- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-05-09
- Bylos Nr.
- eB2-80-618/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-57-3-00072-2022-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Larisa Šimanskienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Rasa“
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Lavirita“
- Kategorijos
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Larisa Šimanskienė
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Rasa“ pareiškimą atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Lavirita“ dėl bankroto bylos iškėlimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Rasa“ kreipėsi į teismą, prašydama iškelti bankroto bylą atsakovei UAB „Lavirita“.
1.1. Nurodė, kad 2017 m. kovo 30 d. šalys sudarė Paskolos sutartį (toliau – 2017 m. kovo 30 d. Paskolos sutartis), ja ieškovė įsipareigojo iki 2017 m. birželio 1 d. suteikti atsakovei iki 90 000 Eur paskolą, o atsakovė įsipareigojo minėtą paskolą grąžinti iki 2020 m. gegužės 31 d. ir sumokėti 6 proc. dydžio metines palūkanas. Minėtos sutarties pagrindu ieškovė suteikė atsakovei 73 800 Eur paskolą. 2017 m. balandžio 12 d. šalys sudarė Paskolos sutartį (toliau – 2017 m. balandžio 12 d. Paskolos sutartis), ja ieškovė įsipareigojo iki 2017 m. gegužės 15 d. suteikti atsakovei 330 000 Eur paskolą, atsakovė įsipareigojo minėtą paskolą grąžinti iki 2020 m. gegužės 14 d. ir sumokėti 6 proc. dydžio metines palūkanas. Vykdydama 2017 m. balandžio 12 d. Paskolos sutartį, ieškovė suteikė atsakovei 330 000 Eur paskolą. 2021 m. gruodžio 31 d. ieškovė kreipėsi į atsakovę su raginimu grąžinti suteiktą paskolą ir sumokėti palūkanas, tačiau atsakovė savo prievolės ieškovei neįvykdė. Ieškovė 2022 m. sausio 12 d. kreipėsi į atsakovę su pranešimu, prašydama įvykdyti savo prievoles ir nurodė, jog, pranešime nurodytu terminu prievolių neįvykdžius, ieškovė kreipsis į teismą dėl bankroto bylos atsakovei iškėlimo. Ieškovė pažymi, kad atsakovė veiklos faktiškai nebevykdo, ji yra nemoki. Remiantis atsakovės 2020 m. balanso duomenimis, įmonės turtas sudarė 464 114 Eur, o jos skoliniai įsipareigojimai – 522 834 Eur. Remiantis Nekilnojamojo turto registro duomenimis, atsakove? savo vardu registruoto nekilnojamojo turto neturi. Šiuo metu atsakovės skola ieškovei sudaro 547 988,86 Eur, t. y. 403 800 Eur negrąžintos paskolos ir 144 188,86 Eur (su PVM) palūkanų.
Atsiliepimas
2. Atsakovė UAB „Lavirita“ atsiliepimu į pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo su pareiškimu nesutinka ir prašo jį atmesti.
2.1. Nurodo, kad atsakovė neturi neįvykdytos ir neginčijamos prievolės ieškovei. Pagrindinį atsakovės turtą sudaro UAB „Miesto skalbykla“ akcijos, t. y. atsakovei priklauso 1 000 vnt. UAB „Miesto skalbykla“ akcijų 400 000 Eur vertės. Minėtas akcijas atsakovė įsigijo ieškovės prašymu. Pažymėtina, kad ieškovė, siekdama įsigyti UAB „Miesto skalbykla“ akcijas, pasiėmė paskolą iš akcinės bendrovės (toliau – ir AB) Šiaulių banko ir šias pinigines lėšas vėliau suteikė atsakovei kaip paskolą. Tai reiškia, kad atsakovės prievolė ieškovei yra kilusi iš jungtinės veiklos teisinių santykių. Ieškovė neturi reikalavimo teisės į atsakovę, kadangi atsakovės prievolę ieškovei yra įvykdžiusi atsakovės dukterinė įmonė UAB „Miesto skalbykla“.
2.2. Nagrinėjamu atveju ieškovė pateikė teismui atsakovei adresuotą pranešimą dėl prievolės (ne)vykdymo ir ketinimo kreiptis į teismą dėl bankroto bylos atsakovei iškėlimo bei pašto kvitą, tačiau atsakovė šio pranešimo nėra gavusi. Šios aplinkybės sudaro pagrindą vertinti, kad ieškovė nėra tinkamai įvykdžiusi Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – ir JANĮ) 9 straipsnyje nustatyto reikalavimo informuoti atsakovę apie ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo, todėl ji neturi teisės kreiptis į teismą dėl bankroto bylos atsakovei iškėlimo.
