipėsi į teismą dėl atsakovės, kaip skolininkės, įsipareigojimų kreditorei nevykdymo. Atsakovė nepateikė teismui duomenų, kad UAB „Miesto skalbykla“ vykdė įsipareigojimus pagal atsakovės ir kreditorės pasirašytas 2017 m. kovo 30 d. ir 2017 m. balandžio 12 d. paskolų sutartis. Byloje esant duomenims, kad kreditorė suteikė atsakovei 408 000 Eur paskolos sumą pagal sudarytas paskolos sutartis ir nesant duomenų, jog atsakovė grąžino kreditorei gautą paskolos sumą, pirmosios instancijos teismo išvada, kad kreditorė turi 408 000 Eur reikalavimo teisę yra teisėta ir pagrįsta.

17. Atskirajame skunde nesutinkama su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovė UAB „Lavirita“ yra nemokus juridinis asmuo. Sprendžiant bylą pagal atskirąjį skundą vadovaujamasi CPK 185 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta norma, jog teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais.

18. Pagal 2022 m. kovo 16 d. tarpinio balanso duomenis atsakovė turėjo 402 029 Eur turto ir 523 958 Eur įsipareigojimų. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovė į 2022 m. kovo 16 d. tarpinį balansą, apskaičiuodama per vienerius metus mokėtinas sumas, neįtraukė kreditorės skolos, nors šios skolos mokėjimo terminas yra suėjęs. Tai leidžia daryti išvadą, kad apeliantė pagal balanso testą yra neabejotinai nemoki. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovė nepateikė duomenų, kaip ji ketina tęsti ūkinę komercinę veiklą. Nors atsakovė pirmosios instancijos teismui pateikė 2022 m. balandžio 29 d. statybos rangos sutartį, pasirašytą su UAB „Domresta“, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šios sutarties pasirašymas savaime neįrodo, kad atsakovė vykdo ūkinę komercinę veiklą ir iš jos gauna pajamas. Pagal viešus VSDFV duomenis bendrovėje nuo 2019 m. birželio mėn., išskyrus 2020 m. gegužės mėn., dirba du darbuotojai (apdrausti asmenys), 2020 m. gegužės mėn. dirbo vienas apdraustas darbuotojas (žr. http://atvira.sodra.lt/imones/detaliai/index.html?code=227770 ). Bendrovės turto vertę sudaro 400 000 Eur finansinis turtas (UAB „Miesto skalbykla“ akcijų vertė), 1 658 Eur materialus turtas (baldai, telefonas), trumpalaikis turtas (atsargos) 370 Eur. Atsakovė neturi savo vardu registruoto nekilnojamojo turto ir / ar transporto priemonių. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad atsakovė yra pradelsusi vykdyti įsipareigojimus ne tik kreditorei UAB „Rasa“, bet ir kitiems kreditoriams. Iš UAB „Lavirita“ kreditorių sąrašo matyti, kad atsakovė turi 440 740,60 Eur pradelstų įsiskolinimų: 110,97 Eur skola UAB „Bitė Lietuva“; 1 376,41 Eur skola AB „Telia“; 425,14 Eur skola UAB „Circle K Lietuva“; 438 828 Eur skola UAB „Rasa“. Atsakovė taip pat turi nepradelstų įsipareigojimų: 65 399,57 Eur skola UAB „Beltranza“; 141,63 Eur skola UAB „Deglo transportas“; 8 270 Eur skola UAB „Intervest“; 10 022,14 Eur R. P.

19. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis apie atsakovės UAB „Lavirita“ mokumą, sprendžia, kad atskirajame skunde nurodyta aplinkybė, jog atsakovė UAB „Lavirita“ sudarė statybos rangos sutartį su UAB „Domresta“, nekeičia pirmosios instancijos teismo išvadų dėl atsakovės nemokumo pagrįstumo. Atsakovė atskirajame skunde nepateikė duomenų kaip atsakovė ketina įvykdyti 2022 m. balandžio 29 d. statybos rangos sutartimi prisiimtus įsipareigojimus ir atitinkamai tęsti ūkinę komercinę veiklą bei padengti įsiskolinimus kreditoriams.

20. Byloje surinkti ir pirmosios instancijos teismo įvertinti duomenys leidžia pritarti skundžiamos nutarties išvadoms, kad apeliantės finansiniai sunkumai nėra trumpalaikio pobūdžio, t. y. apeliantė pagrįstai pripažinta nemokia ir taikant likvidumo testą. Įvertinus apeliantės turimų įsipareigojimų ir turto santykį, nėra pagrindo spręsti, jog atsakovė savo įsiskolinimus būtų pajėgi padengti ateityje. Pagal byloje esančius duomenis realių perspektyvų stabilizuoti atsakovės finansinę padėtį nėra (jų apeliantė leistinais įrodymais neįrodė), todėl vienintelis nemokumo problemos sprendimo būdas yra bankroto bylos atsakovei iškėlimas (JANĮ 21 straipsnio 2 dalis, 2 straipsnio 7 dalis).

21. Kitokios išvados neleidžia padaryti ir byloje nustatytos aplinkybės, kad atsakovė galimai neturi įsiskolinimų VMI, VSDFV, darbuotojams. Šios aplinkybės neįrodo jos pajėgumo ateityje atsiskaityti su esamais kreditoriais.

22. Atskirai pažymėtina, kad sprendžiant bankroto bylos iškėlimo bendrovei klausimą, mokumo pagrindimo našta perkeliama bendrovei, kuriai prašoma iškelti bankroto bylą (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis, JANĮ 20 straipsnio 2 dalis). Todėl pačiai bendrovei tenka pareiga pateikti įrodymus, pagrindžiančius pakankamai gerą jos finansinę padėtį (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1342-585/2020).

23. Taigi, konstatuotina, kad atskirajame skunde išdėstytos aplinkybės, jog atsakovė pasirašė statybos rangos sutartį ar tai, kad atsakovė galimai neturi įsipareigojimų VMI, VSDFV ar darbuotojams, pirmosios instancijos teismo išvadų dėl atsakovės nemokumo nekeičia, pagrindo panaikinti skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties nesudaro.

24. Apeliacinės instancijos teismas, apibendrindamas išdėstytus argumentus, daro išvadą, kad byloje surinktų duomenų visuma pakankama pripažinti, jog atsakovė yra nemoki (sistemingai laiku negali vykdyti turtinių prievolių; įsipareigojimai viršija turto vertę), ji nevykdo ir nebegalės vykdyti veiklos, todėl, siekiant apsaugoti nemokios bendrovės kreditorių ir pačios bendrovės interesus, jai pagrįstai buvo iškelta bankroto byla. Pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė nemokumo procesą reglamentuojančias teisės normas, teisingai nustatė bylai reikšmingas faktines aplinkybes, atskirojo skundo argumentais pagrindo panaikinti ar pakeisti skundžiamą teismo nutartį nėra, todėl skundas atmetamas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. gegužės 9 d. nutartį palikti nepakeistą.