Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Dimpex Baltia“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 7 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškimą atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Dimpex Baltia“ dėl bankroto (nemokumo) bylos iškėlimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. rugpjūčio 29 d. nutartimi pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Dimpex Baltia“ patenkino ir iškėlė UAB „Dimpex Baltia“ bankroto bylą, nemokumo (bankroto) administratore paskyrė L. L., areštavo UAB „Dimpex Baltia“ priklausantį nekilnojamąjį turtą, prie trumpalaikio turto priskiriamą nekilnojamąjį turtą ar turtines teises.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų

6. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliaciniame teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

7. Absoliučių apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis). Taip pat nenustatyta aplinkybių, kurios teiktų pagrindą peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jo ribų.

8. Atskirasis skundas paduotas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsakovei UAB „Dimpex Baltia“ nustatytas terminas atskirojo skundo trūkumui pašalinti, t. y. sumokėti žyminį mokestį už atskirąjį skundą. Taigi apeliacinio nagrinėjimo dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias trūkumų šalinimo institutą, šioje byloje susiklosčiusios faktinės ir teisinės situacijos aplinkybėmis.

Dėl žyminio mokesčio už atskirąjį skundą dėl pirmosios instancijos teismo nutarties iškelti juridiniam asmeniui bankroto bylą, kai skundą paduoda juridinis asmuo, kuriam nutarta iškelti bankroto bylą

9. Žyminis mokestis – proceso įstatymo nustatyta pinigų suma, kurią šalys, tretieji asmenys, pareiškiantys savarankiškus reikalavimus, pareiškėjai ar kreditoriai privalo sumokėti už tam tikrus CPK nustatytus teismo atliekamus procesinius veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-277-248/2020 13 punktas). Teismų praktikoje išskiriami tokie žyminio mokesčio sumokėjimo teisiniu reguliavimu siekiami viešajam interesui svarbūs tikslai: įpareigoti asmenis, paduodančius teismui pareiškimus, kuriais siekiama jiems palankaus procesinio rezultato byloje, pateikti piniginį užtikrinimą ir taip apsaugoti kitus asmenis nuo aiškiai nepagrįstų pareiškimų (ieškinių, skundų); padengti tam tikrą valstybės išlaidų, skirtų teisingumo įgyvendinimo sistemai finansuoti, dalį; skatinti šalis ieškoti taikių ginčų sprendimo būdų ir kt. (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-71-516/2020; 2020 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-124-464/2020, kt.).

10. Pagal CPK 80 straipsnio 2 dalį už atskiruosius skundus žyminis mokestis nemokamas, išskyrus atskiruosius skundus dėl nutarčių dėl laikinųjų apsaugos priemonių ir atskiruosius skundus bankroto ar restruktūrizavimo bylose. Už šioje dalyje nurodytus atskiruosius skundus mokamas penkiasdešimties eurų žyminis mokestis.

11. CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punkte numatyta, kad bylose, kurias nagrinėja teismai, nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleidžiamas juridinis asmuo, kuriam iškelta bankroto ar restruktūrizavimo byla arba kurio bankroto procesas vyksta ne teismo tvarka, ar fizinis asmuo, kuriam iškelta bankroto byla, o kiti dalyvaujantys byloje asmenys – už šioje byloje paduotus apeliacinius ir kasacinius skundus.

12. Kasacinio teismo praktikoje, aiškinant Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) nuostatas, pažymėta, kad civilinei bylai iškelti pakanka atlikti vieną teismo procesinį veiksmą – priimti rezoliuciją (CPK 137 straipsnio 1 dalis). Bankroto bylai iškelti, priešingai, reikalingi du savarankiški teismo procesiniai veiksmai: 1) priimti rezoliuciją dėl pareiškimo priėmimo; 2) priimti nutartį dėl bankroto bylos iškėlimo (ĮBĮ 9 straipsnio 4, 5 dalys). Tik esant abiem teigiamiems procesiniams veiksmams, pripažintina, kad bankroto byla yra iškelta. Bankroto bylos procedūrų pradžia laikytinas bankroto bylos iškėlimas, t. y. momentas, kai įsiteisėja teismo nutartis dėl bankroto bylos iškėlimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-587/2008). Šis išaiškinimas išlieka aktualus ir įsigaliojus Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymui (toliau – JANĮ), nes nemokumo bylos iškėlimo teisinis reglamentavimas, priėmus JANĮ, šiuo aspektu nepakito (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-211-823/2021).

