- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-10-27
- Bylos Nr.
- e2-1086-933/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-57-3-00224-2022-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Nutartis palikta nepakeista.
- Teisėjas
- Irmantas Šulcas (pirm.)
- Atsakovas
- "Vakarų perlas"
- Ieškovas
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Vakarų perlas“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 28 d. nutarties, kuria atsakovė uždaroji akcinė bendrovė „Vakarų perlas“ įpareigota sumokėti žyminį mokestį už atskirąjį skundą, civilinėje byloje pagal ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Vakarų perlas“ dėl nemokumo bylos iškėlimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – ir UAB) „Vakarų perlas“ iškelti nemokumo bylą; paskirti nemokumo administratorių, sutinkantį prisiimti administravimo išlaidų neatliginimo riziką.
Žemesnės instancijos teismas
2. Klaipėdos apygardos teismas 2022 m. rugsėjo 19 d. nutartimi atsakovei UAB „Vakarų perlas“ iškėlė bankroto bylą; nemokumo administratore paskyrė E. G.
Šalies argumentai
3. Atsakovė UAB „Vakarų perlas“ 2022 m. rugsėjo 26 d. pateikė atskirąjį skundą, kuriame prašė Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 19 d. nutartį panaikinti ir klausimą dėl nemokumo bylos iškėlimo perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Klaipėdos apygardos teismas 2022 m. rugsėjo 28 d. nutartimi nustatė atsakovei UAB „Vakarų perlas“ 7 dienų terminą, skaičiuojamą nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo atsakovei dienos, pašalinti nutartyje nurodytą atskirojo skundo trūkumą – sumokėti 50 Eur žyminį mokestį už atskirąjį skundą ir pateikti teismui tai patvirtinančius įrodymus.
5. Teismas nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 80 straipsnio 2 dalį už atskiruosius skundus bankroto ir restruktūrizavimo bylose mokamas 50 Eur žyminis mokestis. Jeigu procesiniai dokumentai teikiami į bylą tik elektroninių ryšių priemonėmis, mokama 75 procentai už atitinkamą procesinį dokumentą mokėtinos sumos (CPK 80 straipsnio 7 dalis). CPK 82 straipsnis numato, kad žyminį mokestį teismai indeksuoja atsižvelgdami į ketvirčio vartojimo kainų indeksą, jeigu jis didesnis negu 110.
6. Teismas konstatavo, kad atsakovė, teikdama atskirąjį skundą, žyminio mokesčio nesumokėjo, todėl atsakovei nustatė terminą pašalinti atskirojo skundo trūkumą, t. y. sumokėti 50 Eur (50 Eur × 75 proc. × 133,60 vartotojų kainų indeksas) žyminį mokestį už bankroto byloje pateiktą atskirąjį skundą ir pateikti teismui tai patvirtinančius įrodymus.
7. Teismas išaiškino, kad pašalinus atskirojo skundo trūkumą, skundas bus laikomas paduotu pradinio jo pateikimo teismui dieną. Jei atsakovė per teismo nustatytą terminą nepašalins teismo nurodyto atskirojo skundo trūkumo, atskirasis skundas bus laikomas nepaduotu ir grąžintas jį padavusiam asmeniui.
III. Atskirojo skundo argumentai
8. Atsakovė UAB „Vakarų perlas“ atskirajame skunde prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 28 d. nutartį ir atskirojo skundo dėl Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 19 d. nutarties priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
8.1. Atsakovė yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punkto pagrindu. Pagal šią normą nuo žyminio mokesčio atleidžiamas juridinis asmuo, kuriam iškelta bankroto ar restruktūrizavimo byla arba kurio bankroto procesas vyksta ne teismo tvarka, ar fizinis asmuo, kuriam iškelta bankroto byla, o kiti dalyvaujantys byloje asmenys – už šioje byloje paduotus apeliacinius ir kasacinius skundus.
8.2. Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. lapkričio 3 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-1206-790/2020 yra išaiškinęs, kad, esant CPK ir kituose įstatymuose nustatytiems atleidimo nuo žyminio mokesčio pagrindams, asmenys neturi mokėti žyminio mokesčio tiek už CPK 83 straipsnio 2 dalyje tiesiogiai nurodytus dokumentus (ieškinius, priešieškinius, pareiškimus, apeliacinius ir kasacinius skundus, prašymus dėl proceso atnaujinimo), tiek už CPK 83 straipsnio 2 dalyje tiesiogiai nenurodytus dokumentus (prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių, atskiruosius skundus dėl nutarčių dėl laikinųjų apsaugos priemonių, atskiruosius skundus bankroto ar restruktūrizavimo bylose).