2.3. Atsakovė šiuo metu vykdo veiklą, nėra likviduojama dėl bankroto, tačiau susiduria su laikinais finansiniais sunkumais. Atsakovė vykdo visus einamuosius mokėjimus, neturi pradelstų įsipareigojimų Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI), Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai (toliau – ir VSDFV) ar darbuotojams. Ieškovė turi pakankamai turto ieškovės reikalavimams patenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo tenkintinas
3. Atsakovės teigimu, ieškovė pateikė teismui atsakovei adresuotą pranešimą dėl prievolės (ne)vykdymo ir ketinimo kreiptis į teismą dėl bankroto bylos atsakovei iškėlimo bei pašto kvitą, tačiau atsakovė šio pranešimo nėra gavusi. Tai reiškia, kad ieškovė nėra tinkamai įvykdžiusi JANĮ 9 straipsnyje nustatyto reikalavimo informuoti atsakovę apie ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo.
4. Vertindamas nurodytas aplinkybes, teismas pažymi, jog pagal JANĮ 9 straipsnio 1 dalį kreditorius nemokumo procesą inicijuoja registruotu laišku, per antstolius ar pasiuntinių paslaugų teikėjus pateikdamas pranešimą juridiniam asmeniui jo buveinės adresu. Pranešimas laikomas įteiktu praėjus 7 dienoms nuo jo išsiuntimo dienos, jeigu jis nebuvo pateiktas elektroninių ryšių priemonėmis. Pranešime nurodoma juridinio asmens neįvykdyta neginčijama prievolė ir pažymima, kad, jeigu per šiame pranešime nurodytą terminą prievolė nebus įvykdyta, nebus sudarytas susitarimas dėl pagalbos arba priimtas sprendimas bankroto procesą vykdyti ne teismo tvarka, kreditorius kreipsis į teismą dėl restruktūrizavimo arba bankroto bylos iškėlimo juridiniam asmeniui. Prievolei įvykdyti, susitarimui dėl pagalbos sudaryti arba sprendimui bankroto procesą vykdyti ne teismo tvarka priimti nustatomas ne trumpesnis kaip 15 dienų ir ne ilgesnis kaip 30 dienų terminas nuo pranešimo įteikimo juridiniam asmeniui dienos (JANĮ 9 straipsnio 2, 3 dalys).
5. Remiantis bylos duomenimis, ieškovė 2022 m. sausio 12 d. registruotu laišku išsiuntė atsakovei jos buveinės adresu (duomenys neskelbtini), pranešimą dėl nemokumo (bankroto) proceso iniciavimo, nurodydama, jog tuo atveju, jei atsakovė per 15 dienų nesumokės 438 328,03 Eur skolos ieškovei arba nesudarys su ja susitarimo dėl pagalbos, arba nepriims sprendimo bankroto procesą vykdyti ne teismo tvarka, atsakovė kreipsis į dėl bankroto bylos atsakovei iškėlimo. Esant išdėstytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad ieškovė įvykdė JANĮ 9 straipsnyje nustatytus reikalavimus.
6. JANĮ 21 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad bankroto byla keliama, jeigu juridinis asmuo yra nemokus ir jam nėra keliama restruktūrizavimo byla. Taigi siekiant juridiniam asmeniui iškelti bankroto bylą turi būti nustatomos tokios teisiškai reikšmingos aplinkybės: pirma, juridiniam asmeniui neturi būti keliama ir iškelta restruktūrizavimo byla (negatyvioji prielaida); antra, juridinis asmuo yra nemokus (pozityvioji prielaida).
7. Byloje nėra duomenų, kad atsakovei keliama restruktūrizavimo byla, todėl sprendžiant klausimą dėl bankroto bylos atsakovei iškėlimo būtina įvertinti, ar atsakovė yra nemoki.
8. Juridinio asmens nemokumas – juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę (JANĮ 2 straipsnio 7 dalis). Sprendžiant bankroto bylos iškėlimo įmonei klausimą, mokumo pagrindimo našta perkeliama įmonei, kuriai prašoma iškelti bankroto bylą (CPK 12, 178 straipsniai) (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-646-823/2019).