13. Teismų praktikoje pažymima, kad atskirieji skundai bankroto ar restruktūrizavimo bylose žyminiu mokesčiu neapmokestinami tik esant CPK ar kituose įstatymuose nustatytiems atleidimo nuo žyminio mokesčio pagrindams, pavyzdžiui, kai atskiruosius skundus paduoda asmenys, kuriems iškeltos bankroto ar restruktūrizavimo bylos (CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktas). Kitais atvejais, siekiant užtikrinti nemokumo procesų efektyvumą ir apriboti nepagrįstus skundus, žyminis mokestis už atskiruosius skundus bankroto ar restruktūrizavimo bylose mokamas CPK 80 straipsnio 2 dalies pagrindu (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1206-790/2020). Pagrindas laikyti asmenį pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktą atleistu nuo žyminio mokesčio mokėjimo yra įsiteisėjęs teismo procesinis sprendimas dėl bankroto bylos iškėlimo (CPK 18 straipsnis) (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. rugsėjo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-697-370/2021).

14. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad už atskiruosius skundus, pateiktus dėl nutarties iškelti bankroto bylą, turi būti mokamas žyminis mokestis (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-936-241/2020; 2022 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-186-407/2022; 2022 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-448-302/2022).

15. Nagrinėjamu atveju byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad nutartis dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei UAB „Dimpex Baltia“ nėra įsiteisėjusi (ją apeliantė skundžia atskiruoju skundu), todėl, atsižvelgiant į nurodytus formuojamos teismų praktikos išaiškinimus, nėra pagrindo sutikti su apeliantės atskirojo skundo argumentu, jog šiuo atveju turėtų būti taikomas CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktas. Apeliantė (atsakovė), teikdama atskirąjį skundą, nereiškė prašymo iš dalies atleisti ją nuo žyminio mokesčio mokėjimo ar žyminio mokesčio mokėjimą atidėti, todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas apskųsta nutartimi pagrįstai nustatė apeliantei terminą atskirojo skundo trūkumui pašalinti – CPK 80 straipsnio 2 dalyje nustatyto dydžio žyminiam mokesčiui sumokėti.

Dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą

17. Konstitucijos 110 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teisėjas negali taikyti įstatymo, kuris prieštarauja Konstitucijai. Teismas, vykdydamas teisingumą, turi vadovautis tik Konstitucijai neprieštaraujančiais įstatymais ir kitais teisės aktais, negali taikyti įstatymo, kuris prieštarauja Konstitucijai (Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d., 2006 m. sausio 16 d., 2006 m. kovo 28 d. nutarimai).

18. Pagal Konstitucijos 102 straipsnio 1 dalį Konstitucinis Teismas sprendžia, ar įstatymai ir kiti Seimo aktai neprieštarauja Konstitucijai, o Respublikos Prezidento ir Vyriausybės aktai – Konstitucijai ir įstatymams.

19. Teismų įgaliojimai sustabdyti bylos nagrinėjimą ir kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti teisės akto atitiktį Konstitucijai yra expressis verbis (tiesiogiai) įtvirtinti Konstitucijoje: Konstitucijos 110 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog tais atvejais, kai yra pagrindas manyti, kad įstatymas ar kitas teisinis aktas, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, prieštarauja Konstitucijai, teisėjas sustabdo šios bylos nagrinėjimą ir kreipiasi į Konstitucinį Teismą prašydamas spręsti, ar šis įstatymas ar kitas teisinis aktas atitinka Konstituciją. Analogiška nuostata įtvirtinta ir Konstitucinio Teismo įstatymo 67 straipsnio 1 dalyje, CPK 3 straipsnio 3 dalyje.

20. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CPK 3 straipsnio 3 dalyje yra įtvirtinta teismo pareiga, atsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybes ir toje byloje taikytino konkretaus teisės akto turinį, kreiptis į Konstitucinį Teismą, jeigu yra pagrindas manyti, jog įstatymas ar kitas teisės aktas, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, prieštarauja Konstitucijai ar įstatymams. Teismas byloje iškilusį (ar bylos šalies iškeltą) klausimą dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą sprendžia savo nuožiūra, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes. Įstatyme nustatytas tik vienas pagrindas, kada teismas privalo kreiptis: kai teismui konkrečioje byloje kyla pagrįstų abejonių dėl taikytino įstatymo ar kito teisės akto konstitucingumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2007). Teismas privalo kreiptis į Konstitucinį Teismą tais atvejais, kai jam kyla pagrįstų abejonių taikytino teisės akto, kurio atitikties Konstitucijai patikrinimas priklauso Konstitucinio Teismo kompetencijai, konstitucingumu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-133/2012).