8.3. Minėtoje Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje taip pat nurodyta, kad atskirieji skundai bankroto ar restruktūrizavimo bylose žyminiu mokesčiu neapmokestinami tik esant CPK ar kituose įstatymuose nustatytiems atleidimo nuo žyminio mokesčio pagrindams, pavyzdžiui, kai atskiruosius skundus paduoda asmenys, kuriems iškeltos bankroto ar restruktūrizavimo bylos (CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktas). Nagrinėjamu atveju atskirąjį skundą pateikė atsakovė, kuriai iškelta bankroto byla, o tai sudaro pagrindą pripažinti, kad atsakovė patenka į sąrašą asmenų, kurie atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis).
10. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
11. Nagrinėjamu atveju sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsakovė įpareigota sumokėti žyminį mokestį už atskirąjį skundą, yra pagrįsta ir teisėta.
Dėl žyminio mokesčio už atskirąjį skundą dėl bankroto bylos iškėlimo mokėjimo
12. Kaip ir kiekviena procesinė teisė, apeliacijos teisė įgyvendinama CPK nustatyta tvarka, taigi ši teisė negali būti suprantama kaip galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu. Siekiant įgyvendinti visų asmenų vienodą teisę naudotis teismine gynyba, proceso ekonomiškumo ir koncentruotumo principus, įstatymai nustato konkrečią teisės į teisminę gynybą įgyvendinimo tvarką ir sąlygas.
13. Įstatymas pirmosios instancijos teismą įpareigoja spręsti apeliacinio (atskirojo) skundo priėmimo klausimą (CPK 315 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis), todėl pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis įstatymu ir esant įstatyminiam pagrindui, gali, o kartu turi pareigą nustatyti terminą apeliacinio arba atskirojo skundo trūkumams pašalinti, o jų nepašalinus gali taikyti įstatymo nustatytas pasekmes (CPK 316, 338 straipsniai). Viena tinkamo kreipimosi į teismą sąlygų yra žyminio mokesčio, tai yra įstatymo nustatytos pinigų sumos, kurią būtina sumokėti už įstatyme numatytus teismo atliekamus procesinius veiksmus, sumokėjimas (CPK 80 straipsnis).
14. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, spręsdamas atskirojo skundo priėmimo klausimą ir nustatęs, kad apeliantė nėra sumokėjusi žyminio mokesčio už pateiktą atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismas 2022 m. rugsėjo 19 d. nutarties, kuria apeliantei buvo iškelta bankroto byla, šioje byloje skundžiama nutartimi įpareigojo apeliantę tokį atskirojo skundo trūkumą pašalinti, t. y. sumokėti 50 Eur žyminį mokestį. Apeliantė nesutinka su šiuo pirmosios instancijos teismo įpareigojimu.
15. CPK 80 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad už atskiruosius skundus žyminis mokestis nemokamas, išskyrus atskiruosius skundus dėl nutarčių dėl laikinųjų apsaugos priemonių ir atskiruosius skundus bankroto ar restruktūrizavimo bylose. Už šioje dalyje nurodytus atskiruosius skundus mokamas penkiasdešimties eurų žyminis mokestis. Procesinius dokumentus ir jų priedus pateikiant teismui tik elektroninių ryšių priemonėmis, mokama 75 proc. už atitinkamą procesinį dokumentą mokėtinos žyminio mokesčio sumos, bet ne mažiau kaip penki eurai (CPK 80 straipsnio 7 dalis). CPK 82 straipsnio 1 dalis numato, kad šiame Kodekse nustatytą žyminį mokestį, sprendimų vykdymo išlaidas ir teismo baudas, išskyrus apskaičiuojamas procentais, teismai indeksuoja atsižvelgdami į ketvirčio vartojimo kainų indeksą, jeigu jis didesnis negu 110.
16. Taigi, pagal bendrąją taisyklę nemokumo bylose paduodami atskirieji skundai yra apmokestinami žyminiu mokesčiu. Civilinio proceso teisės normos taip pat numato ir išimtis, kuomet žyminis mokestis už tam tikrus procesinius veiksmus nemokamas. Tuo tikslu CPK 83 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinti atleidimo nuo žyminio mokesčio mokėjimo pagrindai.
17. CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktas, kurio taikymu apeliantė ir grindžia skundžiamos teismo nutarties nepagrįstumą, nustato, kad bylose, kurias nagrinėja teismai, nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleidžiamas juridinis asmuo, kuriam iškelta bankroto ar restruktūrizavimo byla arba kurio bankroto procesas vyksta ne teismo tvarka, ar fizinis asmuo, kuriam iškelta bankroto byla, o kiti dalyvaujantys byloje asmenys – už šioje byloje paduotus apeliacinius ir kasacinius skundus.