9. Aptarta JANĮ 2 straipsnio 7 dalies formuluotė rodo, kad, siekiant iškelti bankroto bylą atsakovei, būtina vertinti dvi alternatyvias sąlygas: 1) ar juridinis asmuo (atsakovė) negali laiku vykdyti turtinių prievolių (likvidumo testas); 2) ar juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę (balanso testas). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad juridinio asmens nemokumas sietinas su rimtais finansiniais sunkumais, kuriuos atspindi tokie požymiai: 1) juridinis asmuo nebevykdo įstatuose apibrėžtos veiklos arba vykdoma veikla ilguoju periodu kuria tik nuostolius ir nėra perspektyvų atkurti įprastos veiklos vykdymą ir stabilizuoti padėtį; 2) juridinis asmuo sistemiškai nevykdo savo įsipareigojimų kreditoriams; 3) juridinis asmuo neturi turto, kuris būtų pakankamas kreditorių finansiniams reikalavimams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-105-684/2019).
10. Remiantis bylos ir teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, nenustatyta, kad atsakovė UAB „Lavirita“ būtų likviduojama dėl bankroto (JANĮ 3 straipsnio 4 punktas, JANĮ 15 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 179 straipsnio 3 dalis).
11. Pagal JANĮ 2 straipsnio 5 dalį juridinio asmens finansiniai sunkumai – padėtis, kai juridinis asmuo yra nemokus arba yra juridinio asmens nemokumo tikimybė. JANĮ 2 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad juridinio asmens nemokumas, tai – juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę. Taigi, siekiant nustatyti juridinio asmens nemokumą, svarbu įvertinti, ar juridinis asmuo negali laiku vykdyti turtinių prievolių, ir tai, ar juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę.
12. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad atsakovė UAB „Lavirita“ Lietuvos Respublikos Juridinių asmenų registre (toliau – ir JAR) įregistruota 2001 m. rugpjūčio 6 d. bendrovės akcininku nuo 2014 m. gegužės 13 d. yra Laima Vaskelienė, vadovu nuo 2014 m. liepos 9 d. iki šiol yra R. P.
13. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, atsakovei UAB „Lavirita“ nėra keliama ar iškelta restruktūrizavimo byla (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Byloje taip pat nepateikta jokių kitų duomenų, kad atsakovei būtų keliama / iškelta restruktūrizavimo byla (CPK 178 straipsnis). Remiantis minėtais duomenimis, atsakovė šios nutarties priėmimo dieną nei ieškovės (kreditorės), nei atsakovės (skolininkės) statusu neturi jokių aktyvių civilinių bylų (CPK 179 straipsnio 3 dalis).
14. Nekilnojamojo turto registro duomenimis, atsakovė savo vardu registruoto nekilnojamojo turto neturi. Remiantis VĮ „Regitra“ duomenimis, atsakovė savo vardu registruotų transporto priemonių taip pat neturi.
15. Remiantis atsakovės UAB „Lavirita“ 2020 m. gruodžio 31 d. balanso duomenimis, įmonė turėjo 464 114 Eur vertės turto, iš jo 401 605 Eur ilgalaikio turto (400 000 Eur finansinis turtas ir 1 605 Eur materialusis turtas), 62 509 Eur – trumpalaikio turto; įmonės mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai sudarė 522 834 Eur, iš kurių 118 534 Eur per vienerius metus mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai. Atsakovės 2020 m. gruodžio 31 d. pelno (nuostolių) ataskaitos duomenimis, įmonė patyrė 14 911 Eur nuostolių. Remiantis atsakovės UAB „Lavirita“ 2021 m. gruodžio 31 d. balanso duomenimis, įmonė turėjo 403 266 Eur vertės turto, iš jo 401 736 Eur ilgalaikio turto (400 000 Eur finansinis turtas ir 1 736 Eur materialusis turtas), 1 530 Eur – trumpalaikio turto; įmonės mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai sudarė 525 458 Eur, iš kurių 121 158 Eur per vienerius metus mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai. Atsakovės 2021 m. gruodžio 31 d. pelno (nuostolių) ataskaitos duomenimis, įmonė patyrė 63 172 Eur nuostolių. Remiantis atsakovės UAB „Lavirita“ 2022 m. kovo 16 d. balanso duomenimis, įmonė turi 402 029 Eur vertės turto, iš jo 401 658 Eur ilgalaikio turto (400 000 Eur finansinis turtas ir 1 658 Eur materialusis turtas), 370 Eur trumpalaikio turto; įmonės mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai sudarė 523 958 Eur, iš kurių 119 687 Eur per vienerius metus mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai. Atsakovės 2022 m. kovo 16 d. pelno (nuostolių) ataskaitos duomenimis, įmonė turi 222 Eur pelno. Iš byloje pateikto UAB „Lavirita“ kreditorių sąrašo matyti, kad įmonės pradelsti įmonės įsiskolinimai sudaro 440 740,60 Eur, t. y. 110,97 Eur skola UAB „Bitė Lietuva“, 1 376,41 Eur skola AB „Telia Lietuva“, 425,14 Eur skola UAB „Circle K Lietuva“, 438 828 Eur skola ieškovei UAB „Rasa“; įsiskolinimai, kurių mokėjimo terminas nėra suėjęs – 83 833,34 Eur, t. y. 65 399,57 Eur skola UAB „Beltranza“, 141,63 Eur skola UAB „Deglo transportas“, 8 270 Eur skola „Intervest“, 10 022,14 Eur skola R. P.