21. Kasacinio teismo taip pat konstatuota, kad bylą nagrinėjantis teismas savarankiškai sprendžia, ar yra pagrindas kreiptis į Konstitucinį Teismą. Ši teismo diskrecija nepriklauso nuo to, pateikė šalys prašymą ir argumentus dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą ar ne. Nei Konstitucijoje, nei CPK, nei Konstitucinio Teismo įstatyme nenustatyta, kad, byloje dalyvaujančiam asmeniui pateikus prašymą, kuriuo prašoma teismo kreiptis į Konstitucinį Teismą, bylą nagrinėjantis teismas privalo kreiptis į Konstitucinį Teismą. Pagal Konstituciją pagrindas inicijuoti konstitucinės justicijos bylą Konstituciniame Teisme yra konkrečią bylą nagrinėjančiam teismui (teisėjui) kilusios abejonės dėl toje byloje taikytino teisės akto atitikties Konstitucijai (kitam aukštesnės galios teisės aktui), kurios privalo būti pašalintos, kad teismas byloje galėtų priimti teisingą sprendimą (kitą baigiamąjį teismo aktą). Pašalinti šias abejones (paneigti arba patvirtinti jų pagrįstumą) pagal savo kompetenciją gali tik Konstitucinis Teismas (Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-373/2010).

22. Jeigu teismas konkrečioje byloje neabejoja byloje taikytino teisės akto atitiktimi Konstitucijai, tai taiko šį teisės aktą (Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d. nutarimas).

23. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, be kita ko, įvertinęs atskirajame skunde išdėstytus argumentus, neįžvelgia pagrindo abejoti CPK 80 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto teisinio reguliavimo atitiktimi Konstitucijai apelianto įvardytu aspektu.

24. Asmens teisė kreiptis į teismą yra įtvirtinta tiek tarptautiniu, tiek nacionaliniu lygmenimis, t. y. Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje (toliau – Konvencija), Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje, CPK 5 straipsnio 1 dalyje.

25. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje nurodoma, kad nacionalinėje teisėje įtvirtintas teismo ,,prieinamumo“ laipsnis turi būti pakankamas asmens teisei kreiptis į teismą garantuoti, atsižvelgiant į teisės viršenybės principą demokratinėje visuomenėje (2015 m. gegužės 19 d. sprendimas byloje Falie prieš Rumuniją, peticijos Nr. 23257/04). Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje taip pat akcentuojama, kad asmens teisė kreiptis į teismą nėra absoliuti ir galimi tam tikri šios teisės apribojimai (1975 m. vasario 21 d. sprendimas byloje Golder prieš Jungtinę Karalystę, peticijos Nr. 4451/70), tačiau teisės kreiptis į teismą apribojimai negali suvaržyti ar „susilpninti“ asmens teisės į teismą tokiu būdu ar apimtimi, kad būtų pažeista šios teisės esmė. Teisės kreiptis į teismą apribojimai bus suderinami su Konvencijos 6 straipsnio 1 dalimi, jeigu jie atitiks teisėtą tikslą ir egzistuos pagrįstas proporcingumo ryšys tarp taikomų priemonių ir siekiamo tikslo (1998 m. liepos 29 d. sprendimas byloje Guérin prieš Prancūziją, peticijos Nr. 25201/94).

26. Viena iš teisės į teisminę gynybą tinkamo įgyvendinimo sąlygų, nustatytų nacionalinėje teisinėje sistemoje, yra žyminio mokesčio sumokėjimas už teismo atliekamus procesinius veiksmus (CPK 80 straipsnis). Skirtinga dalyvaujančių byloje asmenų turtinė padėtis ir būtinybė užtikrinti konstitucinę teisę į realią teisminę gynybą įgalino įstatymų leidėją proceso įstatyme įtvirtinti žyminio mokesčio mokėjimo lengvatas. Asmuo, atitinkamo proceso inicijavimo metu objektyviai negalėdamas sumokėti viso už reiškiamą procesinį dokumentą mokėtino žyminio mokesčio, turi teisę prašyti teismo atleisti nuo žyminio mokesčio dalies mokėjimo (CPK 83 straipsnio 3 dalis) arba žyminio mokesčio sumokėjimą atidėti (CPK 84 straipsnis). Taigi, jeigu juridinis asmuo, kuriam iškelta bankroto byla, tačiau nutartis dėl bankroto bylos iškėlimo dar nėra įsiteisėjusi, teikdamas dėl šios nutarties atskirąjį skundą, objektyviai negali sumokėti viso mokėtino žyminio mokesčio (pavyzdžiui, dėl sunkios turtinės padėties, jo turtui taikomo arešto ir pan.), jis turi teisę prašyti teismo atleisti jį nuo žyminio mokesčio dalies mokėjimo arba žyminio mokesčio sumokėjimą atidėti. Be kita ko, atkreiptinas dėmesys į tai, kad prievolę sumokėti žyminį mokestį už juridinį asmenį gali įvykdyti ir trečiasis asmuo (pavyzdžiui, įmonės vadovas) (CK 6.50 straipsnio 1 dalis).