18. Kasacinio teismo praktikoje, aiškinant anksčiau galiojusio Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo nuostatas, pažymėta, kad civilinei bylai iškelti pakanka atlikti vieną teismo procesinį veiksmą – priimti rezoliuciją (CPK 137 straipsnio 1 dalis), tačiau bankroto bylai iškelti reikalingi du savarankiški teismo procesiniai veiksmai: 1) priimti rezoliuciją dėl pareiškimo priėmimo; 2) priimti nutartį dėl bankroto bylos iškėlimo. Tik esant abiem teigiamiems procesiniams veiksmams, pripažintina, kad bankroto byla yra iškelta. Todėl bankroto bylos procedūrų pradžia laikytinas bankroto bylos iškėlimas, t. y. momentas, kai įsiteisėja teismo nutartis dėl bankroto bylos iškėlimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-587/2008). Šis išaiškinimas išlieka aktualus ir įsigaliojus Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymui (toliau – JANĮ), nes nemokumo bylos iškėlimo teisinis reglamentavimas, priėmus JANĮ, šiuo aspektu iš esmės nėra pasikeitęs (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-211-823/2021).
19. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje, kurią skunde cituoja ir apeliantė, pažymėta, kad atskirieji skundai bankroto ar restruktūrizavimo bylose žyminiu mokesčiu neapmokestinami tik esant CPK ar kituose įstatymuose nustatytiems atleidimo nuo žyminio mokesčio pagrindams, pavyzdžiui, kai atskiruosius skundus paduoda asmenys, kuriems iškeltos bankroto ar restruktūrizavimo bylos (CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktas). Kitais atvejais, siekiant užtikrinti nemokumo procesų efektyvumą ir apriboti nepagrįstus skundus, žyminis mokestis už atskiruosius skundus bankroto ar restruktūrizavimo bylose visgi mokamas CPK 80 straipsnio 2 dalies pagrindu (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1206-790/2020).
20. Visa tai, kas išdėstyta, suponuoja išvadą, kad pagrindas laikyti asmenį pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktą atleistu nuo žyminio mokesčio mokėjimo yra įsiteisėjęs teismo procesinis sprendimas dėl bankroto bylos jam iškėlimo (CPK 18 straipsnis). Tai tiesiogiai jau buvo nurodyta ir Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje, suformuotoje bylose, kurių faktinės aplinkybės atitinka šioje byloje esančias (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. birželio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-655-934/2022; 2022 m. rugsėjo 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1008-910/2022).
21. Kadangi Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 19 d. nutartis dėl bankroto bylos iškėlimo apeliantei nėra įsiteisėjusi (ją apeliantė ir skundžia), todėl, atsižvelgiant į nurodytus suformuotus teismų praktikos išaiškinimus, nėra pagrindo sutikti su apeliantės atskirojo skundo argumentais, kad šiuo atveju turėtų būti taikoma CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punkto išimtis.
22. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad už atskiruosius skundus, pateiktus dėl nutarties iškelti bankroto bylą, turi būti mokamas žyminis mokestis (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-936-241/2020; 2022 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-186-407/2022; 2022 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-448-302/2022, 2022 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1008-910/2022).
23. CPK 80 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad už atskiruosius skundus bankroto ir restruktūrizavimo bylose mokamas 50 Eur žyminis mokestis. Jeigu procesiniai dokumentai teikiami į bylą tik elektroninių ryšių priemonėmis, mokama 75 proc. už procesinį dokumentą mokėtinos sumos (CPK 80 straipsnio 7 dalis). CPK pakeitimai, kuriais nustatytas žyminio mokesčio, mokėtino už atskiruosius skundus bankroto bylose, dydis – 50 Eur – įsigaliojo 2017 m. liepos 1 d. Atskirasis skundas dėl Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 19 d. nutarties teiktas 2022 m. rugsėjo 26 d., todėl pirmosios instancijos teismas, remdamasis CPK 82 straipsnio nuostatomis, nustatė teisingą mokėtiną žyminio mokesčio dydį.
24. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias žyminio mokesčio už atskiruosius skundus mokėjimą, procesinių dokumentų trūkumų šalinimo institutą. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti ar pakeisti apskųstą teismo nutartį, todėl atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
25. Kadangi procesinis terminas apeliantei sumokėti žyminį mokestį šiuo metu jau yra pasibaigęs, todėl Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 28 d. nutarties reikalavimams įvykdyti apeliantei nustatytinas naujas terminas, išaiškinant, kad žyminio mokesčio sumokėjimą patvirtinantys dokumentai turi būti pateikti trūkumus nustačiusiam pirmosios instancijos teismui – Klaipėdos apygardos teismui.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 28 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nustatyti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Vakarų perlas“ terminą iki 2022 m. lapkričio 7 d. įskaitytinai pašalinti atskirojo skundo trūkumus, nurodytus Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 28 d. nutartyje.