16. Teismas pažymi, jog nors, atsakovės teigimu, tarp šalių susiklostė jungtinės veiklos teisiniai santykiai, o ieškovė neturi reikalavimo teisės į atsakovę, kadangi atsakovės prievolę ieškovei yra įvykdžiusi atsakovės dukterinė įmonė UAB „Miesto skalbykla“, tačiau ieškovė nepateikė šias aplinkybes patvirtinančių duomenų.
17. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, šalys 2017 m. kovo 30 d. sudarė Paskolos sutartį, ja ieškovė įsipareigojo iki 2017 m. birželio 1 d. suteikti atsakovei iki 90 000 Eur paskolą, o atsakovė įsipareigojo minėtą paskolą grąžinti iki 2020 m. gegužės 31 d. ir sumokėti 6 proc. dydžio metines palūkanas. 2017 m. balandžio 12 d. šalys sudarė Paskolos sutartį, ja ieškovė įsipareigojo iki 2017 m. gegužės 15 d. suteikti atsakovei 330 000 Eur paskolą, atsakovė įsipareigojo minėtą paskolą grąžinti iki 2020 m. gegužės 14 d. ir sumokėti 6 proc. dydžio metines palūkanas. 2017 m. kovo 30 d. mokėjimo pavedimu ieškovė pervedė atsakovei 22 000 Eur (mokėjimo paskirtis „avansas pagal preliminarią sutartį“), 2017 m. kovo 31 d. – 3 000 Eur (mokėjimo paskirtis „avansas pagal preliminarią sutartį“), 2017 m. kovo 31 d. – 25 000 Eur (mokėjimo paskirtis „avansas pagal sutartį“), 2017 m. balandžio 6 d. – 1 000 Eur (mokėjimo paskirtis „avansas pagal sutartį“), 2017 m. balandžio 25 d. – 330 000 Eur (mokėjimo paskirtis „paskola pagal 2017-04-12 sutartį“), 2017 m. balandžio 28 d. – 9 000 Eur (mokėjimo paskirtis „paskola pagal sutartį“), 2017 m. balandžio 29 d. – 11 000 Eur (mokėjimo paskirtis „paskola pagal sutartį“), 2017 m. balandžio 14 d. kasos pajamų orderiu ieškovė suteikė atsakovei 2 800 Eur (mokėjimo paskirtis „paskola pagal sutartį“). Taigi byloje esantys duomenys patvirtina ieškovės pareiškime nurodytas aplinkybes, kad pastaroji suteikė atsakovei 408 000 Eur paskolą. Duomenų apie tai, kad ši paskola ieškovei būtų grąžinta, nėra. Be to, nors, ieškovės teigimu, ginčo piniginės lėšos buvo skirtos UAB „Miesto skalbykla“ akcijoms įsigyti, tačiau atsakovė nepateikė duomenų, patvirtinančių, jog šios įmonės akcijos (jų dalis) būtų perleistos ieškovei. Priešingai, atsakovė pateiktu atsiliepimu patvirtino, kad šios akcijos laikytinos jos finansiniu turtu. Analogiškos aplinkybės įtvirtintos ir JAR, taip pat atsakovės finansinės atskaitomybes dokumentuose.