27. Pažymėtina ir tai, kad Vilniaus apygardos teismo 2022 m. rugpjūčio 29 d. nutartimi, kuria atsakovei UAB „Dimpex Baltia“ iškelta bankroto byla, areštuotas tik atsakovei UAB „Dimpex Baltia“ priklausantis nekilnojamasis turtas, prie trumpalaikio turto priskiriamas nekilnojamasis turtas ar turtinės teisės, tačiau ne piniginės lėšos. Taigi, Vilniaus apygardos teismo 2022 m. rugpjūčio 29 d. nutartimi pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, atsakovei nebuvo apribotos galimybės sumokėti žyminį mokestį už teikiamą atskirąjį skundą ir nėra užkirstas kelias į teisminę gynybą. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad byloje esantys duomenys patvirtina, jog atsakovės atžvilgiu yra taikomi Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatyme numatyti mokestinės nepriemokos išieškojimo veiksmai, t. y. iš atsakovės siekdama išieškoti mokestinę nepriemoką, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2022 m. balandžio 21 d., 2022 m. gegužės 2 d., 2022 m. gegužės 12 d., 2022 m. gegužės 31 d. priėmė nurodymus nurašyti mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (sąskaitų). Taigi galbūt šios aplinkybės lemia atsakovės disponavimo piniginėmis lėšomis apribojimus.

28. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos aplinkybes, atskirojo skundo argumentus, konstatuoja, kad nėra pagrindo išvadai, jog CPK 80 straipsnio 2 dalis prieštarauja Konstitucijai. Nekilus pagrįstų abejonių dėl CPK 80 straipsnio 2 dalies konstitucingumo, nėra pagrindo kreiptis į Konstitucinį Teismą (Konstitucijos 110 straipsnio 2 dalis, CPK 3 straipsnio 3 dalis, Konstitucinio Teismo įstatymo 67 straipsnio 1 dalis). Dėl to atsakovės prašymas kreiptis į Konstitucinį Teismą, prašant ištirti jos nurodyto teisės akto normų atitiktį Konstitucijai, netenkinamas.

29. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi esminės reikšmės apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumui ir teisėtumui įvertinti, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018 22–26 punktus; 2020 m. balandžio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-823/2020 40 punktą).

Dėl procesinės bylos baigties

30. Apibendrinant išdėstytus motyvus, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias žyminio mokesčio už atskiruosius skundus mokėjimą, procesinių dokumentų trūkumų šalinimo institutą. Atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo panaikinti ar pakeisti apskųstą teismo nutartį, todėl atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

31. Apeliantė (atsakovė) atskirajame skunde prašo atleisti ją nuo žyminio mokesčio mokėjimo arba panaikinti laikinąsias apsaugos priemones, leidžiant sumokėti žyminį mokestį ir leisti atsiskaityti su kreditoriumi. Pažymėtina tai, kad tiek atleidimo nuo žyminio mokesčio ar jo mokėjimo atidėjimo, tiek laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo klausimai, visų pirma, yra pirmosios instancijos teismo prerogatyva. Šie klausimai nagrinėjamu atveju nebuvo iškelti pirmosios instancijos teisme ir apskųsta pirmosios instancijos teismo nutartimi nebuvo spręsti, todėl jie nėra apeliacijos objektas.

32. Atsižvelgiant į tai, kad atskirojo skundo nagrinėjimo metu apskųsta 2022 m. rugsėjo 7 d. nutartimi nustatytas terminas procesinio dokumento trūkumams pašalinti yra pasibaigęs, apeliantei (atsakovei) nustatomas naujas terminas pirmosios instancijos teismo nutartyje nurodytam atskirojo skundo trūkumui pašalinti (CPK 115 straipsnio 2 dalis).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 7 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nustatyti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Dimpex Baltia“ naują 7 (septynių) dienų terminą, skaičiuotiną nuo šios nutarties kopijos įteikimo dienos, atskirojo skundo trūkumui, nurodytam Vilniaus apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 7 d. nutartyje, pašalinti.