18. Remiantis anksčiau nurodytais duomenimis, vertinant atsakovės nemokumą pagal balanso testą, darytina išvada, kad atsakovė nelaikytina nemokia, kadangi jos balanse nurodyti įsipareigojimai (523 958 Eur) viršija įmonės turto vertę (402 029 Eur). Pažymėtina, jog nors atsakovės UAB „Lavirita“ 2022 m. kovo 16 d. balanso duomenimis, įmonės mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai sudarė 523 958 Eur, iš kurių 119 687 Eur per vienerius metus mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai, tačiau, kaip matyti iš bylos duomenų, atsakovė, apskaičiuodama per vienerius metus mokėtinas sumas, neįtraukė skolos ieškovei, nors šios skolos mokėjimo terminas yra suėjęs.
19. Vertinant atsakovės nemokumą likvidumo testo aspektu, darytina išvada, kad atsakovės patiriami sunkumai, susiję su galimybe apmokėti skola, nėra laikini. Pažymėtina, kad atsakovė pateikė 2022 m. balandžio 29 d. statybos rangos sutartį, sudarytą su UAB „Domresta“, kuria atsakovė įsipareigojo iki 2023 m. gegužės 20 d. atlikti prekybinio pastato, adresu (duomenys neskelbtini), pagal UAB „Domresta“ pateiktą ir suderintą projektą, o UAB „Domresta“ įsipareigojo sumokėti 150 000 Eur už atliktus darbus. Vis dėlto, teismo vertinimu, minėtos aplinkybės, nesudaro pagrindo konstatuoti, jog atsakovė yra pajėgi atsiskaityti su kreditoriais. Pažymėtina, kad piniginės lėšos, kurias atsakovė ketina gauti pagal 2022 m. balandžio 29 d. statybos rangos sutartį nėra pakankamos įmonės kreditiniams įsipareigojimams padengti. Be to, pagal minėtos sutarties 1.1 punkte numatyta, jog atsakovė prekybinio pastato, adresu (duomenys neskelbtini), statybos rangos darbus įsipareigoja atlikti savo jėgomis, rizika, medžiagomis ir darbo jėga. Taigi akivaizdu, kad faktinis įmonės pelnas pagal 2022 m. balandžio 29 d. statybos rangos sutartį bus mažesnis nei 150 000 Eur. Be to, iš byloje esančių duomenų matyti, kad 2022 m. vasario mėn. įmonėje dirbo tik 2 darbuotojai, iš kurių vienas ėjo įmonės vadovo pareigas. Taigi nėra aišku, kaip įmonė ketina įvykdyti 2022 m. balandžio 29 d. statybos rangos sutartimi prisiimtus įsipareigojimus ir atitinkamai tęsti ūkinę komercinę veiklą bei padengti įsiskolinimą ieškovei ir kitiems kreditoriams. Kitų duomenų apie vykdomą ūkinę komercinę veiklą (darbo sutartys su darbuotojais, užsakymai iš tiekėjų (klientų) ir t. t.) atsakovė nepateikė.
20. Esant nurodytoms aplinkybėms, įvertinus atsakovės pradelstas finansines prievoles ir nenustačius duomenų apie tai, kokiais finansavimo šaltiniais atsakovė ketina dengti esamus finansinius įsipareigojimus kreditoriams, konstatuotina, kad atsakovės negalėjimas apmokėti skolas nėra laikinas ir dėl to atsakovė laikytina nemokia (JANĮ 2 straipsnio 7 dalis).
21. Duomenų apie tai, kad atsakovės finansinė padėtis galėtų pagerėti, t. y. kad atsakovės negalėjimas įvykdyti pinigines prievoles (sumokėti skolas) yra laikinas, jog atsakovės piniginės prievolės (įsipareigojimai kreditoriams) galėtų būti įvykdytos ateityje, nėra. Pastebėtina ir tai, kad atsakovė iš esmės nesiėmė pareigos įrodinėti, jog ji yra pajėgi sugeneruoti pajamas ir atkurti mokumą (CPK 178 straipsnis).
22. Atsižvelgdamas į tai, kas paminėta anksčiau, teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju labiau tikėtina, kad atsakovė negeneruoja pajamų, kuriomis galėtų ateityje atsiskaityti su kreditoriais, t. y. atsakovė yra nemoki, todėl jai keltina bankroto byla (JANĮ 21 straipsnio 2 dalis, 2 straipsnio 7 dalis).
23. Teisės aktų nustatyta tvarka atlikus nemokumo administratoriaus atranką, atsakovės nemokumo administratore skirtina V. V., sąrašo eilės Nr. N-FA0074.
24. JANĮ 26 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatyta, kad teismo nutartyje iškelti bankroto bylą turi būti nurodyta bazinio atlygio už bankroto proceso administravimą nemokumo administratoriui suma. Ši suma apskaičiuojama vadovaujantis Bazinio atlygio už bankroto proceso administravimą dydžiais, patvirtintais Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019 m. rugsėjo 4 d. nutarimu Nr. 924 „Dėl įgaliojimų suteikimo įgyvendinant Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymą“ (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019 m. gruodžio 18 d. nutarimo Nr. 1299 redakcija). Atlikus skaičiavimus pagal minėtus Vyriausybės patvirtintus dydžius, nemokumo administratorei nustatomas 3 650 Eur bazinis atlygis už bankroto procesą administravimą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291 straipsniais, Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 21, 26 straipsniais, teismas
nutaria:
atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Lavirita“, juridinio asmens kodas 148421679, buveinės adresas (duomenys neskelbtini), iškelti bankroto bylą.
Bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Lavirita“ nemokumo administratore paskirti V. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), sąrašo eilės Nr. N-FA0074, adresas (duomenys neskelbtini), el. paštas (duomenys neskelbtini).
Nustatyti nemokumo administratorei 3 650 Eur bazinį atlygį už bankroto proceso administravimą.
Iki nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos areštuoti atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Lavirita“, juridinio asmens kodas 148421679, buveinės adresas (duomenys neskelbtini), ilgalaikį turtą, prie trumpalaikio turto priskiriamą nekilnojamąjį turtą ir turtines teises.
Nustatyti, kad bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Lavirita“ kreditoriai turi teisę pareikšti savo reikalavimus nemokumo administratorei V. V., per 30 dienų nuo įsiteisėjusios teismo nutarties iškelti bankroto bylą paskelbimo Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interneto svetainėje dienos, nurodydami, kaip yra užtikrintas šių reikalavimų įvykdymas.
Įpareigoti bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Lavirita“ vadovę R. P. per 14 dienų nuo nutarties įsiteisėjimo dienos perduoti administratoriui įmonės valdomą ir naudojamą turtą pagal nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenis, taip pat visus įmonės dokumentus, buhalterinės apskaitos registrus ir kitą įmonės informaciją, susijusią su jos veikla, o administratorių įpareigoti perimti visus dokumentus ir perduodamą turtą.
Išaiškinti R. P., kad jeigu asmuo, kurį teismas įpareigojo per jo nustatytą terminą perduoti administratorei anksčiau nurodytą turtą ir (ar) informaciją, turto ir (ar) informacijos neperduoda, teismas gali jam skirti iki vienos MMA dydžio baudą už kiekvieną pareigos nevykdymo dieną.
Neįsiteisėjusios nutarties kopijas išsiųsti pareiškėjai, atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Lavirita“, įmonės vadovei R. P., paskirtai nemokumo administratorei V. V., Turto arešto aktų registrui, Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.
Įsiteisėjusios nutarties kopijas išsiųsti Juridinių asmenų registro tvarkytojui, antstoliams, kuriems yra pateikti vykdomieji dokumentai dėl išieškojimo iš atsakovės ar dėl jos turto arešto, Garantinio fondo administratoriui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui.
Įpareigoti bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Lavirita“ nemokumo administratorę V. V., gavus duomenis apie kituose teismuose nagrinėjamas bylas, kuriose šiam juridiniam asmeniui pareikšti turtiniai reikalavimai arba kuriose turtinius reikalavimus yra pareiškęs pats juridinis asmuo, taip pat apie ikiteisminius tyrimus ar baudžiamąsias bylas, kuriose pareikšti juridinio asmens kreditorių civiliniai ieškiniai ar areštuotas juridinio asmens turtas, nedelsiant apie tai informuoti teismą raštu.
Nutartis per 7 dienų nuo jos įteikimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant atskirąjį skundą per Klaipėdos apygardos teismą.